Podcasts about fizikos

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas pasakos apie tai, ką mūsų gyvenime pakeis 6G technologija?Ved. Darius Matas

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Prieš beveik mėnesį kino teatrų ekranus pasiekė filmas apie atominės bombos kūrėją. Tad šį trečiadienį Pasaulio lyderių rubrikoje kartu su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto daktaru Roku Dobužinsku apžvelgsime Roberto Openheimerio asmenybę.Su mokslininke Ieva Misiūne aptarsime parkų kokybę. Ko reikia, kad jie būtų kokybiški, o žmogus galėtų atrasti gamtos prieglobstį mieste?Šiąnakt užfiksavus tropinę naktį, liepos mėnesį viršijus karščio rekordą pasaulyje ir Pasaulio vandenynui perkopus vidutinę temperatūrą - su klimatologu Justinu Kilpiu diskutuosime apie klimato pokyčius ir jų poveikį.Paskutinį laidos pusvalandį pakviesime į senjorų pikniką. Ką ten galėsite sutikti, kur vyksta senjorų susibūrimai - išgirsite laidos pabaigoje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vokietijos lietuvio Edgaro Endriukaičio iniciatyva gimęs interaktyvus klimato muziejus stengiasi sužadinti jaunų Lietuvos žmonių smalsumą bei norą kažką pakeisti.Tuo metu mokykloje klimato krizės klausimai tebėra paraštėse. Fizikos mokytojas Mantas Pastolis sako, kad juos iš ten ištraukti gali tik kartų kaita.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pasak „Telia Lietuva” technologijų infrastruktūros vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, viena iš priežasčių yra tai, jog Rusijos Federacija kontroliuoja dalį europinių 5G dažnių karinėms reikmėms. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna konstatuoja, kad Lietuva neturi svertų paveikti Rusiją, todėl pasienyje su Rusija operatoriai turės naudoti kitas dažnių juostas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Kęstutis Svirskas teigia, kad Rusija yra suinteresuota stabdyti Lietuvos techninį progresą. Ved. Audrius Lelkaitis

Apie kvantus ir kitas įdomybes – su fizike Mažena Mackoit-Sinkevičiene.Ved. Aidas Puklevičius

Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.Ved. Karolina Panto

Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.Ved. Simonas Bendžius

Po dešimtos klasės absoliuti dauguma gimnazistų skuba atsisakyti chemijos, fizikos, biologijos bei informacinių technologijų, nes tai nėra lengvos disciplinos.Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį, socialinių mokslų ar menų profilį moksleiviams, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų renkasi mokytis pagrindiniu - B lygiu vieną iš šių disciplinų, bet egzamino paprastai nelaiko. Mažiausiai patraukli tarp gimnazistų yra chemija. Beje, netgi stojantieji studijuoti chemijos neretai renkasi laikyti biologijos, o ne chemijos valstybinį brandos egzaminą (VBE), mat šito užtenka tam, kad būtum priimtas į universitetą.Šiais metais biologijos VBE laikė 5404 abiturientai, informacinių technologijų - 2269 jaunuoliai, fizikos VBE - 2050 abiturientų, o chemijos - tik 1069 iš 22,5 tūkst. šiemet gimnazijas baigusių jaunuolių.Kodėl jaunimas nebenori mokytis sudėtingų disciplinų? Ir ar ketinamas pradėti dėstyti integruotas gamtos mokslų: chemijos, fizikos bei biologijos kursas tai pakeis?Dalyvauja: Daiva Lebednikaitė, Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, sostinės Senvagės gimnazijos chemijos mokytoja ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas Simas Ignatavičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi išaugusiu priėmimu į pedagogiką, tačiau gamtos ir tiksliųjų mokslų sektoriuose toliau veriasi skylės. Jas bandoma kamšyti įkalbinėjant į mokyklas grįžti pensininkus. Po ketverių metų studijas turėtų baigti vos vienas fizikos, du chemijos, penki matematikos mokytojai. Apie pedagogų poreikį ir jų rengimą „LRT aktualijų studijoje“ kalbės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė, Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas ir Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis. Ved. Rasa Tapinienė

