Podcasts about lietaus

Ar žinojote, kad, tinkamai pakeitę savo reakciją į vaiko elgesį, padedame jam ugdyti savivertę? O sąvoka „tolerancijos langas“ jums žinoma?Laidoje pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel Patil ir VŠĮ „Augu kartu“ vadove Paulina Kuraitiene. Tėvystė ne sprintas, o maratonas – dar viena labai susijusi tema, nuskambėsianti laidoje.Pašnekovės sako: „Jutiminės sistemos pažinimas, delfino, medūzos, raganosio, senbernaro ar kito gyvūno atpažinimas savyje, žinios, savirefleksijos gali kiekvienam žmogui gelbėti kasdieninėje veikloje“.Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristato dar vieną knygą lietuvių kalba „Jutimai: kaip padėti sau ir savo vaikui“. Pristatyme dalyvaus ir pati autorė Tanya van Dalen, bus organizuojami mokymai tėvams ir specialistams.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kokią naudą teikia sensorinis sodas? Visai netrukus skirtingose Lietuvos vietose bus įkurti trys tokie sodai. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė ir Santaros klinikų vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė.„Kultūriškai mūsų reakcija yra santūresnė. Bet tai nereiškia, kad jei Izraelyje nematote šaukiančių ir aimanuojančių žmonių, nematote, kad jie raudotų priešais televizorių, ir kad jie elgiasi ramiai, tai nereiškia, kad mums neskauda“, sako Efrat Machikawa, kurios 6 šeimos narius „Hamas“ paėmė įkaitais, viena iš jų jau rasta negyva. Pokalbis su gide, edukatore Natalija Heifetz apie tai kokios yra žydų gedėjimo, laidojimo, požiūrio į mirusiojo kūną tradicijos?Kaip keičiantis klimatui keisis mūsų būstų šildymas? Šia tema diskutuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.„Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tapo naujų karinių technologijų bandymų poligonu, nes gamintojai dar niekada taip greitai negaudavo atgalinio ryšio ir informacijos, kaip jų įrenginiai veikia karo lauke“,- sako Ukrainos kariuomenės oro žvalgybos padalinyje jau pusantrų metų besidarbuojantis Dmytro, šaukiniu „Gimli“. Jį kalbina Marius Eidukonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialinių istorijų metodas padeda mažinti nerimą ir lengviau bendrauti su autistiškais vaikais. Kaip jis veikia įvairiose socialinėse situacijose? Kodėl verta su šiuo metodu susipažinti ne tik auginant autistiškus vaikus? Ir kaip galime, kurdami socialines istorijas, padėti bet kuriam vaikui, kurį trikdo viena ar kita situacija. Pokalbis su asociacijos „Lietaus vaikai” valdybos pirmininke, autizmo temos advokate, autistiško berniuko mama Kristina Košel-Patil.  Kad pokalbis pasiektų jus, prisidėjo „Yes for skills” - Montessori įkvėptų lavinimo priemonių kūrėjai www.yesforskills.lt. 

Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.Laidos viešnios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, knygos Lietuvoje krikštamotė Kristina Košel-Patil ir Loreta Grikainienė - logopedė ekspertė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ specialistė, kuri pasakoja, kad socialinių istorijų kūrimas yra itin aktualus pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, tėvams.Kas tos socialinės istorijos ir kodėl jas reikia kurti? Kaip sudėtingose situacijose specialistams, tėvams ir visiems gali pagelbėti socialinių istorijų rašymas? Kaip parašyti socialinę istoriją? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie studijų savaitgalį Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose.Rugsėjo 4-ąją LRT radijas prasideda naują sezoną.Pokalbis su keliautojais Augustinu ir Aiste Žemaičiais apie krepšinio kultūrą Filipinuose, kurie šiuo metu kaip tik ir stebi čempionatą.Nepaisant to, kad Lietuvoje per dešimt metų diagnozuotų autizmo atvejų skaičiaus augimas siekė beveik 400 procentų, žinios apie tai, kaip auginti tokius vaikus beveik nepasiekiamos lietuvių kalba. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iniciatyva išleista knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams.“ Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius.

