Podcasts about jankevi

Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos kasdienybės istorijos klodų. Tad šiandieninėje laidoje mūsų radijo bendradarbis, taip pat ir VU Istorijos bei Filosofijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis pasirinko pokalbiui temą apie Giedrės Jankevičiūtės sugrąžintą Vilnių, tarpukario modernizmą ir sovietmečio pradangintą grožio pajutimą, kuriuo galima paaiškinti sostinės urbanistines bėdas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Garsių rašytojų, vertėjų, mokslininkų, inteligentų Gailių šeima jau tryliktą kartą teikia premiją už viešojo gyvenimo refleksijas žodžiais arba darbais. Šiais metais premija bus apdovanota daug neeilinių tarptautinių parodų surengusi, ne vieną svarbų analitinį tekstą ir knygą parašysiusi dailės istorikė, parodų kuratorė prof. Giedrė Jankevičiūtė. Plačiau apie klano pasitarimus bei sprendimus – pokalbis su šeimos patriarchu, poetu ir vertėju Antanu Gailiumi.Prieš šimtą metų į Kauno uostą atplaukdavo buriniai laivai, vykdavo karnavalai ir laivų paradai. Šiandien čia užklysta vos vienas kitas laivelis. Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie tai, ar realu sugrąžinti Kauną prie upių?Čikagietis dailininkas Rimas Čiurlionis jau ne pirmą kartą kviečia į parodą. Šį kartą - į „Žaidimą“ Kauno paveikslų galerijoje.Kovo 8-ąją prieš tris šimtus dešimt metų gimė Carlas Philippas Emanuelis Bachas, tapęs naujos klasicizmo epochos šaukliu. Jo muzikoje - daugybė naujų idėjų, kurios naudojamos iki šiol. O jo portretas - kur kas modernesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mažiausiai apmokamas rūmų muzikantas džiugindavo savo išradingumu ir subtilia muzikos kalba, kontrastais, staigiais posūkiais ir didžiuliu greičiu.Kaip aprėpti daugiabriaunį, daugialypį, galybę temų apjungiantį menininkės Laisvydės Šalčiūtės meno pasaulį? Daugybėje kūrinių menininkė kalba apie meilės siekį ir neišvengiamą kančią, į jos kūrinius atkeliauja antikiniai personažai ir fantastiškos jos sukurtos būtybės Meliuzinos. Šalia grafikos matome tapybą, fotografiją, instaliacijas ir koliažus. Į neaprėpiamą žaižaruojančios fantazijos meno pasaulį keliaujame su viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių Laisvyde Šalčiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip į mokymosi procesą įtraukiama virtuali realybė ir kompiuteriniai žaidimai?Savaitgalį Kultūros sostinės metus pradeda Norvegijos miestas Budė, esantis už poliarinio rato.Donatas Puslys apžvelgia Laimanto Jonušio sudarytą Leonido Donskio publicistikos rinktinę „Blogis yra laikinas“ ir Giedrės Jankevičiūtės sudarytą knygą „Diplomatas par excellence“.Minint Donato Banionio metus, kinematografininkų sąjunga kviečia į filmų peržiūras „Kinas pagal Donatą“.Lietuvos muziejai, siekdami būti prieinamesni kuo didesnei auditorijai įgyvendina programą „Muziejai žmogaus gerovei“. Praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo trys muziejai. Kokių rezultatų pavyko pasiekti?Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita, ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje Rygoje eksponuojama jungtinė Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“.Šiandien ir rytoj menų fabrike „Loftas“ vyks jau trečiais „Ži rekomenduoja festivalis“.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir kaip kuratorių parodos atspindi bei kuria kultūrinę vaizduotę.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Vėl Tie Patys #161 apie sekso čempionatą, užsienio turus ir nepažįstamus numerius su J. Jankevičiumi by Negyvas Eteris

Vėl Tie Patys #120 - su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Justinu Jankevičiumi! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.contribee.com/veltiepatys

Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau praregės ir atsisakys šimtmečius puoselėtos rusų meno idealizacijos ir mistifikacijos? Ką apie politikos ir meno santykį byloja tokie konformizmo atvejai kaip lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno kolaboravimas su sovietiniu režimu? Apie visa tai – pokalbis su dailėtyrininke, meno istorike Giedre Jankevičiūte ir dailininke, menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Simas Čelutka

Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems J. Meliui ir G. Ivanovui. Bylą Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti 2020 m. rugsėjo 15 d., įvyko dvylika visą dieną trukusių teismo posėdžių. 2020 metų lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas pranešė bylos nagrinėjimą baigęs.Šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose. Prie policijos prisijungs kitos viešojo saugumo tarnybos. Taip bus siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių bei tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.Už mažiausiai dviejų skandalingų ir valstybei milijoniniais nuostoliais gresiančių sprendimų – dabartinė Kalėjimų departamento vadovybė ir Teisingumo ministerija, vadovauta Elvino Jankevičiaus, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės teisingumo ministro. Skandalingai nuo pareigų nušalintas ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas šiuo metu restruktūrizuojamos Kalėjimų departamento valdomos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ vadovas Vytautas Grinius yra buvęs E. Jankevičiaus šefas, kai šis darbavosi Vilniaus savivaldybėje.Baltarusija raginama nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Šiuo metu 322 asmenys Baltarusijoje yra pripažinti politiniais kaliniais.Lietuvos gyventojai nenoriai atsisako dujų balionų savo namuose. Nors valstybė siūlo kompensaciją mainais į elektros viryklę, tačiau pusėje savivaldybių neatsirado nei vieno norinčio. Daliai gyventojų grės baudos, jei jų namuose bus dujų balionai.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitinė NBA čempionato apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas, Justinas Jankevičius, Andrius Dainys.

VšĮ „Mano nata“, norėdama Lietuvos vaikus ir suaugusius geriau supažindinti su Lietuvos muzikine kultūra, paskelbė seriją video pamokų, kuriuose žymūs Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai pasakoja apie Lietuvos muziką. Šią ir kitas „Mano natos“ edukacines veiklas pristato „Mano natos“ tarybos pirmininkė Žydrė Jankevičienė.Pasakotojai, seniai svajojantys sulaukti platesnės auditorijos, kviečiami galąsti plunksnas ir dalyvauti leidyklos „Baltos lankos“ organizuojamame trumpos istorijos vaikams konkurse. Apie jį pasakoja leidyklos direktorė Kotryna Žukaitė.Šiandien prasidėjo VI Tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikinininkų konkursas. Du pirmieji jo turai vyks virtualiai, o finalas numatomas gyvai. Marius Eidukonis kalbasi su vienu konkurso organizatorių Eugenijumi Butvydu.„Vieną rytą nubudau su plačiausia šypsena, kokios puošia dantų pastą reklamuojančius veidus, bet kartu ir kiek neramus – ar aš, vos metukų vaiko tėtis, pasielgiau tikrai protingai išeidamas iš „normalaus“ darbo?“, – apie sprendimą atsidėti vien tik rašymui yra pasakojęs vaikų rašytojas Tomas Dirgėla. Rubrikoje „Be kaukių“ aiškinsimės, ar tikrai tokia sudėtinga ir reikli yra vaikų auditorija, kaip įmanoma parašyti knygą per dvi savaites ir kokiais naujausiais pašnekovo darbais artimiausiu metu galės džiaugtis Tomo Dirgėlos gerbėjai.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas, Justinas Jankevičius, Andrius Dainys. 

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas, Justinas Jankevičius, Andrius Dainys. 

FULL PACK IS HERE!! Sugrįžę dar stipresni su Jankevičium priešaky, pakalbėjom apie futbolo ultras, geimerius, išgyventą virusą, Sezzy vaikų klaną, apie dalykus, kuriuos nederėjo Justinui kalbėti ir kt.!Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta

Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus ir kitas menotyros įdomybes kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Laima Kreivytė

Ar Lietuva planuoja pirkti vakcinos nuo COVID-19?Vilniaus centrinis paštas išsikrausto iš pastato Gedimino prospekte.Laidos svečias – teisingumo ministras E. Jankevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Justinas Jankevičius, Jovaras Skanas, Andrius Dainys.

