POPULARITY
Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.Ved. Rūta Simanavičienė
Pabradės poligone Švenčionių rajone tebeieškant ketvirto dingusio kario, amerikiečių kariuomenės vadavietė Europoje ir Afrikoje teigia, kad į įvykio vietą atvyko paieškos šunys ir specialūs dronai, taip pat talkina Estijos pajėgos.Suomijos sprendimas trauktis iš priepėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos sustiprina kitų regiono valstybių norą pasitraukti iš šio susitarimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.Europos Parlamente – diskusijos, kaip užtikrinti, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.Šalies vaistinės pradeda dalyti naujas kalio jodo tabletes, kurios galios iki 2031-ųjų vidurio. Nemokamai 4-ias jodo tabletes galės atsiimti nuolatiniai 17-os savivaldybių, esančių 100 kilometru spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, gyventojai.Po devynių kosmose praleistų mėnesių du NASOS astronautai iš naujo pratinasi prie gyvenimo Žemėje. Dėl „Boing“ erdvėlaivio „Starliner“ techninių problemų jų misija, turėjusi trukti 8-ias dienas, pritraukė viso pasaulio dėmesį.Ved. Agnė Skamarakaitė
Grupių „Keymono“, „Saulės kliošas“ prodiuseris Alvydas Mačiulskas pristato solo projektą – „UBNTU“. Zulu gentyje Afrikoje tai reiškia bendrystę. Pirmasis įrašas – drauge su perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ įkūrėju – Gediminu Mačiulskiu. Jų panašios pavardės, graži draugystės istorija ir žodžio „ubntu“ reikšmė sufleruoja apie dar daugiau naujos muzikos: „Suksiu indie soul ir indietronicos, miegamojo, mažos studijos eksperimentų soulo link. Bus daug kviestinių vokalistų, artimiausias kūrinys – su Daiva Starinskaite, ten bus mudviejų hip hopas, perkusijos“, – žada A. Mačiulskas. Albumą brandina ir afrikietiškus būgnus su elektronika sujungsiantis G. Mačiulskis: „Antrame albume pridėsime visokio skambesio, man tai įdomu ir nauja, nes nesu taip daręs“. „LRT OPUS“ premjeroje – kūrinys su funk, indie, house ir afrikos būgnais bei džjembės „kalba“. Ved. Marius Andrijauskas
Nauja beždžionių raupų atmaina Afrikoje toliau plinta, neseniai šių raupų atvejis nustatytas Švedijoje – pirmasis už Afrikos ribų. Ar dėl šios ligos reikėtų vengti keliauti į Afriką? O gal nuo jos įmanoma apsisaugoti?Paaiškėjo, kad Prezidentūrai nebuvo paslaptis, iš kur jos patarėja, esanti motinystės atostogose, galėjo turėti 16 tūkst. eurų rinkimų kampanijai paremti. Patarėja bendrą gyvenimą jau tuomet kūrė su milijonieriumi verslininku Danu Tvarijonavičiumi. Klausimus dėl pinigų kilmės kėlė prezidento politiniai oponentai, bet institucijos pagrindo tyrimams neįžvelgė.Aktualus klausimas. 63-ejų kaunietis pranešė, kad telefoniniai sukčiai iš jo išviliojo 97 tūkst. eurų. Tuo metu policija skelbia, kad šiemet sukčiavimo atvejų fiksuojama maždaug 20 proc. daugiau. Ką siūlytumėte daryti, kad žmonės nepapultų į nusikaltėlių pinkles ir neprarastų savo pinigų?Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas vokiškai kalbančių specialistų stygius.Artėjant Rugsėjo 1-ajai Lietuvoje trūksta 650 mokytojų. Kodėl jų trūksta ir ką darys mokyklos, neradusios pedagogų?Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Kuo ji reikšminga?Ved. Edvardas Kubilius
Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Europos Sąjungos žinovu Mariumi Vaščega.Šiais metais minima avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje trisdešimt penkerių metų sukaktis. Sovietų Sąjungoje avarija ir jos padariniai buvo slepiami, ir apie nelaimę vis dar žinoma labai mažai, sunku atskirti, kas yra tiesa, o ko išsiaiškinti nebeįmanoma. Ar avarijos pasekmės vis dar pastebimos? Ekspertai sako, kad taip gali būti, bet aiškaus atsakymo nėra. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Po metų, praleistų Afrikoje, sugrįžę Ignas Andriukevičius vėl sveikinsis LRT eteryje.Nors investuotojų skaičius Lietuvoje didėja ir investuoti renkasi vis jaunesni žmonės, tačiau jų dalis vis dar labai maža. Vienas pagrindinių faktorių, anot ekspertų, kuris daugelį stabdo nuo investavimo, yra baimė. Kodėl žmonės bijo investuoti?Nuo lazanijos iki raganų – su kuo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje susirungs Lietuvos atstovas Silvester Belt? Likus mažiau nei trims savaitės iki 2024 m. „Eurovizijos“ kviečiame iš arčiau kviečiam pažvelgti į šių metų konkurso dalyvius. Artimiausiuose Suvienyti „Eurovizijos“ epizoduose išgirsite visas šių metų konkurso dainas, sužinosite įdomiausius faktus bei išgirsite ryškiausias istorijas apie šių metų konkurso kūrinius, atlikėjus, atrankas bei dalyvaujančias šalis. Šios savaitės tinklalaidės epizode – pažintis su Lietuvos atstovo Silvester Belt varžovais pirmajame pusfinalyje, kurie į sceną žengs gegužės 7-ą dieną. Justo Buivydo rengiamos tinklalaidės Suvienyti Eurovizijos ištraukos kviečiame paklausyti ir laidoje.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.
