Podcasts about matematikos

Po pustrečių metų mokyklas pasiekusių vadovėlių, parašytų pagal atnaujintas mokyklines programas, kokybė verčia griebtis už galvos ir dalį mokytojų, ir mokinių, ir jų tėvų. Mokytojai, tėvai ir net mokiniai skaičiuoja klaidingai suformuluotus uždavinius, vardija faktines ir metodologines klaidas, nurodo netikslius apibrėžimus. Dalis temų, anot vadovėlių kritikų, pateiktos nenuosekliai, praleisti svarbūs pereinamieji žingsniai, stinga formulių, reikalingų temai suprasti ir išspręsti uždavinių, o ir kai kurios vadovėliuose pateiktos temos esą nekoreliuoja su pačia naująja programa.Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.Kokios išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Šią savaitę pristatytas tarptautinis mokytojų tyrimas TALIS rodo, kad Lietuvos mokytojai itin pasitiki savo skaitmeninėmis kompetencijomis. Net 80 procentų (iš apklaustų daugiau nei 4 tūkst. šalies pedagogų bei dar apie 200 mokyklų vadovų) tvirtina gerai mokantys naudotis technologinėmis priemonėmis (EBPO šalyse taip atsakė tik 70 proc. pedagogų). O 39 proc. jų jau įsileido dirbtinį intelektą (DI) į klases (EBPO šalyse - tik 36 proc. mokytojų naudoja DI įrankius). Iš pirmo žvilgsnio – viskas sklandu, modernu Lietuvos mokyklose. Bet realybė gerokai spalvingesnė.Mokiniai su technologijomis žongliruoja lyg su kamuoliukais – greitai, be pastangų, kartais net be supratimo, kur tie kamuoliukai nuskrenda. Jie prašo DI pagalbos ruošiantis pamokoms. Tiesa, ne tam, kad išmoktų, o kad „būtų greičiau“.Mokytojai tuo metu žiūri į DI įrankius su atsarga – tarsi į naują kolegą, kuris dar neaišku, ar padės, ar sugriaus jų darbo ritmą. Jie suvokia, kad technologijos – ne tik darbą palengvinanti priemonė, o ir iššūkis.Tad kyla klausimas – ar technologinis greitis prilygsta technologiniam brandumui? Ir kas švietime turėtų vesti į priekį - mokiniai, kurie eksperimentuoja, ar mokytojai, kurie atsakingai vertina pasekmes?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Miglė Glušauskaitė, Kauno Veršvų gimnazijos biologijos mokytoja, Gražina Korvel, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, ir Edvinas Šulcas, „Adform“ generatyvinio dirbtinio intelekto komandos techninis vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad matematikos brandos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas nebebūtų privalomas. Švietimo ministrė žada, kad jau kitąmet egzaminų tvarka šiek tiek keisis.Vilniaus savivaldybė pinigais, viešojo transporto bilietais ir kvietimais apsilankyti kino teatre ar baseine vilioja į sostinę atvykusius kitų miestų gyventojus deklaruoti čia gyvenamąją vietą. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pavyks Vilniui tokiais būdais pagausinti vilniečių?Šiais mokslo metais kiekviena mokykla turi nusistatyti telefonų naudojimo tvarką ir atsiskaityti Švietimo ministerijai. Skaičiuojama, kad paaugliai kasdien telefonuose praleidžia po penkias valandas. O juos atėmus, randa pakaitalą.Eilėje gauti socialinį būstą pastebima vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, šeimų su vaikais. O iš viso Lietuvoje socialinio būsto laukia apie 19 tūkstančių žmonių. Kodėl auga socialinio būsto poreikis ir ar išties jauniems žmonėms, šeimoms su vaikais vis sunkiau įpirkti būstą?Zarasuose šiemet pastatyta daug diskusijų sukėlusi Mykolo Saukos skulptūra. Kaip zarasiškiai sugyvena su ja, ir koks meno kūrinio vaidmuo viešojoje erdvėje?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Valstybinio matematikos B lygio, tai yra bendrojo kurso, egzamino neišlaikė beveik 43 proc. mokinių. Išplėstinio arba A lygio matematikos kurso neišlaikė dar 15,5 proc. abiturientų. Ir tai jau po vadinamo rezultatų indeksavimo, kai kiekvienam laikiusiam buvo pridėta 10 taškų. Jei ne šis sprendimas, privalomo matematikos brandos egzamino būtų neišlaikę ir praradę teisę studijuoti tiek universitetuose, tiek kolegijose net 7400 jaunuolių. Indeksavimas sumažino šį skaičių iki 4504.Tuo pat metu, paradoksas - daugiau nei 8 proc. arba 1017 visų laikiusiųjų matematikos egzaminą gavo šimtukus. Ir čia kyla klausimas – ar tai vis dar jų pasiekimas, ar jau korekcijų pasekmė?Beje, ši balų „koregavimo“ praktika