Kultūros puslapių apžvalga. Kas yra lalavimai ir kodėl per Velykas dainuojamos sūpuoklių dainos? Į šiuos klausimus atsakys LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkienė.Mums turėtų rūpėti ne tik naujos, plačiai reklamuojamos knygos. Žmogaus gyvenime žymiai svarbesnės knygos, kurios padarė didelę įtaką ir keliauja su mumis toliau. Naujoje laidos rubrikoje „Mano skaitiniai“ sužinosime, kokios knygos yra svarbios rašytojui Sigitui Parulskiui.Tęsiame kelionę po karantino pritildytas šalis. Kaip gyvuoja Vokietija ir jos kultūra pasakoja Lietuvos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rita Valiukonytė. Daugybę visuomenės protestų sukėlę Vilniaus savivaldybės planai atnaujinti Sapiegų parką ir grąžinti jam barokinį stilių vėl atnaujinami: Architektų sąjunga skelbia naują architektūros konkursą. Kokį parką norime sukurti? Ar kalbama apie parko ir rūmų dermę? Ar įsiklausomą į istorikų, landšafto tyrinėtojų nuomones? Šiomis temomis diskutuoja Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, dailės istorikė, menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.Maro mergelė keliauja po kaimus ir sėją mirtį, ją sustabdyti gali tik tas, kuris ryšis paaukoti savo gyvybę dėl kitų išgelbėjimo. Tokią legendą paveiksluose vaizdavo karo metų dailininkai. Kodėl mums šiandien įdomi II Pasaulinio karo metų dailė, kokių paralelių galime rasti? Menotyrininkės Laimos Kreivytės ir dailės istorikės profesorės Giedrės Jankevičiūtės pokalbis. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Savaitinė NBA apžvalga „Atsarginiai“. Vedėjai Jovaras Skanas, Andrius Dainys, Justinas Jankevičius.

Justinai, tu tiek visko klausinėji įvairių svečių – nuo nemėgstamiausio vabzdžio iki mėgstamiausios sekso pozos. Atėjo laikas ir mums daugiau sužinoti apie tave. Sėskis į „Kitokių pasikalbėjimų“ svečio kėdę ir pasiruošk patiems įvairiausiems klausimams!

JustIn Lithuania Special lietuviškai! Tai inteligentiškai smagus J. Jankevičiaus pokalbis su lietuvių kilmės rašytoju Antanu Šileika. Visą gyvenimą Kanadoje praleidęs rašytojas papasakoja apie gyvenimą lietuvių bendruomenėje, Lietuvos nepriklausomybės nuotaikas Amerikoje, pirmąsias meiles, literatūrą bei vertėjavimą profesoriui V. Landsbergiui.

Apie kalėjimų sistemos ydas viešai prabilusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja Laura Kalinauskaitė sulaukė teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus palaikymo. Su pareigūne susitikęs politikas sako ja patikėjęs – pažadėjo jai paramą ir saugumą. Kaip skelbė portalas „Delfi“, L. Kalinauskaitė prisipažino jaučianti spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais. Jos teigimu, dar besimokydama Kalėjimų departamento Mokymo centre iš tuomečio Imuniteto skyriaus viršininko Gintaro Zaveckio ir kitų pareigūnų ji sulaukė pasiūlymo tapti slapta bendradarbe ir surinkti kuo daugiau informacijos iš Lukiškėse įkalintų nusikalstamo susivienijimo narių. Kai pareigūnė atsisakė, jai pagrasinta išgalvotais liudijimais apie neva nuteistiesiems įneštus narkotikus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium ir naujienų portalo DELFI.lt žurnalistu Dainiumi Sinkevičium.

Neramumai Lietuvos pataisos namuose tęsiasi, vis daugiau nuteistųjų atsisako valgyti valstybės jiems teikiamą maistą. Šiandien Vilniuje, prie teisingumo ministerijos įvyko kalinių palaikymo akcija. Ar teisingumo ministras sušvelnins naujas kalėjimų vidaus tvarkos taisykles? Sužalotas pareigūnas, besižalojantys kaliniai – kas toliau? „Karštose kėdėse“ sėdi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir portalo DELFI.LT spec. korespondentas Dainius Sinkevičius.

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė kaklą prižiūrėtojui. Pasak jo, kalinius drausminęs prižiūrėtojas atsipirko mėlyne. Naujienų portalas DELFI, pranešęs apie sužalotą prižiūrėtoją, teigia, kad kalinius drausminęs pareigūnas buvo užpultas, kai įstaigoje lankėsi Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos atstovai. Apie tai – žurnalistės Ritos Miliūtės pokalbis su tiesiai iš Alytaus atvykusiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir žurnalistu Dailiumi Dargiu.

