Podcasts about honkongo

Apple akinius jau išbando pirmieji amerikiečiai – ką iš jų girdime? Lukas pasakoja apie savo žaisliuką, išmanius Meta ir Ray-Ban kurtus, filmuojančius akinius. Vienas darboutojas neįvardintoje Honkongo kompanijoje sukčiams pervedė milijonus dolerių po vaizdo konferencijos skambučio, kuriame „dalyvavo” kompanijos vadovai. Google Maps žada generatyvaus dirbtinio intelekto funkcijas žemėlapyje. LinkedIn taps dar įkyresnis, leisdamas personalizuoti žinutes sudarant įspūdį, kad tave įdarbinti norinčiai kompanijai išties rūpi. Markas Zuckerbergas kartu su kitais technologijų įmonių vadovais JAV Senate aiškinosi, ką daro dėl paaugliams žalingo ir su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusiu turiniu.

Šiandieninės laidos tema gali nuskambėti labai neįprastai – pramanai. Iš pirmo žvilgsnio šis žodis gali pagrįstai atrodyti turįs tam tikrą neigiamą atspalvį, tad juo labiau įdomu pakviesti mokslininką, kuris šiam dalykui paskyrė ištisą knygą, pavadintą „Pramanų fenomenologija“. Ją Lietuvoje neseniai išleido leidykla Hubris. Taigi laidos svečias – Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

LRT žinių vedėjas, poezijos skaitovas Paulius Šironas žemininkų kartos poetų eilėraščius sudėjo į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“.„Keturi milijonai“: Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentas Alminas Žaldokas tiria, kokie veiksniai lemia įmonių finansinius sprendimus. Pasak pašnekovo, gyvendamas Honkonge, didelėje užsieniečių bendruomenėje, jis pasijautė mažiau svetimas, nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje.Žalioji elektros energija – ką apie ją žino elektros vartotojai? Kaip pagal žaliosios elektros energijos suvartojimą atrodome šalia kaimynų – latvių, estų?Kaip parašyti receptų knygą? Ar įmanoma sukurti visiškai naują desertą? Pokalbis su receptų knygos "Saldumynų banga" autore Banga Mudėnaite.Lietuvos etnokosmologijos muziejuje bus pristatyta pirmoji šalies istorijoje kosmose pabuvusi Lietuvos vėliava.Ved. Karolina Panto

Skausmas yra mūsų kasdienybės dalis, tačiau retas mėgina giliau ją reflektuoti. Kaip skausmą galima apmąstyti iš filosofinės perspektyvos? Kokį santykį su pasauliu ir mums artimais žmonėmis kuria skausmo patirtis? Ar ją įmanoma kalbiškai įprasminti ir perteikti kitiems? Koks yra skausmo ir politikos santykis, ypač turint omenyje, kad kone didžiausią skausmą ir kankinimus sukelia autoritariniai bei totalitariniai režimai? Kaip skausmą įprasmino tokie koncentracijos stovyklas išgyvenę žmonės kaip Primo Levi ir Viktoras Franklis? Ko skausmas mus gali išmokyti apie gyvenimą? Apie tai – pokalbis su filosofu, Kiniškojo Honkongo universiteto profesoriumi dr. Sauliumi Geniušu.Ved. Simas Čelutka