Afrika tai ne tik upė Nilas ir krokodilas. Tai ir jauniausias žemynas bei neišsemiamos verslo galimybės. Kokias atrado lietuviai?Taip pat, kiek pasauliui ir Europai kinuotų kilęs konfliktas dėl Taivano. Modeliuojame prognozes.Ir atsisakius vienkartinių maišelių, ar neatėjo laikas puodeliams?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo.Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jauniklius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Per masinį Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis žuvo 20 žmonių, dar per 100 sužeista. Rusai taikėsi į gimdymo namus, švietimo įstaigas, daugiabučius, prekybos centrus ir atakavo viskuo, ką turi. Lietuva tai vadina teroristine ataka.Liublino vaivadijoje Lenkijos pietryčiuose 200 policininkų ieško objekto, atskridusio iš Ukrainos. Neatpažintas objektas siejamas su intensyvia Rusijos ataka. Lenkijos prezidentas dėl šio incidento susitiko su kariuomenės vadovybe.Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrvska teigia, kad jos šalis yra pasirengusi įgyvendinti reformas ir žengti į Europos Sąjungą. Deputatės teigimu, ne tik Ukrainos narystė bendrijoje, bet ir tolesnė parama besiginančiai šaliai vis labiau priklausys nuo politinės valios Vakaruose.Per 2023 metus išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius. Pernai per 11 mėnesių žuvo 116 žmonių, šiais metais per tą patį laiką 143.2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją, lapkritis - šeštas rekordiškai šiltas mėnuo iš eilės, teigia Europos klimato tarnyba „Copernicus“. Ko tikėtis 2024 m?Šie metai buvo pilni išbandymų demokratijai. Demokratiškų šalių mažėjo Afrikoje, per kurią nusirito karinių perversmų banga. Europoje iššūkių demokratijai kėlė rinkimus laimėjusios kraštutinės dešinės partijos. Stebėtas ir žmogaus teisių bei laisvių mažėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė
CARAML - tai dream pop duetas, kurį sudaro lietuvis Dominykas Morkūnas ir iš Pietų Afrikos kilęs Stephen Kreussel. Susipažino jie studijuodami Londone 2013-ais metais ir jau dešimtmetį trunkanti draugystė šiemet išsivystė iki pirmojo bendro albumo.Studijoje svečiavosi lietuviškoji dueto pusė - Dominykas Morkūnas. Jis pasidalino grupės susikūrimo istorija, kūriniais iš albumo ir ateities planais. Nors laidoje Dominykas lankėsi vienas, bet vienas koncertuoti negalėtų - atskleidė, kad grupės kūriniuose skambantis balsas, tai jo ir Stephen balsų sintezė, o kur ir kodėl iš žodžio „CARAMEL” grupės pavadinime dingo „E” raidė, kartu su visomis kitomis įdomiomis istorijomis - pokalbio įraše.Ved. Rimvydas Černiauskas
Vieniems tai – tolima egzotika, kitiems – nepamatuoti pavojai, o treti joje mato neišsemiamų galimybių. Tai – Afrika. Kuo šis regionas taip traukia Lietuvos verslą?Svečiai: tyrimų centro „AfriKO“ analitikas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Lukas Ivanauskas, ISM Vadovų studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė ir tarptautinės finansinių technologijų kompanijos „Eleving Group“ padalinio Kenijoje vadovas Domas Mineikis.Ved. Irma Janauskaitė
Šią savaitę popiežius Pranciškaus lankosi karo nuniokotose Afrikos valstybėse – Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Tai šalys, kuriose Bažnyčia užima svarbią vietą pilietinėje visuomenėje ir jau seniai vykdo humanitarinės pagalbos iniciatyvas karo, skurdo ir stichinių nelaimių akivaizdoje. Abi šalys yra turtingos gamtinių išteklių: Kongas – naudingųjų iškasenų, o Pietų Sudanas – naftos. Tačiau abi jas niokoja užsitęsę konfliktai, dėl to jos negali išvystyti turimo potencialo. Be to, abiejose šalyse Katalikų Bažnyčia atlieka pagrindinį vaidmenį sveikatos ir švietimo srityse, taip pat stengiasi kurti demokratiją ir skatinti taiką. Plačiau – vedamojo skiltyje.Apie „Naujojo Židinio-Aidų“ išleistus vadinamuosius Nag Hammadi apokrifus (Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Pilypą, Petro ališkas, kurį jis pasiuntė Pilypui, Evangelija pagal Mariją, Sielos išaiškinimas) kalbasi Laurynas Peluritis ir vertėja iš koptų kalbos Gražina Kelmelytė-Ratniecė.Komisijos, tyrusios Arkos bendruomenės įkūrėjo Jeano Vanier veiklą, ataskaita ir jos atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė
Vakar Pieno taryba buvo šaukiama dėl padėties pieno sektoriuje ir mažėjančių supirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad situacija yra bloga ir reikia ieškoti sprendimų. Tuo tarpu ūkininkai jau dabar parduoda gyvulius, nes nebeišgali jų išlaikyti. Jūratė Antanavičienė šią savaitę pardavė 10 karvių, o 33 metų ūkininkas Kęstutis Balandis, turintis modernų pieno ūkį, dalyvaujantis kooperacijos veikloje, irgi svarsto ar neteks nutraukti veiklos.Radviliškio rajono ūkininkai, Renatas Rimavičius ir Vytas Masiliūnas, darbuojasi viename kieme ir tikina, kad tarpusavio bendradarbiavimas padeda įveikti kylančius iššūkius. Per derliaus nuėmimą, sugedus ūkininko technikai, kolegos susivienijo ir padėjo nuimti derlių.Užsienio naujienos. Pienininkystės sektoriaus iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvoje. Kylant pašarų kainoms, Tuniso, esančio Šiaurės Afrikoje, pieno rinka irgi traukiasi.Ved. Rūta Katkevičienė
Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.
Lyderio rubrikoje – Suomijos premjerė Sanna Marin. Kokiomis savybėmis ji pasižymi? Kokios jos politinės nuostatos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorante Neringa Mataityte ir asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų ir valdybos nare Dovile Burgiene.Kaip šventes sutikti tvariai, bet ir linksmai? Apie maisto ruošimą, dekoracijas ir laiką su šeima pakalbėsime su ekologijos eksperte Rugile Matusevičiūte.Statistika rodo, kad Lietuvoje fiksuojama gerokai daugiau skendimo atvejų nei Europos Sąjungos vidurkis. Kaip išmokyti vaikus plaukti, kaip gerinti jų įgūdžius – pokalbis su Olimpinių švietimo programų vadovu Pauliumi Martinkėnu, ir plaukimo treneriu Artūru Bartaševič. Patirtimi pasidalins ir plaukikė Kotryna Teterevkova.Kelionė po pasaulį dviračiais – misija įmanoma. Pokalbis su jaunuoju ūkininku ir keliautoju Luku Paltanavičiumi, kuris Europoje, Azijoje ir Afrikoje ieško tvarių ūkių.Ved. Urtė Korsakovaitė
Lietuvoje turime daug gero geriamo vandens, sako Geologijos tarnybos vyriausias specialistas Jonas Satkūnas ir pasakoja, kokį neįprastą Molėtų kraštą suformavo paskutinis ledynmetis.Čiurliai Lietuvoje gyvena tik trejetą mėnesių, kitus devynis praleidžia Afrikoje. Tačiau jie – mūsų paukščiai, nes čia jų gimtinė, čia jie išperėti, užauginti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė
Nuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai sustabdyta ir konkrečių duomenų apie šalyje plintančius mutavusius variantus nėra, visgi medikų ir epidemiologų bendruomenė įsitikinusi, kad naujai COVID-19 susirgimų bangai postūmį davė naujos omikron varianto atmainos BA4 ir BA5, kurios netrukus turėtų išstumti šiuo metu vyraujantį BA2 potipį.BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.Ved. Laura Adomavičienė
Moterys modernaus džiazo pasaulyje, elektrinių gitarų instaliacijos iš Šveicarijos, japoniška fleita Afrikoje, muzikinė hipnozė iš Danijos ir džiazmenų rinkinys Ukrainai. Visa tai - daug nepaprastai keistų, į jokių žanrų apibūdinimus netelpančių muzikinių leidybinių naujienų, kurias pristato Domantas Razauskas.
Apsišaukėliška Chersono valdžia pareiškė, kad ketina kreiptis į prezidentą Vladimirą Putiną, jog ši Ukrainos sritis būtų prijungta prie Rusijos.Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas vakar perspėdamas apie Ukrainos ekonomikos nuosmukį vis dėlto pabrėžė, kad maisto trūkumo neprognozuoja. Dabar bene didžiausias iššūkis - padėti Ukrainai išvežti jos sandėliuose gulinčius eksportui skirtus grūdus. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje Lenkijoje dalyvaujantis Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad daugiausiai grėsmių dėl to gali kilti skurdžiausioms šalims Afrikoje, o Europos regionas maisto trūkumo nepajus, bet pajus maisto kainų kilimą.LRT Radijo bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė pasakoja, kad britai infliaciją pradėjo jausti jau anksčiau, o karas maistą dar labiau pabrangino. Ir tai pirmiausiai pajuto aliejaus vartotojai.Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus suspendavo penkis atskilusius kunigus, kurie jo nuomone, sulaužė priesaiką.Lietuvos bankas praneša, kad būstų kainos per metus išaugo penktadaliu. Nors kainų augimo pagreitis šiek tiek sumažėjo, gyventojams nekilnojamąjį turtą darosi sunkiau įsigyti dėl didelės infliacijos.Ved. Liuda Kudinova
15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Lietuvos rinktinės dvejos draugiškos rungtynės, taip pat Europos, Pietų Amerikos, Afrikos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Okeanijos atrankų finišai bei įdomiausios laukiančios rungtynės. Trijulėje – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 0:00 Intro 1:05 Keliaukite į puikų aukcioną 2:37 Lietuvos rinktinė prieš San Mariną ir Airiją 26:08 U-21 rinktinės gėda ir reakcija 32:15 Linkėjimai Bagdonui 33:29 Italijos krachas, Lenkijos ir Portugalijos triumfas 56:00 Egipto ir Alžyro ašaros Afrikoje, lazerių šou 1:07:42 Pietų Amerikos atranka 1:13:01 Kanados laimėjimai ir JAV vargelis 1:18:11 Nepažintoji Okeanija 1:21:39 Azija 1:22:18 Aiškūs burtų krepšeliai 1:24:35 Savaitgalį – puikių rungtynių dozė
Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – diskusija dėl LFF apdovanojimų, kritika ministrei, „Žalgirio“ prisistatymo atgarsiai, Afrikos čempionato finalo kova, ir svarbiausi įvykiai pajėgiausiose Europos lygose. Sudėtis –15min žurnalistai Mantas Krasnickas, Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis bei Gintaras Radauskas. 00:00 Kas įdomaus Pekine? 10:47 LFF apdovanojimų įdomybės 18:05 Pukelis ir ministrė 26:46 Kiti reikalai Lietuvoje, „Žalgirio“ pristatymas 43:19 Senegalo triumfas, Egipto ašaros 1:01:03 Kas per apdovanojimai? 1:06:33 FA taurės staigmenėlės 1:21:05 Ispanijoje – „Barcos“ triumfas prieš Madridą 1:32:30 Milano derbis ir „Juvės“ naujokų prisistatymas 1:40:00 Kaip „Borussia“ padarė „Borussia“
Savaitinė futbolo apžvalga Įvartis. Vedėjai Ervinas kvitkauskas ir Žydrūnas Grudzinskas. Svečiuose Paulius Malžinskas. 0:00:00 - Bardakas Afrikoje 0:22:31 - WC 2022 Pietų Amerika 0:24:40 - Šiaurės Amerikos derbis 0:29:24 - Žiūrovų klausimai 0:38:46 - Įdomybės 0:48:42 - Transferai 1:04:47 - Top žvaigždė ir raudona kortelė
Savaitinė futbolo apžvalga Įvartis. Mantas Kuklys, Ervinas Kvitkauskas, Justas Naulickas.