taikoma antrus metus iš eilės. Pernai buvusi valdančioji dauguma abiturientams už pirmąją valstybinio brandos egzamino dalį pridėjo po 5 balus.Tokios praktikos nebūtų įmanomos jokiose senos demokratijos šalyje. Tačiau Lietuvoje tai tapo sprendimu sušvelninti statistiką. Ar tikrai nebuvo korektiškesnių išeičių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei Valstybinių brandos egzaminų Vertinimo komiteto pirmininkas Jonas Petkevičius ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai pažėrė naujų siūlymų. Šiandien jie baigė misiją mūsų šalyje ir pristatė savo išvadas, kaip jie mato Lietuvos ekonomiką ir ką būtina keisti mokesčių klausimu.Abiturientai šiandien laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Pirmą kartą šiemet moksleiviai į jį ėjo jau žinodami dalį rezultato, nes pernai laikė tarpinį egzaminą.Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas įsakė varžyti užsieniečių Harvardo universiteto studentų atvykimą į Jungtines Valstijas, o valstybės departamentą įgaliojo atiminėti jų vizas, nors teismas neseniai suspendavo Trumpo draudimą Harvardui įsileisti užsienio studentus. Baltųjų rūmų eskaluojama kova prieš Harvardą į nežinią pastatė ir lietuvių Harvardo studentų ateitįviename geriausių pasaulio universitetų.Šįvakar Kaune koncertuos pasaulinio garso žvaigždė Justinas Timberlake'as. Pranešama, kad jau dabar dėl to formuojasi spūstys, nors miestas žada pasirūpinti visų koncerto dalyvių kelionėmis į Dariaus ir Girėno stadioną.Lygių galimybių tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje LGBTQ+ bendruomenės nariai vis dar susiduria su stipriu socialiniu spaudimu, diskriminacija bei smurtu. Homofobija vis dar stipriai įsišaknijusi visuomenėje, kasdien fiksuojami tiek žodiniai išpuoliai, tiek fizinis smurtas, o nukentėjusieji neretai nesikreipia pagalbos, nes bijo atskleisti savo tapatybę ar sulaukti neigiamos pačių pareigūnų reakcijos.Ved. Liepa Želnienė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP).Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui.Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos?Tiesa, nors NMPP rezultatai netraktuojami kaip egzamino, vis tiek kyla įtampa. Mat aštuntokams jau netrukus teks pereiti iš progimnazijų į gimnazijas. O dalis pastarųjų, jei yra didesnis norinčiųjų mokytis skaičius, kreipia dėmesį tiek į aštuntokų metinių trimestrų pažymius, tiek į NMPP įverčius.Kaip šiemet vykusio matematikos NMPP naujoves vertina mokytojai? O ir kas, jų nuomonė, – NMPP rezultatas ar metinio trimestro pažymys labiau atspindi tikrąsias mokinio žinias ir gebėjimus?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Valdas Vanagas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pokalbis su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoju Vyteniu Šumsku. „Asmenukė su mokytoja, memai namų darbuose ir kačiukai kontroliniuose“, – taip mokymosi patirtį su juo apibūdina jo studentai. Unikalus dėstytojo požiūris pelnė jam Metų jaunimo influencerio titulą – jis sugebėjo įrodyti, kad net sudėtingas mokslas gali būti priartintas prie jauno žmogaus kasdienybės.Tema, kuri svarbi tiek visuomenei, tiek viešajam saugumui. Kalbame apie šventinį laikotarpį, kai, deja, pastebimas išaugęs neblaivių vairuotojų skaičius. Prie šventinio stalo sėdime tikrai ne vieni, tačiau neblaivaus vairuotojo dažnai stabdyti nesiryžta nei vienas, o dar blogiau – pasitaiko atvejų, kai girtas asmuo automobilyje vežasi dar ir šeimos narius. Kodėl taip nutinka ir kaip galime to išvengti?Gražiausių žiemos švenčių laukimas dažnam neatsiejamas nuo kalėdinės muzikos. Kodėl dalis žmonių jos nemėgsta? Apie muzikos poveikį mūsų smegenims papasakos neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė.Ūkininkė Agnė Vaitiekūnaitė Raseinių rajone, Ilgižiukų kaime, augina sausmedžio uogas. Iš pradžių ūkyje iš sausmedžio uogų gamintos uogienės, sultys, tačiau su mokslininkų ir mentorių pagalba Agnei pavyko sukurti dar daugiau vertingų produktų.Baigiantis laidai - interviu, kuris, tikime, jūsų mintis nukels dešimtmečiais atgal, į Kūčioms besiruošiantį Lietuvos kaimą. Kolegė Vita Ličytė kalbins etnografę Nijolę Balčiūnienę, kuriai daug ritualų savi nuo vaikystės.Ved. Darius Matas

Kokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei valstybiniai brandos egzaminai (VBE) tikrai atskleidžia, ką iš tiesų moka mūsų vaikai?Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.Ved. Jonė Kučinskaitė

Spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros sezonas jau artėja prie pabaigos. Visgi, Lietuva dar aktyviai matoma įvairiuose Prancūzijos miestuose. Štai Oskaras Koršunovas praėjusią savaitę pristatė spektaklį ,,Otelas” Kano miesto Normadijoje publikai.„Svarbiausia ne mokyti, o įtraukti, kad studentams patiktų matematika“ — sako Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektorė Tatjana Sidekerskienė. Būtent įtraukių metodų pagalba – žaidybinėmis veiklomis pagrįstomis platformomis, skaitmeniniais matematiniais pabėgimo kambariais ir matematiniais memais motyvuoja ir skatina studentus domėtis ir mokytis matematikos.Kaip Vilniaus Tarptautinė eglutė atskleis miesto kultūrinę įvairovę?Dažnai kabame apie Lietuvos ir Taivano politinių, diplomatinių santykių stiprinimą. Šiandien pasikalbėsime ir apie kultūrinę šių šalių draugystę. Šiuo metu Taivane yra Lietuvos kamerinis orkestras, kuris pirmą kartą atvyko gastrolių į šią šalį.Lietuvoje pirmą kartą pristatoma menininko Hermanno Nitscho kūryba. Kraujas, nuogumas, ritualinės apeigos – tai priemonės, kuriomis Nitschas tyrinėja žmogaus prigimtinį žiaurumą.Vilniuje atidaroma paroda „Menas kaip prieglobstis“, organizuojama menų agentūros „Artscape“ partnerystėje su JT pabėgėlių agentūra.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo tipo valstybinį brandos egzaminą. Pirmą egzamino dalį jie laikė pernai, vienuoliktoje klasėje, o antrą laikys pavasarį. Tiesa, dalis abiturientų, kurie nepatenkinti gautais pirmosios dalies, iki šiol vadintos tarpiniais žinių patikrinimais, įverčiais, ją perlaikys. Tad ką svarbu žinoti, kad ir vėl nesusikirstum, mat abiturientams tenka ruoštis naujo tipo egzaminams be vadovėlių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos.Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.Ved. Jonė Kučinskaitė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ skyrė beveik 9,3 mln. eurų baudą. Bauda skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, dar daugiau nei 1 mln. eurų – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.NATO šalių vadovų susitikimo Vašingtone deklaracijoje ketinant Kyjivo kelią narystės link pavadinti negrįžtamu prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šiuo metu tai yra geriausias bendrasis vardiklis.Matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė daugiau abiturientų negu praėjusiais metais, o lietuvių kalbos – šiek tiek mažiau, rodo Nacionalinės švietimo agentūros skelbiami duomenys.Ved. Andrius Kavaliauskas

Daugiau nei 300 šalies matematikos mokytojų sako „Ne“ valstybinio matematikos brandos egzamino reformai. Tai paaiškėjo iš šią savaitę organizuotos nepriklausomos matematikos mokytojų apklausos, kurią organizavo patys pedagogai.Mat nors formaliai reformas vykdančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros valdininkija ir kviečia pedagogus teikti siūlymus, realiai, anot apklausą organizavusių matematikos mokytojų, jų siūlymai „atgula į stalčius“. Girdi, įsiklausoma tik į lojaliųjų balsą.Nepriklausomi matematikos mokytojai išsakė savo reiklią nuomonę tiek dėl valstybinio brandos egzamino pertvarkos, tiek dėl paties matematikos dalyko turinio pakeitimų. Apibendrinę apklausos rezultatus, matematikos mokytojai teiks rezoliuciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.Kuo ir kodėl susirūpinę matematikos pedagogai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja matematikos mokytojų apklausą inicijavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?Ved. Ignas Klėjus

Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami ir perskaičiuojami.Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Kovo 14-oji diena visame pasaulyje minima kaip matematinės konstantos „Pi“ („π“) diena. Apie šią dieną bei dabartinę matematikos mokymo situaciją pasakojo Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos matematikos mokytoja Asta Grimalauskienė.