„Keturi milijonai“. Lina Bartusevičiūtė iš Šanchajaus, su kolegomis įkūrusi konsultacijų kompaniją LITAO, padedančią megztis verslo ryšiams tarp Kinijos, Honkongo ir Lietuvos.Lietuvoje vis daugėja sausringų periodų. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Pokalbis Pasaulinę kovos su sauromis ir dykumų plitimu dieną.„LRT faktai“. Raudonosios armijos paminklai Lietuvoje, kas juos prižiūri ir kokia tikroji jų būklė. Jurga Bakaitė.LRT Klasikos klausytojai šią radijo stotį nuo šiol atpažins iš naujų šaukinų. LRT Klasikos vadovas Julijus Grickevičius.Vilniuje vyks pilietinė padėkos Islandijai šventė, šiemet pagrindinė tema – tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vykę menkių karai, kurie, pasak organizatorių, rodo, jog Islandija mažos valstybės iššūkius puikiai suprato, todėl ir buvo pirmieji, pripažinę mus nepriklausomais.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Be to, kad skausmas keičia mano santykį su mano kūnu, jis taip pat keičia mano santykį su manimi, mano paties mintimis, keičia mano santykį su kitais žmonėmis ir su visu pasauliu. Tai yra keturi būdai, kaip lėtinis skausmas mus dehumanizuoja, bet tuo pačiu jis turi savybę reikalauti atkurti šiuos keturis fundamentalius ryšius, perkurti juos“, – naujame epizode pastebi Kiniškojo Honkongo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas, tyrinėjantis skausmo patirtį iš fenomenologinės perspektyvos. Paradoksalu, tačiau pokalbis tokia tema buvo ypač malonus. Gal dėl to, kad pagaliau susitinkame gyvai studijoje, gal dėl to, kad vasaros pradžia mus tikrai lepina, galiausiai – gal ir dėl to, kad pokalbis su profesoriumi, tyrinėjančiu šią retai filosofijos rėmuose liečiamą temą, padeda ramiai, konstruktyviai ir atidžiai prie jos prieiti. Nekaišiojame pirštų į sopulius, tačiau iš šalies žvelgdami į vaizdžius pašnekovo pavyzdžius, skvarbiai klausiame, ką reiškia patirti skausmą? Kuo šis potyris skiriasi nuo fiziologinio mechanizmo? Ar yra skirtis tarp emocinio ir fizinio skausmo? Nepamiršk, podkastas ir jo auginatys pokalbiai yra visiškai nepriklausomas ir gyvas tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – kūrinys „Sunshine Cake“– fragmentas iš tyliojo filmo su muzika ,,Why Does This Appear?“, kompozitorius Dominykas Digimas, atlieka šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis. Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

„Protestai Baltarusijoje tęsiasi ketvirtą mėnesį, tačiau Aliaksandras Lukašenka nesitraukia. Ir nors pasikeitimų valdžioje nematyti, galima užčiuopti tam tikrų pokyčių ir tendencijų visuomenėje“, - sako VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas. Pasak jo, nors kartais atrodo, kad sukilo visa Baltarusija, gyventojai vis dar išlieka pasidaliję į dvi apylyges stovyklas – prieš ir už Lukašenką. Visgi, šie protestai rodo išaugusį solidarumą tarp demokratiškesnės šalies norinčių gyventojų.JAV iš vidaus skaldančio konflikto šaknys glūdi ne ekonomikoje, o kultūriniuose karuose – taip sako Bardo koledžo profesorius Rogeris Berkowitzas, tyrinėjantis totalitarizmo ištakas aprašiusios filosofės Hannos Arendt darbus. Pasak jo, išrinktojo prezidento Joe Bideno laukia sunkūs ketveri metai ne tik dėl aiškiai matomo dviejų faktinių pasaulių išsiskyrimo, bet ir dėl to, kad teks ieškoti vienijančios vizijos.Honkonge jau kelis mėnesius galioja nacionalinis saugumo įstatymas. Nuo jo įsigaliojimo įtampa jaučiama visame mieste. Prodemokratiški Honkongo atstovai parlamente palieka savo postus, o protestuotojai rengia pavienes akcijas. Visgi, baiminamasi, kad ateityje Kinija prasiverženčius demokratinius protestus tildys vis žiauresnėmis priemonėmis.Ved. Sigita Vegytė