Ką daryti, jei atskrendi į Zambiją ir po kelių valandų atsiduri kalėjime? O gal tai ne kalėjimas? Gal tu esi pagrobtas? Nepakartojami lietuvių nuotykiai Pietų Afrikoje, kuriuos pasakoja keliautojas ir prodiuseris Mantas Bertulis.Ved. Vytaras Radzevičius
Kaip, likus savaitei iki Kalėdų, šventėms ruošiasi lietuviai? Ar daug jų išvyksta apsipirkti į Lenkiją?Sparčiai plintant omikron atmainai, šalys įveda daugiau ribojimų. Kokia situacija Pietų Afrikoje, kur atmaina pirmą kartą buvo aptikta?Kaip Lietuvoje sekasi integruotis iš Afganistano atskraidintiems lietuvių kariams talkinusiems vertėjams?Netrukus į kosmosą turėtų pakilti galingiausias iki šiol Džeimso Vebo teleskopas.Eidamas 65-uosius metus, mirė žurnalistas Valentinas Mitė.Ved. Karolina Panto
Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte ketina aptarti Vyriausybės sprendimą iš vaikų, vyresnių nei 12 metų, reikalauti galimybių paso.Pietų Afrikoje pirmąkart užfiksuota koronaviruso atmaina Omikron jau registruota Estijoje ir Latvijoje.Europos Sąjungai ir JAV su sąjungininkais paskelbus sankcijas, Minskas žada atsaką Vakarams.Ved. Irina Andrianova
Dar pernai buvo sutarta dėl vadinamosios „Covax“ programos, kuri buvo pradėta, siekiant užtikrinti, kad 92 besivystančios teritorijos turėtų prieigą prie COVID-19 vakcinų, o jų kainą padengtų turtingesnės šalys ir organizacijos. Tačiau šiandien, pavyzdžiui, Afrikoje paskiepyta tik apie 5 procentai žmonių, kituose kontinentuose - apie 40 proc. Kodėl dalis šalių negauna vakcinų, kai kitos jau skiepija trečiąja doze?Psichinę ar proto negalią turintys žmonės Lietuvoje darbą randa retai, o darbdaviai dažnai vengia juos įdarbinti.Kontrabandines cigaretes vilkikuose galintis aptikti rentgenas Raigardo poste netikėtai sugedo. Ekspertai sako, kad yra skandalinga, kai rentgenai Lietuvoje vienas po kito išeina iš rikiuotės.Šiandien šalčio žmogumi vadinamas Valerjanas Romanovskis Vilniuje sieks patekti į „Gineso“ rekordų knygą, kaip ilgiausiai ištiso kūno kontaktą su ledu ištvėręs planetos žmogus.Ved. Darius Matas
Kaip pakeleivingais automobiliais nukeliauti nuo Šiaurės Afrikos iki Johanesburgo Pietų Afrikoje ir už pavežėjimą neišleisti nė vieno dolerio? O jeigu tai pavyktų, dar ir laimėti lažybose 100 dolerių? Ši ir kitos neįtikėtinos istorijos iš keliautojo ir kelionių knygų rašytojo Dainiaus Kinderio gyvenimo. Yra ir deserto iš Filipinų receptas.Ved. Vytaras Radzevičius
Ant kai kurių ežerų, tvenkinių, kūdrų – dar ledas. O ar žinojote, kad varlės ir rupūžės žiemoja tiek vandenyje, tiek sausumoje ? Dar herpetologė, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė – Cse primena, kad varlės ir rupūžės dar labai lėtos ir apsunkusios keliauja per kelius, todėl turime būti labai atsargūs.Ventės ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys pasakoja jog sugrįžta, Pietų Afrikoje žiemoję, jo namų gandrai.Juodkrantės gamtos tyrimo stoties darbuotoja, ornitologė Jūratė Zarankaitė sako, kad Kuršių Nerija – ypatingas regionas, net ir pavasaris ten ateina kitaip. Šiuo metu jau pilna pavasarinių paukščių – pulkais skraido mėlynosios zylės, lizdus tvarkosi kormoranai, tiesa, tikros žalumos dar mažai.
Vyriausioji rinkimų komisija turėtų nutraukti Seimo nario Antano Guogos įgaliojimus, jeigu jis atvyks į posėdį.Šiemet skęstantiesiems į pagalbą ugniagesiai skubėjo mažiausiai 30 kartų, sinoptikai rytoj prognozuoja atšilimą. Ar dar galima bus lipti ant ledo ir kaip tai daryti saugiai?Pirmadienį darbą atnaujinę grožio specialistai turi dėvėti ne paprastas medicinines kaukes, o respiratorius, bet jų trūksta.Pokalbis su ekspertais apie savaitės aktualijas: bendrovės „CityBee“ klientų duomenų vagystė, neatlaisvintas judėjimas žiedinėse Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus savivaldybėse.Lietuvos žurnalistai vienijasi ir smerkia Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus prieš Baltarusijos žurnalistus.„Naujienų žemėlapyje“ – kodėl Afrikoje vis pasikartoja Ebolos viruso protrūkiai.Ved. Edvardas Kubilius
Sacharos dykuma, ilgiausia pasaulyje upė Nilas, aukščiausias gyvūnas žirafa, greičiausi pasaulyje gepardai ir ištvermingiausi pasaulio bėgikai – tai tik keletas faktų apie Afrikos žemyną! O kaip sekasi ten gyvenantiems vaikams ir kokie jaunųjų afrikiečių pomėgiai mums papasakoja rašytoja ir keliautoja Eglė Aukštakalnytė Hansen.Ved. Tomas Dirgėla
Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – „Sūduvos“ pyktis po pralaimėtų auksinių rungtynių, sezono pabaigoje pasitempęs „Žalgiris“, rinktinės klaidos Minske, sveikinimai Šiaurės Makedonijai ir Škotijai, mūšiai Pietų Amerikoje ir atranka į Afrikos čempionatą. Komanda – „TV3 Sport“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.
