Podcasts about daugelyje

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dėl kiekvieno mokinio mokykloje ir kiekvieno abituriento, besirenkančio, kur studijuoti, tik aštrės.Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Naujoji valdžia žada dėti ypatingas pastangas kovoti su šešėline ekonomika ir taip į valstybės biudžetą surinkti daugiau pinigų.Sirijos gyventojai švenčia, žlugus buvusio prezidento Bašaro Asado režimui. Tuo metu Asadas su šeima pabėgo į Rusiją, čia jai bus suteiktas politinis prieglobstis.Aktualus klausimas. Daugelyje miestų jau stovi Kalėdų eglės, kuriasi Kalėdų miesteliai. Kaip vertinate savo miesto Kalėdų eglę?Jau po poros metų „Rail Baltica" projektui gali tekti skolintis arba dairytis pinigų biudžete, nes baigiasi Europos Sąjungos finansavimo programa.Rumunijos teisėsauga toliau atlieka kratas, bandydama išaiškinti asmenis, galbūt kišusius į prezidento rinkimus. Rumunijos Konstitucinis teismas penktadienį panaikino prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus ir nurodė rinkimus surengti iš naujo, nustačius, kad Rusija kišosi į rinkimus.Artėjant Naujiesiems Metams, lietuviai jau žvalgosi, kur sutikti 2025-uosius. Viešbučiai siūlo įvairiausias programas, dalį lietuvių vilioja ir kelionės į užsienį. Kiek kainuoja naujųjų sutiktuvės pajūryje, kaimo turizmo sodyboje ar užsienyje?Ved. Edvardas Kubilius

Latvijos sostinėje jubiliejinė - dainų ir šokių šventė, skirta pažymėti 150 metų sukaktį nuo tada, kai buvo surengta pirmoji tokią šventė. Baigiamąjį renginį Rygoje lydės Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos kultūros ministrų diskusija apie kultūros paveldo apsaugą Ukrainoje Rusijos invazijos metu. Kokios realios pagalbos apsaugant paveldą gali tikėtis Ukraina, pokalbis su kultūros ministru Simonu Kairiu.Ukraina teigia, kad Vilniuje susitikę NATO lyderiai turi pakviesti šalį tapti Aljanso nare ir taip ištaisyti istorinę klaidą. Tačiau bent jau kol kas Vakarai sako, kad Ukraina prisijungs prie NATO PO karo, bet nieko konkrečiau.Generalinė prokurorė šią savaitę įspėjo, kad padėtis prokuratūrose itin bloga, todėl būtina gerinti prokurorų darbo sąlygas. Esą nusikaltimų skaičius auga, o prokurorų - mažėja. Ar iš tiesų taip yra?Daugiau kaip du mėnesius biržoje kilusi elektros kaina praėjusią savaitę stabilizavosi. Jos kaina Lietuvoje krito 13-a procentų. Ko tikėtis artimiausiu metu, pokalbis su energetikos ekspertu.Taip pat, pasidomėsime, kaip gyvena Ukrainos lietuviai. Šią savaitę Kijive vyko bendruomenės lyderių suvažiavimas.Ir dar viena tema. Pavasarį Kanadoje įsismarkavę miškų gaisrai toliau liepsnoja. Daugelyje Šiaurės Amerikos didmiesčių oro kokybė pasiekė rekordines žemumas.Ved. Darius Matas