Kultūros naujienų apžvalga. Pasaulio įvykiai: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Nuo liepos 11-osios Klaipėdos Baroti galerijoje eksponuojama Antano Gudaičio paroda „Siela kaip paukštis“.KTU studentai kuria specialią, dirbtinio intelekto sprendimais grįstą programėlę, kuri nufotografuotas natas paverčia į populiarų gitarinės muzikos užrašymo būdą.Darbą pradėjo atnaujinta Medijų taryba. Kultūros ministerijos Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Pokalbis su tarybos pirmininku VU doc. Andriumi Šuminu ir tarybos pirmininko pavaduotoja, viešosios įstaigos „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ direktore Neringa Jurčiukonyte.„Brexitas“ skaudžiai kirs studentams – po metų studijos Jungtinės Karalystės universitetuose kainuos gerokai brangiau. Nelieka ir lengvatinių paskolų. Ką tai reiškia studentams iš Lietuvos? Mindaugo Jackevičiaus pokalbis su premjero patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Une Kaunaite, viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktore Žaneta Savickiene ir edukacinių bendrovių savininku bei karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Muzikantas Erikas Toruntajevas-Erkė ramybę, laisvę ir saviraišką randa repuodamas. Dokumentinio filmo apie Lietuvos repo sceną kūrėją labiausiai domina sudėtingai gyvenantys žmonės. Kalbina Steponas Pričinas.Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Architektą kalbina Jolanta Kryževičienė.Liepos mėnesį minime meksikiečių menininkės Fridos Kahlo gimimo ir mirties metines. Apie rodos neišsemiamą kūrėjos biografiją ir kaip menininkai tampa kultiniais pasakoja menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.Pasaulyje: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie aukso vidurio paieškas Lukiškių aikštėje.Miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska sako, kad miestas nebūtinai yra užprogramuotas konfliktas – dėl viso susitarti įmanoma. Kalbamės apie karščio salas miestuose, į didmiesčius ir iš jų bėgančius žmones ir kuo baigiasi bandymai dirbtinai kurti miesto įvairovę.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Koronaviruso skaičiai Lotynų Amerikoje toliau auga, o praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė regioną nauju pandemijos epicentru. Blogiausia padėtis Brazilijoje, ilgą laiką šalies prezidentui neigiant viruso pavojų, dabar valstybė antra pasaulyje atveju skaičiumi, o užsikrėtusių čia apie pusė milijono. Su padėtimi prastai tvarkytis sekasi ir Čilei, Peru, Meksikai. Tačiau visgi, keturioms Lotynų Amerikos šalims pandemiją pavyksta suvaldyti.JAV penktą dieną tęsiantis protestams, dalyje mietų skelbiama komendanto valanda. Anksčiau ji įvesta ir Mineapolyje, kur neramumai ir prasidėjo, tačiau George Floyd nužudymu pasipiktinę piliečiai paliepimų neklauso. Gatvėse dega pastatai, mašinos, o padėties valdyti siunčiama nacionalinė gvardija. Kinijos valdžiai pritarus naujo saugumo įstatymo tolesniam rengimui, JAV prezidentas pranešė, kad bus pradėtas naikinti Honkongo privilegijuotas statusas, mat JAV manymu, jis netenka savo autonomijos. Apie įstatymą ir jo reikšmę Honkongo autonomijai. Ved. Indrė Urbaitė

Klaipėdoje Kuršių marių pakrantę nuklojo žuvų gaišenos. SAM sako, kad karštoji koronos linija galėtų tapti nuolatine pacientų aptarnavimo platforma. Pirmosios Komunijos šventės vyks vasarą. Minima kaimynų diena. Kaip (ne)sugyvena barai ir žmonės Senamiestyje? Kokias formas pilietiškumas įgavo per karantiną? Vartotojų nuomonės tyrimas. Kokie bus šios vasaros rimtosios muzikos festivaliai? Prieš kiek daugiau nei metus Prezidentas Gitanas Nausėda laimėjo rinkimus: svarbiausi šalies vadovo darbai ir iššūkiai. Šios savaitės politinių įvykių apžvalga. Kinijos valdžiai pritarus naujo saugumo įstatymo tolesniam rengimui, JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo teigia, kad toks reglamentas iš esmės panaikins Honkongo autonominį statusą. Kauno Dariaus ir Girėno stadioną pradėjusi ir apie ketvirtadalį darbų atlikusi Turkijos įmonė liko skolinga ne tik darbininkams iš Turkijos, bet ir Lietuvos bendrovėms.Žurnalistės Ritos Miliūtės komentaras. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Ved. Darius Matas.