„LRT ieško sprendimų“. Kurios priemonės kovojant su COVID-19 buvo veiksmingiausios Pietų Korėjoje, vadinamoje viena geriausiai viruso plitimą valdančių šalių? Kokios pastangos norimo vis dėlto nedavė? Giedrės Trapikaitės pasakojimas.Leonas Šukys – daugiau nei dvidešimt metų LRT dirbanis inžinierius, kuris, atrodo, gali sutaisyti beveik viską. Ar visiems prietaisams galima suteikti antrą gyvenimą? Kodėl svarbu nepasiduoti inovacijų ir įrangos išvaizdos tobulumo kultui? Interviu su žmogumi, kurį LRT darbuotojai vadina burtininku.Rugsėjo pradžioje vėžiu sergančių vaikų paramos fondas „Mamų unija“ atvėrė naujų namų duris. Juose galės apsistoti vėžio paliestų vaikų šeimos, veiks dienos centras, kuriame bus teikiamos reabilitacijos, psichologijos, kt. paslaugos ir neįgaliems šalies vaikams. Pasak fondo prezidentės Eglės Mėlinauskienės, šis ambicingas projektas įgyvendintas tik gerų žmonių dėka. Kalbina portalo LRT.LT žurnalistė Domantė Platukytė.Žurnalistinis konkursas mokiniams „Afrika nėra šalis“ kviečia savaitę pabūti žurnalistu Afrikoje. Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ viena iš įkūrėjų Eugenija KovaliovaVed. Giedrė Čiužaitė
Dėl karantino vėl ribojamos kelionės – kaip tai paveiks užsienio ištroškusių lietuvių savijautą?Kaip po karantino atsigauna Anykščiai? Ar pavyks šiam miestui aplenkti Palangą ir Druskininkus? Interviu su meru Sigučiu Obelevičiumi.Anykščių Safari parkas – kaip Afrikoje: galingi visureigiai, dideli laukai ir stručiai.Kaip po karantino gyvena kavinė „Coffee Hill“ Anykščiuose? Ved. Mindaugas Laukagalis.
Afrikos dienų proga kviečiame nusikelti tūkstančius kilometrų į pietus ir kitu kampu pažvelgti į Afrikos žemyną – „Gydytojai be Sienų“ logisto ir humanitarinio darbuotojo Andriaus Slavuckio akimis. Ką reiškia būti lietuviu Pietų Afrikoje ir ko lietuviai galėtų pasimokyti iš nepaprastos įvairovės žemyno? Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro skamba A. Nakarada – Blood Eagle Outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World
Jau daugiau kaip parą dėl koronaviruso protrūkio uždrausta atvykti ir išvykti iš Nemenčinės su nedidelėmis išimtimis. Nuo šiol rekomenduojama tikrinti visų asmenų, įeinančių į parduotuves ar paslaugų teikimo vietas, temperatūrą. Ar mokytojai suvaldo nuotolinį mokymąsi? Parama Italijai kovoje su COVID-19.Vyriausybė tikėjosi, kad, palengvinusi sąlygas verslui nuomotis darbuotojus iš kitų įmonių, taip išsaugos darbo vietas. Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvoje įvestas karantinas. Kaip pavyko politikams susitelkti? Fizinių ir technologijos mokslų centrui – 10 metų. Vilniuje prieš daugiau kaip dvejus metus veiklą sustabdžius banko „Barclays” operacijų biurui, dalis darbuotojų išvyko dirbti į užsienį. Apie taip susibūrusią banko darbuotojų lietuvių bendruomenę Niu Džersyje, Jungtinėse Valstijose, ir apie bankų darbo karantino sąlygomis ypatumus – pokalbis su vienu jų, Gediminu Mikaliūnu. Psichologo komentaras – kaip karantino laikotarpį išgyventi tiems, kurie yra padidintoje rizikos grupėje. Afrikoje daug valstybių, kurias koronaviruso pandemija gali itin smarkiai pažeisti. Kuo šiandien gyvena Afrikos šalys ir kokių kovos su pandemija priemonių imasi?MRU prof. Andriaus Bielskio komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Darius Matas.
Vasario pradžioje kinų mokslininkai iškėlė versiją, kad iš Uhano Kinijoje plintantį naująjį koronavirusą žmonėms galėjo perduoti skujuočiai – Azijoje ir Afrikoje sutinkami žvynuoti gyvūnai. Jie teigia nustatę, kad šių žinduolių virusas yra beveik identiškas šiuo metu plintančiam tarp žmonių. Skujuočiai yra nykstanti rūšis, tačiau nelegali prekyba jais tebevyksta. Naujo viruso protrūkis vėl atkreipė dėmesį į ekologines infekcinių ligų priežastis. Tarša alina mūsų imuninę sistemą, o klimato kaita ir laukinių gyvūnų buveinių naikinimas sudaro sąlygas plisti naujiems ligų sukėlėjams. Specialistai siūlo susitaikyti, kad mūsų pakeistame pasaulyje vis pavojingiau gyventi bus ir žmonėms. Autorė Vaida Pilibaitytė
Premjeras kol kas negali atsakyti, ar priims valstiečių kvietimą vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose.Nuo koronaviruso mirus daugiau nei 360 žmonių, Kinija atidaro naują ligoninę, pastatytą per 10 dienų.Tęsiame pokalbius apie Kovo 11-ąja. Laidos viešnia signatarė Rasa Juknevičienė. Vienintelė iš signatarių moterų likusi aktyvioje politikoje.Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pradėjo vizitą Baltarusijoje.Afrikoje žiemojantis ir toliausiai nuo namų nuskridęs baltasis gandras jau pakilo skrydžiui namo.Vedėjas Deividas Jursevičius.
Afrobeat – Europoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantis muzikos žanras, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradęs Vakarų Afrikoje, kuomet tenykštė tradicinė muzika susijungė su amerikietiško funk ir džiazo motyvais. Lietuvoje gyvuoja vienintelė afrobeat muziką grojanti grupė – „Ojibo Afrobeat“, kurią įkūrė trys muzikantai, daug metų muzikuojantys įvairiausiuose kolektyvuose: būgnininkas Gediminas Stankevičius, gitaristas Arūnas Blažys ir saksofonininkas Karolis Levarauskas. Jie „Pakartot“ studijoje pristato savo debiutinį albumą „Ojiboland“.Ved. Domantas Razauskas.
Kodėl Pietų Afrikoje keliai tiesiami iš pieno pakuočių?. Kaip lietuviškasis „HumansApp“ moko išlipti iš savo burbulo?. Ir pinigai iš šiukšlių – kai kurių valstybių verslas. Ved. Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra.
Popiežius Afrikoje. Mažoji akademija pradeda naują suaugusiųjų religinio švietimo sezoną. Ved. Jūratė Kuodytė.
Savaitgalį Jungtinėse Valstijoje fiksuotas dar vienas šaudynių atvejis, antrasis Teksaso valstijoje rugpjūtį. Dar viena tragedija, vėl štrina diskusijas dėl griežtesnės ginklų kontrolės. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip nesutarimai rutuliojosi iki šiol? Šeštadienį didžiuosiuose Jungtinės Karalystės miestuose – Londone, Mančesteryje, Lidse, Jorke, Belfaste ir kituose, tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti prieš premjero sprendimą beveik mėnesį sustabdyti parlamento darbą. Tuo metu opozicija premjero veiksmus vadina smūgiu demokratijai. Jei parlamentas bus suspenduotas kaip planuota, jis turėtų nedirbti 23-is darbo dienas ir į darbą grįžti likus kelioms savaitėms iki Brexito. Skirtingose pasaulio vietose jau kurį laiką vyksta didžiuliai gaisrai. Dega didžiuliai plotai Amazonės džiunglėse, dar didesni – Afrikoje ir tris mėnesius besitęsiantys gaisrai Sibire Rusijoje. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad šie gaisrai nėra vienodi, ir nebūtinai didesnis gaisras atneša ir daugiau žalos.
Įdomybės. Mokslas. Plastikos maišelių uždraudimas Afrikoje.