Viešasis sektorius atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant ir subalansuojant ekonomiką, teikiant gyventojams būtinas paslaugas ar kaip jų darbdavys. Tačiau ekspertai metai iš metų pirštu rodo į menką šio sektoriaus darbo efektyvumą, nepakankamą pajamų surinkimą. Mokslininkai pažymi, kad besikeičiančiame pasaulyje jis taip pat turi keistis, kad patenkintų visuomenės lūkesčius. Įvairius pokyčius inicijuoja ir šalies politikai.Vyriausybė siekia kilstelėti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį ir pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Tokie lūkesčiai iškelti dar pernai patvirtinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Du milijardus eurų viršijančią dotaciją per ateinantį kelerių metų laikotarpį tam skirti pažadėjo Europos Komisija. Kaip sekasi įgyvendinti tai, kas numatyta?Minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. Daugelyje šalių šią dieną ar savaitę organizuojami renginiai, skirti paskatinti žmones būti tolerantiškais, akcentuoti lygybės svarbą. Šį rytą rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės: „Ar Lietuva tapo tolerantiškesnė LGBT žmonėms?"„Verslo laike“ apie priemones, kurios stabdytų įtartinas pinigines operacijas bankuose ir tokiu būdu užtikrintų, kad neprasprūstų pinigų plovėjai, terorizmo finansuotojai ir kiti sukčiai ar sankcijų vengėjai. Pernai sustabdytų piniginių operacijų suma siekė daugiau nei pusantro šimto milijonų eurų.Siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymo, šiandien tokių įgūdžių bus mokomi Lietuvos parlamentarai. Anot idėjos iniciatorių, tai taip pat padės pamatyti, kaip valstybė atrodytų karo padėties atveju. Tačiau vis garsesni ir kritikos balsai. Ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų nuomonės sutampa - praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos piliečiai iš esmės nepradėti ruošti pilietiniam pasipriešinimui.Ved. Darius Matas

Daugelyje pasaulio šalių radijas išlieka vienintele prieinama žiniasklaidos priemone. Nors Lietuvoje pasirinkimas gerokai platesnis, tačiau radijas ir Europoje laikomas viena patikimiausių medijų. FM99 žurnalistų Eglės ir Liudo pokalbis su klausytojais apie radiją ir ne tik.

Daugelyje teisininko įsikišimo reikalajančių konfliktinių situacijų specialistai pataria įrodymais pasirūpinti iš anksto. O ar galime įrašyti pokalbį neįspėję kitos šalies ir tai panaudoti kaip įrodymą teisme arba darbo ginčų komisijoje? Paaiškina advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Nuo šių metų pakeitimai galios priimant sprendimus dėl daugiabučio prisijungimo prie jau veikiančios bendrijos, dėl bendrijos steigimo ir kitais klausimais. Ar pakeitus įstatymą, tikrai bus lengviau įsteigti daugiabučių bendriją ir priimti sprendimus? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“advokatas Mindaugas Jablonskis.Daugėja žmonių norinčių pasikeisti pavardę. Pasak savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų, tapatybės keitimas dažniausiai jau būna gerai apgalvotas žingsnis. Iš dešimties žmonių, panorusių vadintis kitaip, septyni keičia pavardę ir tik trys – vardą. Kodėl ir kaip gali pasikeisti pavardę? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.Ved. Artūras Matusas

Po vakarykščio mitingo Katedros aikštėje Vilniuje kilus neramumams sulaikyta 20 žmonių, nukentėjusiųjų nebuvo. Naujausia informacija ir policijos komentaras.Šiandien sukanka lygiai dvidešimt metų nuo įvykio, laikomu viena didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų tragedija, rugsėjo 11-osios išpuolių 2001-aisiais. Žmonių prisiminimai ir vertinimai prabėgus dviem dešimtmečiams nuo tragedijos, nusinešusios beveik 3000 gyvybių.Kodėl nuo COVID-19 miršta pasiskiepiję žmonės? Šis klausimas paskatina nemažai skepticizmo dėl vakcinų, tačiau ekspertai tvirtina, kad tokie atvejai reti ir ypatingi.Mes miškui – miškas visiems! Tokiu šūkiu šiandien Valstybinių miškų urėdija kviečia prisidėti prie švarinimo akcijos. Pirmą kartą organizuojamas visuotinis tvarkymas vyks visose Lietuvoje.Daugelyje verslo sektorių trūkstant darbuotojų, įmonės imasi netradicinių sprendimų. Darbdaviai specialistų ieško ir socialiniuose tinkluose „TikTok“ ar „Tinder“.Ved. Darius Matas

