Podcasts about suomijoje

Iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė atsisakė atsiimti konkurso „Lietuvos galia“ apdovanojimą iš prezidento Gitanas Nausėda rankų. Keturi Kultūros ministerijos premijų laureatai apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes, kaip patys nurodė, nenori, kad jų kūrybinė veikla būtų siejama su kultūros ministre, socialdemokrate Vaida Aleknavičienė. Premijų atsisakymo priežastis ir moralinę laikyseną politinių krizių metų aptaria D. Strimaitis, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė, premijos laureatė, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė ir filosofė dr. Renata Bikauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie netaikius protestus prie Concertgebouw koncertų salės Amsterdame, Prancūzijos rašytojų ir kompozitorių sąjungos apdovanotas kompozitores bei Suomijoje britų pastatytą naują kalėdinį baletą, galintį nukonkuruoti tradicinius šventinius filmus jūsų namuose.Ir tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys rašytoja Kotryna Zylė, o įvykį reflektuos scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

„Utenos radijas" švenčia savo veiklos 20-ies metų jubiliejų.Mantas Balakauskas apžvelgia Džeko Gilberto poezijos knygą „Didžiosios ugnys".Šiauliuose neseniai atnaujintas geležinkelio muziejus, įkurtas dar 1971 m. rugsėjo 4 d., minint Šiaulių geležinkelio stoties 100-ąsias metines.Beveik metai kaip kultūros atašė misiją Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje vykdo Gabrielė Žaidytė. Ką pavyko pasiekti per metus ir kas laukia ateityje?Trys mūsų šalies tyrėjos, daktarės Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rūta Ubarevičienė bei magistrė Greta Striganavičiūtė – šių metų konkurso „Moterims moksle“ nugalėtojos.„Kultūrinis pažinimas tebėra vienas efektyviausių būdų išsiugdyti etinį ir politinį jautrumą, be kurio demokratinė visuomenė negali gyvuoti", - sako Londono universiteto instituto Paryžiuje (ULIP) direktorius ir Europos literatūros profesorius dr. Benas Hutchinsonas.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo pirmąją pergalę Europos čempionate Suomijoje. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai 94:70 nugalėjo britus.Kitas rungtynes Europos čempionate Lietuva žais penktadienį su Juodkalnijos komanda.Juozas Olekas sulaukė Rasos Budbergytės akibrokšto - ši pareiškė, kad irgi norėtų būti Seimo pirmininke.Gintautas Paluckas nesupainiojo interesų, Vyriausybei priimant sprendimus, susijusius su nacionaliniu plėtros banku ILTE. Taip nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.Opozicija sako, kad sprendimas nekeičia planų buvusiam premjerui organizuoti apkaltą ir pašalinti iš Seimo.Ukraina sušvelnino draudimą 18-22 metų amžiaus vyrams keliauti į užsienį.Vokietijos vyriausybė patvirtino naują šaukimo į karinę tarnybą įstatymą. Jį dar turės patvirtinti parlamentass. Kol kas privaloma karinė tarnyba nėra aktyvuojama, tačiau apie tai Berlyne kalbama vis garsiau.Kauno oro uoste vyksta keleivių terminalo plėtra. Keliautojai jau gali naudotis išplėsta registracijos zona ir atvykimo erdve, o visų darbų pabaiga numatoma spalį. Be to, nuo pavasario planuojama pradėti tiesioginius skrydžius iš Kauno į Rygą.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien turėtų būti pasirašyta naujosios koalicijos sutartis. Socialdemokratams sutarus su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, ši valdančioji dauguma Seime turėtų aštuoniasdešimt du mandatus.Miškuose daugėjant medžiojamų gyvūnų, Aplinkos ministerija siūlo griežtinti tvarką, pagal kurią skaičiuojama žvėrių padaryta žala žemės ūkiui. Dalis ūkininkų naują tvarką jau kritikuoja.Suomijoje vyksta teismas dėl „EstLink 2“ kabelio ir dar kelių jungčių pažeidimo. Prokurorai teigia, kad pernai gruodį įvykęs incidentas, išaugino elektros kainas Baltijos šalims ir buvo sukeltas tyčia. Suomija, kuriai sutaisyti kabelį kainavo dešimtis milijonų eurų, įtaria Rusijos šešėlinio laivyno diversiją. Sulaikyto laivo kapitonas įgulos kaltę neigia, ir sako, jog tai tebuvo jūrinis incidentas.Vyresnio amžiaus žmonėms padedančios organizacijos pastebi, kad kas dešimtas senjoras Lietuvoje jaučiasi vienišas. Dalis jų neturi kam paskambinti ar paprašyti pagalbos. Vienatvė tampa vis dažnesniu vyresnio amžiaus žmonių iššūkiu, tačiau pagalbos ranką jiems tiesia bendruomenės.Ved. Darius Matas

Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O kerzasvydžio varžyboms teisėjavo pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, nugalėtojams atvežęs savo ūkyje užaugintų braškių. Būta ir rimtų kalbų, aptarta ūkininkų vienybės svarba.Dirbtinis intektas pradedamas naudoti grūdų kokybei nustatyti. Jis leis automatizuoti grūdų priemaišų nustatymą iki šiol atliekamą rankiniu būdu. Kuo tai bus naudinga grūdų sektoriui? Technologijų įmonės specialistas Lukas Vaznelis ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė.Meninės kalvystės meistras Česlovas Pečetauskas – gerai žinomas ne tik Mažeikių rajono Viekšnių apylinkėse, Jis – tautodailės parodos Aukso vainiko laureatas, už kalviškąją kryždirbystę karūnuotas Lietuvos kalvių kalviu. Jo darbais papuošti Viekšniai, įvairūs kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje. Ketvirtos kartos giminėje kalvis, kaldamas pasagą, pasakoja, kodėl pradedant naują darbą visada, tarsi, mokosi amato iš naujo.Ved. Arvydas Urba

Spaudos apžvalga.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Penktus metus vykstantis projektas „Kūrybinė judesio laboratorija“ šiemet įneša pokyčių – šokio pamokos žmonėms su negalia pirmą kartą pradėtos rengti ne tik įprastoje erdvėje – „Menų spaustuvėje“, bet ir jiems kasdienėse vietose – užimtumo centruose Vilniuje.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“.Tamperė, vienas aktyviausių kultūrinių miestų Suomijoje, tampa erdve, kurioje intensyviai bus pristatoma ir Lietuvos kultūra. Ką programa „Lietuvos kultūra Tamperėje 2025“ reiškia tiek Lietuvai, tiek jos menininkams, ir kokių rezultatų galima tikėtis?Ar įmanoma sujungti senąją lietuvių liaudies dainą su šiuolaikinėmis džiazo improvizacijomis? Atsakymo į šį klausimą ieškosime Vievyje.Ved. Justė Luščinskytė

Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtos „Traktorių dakaro“ lenktynės. Po pusantro mėnesio Žasliuose, Kaišiadorių rajone planuojama varžysis iki 30-ies ekipažų. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais.Suomijoje, kai kuriose kitose šalyse yra „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliai“. Dalis specialistų tokią praktiką siūlo taikyti ir Lietuvoje. T.y. kompensuoti išlaidas sporto inventoriui, narystėms sporto klubuose, dalyvavimui grupinėse treniruotėse, transportui iki sporto ar laisvalaikio vietų, taip pat tam tikriems užsiėmimams, plaukimo baseinų bilietams, sporto renginiams.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pokalbis apie tai, kur šiandien dingsta spauda iš viešųjų erdvių ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniu knygnešiu. Vinco Kudirkos muziejus imasi eksperimento – grąžina knygyną į miestelį, kurio istorinis kodas yra kova už lietuvišką žodį, spaudą, laisvę skaityti ir kalbėti lietuviškai. Kudirkos Naumiestyje 1904-ais metais knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalų knygyną Lietuvoje.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje, eksponuojami fotomenininko Virgilijaus Šontos darbai. Fotografijų ciklas pavadintas „Mokykla – mano namai“. Jose - sovietmečiu fotografuoti vaikai, kurie mokėsi pagalbinėse mokyklose-internatuose.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKaip savo veiklos pobūdį pakeitė Suomijoje veikiantis Lenino muziejus ir kaip jis atspindi Suomijos užsienio politiką?Internetiniame portale e.kalba.lt jau prieinamas visas „Lietuvių-ukrainiečių kalbų žodynas“.Naujam gyvenimui kyla Pakruojo rajone Linkuvoje esantis senosios regulos karmelitų vienuolynas.Ąžuolyno biblioteka pradeda įgyvendinti jaunimui skirtą projektą „Jaunimo žvilgsnis: kultūra mano mieste“.Pristatytas Vyriausybės priemonių planas. Koks dėmesys jame skiriamas kultūrai? Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.LRT KLASIKA pristato naują radijo serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – serbų provokacijos 11:55 – saldi „Žalgirio“ pergalė 28:45 – I.Wongos atvykimas 45:55 – „El Clasico“ ir Šaro nesėkmė 50:15 – iš rotacijos krentantis D-Mo 53:50 – pravirkęs M.Kuzminskas 1:01:40 – rinktinė Suomijoje

Paryžiuje prasideda dirbtiniam intelektui skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio ašimi taps geopolitinė valstybių konkurencija. Kokių sprendimų konferencijoje galime tikėtis?Suomijoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika nuskambės roko ritmu. Apie netikėtą projektą Suomijoje kalbame su Lietuvos ambasadoriumi Edvilu Raudonikiu.Iš „Eurovizijos“ pašalinta Rusija stengiasi atgaivinti sovietmečiu vykusius „Intervizijos“ pasirodymus.Šį vakarą Vilniuje įvyks protesto akcija prieš „Kyiv Grand Ballet“ trupės pasirodymą.Žemaičių dailės muziejus atvėrė savo erdves nežinomų, nematomų, dažnai atskirtyje gyvenančių menininkų darbams.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – žurnalistė, sociologė, kriminologė, rašytoja ir leidėja Patricija Tilvikaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Anykščiuose konferencijoje „Necentrinių miestų forumas 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“ aiškinamasi - kaip didinti necentrinių miestų patrauklumą ir aktualumą? Kaip tam gali padėti menas ir kultūra?Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje skleidžiasi ne tik Paryžiaus centre, pagrindinėse erdvėse. Sostinės pakraštyje įsikūrusią bendruomenę į meno festivalį „Gyvybinga erdvė“ Seine-Saint-Denis rajone ir edukacijas taip pat prasmingai įtraukė menininkai iš Lietuvos.„Lengvas lietus su dideliais lašais“ – taip pavadinta jaunosios kartos menininkės Mortos Jonynaitės personalinė paroda „Drifts“ galerijoje šį vakarą atveria duris lankytojams.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie nelaukiamus Kalėdų giedotojus Vienoje, protestus prieš dirigentą Gustavą Dudamelį ir tai, kokio dydžio baudą galima gauti už G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimą mokiniams Suomijoje.16-metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip jis prisijaukino smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti? Apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje prognozuojamas smarkus vėjas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį vėjas sustiprės visoje šalyje, gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s, vakarinėje šalies pusėje 21–23 m/s, pajūryje iki 25 m/s. „Energijos skirstymo operatorius“ reaguodamas į šias prognozes, padidino budinčių brigadų skaičių ir paruošė prijungimui 170 elektros generatorių.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius sako, kad didžiausio eismo srauto ir spūsčių, ateinančio ilgojo savaitgalio metu, galima tikėtis prie didžiausių kapinių. Siekiant sumažinti padidėjusį vairuotojų srautą, policijos pareigūnas prašo gyventojų būti sąmoningais ir nevykti į tas pačias kapines kelis kartus per dieną.Restoranų, viešbučių ir kavinių atstovai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Palangoje protestavo dėl per didelių mokesčių ir reikalavo grąžinti 9-ių procentų PVM lengvatą.Suomija areštavo Rusijai priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Nurodymas areštuoti Rusijos turtą Suomijoje buvo priimtas po to, kai Hagos arbitražas pernai nusprendė, kad Rusija turi sumokėti Ukrainos naftos ir dujų bendrovei „Naftogaz“ 5 mlrd. JAV dolerių .Kauno „Žalgiris“ gynėjų trūkumą pildo skambiu pirkiniu.Ved. Andrius Kavaliauskas

Dažniausiai apie benamius pradedama kalbėti, kai jie maudosi fontanuose, trukdo kavinių lankytojams, ar nutikus tragiškoms istorijoms, kaip Rimanto Šaparnio mirtis. Lietuvoje benamių daugėja, tačiau bendros šalies strategijos problemai spręsti nėra. Nors veikiantys sprendimai, kaip padėti bent daliai būstą praradusių žmonių, yra, tai rodo kitų miestų pavyzdžiai. Vienas jų – „Pirmiausia – būstas“(angl. „Housing First“) strategija, taikoma daugelyje Europos valstybių. Suomija prieš pora dešimtmečių išsikėlė tikslą, kad niekas negyventų gatvėse – kiekvienas pilietis turi turėti gyvenamąją vietą. Žiūrėkite reportažą iš Oulu ir Alytaus benamių prieglaudų, apie sprendimus, taikomus Suomijoje.

Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų klasių, svyruoja tarp 3570 eurų ir 5570 eurų per mėnesį, Norvegijoje - nuo 3600 eurų iki 5200 eurų, Pietų Korėjoje nuo 2900 eurų iki 7800 eurų, o Singapūre - nuo 3200 eurų iki 6400 per mėnesį, o Lietuvoje vidutinis mokytojo atlyginimas tesiekia 1630 eurų, didžiausias - 1890 eurų „ant popieriaus“. O ir nepatraukli tapo taip pat ir mokyklos vadovo vieta. Daugybė mokyklų Mokytojo dieną švęs neturėdami nuolatinio vadovo. Kita vertus, tie, kas, girdėdami, kad stinga mokytojų ar mokyklų vadovų, pamėgina jais tapti, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Kokie tai iššūkiai? Ir kokie receptai jiems išgliaudyti?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – J.Lekšo prisijungimas 03:37 – M.Balčiūno spaudos konferencija 36:45 – G.Žiemelio projektas Suomijoje 40:45 – sustiprėjusi LKL ir kas bus paskutiniai 56:40 – G.Yabusele išvyko į NBA 58:43 – „Partizan“ keistas ėjimas 1:01:07 – LKL sezono naujienos

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Donaldo Trumpo kalba, kurios metu jis citavo kažkada anksčiau išsakytą savo nuostatą neįvardintos NATO valstybės vadovui, kad negintų tos Aljanso narės, kuri neskiria pakankamai lėšų gynybai, sulaukė neigiamos Baltųjų rūmų reakcijos.Gyventojams skundžiantis dėl ilgų eilių norint patekti pas odontologą, gydytojai sako, jog pats geriausias eilių mažinimo būdas yra burnos profilaktika.Europos Parlamentas remia mokslininkų užmojį išvesti atsparesnes ir derlingesnes augalų veisles taikant genų žirklių technologiją.Pietų Lietuvoje iki vasaros duris turėtų atverti dešimtys grupinio gyvenimo namų.Kuo skiriasi savanorystės formos Lietuvoje ir Suomijoje?Ved. Madona Lučkaitė

Pernai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, uostamiestyje perlaidoti 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimui vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Kas tas Jonas Polovinskas-Budrys, kokia jo svarba Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai?Mokslininkai jau senokai skelbia, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yra laikytinos nykstančioms ir ką mes galime padaryti?Visuomenė kuo toliau, tuo labiau padeda policijai. Tuo džiaugiamės. – taip po laimingai pasibaigusios devynmetės mergaitės istorijos Kaune kalbėjo Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys. Tačiau visuomenė susitelkia ne tik ieškant dingusių žmonių, bet ir padedant pareigūnams išaiškinti kitas nusikalstamas veikas.Šimtas šeši kilometrai pėsčiomis minint vasario 16-ąją ir švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo sukaktį. Tokiam iššūkiui tautiečius kviečia šiuo metu Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Monika Kiiejevaitė.Ved. Paulius Selezniovas

