Podcasts about anksti

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.Ved. Ignas Klėjus

Iki naujų mokslo metų pradžios pustrečios savaitės, tačiau jau dvi savaites girdimos reklamos, skubinančios ruoštis naujiems mokslo metams. Girdi, jei nesuskubsi rugpjūčio pradžioje, nespėsi įsigyti geriausios kuprinės ir pigių sąsiuvinių...Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebinoAnot javus ir sėklines žoles šiemet auginusio Prienų rajono Meškinės kaimo ūkininko Rolando Aleksandravičiaus, kaip ir kiekvienam darbui, taip ir javapjūtei jo bei žmonos Auksės ūkyje iš anksto ruošiamasi. Visuose darbuose didžiausias pagalbininkas moksleivis sūnus Rojus, kuris ne tik traktorių, kombainą vairuoja, bet pats vienas ūkio šiltnamiu nuo ankstyvo pavasario rūpinasi. Rolando hobis – tauriųjų elnių auginimas – dabar visų džiaugsmas ir nemažas rūpestis.„Sūrininkai Dargužiuose“ – taip vadinasi Verbickų šeimos verslas Varėnos rajone, Dargužiuose. Sūrininkų namų šeimininkė Roberta Verbickienė telkia Dzūkijos sūrių gamintojus. Dabar jų yra septyni, kurių gaminius parduoda sūrių krautuvėlėje. Šeima turi sumanymų plėtoti verslą.Gamtininkas. Kalendorinė vasara jau persirito į antrą pusę. Karščius keičiančios liūtys, net audros ir potvyniai keičia ir žmonių, ir gyvūnų gyvenimą. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, kasdien stebintis žvėris ir paukščius Krekenavos apylinkėse, įvertinantis jų skaičių ir elgesį, juos fiksuojantis nuotraukose, turi ką papasakoti.Ved. Regina Montvilienė

Karšta vasara ankstina derliaus nuėmimo darbus. Kaip tikina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, įprasta būdavo javapjūtę pradėti liepos 10 dieną, o štai jau ir birželio pabaigoje kai kuriuose Lietuvos regionuose laukuose darbavosi kombainai. Kaip sako modernaus augalininkystės ūkio šeimininkas Tomas Balčėnas, nėra prasmės iš anksto prognozuoti koks bus derlius. Vyras džiaugiasi galėdamas grūdus realizuoti uoste, kur mokama didesnė kaina.Žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė sako, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti vietiniams, o ne atvežtiniams augalams. Kaip ypač vertingus išskiria vaistinį gelsvį ir šalaviją.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite kaip jauna šeima, Roberta Bulotaitė ir Mindaugas Ambrazevičius nusprendė įsikurti vienkiemyje tarp miškų, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Šeima puoselėja sodybą ,,Samanojus“ ir kviečia lietuviškos pirties mylėtojus.Ved. Rūta Simanavičienė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vilniuje gimęs, Malyje augęs, Vokietijoje nuo dešimties metų be tėvų gyvenęs ir mokęsis, Viktoras Diawara devyniolikos grįžo į Lietuvą. Pokalbis apie savarankišką vaikystę, susidūrimus su skinhedais, sunkią muzikinę pradžią ir galiausiai užgriuvusią sėkmę.Ved. Lavija Šurnaitė

Kristinos ir Mariaus Čiuželių dukra į pasaulį pasibeldė stipriai per anksti - moteris ją tebuvo išnešiojusi 6 mėnesius. Skaudžius išgyvenimus, nežinomybę ir baimę, kad bet kurią akimirką mažylė gali numirti, pasunkino ir žeidžianti vienos medikė replika, kad geriau neišnešiotukė neišgyventų... Šiandien Kristinos dukra tvirta, stipri, sportuojanti ir visus praaugusi trylikametė.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai du angelai vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės. Jis tarė: „Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu“. Bet jie atsakė: „Ne, mes nakvosime gatvėje“. Pr 19, 1-2

Pastebima, kad jaunų žmonių įsitraukimas į darbo rinką tampa vis ankstesnis. Naujausi KTU mokslininkių atlikti tyrimai tai patvirtina: jaunimas pradeda dirbti gana anksti ir nesibaimina išbandyti savęs darbo rinkoje. Visgi jie susiduria su iššūkiais – ypač derinant studijas ir darbąMonika Linkytė ir visa eurovizinė Lietuvos delegacija išskrenda į Liverpulį.Ispanijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį patvirtino būsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama apriboti sparčiai didėjančias nuomos kainas ir spręsti didžiulio socialinio būsto trūkumo problemą. Panašios iniciatyvos randasi ir kitose ES šalyse.Ved. Darius Matas