Lietuvai vis neįteisinant pavardžių rašybos dokumentuose lotyniškais rašmenimis, turėti originalios rašybos pavardę norinčios už užsienčių ištekėjusios lietuvės kaskart turi kreiptis į teismą. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tėvo pavardės su lotyniškais rašmenimis negali turėti ir vaikas. Dėl trečio vaiko jau trečią kartą į teismą planuojanti kreiptis vilnietė situaciją vadina absurdiška. Metrikacijos skyrius ginasi nieko negalintis padaryti. Teisingumo ministerija žada leisti taikyti išimtį. Pasakoja kolegė Milda Vilikanskytė.Mokslo metai Belgijoje prasidėjo skirtingomis taisyklėmis. Pradinukams, kaip ir Lietuvoje, jos švelnesnės, pavyzdžiui, kaukės neprivalomos, o vyresni jas turi nešioti beveik visada. Tačiau taisyklės nevienodos ir šalyje, skiepijimo tempais atsiliekančiame Briuselyje jos griežtesnės. Kaip Belgija pasitiko naujuosius mokslo metus, domėjosi LRT reporterė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Vis daugiau savivaldybių siunčia mobiliąsias komandas į mokyklas skiepyti vaikų.Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja,Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė.Savaitės orų apžvalga. Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja sutvarkytų ir žmonėms pritaikytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet išlieka kita problema – atliekos, tarp kurių ir šaldytuvai, ir unitazai.Edvardo Kubiliaus reportažas.Verlo laike kolegos Mariaus Jokūbaičio vadovų konferencijoje EBIT parengtas Interviu su telekomunikacijos spendimų bendrovės "Teltonika" steigėju Arvydu Paukščiu. Pokalbis ne tik apie verslą, bet ir filantropiją.Metai po šuniuko Sniegiaus dingimo – ar Lietuvoje nebeliko neteisėtų daugyklų?Praėjo metai, kai Kretingos rajone dingo ir netrukus buvo rastas šuniukas Sniegius. Būtent jis tapo kovos su neteisėtomis dayguklomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais simboliu, po kurio istorijos visuomenė smarkiai sujudo. Kas per šiuos metus pasikeitė?Pašnekovai: Gydytoja-veterinarė, UAB „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.Daugelyje verslo sektorių trūkstant darbuotojų, įmonės imasi netradicinių sprendimų. Darbdaviai specialistų ieško ir socialiniuose tinkluose „TikTok“ ar „Tinder“. Pasakoja Gabija Raslanaitė.Savaitės komentaras. Rytų Europos studijų centro vadovas,apžvalgininkas Linas Kojala..Ved. Edvardas Kubilius

Europos Sąjunga skelbia, kad šįkart ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos nebus skiriamos iškastiniam kurui ir padės švelninti klimato krizę. Vis dar teikiamus nacionalinius ES valstybių ekonomikos atsigavimo planus nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad siūlomi sprendimai yra gana technokratiniai, o kartais šiuose planuose sumaniai maskuojama parama būtent iškastiniam kurui.„Šie planai parodo, kaip žmonės mąsto apie atsigavimo lėšas. Daugelyje šalių šis mąstymas grįstas pasenusia idėja apie dideles, centralizuotas investicijas į dažniau vyrų dirbamus darbus, o ne į vadinamuosius „minkštus“ sprendimus, tokius, kaip biologinę įvairovę. “, – sako Feliksas Heilmannas iš „Green Recovery Tracker“, projekto, bandančio nustatyti, kiek žaliasis atsigavimas iš tikrųjų yra žalias.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Sveikatos apsaugos ministras leido žmonėms rinktis, kokia vakcina nuo koronaviruso skiepytis. Kai kurios gydymo įstaigos jau dabar sudarinėja ir jaunų žmonių, kurie nori skiepytis, sąrašus. Kaip šiuo metu vyksta vakcinacija ir kas laukia toliau?Vos prasidėjus pavasariui, vietomis nutirpus sniegui ir šylant orams, ugniagesiai gelbėtojai šiemet jau per 100 kartų vyko gesinti degančių pievų ar į krūvas sutemptų šakų. Kodėl tokį ankstyvą pavasarį jau dega pievos?„Verslo laike“ – interviu su bendrovės „Imunodiagnostika“ vadovu Gintautu Gyliu, sukūrusiu pirmąjį lietuvišką Covid-19 antikūnų testą.„AstraZeneca“ vakcina šiandien skiepijasi prezidentas, Seimo Pirmininkė, premjerė ir sveikatos apsaugos ministras. Ar pavyks atkurti pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina?Valstybinis „Lietuvos žirgynas“ per tarpininką ne vienerius metus prekiavo žirgais, o pardavimo kainos – pernelyg žemos – baujausias LRT tyrimasVis daugiau žmonių ima paskolą ir perką antrąjį būstą. Ar tai neiššauks nekilnojamojo turto kainų burbulo?Daugelyje savivaldybių į klases vėl grįžta pradinukai, abiturientams rengiamos „gyvos“ konsultacijos.Ved. Edvardas Kubilius