Situacija šalies įkalinimo įstaigose tokia sudėtinga, kad Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas skubiai imasi kraštutinių priemonių. Turima duomenų, kad bet kurią akimirką šalies pataisos namuose gali prasidėti nuteistųjų protestai ar net riaušės. Įkalinimo įstaigose įvestos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, kurios čia budės ištisai, ne mažiau kaip mėnesį. Ar situacija už grotų iš tiesų tokia dramatiška? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Kauno tardymo izoliatoriaus finansininkė Rasa Kazėnienė. Kalbina Audrius Matonis.

Situacija šalies įkalinimo įstaigose tokia sudėtinga, kad Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas skubiai imasi kraštutinių priemonių. Turima duomenų, kad bet kurią akimirką šalies pataisos namuose gali prasidėti nuteistųjų protestai ar net riaušės. Įkalinimo įstaigose įvestos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, kurios čia budės ištisai, ne mažiau kaip mėnesį. Ar situacija už grotų iš tiesų tokia dramatiška? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Kauno tardymo izoliatoriaus finansininkė Rasa Kazėnienė. Kalbina Audrius Matonis.

Vėžį reikia gydyti, o ne bijoti. Lėtinėms ligoms pastaruoju metu skiriamas didelis medikų dėmesys. Lėtinės ligos vystosi ilgai, žmogus pradžioje nejaučia jokių simptomų, vėliau – nekreipia dėmesio į pasikeitusią savijautą, pablogėjusios sveikatos simptomus „nurašo“ stresui, nuovargiui, nemigai ir t.t. Vėžys – taip pat lėtinė liga, turinti labai stiprų emocinį krūvį. „Sveikatos“ laidoje gydytojai ir pacientai paaiškins, kodėl ligą reikia sugriebti pačioje pradžioje, kokius profilaktinius tyrimus patariama atlikti. Laidoje kalbės Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. F. Jankevičius, Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. A. Ulys, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vedėja Ligita Malciūtė, VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriaus vedėja Regina Pileckytė, laidoje savo istoriją papasakos moteris, kuriai prieš ketverius metus buvo diagnozuotas kraujo vėžys. Ponios Jūratės istorija – tai puikus pavyzdys, kaip nevalia pasiduoti, kaip reikia tikėti gydymu ir sukaupti jėgas kovai su liga.

Vėžį reikia gydyti, o ne bijoti. Lėtinėms ligoms pastaruoju metu skiriamas didelis medikų dėmesys. Lėtinės ligos vystosi ilgai, žmogus pradžioje nejaučia jokių simptomų, vėliau – nekreipia dėmesio į pasikeitusią savijautą, pablogėjusios sveikatos simptomus „nurašo“ stresui, nuovargiui, nemigai ir t.t. Vėžys – taip pat lėtinė liga, turinti labai stiprų emocinį krūvį. „Sveikatos“ laidoje gydytojai ir pacientai paaiškins, kodėl ligą reikia sugriebti pačioje pradžioje, kokius profilaktinius tyrimus patariama atlikti. Laidoje kalbės Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. F. Jankevičius, Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. A. Ulys, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vedėja Ligita Malciūtė, VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriaus vedėja Regina Pileckytė, laidoje savo istoriją papasakos moteris, kuriai prieš ketverius metus buvo diagnozuotas kraujo vėžys. Ponios Jūratės istorija – tai puikus pavyzdys, kaip nevalia pasiduoti, kaip reikia tikėti gydymu ir sukaupti jėgas kovai su liga.