1998 m. studentai Larry'is Page'as ir Sergey'us Brinas savo įkurtai kompanijai ieškojo pavadinimo, taip vietoj „googol“ – matematikos termino – per klaidą atsirado „google“, kuris pasirodė visai tinkamas pavadinimas.„Google“ paprastai suvokiamas kaip daiktavardis, bet vartojamas ir veiksmažodis guglinti, kai informacijos ieškome internete.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?Ved. Darius MatasNuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pristatė šiųmečių dešimtokų laukiančius pokyčius. Pirmiausia jie visą kovą galės rinktis, kokių dalykų mokysis, o kokių nebesimokys nuo vienuoliktos klasės. Viena vertus, privalomų pasirinkti pamokų (pereinant į 11 klasę) minimumas išliko toks pats – 25 savaitinės pamokos, o maksimumas irgi toks pats – 35 savaitinės pamokos, bet kadangi tik lietuvių kalbos ir matematikos jie galės mokytis A arba B lygiu, o visų kitų disciplinų vienu (pagrindiniu) lygiu, tai teks rinktis gerokai rimčiau.Be to, nors šiais metais visi dešimtokai turės laikyti vadinamus PUPP, jiems dar nėra privaloma jų išlaikyti. PUPP išlaikymas privalomu taps tik nuo kitų mokslo metų. Tiesa, kadangi nuo kitų mokslo metų į aukštųjų mokyklų tiek valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas galės įstoti tik jaunuoliai išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą, tai dešimtokai jau dabar turėtų susirūpinti savo matematikos žiniomis ir gebėjimais.Be to, šiųmečiai dešimtokai, kurie kitąmet bus vienuoliktokai bus ir pirmieji, kurie jau kitąmet laikys tarpinius patikrinimus. Tarpinių patikrinimų išlaikyti nėra būtina, bet galimybės perlaikyti irgi nebus. 11 klasėje laikomas žinių patikrinimas sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio svorio. O 12 klasėje laikant valstybinius brandos egzaminus jie surinks dar 60 proc. likusio įvertinimo. Be to, jei jaunuolis vienuoliktoje klasėje nelaikys tarpinio žinių patikrinimo, tai dvyliktoje klasėje jis nebegalės laikyti egzamino.Kaip šiuos pokyčius sutinka mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracija?Diskutuoja: dešimtoko mama, pedagogė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Tam, kad mokiniai pasiektų geresnių matematikos rezultatų, svarbu nuosekliai ugdyti matematinį mąstymą, tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo srityse, nacionaliniu lygiu stebėti matematikos mokymą ir, esant poreikiui, koreguoti ugdymo programas.Šios priemonės numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius.Tai buvo akcentuota ir po spaudos konferencijos išplatintame pranešime žiniasklaidai, kuriame be kita ko pabrėžiama, kad ministrės įsakymu sudarytoje Darbo grupėje nuo rugsėjo iki gruodžio darbavosi Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, matematikos mokytojų asociacijos ir kiti atstovai.Kokios yra prielaidos matematikos pasiekimams gerėti? Pokalbis su ministrės sudarytos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti nariu, Vilniaus universiteto profesoriumi Rimu Norvaiša.Ved. Jonė Kučinskaitė

JAV prezidentas J.Bidenas metinėje kalboje pabrėžė šalies ekonomikos augimo perspektyvas, nepaisant COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą. Jis taip pat pranešime išskyrė policijos reformos ir ginklų kontrolės būtinybę. Amerikos vadovas pirmą kartą kalbą sakė tarp dviejų partijų skilusiam Kongresui, respublikonams laimėjus Atstovų rūmų kontrolę. Prezidentas šia kalba greičiausiai bando pakloti pamatus antrajai savo kadencijai kitų metų prezidento rinkimuose.LRT Tyrimų skyriaus ir užsienio partnerių tyrimas rodo, kad Vokietijos prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai" narys, Bundestago parlamentaras vizitą į Lietuvą naudojo kaip priedangą tolimesnei kelionei į Baltarusiją. Lietuvos Seime Vokietijos ultradešiniųjų atstovą priėmė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.Kaip pagerinti Lietuvos moksleivių matematikos žinias? Seimo švietimo ir mokslo komiteto neeiliniame posėdyje šiandien bus pristatyti matematikos mokymo stiprinimo būdai ir galimybės. Po itin prastų praėjusių metų dvyliktokų matematikos egzamino rezultatų, šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė matematikos žinių gelbėjimo planą.Seimo žmogaus teisių komitetas šiandien aiškinsis, ar veikia vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto išnaudojimo sistema. Tuo metu savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstys, kaip efektyviau padėti aukoms.Butų, namų, žemės sklypų – viso nekilnojamojo turto sausį nupirkta ir parduota mažiausiai per penkerius metus. Kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad Lietuvos rinka išsemta, išgyvena nuopuolį, todėl pajėgas ir pinigus jie meta į kitas šalis. Dalis gyventojų jau baiminasi, kad prasideda turto nuvertėjimas, koks buvo po 2008–2009 m. krizės. Ar jie teisūs?Milijonas, šimtas tūkstančių, ar pusė šimto tūkstančių - tokiomis sumomis iki šiol įvairios šalies įmonės prisidėjo prie akcijos „Radarom”. Kiti verslai lėšas radarams Ukrainai renka įvairiomis vidinėmis iniciatyvomis, įtraukiančiomis darbuotojus ir klientus. Įmonių aukojamos sumos ir jų rinkimas skiriasi, tačiau tikslas bendras - nupirkti kuo daugiau radarų, kurie apsaugotų Ukrainos dangų nuo oro atakų.Ved. Rūta Kupetytė