Daugelyje darboviečių jau sudarinėjami atostogų grafikai. Kas turi pirmenybę rinktis atostogų laiką, kaip reglamentuojamas kasmetinių atostogų suteikimas, ar darbdavys gali nesuteikti atostogų?Nepriėmė į darbą dėl dviprasmiško įrašo socialiniuose tinkluose. Kada teisus darbdavys, o kada kandidatas?Kada neapykantos kalba virsta nusikaltimu, kaip vyksta tokių nusikaltimų tyrimas, kaip elgtis su tokia neapykanta susidūrus?Laidoje dalyvuja: Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto lektorė Rasa Grigonienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius,Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.Ved. Artūras Matusas

Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai. Tema domėjosi Gabrielius Grubinskas.Karo draskomose valstybėse pandemija – dar vienas smūgis, kurį atlaikyti daugelis šalių nepajėgios. Sirijoje – per karą sugriautA kas trečia ligoninė – tad 17ikos milijonų gyventojų šalyje sveikatos apsaugos sistema buvo sugriuvusi dar prieš pandemiją. Vietos medikai pasakoja, kad dirba be apsaugos priemonių, žmones gydo namuose, ne tik dėl to, kad ligoninėse nėra vietų, bet ir todėl, kad dalis sirų ligoninėmis nepasitiki – šios dažnai virsta atakų taikiniais. . Daugelyje karo draskomų šalių sukilėliai ir sukarintos grupuotės naudojasi sveikatos krize ir stiprina savo pozicijas. Pasakoja Živilė Raškauskaitė. Koronaviruso valdymas įkalinimo įstaigose. Komentuoja ir į klausimus atsako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.Ką apie pandemiją kalba skaičiai. Komentuoja matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys - Balevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas,Darbą gavę piliečiai iš trečiųjų šalių kartais Lietuvą palieka be pinigų ir dokumentų. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje daugėja atvejų, kai darbdaviai tyčia neatiduoda atvykėlims dokumentų - leidimų dirbti. Be jų užsieniečiai negali net skųstis. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis. Diskusija savaitės įvykių temomis.Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė ir apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.Visoje šalyje pastarosiomis dienomis spustelėjo šaltis. Savaitgalį, prognozuojama, temperatūra dar labiau kris ir vietomis gali siekti net apie 20 laipsnių šalčio. Šalčiams ruošiasi šalies gydymo įstaigos ir įvairios tarnybos. Daugiau apie tai mūsų koprespondente Šiauliuose Aina Mizgirdė.Ved. Rūta Kupetytė

