Podcasts about mergina

Laura Naudžiūnaitė apie autizmo diagnozę išgirdo prieš kelerius metus, bet nenorėjo jos pripažinti. Mergina galvojo, kad apie autistiškus žmones susidarę stereotipai jos neatitinka. Vėliau suprato, kad vis dėlto po sindromo „skėčiu“ telpa ir jos bruožai. Laura kalba apie savo kitoniškumą viešai, nes nori būti suprasta aplinkinių ir naikinti stigmą šia tema.Ved. Lavija Šurnaitė

Lietuvių pasaka. „Gudri mergina“. Seka Angelė Kiliuvienė.

Europoje pradėjo veikti socialinis tinklas Threads. Instagram JAV testuoja generatyvinius nuotraukų fonus. Siekant atkreipti vairuotojų dėmesį, kad automobiliai nėra pilnai autonomiški Tesla elektromobiliams JAV bus priverstinai atnaujinta programinė įranga. O Mercedes (vėlgi JAV) automobiliai turės turkio spalvos šviesų žibintus, kurie įspės, kad važiuojama autonomišku rėžimu. Dėl patentų konflikto (dar kartą JAV) stabdomi Apple Watch 9 ir Ultra 2 pardavimai. Jonas pasakoja apie populiarėjančią programėlę Digi, leidžiančią kurti artimą pažintį su virtualia antraja puse. Su dirbtiniu intelektu sugeneruotas Pakistano ministras pirmininko balsas leido jam kreiptis į rinkėjus net sėdint už grotų.

Patyčias internete patiria daugybė žmonių ir tikrai ne tik vaikai. Ar jiems gali padėti pareigūnai? Airijoje pagalbos nesulaukusi mergina nusižudė. Jos mama Jackie Fox kovojo kelerius metus, kol buvo priimtas Airijoje nuo patyčių internete saugantis įstatymas. Dabar jos kova tęsiasi, kad toks įstatymas atsirastų visoje Europos Sąjungoje. O kaip yra Lietuvoje? Apie tai „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje kalbėjo J. Fox ir advokatė Dovilė Murauskienė. Pašnekovus kalbino Vilija Kvedaraitė.

Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais metais beveik pusė mūsų šalyje suvartojamos paukštienos ir kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Ar ši produkcija konkuruoja su lietuviška tik kaina?Jauna mergina Asta Kavaliauskaitė, gyvenanti kaime šalia Birštono, žirgais jodinėja nuo 6 m. Užaugusi nusprendė ir kitiems padėti susidraugauti su žirgais. Taip atsirado karieta tiems, kurie nori važinėti ir pamėgusiems arklių jojimą. Mergina pripažįsta: kai kuriomis dienomis, organizuodama turus po Birštono apylinkes, pati žirgu įveikia iki 60 km.Iš Norvegijos į Lietuvą grįžęs jaunas žmogus Gintas Žiemelis su šeima sukūrė savo verslą gimtajame Kratiškių kaime Biržų rajone. Jo autoservisas dabar populiarus ne tik tarp vietinių – ir iš kitų rajonų automobilių savininkai atvažiuoja, net eilėse tenka palaukti.Ved. Regina Montvilienė

