Podcasts about helsinkyje

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius. Šįkart didžiausias dėmesys – Lietuvos rinktinei, klupusiai ir Helsinkyje prieš Suomiją (1:2), ir Kaune prieš Lenkiją (0:2) bei pratęsusiai nelaimėtų rungtynių seriją iki 15-os iš eilės. Taip pat atsakėme ir į gausius jūsų klausimus bei apžvelgėme kitas rinktines atrankoje į pasaulio čempionatą. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Mariaus meilė ilgaplaukiams 12:40 Įvartis ir duobė Helsinkyje 26:33 Olimpinis įvartis Kaune 37:47 Ar ne per daug lenkų įsileidome? 46:23 Gaivinimas tribūnose 48:10 Kodėl 21:45 val.? 50:20 Kada pagaliau laimėsime? 1:03:48 Jūsų klausimai – mūsų atsakymai 1:34:25 Kitos rinktinės ir LT teisėjai

Bankai visoje Europos Sąjungoje nuo šiandien momentiniams pinigų pervedimams pradeda taikyti naujas taisykles. Bus tikrinama, ar sutampa sąskaitos savininkas ir pinigų gavėjas, taip siekiama užkardyti sukčiavimą.„Aktualus klausimas“ - ar reikėtų švelninti bausmes už piktnaudžiavimą vadinamosiose "čekiukų" bylose? Seimas šiandien svarstys, pritarti ar atmesti prezidento veto Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias švelninamos bausmės už kai kuriuos nusikaltimus, taip pat ir už piktnaudžiavimą. Šios pataisos apima ir vadinamas "čekiukų" bylas, ir gali padėti politikams išvengti atsakomybės.Statybos sektoriuje šiemet jau įvyko keturi nelaimingi atsitikimai, kurių metu žuvo darbuotojai. Kai kurie darbo saugos specialistai teigia, kad atsakomybė už saugos reikalavimų nesilaikymą turėtų būti griežtesnė.Kodėl nei darbo rinkoje, nei moksluose nėra šeštadalio jaunų žmonių. Pagal šį rodiklį Lietuva - trečia nuo galo Europoje. Kodėl jaunimas sunkiai randa, kuo užsiimti?Jau daugiau nei metai šalyje privalomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, tačiau sistema veikia ne visur. Kai kurios savivaldybės maisto atliekų nuo bendro šiukšlių srautų vis dar neatskiria.Helsinkyje šiandien Lietuvos ir Suomijos futbolo rinktinės varžysis atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėse.Ved. Liuda Kudinova

Susipžaįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Vykinto Baltako kūriniu „Cumulus“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui.Minint Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines, Pakruojyje surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių.Lietuvoje pristatyta pirmoji Baltijos šalyse palestiniečių poezijos rinktinė „Alyvmedžio garsai“.Penklioliktuosiuose „Ąžuolo“ apdovanojimuose pagrindinį „Ąžuolo“ kategorijos prizą pelnė Narvydas Naujalis, o „Gilės“ prizas atiteko Mildai Juodvalkytei.Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje galima aplankyti kolekcininko Ramučio Petniūno retų knygų parodą iš asmeninės bukinistinės kolekcijos.Helsinkyje šiuolaikinio meno erdvėje „Myymälä2“ pristatoma Dalios Mikonytės, Adomo Žudžio, kompozitorės Marijos Jociūtės ir rašytojos Linos Simutytės projektas „Buitinė astronomija“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Švedijai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad tokie povandeninių kabelių pažeidimai susiję su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Anot ministro, taip bandoma parodyti, kad Baltijos šalys yra pažeidžiamos.Helsinkyje vyskatančiame Baltijos jūros šalių - NATO narių - viršūnių susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent regiono saugumui, įskaitant priemones povandeninei infrastruktūrai apsaugoti.Seimo narė Agnė Širinskienė paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime, išstos iš partijos ir žada trauktis iš Seimo vicepirmininkės pareigų.Pol lijundros Vilniuje šaligatviams virtus čiuožyklomis, į ligonines ėmė plūsti susižaloję žmonės. Vilniaus apskrityje užregistruota pusantro šimto įvairių eismo įvykių.Finansų ministras rimantas Šadžius sako, kad diskusiją dėl didesnio pelno mokesčio reikės tęsti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Apie galimą pasitraukimą iš koalicijos pranešęs Remigijus Žemaitaitis sako, jog kol kas to partija nesiruošia daryti. Jo teigimu, partija tik įspėjo partnerius, jog tą žingsnį gali žengti, jeigu jos antras kandidatas nebus paskirtas Seimo vicepirmininku.LRT tyrimų skyrius gavo žinių apie Helsinkyje sulaikytą lėktuvą, kuris buvo parduotas Lietuvoje ir planavo skristi į Rusiją. Suomių pareigūnams kilo įtarimų, kad gali būti apeinamos sankcijos. Tai jau ne pirma istorija apie į Rusiją skraidančius privačius lėktuvus, kuriuos bandė įsigyti rusų pirkėjai. Kokia Helsinkyje sulaikyto lėktuvo paslaptis?Sostinės policijos pareigūnui Dariui Šerpyčiui už agresyvios ligonės nužudymą viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavus tarnyba siūloma skirti laisvės apribojimą dvejiems metams ir tiek pat laiko neleisti dirbti darbo, susijusio su disponavimu ginklu.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje surengs derybas su NATO vadovu ir svarbiausiais Europos lyderiais aptarti tolesnius veiksmus dėl Rusijos invazijos į šalį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros naujienose - apie dokumentinį filmą, stebintį karo sąlygomis kuriančių ukrainiečių menininkų gyvenimus, miškų gaisrų sukeltą smogą Niujorke ir dėl to sulėtėjusį kultūrinį gyvenimą, taip pat apie geizerių ir vulkanų muziką bei mirusią brazilų bosanovos atlikėją Astrud Gilberto.Vilniaus rotušėje veikia paroda „Martos kalendorius“. Tai – dailininkės Martos Vosyliūtės ekspozicija, kurioje menininkė, žvalgydamasi po mėgstamus Vilniaus rajonus, fiksuoja, kaip keičiasi sostinė.Helsinkyje įvyko festivalis „Baltiškasis antplūdis“ – „Baltic Takeover“. Pirmąkart vykęs renginys daug dėmesio skyrė trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – tapatybėms. Ar šiandien egzistuoja bendra visų trijų šalių tapatybė? Kokią ją bandyta atskleisti festivalyje?Buvusiame Japonijos konsulate, Žaliakalnyje veikiančiame Sugiharos namų muziejuje, ne be nuoširdžios eilinių žmonių iniciatyvos atidarytas kambarys, skirtas Janui Zwartendeikui - Nyderlandų garbės konsului, tarpukariu gelbėjusiui žydus.Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė projektui, kuriuo būtų įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“. Kaip ši įstaiga užtikrins Vilniaus naktinės kultūros kokybę ir saugumą?Prasideda LRT Klasikos vasaros sezonas. Viena naujienų - Igno Gudelevičiaus laida „Atsiliepk dainoj“.Muzikinės Domanto Razausko naujienos.

ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai, atsparesnių veislių išvedimas. Tuo užsiims veiklą plečianti ir pavadinimą pakeitusi Augalų apsaugos asociacija. Pasakoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.Duonzupės, Troškės, Bigozos ir kitokių Zanavykų krašto patiekalų, galima paragauti „Grafo virtuvėje ant ratų“. Autobusiukas važinėja po Šakių rajoną į įvairius renginius ir, kaip sako verslo sumanytojos Jolita Briedė ir Jurgita Ražinskienė, padaro šventę ir išvažiuoja.Suomijoje šie metai vadinami morkų metais. Pernai buvo pomidorų, o kitais metais bus bazilikų. Kuo dar išskirtinis suomių dėmesys daržovėms ir kokios jų kainos Helsinkyje. Pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Minosvaidžio vadas Miroslavas Otkovyčius: šimtai tūkstančių ukrainiečių daro viską, kad okupuota teritorija grįžtų į Ukrainos kontrolę.Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo balistinių raketų sistemų?Energetikos ministras D. Kreivys: Lietuva svarsto dalį gamtinių dujų pirkti iš JAV.Šiaurės Tarybos sesijoje Helsinkyje dominuoja paramos Ukrainai ir regiono saugumo klausimai.Nuo šiandien mokėti grynaisiais galima ne daugiau 5000 eurų.Artimųjų kapus lankantys žmonės: lapkričio tradicija neleidžia pamiršti išėjusiųjų.Ved. M. Lučkaitė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Ketinama į karą pasiųsti dar 300 tūkstančių vyrų. Grasinama ir branduoliniu karu. Okupuotose teritorijose paskubomis organizuojami pseudoreferendumai. Vakarų politikai ir ekspertai sako, kad visa tai tėra pralaimėtojo konvulsijos. Ar tikrai? Ką dalinė mobilizacija duos Rusijai?Laidoje dalyvauja Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys, Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Helsinkyje ekspertė Viktorija Rusinaitė, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