Netylant kalboms apie matematikos egzaminų rezultatus ir šio mokslo vietą mūsų švietime apskritai, apie matematiką Domantas Razauskas kalbina mokslų daktarą muzikologą, muzikos mokytoją, muzikantą Eirimą Veličką. Kiek muzikoje yra matematikos? Ar galima muziką laikyti matematikos forma, ar muzika tėra tik algoritmai ir pagaliau koks muzikos vaidmuo mūsų vaikų švietime?Ved. Domantas Razauskas

Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.Ved. Ignas Klėjus

Kultūrinės spaudos publikacijų apžvalga.Mykolas Drunga apžvelgia įdomiausias užsienio spaudos publikacijas apie kultūrą.Kaune prasideda jau ketvirtasis „Istorijų festivalis“.Kaip idėja sukurti pirmąjį lietuvišką kompiuterį sovietmečiu virto realybe? Pokalbis su informatiku Gintautu Grigu.Gyventojai paramai šiemet skyrė 23 mln. eurų paramos iš savo gyventojų pajamų mokesčio. Kokia dalis atiteko kultūros sirtyje besidarbuojatiesiems ir kiek ši parama svarbi kultūros sektoriui?Matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų. Kokius ateinančius mokslo metus tai žada aukštosioms šalies įstaigoms?Liepos 14 – ąją garsaus austrų dailininko Gustavo Klimto 160 – osios gimimo metinės.Subartonyse, Vinco Krėvės gimtinėje, prasideda dzūkų kultūros festivalis „Čiulba Ulba“.Lietuvos rusų dramos teatras Avinjono teatro festivalyje pradeda savo pasirodymus.Ved. Marius Eidukonis.

Netylant diskusijoms dėl prastų matematikos egzamino rezultatų, pasigirdo apgailestavimų, kad jis daliai abiturientų atims galimybę studijuoti nemokamai. Kiti primena, kad ne silpnieji yra universitetų auditorija. Bet ar tikrai dėl to reiktų nerimauti? Ar trečdaliui neįveikiamas privalomas egzaminas yra tikroji švietimo problema?Laidoje dalyvauja:Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras SarafinasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas JakštasVGTU studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-PačiauskienėSeimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Vilija Targamadzė ir Edmundas PupinisVed. Jurgita Čeponytė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų ir tai parodė, kad matematika yra krizinėje situacijoje. Ministrė tikina, kad jau yra priimti sprendimai kaip keisti visą matematikos mokymosi sistemą, pokyčių mokyklos sulauks jau šiemet.Lietuvoje pradėjo veikti platforma, leidžianti receptinius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigyti internetu.Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje. Sistema nemotyvuoja mokėti daugiau įmokų „Sodrai“ tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose yra nepakankamas, skelbia Valstybės kontrolė, atlikusi pensijų sistemos pokyčių vertinimą.Vilniuje vyksta Ukrainos atstatymo konferencija.Dalis Rusiškų televizijos kanalų yra uždrausta,dėl kitos dalies kanalų palikta spręsti retransliacijos paslaugas teikiančioms įmonėms. Rusiški televizijos kanalai, per kuriuos kiaurą parą rodomi rusiški serialai arba filmai, pramoginės ir pokalbių laidos, Lietuvoje pardavinėjami nepaisant, jog Rusija pradėjo karą su Ukraina. Ir kai viešai iš verslo reikalaujama trauktis iš Rusijos, retransliuotojų siūlomas rusiškas asortimentas tarsi nepastebimas. O ekspertas sako, kai tai Kremliui likusi propagandos niša, kuria sėkmingai naudojamasi.Ved. Živilė Kropaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kol kas neleidžia paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, nes egzamino neišlaikė apie 35 proc. moksleivių. Ministrė ekspertų paprašė papildomo paaiškinimo, kodėl tokie blogi rezultatai. Kodėl Lietuvos vaikai nemoka matematikos ir ką daryti? Pokalbis su dviem matematikos mokytojais – Andriumi Berniukevičiumi ir Lina Aleknavičiene.Kaip kovoti su alergija vabzdžių įgėlimams, įkandimams ir kodėl dalis žmonių nuo jų gali mirti? Pokalbis su gydytoja alergologe prof. Brigita Šitkauskiene.„Teisinis švietimas Lietuvoje yra tragiškas. Žmonės nežino elementariausių dalykų – nei savo teisių, nei pareigų, nors su šitais dalykais jie susiduria praktiškai kasdien“, – taip sako teisininkė advokatė Iveta Jarašiūnaitė, „Instagrame“ žmonėms paprastai aiškinanti teisės peripetijas.Neseniai iš Ukrainos grįžo dvi savaites ten praleidęs kolega žurnalistas Augustinas Šulija.Ved. Edvardas Kubilius