Naujas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius maži ežerai Žemėje gerokai išsiplėtė – tai kelia nerimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išskiria gėlo vandens telkiniai. Apie vandens telkinius pokalbis su Vilniaus Universiteto doc. dr. Gintaru Valiuškevičiumi.Jaunuolių psichologinė būsena. Vidmantė Jurgaitytė viešai socialiniame tinkle prabilo apie patirtą tėvo psichologinį smurtą: mergina pasakoja, kad šeima jos nepalaikė moksluose. Mergina ketina įsteigti fondą - jaunuoliams, kurių nepalaiko šeima, kad jie galėtų pasiekti savo svajonių. Su Vidmante Jurgaityte ir Jaunimo linijos buvusia savanore, vaikų ir jaunimo psichologe Milda Kiele.KTU mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad skaitmeninė atskirtis – vienas ryškiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių. KTU profesorė, Verslo skaitmeninės transformacijos tyrimų centro vadovė Asta Pundzienė teigia, kad skaitmeninė atskirtis yra reikšmingas iššūkis tobulinant sveikatos priežiūrą.Su pelėdų tyrinėtoja, gamtosaugininke Gintare Grašyte pakalbėsime, ką vasarą galima nuveikti miške, kokius augalus ir kokią gyvybę jame galime pastebėti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvių liaudies pasakas „Kaip kvailys raganas pamokė“ ir „Bokšte uždaryta mergina“ seka aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Gintautė Valūnė – papuošalų dizainerė, kūrėja bei prekinio vardo „Gintaute Val Jewelry“ įkūrėja, kurią studijų programa nuvedusi į Vengriją paskatino iškeisti vos tik prasidėjusį teisininkės kelią į juvelyrės reples. Jaunos ir be galo smalsios merginos istorija perlų pasaulyje prasidėjo labai kurioziškai. Bevaikščiodama Budapešto gatvėmis, Gintautė ieškojo erdvės, kurioje galėtų organizuoti įmonės vakarėlį. Pasiekusi vieną butiką, kūrėja susipažino su dizainere, kuri pakvietė prisijungti ir tapti dizaino namų dalimi. Mergina taip ir padarė, o netrukus su pusseserės pagalba sukūrusi logotipą pristatė netikėtai startavusį asmeninį prekinį ženklą, ir, kaip ji pati sako: „Tuomet gniūštė nuo kalno pradėjo riedėti savaime...“ Pašnekovė taip pat atvirauja, jog mes dažnai esame linkę save priskirti tik vienai sričiai, apribojame ir neišnaudojame kitų, mums duotų duotybių. Nors papuošalų dizainerė jau seniai yra palikusi teisininkės kėdę, sako, jog įgytos žinios pasitarnavo verslo kūrimo ir tobulinimo kelyje. Gintautė skatina nebijoti, pasidaryti namų darbus prieš pradedant verslą ir nekurti į stalčių. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kokios aplinkybės paskatino Gintautę palikti teisininkės kėdę? Kas jauną merginą nuvedė į Budapeštą? Kaip kūrėjos papuošalai atsirado didžiausiuose Vengrijos mados namuose? Kaip Gintautei padėjo verslo konsultacija She Is Glowing Klube su Dovile Urbanaite? Kokiais būdais dizainerei pavyko užauginti savo prekinį vardą? Kokia yra geriausia reklama kūrėjams, kurie ką tik papildė rinką? Kaip pradėti verslą, kuomet neturi jokios patirties? Kodėl kūrėja nusprendė net tris kartus keisti prekinio ženklo vardą? Kokios priežastys paskatino moterį grįžti į Lietuvą? Su kokiais sunkumais susiduria papuošalų kūrėjai? Kas įkvepia Gintautę kurti, kur ji sutinka geriausias kūrybos mūzas? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Jeigu ir įsižeis kokia Klarneta - tebūnie. Ar mylėjimasis su vyrais tave paverčia gėjum? Mantas su Airidu nežinodami tą pačią dieną nuėjo į susitikimą su ta pačia mergina. Kisliakas pasidalino įspūdžiais iš žygio ir kaip vos neuždusio smalkėmis. Papasakojom, kaip mūsų kolega futbolo metu susilaužė kelio kaulą, lengvai aptarėm Gabrieliaus outfitą pas Zelenskį.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Rubrikoje „4 milijonai“ - Estijoje gyvenanti LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.Sovietų nusikaltimų nebaudžiamumas ir atsakomybės neprisiėmimas už tai, kas vyko mūsų regione pokariu ar per antrą pasaulinį karą, iš dalies ir lemia dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, sako MRU Teisės mokyklos prodekanė mokslui, doc. dr. Dovilė Sagatienė. Mokslininkės straipsnis apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje publikuotas OXFORD University press, jį galima nemokamai parsisiųsti.„Parašyti knygą buvo gyvybės ir mirties klausimas”, sako Cheryl Diamond, kurios tapatybė buvo klastojama visą gyvenimą. Ji didžiąją gyvenimo dalį su šeima slapstėsi nuo Interpolo, turėjo daugybę pasų ir gyveno penkiuose žemynuose skirtingais vardais. Šį neįprasta istorija surašyta knygoje „Mergina iš niekur”, o autorę kalbino Živilė Kropaitė.Ved. Živilė Kropaitė

Dalis visuomenės piktinasi, o dalis nesupranta, ką blogo pasakė prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kariuomenę palyginęs su mergina. Kaip turėtų kalbėti politikai, kad nieko neįžeistų? Kiek Jūs tokio pobūdžio pasisakymuose įžvelgiate seksizmo, stereotipizavimoLietuvoje veikia melo detektorius, kuriuo gali naudotis privatūs asmenys. Daugiausia kreipiasi poros, norėdamos išaiškinti partnerio neištikimybę, ir verslas, norėdamas išaiškinti nesąžiningus darbuotojus. Pokalbis su šio modernaus ir reto melo detektoriaus savininku, teisės psichologu Povilu Pigaga.Kaip didmiesčiams sekasi iš daugiabučių namų kiemų šalinti nebenaudojamus, surūdijusius ir apdaužytus automobilius?Dieną – žuvininkas, o naktį – didžėjus. Toks yra 45-erių Laurynas Dapšys, Vilniaus baruose iš vinilinių plokštelių leidžiantis muziką ir keliantis žmonėms nuotaiką.Ved. Edvardas Kubilius

