Podcasts about tytuv

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui, jo muziką Nacionalinėje filharmonijoje skambins lenkų pianistas Szymonas Nehringas. Pokalbis su koncerto organizatoriumi, pianistu, Tytuvėnų festivalio vadovu Justu Šerveniku.Kauno miesto simfoninis orkestras šiemet švenčia savo 20-metį. Kaip orkestras keitėsi ir su kokiomis ambicijomis pasitinka jubiliejų? Pasakoja orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ievos Buinevčiūtės pasakojimas apie Wimo Wenderso filmą „Puikios dienos“, kuriame režisierius per pagrindinį herojų priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primestą“ garso takelį.„Kai kokioje aštuntoje klasėje gavau groti Broniaus Kutavičiaus kūrinį, supratau, kad tai yra muzika, kurioje galima eksperimentuoti“, – apie savo pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje muzikoje pasakoja violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Arnas – vienas užimčiausių naujosios muzikos atlikėjų Lietuvoje, grojantis bene visuose svarbiausiuose šalies šiuolaikinės muzikos ansambliuose. „Be kaukių“ – apie eksperimentus, smegenų mankštą ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauko ambicingumą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl šiandieninis žmogus miegui skiria tiek mažai laiko ir dėmesio, nors vis garsiau kalbama apie nuovargio visuomenę, pasaulinę miego pandemiją ir su tuo susijusį visuomenės psichinės sveikatos pablogėjimą? Pokalbis su festivalio „Sleep Fest“ organizatore Diana Augūnaite.SODAS 2123 švenčių rezidencijos programos menininkės kviečia apmąstyti švenčių fenomeną, gaudyti įkvėpimo gūsius parodose, užkandžiauti ir klausytis muzikos. Apie SODAS 2123 OPEN pasakoja programos koordinatorė Gabrielė Voidė.Šiaulių regione vyksta jau kelerius metus besitęsiantis projektas „Bažnyčių naktys“. Šį savaitgalį įvairūs renginiai vyks Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos, Raseinių ir kitų miestų ir miestelių bažnyčiose. Jose bus rengiamos ekskursijos, vyks parodos, koncertai, atlaidai. Apie Bažnyčių naktų savitumą pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.XII Tarptautinis M. K. Čiurlionio festivalis kviečia keliauti po Europos sąjungos šalis. Pianistė Aleksandra Žvirblytė ir Petras Vyšniauskas kviečia leistis į tokią improvizacijų kelionę Palangos Kurhauzo svečius.Rubrikos „Be kaukių“ vieši fotografas Gabrielius Jauniškis. Kodėl darbas Šimtmečio Lietuvos dainų šventėje jam toks įdomus ir įkvepiantis? Kas kuriant fotografijas svarbiausia?Ved. Gerūta Griniūtė

Policija tęsia trijų mažamečių vaikų paiešką, kuriuos antradienį tėvai savavališkai pasiėmė iš Kaune esančių globos namų. Pasak pareigūnų, paieška vykdoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiandien popietę pranešta, kad Tytuvėnuose rastas automobilis, kuriuo galbūt vaikai buvo išvežti, tačiau patys mažamečiai dar nerasti.Dvylikai medikų ir vadovui palikus darbą Zarasų ligoninėje, šioje savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią ragina nustoti politikuoti.Administracinių ginčų komisija šiandien sprendė kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo. Tuo metu, Vilniaus rajono meras prašo įvertinti kalbos inspekcijos vadovo šįryt išsakytus teiginius, Vilniaus kraštą palyginant su Donbasu, o lenkus su rusų okupantais.Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Ukrainos pietus. Tai trečia naktis iš eilės, kai Rusija dronais ir raketomis apšaudo Odesą ir Mykolajivą. Situacija Odesoje LRT bendradarbio Alvydo Medalinsko akimis.Šuo išminuotojas Patronas - vienas garsiausių Ukrainos keturkojų ir bene ryškiausias šalies pasipriešinimo simbolis. Ketvirtą gimtadienį šiandien švenčiantis Patronas nuo Rusijos invazijos pradžios pareigūnams padėjo nukenksminti per du šimtus sprogmenų, ir tapo ne tik šalies vaikų numylėtiniu, bet ir Ukrainos talismanu tarptautinėje arenoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Ką šiandien žinome apie onkologines ligas ir kokie vaistai jų gydymui galimai taps prieinami ateityje?Koks šiemet bus jubiliejinis Klaipėdos kariliono festivalis?Literatūrologė Elžbieta Banytė apžvelgia Joannos Gierak-Onoszko „27 Toby Obedo mirtys” ir Olivia Laing esė „Vienišas miestas. Menas būti vienam Niujorke”.Jau dvidešimtą vasarą klausytojus kviečiai Tytuvėnų vasaros festivalis.Kultūros taryba šiemet neskyrė finansavimo festivaliui „Fortepijono muzikos vasara Druskininkuose“. Koks tolesnis šio festivalio likimas ir ką rengaisi daryti jo organizatoriai?Praėjusį savaitgalį baleto meistrų gala koncerte buvo pristatytas Anželikos Cholinos kūrinys.Galerijoje „Gamta ir kultūra“ pirmą kartą bus eksponuojami specialiai šiai vietai sukurti Jono Grundos skulptūra-instaliacija „Miško karaliaus sostas“ ir Jurgitos Rancevienės instaliacija-performansas „Mitologinės būtybės“.Kuo fleitinininką iš Izraelio Mattaną Kleiną taip žavi Klaipėdos pilies džiazo festivalis?Ved. Marius Eidukonis