Du žmonės žuvo, penkiolika išgelbėta vakar įvykus sprogimui Vilniaus daugiabutyje. Per sprogimo sukeltą gaisrą apdegė ir iš dalies apgriuvo penki butai. Be pastogės liko 57 namo gyventojai. Pagal pirminę ekspertų išvadą, daugiabutis nesaugus eksploatuoti.Turkija pareiškė, jog neleis dviem minų paieškos laivams, kuriuos Britanija padovanojo Ukrainai, plaukti per jos vandenis į Juodąją jūrą.Izraelio pajėgos Beirute nukovė aukšto rango “Hamas” vadovą.Suomijoje ir Švedijoje temperatūra siekia 40 laipsnių šalčio.Ved. Madona Lučkaitė

„DeepState“ analitikų publikuotose nuotraukose matyti, jog iš Juodosios jūros laivyno didelio desantinio laivo „Novočerkaskas“ liko apanglėjusi metalo krūva. Laikinai okupuotame Krymo Feodosijos uoste šį laivą vakar naktį sunaikino Ukrainos karinių oro pajėgų daliniai. Kokia šios Ukrainos specialios operacijos politinė ir karinė reikšmė klausiame LRT RADIJO bendradarbio, politologo Alvydo Medalinsko.Kai kurių ekonomistų teigimu, šalies gyventojai finansiškai šįmet gyveno geriausiai per visą istoriją. Tačiau ar tikrai statistika pasako tiesą?Gruodžio mėnesį politikai taip pat kalbėjo apie skurdo problemą Lietuvoje ir pasakė, kad situacija gerėja. Ar taip ir yra?Savaitgalį Minijos upėje ties Priekule pasiektas stichinis vandens lygis mažėja, tačiau dėl potvynio dalis kelių – vis dar neišvažiuojami, dalis gyventojų negali išvykti iš namų. Anot Klaipėdos rajono mero, nors situacija stabilizavosi, ji vis dar išlieka įtempta.„Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žiemą atostogaujančių šalies gyventojų renkasi šiltuosius kraštus. Kiek daugiau nei dešimtadalis visų apklaustųjų – domisi žiemos sporto malonumais. Kaip lietuvių atostogos atrodo ir šiltoje Ispanijoje, ir šiaurėje esančioje Suomijoje?Ved. Madona Lučkaitė

Keturių milijonų rubrikoje Suomijoje gyvenanti Simona Lunina pasidalins savo patirtimi apie šalies švietimo sistemą. Moteris ten vadovauja privačių darželių tinklui.Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere. Su kokiais stereotipais susiduria vyresnio amžiaus gyventojai, kur jie gali kreiptis, kad situacija šalyje gerėtų.Apie laimėjimą JV-ijose papasakos mūsų šalies ugniagesiai, kurie iš ten parsivežė aukso medalį.Po vienuoliktos valandos - pokalbis su ekonomiste: ar įmanoma suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, kad būtume laimingi. Kokia ta laimės formulė - papasakos Viktorija Tauraitė.O paskutinį laidos pusvalandį kviečiu suklusti visus, kurie pretenduoja į šildymo kompensaciją. Kaip užpildyti dokumentus, ko reikia, kad gautumėte kompensaciją - papasakos socialinės apsaugos ir darbo viceministras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad prieš dvylika metų žiauriai savo bendraklasę nužudžiusios bei jos kūną dalimis supjausčiusios ir už šį nusikaltimą dvidešimčiai metų nuteistos šiaulietės iš Panevėžio kalėjimo yra perkeliamos į Pusiaukelės namus, gali kur kas laisviau gyventi, dalis žmonių ėmė piktintis tokiais sprendimais. Diskusijas įaudrino ir pasirodžiusi informacija, kad viena iš merginų galimai smurtavo prieš mažametį vaiką. Ar tokia bausmių vykdymo sistema veiksminga? Kada nuteistasis gali tikėtis į laisvę išeiti anksčiau? Kuo remiantis yra švelninamos bausmės nuteistiesiems?Kauno tarpukario modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.Lenkija vakar pradėjo taikyti Europos Sąjungos draudimą į šalį įvažiuoti visiems Rusijoje registruotiems automobiliams. Toks draudimas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje įsigaliojo dar praėjusios savaitės pradžioje. Suomijoje - penktadienį. Tai - viena sankcijų, taikomų Rusijai ir jos piliečiams dėl karo Ukrainoje. Koks tokios priemonės poveikis?Atšvaitus tamsiu paros metu dėvi 4 iš 10-ies šalies gyventojų. Naujausios apklausos duomenimis, dažniausiai žmonės nurodo, kad esą nevaikšto tamsiu paros metu. Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos, per trejus metus žuvo dešimtys žmonių, kurių vairuotojai nepastebėjo tamsiame kelyje.Praėjusią naktį Rusija Ukrainoje surengė raketų ir dronų ataką, pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius. Bulgarija skelbia savo krantuose aptikusi kare pasitelkiamą bepilotį orlaivį. Aukščiausias Kinijos užsienio reikalų pareigūnas vyksta derybų į Rusiją.Italija praneša apie išaugusį migrantų srautą į pietinę Lampedūzos salą. Per porą dienų čia jų atvyko daugiau, nei pačioje saloje yra nuolatinių gyventojų, o vietos tarnybos teigia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos.Ved. Darius Matas

#TiekŽinių Pirmadienį (balandžio 3 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie Sankt Peterburge pačirškintą Maksimą Fominą ir sulaikytą įtariamąją Darją Trepovą, Wagner paskelbimą apie Bachmuto užėmimą, provokaciją bokso turnyre ir rinkimus Suomijoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/l6hG66PfZlg

Kovo viduryje elektros gamybą atnaujino naujasis Suomijos branduolinis reaktorius Olkiluoto 3, kuris pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti balandį. Dėl daugybės statybų klaidų ir nesklandumų jo užbaigimas vėlavo 12 metų ir pabrango beveik keturis kartus, o vos pajungtą į tinklą reaktorių vėl teko stabdyti remontui.Nepaisant ilgų dešimtmečių ekonominių, technologinių, aplinkosauginių ir politinių kontraversijų, kuriomis pasižymi branduolinė energetika, pastaruoju metu vėl kalbama apie jos sugrįžimą. Vasarį Prancūzijos iniciatyva 11 Europos Sąjungos šalių (ES) pasirašė deklaraciją ir pasižadėjo bendradarbiauti branduolinių technologijų srityje bei kartu vystyti naujus projektus. Tarp jų ir Lenkija, kuri iki šiol neturėjo atominės energijos gamybos patirties.Branduolinę energiją kartu su gamtinėmis dujomis ES šiuo metu laiko tvariais energijos šaltiniais, kuriems plėtoti galima gauti europinę paramą. Šalininkai teigia, kad tai neišvengiama pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tuo metu kritikai sako, kad toks vertinimas nėra grįstas mokslu ir diskredituoja pačią Žaliojo kurso idėją.Kuo pagrįstos kalbos, kad atominė energetika yra būdas užsitikrinti energetinį saugumą ir spręsti klimato kaitos problemą?Komentuoja VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, dr. Markku Lehtonen iš Barselonos universiteto, nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ atstovė Ariadna Rodrigo, europarlamentarė Aušra Maldeikienė ir Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius.Autorė Vaida PilibaitytėTVO nuotraukoje - Olkiluoto jėgainė Suomijoje

ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai, atsparesnių veislių išvedimas. Tuo užsiims veiklą plečianti ir pavadinimą pakeitusi Augalų apsaugos asociacija. Pasakoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.Duonzupės, Troškės, Bigozos ir kitokių Zanavykų krašto patiekalų, galima paragauti „Grafo virtuvėje ant ratų“. Autobusiukas važinėja po Šakių rajoną į įvairius renginius ir, kaip sako verslo sumanytojos Jolita Briedė ir Jurgita Ražinskienė, padaro šventę ir išvažiuoja.Suomijoje šie metai vadinami morkų metais. Pernai buvo pomidorų, o kitais metais bus bazilikų. Kuo dar išskirtinis suomių dėmesys daržovėms ir kokios jų kainos Helsinkyje. Pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. Jam pateikti įtarimai dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo. Premjerė Ingrida Šimonytė BNS sako esanti tikra, kad partiečiai nieko nežino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą prieš Bartoševičių. Lietuvoje netrukus rinkimai ir politikai jau ima naudotis šia istorija: Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus Eglė Radvilė savo komentare Facebook klausia, ar nepilnamečių tvirkinimas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretose tampa norma ir teigia nenorinti, kad jos vaikai augtų mieste, kurio politinė valdžia turi reikalų su pedofilija, nenorinti, kad Majauskas ar bet kuris kandidatas artintųsi prie Vilnaius mokyklų.Lietuvoje maisto kainos praėjusiais metais augo beveik 35 proc.Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, sako pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida. Ko sprendžiant šį klausimą imasi Japonija? Kokia situacija Lietuvoje?Ukrainą krečia korupcijos skandalai Regionų, teritorijų ir infrastruktūros plėtros bei gynybos ministerijose, šiandien taip pat paskelbta apie virtinę pareigūnų atleidimų ir atsistatydinimų, iš pareigų šalinami ir penkių Ukrainos sričių karinių administracijų vadovai.Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, sako suomių užsienio reikalų ministras. Tokių svarstymų Suomijoje atsirado po to, kai Turkija pareiškė, kad nepritars Švedijos kandidatūrai, nes prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.Vienoje Radviiliškio gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Sergantys gimnazistai gydomi ligoninėje. Nuspręsta ištirti viisą gimnazijos bendruomenę ir dalį neformaliojo švietimo atstovų. Iš viso – apie tūkstantį asmenų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieškalėdiniame „Kitame laike“ jūsų laukia paskutinės šiais metais muzikinės leidybinės naujienos su Domanto Razausko pristatymais. Jau netrukus – visų metų geriausiųjų leidinių sąrašai! O kol kas: Simono Rattle'o diriguojama Mahlerio 9-oji su Bavarijos radijo simfoniniu orkestru, Thelonious Monkas pagal pianistą iš Graikijos, Thomas Adèsas Suomijoje, 50 metų neišleistas Donaldo Byrdo koncertas iš Montrė džiazo festivalio, Wagnerio „Parsifalio siuita“ pagal Londono filharmoninį orkestrą, džiazo milžinas Benny Carteris ir audiofilinis jo albumo perleidimas, o pačioje pabaigoje – Moczarto fortepijoninės sonatos pagal puikiąją Angelą Hewitt!

Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis, kelių Suomijos nevyriausybinių organizacijų komanda sukūrė HAASTE metodą – kaip dirbti su iššūkių keliančių elgesiu.Laidoje Suomijos autizmo asociacijos atstovė, viena iš metodo HAASTE kūrėjų ir asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil pasakoja savo asmenines patirtis, atskleidžia skirtumus tarp požiūrio į autistišką asmenį Lietuvoje ir Suomijoje, supažindina kaip pasireiškia iššūkių keliantis elgesys ir kaip aplinkiniai jam gali turėti įtakos.„Tai yra pats geriausias instrumentas, kurį man teko naudoti per 25-erius mano darbo su autistiškais asmenimis metus“, – sako Pia Maria Topi.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kelmės raj. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Barkauskas sako, kad mėsos supirkėjai gudrauja, iš ūkininkų pirkdami pieninių veislių galvijus, dažniausia karves, bet pirkėjams visada siūlantys kaip jautieną. Tikroji jautiena – mėsinių galvijų mėsa skiriasi kokybe, bet vartotojams trūksta informacjos. Ko reiktų, kad visuomenė žinotų daugiau, kad mėsa nebūtų brangi? Kalba ir gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.Lietuvoje yra apie 2000 apleistų sodininkų mėgėjų sklypų. ŽŪM parengė tvarką, pagal kurią apleisti sklypai turėjo būti parduoti aukcione. Tačiau tvarka nuo sausio pradžios neįsigalios. Kodėl? Aiškina ministerijos departamento direktorė Aura Šalugienė, o kodėl jos reikėtų – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.Ko suomiai galėtų pasimokyti iš lietuvių? LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė pasakoja apie Helsinkio gyventojų norą daržoves, vaisius, uogas ir kitus ūkininkų išaugintus, perdirbtus ir paruoštus vartoti maisto produktus pirkti turgeliuose. Tačiau tokių turgelių Suomijoje nėra, o ypatingai miestiečiai labai pasigenda bendravimo su ūkininkais.Ved. Arvydas Urba

Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, rūsius itin sunku užversti, nes susidaro apsaugantis kauburys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinoji patarėja Tatjana Milkamanovič teigia, kad Suomijoje bendrijos paskiria asmenį, kuris prižiūri namo slėptuvę, prireikus, per tris paras išgabena nereikalingus asmeninius daiktus, pasirūpina vandeniu, lovomis, tačiau maistą turi atsinešti gyventojai. Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus komunikacijos vadovė Giedrė Vanagė pabrėžia, kad stambiagabarites atliekas iš rūsių įmonė išveža nemokamai, nuo naujųjų tokią paslaugą bus galima užsisakyti kartą per metus.Ved. Audrius Lelkaitis

Aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream", praneša Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus. Ar tai gali būti nauja Kremliaus hibridinio karo taktika?Paskelbus dalinę mobilizaciją, Rusiją paliko apie ketvirtį milijono žmonių, dauguma jų plūsta į kaimynines šalis. Maskva teigia šauktiniams nebeišduosianti užsienio pasų.Nepaisant draudimo į Lietuvą atvykti rusų turistams, praeitą savaitę sieną kirto beveik dešimt tūkstančių Rusijos piliečių. Seimo opozicijai pareikalavus parlamente diskutuojama dėl į Lietuvą neįleidžiamų Rusijos piliečių. Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Dokumentas galios mažiausiai iki gruodžio vidurio.Kas laukia po pseudoreferendumų okupuotose Ukrainos teritorijose?Seimui siūlymai ir liberalizuoti, ir sugriežtinti prekybą alkoholiu ir jo reklamą.Rusijos Vyriausybė artėjat žiemai stengsis įtikinti Europos gyventojus, kad dėl Ukrainos nebeverta aukoti ramybės ir pigios energijos, o Suomijoje gyvenantys rusakalbiai nėra laikomi potencialia grėsme nacionaliniam saugumui. LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės pokalbis su Lietuvoje viešinčiu Suomijos profesoriumi, propagandos ir karybos istorijos tyrinėtoju, istoriku Kariu Aleniusu.Kaune, Europos kultūros sostinėje, prasidėjo Litvakų kultūros forumas.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuva pagal nuskendusių žmonių skaičių lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Kokios to priežastys bei kaip saugiai elgtis prie vandens, kad poilsis nevirstų skaudžia nelaime?Po metų pertraukos Olimpinės dienos renginiai vėl vyks gyvai. Šįkart daugiau nei šimtą įvairiausių veiklų bei sporto šakų išbandyti bus galima Kauno Santakos parke.Suomijoje pradėjo veikti galingiausias Europoje superkompiuteris. Kaip jis pakeis mūsų gyvenimą?Ved. Paulius Selezniovas