Vaikai po beveik pusmečio grįžta į mokyklas. Daugelyje mokyklų rugsėjo pirmoji kitokia nei įprasta. Baltarusijoje tęsiantis protestams, buvusio kandidato į Baltarusijos prezidentus Viktoro Babarykos štabas pranešė apie kuriamą naują politinę partiją. Dabartinis COVID-19 sergamumas Lietuvoje jau pasiekė pavasario lygį – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centras. Klasikinio „Facebook“ dizaino jau netrukus nebeliks – nuo šio mėnesio jis bus visiškai naujas.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Darbą atnaujina kino teatrai. Lietuvoje veikia jau keturi: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Gargžduose.Priekrantės žvejai ne vienerius metus Baltijos jūroje kenčia nuo ruonių daromos žalos.Dviratininkų problemos.Apklausoms rodant, kad vis daugiau amerikiečių dėl koronaviruso pandemijos padarinių patiria psichikos sveikatos sutrikimų, visuomenės sveikatos specialistai įspėja apie psichikos sveikatos krizę.Daugelyje šalių pirmasis birželio savaitgalis bus skirtas upių švarinimui. Prie tarptautinės iniciatyvos jau antrus metus jungiasi ir Lietuva. Pasaulinė pandemija gerokai pakoregavo kultūrinį šalies gyvenimą. Jau šį savaitgalį turėjęs prasidėti Vilniaus festivalis šiemet bus kitoks.Nors ekonomikos nuosmukio šiemet išvengti nepavyks, Lietuvos bankas gerina prognozes. Mokslo metų pabaigoje ruošiantis baigiamiesiems atsiskaitymams, taip pat rengiantis egzaminams, daugeliui vaikų ir paauglių įtampą kelia nerimas dėl rezultatų. Laidoje taip pat Lietuvos ir užsienio spaudos apžvalga, orų prognozė. Ved. Darius Matas.

Daugelyje valstybių šiuo sudėtingu metu tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių atsiduria kultūros srityje dirbantys žmonės. Kaip šį sektorių palaiko Vokietijos vyriausybė pasakoja Lietuvos kultūros atašė VFR Rita Valiukonytė, o kokie procesai vyksta Jungtinėje Karalystėje - Lietuvos kultūros atašė Justė Kostikovaitė.Lietuvoje taip pat vyksta pokyčiai. Apie naujus individualių kūrėjų, nevyriausybinių organizacijų finansavimo instrumentus, apie jau finansuotų projektų likimą ir naujo etapo paraiškas kalbėsime su Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktoriumi Mindaugu Bundza.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Be šventinių fejerverkų neįsivaizduojame Naujametinės nakties. Tačiau, šis grožis kelia stresą gyvūnams, pirotechnikos medžiagų degimo produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai. Susirūpinus aplinkos tarša ir gyvūnų apsauga, fejerverkai uždrausti daugelyje pasaulio miestų, keičiant juos, lazerių šou.Viena žiūrimiausių TV žinių laidų, per LRT TELEVIZIJĄ transliuojama „Panorama“ sausio 1 dieną minės 50 metų sukaktį. Su „Panorama“ užaugo ištisos kartos, daug ištikimų žiūrovų laida turi ir šiandien. Dar laidoje apibendrinsime praeinančius metus, atradimus ir tendencijas kultūros ir meno pasaulyje, aiškinsimės, kaip išgyventi šventinį periodą ir nepamesti nei geros nuotaikos, nei savęs ? Girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Netyla diskusijos dėl motociklininkų iniciatyvos naudotis visuomeniniam transportui skirta eismo juosta. Daugelyje vakarų pasaulio valtybių taikoma ir sėkmingai veikianti praktika, sunkiai, bet skinasi kelią Lietuvoje. Ar bus realizuota motociklininkų idėja važinėti A juosta? Ved. Rimas Bružas.

Daugelyje vietovių sningant, kelininkai įspėja, kad važiavimo sąlygos išlieka sudėtingos. E-sveikatoje kitais metais pradeda veikti bendra sistema. Minimos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 70-osios metinės. Lietuvoje pristatyta naujos kartos mobiliojo ryšio technologija 5G arba dar kitaip vadinama penktoji karta. Iš pareigų atsistatydina Jungtinių Valstijų Gynybos sekretorius Džeimsas Metisas. Barselonoje surengtas Ispanijos ministrų tarybos susitikimas.