Kokia vasara be atostogų, o kokios atostogos be kelionių ir stovyklų? Laidoje IT specialistė Evelina Simaškaitė Klyvė ir renginių vedėjas Valdemaras Liudvinavičius pasakoja apie įgytas jaudinančias ir labai reikalingas patirtis, apie asmeninę įtrauktį, apie daugiau tikro gyvenimo savanoriaujant Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovyklose. „Mes važiuojame į stovyklą atvira širdimi atiduoti savo laiko ir su žinojimu – mums patiems to labai reikia“, - sako pašnekovai.Laidoje išgirsite atsakymus į tokius klausimus: kokias savo asmenines savybes reikėtų įsivertinti norint savanoriauti „Lietaus vaikų“ stovykloje? Kaip ir kokie asmeniniai pokyčiai vyksta bendrystėje su šeimomis, kuriose auga spektre esantys vaikai? Kodėl pašnekovai savanorystei renkasi šią asociaciją, stovyklą?..Ved. Žydrė Gedrimaitė

Po metų Lietuvos laukia treji svarbūs rinkimai. Bus renkamas prezidentas, Seimas ir atstovai į Europos Parlamentą. Ir nors pastarieji Lietuvoje sulaukia mažiausiai dėmesio, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, turėti stiprius atstovus Parlamente kaip niekad svarbu. Aktyvumu, įregistruotais siūlymais ar pasisakymais išsiskiria ne visi Lietuvos europarlamentarai, tačiau mažiausiai pusė jų yra pasiryžę būti perrinkti dar vienai kadencijai. Šia tema domėjosi LRT korespondentė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Netrukus NATO nare tapsianti Suomija šiandien renka parlamentą. Tris didžiąsias partijas apklausose skiria tik dešimtosios procento days ir kol kas neaišku, ar šalis pasuks į dešinę, ar liks valdoma socialdemokratų. Pastarųjų lyderė premjerė Sana Marin tebėra populiari ir namie, ir pasaulyje, ypač dėl tvirtos paramos Ukrainai. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Suomijoje Aurelija Kaškelevičiene.Bulgarijoje penktą kartą per dvejus metus vyksta parlamento rinkimai. Šalies politinėms partijoms dėl požiūrio skirtumų vis nepavyksta sudaryti stabilios koalicijos. Apžvalgininkai sako, kad tai-susiskaldymo šalyje apraiška, nes bulgarų požiūris skiriasi daugybe klausimu-nuo euro įvedimo iki karo Ukrainoje. Nors Bulgarija yra NATO ir Europos Sąjungos narė, šalyje stiprios ir prorusiškos politinės jėgos. Žygimanto Kapočiaus pasakojimas.Minint Autizmo dieną, viso pasaulio gyventojai kviečiami pažinti autistiškų žmonių patirtis ir patiriamus iššūkius. Apie tai pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos nare Barbora Suisse.Minint 18-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo mirties metines, visoje Lenkijoje organizuojamos tikinčiųjų eitynės. Organizatorių teigimu, tai- lenkų pagarbos šventajam popiežiui išraiška. Tikinčiuosius itin papiktino neseniai pasirodęs žurnalisto Marcino Gutowskio tyrimas, kuriame tvirtinama, kad Jonas Paulius II-asis dar iki savo išrinkimo popiežiumi žinojo apie kaltinimus kai kuriems kunigams pedofilija. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu ir religijos apžvalgininku Giedriumi Tamaševičiumi.Jungtinės Karalystės gyventojams šį savaitgalį vykstant Velykų atostogų į žemyninę Europą keltais, Doverio uoste tenka susidurti su milžiniškomis eilėmis. Vakar dėl ilgai trunkančios patikros, automobiliais ir autobusais keliaujantys žmonės buvo priversti laukti daugiau nei 14 valandų. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūte.Ved. Darius Matas

Netrukus prasidės balandis - autizmo supratimo mėnuo. "FM99" studijoje pokalbis su Alytaus autizmo asociacijos "Lietaus vaikai" vadove Klementina Gruzdiene apie svarbą skleisti žinias, auginti supratimą, artėjančią galimybę "Dainavos" kino teatre nemokamai pamatyti filmą "Štai ir mes" ir svajonę Alytuje atidaryti gyvenimo pagalbos namus, pilnametystės sulaukusiems ypatingų poreikių turintiems žmonėms.

Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis „Padarėliai“.Teatro dienai skirtoje laidoje – Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė, režisierė, eksperimentatorė, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė ir Kristina Radžvilaitė, autistiško sūnaus mama, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė.Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai, kad teatras, kaip meno forma, gali būti ypatingai reikšmingas lavinant vaikų sensorinį intelektą. Jungdamas jausmus, emocijas ir pažinimą, teatras suformuoja tiltą tarp pojūčio ir fizinės tikrovės. Ką tai reiškia tiek kūrėjams, tiek vartotojams, kaip viskas vyksta ir kaip veikia kasdieninio gyvenimo stabilumą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo sužinoti, kokie sunkumai kyla, kokių netikėtumų gali tikėtis asmeninis asistentas ir kt. Jos vaikas šiandien turi asmeninį asistentą ir, kreipdamasi į kitus tėvus, Sandra sako: „Pasiruoškite būti nustebę“.Žilvinas Mišeikis – vienas iš Lietuvos asmeninių asistentų asociacijos steigėjų ir asociacijos vadovas. Pats Žilvinas taip pat turi asmeninį asistentą ir, kaip tame filme, džiaugiasi, kad asmeninė pagalba jo gyvenimą daro visavertiškesnį.Asmeninio asistento pagalba – priemonė dar nauja, ir dar vis kyla įvairių iššūkių. Tačiau ši priemonė ir labai laukta bei reikalinga. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?Ved. Žydrė Gedrimaitė

2023-ieji Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ jubiliejiniai. Apie pokyčius ir naujienas laidoje pasakoja asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė, Vilniaus „Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė ir Alytaus „Lietaus vaikų“ vadovė Klementina Gruzdienė. Moterys dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir pristato du naujus asociacijos prekės ženklus.www.pagalbaautizmui.lt – tai paslaugų žemėlapis, padėsiantis šeimoms ir specialistams rasti visas paslaugas bei draugiškas aplinkas autistiškiems vaikams ir suaugusiems bei jų šeimos nariams visoje Lietuvoje.www.tomasiratomas.lt – elektroninė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ parduotuvė, kuri įgalins visus bendruomenės narius savo kuriamus produktus ir paslaugas pristatyti bei parduoti visuomenei ir taip didinti organizacijų finansinį tvarumą, o bendruomenės nariams padės susikurti darbo vietas.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Alytaus autizmo asociacijos ,, Lietaus Vaikai” vadovė Klementina Gruzdienė apie praėjusius metus. Organizacija buvo pasiruošusi savanoriauti ir padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, bet taip pat netikėtai jie tapo konsultantais dėl aplinkos pritaikymo ir kitų negalių.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis, kelių Suomijos nevyriausybinių organizacijų komanda sukūrė HAASTE metodą – kaip dirbti su iššūkių keliančių elgesiu.Laidoje Suomijos autizmo asociacijos atstovė, viena iš metodo HAASTE kūrėjų ir asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil pasakoja savo asmenines patirtis, atskleidžia skirtumus tarp požiūrio į autistišką asmenį Lietuvoje ir Suomijoje, supažindina kaip pasireiškia iššūkių keliantis elgesys ir kaip aplinkiniai jam gali turėti įtakos.„Tai yra pats geriausias instrumentas, kurį man teko naudoti per 25-erius mano darbo su autistiškais asmenimis metus“, – sako Pia Maria Topi.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Diskusija apie neįgalumo nustatymo sistemos pertvarką. FM99 svečiai Seimo narys Vytautas Bakas, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Klementina Gruzdienė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Alytaus miesto savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė.

Nustatyta, kad statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 proc. viso pasaulio gyventojų. Jeigu jie visi gyventų kartu, tai būtų beveik didžiausia šalis Europoje, o jei pridėtume dar ir artimuosius bei su jais dirbančius žmones, būtų labai didelė bendruomenė.Po kelias dešimtis metų su autistiškais vaikais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.„Kuo anksčiau teikiama pagalba, tuo lengviau socializuotis. Daug baisiau yra, kai žmogus jaučiasi kitoks, tačiau nežino priežasties“ laidoje sako asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė ir Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ pirmininkė. Abi moterys augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir nuoširdžiai bei atvirai pasakoja apie savo asmeninius bei asociacijos džiaugsmus, rūpesčius, veiklas, dalijasi patarimais ir kviečia nebijoti, pažinti, bendrauti bei padovanoti stovyklą 100 autistiškų vaikų.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susisiekimo ministras sako, kad apribojus kai kurių rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningado sritį, pervežamų krovinių skaičius turėtų sumažėti per pusę. Kremliui reiškiant pasipiktinimą, Marius Skuodis sako, kad dalinis tranzitas yra ne vienos Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dalis ir jas įgyvendina ne tik prekių vežėjai, bet ir pirkėjai, kurie atsisako rusiškos produkcijos.Po intensyvaus, parą laiko trukusio lietaus, Vilniuje Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite užfiksuota nuošliauža. Nuostoliu gamtos stichija pridarė ir kituose Lietuvos rajonuose.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sako, kad yra daugybė priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga turėtų pradėti svarstyti septintąjį sankcijų paketą. Rusijos pajėgos toliau spaudžia Ukrainos gynėjus Sjeverodonecke ir jo apylinkėse.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sovietinio memorialo Skulptūrų parke. Pritarta, jog jis būtų nukeltas. Nors buvo siūlymų vieną memorialo dalį - kalaviją - palikti, esą tai yra meno kūrinys, o ne sovietinė simbolika, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.Ved. Darius Matas