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

? Suomijoje gyvenantis psichiatras psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad suomiai ilgą laiką norėjo tapti Vakarų dalimi, o karas Ukrainoje suteikė progą pareikšti Rusijai, kad ji kelia baimę dėl totalitarizmo. Anot publicisto Arkadijaus Vinokuro, Švedija susidūrė su dilema: teks atsisakyti moralinį pasitenkinimą teikiančio neutralios taikos nešėjos įvaizdžio. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad iš NATO narystės išloštų visos Skandinavijos ir Baltijos šalys, nes Baltijos jūra taptų vidine NATO jūra, o tai padėtų spręsti pažeidžiamo Suvalkų koridoriaus problemą.Ved. Audrius Lelkaitis

Suomijoje auga pritarimas galimai narystei NATO. Šalies kaimynei Rusijai užpuolus Ukrainą, 62 procentai respondentų atliktose apklausose pasisako už šalies narystę Aljanse. Prieš - tik 16 proc. Šios ir kitos aktualijos iš Suomijos - su LRT radijo bendradarbe ten Aurelija KaškelevičieneParamos Ukrainai mastai Lietuvoje ir gretimose valstybėse - didžiuliai. Nors kai kurie kritikai jau sako, kad tai - emocinė savanorystė, t.y. nebūtinai pagalvojama apie ilgalaikius įsipareigojimus padėti, tačiau bent jau Lietuvoje sunkiai rastum žmonių, kurie dar nepasiūlė vienokios ar kitokios pagalbos. Paramą pinigais, daiktais, būstais ar darbais nori suteikti ne tik šito regiono žmonės. Šiaurės Airija - viena iš valstybių, kurioje to irgi labai daug. Ten gyvenantis tortų čempionatų nugalėtojas Andrius Zubernis kaip tik ketino atidaryti restoraną, tačiau, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nusprendė pirmiausia patalpas naudoti paramos surinkimui ir paskirstymui. Kaip jam sekasi? Kodėl Šiaurės Airija, esanti Jungtinės Karalystės sudėtyje, taip solidarizuojasi su Ukraina?Laidos svečias - knygos „Oranžinis romanas“ autorius kovo 11-osios akto signataras, ambasadorius, rašytojas Algirdas Kumža. Organizacija „Niekieno vaikai“ per dieną pabūna su keliais šimtais vaikų ukrainiečių registracijos centruose; sako, kad savanorių trūksta mažesniuose miestuose. Kokie ukrainiečių vaikų poreikiai ir jausenos? Kaip galima prisidėti?LRT faktai.Auksinio proto viktorina.Ved. Živilė Kropaitė

Copa Cogeca – visuomeninės organizacijos, vienijančios 22 mln. ūkininkų, direktorius Daniel Azevedo, komentuodamas Nyderlandų mokslininkų studiją dėl dabartinio Žaliojo kurso įtakos, teigia, kad sumažės Europos ūkininkų konkurencingumas, pajamos, kils maisto produktų kainos ir prastės jų kokybė. Taip tvirtina ir mokslininkų pranešimą klausęs ūkininkas Martynas Puidokas, o Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad reikia žiūrėti kompleksiškai.Suomijoje per žiemą išauginama apie 70 mln. tulpių. Kokių savo daržovių suomiai turi ištisus metus? Iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

Ketvirtoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje – džiaugsmas dėl trečiosios „Pabandom iš naujo 2022“ laidos, pasvarstymai, kas galėtų atstovauti Lietuvai, antrosios Norvegijos atrankos „Melodi Grand Prix“ laida, Suomijos finalo apžvalga bei pirmasis žvilgsnis į „Eurovizijos“ šūkį ir logotipą. Temos: Lietuvos atranką išgelbėjęs vakaras (0:45); Atrankos favoritė – Monika Liu (5:00); Didelio palaikymo mūsų komandoje sulaukusi Rūta Loop (14:35); Be amo Justą palikusi Lolita Zero (20:30); Iš pradžių labai nudžiuginęs, o vėliau nublankęs Gebrasy (31:10); Ypatingai nesužavėjusios Gintarė Korsakaitė ir Vilija (37:00); Antra Norvegijos atrankos laida (43:30); Mūsų favoritai Suomijoje (50:00); The Sound of Beauty – „Eurovizijos“ logotipas ir šūkis (57:20).

Per dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo 230 tūkst. gyventojų. Pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių.Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad informacija su valdyba bei ministerija buvo dalinamasi iš karto, kai ji būdavo gaunama. Pasak Algio Latako, jis džiaugiasi ministro sprendimu dėl jo darbo uosto vadovo pareigose bei priduria, kad siekiant, jog sankcijos Baltarusijai būtų taikomos pilna apimtimi ir trąšos per Klaipėdą nebekeliautų, reikalingi konkretūs Vyriausybės sprendimai.Valstybės saugumo departamentas neturi žinių, kad Vilniuje būtų rengtas perversmas Ukrainoje. Tai atsakydamas į grupės parlamentarų klausimus teigė tarnybos vadovas Darius Jauniškis. Dešimt parlamentarų iš opozicijos į Seimą pakvietė VSD direktorių, kad jis atsakytų į klausimus dėl sankcijų Baltarusijai, dėl Ukrainos įtakingų politikų bei žiniasklaidos veikėjų viešnagės Vilniuje, dėl užsienio politikos su Kinija ir Taivanu.Laplandijos regionas Suomijoje, kur įsikūręs Kalėdų senelis, vėl lankomas šventiniu laikotarpiu. Pernai dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos Kalėdų Senelis buvo išėjęs atostogų. Kokia šiemet Kalėdų senelio gimtinė?Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Siurrealizmo dailės žinovė, parodų kuratorė Gražina Subelytė apie kultines praėjusio amžiaus meno asmenybes ir šiandien aktualėjantį siurrealizmą.1914 metais, rugpjūčio 9-ąją, Suomijoje gimė viena originaliausių pasaulyje menininkių – rašytoja ir dailininkė Tuvė Janson.Pirmą kartą organizuojama tekstilininkių kūrybinė rezidencija „Sugrįžkim prie lino“.Lietuvos kultūros taryba (LKT) užbaigė antrąjį šių metų kultūros projektų finansavimo etapą. Kokios LKT vadovės Astos Pakarklytės įžvalgos, apie apteiktus projektus ir kokie pokyčiai laukia ateityje.Pirmadienį tęsiasi, vakar prasidėjęs, LRT Klasikos inicijuotas „Homo Cultus“ diskusijų festivalis Lukiškių kalėjimo kieme.Kauno karilijone vėl skamba, tačiau šiemet klausytojai jos girdės mažiau. Kodėl?„Empty brain resort“ erdvėje įvyko būgnininko Daliaus Naujokaičio naujo projekto „Dabar Mes Esam Čia“ koncertas, kuriometu scenoje pasirodė 36 atlikėjai, sujungę poezijos, šokio ir muzikos sferas.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje pirmą kartą aptikta delta koronaviruso atmaina.Seime svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai.Lietuvoje žmonės gali skiepytis be išankstinės registracijos.Seimas Konstitucinio Teismo pirmininke paskyrė Danutę Jočienę.JAV prezidento Džo Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas sulaukė daug įvairiausių atgarsių, o mes palyginsime šį susitikimą su ankstesniais šių valstybių prezidentų susitikimais.Valstybės kontrolė teigia, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai atliekami nesilaikant grafiko.Europos aplinkos agentūra praneša, kad daugiau nei pusėje Europos miestų - per didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Naujausias atliktas tyrimas rodo, kad blogiausias situacija Lenkijoje, Italijoje ir Kroatijoje. Geriausia - Švedijoje, Suomijoje ir Portugalijoje. Iš Lietuvos miestų yra tik duomenys iš Vilniaus, jame oro tarša vidutinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Temos: Įspūdingas finalas Norvegijoje su (ne)tikėtais rezultatais (2:30); Konspiracijos teorijos bei liūdna fanų bendruomenės reakcija į KEiiNO pralaimėjimą (12:05); Triuškinanti „Blind Channel“ pergalė Suomijoje (19:40); Ispanijos pasirinkimas ir prasti šalies rezultatai „Eurovizijoje“ (26:20); Trečiasis „Melodifestivalen“ pusfinalis (32:20); Pristatyta Čekijos daina „omaga“ (40:40); Stiprių Bulgarijos dainų-pretendenčių apžvalga (45:30); Mūsų top 3 iš dešimties jau paskelbtų 2021 metų „Eurovizijos“ dainų (55:57);