Netrukus bus skelbiami matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Kai kurie matematikai baiminasi, neva galimai išgirsime apie naują antirekordą.Iki šiol didžiausias abiturientų, neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE), nuošimtis buvo užpernai – tais metais neišlaikė beveik trečdalis – 32,39 proc. Pernai neišlaikiusių gerokai sumažėjo – tik 15,2 proc. 2021 m. laidos abiturientų nepasisekė įveikti šio egzamino. Prieš penketa metų, 2017-aisiais, tik 5,64 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šio egzamino, o 2012 m. – 7,05 proc.Kas lemia kasmet prastėjančius matematikos egzamino rezultatus? Ar dėl to kaltas tik karantinas? Ir kas už tai yra atsakingas? Ir ar kas nors dėl to prisiims atsakomybę.Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas profesorius Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto docentas, dr. Dainius Dzindzalieta.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nepaisant puoselėtų draugiškų santykių, Izraelis pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokių kitų veiksmų imtasi ir kokios kitos esminės temos sulaukia daugiausiai dėmesio Izraelyje šiuo metu? Apie tai pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Živile Avital Juonyte.Naujausios informacijos apie karo Ukrainoje eigą dažnai žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Detaliai kasdien savo paskyroje įvykius aprašo vertėjas Marius Burokas. Kaip jį paveikė Putino pradėtas karas prieš demokratišką šalį? Kaip atsirenka tinkamą ir patikimą informaciją?Šiandien pasaulis mini prieš kelis dešimtmečius įvykusios Černobylio AE katastrofos metines. Tačiau radiacija ir su ja susijusiu pavojumi susirūpinta ir tada, kai Rusijos kariuomenė atakavo bei užėmė dalį Ukrainos atominės energetikos objektų. Kokią padėtį po rusų pasitraukimo iš Černobylio rado tarptautinės agentūros TATENA ekspertai? Kokios baimės pagrįstos, o kokios tėra mitai? Kaip Lietuvoje vyksta Ignalinos AE uždarymo darbai? Pokalbis su Ignalinos AE vadovu Audriumi Kamienu, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas ir KTU mokslo grupės „Radiacinė ir medicinos fizika“ pagrindinė tyrėja, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesore Diana Adliene.Nors verslu visuomenė pasitiki labiau nei valdžios institucijomis, rodiklis išlieka žemas. Beveik pusė visuomenės nepasitiki nei valdžia, nei verslu, nei kitomis institucijomis. Kas lemia tokią poziciją? Kaip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą? Pokalbis su tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generaline direktore Dovile Končak, verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu, bei teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertu Dovydu Vitkausku.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Jau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei matematikos projekto netvirtinti.Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvoje nuo praėjusio ketvirtadienio COVID-19 vakcina pradėti skiepyti 5-11 metų vaikai. Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį jų vakcinuota kiek daugiau nei 1 proc. kai Portugalijoje vos per pora dienų paskiepyta net 9 proc. 9-11 metų vaikų. Matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, komentuodamas Lietuvos vakcinacijos rodiklius, naujienų portalui LRT.lt pabrėžė: „Skaičiai juokingi. Kad vakcinacija ką tik prasidėjo – tai nėra pasiteisinimas“.Nuo rugsėjo vaikų sergamumas COVID-19 šalyje tik auga – tai LRT televizijos laidai „Forumas“ patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, šiais metais trečdalį visų sergančiųjų COVID-19 sudaro vaikai, kai pernai šis skaičius nesiekė ne 7 proc. Apie 3 proc. užsikrėtusių vaikų atsiduria ligoninėje, tiek pat gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Didžioji dalis į ligonines dėl COVID-19 patekusių vaikų būtent yra neskiepyti.Ar pirmosios savaitės statistika tikrai rodo, jog 5-11 metų vaikų skiepijimo rodikliai bus tokie pat prasti kaip ir paauglių? Kiek vaikų vakcinacija yra aktuali įsivyraujant labiau užkrečiamai omikron atmainai? Kaip atrodo vaikų COVID-19 skyrius iš arti ir ką turi iškęsti į reanimaciją patekę mūsų mažiausieji?Laidoje dalyvauja: VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. Vaidotas Urbonas ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pranešė atšaukiantispremjerą „Nakties rašytojas“, nes spektaklio režisieriui Janui Fabre`ui Belgijoje pateikti kaltinimai priekabiavimu.Panevėžio rajone įkurta pirmoji šalyje porceliano galerija.Pokalbis su Meilės Lukšienės premijos laureatu mokytoju Antanu Jonušu.Nuo elektroninių parduotuvių reklamų iki gydymo įstaigų – dirbtinį intelektą sutinkame kiekvieną dieną. Pokalbis apie šios technologijos panaudojimą su Kauno Technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto doktorantu Mantu Lukausku.Rašytoja Renata Šerelytė apie rūgčšias ir saldžias akimirkas kremtant rašytojo duoną.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai Simono Krėpštos kandidatūrą dirbti centrinio banko valdyboje. Pastaruosius dvejus metus Simonas Krėpšta dirba prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke. Su prezidenūra susisiekti LRT radijo naujienų tarnybai nepavyko, prezidentūros komentaro dėl šio fakto pateikti negalime.Buvęs prezidento Valdo Adamkaus vyriausiasis patarėjas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.Premjerė Ingrida Šimonytė Atėnuose susitiko su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu, siekiant perimti graikų patirtį sprendžiant migrantų krizę. Premjerė sako paprašiusi Graikijos ekspertų paramos, taip pat pagalbos apmokyti Lietuvos pareigūnus, įgyvendinančius prieglobsčio procedūras Lietuvoje.Pokalbis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Šįryt paskelbti lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai šiemet geresni nei pernai. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė maždaug 15 procentų abiturientų, kai prieš metus neišlaikė kas trečias. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, geresni rezzultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas. dėkoja mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sako, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis ir ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Automobilių taršos mokestis. Rengia Edita Vitė Spaudos konferencijoje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, olimpietė dviratininkė Simona Krupeckaitė, dainininkas, keliautojas Vaidas Baumila.Užsienis – Ieva Balsiūnaitė – Vengrija.Sportas. Aivaras DočkusVed. Vaida Zakarkienė