Pasaulio katalikų naujienos praneša apie nužudytus du kunigus Afrikoje. Vilniaus Kalnų parko tvarkybos projektas: istorijos, kultūros paveldo išsaugojimo ar profanacijos ir barbarizmo pavyzdys? Pokalbis su VDA doc. dr. B. R.Vitkauskiene. Laidos ved. Jūratė Kuodytė.
Ką reiškia gyventi nuolat jaučiant švaraus vandens trūkumą? Kaip tai veikia moterų kasdienybę Afrikoje ir kaip žmonės bando įveikti mums neįsivaizduojamus sunkumus? Balsai, garsai ir vaizdai iš Ugandos, kur autorė Monika Midverytė lankėsi drauge su Lietuvos pranciškonais pasauliečiais.
Prezidentūroje ordinais „už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotos daugiavaikės mamos. Sirija, Venesuela ir 18-a valstybių Afrikoje – visos jos susijusios su Rusija. Kaip Kremlius plečia savo įtakos zonas ir ką tai reiškia Europai? Indonezijoje skaičiuojant visuotinių rinkimų balsus, iš nuovargio mirė 300-ai rinkimų komisijos narių. Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Jurijus Veklenko rengiasi išvykti į Izraelį, kur beveik dvi savaites jo ir komandos laukia ilgas ir nelengvas repeticijų maratonas. Dainininko interviu LRT radijui. Ved. Simonas Bendžius.
Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį. Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“. „Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys. „Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche. „Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias. Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė. „Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą. Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys. Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti. „Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys. Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje). A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.
Ebolos virusas Vakarų Afrikoje užkrėtė 28,000 žmonių. Tai beprecedentis atvejis modernioje žmonijos istorijoje. Evoliucinis biologas Gytis Dudas norėjo suprasti, kaip ebola išplito, kad kitą kartą būtume labiau pasiruošę. Sietle (JAV) vadovaudamas 96 mokslininkų komandai, jis ištyrė 1610 ebolos genomų. Jų tyrimo išvados buvo išspausdintos prestižiniame mokslo žurnale Nature. Egzistuoja realybė, kurioje viskas galėjo būti kitaip. „Virusų gyku“ save vadinantis Dudas užaugo Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, mokslą matydamas kaip antraeilį prioritetą norint įgauti socialinį statusą. NYLA podkastui jis pirmą kartą pasakoja savo istoriją lietuviškai. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
Skėmiai nuo XIX a. pradžios turėjo pakelės užeigą prie Kėdainių–Baisogalos kelio, tada vadinto „Trakto“, kur veikusi ir pašto arklių perkinkymo stotis. Ne kartą „caro gubernijos“ laikais Traktieriun užsukdavo žandarai pažiūrėti, ar laisvai neskamba uždraustoji lietuvių kalba, neskaitomi lietuviški raštai, nevaidinami savi vaidinimai“, – pasakoja Morta, viena iš keturių Traktieriaus šeimininkių.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Melo nekenčiame, melo trokštame. Ar tikrai žmogiškoje prigimtyje melas yra užprogramuotas? – savo komentare svarsto menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Laidos svečias – režisierius Algis Arlauskas.„Klasikos enciklopedija“: Blaido upė Pietų Afrikoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.
Skėmiai nuo XIX a. pradžios turėjo pakelės užeigą prie Kėdainių–Baisogalos kelio, tada vadinto „Trakto“, kur veikusi ir pašto arklių perkinkymo stotis. Ne kartą „caro gubernijos“ laikais Traktieriun užsukdavo žandarai pažiūrėti, ar laisvai neskamba uždraustoji lietuvių kalba, neskaitomi lietuviški raštai, nevaidinami savi vaidinimai“, – pasakoja Morta, viena iš keturių Traktieriaus šeimininkių.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Melo nekenčiame, melo trokštame. Ar tikrai žmogiškoje prigimtyje melas yra užprogramuotas? – savo komentare svarsto menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Laidos svečias – režisierius Algis Arlauskas.„Klasikos enciklopedija“: Blaido upė Pietų Afrikoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.
Apie rinkimus Švedijoje, Kinijos interesus Afrikoje ir D. Trumpo aplinkos skandalą dėl B. Woodwardo knygos bei anoniminio vedamojo dienraštyje "New York Times".
Apie rinkimus Švedijoje, Kinijos interesus Afrikoje ir D. Trumpo aplinkos skandalą dėl B. Woodwardo knygos bei anoniminio vedamojo dienraštyje "New York Times".
Laidoje „Pakeliui su klasika“ – Terry Riley‘o kompozicijos „In C“ versija iš Afrikos. Muzikanto Damono Albarno vaikystės prisiminimai grįžę, jam apsilankius Afrikoje ir įrašius afrikietiškąją Riley‘o kūrinio „In C“ versiją. Kartu su Kronos kvartetu girdėsime trio Da Kali, puoselėjančiu gilias griot muzikų giminės tradicijas. Bliuzas, regis, didžėjų, muzikos mėgėjų ieškomos vinilinės plokštelės ir šiandien Tumanio Diabaté atgaivinamas Malio orkestro skambesys sugrįžta Damono Alabrno albume „Mali Music“, tarsi užstrigus plokštelei, vis atkartojant liaudies melodijas.
Laidoje „Pakeliui su klasika“ – Terry Riley‘o kompozicijos „In C“ versija iš Afrikos. Muzikanto Damono Albarno vaikystės prisiminimai grįžę, jam apsilankius Afrikoje ir įrašius afrikietiškąją Riley‘o kūrinio „In C“ versiją. Kartu su Kronos kvartetu girdėsime trio Da Kali, puoselėjančiu gilias griot muzikų giminės tradicijas. Bliuzas, regis, didžėjų, muzikos mėgėjų ieškomos vinilinės plokštelės ir šiandien Tumanio Diabaté atgaivinamas Malio orkestro skambesys sugrįžta Damono Alabrno albume „Mali Music“, tarsi užstrigus plokštelei, vis atkartojant liaudies melodijas.
Apie rinkimus pakistane, islamistinius judėjimus Afrikoje ir skandalą dėl E. Makrono apsauginio.
Apie rinkimus pakistane, islamistinius judėjimus Afrikoje ir skandalą dėl E. Makrono apsauginio.
Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja Remigijus Venckus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, meno kritikas, fotografas. Jis porą savaičių praleido Etiopijoje, kur gyveno ir bendravo su vietiniais, net jų vestuvėse dalyvavo. Klausėmės ir Afrikos kūrėjų muzikos.
Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja Remigijus Venckus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, meno kritikas, fotografas. Jis porą savaičių praleido Etiopijoje, kur gyveno ir bendravo su vietiniais, net jų vestuvėse dalyvavo. Klausėmės ir Afrikos kūrėjų muzikos.
„Net jei pajėgtume suprasti bioįvairovės nykimo mastą iš garso, tik įrodytume, kad tai vyksta. Bet mes tai jau žinome“, – sako garso menininkas ir mokslininkas Davidas Monacchi. „Verčiau dėti pastangas bent užfiksuoti, kad galėtume vaikaičiams parodyti – štai taip pasaulis skambėjo prieš 50 metų“.Italų ekoakustikos kompozitorius jau beveik du dešimtmečius įrašinėja žmogaus veiklos nepaliestų ekosistemų garsus Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. D. Monacchi nenustoja žavėti nepaprastas gamtos muzikalumas ir kompleksiškumas. Bet jei tų buveinių nepavyks išsaugoti, ateityje tokių koncertų bus galima pasiklausyti tik garsų muziejuje arba ekoakustiniame teatre. Autorė Vaida Pilibaitytė.D. Monacchi asm. archyvo nuotr.