Gimdos kaklelio vėžys – gana opi Lietuvos moterų problema. Mat Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pasižymi didžiausiais sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. Nuo šios ligos 2019 metais mirė 200 šalies moterų. Tais pačiais metais Nacionalinio vėžio instituto atliktas tyrimas parodė, kad apie 70 proc. mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu nė nebuvo kviestos į patikros programą. O štai pavyzdžiui, Suomijoje ši liga yra kone eliminuota. Kodėl Lietuvai nepavyksta pagerinti mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklių ir kiek tam įtakos turi skiepijimo apimtys nuo Žmogaus papilomos virusų (ŽPV)? Pokalbis su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja doc. Kristina Jariene.Kita laidos tema – nemokamas pavėžėjimo pas gydytoją paslauga akių ligomis sergantiems pacientams. Įsivaizduokite, jei gyvenate Panevėžyje, jums reikia nuvykti konsultacijai ar procedūrai į Vilnių ir jūs neturite automobilio ar artimojo, kuris jus pavėžėtų. Daug tokių pacientų verčiau lieka namie, nei kreipiasi net ir būtinosios pagalbos. Tai matydama Sergančių tinklainės ligomis asociacija griebėsi už galvos – nevykdami pas gydytojus jų pacientai tiesiog apaks. Ir ėmėsi priemonių – apmoka pacientams socialinio taksi paslaugą. Kaip ir kas gali ja pasinaudoti – pokalbis su asociacijos prezidente Simona Ivaškevičiene.Ved. Laura Adomavičienė

Kinijos statistika rodo, kad ši šalis suvaldė koronavirusą, Tai paskatino gandų ir netikrų naujienų bangą, kad pandemija praeis savaime. Tačiau ekspertai aiškina, kad tai netiesa. Pasak jų, Kinijoje taikomos itin griežtos viruso valdymo priemonės, kurios ir padeda sumažinti pandemijos plitimą.Pasaulinėms kompanijoms paskelbus apie sėkmingai baigiamas kurti vakcinas nuo koronaviruso, šalies specialistai sako, kad nebus taip lengva jas atsivežti į Lietuvą. Dvi iš trijų vakcinų turi būti gabenamos keliasdešimties laipsnių šaltyje–kol kas tokių šaldytuvų pas mus nėra.Kuo kuriamos vakcinos skiriasi viena nuo kitos, ką reikės žinoti norintiems pasiskiepyti, pasakoja Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris pats dalyvauja vienos iš kuriamų vakcinų bandymuose.Užsienio įvykių apžvalgą rengia Lukas Kivita.Vyriausybei ir toliau raginant atsisakyti dujų balionų daugiabučiose, panašu, kad kaimų gyventojai tokiais balionais turės naudotis dar ilgai. Bet ar visuomet saugiai? Apie ką tik įvykusią nelaimę pasakoja viename Šiaurės Lietuvos kaimų gyvenantis Valentinas–prieš kelias dienas, sprogus dujų balionui, sudegė jo namai. Komentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras,Verslininkai kritikuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirinktas priemones skatinti užsienio investicijas į mokslinius tyrimus. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas“ pasakoja Darius Matas.„Ryto garsų“ eteryje–Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.Suomijoje gyventojų gerokai daugiau, bet koronavirusu užsikrėtė mažiau žmonių, nei Lietuvoje. Ko galime pasimokyti iš suomių, pasakoja Lietuvos radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.Savaitės komentaro autorius–„Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros savaitraščių „Šiaurės Atėnai“ ir „7 meno dienos“ apžvalga. „Tai knygos, kurių tikslinė auditorija yra vaikai ar jaunimas, tačiau iš tiesų jos yra skirtos visiems širdimi jauniems žmonės...“ – pastebi Donatas Puslys, pristatydamas vokiečių rašytojos Mirjam Pressler knygą apie tolerancijos idealą „Natanas ir jo vaikai“ (išleido „Magnificat leidiniai“) ir Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk ir iliustruotojos Joannos Concejo kūrinį apie lėto, sėslaus gyvenimo džiaugsmą „Pamesta siela“ (išleido „Odilė“). „Knygos viršelis turi būti tobulas, nes nuo jo labai priklauso knygos likimas“,- sako garsus Lietuvos ir Lenkijos grafikas, dailininkas Stasys Eidrigevičius.Slovėnų režisierius Jaša Koceli Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį „Elektra“. Režisierių kalbina Kotryna Lingienė. Kontaktų mezgimas, Lietuvos kultūros sklaida, mūsų šalies įvaizdžio formavimas ir nuolatinis kultūrinio gyvenimo sekimas – tai tik kelios atsakomybės, tenkančios kultūros atašė. Kokie iššūkiai, patirtys ir pasiekimai? Pokalbis su kadencijas baigusiomis Živile Etevičiūte (Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje) ir Rita Valiukonyte (Kultūros atašė Vokietijoje).Klaipėdoje vyksta videožaidimų, animacijos ir virtualiosios realybės projektų festivalis „BLON“. Jo programoje – kontraversiški filmai, videožaidimai, virtualiosios realybės darbai, suaugusiems bei vaikams skirta subtili ir estetiška Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių meistrų animacijos ir videožaidimų programa. Festivalio vadovę Laurą Almantaitę kalbina Česlovas Burba. Vedėja Austėja Kuskienė

Juvelyrė Ieva Laskevičiūtė siūlo naujai pažvelgti į akmenis – kūriniams iš kiaušinio lukšto ji suteikia įvairias spalvas ir formas. Juvelyrę kalbina Gailė Medelytė. Kai Kaunas kine vaidina pats save – iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys LRT projekto „Atminties akmenys“ pasakojime – apie vieną elektroninės muzikos pionierių Clara Reisenberg, kuri būdama ketverių tapo jauniausia smuiko specialybės studente per visą Sankt Peterburgo karališkosios konservatorijos istoriją. Keliaujanti Europos bienalė „Manifesta“ renginiams pasirenka kultūriškai atskirtus, socialiai sudėtingus regionus. Viename skurdžiausių Europos miestų, Marselyje, pristatytas Baltijos šalių menininkų renginių ciklas. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare – kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją. Pasaulyje: Kuveito vyriausybė sušvelnino knygų cenzūros įstatymą. Suomiai švenčia 75-ąjį Trolių Mumių gimtadienį. Autentiška Nigerijos architektūra ir Sudano aukso medžiotojai. Architektas Romas Gailius sako, kad kol lietuviai dar tik mokosi gyventi miestuose, architektai taip pat ieško būdų, kaip bendrauti su visuomene. Pokalbis apie Klaipėdos architektūrą ir ką daryti, kad uostamiestis netaptų krovamiesčiu. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja yra Lietuvoje ir saugi saugi. Kokia šiandien padėtis Baltarusijoje? COVID 19 situacija Lietuvoje ir Suomijoje. Kas pakeis atsistatydinusią Libano respublikos vyriausybę? Kokie iššūkiai laukia Kaininių jūrų pajėgų vado? Nebeliks metalinių garažų. Toliausiai nuo jūros nutolęs Salako jūrų muziejus. Ved. Madona Lučkaitė

Alytuje tebesmilkstant padangų perdirbimo gamyklai, vietos ūkininkai palikti nežinioje. Vidurdienį prie Seimo visuomenininkai surengė protesto akciją dėl medžių kirtimo giriose. Šiandien Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje bus galima atsisveikinti su partizanu Antanu Kraujeliu-Siaubūnu. Penkerius metus Klaipėdoje veikia suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – laivas-saugykla. Šiandien sukanka 27-eri metai nuo 1992-ųjų referendumo, per kurį buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apie beglobius šunis, kurie namus suranda Suomijoje.