"Dešimt balų": Kaip ruoštis valstybiniam matematikos brandos egzaminui, kad nesusikirstum?Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų abiturientų.Ką tai reiškia: ar prastai dirba mokyklų matematikos mokytojai, ar mokiniai nesimoko matematikos?Kokiam pažymiui galima išmokyti per dvylika metų mokykloje kiekvieną Lietuvos vaiką, kuris neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų? Ir kas vis dėlto atsitinka, kokias klaidas mokiniai padaro per egzaminą, kad net trečdalis jų susikerta?Laidoje dalyvauja: Kristina Aldošina, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto matematikos dėstytoja.Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį.NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi išaugusiu priėmimu į pedagogiką, tačiau gamtos ir tiksliųjų mokslų sektoriuose toliau veriasi skylės. Jas bandoma kamšyti įkalbinėjant į mokyklas grįžti pensininkus. Po ketverių metų studijas turėtų baigti vos vienas fizikos, du chemijos, penki matematikos mokytojai. Apie pedagogų poreikį ir jų rengimą „LRT aktualijų studijoje“ kalbės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė, Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas ir Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis. Ved. Rasa Tapinienė

Iš vadovų konferencijos EBIT: interviu su „BIOK laboratorijos“ vadove Romualda Stragiene ir inovatoriumi Arminu Ragausku. Rengia Mindaugas Laukagalis.Kiek šiukšlių jau surinko 80-ties dienų žygio „Už švarią Lietuvą“ dalyviai? Rugpjūčio 15-ąją aplink Lietuvą eiti pradėjęs žygio „Už švarią Lietuvą“ organizatorius Giedrius Bučas – apie pirmąsias patirčių savaites. „LRT ieško sprendimų“ diskusija: ką daryti, kad gerėtų Lietuvos vaikų matematikos žinios? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Matematikos ir statistikos katedros docentė dr. Sigita Urbonienė, Mokyklų tobulinimo centro atstovė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja ir VDU studentė Marta Baranauskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Mokslininkai sako, kad tik laiko klausimas, kada mums nebereikės eiti į parduotuvę, nes trūkstamų produktų nusipirks ir atsiveš pats šaldytuvas. Taip pat tik laiko klausimas, kada senjorus prižiūrės ne socialinis darbuotojas ar slaugytojas, o robotas humanoidas. Dirbtinio intelekto galimybes pristato Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė prof. dr. Olga Kurasova.LRT žurnalistai su projektu „LRT ieško sprendimų“ domisi, kaip įveikti karą keliuose. Diskusijoje dalyvauja Kelių policijos tarnybos atstovas Rytis Vosylius, Susisiekimo ministerijos patarėjas Vidmantas Pumputis, saugaus eismo ekspertas Vitoldas Milius, vairavimo mokyklos „Draiveris“ psichologė Laura Zabilienė.Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl prastėja matematikos ir gamtos mokslų abitūros egzaminų rezultatai? Penktadienį Baltarusija paleidžia Astravo jėgainę. Uostamiestyje, siekiant mažinti sukaupiamo nuotekų dumblo kiekius ir neutralizuoti kvapus, dumblas bus deginamas. Per 100 žmonių žuvo, daugiau nei keturi tūkstančiai buvo sužeisti per galingą sprogimą Beirute. Ar Kaišiadorių rajone iškils naujas oro uostas? Ūkininkai tikisi dosnaus lietuviškų obuolių derliaus. Laidos ved. Madona Lučkaitė