Laidoje „Vakarop su Vyteniu“, kurią dėl Vytenio atostogų vedė Rolandas, turėjome svečių – atlikėją, „Lietuvos balso“ laimėtoją Evitą Cololo, kuri pristatė savo naujausią darbą „Slėpynės“. Mergina pasidalino mintimis apie geriausią savo dainą, atskleidė, kada paskutinį kartą žaidė slėpynių, pasakojo, ką nuveikė vasarą ir kalbėjo apie „Euroviziją“.

Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį?Laidos pašnekovai - du žmonės, turintys vieną svajonę ir vienodą norą: žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, fotografas Vilius Rekevičius ir Inga Filipovič, kurios ūgis tik vienas metras ir 6 cm, neįgaliojo vežimėliu ji juda nuo vaikystės. Mergina seniai susitaikė su savo lemtimi ir, užuot verkusi, mėgaujasi kiekviena diena. Su gailesčiu į ją žvelgiantiems Inga šypsodamasi pasigiria, kad reta kuri mergina taip dažnai ant rankų nešiojama kaip ji.Tiek Vilius, tiek Inga, be visų kitų savo veiklų, pomėgių ir darbų, kolekcionuoja tušinukus ir abu svajoja įkurti tušinukų muziejų. Kiek tušinukų pašnekovų kolekcijose? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie įdomiausi ir brangiausi tušinukai visomis prasmėmis? Kokios jų istorijos? Atsakymai ir labai įdomus pokalbis laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.Jaunųjų filologų konkukursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mėnesinė teniso tinklalaidė „13 geimas“. Vedėjai Tomas Ganusauskas, Vilius Žukas, Tomas Langvinis.

Lietuvių pasakas „Gudrus valstietis“ ir „Gudri mergina“ seka Angelė Kiliuvienė.

Krepšinio diskusijų laida „Ginčas“. Vedėjai Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Rytis Vyšniauskas.

Pirmąjį podcasto epizodą Aistė ir Agnė pažymėjo pokalbiu su charizmatišku ir įdomiu žmogumi - Daniele Ačaite. Mergina vos 16 metų susirgo vėžiu, o dabar pasakoja savo išgyvenimus. Tačiau neapsigaukite - tai tikrai nebus liūdna ligos istorija, labiau - optimistiško požiūrio į gyvenimą pavyzdys. Danielės Instagram: www.instagram.com/daniacaite/

Pasaulis Ugnę Danielę Reikalaitę paviliojo iš karto po mokyklos. Mergina gimtąją Klaipėdą paliko sulaukusi aštuoniolikos ir išvyko į Gibraltarą, paskui daugybę šalių pažino dirbdama su dviračiais keliaujančia cirko trupe, o dabar po pasaulį ją vedžioja muzika. Su Barselonoje susibūrusia grupe „Balkumbia” Ugnė aplankė ir Lietuvą, grojo Jūros šventėje, o iš ten atvyko ir į LRT OPUS laidą „Kelionės ir svajonės”. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, susiduriančius su psichologiniais sunkumais, kokie jie bebūtų: depresija, nerimas ar paprasčiausia XXI a. skuba. Ar vidinė santarvė ir harmoningas gyvenimas tampa nūdienos prabanga? Jei vis tik taip, kaip ją pasiekti? Ar tą galima padaryti pačiam? Džiugina tai, kad pagalbinių priemonių vis tik yra: vienos jų – joga, meditacija ir sveika gyvensena. Šiandienos „Vasaros popietėje“ asmeninėmis rekomendacijomis ramybės paieškose bei įvairialypėmis patirtimis dalinasi ne vieną grubų gyvenimo išbandymą turėjęs, tačiau pastaruosius statybine medžiaga geresniam sau pavertęs jogas, sveiko gyvenimo šalininkas ir festivalio-stovyklos „Debesų Pieva“ organizatorius Kęstutis Kaupas. Kadaise su keliomis priklausomybėmis kovojęs vyras šiandien kuria užuovėją norintiems stabtelėti bent akimirką ir pažvelgti į pasaulį platesnėmis akimis. Renginyje, kurio priešakyje – Kęstutis, galima rasti tiek meno terapiją ir karštą jogą, tiek vidines keliones, akluosius pasivaikščiojimus ir naktinius žygius, tiek priklausomybių žaidimus ir paskaitas apie emocinį intelektą.Antroje laidos dalyje – skambutis viešųjų ryšių su visuomene specialistei, renginių organizatorei Dovilei Mardosienei. Mergina, nuolat besisukanti intensyviame informacijos sraute, net kelis kartus ryžosi keliauti į vietą, kurios nepasiekia nei žinutės, nei skambučiai, nei greičiausias interneto ryšys – į tylos stovyklą. Tylos stovyklose neretai vyksta meditacijos, jogos, mantros praktikos, taip pat ir tylėjimo praktika, kurios metu dažnai vienintelė komunikacinė priemonė – tik raštelis praktikos vedantiesiems. Kas tai – seniai lauktas poilsis, o gal daug valios ir pastangų reikalaujantis išbandymas?Prie mikrofonų netyli – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Mergina nori tapti repere, moteris bando grįžti į darbą po motinystės atostogų, tačiau jai užtrenkiamos durys, vyras, sulaukęs penkiasdešimties nusprendžia tapti dizaineriu. Tokias situacija nagrinėja serialas „Kodėl gi ne?“ Apie jį ir visuomenės stereotipus pasikalbėsime su specialistais. Tęsiame pasakojimų ciklą iš Čikagos. Šį kartą laukia pokalbis su JAV prezidento D. Trumpo visuomeniniu patarėju, daktaru Jonu Prunskiu. Laidą veda Rūta Kupetytė.