„Užkaltų halės langų“ bendraautoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas apžvelgia pastarosios savaitės krepšinio aktualijas. Temos: apie „Akropolio“ turnyrą ir Graikijos rinktinės fanus (0:33); apie LKL likusio Kėdainių „Nevėžio“ situaciją (8:52); apie „Nevėžio“ klubo egzistavimo prasmę (12:45); apie „Žalgirio“ norą LKL čempionate turėti devynias komandas (19:23); apie turnyrą Suomijoje ir vis dar neaiškų Lietuvos rinktinės dvyliktuką (22:07); apie draugiškų rungtynių oponentų pasirinkimo naudą (29:52); apie įvykusias JAV rinktinės draugiškas rungtynes (34:39); apie Australijos rinktinės sudėtį (38:24); apie Graikijos ir Serbijos tarpusavio akistatą (41:42); klausytojų klausimai (44:58).

Lietuvos kariuomenės pėstininkų batalione Rukloje pirmą kartą surengta gynybos technologijų kūrybos stovykla. Keli šimtai įvairių sričių specialistų kūrė inovatyvius sprendimus Lietuvos gynybai.Likus savaitei iki Velykų – šiandien Verbų sekmadienis.Minima Tarptautinė romų diena. Ta proga Vilniuje vyksta romų festivalis.Kokių profesijų galime tikėtis po 10 metų, kai robotai perims dalį mūsų darbų?Suomijoje šiandien renkamas parlamentas.Koks yra išlikęs jūrinis paveldas Lietuvoje? Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Koks yra išlikęs jūrinis paveldas Lietuvoje? Vilniuje „Iki“ parduotuvėje vyras peiliu sužalojo keturis žmones.Šiandien prasideda pagrindinės šalies magistralės atkarpos ties Kaunu rekonstrukcija. Suomijoje sekmadienį buvo renkamas parlamentas.Vilniuje startuoja netradicinė iniciatyva – „Teisingumo kambarys“.Alergija žiedadulkėms.Ugniagesiai tęsia akciją „Gyvenkime saugiai“. Teisingumo ministerija parengė naują pavardžių keitimo tvarkos projektą.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos iš Prancūzijos. B.Gailiaus komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Artūras Matusas.

Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš egzotinių keletos dienų švietimo kelionių, pasakoja kaip ten Suomijoje, Japonijoje ar kitose šalyse yra gerai.Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti? Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Suomijos švietimo sistema neretai pavadinama viena geriausių pasaulyje. Kaip mokomasi Suomijoje ir ar tikra ten nėra trūkumų, kalbėsimės su švietimo eksperte Ugne Jakubauskaite.Nuo šių mokslo metų vaikams pradėjus valgyti sveikesnį maistą, ilgą laiką nerimo aistros, jog vaikai namo grįžtą nepavalgę. Sveikatos apsaugos ministerija atliko eksperimentą, kai vaikams įvairius patiekalus pasiūlė įvertinti balais, taip išrenkant skaniausius.Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas kviečia į sveiką maistą pažiūrėti kūrybiškai.Ved. Rūta Kupetytė.

Suomijos švietimo sistema neretai pavadinama viena geriausių pasaulyje. Kaip mokomasi Suomijoje ir ar tikra ten nėra trūkumų, kalbėsimės su švietimo eksperte Ugne Jakubauskaite.Nuo šių mokslo metų vaikams pradėjus valgyti sveikesnį maistą, ilgą laiką nerimo aistros, jog vaikai namo grįžtą nepavalgę. Sveikatos apsaugos ministerija atliko eksperimentą, kai vaikams įvairius patiekalus pasiūlė įvertinti balais, taip išrenkant skaniausius.Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas kviečia į sveiką maistą pažiūrėti kūrybiškai.Ved. Rūta Kupetytė.

Savaitgalį TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės galėjo išreikšti savo palaikymą Ingridai Šimonytei ar Vygaudui Ušackui. Kokie rezultatai?Prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu vieši Šanchajuje. Kinija pradeda naują prekybos etapą: ši didžiausia eksportuotoja pasaulyje dabar imasi konkrečių veiksmų atverti savo rinką produkcijai iš kitų šalių. Ko gali tikėtis Lietuva?Mūsų bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė bėgo maratoną Niujorke. Šiandien Kauno oro uoste Europos vartotojų centras Lietuvoje surengs informacinę akciją, skirtą oro keleivių teisėms.Žiedinė ekonomika Suomijoje: maisto prekių parduotuvė, kuri už mažesnę kainą siūlo įsigyti produktus, kurie kitu atveju būtų išmesti. Šios ir kitos temos laidoje, taip pat spaudos apžvalga, L.Kojalos komentaras, verslo naujienos iš Graikijos, istoriniai įvykiai, sportas.Ved. Artūras Matusas.

Savaitgalį TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės galėjo išreikšti savo palaikymą Ingridai Šimonytei ar Vygaudui Ušackui. Kokie rezultatai?Prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu vieši Šanchajuje. Kinija pradeda naują prekybos etapą: ši didžiausia eksportuotoja pasaulyje dabar imasi konkrečių veiksmų atverti savo rinką produkcijai iš kitų šalių. Ko gali tikėtis Lietuva?Mūsų bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė bėgo maratoną Niujorke. Šiandien Kauno oro uoste Europos vartotojų centras Lietuvoje surengs informacinę akciją, skirtą oro keleivių teisėms.Žiedinė ekonomika Suomijoje: maisto prekių parduotuvė, kuri už mažesnę kainą siūlo įsigyti produktus, kurie kitu atveju būtų išmesti. Šios ir kitos temos laidoje, taip pat spaudos apžvalga, L.Kojalos komentaras, verslo naujienos iš Graikijos, istoriniai įvykiai, sportas.Ved. Artūras Matusas.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Daugybę metų Suomijoje su šeima gyvenęs ir dirbęs Vytautas Kraujalis, verslininkas, pasakojo, kokia ši skandinavų šalis jo akimis, ką verta ten aplankyti, ar juokeliai apie suomius turi pagrindo, ko labiausiai pasiilgsta iš gyvenimo Suomijoje, o prie ko jam taip ir nepavyko priprasti. Vedėja: Inga Ramoškaitė

Daugybę metų Suomijoje su šeima gyvenęs ir dirbęs Vytautas Kraujalis, verslininkas, pasakojo, kokia ši skandinavų šalis jo akimis, ką verta ten aplankyti, ar juokeliai apie suomius turi pagrindo, ko labiausiai pasiilgsta iš gyvenimo Suomijoje, o prie ko jam taip ir nepavyko priprasti. Vedėja: Inga Ramoškaitė

Suomijoje susitinka Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentai. Prancūzijoje švenčiant šalies rinktinės pergalę Pasaulio futbolo čempionate, Paryžiaus Eliziejaus laukuose dešimtys jaunuolių išdaužė populiarios parduotuvės vitrinas. Socialinių tinklų apžvalga. Nerimą sukėlė žinia, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne dalis jame esančių vaistų turi vėžį galinčių sukelti priemaišų. Ūkininkai sako, jog pastarosios savaitės lietūs pristabdė sausros padarinius, tačiau ankstyvosios daržovės, taip pat vasarinės kultūros nuo sausros jau nukentėjo. Vakar gausiai palijus buvo užsemtos Vainatrakio kapinės, esančios Rokų seniūnijoje.