Mokytojams ne vis vien, koks bus naujų mokyklinių programų turinys.Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Mokytojams ne vis vien, koks bus naujų mokyklinių programų turinys.Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Matematikos egzaminas. Vilniuje po rekonstrukcijos oficialiai atidaroma Lukiškių aikštė. Telšiuose atidengiamas paminklas Liudvikui Stulpinui. Kaip teisingai mėgautis saulės spinduliais, kada apgamas jau gali būti pavojingas. Nikaragvoje nuo balandžio vyksta protestai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100-tas žmonių. Baltijos šalių seksualinių mažumų akcija „Praidas 2018“.

Matematikos egzaminas. Vilniuje po rekonstrukcijos oficialiai atidaroma Lukiškių aikštė. Telšiuose atidengiamas paminklas Liudvikui Stulpinui. Kaip teisingai mėgautis saulės spinduliais, kada apgamas jau gali būti pavojingas. Nikaragvoje nuo balandžio vyksta protestai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100-tas žmonių. Baltijos šalių seksualinių mažumų akcija „Praidas 2018“.

Kaip mes mokome vaikus matematikos, kad per dvylika metų dažną tesugebame išmokyti dvejetui?Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą. Beje, akcentuodama matematikos svarbą Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą savaičių paskelbė, kad mokyklos gaus po 1200 svarų už kiekvieną naują mokinį, sėkmingai išlaikiusį matematikos brandos egzaminą. Lietuvos mokyklose matematikos pamokų skaičius bene mažiausias pasaulyje. Matematikos vadovėlių skaičius itin solidus, bet matematikos brandos egzaminas įveikiamas retam abiturientui. Kas lemia menkus mūsų šalies moksleivių pasiekimus bei kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI a., ar jie planuojami ugdyti Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Rimas Norvaiša.

Kaip mes mokome vaikus matematikos, kad per dvylika metų dažną tesugebame išmokyti dvejetui?Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą. Beje, akcentuodama matematikos svarbą Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą savaičių paskelbė, kad mokyklos gaus po 1200 svarų už kiekvieną naują mokinį, sėkmingai išlaikiusį matematikos brandos egzaminą. Lietuvos mokyklose matematikos pamokų skaičius bene mažiausias pasaulyje. Matematikos vadovėlių skaičius itin solidus, bet matematikos brandos egzaminas įveikiamas retam abiturientui. Kas lemia menkus mūsų šalies moksleivių pasiekimus bei kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI a., ar jie planuojami ugdyti Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Rimas Norvaiša.

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bei Filologijos fakulteto mokslininkai sukūrė septynias lietuvių šneka valdomas kompiuterio paslaugas „Liepa“. Aklųjų kompiuteriai kalba Reginos Jakubauskaitės ir Edvardo Kubiliaus balsais. Projektą pristato prof. Laimutis Telksnys, doc. Pijus Kasparaitis ir neregys Arvydas Jukna.Kaišiadorių specialiosios mokyklos mokytojos Ramunė Paraukienė ir Jolanta Drumstaitė jaunuolius su specialiais poreikiais kviečia mokytis amato.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bei Filologijos fakulteto mokslininkai sukūrė septynias lietuvių šneka valdomas kompiuterio paslaugas „Liepa“. Aklųjų kompiuteriai kalba Reginos Jakubauskaitės ir Edvardo Kubiliaus balsais. Projektą pristato prof. Laimutis Telksnys, doc. Pijus Kasparaitis ir neregys Arvydas Jukna.Kaišiadorių specialiosios mokyklos mokytojos Ramunė Paraukienė ir Jolanta Drumstaitė jaunuolius su specialiais poreikiais kviečia mokytis amato.