Birželio 4-ąją, pažymint Vaikų gynimo dieną, Merkinės fabrikas kviečia žaisti didelius ir mažus. Merkinės dvarvietės svečiai galės prisiminti ar išmokti senelių bei tėvų vaikystės žaidimus. Šeimos laukiamos šiuolaikinio meno kūrėjo Algimanto Roko Černiausko dirbtuvėse.

Praėjusios savaitės pradžioje „Camelia“ vaistinių tinklas pranešė įdarbinęs pirmąjį farmacijos specialistą iš Ukrainos. Neprabėgo nė savaitė, kai nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius šio tinklo vaistinėse išsiplėtė iki 8. Norint apskritai Lietuvoje įsidarbinti vaistininku būtina vaistininko profesinė kvalifikacija ir farmacijos magistro laipsnis. Kokios tikslios pareigos tenka mūsų vaistinėse dirbantiems ukrainiečiams ir kur juos galima sutikti? Pokalbis su „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ Komunikacijos projektų vadove Žiedūne Juškyte.Antroje laidos dalyje pokalbis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš 40 vaikų turi šį sutrikimą, kitaip tariant, realiai po vieną tokį vaiką galime surasti bene kiekvienoje mokyklos klasėje. Specialistai tikina, kad kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, idealu, jeigu tai nustatoma pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, tuo didesnės galimybės ateityje vaiką integruoti į visuomenę. Kodėl nustatyti autizmo spektro sutrikimus vis dar yra sudėtingas uždavinys? Kokie pirmieji kūdikio raidos ženklai turėtų kelti tėvams nerimą? Ko imtis sulaukus autizmo diagnozės? Galiausiai, jeigu yra tiksliai žinoma, kad šiandien autizmo sutrikimo išgydyti neįmanoma, kodėl sutrikimą turinčių vaikų Lietuvoje – tūkstančiai, o suaugusių tėra 17? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil ir Viešosios įstaigos „Abos centras“ steigėja ir direktore Egle Kairelyte-Sauliūniene.Ved. Laura Adomavičienė

Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad visi žmonės, kokio sunkumo bebūtų jų iššūkiai, turi teisę draugauti, teisę mokytis, teisę būti viešose pramogų vietose, teisę keliauti. Visi esame lygiaverčiai visuomenės nariai ir turime išmokti priimti vieni kitus. Balandžio 2-ąją pasaulis minės Autizmo supratimo dieną. Visas balandžio mėnuo skelbiamas kaip autizmo supratimo mėnuo. Yra organizuojami įvairūs renginiai, inicijuojamos iniciatyvos, kurių metu visuomenė kviečiama iš arčiau susipažinti su autizmo sutrikimu.Karas neaplenkia nei vieno. Visi išgyvename šį siaubą jau mėnuo. Autistiškiems asmenims, jų artimiesiems tai kelia ypatingus iššūkius. Kartu su kitais karo pabėgėliais, Lietuvą pasiekia ir autizmo sutrikimą turintys bei jų artimieji. Jie visi, kaip ir kiti, patekę į Lietuvą, apgaubiami dėmesiu. Tačiau ir be karo, šio sutrikimo priėmimas dažnu atveju buvo ir dar yra stigma.Pokalbis laidoje su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel – Patil ir Vilniaus Viršuliškių mokyklos spec. pedagoge, įvairių projektų ir veiklų iniciatore bei rengėja Vaida Maziukiene.„Organizuojamos įvairios konferencijos ir kiti renginiai, skirti autizmo supratimo dienai pažymėti, už kuriuos surinktos lėšos bus skirtos ukrainiečių šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus, yra atsakymas tiems, kurie sako, kad turintys autizmo spektro sutrikimą, neturi empatijos“, - laidoje sako pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Į Lietuvą atvykę jau šimtai vaikų be tėvų iš kariaujančios Ukrainos. Su negalios organizacijos bendraujanti „Lietaus vaikų“ asociacijos Alytuje vadovė Klementina Gruzdienė pasakoja, apie atvykstančius vaikus, neįgalius žmones ir kokia pagalba jiems teikiama.