Sudėtingas, bet įdomus Aldonos Liobytės laikas.„Dabar, kai kalbame apie sovietmetį, dažnai viską bandome paaiškinti sakydami, kad tai buvo baisi epocha, bet ir tuo laiku daug kas priklausė nuo žmogaus supratimo ir gebėjimo dorotis su situacija. Liobytė – pavyzdinis atvejis, kaip žmogus baisiu laiku geba dorotis maksimaliai sąžiningai. Charakteris lėmė, kad bjaurias istorijas ji sugebėjo ne taip skaudžiai pakelti“, – redaktorės, rašytojos A. Liobytės laiką apibūdina literatūros tyrinėtoja Solveiga Daugirdaitė. „Iš tetos Aldonos sklido nuolatinis kultūrinio gyvenimo pulsas ir pateiktas ne bet kaip, o labai žaismingai ir šmaikščiai. Tas laikas buvo labai sunkus, bet per tetos Aldonos pasakojimą jį prisimenu kaip labai įdomų, pilną puikių žmonių“, – A. Liobytę prisimena kultūros istorikė Ingė Lukšaitė. A. Liobytės 100-osioms gimimo metinėms pasirodė jos dukters Gintarės Paškevičiūtės-Breivienės ir dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga „Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai“, kurioje publikuojami susirašinėjimai su įvairiomis kultūros ir meno asmenybėmis.A. Liobytė aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, tad jos gyvenimas puikiai byloja ir apie tą laiką, žmones. Ją ir tą laiką prisiminsime su kultūros istorike I. Lukšaite, dailininku Mikalojumi Vilučiu. Taip pat apie A. Liobytę kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja S. Daugirdaite.

Sudėtingas, bet įdomus Aldonos Liobytės laikas.„Dabar, kai kalbame apie sovietmetį, dažnai viską bandome paaiškinti sakydami, kad tai buvo baisi epocha, bet ir tuo laiku daug kas priklausė nuo žmogaus supratimo ir gebėjimo dorotis su situacija. Liobytė – pavyzdinis atvejis, kaip žmogus baisiu laiku geba dorotis maksimaliai sąžiningai. Charakteris lėmė, kad bjaurias istorijas ji sugebėjo ne taip skaudžiai pakelti“, – redaktorės, rašytojos A. Liobytės laiką apibūdina literatūros tyrinėtoja Solveiga Daugirdaitė. „Iš tetos Aldonos sklido nuolatinis kultūrinio gyvenimo pulsas ir pateiktas ne bet kaip, o labai žaismingai ir šmaikščiai. Tas laikas buvo labai sunkus, bet per tetos Aldonos pasakojimą jį prisimenu kaip labai įdomų, pilną puikių žmonių“, – A. Liobytę prisimena kultūros istorikė Ingė Lukšaitė. A. Liobytės 100-osioms gimimo metinėms pasirodė jos dukters Gintarės Paškevičiūtės-Breivienės ir dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga „Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai“, kurioje publikuojami susirašinėjimai su įvairiomis kultūros ir meno asmenybėmis.A. Liobytė aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, tad jos gyvenimas puikiai byloja ir apie tą laiką, žmones. Ją ir tą laiką prisiminsime su kultūros istorike I. Lukšaite, dailininku Mikalojumi Vilučiu. Taip pat apie A. Liobytę kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja S. Daugirdaite.

Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido Vorobjovo mintys. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į etapinį Vorobjovo ir visos lietuvių dailės istorijos veikalą „Vilniaus menas“. Pažintis su šia knyga ir jos autoriumi – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijoms ir aktualijoms.

Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido Vorobjovo mintys. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į etapinį Vorobjovo ir visos lietuvių dailės istorijos veikalą „Vilniaus menas“. Pažintis su šia knyga ir jos autoriumi – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijoms ir aktualijoms.

Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažymėtina, kad svarbiausi šventovės interjero tapybos darbai buvo atlikti 1942–1943 m. – pačiame Antrojo pasaulinio karo baisume – bendradarbiaujant lenkų ir lietuvių menininkams bei statybininkams.Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.

Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažymėtina, kad svarbiausi šventovės interjero tapybos darbai buvo atlikti 1942–1943 m. – pačiame Antrojo pasaulinio karo baisume – bendradarbiaujant lenkų ir lietuvių menininkams bei statybininkams.Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.

Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažymėtina, kad svarbiausi šventovės interjero tapybos darbai buvo atlikti 1942–1943 m. – pačiame Antrojo pasaulinio karo baisume – bendradarbiaujant lenkų ir lietuvių menininkams bei statybininkams.Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.

Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažymėtina, kad svarbiausi šventovės interjero tapybos darbai buvo atlikti 1942–1943 m. – pačiame Antrojo pasaulinio karo baisume – bendradarbiaujant lenkų ir lietuvių menininkams bei statybininkams.Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.