Atsinaujinęs LRT.LT portalas per metus auditoriją išaugino dvigubai. Valdžia kaip niekada ėmėsi rūpintis tautinėmis mažumomis – Vyriausybė tam specialiai sukūrė komisiją, o Kultūros ministerijoje atsiranda šiuos klausimus kuruosiantis viceministras. Tačiau tautinių bendrijų atstovai sako norintys ne naujų postų, o daugiau pinigų lietuvių kalbai mokytis.Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad, saugantis nuo koronaviruso, kariuomenė visuomenei padės tiek, kiek reikės. Apie galimybę aukoti ne grynaisiais, o banko kortele per mišias bažnyčioje.Pasaulyje sklandant ekonomikos nuosmukio šmėklai, Honkongo valdžia žada gyventojams vienkartinę išmoką – beveik 1200 eurų, kuriuos šie galės išleisti kaip panorėję.Beirute gyvenanti menininkė Ieva Saudargaitė čia baigė mokslus, o dabar dirba – fotografuoja, kuria kitokį meną. Apie panašumus su Lietuva ir ko pasiilgsta labiausiai.Apie pamiškėse besimėtančias padangas bei ką daryti, kad jų ten nebeliktų?Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda aktorius, šokėjas Gytis Ivanauskas? Apžvalgininko Ramūno Terlecko komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

UAB „Lietuvos kinas“ likviduojamas, kas sukaupta jo 12 tūkstančių kino juostų archyve? Pasakoja kino kritikė N. Kažukauskaitė.Kitąmet sostinėje planuojama atidengti paminklą prezidentui Antanui Smetonai. Menas tai ar politika?Naujasis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus.Atsižvelgiant į kultūrinės spaudos atstovų nepasitenkinimą, Seime svarstomas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis. Jį kritikuoja ir žiniasklaidos, ir opozicijos atstovai.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulio kultūros apžvalgoje: muziejų finansavimo pokyčiai bei didėjanti lyčių nelygybė teatre Didžiojoje Britanijoje. Koronaviruso bei besitęsiančių protestų įtaka Honkongo meno laukui. Minint Aušvico metines – ar įmanoma mene perteikti Holokausto žiaurumą?Įsimintiniausiu Kauno menininku pripažintas teatro režisierius Gildas Aleksa mano, kad jeigu teatras prasideda nuo rūbinės, tai kultūra – nuo laiptinės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

2019-ieji buvo protestų metai: nuo Honkongo iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Sudano, žmonės išėjo į gatves reikalauti daugiau, reikalauti kitaip. Paskutinę metų dieną dalinamės „Nyla“ podkasto epizodu, kuriame siekėme pažinti Lietuvos protestų kultūrą – kokia ji yra ir kokia galėtų būti? Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja Lilija Bručkiene, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke Vilma Fiokla Kiure ir protestų tyrėja Aine Ramonaite. Palaikykite Nyla podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Epizodo fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/protesto-balsas/

Jauna, talentinga atlikėja Gabrielė Vilkickytė į Honkongą pusmečiui vyko studijuoti, tačiau, ko gero, svarbiausia dalis buvo noras daugiau apie save pačią sužinoti. „Vykau prisiminti, kokia aš esu”, - sako Gabrielė. Ji dabar ir kitiems rekomenduoja nebijoti nerti į nežinomybę. „Tos nežinomybės dėka ateina ne tik atsakymai, bet ir nauji klausimai, kurie grįžus į Lietuvą vis dar padeda manevruoti, veikti”, - kalba atlikėja ir priduria, kad iš visų aplankytų pasaulio vietų ji labiausiai pasiilgsta Honkongo ir tik dabar ima suprasti, kas ten įvyko. Apie Gabrielės patirtis ir atradimus Honkonge, liūdesį ir gydančią muziką, žmones ir filmus, tylą ir nesiliaujantį ūžesį milijoniniame mieste - pokalbis LRT OPUS laidoje „Kelionės ir svajonės”. Laida trečiadieniais, 14 val. per LRT OPUS. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien paragino trauktis susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių iš pareigų. Įspėjamąjį streiką surengę mokytojai sako, kad jau yra pavargę nuo reformų ir nevykdomų pažadų. Ugniagesius pagaliau pasieks žmonių suaukoti pinigai. Pirmasis Lietuvos vienaragis: „Vinted“ pritraukė 128 mln. eurų ir perkopė 1 mlrd. eurų vertės kartelę. Kinija iškvietė JAV pasiuntinį, ragina Vašingtoną neįgyvendinti įstatymų dėl Honkongo. Ved. Živilė Kropaitė.