FM99 pokalbis su Alytaus autizmo asociacijos "Lietaus vaikai" vadove Klementina Gruzdiene apie 2021-ųjų iššūkius ir pasiekimus.

Pokalbis su Klementina Gruzdiene apie kino šventę lapkričio 11 d. 18 val. "Dainavos" kino teatre.

Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pandemijos ir karantino pradžioje buvo daug kalbama apie nuotolinio mokymo galimybes, akcentas daugiausiai kreiptas į technines priemones - kompiuterius, interneto prieigą, Tačiau kaip jaučiasi vaikai ir kokia pagalba jiems teikiama, ypač vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių ir kuriems reikia daugiausiai dėmesio ne tik tėvų, bet ir specialistų, apie tai šiandien laidoje su pokalbis su Klementina Gruzdiene, asociacijos „Lietaus vaikai” Alytaus valdybos pirmininke ir psichologe Mingaile Žemaityte - Meldaite, psichologe. „Jeigu vaikas turi specialiuosius poreikius, greičiausiai jis bus tam tikroj segregacijoj - specialiojoj mokykloj arba specialioj klasėj, tokiu būdu paslaugas gauna, mokymas kontaktiniu būdu vyksta, bet jeigu šeima pasirenka bendrojo ugdymo mokyklą, toks vaikas gali ir negauti jokių švietimo paslaugų. Gali būti bandymai suteikti pavyzdžiui logopedo paslaugas nuotoliniu būdu, bet kokias paslaugas nuotoliniu būdu jis gali gauti iš kineziterapeuto? Tokiu atveju jo švietimo paslauga sumažėja iki 10-20 %.” - apgailestauja K.Gruzdienė.

Įkalinimas iki gyvos galvos – tokia griežčiausia bausmė gresia motinai, kuri kartu su sunkia autizmo forma sergančiu vaiku nuo tilto šoko į Nemuną. Autizmo paliestų šeimų bendruomenė sako, kad atsakomybę šioje istorijoje turi prisiimti valstybė, nesuteikusi pagalbos į krizinę situaciją patekusiai moteriai. Kaip padėti raidos sutrikimų turinčius vaikus auginantiems tėvams, kad jie nesijaustų palikti kapanotis vieni? Apie tai diskutuoja Seimo narė, minima kaip kandidatė į socialinės apsaugos ministres, konservatorė Monika Navickienė, Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse.Ved. Rasa Tapinienė

Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Laidoje klausysimės Lietuvos vaikų ir jaunimo centro muzikančių: Atėnės Beinoraitės, Beatričės Šveikauskaitės, Saulės Dževečkaitės, Gretos Eidimtaitės, Skaistės Jucevičiūtės ir Eglės Pavilonytės. Gitaros mokytojos Monikos Keblaitės padedamos mergaitės paseks ukulelės istoriją. Su muzika svečiuosimės Havajuose ir klausysimės klasikinės muzikos kūrinių, atliekamų „šokčiojančios blusos“.

„Kvėpuok!” – tokiu šūkiu lankytojus šiemet pasitiko Klaipėdos knygų mugė. Česlovo Burbos reportažas.Apie „Vėjų teatrą“ bei kultūros svarbą vaikams – pokalbis su šio teatro įkūrėja, režisiere Egle Kižaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis – Janinos Jovaišaitės poezijos rinkinys „Lietaus akvarelės“ ir autoriaus, pasivadinusio Cekliu, knyga „109 aforizmai”.Sukanka 220 metų, kai gimė Simonas Stanevičius – tautosakininkas, vienas iškiliausių XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasikas. Jis buvo pirmasis lietuvių filologas profesionalas, savo moksline veikla ir poetine kūryba gynė gimtosios kalbos teises, žadino tautinę savimonę. Apie Simoną Stanevičių – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Ūkio naujienos. Sausra. Jau aišku, kad žemdirbiai jos poveikį pajus skaudžiai – sumažės derlius, gali pritrūkti pašarų, gresia ir įvairios sankcijos dėl neįvykdomų įsipareigojimų supirkėjams, bankams, projektų prižiūrėtojams. būtų lengviau paskelbus stichinę sausrą, bet negalima. Kodėl? Kai sausra tokia akivaizdi. Aiškinsimės ir numatomus sprendimus aptarsime rubrikoje „Penktadienio pašnekesiai“. Ved. Arvydas Urba.