Kaip kelias iš baleto pasaulio fizikos mokslų daktarę, lazerių inžinierę Simoną Liukaitytę–Suszcynską atvedė į gamtos mokslus? Ir kaip ji prisidėjo prie NASA marsaeigio „Perseverance“ kūrimo? Kelionių skiltyje Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pasidalins idėjomis, ką saldaus galima nuveikti ir kur praleisti romantiškas atostogas nepakėlus sparnų iš Lietuvos. Grupės Biplan lyderis Maksas papasakos, kaip grupė ketina švęsti 25-ąjį gimtadienį.O Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė Birutė Masiliauskienė supažindins su pirties teikiama nauda.Ved. Gabrielė Martirosian ir Gerūta Griniūtė

Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia daugiau nei 8000 šeimų, kuriose auga vaikai. Neretai skyrybos virsta tikru karu. Palengvinti vaikų situaciją siekiama nauja iniciatyva, kurios tikslas – pakviesti konfliktuojančius tėvus sustoti ir pabandyti išgirsti, ką konfliktų ir skyrybų metu gali jausti jų vaikai.Premjeras Saulius Skvernelis – apie Lietuvos aktualijas.Vilniaus geležinkelių stotyje pradeda veikti visiems atvira knygų skaitykla.Šiauliai sieks pritraukti medikus ir rezidentus piniginėmis išmokomis.Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojus naujoms Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatoms, valstybės tarnautojai apie žinomus korupcijos atvejus privalo pranešti teisėsaugos institucijoms.Vėl ketina streikuoti „Ryanair“ Ispanijos lėktuvų įgulos.Vilniaus universitete Fizikos fakultete veikia beaidis kambarys.Dar laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, kultūros renginių anonsas. V.Savukyno komentaras. Sporto apžvalga. Orai. Ved. Artūras Matusas.

Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia daugiau nei 8000 šeimų, kuriose auga vaikai. Neretai skyrybos virsta tikru karu. Palengvinti vaikų situaciją siekiama nauja iniciatyva, kurios tikslas – pakviesti konfliktuojančius tėvus sustoti ir pabandyti išgirsti, ką konfliktų ir skyrybų metu gali jausti jų vaikai.Premjeras Saulius Skvernelis – apie Lietuvos aktualijas.Vilniaus geležinkelių stotyje pradeda veikti visiems atvira knygų skaitykla.Šiauliai sieks pritraukti medikus ir rezidentus piniginėmis išmokomis.Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojus naujoms Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatoms, valstybės tarnautojai apie žinomus korupcijos atvejus privalo pranešti teisėsaugos institucijoms.Vėl ketina streikuoti „Ryanair“ Ispanijos lėktuvų įgulos.Vilniaus universitete Fizikos fakultete veikia beaidis kambarys.Dar laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, kultūros renginių anonsas. V.Savukyno komentaras. Sporto apžvalga. Orai. Ved. Artūras Matusas.

Laidoje „Be Problemų” apie Fotonų ir Fab Lab/Phablabs 4.0 projektą pasakojo Fizikos mokslų dakaras Sergejus Orlovas ir M-LAB meškėnas Giedrius Kavaliauskas.

Laidoje „Be Problemų” apie Fotonų ir Fab Lab/Phablabs 4.0 projektą pasakojo Fizikos mokslų dakaras Sergejus Orlovas ir M-LAB meškėnas Giedrius Kavaliauskas.

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Londono mokslo muziejus neseniai paminėjo telekomunikacijų atsiradimo 200 metų jubiliejų – pradedant nuo Morzės telegrafo, telefoninio ryšio, transatlantinio kabelio iki interneto tinklų ir Anglijos karalienės ką tik išsiųstos Twitter žinutės. Per šiuos du amžius pasikeitė kelios ryšių technologijų kartos, vystėsi tiek laidinės, tiek ir belaidės kumunikacijų priemonės. Vis dėlto belaidės radijo ryšio sistemos yra turbūt greičiausiai auganti telekomunikacijų rinkos dalis. Judriojo ryšio plėtra per paskutinius dešimtmečius pasiekė atokiausius Žemės kampelius, o mobiliojo ryšio prietaisų skaičius kai kuriose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, viršijo gyventojų skaičių.Plačiau apie belaidžius arba radijo ryšius, mobiliuosius arba judriuosius tinklus, jų atsiradimo istoriją, technologinius raidos etapus ir ateities mobiliojo ryšio tinklų vystymosi tendencijas girdėsite Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centro bendradarbio dr. Rimvydo Aleksiejūno radijo paskaitoje.