Daugelyje vietovių sningant, kelininkai įspėja, kad važiavimo sąlygos išlieka sudėtingos. E-sveikatoje kitais metais pradeda veikti bendra sistema. Minimos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 70-osios metinės. Lietuvoje pristatyta naujos kartos mobiliojo ryšio technologija 5G arba dar kitaip vadinama penktoji karta. Iš pareigų atsistatydina Jungtinių Valstijų Gynybos sekretorius Džeimsas Metisas. Barselonoje surengtas Ispanijos ministrų tarybos susitikimas.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Kiek pasaulyje lietuviškais vardais pavadintų viršukalnių?Pernai rugpjūčio mėn. buvo organizuota tarptautinė ekspedicija „Karakolas – 2017“ į Tian Šanio kalnus, skirta Lietuvos atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos alpinizmo 60-mečiui. Tačiau ne tik apie kopimą į kalnus ir alpinizmą kalbėsimės su Viliumi Šaduikiu. Jis – energetikos istorikas, Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas.Prieš 610 metų vasario 14 dieną Kauno miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Ką tai reiškia miestui, kaip anuomet atrodė Kaunas ir kaip dabar švenčiamas gimtadienis? Pasakos Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita.Šv. Valentino diena – įsimylėjėlių diena, tačiau ne visame pasaulyje. Daugelyje šalių yra keistų tradicijų, įdomių papročių. Apie juos taip pat sužinosime.

Kiek pasaulyje lietuviškais vardais pavadintų viršukalnių?Pernai rugpjūčio mėn. buvo organizuota tarptautinė ekspedicija „Karakolas – 2017“ į Tian Šanio kalnus, skirta Lietuvos atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos alpinizmo 60-mečiui. Tačiau ne tik apie kopimą į kalnus ir alpinizmą kalbėsimės su Viliumi Šaduikiu. Jis – energetikos istorikas, Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas.Prieš 610 metų vasario 14 dieną Kauno miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Ką tai reiškia miestui, kaip anuomet atrodė Kaunas ir kaip dabar švenčiamas gimtadienis? Pasakos Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita.Šv. Valentino diena – įsimylėjėlių diena, tačiau ne visame pasaulyje. Daugelyje šalių yra keistų tradicijų, įdomių papročių. Apie juos taip pat sužinosime.

Premjeras į ūkio ministrus ketina teikti parlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą.Šiandien minima Lietuvos kariuomenės diena. Daugelyje parduotuvių pakilo kiaušinių kainos.Švedijoje vis daugiau moterų prabyla apie seksualinę prievartą.Keičiasi lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų tvarka.Sporto pranešimai.

Kokias dovanas savo sveikatai galime duoti dykai? Per atostogas ir ilguosius vasaros savaitgalius specialistai ragina pailsėti – atgauti jėgas, sustiprėti, skirti dėmesio savo fizinei ir psichinei sveikatai. Dažnam iškart kyla priešprieša – juk visa, kas susiję su sveikatos pastiprinimu – labai brangu: apsilankyti kurorte ir pasinaudoti jo teikiamomis sveikatinimo programomis – ne kiekvieno kišenei. Šioje laidoje kviečiu pasiklausyti pokalbio apie nemokamas sveikatinimo procedūras.Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokie parazitai jame gyvena. Tam, kad jie nesiveistų smėlyje – reikia smėlį nuolat purenti, kad parazitų kiaušinėliai būtų vis išverčiami į paviršių – kad saulės spinduliai juos sunaikintų. Daugelyje paplūdimių tai nėra atliekama. Kas padėtų apsisaugoti nuo jų laidoje kalbėsime su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Sandra Baranauskaite, Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Siakki.

Kokias dovanas savo sveikatai galime duoti dykai? Per atostogas ir ilguosius vasaros savaitgalius specialistai ragina pailsėti – atgauti jėgas, sustiprėti, skirti dėmesio savo fizinei ir psichinei sveikatai. Dažnam iškart kyla priešprieša – juk visa, kas susiję su sveikatos pastiprinimu – labai brangu: apsilankyti kurorte ir pasinaudoti jo teikiamomis sveikatinimo programomis – ne kiekvieno kišenei. Šioje laidoje kviečiu pasiklausyti pokalbio apie nemokamas sveikatinimo procedūras.Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokie parazitai jame gyvena. Tam, kad jie nesiveistų smėlyje – reikia smėlį nuolat purenti, kad parazitų kiaušinėliai būtų vis išverčiami į paviršių – kad saulės spinduliai juos sunaikintų. Daugelyje paplūdimių tai nėra atliekama. Kas padėtų apsisaugoti nuo jų laidoje kalbėsime su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Sandra Baranauskaite, Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Siakki.