Festivalis „Muzikos ruduo“ kviečia tyrinėti lietuvių muzikos žvaigždyną. Šiuo renginiu domėjosi Indrė Kaminckaitė.Šį savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje ir exFotostudijos erdvėje vyks pirmoji Kaune meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair". Kuo bus įdomi ši mugė, aiškinosi kolegė Kotryna Lingienė.Su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi sklaidysime mėnraščio „Metai“ lapkričio numerio puslapius.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Vaivos Grainytės poezijos knygą „Gorilos archyvai“ (LRS leidykla) su autore aptaria Dovilė Kuzminskaitė.Prancūzijoje gyvenanti ir kurianti skulptorė ir tapytoja Rūta Jusionytė galerijoje „Menų tiltas“ rodo savo kūrinių parodą „Pusryčiai ant žolės“, taip minėdama ir savo kūrybos 20-etį. Jau savaitę vykstančiame VIII tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse dalyvių geografija driekiasi nuo Honkongo iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Su keletu konkurso dalyvių supažindins Gerūta Griniūtė. „Klasikos enciklopedija“: džiazo karalienė Ella Fitzgerald. Ved. Laima Ragėnienė.

Lietuva įteikė notą Kinijai, kai keletas Kinijos piliečių bandė provokuoti neramumus per mitingą Vilniuje, kuriame buvo palaikomi Honkongo aktyvistai.Prezidentas ragina sparčiau didinti algas mokytojams ir neprašyti papildomai pinigų, optimizuoti esamas lėšas.  JAV maksimalią galią įgavo uraganas Dorianas. Tai gali būti galingiausias uraganas smogęs sausumai. Kaip didieji miestai pasirengę spręsti rudeninius transporto kamščius?Rusija į Arkties vandenis paleido plūduriuojančią atominę jėgainę. Aplinkosaugininkai įspėją apie pasekmes regionui. Vedėjas Deividas Jursevičius

Vilniuje gyvenanti Julija Jakimavičienė kuria fetro kaukes vaikams ir suaugusiems, kurias internetu perka klientai iš viso pasaulio. Tarp klientų, pirkusių uodo kaukes – ir pastorius iš Amerikos, ir Londono organizacija, kuri šviečia visuomenę apie uodų sukeliamas ligas. Dar nežinote, kaip minėsite Baltijos kelio 30-metį? Galbūt norite susikibti rankomis Vilniuje ar ieškote kitų renginių? Informacija apie ryškiausius Lietuvos renginius.Interviu su didžiulio protesto „Honkongo kelias“ vienu iš organizatorių - įkvėpti Baltijos kelio, penktadienį rankomis susikibs Honkongo gyventojai. Taikioje protesto akcijoje laukiama apie 50 tūkst. žmonių, kurie žada susijungti į 40 kilometrų grandinę, taip reikalaudami užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Latviai nusprendė pirkti Astravo atominės pagamintą elektrą. Kodėl latviai priėmė tokį sprendimą? Rubrikoje „Verslo laikas“ tęsiame pasakojimų ciklą apie socialinius verslus. Kaip šokis gali padėti pažinti vienas kitą ir nuo mažens neleisti įsitvirtinti stereotipams? Tikriausiai dažnas automobilio pirkėjas bent kartą yra kėlęs sau klausimą – pirkti naują ar naudotą? Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nuo lakričio įsigalioja įstatymo pakeitimas, leidžiantis internetu pardavinėti ir receptinius bei kompensuojamuosius vaistus. Po Žolinių šventės, kuri paskelbta nedarbo diena, daugelis Lietuvių neskuba grįžti į darbus. Tačiau ne visi nori arba gali penktadienį pasidaryti nedarbo diena. Artėja saulėlydis bankų kodų kortelėms. Kokie iššūkiai laukia, kiek visuomenės dar naudoja kodų korteles? Socialiniai tinklai. Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai toliau stebina visą Lietuvos futbolo pasaulį. Pasaulį apskriejus žiniai, kad operos grandas Placidas Domingas kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, prisimintas #Metoo judėjimas. Honkongo protestai, Kinijos elgesys. Transliacija iš Žiežmarių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Sporto įvykių apžvalga. Kokias knygas skaityti pataria Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis. Savaitės komentaras. Jo autorė dramos edukatorė Raimonda Medeišienė. Šią savaitę mokslininkai paskelbė, kad Ebola greitai gali tapti išgydoma liga. Ved. Darius Matas.