• Rabbi Shmuel Kamenetsky was born in Tytuvėnai, Lithuania, to Rabbi Yaakov Kamenetsky, the town's rabbi.•The family emigrated in 1937, and he attended Eitz Chaim Day Schools in Toronto.•He studied at Ner Israel Rabbinical College under his father's cousin, Yaakov Yitzchok Ruderman.•Kamenetsky then studied at Lakewood Yeshiva and received rabbinic ordination from Aharon Kotler.•In the mid-1950s, he and Dov Schwartzman were sent to found the Talmudical Yeshiva of Philadelphia.Support the show SUBSCRIBE to The Weekly Parsha for an insightful weekly shiur on the Parsha of the week. Listen on Spotify or the new Jewish music and Podcast streaming platform 24six! Access all Torah talks and listen to featured episodes on our new website themotivationcongregation.org ----------------Consider sponsoring a podcast or donating to help fund our Torah outreach and distribution. You can also join our Partnership Program and help us keep creating Torah content! Click the "Support the Show" link to donate. Questions or Comments? Please email me @ michaelbrooke97@gmail.com#parsha #shortdvartorah #thetorahpodcast #motivationalmussar

Tradicinė, didžiausia Lietuvoje žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda Kėdainių raj. šalia Žemdirbystės instituto vyko tris dienas. 30 ha plote techniką ir technologijas pristatė šalies agroverslo lyderiai, mokslininkai, patirtimi dalinosi patys ūkininkai. Šių metų parodos devizas – „Daugiau su mažiau“.Vaistingos žolelės ne tik arbatai, bet kvapams namuose sukurti ir net prisiminimus atgaivinti. Apie augalų kvapų įvairovę ir naudą pasakoja Kelmės raj. Tytuvėnų piligrimų centro vadybininkė ir gidė Rūta Krencienė.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, liepos 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Spaudos apžvalga.Šie metai Lietuvos boksui - išskirtiniai. Sportininkai Eimantas Stanionis ir Gabrielė Stonkutė dar visai neseniai tapo pasaulio čempionais. Jų treneris Vidas Bružas tikina, kad aukščiausi rezultatai pasiekti ne tik dėl gero fizinio pasirengimo, bet ir sportininkų asmeninių savybių.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Savaitgalį prasidėsiantis XIX-asis Tytuvėnų vasaros festivalis kvies klausytojus į atidarymo koncertą, skirtą vienam žymiausių Lietuvos kompozitorių Broniui Kutavičiui atminti.Kultūros pasui – rekordinis paraiškų skaičius. Kokios tokio „populiarumo“ priežastys?Netrukus prasidės Baltijos gitarų festivalis.2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais, o jubiliejinių metų proga karaimų bendruomenės prašymu Lietuvos statistikos departamentas atliko statistinį tyrimą apie šią tautą, per šimtmečius išlaikiusią savo kalbą, religiją, papročius ir tradicijas.Laidos „Sena plokštelė“ anonsas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Lietuva yra svarbių ir žinomų krikščioniškame pasaulyje piligrimystės vietų. Tai – Kryžių kalnas, Vilniaus Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra, Šiluva, Dievo gailestingumo šventovė.Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Ryto allegro“ tęsia dvarų savaitę ir kviečia apsilankyti Ukmergės rajone esančiame Leonpolio dvare.Nors dėl pandemijos ir lėšų trūkumo prasidėjęs Tytuvėnų festivalis bus trumpesnis, organizatoriai žada itin aukštos kokybės renginius. Tomo Mizgirdo reportažas iš festivalio atidarymo koncerto.Prasideda tradicinis literatūrą tyrinėjančių mokslininkų ir filologijos studentų sambūris „Literatūros salos“, šiemet susibursiantis Plungės rajone ir kviesiantis pokalbiams apie poetą Vytautą Mačernį ir jo – žemininkų – kartą.Mokslininkų ir visuomenininkų grupė užsibrėžė tikslą ištirti lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo biografiją. Kokių duomenų pasigendama?Gintarės Liočienės įkurtoje knygų prieglaudoje-knygyne „Keistoteka“, anot įkūrėjos, knygų tiek, kiek danguje žvaigždžių. Kodėl kai kurias knygas būtina turėti namuose ir kaip knygyno ateitį nulėmė katinas, Gabrielės Steputytės interviu.Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Vilniaus muziejaus parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. Austėjos Kuskienės reportažas.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Ved. Inesa Rinkevičiūtė.