Londono mokslo muziejus neseniai paminėjo telekomunikacijų atsiradimo 200 metų jubiliejų – pradedant nuo Morzės telegrafo, telefoninio ryšio, transatlantinio kabelio iki interneto tinklų ir Anglijos karalienės ką tik išsiųstos Twitter žinutės. Per šiuos du amžius pasikeitė kelios ryšių technologijų kartos, vystėsi tiek laidinės, tiek ir belaidės kumunikacijų priemonės. Vis dėlto belaidės radijo ryšio sistemos yra turbūt greičiausiai auganti telekomunikacijų rinkos dalis. Judriojo ryšio plėtra per paskutinius dešimtmečius pasiekė atokiausius Žemės kampelius, o mobiliojo ryšio prietaisų skaičius kai kuriose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, viršijo gyventojų skaičių.Plačiau apie belaidžius arba radijo ryšius, mobiliuosius arba judriuosius tinklus, jų atsiradimo istoriją, technologinius raidos etapus ir ateities mobiliojo ryšio tinklų vystymosi tendencijas girdėsite Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centro bendradarbio dr. Rimvydo Aleksiejūno radijo paskaitoje.

Kodėl žmonės nori nukeliauti į ateitį ar praeitį, kodėl svajoja skristi į kitas planetas ir jas kolonizuoti? Ar tokios kelionės neprieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams ir kokios tokių kelionių galimybės? Galbūt šio amžiaus gale tapsime dievais praeities kartų žmonių akimis, mintimis judinsime daiktus, valdysime gyvenimą ir mirtį, gal net pasieksime žvaigždes. O ar keliausime į ateitį? Fizikos dėsniai tai leidžia. O kaip bus − paklausykime paskaitos.Lektorius Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas.

Kodėl žmonės nori nukeliauti į ateitį ar praeitį, kodėl svajoja skristi į kitas planetas ir jas kolonizuoti? Ar tokios kelionės neprieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams ir kokios tokių kelionių galimybės? Galbūt šio amžiaus gale tapsime dievais praeities kartų žmonių akimis, mintimis judinsime daiktus, valdysime gyvenimą ir mirtį, gal net pasieksime žvaigždes. O ar keliausime į ateitį? Fizikos dėsniai tai leidžia. O kaip bus − paklausykime paskaitos.Lektorius Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas.

Greitai knygos pradės kalbėti, daugybę prietaisų valdysime balsu, o apie galimą širdies smūgį perspės kišenėn įsidėtas degtukų dėžutės dydžio kompiuteriukas. Mokslininkai tikina, kad tai bus jau po dešimties metų.Kiti diskusijos „2023-ieji. Kas valdo – žmogus technologijas ar technologijos žmogų?“ dalyviai humanitarai mėgins perspėti: ar įstabiosios technologijos nesunaikins žmogaus esmės, nepavers jo mokslo progreso priedėliu?Diskusijoje dalyvauja interneto Lietuvoje pradininkas akademikas Adolfas Laimutis Telksnys, filosofas prof. Algis Mickūnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros docentas ir Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Vengris, biochemikas Liverpulio ir Haidelbergo universitetų doktorantas Julius Bogomolovas, dienraščio „Verslo žinios“ ir jo priedų redaktorius filologas Aurelijus Katkevičius.Diskusiją moderuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

Greitai knygos pradės kalbėti, daugybę prietaisų valdysime balsu, o apie galimą širdies smūgį perspės kišenėn įsidėtas degtukų dėžutės dydžio kompiuteriukas. Mokslininkai tikina, kad tai bus jau po dešimties metų.Kiti diskusijos „2023-ieji. Kas valdo – žmogus technologijas ar technologijos žmogų?“ dalyviai humanitarai mėgins perspėti: ar įstabiosios technologijos nesunaikins žmogaus esmės, nepavers jo mokslo progreso priedėliu?Diskusijoje dalyvauja interneto Lietuvoje pradininkas akademikas Adolfas Laimutis Telksnys, filosofas prof. Algis Mickūnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros docentas ir Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Vengris, biochemikas Liverpulio ir Haidelbergo universitetų doktorantas Julius Bogomolovas, dienraščio „Verslo žinios“ ir jo priedų redaktorius filologas Aurelijus Katkevičius.Diskusiją moderuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.