„Net jei pajėgtume suprasti bioįvairovės nykimo mastą iš garso, tik įrodytume, kad tai vyksta. Bet mes tai jau žinome“, – sako garso menininkas ir mokslininkas Davidas Monacchi. „Verčiau dėti pastangas bent užfiksuoti, kad galėtume vaikaičiams parodyti – štai taip pasaulis skambėjo prieš 50 metų“.Italų ekoakustikos kompozitorius jau beveik du dešimtmečius įrašinėja žmogaus veiklos nepaliestų ekosistemų garsus Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. D. Monacchi nenustoja žavėti nepaprastas gamtos muzikalumas ir kompleksiškumas. Bet jei tų buveinių nepavyks išsaugoti, ateityje tokių koncertų bus galima pasiklausyti tik garsų muziejuje arba ekoakustiniame teatre.D. Monacchi asm. archyvo nuotr.
„Tuo metu atidžiai peržiūrėjau visas fotografijas žiniasklaidoje: dauguma jų buvo labai baltos ir atitolinančios. Daug ledynų ir baltųjų meškų. Norėjau ko nors, kas sujudintų iš vidaus, atvaizdų, kuriuose žmonės žvelgtų tiesiai į akis“, – projekto „Skęstantis pasaulis“ pradžią prisimena fotografas Gideonas Mendelis.Susiformavęs kaip „kovos fotografas“ („struggle photographer“) prieš apartheido politiką Pietų Afrikos Respublikoje, daugiau nei dešimtmetį fiksavęs ŽIV ir AIDS krizę Afrikoje, nuo 2007 m. fotografas daugiausia laiko praleidžia potvynių zonose. Su savo juostiniu fotoaparatu atsiduria jose tuomet, kai didžiausias pavojus jau būna praėjęs. Būtent tada, kai po evakuacijos žmonės grįžta atgal į vandens apsemtas gatves ir namus, jis paprašo jų... pozuoti. Autorė Inga Janiulytė
„Tuo metu atidžiai peržiūrėjau visas fotografijas žiniasklaidoje: dauguma jų buvo labai baltos ir atitolinančios. Daug ledynų ir baltųjų meškų. Norėjau ko nors, kas sujudintų iš vidaus, atvaizdų, kuriuose žmonės žvelgtų tiesiai į akis“, – projekto „Skęstantis pasaulis“ pradžią prisimena fotografas Gideonas Mendelis.Susiformavęs kaip „kovos fotografas“ („struggle photographer“) prieš apartheido politiką Pietų Afrikos Respublikoje, daugiau nei dešimtmetį fiksavęs ŽIV ir AIDS krizę Afrikoje, nuo 2007 m. fotografas daugiausia laiko praleidžia potvynių zonose. Su savo juostiniu fotoaparatu atsiduria jose tuomet, kai didžiausias pavojus jau būna praėjęs. Būtent tada, kai po evakuacijos žmonės grįžta atgal į vandens apsemtas gatves ir namus, jis paprašo jų... pozuoti.
Kodėl per rinkimus Nyderlanduose Geerto Wilderso partijai nepavyko surinkti daugiausiai balsų ir kokios kraštutinių jegų perspektyvos Europoje?JAV žvalgyba praneša, kad Rusija telkia pajėgas prie Libijos - Egipto sienos. Kokie Maskvos interesai Libijoje?Tarptautinės organizacijos ragina imtis skubios humanitarinės pagalbos Rytų Afrikoje, kur dėl sausros 16 milijonų žmonių susiduria su alkiu, daliai net gresia mirtis.
Kodėl per rinkimus Nyderlanduose Geerto Wilderso partijai nepavyko surinkti daugiausiai balsų ir kokios kraštutinių jegų perspektyvos Europoje?JAV žvalgyba praneša, kad Rusija telkia pajėgas prie Libijos - Egipto sienos. Kokie Maskvos interesai Libijoje?Tarptautinės organizacijos ragina imtis skubios humanitarinės pagalbos Rytų Afrikoje, kur dėl sausros 16 milijonų žmonių susiduria su alkiu, daliai net gresia mirtis.
Didžiosios Britanijos parlamentas pradeda diskusijas dėl Brexit plano. Ar išstojimui nepritariantys parlamentarai mėgins išsiderėti švelnesnes Brexit sąlygas?Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nurodė pradėti sienos su Meksika statybas. Ar šalys grimsta į ilgus dešimtmečius puosėlėtų santykių krizę?Tarp šių laikų technologijų ir 10 tūkstančių metų senumo tradicijų – Pietinėje Afrikoje gyvenanti San gentis – tiesioginiai pirmųjų Homo Sapiens palikuonys. Kaip bandoma išsaugoti pirmųjų žmonių kultūrą ir gyvenimo būdą?
Didžiosios Britanijos parlamentas pradeda diskusijas dėl Brexit plano. Ar išstojimui nepritariantys parlamentarai mėgins išsiderėti švelnesnes Brexit sąlygas?Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nurodė pradėti sienos su Meksika statybas. Ar šalys grimsta į ilgus dešimtmečius puosėlėtų santykių krizę?Tarp šių laikų technologijų ir 10 tūkstančių metų senumo tradicijų – Pietinėje Afrikoje gyvenanti San gentis – tiesioginiai pirmųjų Homo Sapiens palikuonys. Kaip bandoma išsaugoti pirmųjų žmonių kultūrą ir gyvenimo būdą?
Jungtinės tautos skaičiuoja, kad kitąmet pagal svorį elektronikos atliekų apimtys prilygs aštuonioms didžiosioms Egipto piramidėms. Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrImas atskleidė, kad daugiau kaip pusė nebenaudojamos elektronikos yra arba tiesiog išmetama su kitomis atliekomis, arba netinkamai perdirbama, o dalis nelegaliai eksportuojama už Europos ribų.Viena tokių šalių – Vakarų Afrikoje esanti Gana. Jos sostinėje Akroje esantis laužynas per du dešimtmečius dėl to tapo viena labiausiai užterštų vietų Žemėje.Pirmoji dokumentinio pasakojimo iš Ganos dalis.Laida parengta Europos Komisijos lėšomis, įgyvendinant projektą „Žiniasklaida vystymuisi“.
Jungtinės tautos skaičiuoja, kad kitąmet pagal svorį elektronikos atliekų apimtys prilygs aštuonioms didžiosioms Egipto piramidėms. Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrImas atskleidė, kad daugiau kaip pusė nebenaudojamos elektronikos yra arba tiesiog išmetama su kitomis atliekomis, arba netinkamai perdirbama, o dalis nelegaliai eksportuojama už Europos ribų.Viena tokių šalių – Vakarų Afrikoje esanti Gana. Jos sostinėje Akroje esantis laužynas per du dešimtmečius dėl to tapo viena labiausiai užterštų vietų Žemėje.Pirmoji dokumentinio pasakojimo iš Ganos dalis.Laida parengta Europos Komisijos lėšomis, įgyvendinant projektą „Žiniasklaida vystymuisi“.
Vasario 13-ąją pasaulyje minima radijo diena. Specialistai sutaria, kad būdamas paprastas ir prieinamas daugybei žmonių visame pasaulyje radijas išlieka nepakeičiamas ypač ištikus bėdai. Pernai Indijoje siaučiant musoninėms liūtims skubiai įkūrus Skubios pagalbos radiją pavyko užkirsti kelią ligų epidemijoms. Po Nepalą sukrėtusių žemės drebėjimų radijo stotys skelbė informaciją apie tai, kaip elgtis, siekiant išvengti daugiau aukų. Žurnalistai pasakoja, kad radijas padėjo suvaldyti Ebolos karštinės protrūkį. Per taifūnus ir pūgas nutrūkus elektros linijoms, radijas automobiliuose ir telefonuose veikia. Jis padeda sužinoti, kas vyksta ir nesijausti atskirtiems nuo pasaulio. Girdėsite Pasaulinei radijo dienai skirtą pasakojimą apie tai, kaip radijas gelbėja gyvybes.Taip pat laidoje – pokalbis su Riina Kuusik-Rajasaar iš estų nevyriausybinės organizacijos „Mondo“, kurioje ji koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas Afrikoje, Afganistane ir Jordane, Jemene ir Ukrainoje.