Prasidėjo beveik pustrečio mėnesio skambėsianti ryškiausia Šiaulių apskrityje profesionalios muzikos šventė – tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Mintimis dalinasi renginio meno vadovas Robertas Šervenikas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie profesionalius protestuotojus.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šiemet švenčia 30-metį. Maestro Gintaro Rinkevičiaus iniciatyva suburtas jaunų muzikų kolektyvas pirmąjį koncertą klausytojams surengė 1989-ųjų pradžioje. Atgimimo išvakarėse užgimęs Jaunimo simfoninis orkestras subrendo į Valstybinį, tapo pilnakrauju meno kolektyvu, aktyviai dalyvaujančiu šių dienų kultūros gyvenime. Apie Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą – muzikinėje viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Moljerą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Tytuvėnų vasaros festivalis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Samantos Schweblin romanas „Prieraišumo laisvė“ bei Maz Evans knyga vaikams „Eliotas ir ištrūkęs demonas“.Apie smuiką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Baisogalos dvarą.

Tytuvėnų vasaros festivalis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Samantos Schweblin romanas „Prieraišumo laisvė“ bei Maz Evans knyga vaikams „Eliotas ir ištrūkęs demonas“.Apie smuiką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Baisogalos dvarą.

Birželio 9-ąją LRT Klasika keliavo į XIV Tytuvėnų vasaros festivalį, kurį pradėjo estų senosios muzikos „Hortus musicus“. Tad ir šiandien laidą pradėjome fragmentu iš šios transliacijos – vėlyvųjų viduramžių italų šokiu „Saltarello“. Tie, kas negalėjo klausytos transliacijos, kviečiu paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį praleisti su „Hortus musicus“ dainomis ir šokiais iš Tytuvėnų festivalio pradedamojo koncerto.„Naujienų pulse“: birželio 11-ąją JAV, Fort Vorte paskelbti XV tarptautinio Vano Cliburno pianistų konkurso laureatai. Aukso medalį pelnė Yekwon Sunwoo iš Pietų Korėjos; Australijos kompozitorius, dirigentas ir pianistas Leslie Howardas pelnė Franzo Liszto premiją už ypatingus nuopelnus populiarinant kompozitoriaus muzikinį palikimą; Bonos operos teatras užsakė britų kompozitoriui operą apie Karlo Marxo gyvenimą. Kitais metais sukaks 200 metų nuo Komunizmo pranašo gimimo; Prieštaringai vertinamas rusų kino režisierius Nikita Michalkovas ir kompozitorius Eduardas Artmejevas birželio 24-ąją bus apdovanoti Dmitrijaus Šostakovičiaus premija už nuopelnus pasaulio muzikos kultūrai. Žinia tiek Rusijoje, tiek užsienyje vertinama prieštaringai.Po to nuklysime į radijo įrašų retro pasaulį – šiandien Lietuvos radijui sukanka 91-eri.

Šiandien sukanka 50 metų nuo poeto ir rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino mirties. Vytautas Kernagio balsas primena vieną gražiausių jo simbolistinių eilėraščių, sukurtą 1922 metais apie amžiną laisvės siekį. V. Mykolaitis-Putinas – ne tik pirmojo lietuvių psichologinio romano „Altorių šešėly“ autorius, bet ir vienas iš pirmųjų viešų intelektualų, miesto kultūros, modernios pasaulėjautos literatūroje pradininkas. Toliau „Pakeliui su klasika“ grojaraštis su estišku akcentu. Tam yra dvi progos. Estų dirigentui Nemei Jarviui šiandien sukanka 80 metų. Pernai N. Jarvis su estijos nacionalinius simfoninius orkestru viešėjo Vilniuje, LVSO surengtame Baltijos orkestrų festivalyje. Beje, sovietmečiu N. Jarvis buvo palikęs Sovietų sąjungą ir pasiprašęs politinio prieglobsčio JAV. Kita estiška proga – estų senosios muzikos ansamblis „Hortus musicus“ birželio 9-ąją pradės tarptautinį Tytuvėnų vasaros festivalį. Pradedamąjį koncertą tiesiogiai transliuosime mūsų kanalu. Tad šiandien – trumpa pažintis su seniausiu buvusios sovietinės imperijos specializuotu senosios muzikos ansambliu, įpusėjusiu 5-ąjį veiklos dešimtmetį. Maždaug po pusvalandžio studijoje sulauksime viešnios – operos artistės Viktorijos Miškūnaitės. Birželio 9 ir 11 d. Vilniaus festivalyje vyks V. Belini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera, Viktorija joje ruošia Džuljetos vaidmenį. Dainininkė neseniai stažavo Italijoje ir teigia, gerokai patobulinusi savo dainavimo stilių. Apie tai išgirsime iš jos pačios.