Suomijoje susitinka Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentai. Prancūzijoje švenčiant šalies rinktinės pergalę Pasaulio futbolo čempionate, Paryžiaus Eliziejaus laukuose dešimtys jaunuolių išdaužė populiarios parduotuvės vitrinas. Socialinių tinklų apžvalga. Nerimą sukėlė žinia, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne dalis jame esančių vaistų turi vėžį galinčių sukelti priemaišų. Ūkininkai sako, jog pastarosios savaitės lietūs pristabdė sausros padarinius, tačiau ankstyvosios daržovės, taip pat vasarinės kultūros nuo sausros jau nukentėjo. Vakar gausiai palijus buvo užsemtos Vainatrakio kapinės, esančios Rokų seniūnijoje.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Iki liepos 23-iosios dar priimamai prašymai studijoms aukštosiose mokyklose.Suomijoje, Helsinkyje susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.Prancūzija tapo Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS paskelbė mandagaus vairavimo mėnesiais.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istorijos įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Jungtinės Karalystės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė, pasibaigus futbolo čempionatui.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Prancūzija, Kroatija.„Nacionalinė ekspedicija“ sugrįžo iš kelionės.Ved. Gabija Narušytė ir Artūras Matusas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Iki liepos 23-iosios dar priimamai prašymai studijoms aukštosiose mokyklose.Suomijoje, Helsinkyje susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.Prancūzija tapo Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS paskelbė mandagaus vairavimo mėnesiais.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istorijos įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Jungtinės Karalystės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė, pasibaigus futbolo čempionatui.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Prancūzija, Kroatija.„Nacionalinė ekspedicija“ sugrįžo iš kelionės.Ved. Gabija Narušytė ir Artūras Matusas.

Ilgasis savaitgalis prie jūros.Skęstantiesiems gelbėti pajūrio paplūdimiuose imtos taikyti Lietuvoje technologinės naujovės.Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“. Burlaivis „Meridianas“ šiemet mini 70-metį.Tailande potvynio užlietame urve prasidėjo itin sudėtinga 12-os berniukų ir jų trenerio gelbėjimo operacija. Pasaulio žmonų nešimo čempionatas Suomijoje.Sportas.Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Ilgasis savaitgalis prie jūros.Skęstantiesiems gelbėti pajūrio paplūdimiuose imtos taikyti Lietuvoje technologinės naujovės.Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“. Burlaivis „Meridianas“ šiemet mini 70-metį.Tailande potvynio užlietame urve prasidėjo itin sudėtinga 12-os berniukų ir jų trenerio gelbėjimo operacija. Pasaulio žmonų nešimo čempionatas Suomijoje.Sportas.Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Šiandien visoje Lietuvoje surengtas miško sodinimas. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir kelių garsių šalies atletų treneris Bronislovas Vyšniauskas neigia kaltinimus dopingo platinimu. Opozicinė Tėvynės sąjungos –krikščionių demokratų taryba tvirtina tvarką, kaip atrinks partijos kandidatus dalyvauti kitų metų rinkimuose. „Euroviziją“ Portugalijoje išvyko Lietuvai atstovausianti atlikėja Ieva Zasimauskaitė ir jos palaikymo komanda. Pasaulis aktyviai seka Suomijoje įgyvendinamą bazinių pajamų eksperimentą, kai 2-iems tūkstančiams žmonių, nepaisant to, ar jie turi darbą, kas mėnesį mokama po 560 eurų. Legendinė švedų popgrupė ABBA po 35 metų vėl susitinka įrašų studijoje įrašyti naujų dainų.

Šiandien visoje Lietuvoje surengtas miško sodinimas. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir kelių garsių šalies atletų treneris Bronislovas Vyšniauskas neigia kaltinimus dopingo platinimu. Opozicinė Tėvynės sąjungos –krikščionių demokratų taryba tvirtina tvarką, kaip atrinks partijos kandidatus dalyvauti kitų metų rinkimuose. „Euroviziją“ Portugalijoje išvyko Lietuvai atstovausianti atlikėja Ieva Zasimauskaitė ir jos palaikymo komanda. Pasaulis aktyviai seka Suomijoje įgyvendinamą bazinių pajamų eksperimentą, kai 2-iems tūkstančiams žmonių, nepaisant to, ar jie turi darbą, kas mėnesį mokama po 560 eurų. Legendinė švedų popgrupė ABBA po 35 metų vėl susitinka įrašų studijoje įrašyti naujų dainų.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Žalgirio“ krepšininkai pateko į Eurolygos pusfinalį.Šiaurės ir Pietų Korėjų lyderių susitikimas.LRT garso įrašų studijoje vyko garso takelio naujo Kšyštofo Zanusio filmo “Eteris” įrašas.Cukrai maisto produktuose. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė - Šemetienė).Dūmų detektoriai.„Naujienų žemėlapis“: bazinių pajamų eksperimentas Suomijoje. Verslo naujienos: nekilnojamo turto rinka.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kaip vertiname daugiabučių namų administratorių darbą?Penktadienio svečias – žurnalistas Mykolas Drunga, atšventęs gražų – 70-mečio jubiliejų.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Žalgirio“ krepšininkai pateko į Eurolygos pusfinalį.Šiaurės ir Pietų Korėjų lyderių susitikimas.LRT garso įrašų studijoje vyko garso takelio naujo Kšyštofo Zanusio filmo “Eteris” įrašas.Cukrai maisto produktuose. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė - Šemetienė).Dūmų detektoriai.„Naujienų žemėlapis“: bazinių pajamų eksperimentas Suomijoje. Verslo naujienos: nekilnojamo turto rinka.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kaip vertiname daugiabučių namų administratorių darbą?Penktadienio svečias – žurnalistas Mykolas Drunga, atšventęs gražų – 70-mečio jubiliejų.

Miškų valdymo reformą kritikuojantys aktyvistai sako, jog Lietuvoje pritaikytas skandinaviškas centralizuoto valdymo modelis nėra toks tvarus kaip austriškas, kai valstybinius miškus valdo gyventojų bendruomenės. Tuo metu ministerijos atstovai teigia, jog centralizavus miško ruošą, viskas bus ne tik skaidriau ir efektyviau, bet ir miško specialistai turės daugiau laiko miško ekosistemoms. Ar taip bus, dar neaišku, mat už struktūrą, strateginį valdymą bei finansus yra atsakinga tik gruodį darbą pradėjusi naujos įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdyba. Gediminas Jasinevičius – vienas iš 7 valdybos narių, Europos miškų instituto Suomijoje darbuotojas-tyrėjas, rašantis disertaciją apie racionalų medienos panaudojimą klimato kaitai švelninti ir bioekonomikai skatinti. Kokių tikslų jis sieks?

Miškų valdymo reformą kritikuojantys aktyvistai sako, jog Lietuvoje pritaikytas skandinaviškas centralizuoto valdymo modelis nėra toks tvarus kaip austriškas, kai valstybinius miškus valdo gyventojų bendruomenės. Tuo metu ministerijos atstovai teigia, jog centralizavus miško ruošą, viskas bus ne tik skaidriau ir efektyviau, bet ir miško specialistai turės daugiau laiko miško ekosistemoms. Ar taip bus, dar neaišku, mat už struktūrą, strateginį valdymą bei finansus yra atsakinga tik gruodį darbą pradėjusi naujos įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdyba. Gediminas Jasinevičius – vienas iš 7 valdybos narių, Europos miškų instituto Suomijoje darbuotojas-tyrėjas, rašantis disertaciją apie racionalų medienos panaudojimą klimato kaitai švelninti ir bioekonomikai skatinti. Kokių tikslų jis sieks? Autorė Inga Janiulytė.

Pokalbis su emigrante, profesionalia muzike Daiva Sojakka, jau 15 metų su šeima gyvenančia Suomijoje. Apie darbo paieškas, religinę bendruomenę, ryšius su Lietuva ir apie tai, kas stabdo grįžimą į tėvynę. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pokalbis su emigrante, profesionalia muzike Daiva Sojakka, jau 15 metų su šeima gyvenančia Suomijoje. Apie darbo paieškas, religinę bendruomenę, ryšius su Lietuva ir apie tai, kas stabdo grįžimą į tėvynę. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Ar realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą?Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos. Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.

Ar realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą?Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos. Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.