Vasario 13-ąją pasaulyje minima radijo diena. Specialistai sutaria, kad būdamas paprastas ir prieinamas daugybei žmonių visame pasaulyje radijas išlieka nepakeičiamas ypač ištikus bėdai. Pernai Indijoje siaučiant musoninėms liūtims skubiai įkūrus Skubios pagalbos radiją pavyko užkirsti kelią ligų epidemijoms. Po Nepalą sukrėtusių žemės drebėjimų radijo stotys skelbė informaciją apie tai, kaip elgtis, siekiant išvengti daugiau aukų. Žurnalistai pasakoja, kad radijas padėjo suvaldyti Ebolos karštinės protrūkį. Per taifūnus ir pūgas nutrūkus elektros linijoms, radijas automobiliuose ir telefonuose veikia. Jis padeda sužinoti, kas vyksta ir nesijausti atskirtiems nuo pasaulio. Girdėsite Pasaulinei radijo dienai skirtą pasakojimą apie tai, kaip radijas gelbėja gyvybes.Taip pat laidoje – pokalbis su Riina Kuusik-Rajasaar iš estų nevyriausybinės organizacijos „Mondo“, kurioje ji koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas Afrikoje, Afganistane ir Jordane, Jemene ir Ukrainoje.
2015-aisiais žuvo daugiau nei 100 žiniasklaidos atstovų. Kokių priemonių reikėtų imtis, kad žurnalistai būtų apsaugoti net ir pavojingiausiose pasaulio vietose? Kodėl Afrikoje esantis antras didžiausias pasaulyje Viktorijos ežeras atsidūrė ant ekologinės katastrofos sleksčio?
2015-aisiais žuvo daugiau nei 100 žiniasklaidos atstovų. Kokių priemonių reikėtų imtis, kad žurnalistai būtų apsaugoti net ir pavojingiausiose pasaulio vietose? Kodėl Afrikoje esantis antras didžiausias pasaulyje Viktorijos ežeras atsidūrė ant ekologinės katastrofos sleksčio?
Turkijai numušus karinį Rusijos lėktuvą, ekspertai sutinka, kad šalių santykiai neturėtų kardinaliai pablogėti. Tačiau kaip siekdami nuraminti Rusiją bus priversti elgtis vakarai? Kodėl tarptautinis atsakas į Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje buvo per lėtas? Ar Jungtinėse Valstijose įsitvirtins nauja mada nemokėti arbatpinigių? Taip pat laidos pabaigoje įdomybės iš viso pasaulio.
Turkijai numušus karinį Rusijos lėktuvą, ekspertai sutinka, kad šalių santykiai neturėtų kardinaliai pablogėti. Tačiau kaip siekdami nuraminti Rusiją bus priversti elgtis vakarai? Kodėl tarptautinis atsakas į Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje buvo per lėtas? Ar Jungtinėse Valstijose įsitvirtins nauja mada nemokėti arbatpinigių? Taip pat laidos pabaigoje įdomybės iš viso pasaulio.
Skelbiama, kad tūkstantmečių sandūroje iškelti vystymosi tikslai padėjo išvaduoti milijardą pasaulio gyventojų iš skurdo, daugiau mergaičių gavo išsilavinimą ir sumažintas sergamumas užkrečiamomis ligomis. Tačiau, ar pasaulis tikrai tapo geresne vieta daugeliui? „Visi sutinka, kad žmonės turi teisę į švarų vandenį, maistą, kad neturėtų gyventi skurde, kad reikia pasirūpinti gimdyvių sveikata. [...] Tačiau jie neatsižvelgė į nelygybės problemą. Kai kuriais atvejais galėjo nutikti taip, kad pažanga davė naudos tik tam tikrai grupei žmonių ir nepasiekė didelės visuomenės dalies“, – sako Sally Nicholson iš tarptautinio nevyriausybinių organizacijų tinklo „Beyond 2015“. Be to, pasak jos, Tūkstantmečio plėtros tikslus šiemet pakeisiančių naujųjų Darnaus vystymosi tikslų sėkmė taip pat labai priklausys nuo to, kaip bus sprendžiama klimato kaitos problema.„Pamenu prieš keletą metų mes galėjome planuoti žemės ūkio veiklos pradžią kovo, balandžio mėnesį. Dabar kartais dar gegužę nesulaukiama būtino lietaus“, – pasakoja Riina Kuusik-Rajasaar iš estų nevyriausybinės organizacijos „Mondo“, kurioje ji koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas Afrikoje, Afganistane ir Jordane, Jemene ir Ukrainoje. „Vadinasi, žmonėms gresia badas, nes nuėmus derlių tenka išgyventi 6–7 mėnesius sausros ir tas laikotarpis dar išsitęsia. Moterys, kurias mokėme pinti krepšius, matė tai kaip papildomą būdą užsidirbti. Panašu, kad dėl klimato kaitos tai taps dar svarbiau, kad žmonės galėtų užsidirbti pragyvenimui.“Kas pasiekta, įgyvendinant tūkstantmečio tikslus, ir kokią ateities pasaulio viziją mato rugsėjo pabaigoje Niujorke posėdžiausiantys pasaulio šalių lyderiai?
Skelbiama, kad tūkstantmečių sandūroje iškelti vystymosi tikslai padėjo išvaduoti milijardą pasaulio gyventojų iš skurdo, daugiau mergaičių gavo išsilavinimą ir sumažintas sergamumas užkrečiamomis ligomis. Tačiau, ar pasaulis tikrai tapo geresne vieta daugeliui? „Visi sutinka, kad žmonės turi teisę į švarų vandenį, maistą, kad neturėtų gyventi skurde, kad reikia pasirūpinti gimdyvių sveikata. [...] Tačiau jie neatsižvelgė į nelygybės problemą. Kai kuriais atvejais galėjo nutikti taip, kad pažanga davė naudos tik tam tikrai grupei žmonių ir nepasiekė didelės visuomenės dalies“, – sako Sally Nicholson iš tarptautinio nevyriausybinių organizacijų tinklo „Beyond 2015“. Be to, pasak jos, Tūkstantmečio plėtros tikslus šiemet pakeisiančių naujųjų Darnaus vystymosi tikslų sėkmė taip pat labai priklausys nuo to, kaip bus sprendžiama klimato kaitos problema.„Pamenu prieš keletą metų mes galėjome planuoti žemės ūkio veiklos pradžią kovo, balandžio mėnesį. Dabar kartais dar gegužę nesulaukiama būtino lietaus“, – pasakoja Riina Kuusik-Rajasaar iš estų nevyriausybinės organizacijos „Mondo“, kurioje ji koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas Afrikoje, Afganistane ir Jordane, Jemene ir Ukrainoje. „Vadinasi, žmonėms gresia badas, nes nuėmus derlių tenka išgyventi 6–7 mėnesius sausros ir tas laikotarpis dar išsitęsia. Moterys, kurias mokėme pinti krepšius, matė tai kaip papildomą būdą užsidirbti. Panašu, kad dėl klimato kaitos tai taps dar svarbiau, kad žmonės galėtų užsidirbti pragyvenimui.“Kas pasiekta, įgyvendinant tūkstantmečio tikslus, ir kokią ateities pasaulio viziją mato rugsėjo pabaigoje Niujorke posėdžiausiantys pasaulio šalių lyderiai?
Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.
Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.