253 – iki rugpjūčio pradžios tiek masinių šaudynių fiksuota Jungtinėse Valstijose. Vidutiniškai tai – daugiau nei vienerios per dieną. Po kiekvieno įvykio netyla svarstymai, ar vertėtų stiprinti ginklų kontrolę. Stiprų užnugarį turinti ginklų asociacija tvirtina, kad tai pavieniai atvejai, o specialistai pastebi, kad ginklų problema tapo nacionalinio saugumo klausimu. Tęsiantis protestams Honkonge, Kinijos vyriausybė perspėja Honkongo protestuotojus, kad jie neturėtų nuvertinti didžiulės centrinės valdžios galios bei įspėja, kad tie, kurie žaidžia su ugnimi, nuo jos ir žus. Tai vienas griežčiausių Kinijos centrinės valdžios įspėjimų Honkongui, kuris turi pusiau autonomines teises. Pokalbis su čia gyvenančiu ir dirbančiu lietuviu. Apie tūkstantis - tiek Jungtinių Valstijų karių, pranešama, šiuo metu yra likę Sirijoje. Pajėgų skaičiai pradėti mažinti pernai paskelbus, kad vadinamoji Islamo valstybė nugalėta. Tada ekspertai kartojo, kad šie teiginiai ankstyvi, o atkovotos teritorijos nereiškia, kad idėja išnyko. Dabar, šie teiginiai, atrodo, pildosi.

Pokalbis su Honkongo filharmonijos antrųjų smuikų koncertmeisteriu Domu Juškiu. Pokalbis apie įvairias patirtis koncertuojant žymiausiose pasaulio koncertų salėse: Berlyno filharmonijoje, Carnegie Hall, Tokijo Suntory Hall ir kitose. Apie darbą su žymiausiais nūdienos batutos meistrais, pedagogiką bei kelią, atvedusį į Honkongo filharmonijos orkestrą. Ved. Marius Šinkūnas.

„Tyrimai, susiję su psichologija ir ekonomika rodo, kad priimant sprendimus – tiek įmonių politikoje, tiek valstybiniu lygmeniu ar asmeniniuose pasirinkimuose, – piniginė nauda ne visada yra svarbiausia. Remiamasi ir kitais motyvais. Žinoma, pinigai lemia labai daug, tačiau supratimas kada jie nelemia, kodėl jie nelemia ir kaip padaryti, kad kartais netgi lemtų labiau man ir daro šią mokslo sritį įdomią“, - sako finansų doc. Alminas Žaldokas. Kiek pinigai verčia pasaulį suktis? Pokalbis su Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentu Alminu Žaldoku.

„Tyrimai, susiję su psichologija ir ekonomika rodo, kad priimant sprendimus – tiek įmonių politikoje, tiek valstybiniu lygmeniu ar asmeniniuose pasirinkimuose, – piniginė nauda ne visada yra svarbiausia. Remiamasi ir kitais motyvais. Žinoma, pinigai lemia labai daug, tačiau supratimas kada jie nelemia, kodėl jie nelemia ir kaip padaryti, kad kartais netgi lemtų labiau man ir daro šią mokslo sritį įdomią“, - sako finansų doc. Alminas Žaldokas. Kiek pinigai verčia pasaulį suktis? Pokalbis su Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentu Alminu Žaldoku.

Graikiškojo ir turkiškojo Kipro lyderiai derasi dėl salos suvienijimo. Kokia tikimybė, kad Kipras tikrai susivienys ir kodėl tai gali būti paskutinė galimybė?Praėjus 20-čiai metų po to, kai Didžioji Britanija Honkongą perleido Kinijai, šis miestas buvo laikomas klestinčiu, moderniu miestu, tokiu – kokiais ateityje turėjo tapti kiti Kinijos miestai. Tačiau kodėl šiandien abejojama Honkongo sėkme?

Graikiškojo ir turkiškojo Kipro lyderiai derasi dėl salos suvienijimo. Kokia tikimybė, kad Kipras tikrai susivienys ir kodėl tai gali būti paskutinė galimybė?Praėjus 20-čiai metų po to, kai Didžioji Britanija Honkongą perleido Kinijai, šis miestas buvo laikomas klestinčiu, moderniu miestu, tokiu – kokiais ateityje turėjo tapti kiti Kinijos miestai. Tačiau kodėl šiandien abejojama Honkongo sėkme?

Kas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę?Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Kas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę?Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.