Prieš 9-erius metus iš tėvų perėmęs ūkį su 7 karvėm Birštono sav. ūkininkas Vytautas Lėckas dabar jau turi 80 karvių bei 40 telyčių ir 300 ha žemės. Nors vargino pieno sektoriaus krizė, dar ir dabar pieno kainos neleidžia atsitiesti, sukaupti lėšų didesnėms investicijoms, atkaklus ūkininkas rankų nenuleidžia, nesiblaško ir kryptingai kurto pieno ūkio neketina atsisakyti. Prieš 17 metų Mockaičių kaimo bendruomenė kūrėsi viena pirmųjų Kelmės rajone. Ji išsiskiria tuo, kad iki šiol įgyvendino labai daug įvairių projektų. Pasak Mockaičių kaimo bendruomenės pirmininkės, Tytuvėnų kultūros centro Mockaičių skyriaus renginių organizatorės Irenos Sabaliauskienės, tiesiog kitaip negalėjo, nes priešingu atveju nesiburtų žmonės į bendruomenę, neturėtų tiek daug patrauklios veiklos. Kasmet rengiama tradicinė šventė „Po parko liepom“, sutvarkyti bendruomenės namai, įkurtas sveikatos klubas, tęsiamas projektas „Pažink, gražink ir garsink savo kaimą“, pastatyta skulptūra Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

Sunkius laikus dabar išgyvenančiam pieno sektoriui labai pagelbėtų kooperacija. Kas trukdo naujiems kurtis, o esamiems stiprėti? Kelmės rajone Tytuvėnų seniūnijoje gyvenanti Julija Butkienė, visą gyvenimą dirbusi laukuose ir fermose, aptiko savyje talentus ir juos puoselėjo.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė akcentavo, jog viena svarbiausių forumo veiklų praėjusiais metais buvo šešėlinės ataskaitos Europos neįgaliųjų teisių komitetui rengimas.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės filialo vadovė Janina Samušienė kviečia į aklųjų maldos dieną ir bendruomenės šventę „Tytuva 15“, kuri vyks birželio 6 dieną Tytuvėnuose. Projektas „LIEPA“, lietuvių kalbos sintezatorius, skirtas darbui kompiuteriu.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė akcentavo, jog viena svarbiausių forumo veiklų praėjusiais metais buvo šešėlinės ataskaitos Europos neįgaliųjų teisių komitetui rengimas.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės filialo vadovė Janina Samušienė kviečia į aklųjų maldos dieną ir bendruomenės šventę „Tytuva 15“, kuri vyks birželio 6 dieną Tytuvėnuose. Projektas „LIEPA“, lietuvių kalbos sintezatorius, skirtas darbui kompiuteriu.

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius.„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė. Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius.„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė. Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją.„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją.„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai takai. Viskas daroma lankytojams ir svečiams. Vis dažniau užsukama ir į Šiluvos kultūros namus“, – mintimis dalijasi Juozas Šlepas, Šiluvos seniūnas.Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai takai. Viskas daroma lankytojams ir svečiams. Vis dažniau užsukama ir į Šiluvos kultūros namus“, – mintimis dalijasi Juozas Šlepas, Šiluvos seniūnas.Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.

Laidoje girdėsite: Kaip ateina Velykos. Kas atrado Velykų margučius? Ar paukščiai jau pamiršo lesyklas? Mus kviečia Tytuvėnai. Sveikiname konkurso „Miškas žmonėms” nugalėtojus.

Laidoje girdėsite: Kaip ateina Velykos. Kas atrado Velykų margučius? Ar paukščiai jau pamiršo lesyklas? Mus kviečia Tytuvėnai. Sveikiname konkurso „Miškas žmonėms” nugalėtojus.