Hepatitas C – ne vien tik asocialių žmonių ir narkomanų liga.20 – 30 metų hepatito C virusas gali pamažu ardyti kepenis, žmogui nieko nejaučiant. Per kraują plintanti infekcija dažniausiai nustatoma atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų metu ar tiriant kitas ligas. Laidoje infekcinių ligų gydytoja dr. Ligita Jančorienė paaiškins, į kokius negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį ir padaryti kraujo tyrimą. Buvęs hepatito C pacientas pasidalins savo gyvenimo patirtimi – ką turi iškęsti ligonis ir jo artimieji, kodėl taip svarbu šviesti visuomenę ir aiškinti apie šią ligą.Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas jau pasiglemžė apie 2000 žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia ekstremalią padėtį, visos šalys turi pasirengti galimiems ligos atvejams. Mūsų šalyje taip pat yra numatytos priemonės, kaip turėtų būti prižiūrimas ligonis, jei toks atsirastų. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė paaiškins, ką turime žinoti kiekvienas.Ved. Rasa Pekarskienė
Hepatitas C – ne vien tik asocialių žmonių ir narkomanų liga.20 – 30 metų hepatito C virusas gali pamažu ardyti kepenis, žmogui nieko nejaučiant. Per kraują plintanti infekcija dažniausiai nustatoma atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų metu ar tiriant kitas ligas. Laidoje infekcinių ligų gydytoja dr. Ligita Jančorienė paaiškins, į kokius negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį ir padaryti kraujo tyrimą. Buvęs hepatito C pacientas pasidalins savo gyvenimo patirtimi – ką turi iškęsti ligonis ir jo artimieji, kodėl taip svarbu šviesti visuomenę ir aiškinti apie šią ligą.Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas jau pasiglemžė apie 2000 žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia ekstremalią padėtį, visos šalys turi pasirengti galimiems ligos atvejams. Mūsų šalyje taip pat yra numatytos priemonės, kaip turėtų būti prižiūrimas ligonis, jei toks atsirastų. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė paaiškins, ką turime žinoti kiekvienas.Ved. Rasa Pekarskienė
„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė.Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.
„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė.Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.
Keletas Several Pradėkime Hi there, I’m Jack and I’m Romas and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. photo: water park tubes in Druskininkai, Lithuania photographer: arz (Wikipedia) pradėkime, let’s get started On recent episodes we worked on the Lithuanian word, “daug” or many. Today we’ll use the word, “keletas” or several. We’re talking about an indefinite number of things. When you talk about an indefinite numbers of things you use the plural genitive. First, some vocabulary… vocabulary – žodynas a question klausimas a photograph nuotrauka a thing daiktas a piece gabalas persons asmenys persons žmonės a stone akmuo an insect vabzdys kind, sort rūšis a fly musė a mosquito uodas The word for many, is daug. The word for several, is keletas. several keletas some keletas a few keletas several colors keletas spalvų several locations keletas vietų several cars keletas mašinų several songs keletas dainų several birds keletas paukščių several children keletas vaikų several women keletas moterų several trees keletas medžių several questions keletas klausimų several photographs keletas nuotraukų (for more information about Dzūkija click this link) http://en.wikipedia.org/wiki/Dz%C5%ABkija Just so everybody knows, Romas, what part of Lithuania are you from? I‘m from Dzūkija, actually, it‘s very close to the border with Poland. Only seven kilometers from the Poland border. So, I speak Polish as well. South side of Lithuania. South side, like this...would it... Yeah, southwest to be exact. Southwest. Uh-huh. We have four major dialects in Lithuania, so I am Dzūkas. Dzūkas. Dzūkas – that‘s your accent. That‘s my accent. If I would speak it actually, but right now I‘m not using my accent. Do you, hey if you want I can do another lesson here. No, that‘s okay. No, but, uh, our listeners are aware that there are different accents, so I just like to tell them... Yeah, as a matter of fact this summer I spent a couple of weeks up north, Žemaitija, and I swear, you know, I could not understand them. Oh, really. And when they speak with their dialect...I said, all right speak proper Lithuanian or I will leave! And what about Raminta, what accent would you say she has? Well, since she is from Vilnius, she has correct accent, she does not have accent…it’s Aukštaičiai but Aukštaičiai is probably the closest one to the proper Lithuanian language. Mmm, Aukštaičiai, this is high...highland... Yeah, aukštas is Lithuanian... And what does Dzūkas mean? There is no meaning for it. I would say something...it would be a swear word, though. Okay, uh, let‘s see, where did we leave off? several things keletas daiktų several pieces keletas gabalų several women keletas moterų several daughters keletas dukterų several sisters keletas seserų several stones keletas akmenų several people keletas asmenų several years keletas metų several automobiles keletas automobilių in the library there are several books bibliotekoje yra keletas knygų in the restaurant there are several people restorane yra keletas žmonių in the coffee shop there are several people kavinėje yra keletas žmonių in Africa there are several countries Afrikoje yra keletas šalių there are several kinds yra keletas rūšių several episodes keletas epizodų several religions keletas religijų several people in the square keletas žmonių aikštėje several people in the street keletas žmonių gatvėje several flies keletas musių several mosquitoes keletas uodų several insects keletas vabzdžių several question marks keletas klaustukų Now that we‘ve gone through concepts like many – daug and several – keletas, we understand how to express an indefinite number of things. Let‘s go over some more words that express, again, an indefinite number of things. a few mažai a few colors mažai spalvų a few locations mažai vietų a few cars mažai mašinų a few songs mažai dainų a few birds mažai paukščių a few children mažai vaikų a few women mažai moterų a few trees mažai medžių a few questions mažai klausimų a few photographs mažai nuotraukų a few things mažai daiktų a few pieces mažai gabalų too few per mažai too few colors per mažai spalvų too few locations per mažai vietų too few cars per mažai mašinų too few songs per mažai dainų too few birds per mažai paukščių too few children per mažai vaikų So, now let’s do labai mažai - very few very few trees labai mažai medžių very few questions labai mažai klausimų very few photographs labai mažai nuotraukų very few things labai mažai daiktų very few pieces labai mažai gabalų a concern rūpestis a youngster vaikinas quite a few nemažai quite a few people nemažai žmonių quite a few concerns nemažai rūpesčių quite a few youngsters nemažai vaikinų Finally, if you use the plural genitive by itself you are saying, in effect, “some,” because the number is understood to be indefinite. For example, we take the word for a song – daina and we decline it using the genitive plural and we have dainų – some songs. first some vocabulary a lake ežeras lakes ežerai a leaf lapas leaves lapai a thing daiktas things daiktai a bird paukštis birds paukščiai a male cousin pusbrolis male cousins pusbroliai a lot of colors daug spalvų not many locations ne daug vietų a lot of cars daug mašinų not a lot of lakes ne daug ežerų a lot of leaves daug lapų not enough leaves per mažai lapų not enough things per mažai daiktų a lot of birds daug paukščių several cousins keletas pusbrolių a lot of automobiles daug automobilių Kiek is a question word that asks, how many? Since kiek is talking about an unknown quantity, we use the plural genitive. how many colors? kiek spalvų? how many colors are in the picture? kiek spalvų yra paveikslėlyje? how many cars are in the Kaunas market? kiek mašinų yra Kauno turguje? how many songs on the album are about love? kiek dainų albume yra apie meilę? how many birds are in the tree? kiek paukščių yra medyje? how many children would you like to have? kiek vaikų norėtumėte turėti? how many men and how many women work? kiek vyrų ir kiek moterų dirba? how many trees could I plant here? kiek medžių galėčiau čia pasodinti? how many questions is it necessary to answer? kiek klausimų reikia atsakyti? how many things do I need? kiek daiktų man reikia? how many pieces are necessary? kiek gabalų reikia? how many women work in the banks? kiek moterų dirba bankuose? how many brothers and sisters are in the family? kiek brolių ir seserų šeimoje? how many automobiles do Europeans have? kiek automobilių turi europiečiai? how many books are in the library? kiek knygų yra bibliotekoje? how many people are in the restaurant? kiek žmonių yra restorane? how many people are in the coffee shop? kiek žmonių yra kavinėje? how many countries are in Africa? kiek šalių yra Afrikoje? how many episodes were there? kiek epizodų buvo? how many religions are in the world? kiek religijų yra pasaulyje? how many people in the square? kiek žmonių aikštėje? how many people in the street? kiek žmonių gatvėje? how many mosquitoes, ants, and flies did I kill? kiek uodų, skruzdėlių, ir musių aš užmušiau? how many insects are too many? kiek vabzdžių yra per daug? what time is it? kiek valandų? Šaunuoliai! Great! You made it to the end of another episode! Šaunuoliai!