„Muzika yra mano gyvenimo garso takelis. O pačios sukurta muzika tampa viešu dienoraščiu“, – sako Teresė Andrijauskaitė, viena iš grupės „Baltos varnos“ solisčių. Mergina kartu su seserimi Milda viešės laidoje, kurioje kalbėsimės apie tai, kada ir kodėl muzika tapo vienu pagrindinių jų kasdienybės leitmotyvų, kaip seserys ieško bendro rakto į kūrybą. Vėliau „Muzikiniame pastiše“ – simfoniniai puslapiai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Ryžiai, garso kolonėlė ir karaokė – be šių dalykų negali apsieiti Kambodžos gyventojai, linksmai sako Monika Švilpaitė, gospelo ansamblio „United Voices“ vadovė. Monikos patirtis Kambodžoje – neturistinė. Mergina vyko pas ten gyvenantį bičiulį, apsistojo kaimelyje ir per kelias savaites patyrė vietinių kasdienybę – nuo buities (ne)patogumų, maisto, karščio iki paplūdimio malonumų. Vedėja: Inga Ramoškaitė.

Ryžiai, garso kolonėlė ir karaokė – be šių dalykų negali apsieiti Kambodžos gyventojai, linksmai sako Monika Švilpaitė, gospelo ansamblio „United Voices“ vadovė. Monikos patirtis Kambodžoje – neturistinė. Mergina vyko pas ten gyvenantį bičiulį, apsistojo kaimelyje ir per kelias savaites patyrė vietinių kasdienybę – nuo buities (ne)patogumų, maisto, karščio iki paplūdimio malonumų. Vedėja: Inga Ramoškaitė.

Lietuvių pasaka „Gudri mergina”. Skaito Angelė Kiliuvienė.

Lietuvių pasaka „Gudri mergina”. Skaito Angelė Kiliuvienė.

Rubrikos „Melomanas klauso” viešnia – Monika Birontaitė, prie DJ-jaus pulto persikūnijanti į Moniką Setą. Ji pasakoja, ne taip ir seniai pradėjusi groti „labiau viešai”, ir tam žingsniui, anot jos, padrąsino atsikraustymas iš Klaipėdos į Vilnių. Mergina neslėpė, kad dėl dainų, kurias atsinešė su jumis pasidalinti, tarėsi su tėčiu, nes ko gero tik jam vieninteliam yra labai dėkinga už tai, jog yra melomanė. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Rubrikos „Melomanas klauso” viešnia – Monika Birontaitė, prie DJ-jaus pulto persikūnijanti į Moniką Setą. Ji pasakoja, ne taip ir seniai pradėjusi groti „labiau viešai”, ir tam žingsniui, anot jos, padrąsino atsikraustymas iš Klaipėdos į Vilnių. Mergina neslėpė, kad dėl dainų, kurias atsinešė su jumis pasidalinti, tarėsi su tėčiu, nes ko gero tik jam vieninteliam yra labai dėkinga už tai, jog yra melomanė. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Ar įmanoma per vienerius mokslo metus gerai išmokti svetimą kalbą?Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos. Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva. Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.

Ar įmanoma per vienerius mokslo metus gerai išmokti svetimą kalbą?Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos. Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva. Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.

Radiofonizuotas Rėjaus Bredberio apsakymas „Mirtis ir mergina”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1990m.

Radiofonizuotas Rėjaus Bredberio apsakymas „Mirtis ir mergina”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1990m.