Savanorystė įtraukia vis daugiau žmonių - jų skaičius ypač išaugo per pandemiją. Vestos Tizenhauzienės reportažas.Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau diskutuojama apie Suomijos ir Švedijos perspektyvas tapti NATO narėmis. Šias kalbas apie Šiaurės šalių galimą narystę aljanse paskatino įtampa prie Ukrainos sienų ir Kremliaus keliami ultimatumai Vakarams. Helsinkyje veikiančio kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro vyriausioji analitikė Viktorija Rusinaitė sako, kad kol kas sudėtinga įvertinti, ar šios diskusijos gali virsti realybe.Atlyginimų grynaisiais tema.Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba,Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Žygimantas Kapočius.Dėl ant Kryžių kalno filmuojamo nuogo vyro mažamečių vaikų akivaizdoje Seimo narys Aidas Gedvilas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.Seimo narys Aidas Gedvilas, Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, kino režisierė, bendrovės Editos kastingas vadovė Edita Kabaraitė.Verslo laikas.Dariaus Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Jungtinių Amerikos Valstijų Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir sveikatos ekspertų tarybos prie prezidentūros narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstuts Petrikonis.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasSeimo kontrolierių įstaigai paskelbus, jog Kybartuose migrantai laikomi žeminančiomis sąlygomis, nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia panašių gaunantys signalų ir iš kitų migrantų apgyvendinimo vietų.Savaitės komentaras. Pinigų taškymo puota artėja prie finišo. Kas bus, kai pinigų spaustuvės sustos? Kieno pečius nauja tikrovė prislėgs sunkiau? Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Žemės ūkio ministras tvirtina, kad dėl gaisro Alytuje visi Alytaus rajono ūkininkų nuostoliai tikrai bus kompensuoti. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti rytoj. Helsinkyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad naujas taikos Ukrainoje planas yra palankesnis Rusijai, o ne pačiai Ukrainai. Rusijoje naujas judėjimas „Motinos prieš politines represijas“. Lenkijos prokurorai kartu su Rusijos ekspertais vėl apžiūrėjo Lenkijos prezidento lėktuvo liekanas. Komentaras

Apie Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, Europos prekybą su Kinija ir Japonija bei kas žinoma apie prieš ketverius metus numuštą Malaizijos lėktuvą.

Apie Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, Europos prekybą su Kinija ir Japonija bei kas žinoma apie prieš ketverius metus numuštą Malaizijos lėktuvą.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Iki liepos 23-iosios dar priimamai prašymai studijoms aukštosiose mokyklose.Suomijoje, Helsinkyje susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.Prancūzija tapo Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS paskelbė mandagaus vairavimo mėnesiais.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istorijos įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Jungtinės Karalystės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė, pasibaigus futbolo čempionatui.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Prancūzija, Kroatija.„Nacionalinė ekspedicija“ sugrįžo iš kelionės.Ved. Gabija Narušytė ir Artūras Matusas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Iki liepos 23-iosios dar priimamai prašymai studijoms aukštosiose mokyklose.Suomijoje, Helsinkyje susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.Prancūzija tapo Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS paskelbė mandagaus vairavimo mėnesiais.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istorijos įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Jungtinės Karalystės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė, pasibaigus futbolo čempionatui.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Prancūzija, Kroatija.„Nacionalinė ekspedicija“ sugrįžo iš kelionės.Ved. Gabija Narušytė ir Artūras Matusas.

Ar realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą?Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos. Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.

Ar realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą?Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos. Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Poetė Jūratė Sučylaitė Klaipėdos universiteto studentus moko poezijos terapijos. Tarptautiniame taktilinių, t.y. liečiamųjų, knygelių neregintiems vaikams kūrybos konkurse Helsinkyje dalyvaus ir mūsų dailininkų sukurtos knygelės. Knygas pristato dailininkė Agnė Vaišnienė ir bibliotekininkė Audronė Gendvilienė.

Poetė Jūratė Sučylaitė Klaipėdos universiteto studentus moko poezijos terapijos. Tarptautiniame taktilinių, t.y. liečiamųjų, knygelių neregintiems vaikams kūrybos konkurse Helsinkyje dalyvaus ir mūsų dailininkų sukurtos knygelės. Knygas pristato dailininkė Agnė Vaišnienė ir bibliotekininkė Audronė Gendvilienė.