Šalia mūsų žmonės, kurie niekuo neišsiskiria savo išvaizda, tačiau gyvena savame pasaulyje, baimindamiesi mūsų. Tačiau tarp jų ir nemažai talentų – tai autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugę. „Ypatingieji kitokie“: tokį fotoprojektą sumanęs menininkas Artūras Ostrianica sako, kad labiau pažinę tokius vaikus – tikrai juos ne tik prisiminsime, bet ir pamilsime. Kodėl tai svarbu mums visiems, apie tai kalbame prasidedant balandžiui, kuris skelbiamas Autizmo supratimo mėnesiu. Laidos mikrofonai – fotografui Artūrui Ostrianicai ir Autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkei Kristinai Košel-Patil.Ved. Gabija Narušytė.

Eksperimentas parodė, kad drausmingai kelią pereina 64 proc. klaipėdiečių, 45 proc. vilniečių ir vos 36 proc. kauniečių. Kodėl pėstieji tokie neatsargūs? Ir kodėl tokie dideli skirtumai tarp Lietuvos miestų?Visus garsus – tiek garsius balsus, tiek tylią paukščių giesmę – girdi vienodai stipriai vienu metu. Yra ne kartą apsinuodijęs, valgęs žalio ar nevalgomo maisto, nes nejautė skonio ir sotumo. Super klijai ant pirštų galų – baisiausias iš visų įmanomų pojūčių. Taip pasaulį jaučia su autizmo diagnoze gyvenantis Tomas Eicher-Lorka. O kaip su šia diagnoze taikosi autistų tėvai, ką jie išgyvena ir ką gali patarti kitiems? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos nare Barbora Suisse.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Eksperimentas parodė, kad drausmingai kelią pereina 64 proc. klaipėdiečių, 45 proc. vilniečių ir vos 36 proc. kauniečių. Kodėl pėstieji tokie neatsargūs? Ir kodėl tokie dideli skirtumai tarp Lietuvos miestų?Visus garsus – tiek garsius balsus, tiek tylią paukščių giesmę – girdi vienodai stipriai vienu metu. Yra ne kartą apsinuodijęs, valgęs žalio ar nevalgomo maisto, nes nejautė skonio ir sotumo. Super klijai ant pirštų galų – baisiausias iš visų įmanomų pojūčių. Taip pasaulį jaučia su autizmo diagnoze gyvenantis Tomas Eicher-Lorka. O kaip su šia diagnoze taikosi autistų tėvai, ką jie išgyvena ir ką gali patarti kitiems? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos nare Barbora Suisse.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vatikano vedamajame CNA žurnalisto Andrea Gagliarducci interviu su Liuksemburgo arkivyskupu apie popiežiaus Pranciškaus siekį stiprinti Bažnyčios darbą su jaunimu. Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia į renginius visuomenę ir politikus. Apie tėvų, auginančių autistus vaikus, problemas, pagalbą šeimoms pasakoja Klaipėdos skyriaus narė Rita Karvelienė. Filosofas Laurynas Peluritis spaudos apžvalgoje primena apie Lietuvai svarbaus dokumento atradimą ir netikėtas reakcijas į šį faktą.

Vatikano vedamajame CNA žurnalisto Andrea Gagliarducci interviu su Liuksemburgo arkivyskupu apie popiežiaus Pranciškaus siekį stiprinti Bažnyčios darbą su jaunimu. Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia į renginius visuomenę ir politikus. Apie tėvų, auginančių autistus vaikus, problemas, pagalbą šeimoms pasakoja Klaipėdos skyriaus narė Rita Karvelienė. Filosofas Laurynas Peluritis spaudos apžvalgoje primena apie Lietuvai svarbaus dokumento atradimą ir netikėtas reakcijas į šį faktą.

Pokalbis apie paprastus ir kartu keistus dalykus su Alvydu Šlepiku.Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“. Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas? Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?

Pokalbis apie paprastus ir kartu keistus dalykus su Alvydu Šlepiku.Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“. Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas? Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?