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – charakterį parodęs „Rytas“ 16:00 – „7bet-Lietkabelį“ ištempęs J.Morrisas 24:12 – gandai apie „Ryto“ papildymą 28:29 – kodėl „Žalgiris“ neilsina lyderių 30:37 – jaunas žaidėjas ir veteranas 33:58 – Š.Jasikevičiaus sistema 41:03 – LKL transliacijų grafika 42:16 – peržiūros LKL‘e 45:53 – ką P.Jankūnas veikia „Žalgiryje“ 50:16 – E.Ulanovo ego 53:37 – NKL prasmė 57:31 – D.Giedraičio nurašymas 1:01:44 – Ironvytas 1:05:08 – R.Jokubaitis ir Ą.Tubelis NBA 1:08:00 – romantiškas KMT formatas 1:11:55 – lietuviai LKL lyderiams 1:15:04 – 2 atakos už 1 kainą 1:16:42 – V.Šeškaus treniruotės 1:20:30 – išėjimas iš „Lietkabelio“ 1:22:13 – kiek dar tęsis podkastai ir kur jaunimas

Ornitologas Gediminas Petkus pasakoja, kokią įtaką čiurlių perėjimui turi daugiabučių renovacija. Čiurlys net medžiagą lizdui naudoja tik tą kurią nutveria ore – tai plunksnos, vėjo nuo žemės pakelti šapeliai ar kažkas panašaus.Viešvilės valstybinio rezervato reindžeris Saulius Bartminas pasakoja, kad rezervatuose yra kameros, kurios fotografuoja ne tik gyvūnus, bet ir ...miško lankytojus ar pažeidėjus.Gegutės jau užkukavo paskutiniuosius jų dar negirdėjusius. O pačios jau žvalgosi lizdų, į kuriuos dės savo kiaušinius. Anksti išsiritęs gegučiukas ant nugaros užsiridena šeiminkų kiaušinius ir po vieną juos išmeta pro lizdo kraštą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dalis nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių apsisprendė grįžti į savo gimtąją šalį. To priežastys - įvairios, sako jiems pagalbą teikiantys savanoriai. Vieni ilgisi paliktų namiškių, kitus išvykti verčia sunkios gyvenimo sąlygos. Psichologų teigimu, smerkti norinčių grįžti į karo purtomą šalį - nederėtų. Pirmiausia reikia su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti tokio sprendimo motyvus. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Vilniuje vyresni nei 55-erių - du kartus per savaitę gali rinktis į nemokamą mankštą ir šokius. Į panašias veiklas gyventojai kviečiami ir kitose savivaldybėse. Apie tai - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Baltijos šalys nebeperka rusiškų dujų, tačiau skelbia skirtingas priežastis. Pavyzdžiui, „Latvijas gaze“ skelbia, kad nebeperka tik dėl to, kad jos brangios. Tačiau neatmeta atsiskaitymo rubliais ateityje. Lietuva rusiškų dujų atsisako dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Apie visa tai kolega Marius Jokūbaitis kalbina energetikos ekspertą Romą Švedą.Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Jau metus laiko Lazdijų rajono ūkininkui Raimundui Svipui pieno ūkyje talkina 2 įsigyti robotai. Vyras tikina, kad tai gerokai palengvino darbus ir leidžia dirbti konkurencingiau.Vievio parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis kartu su tikinčiųjų bendruomene rūpinasi parama ukrainiečiams. Klebonas pastebi, kad svarbu ne tik apgyvendinti pabėgelius ir pasirūpinti būtiniausiais poreikiais, bet ir mokytis bendrauti su karo žiaurumus patyrusiais žmonėmis.Gamtininko komentaras. Pavasarį, nutirpus sniegui, Rokiškio rajono gyventojas Virginijus Pupelis išsiruošia į miškus ieškoti elnių ir danielių ragų. Kodėl tai pelninga veikla ir kokių naudingų medžiagų yra žvėrių raguose?Ved. Rūta Katkevičienė

JAV, Japonijos ir Europos medikus neramina augantis vaikų sergamumas respiraciniu sincitijaus virusu (RSV) ir tai gali būti susiję su COVID-19 pandemija. Įdomu tai, kad RSV užsikrėtimų skaičius įprastai augdavo šaltuoju metų laiku, tačiau dabar sergamumo pakilimas registruotas neįprastai vėlai – pavasario pabaigoje, vasarą. Pavyzdžiui, vienoje Šveicarijos sostinės ligoninių vaikų padidėjęs sergamumas RSV registruotas birželio–rugpjūčio mėnesiais. Tokijaus mokslininkai pranešė didžiausią metinį RSV atvejų skaičių nuo šio viruso stebėjimo pradžios, t. y. 2003 metų. Jungtinės karalystės medikai, stebintys augantį sergamumą RSV ir jo sukeliamą bronchiolitą, su nerimu ruošiasi žiemos sezonui. Daugiausia RSV serga kūdikiai iki vienerių metų. Kokia sergamumo šiuo virusu situacija Lietuvoje? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovu Dariumi Varaškevičiumi.Kita laidos tema – astma, kuri kankina daugiau nei 300 mln. pasaulio gyventojų ir tai yra viena iš 8 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu lėtine astma serga daugiau nei 67 tūkst. gyventojų. Astmą mes dažniausiai įsivaizduojame kaip alerginių susirgimų palydovę, tačiau ši liga gali būti ir paveldima. Priepuolius sukelti taip pat gali ir tabako dūmai, rūkas, šaltis, stresas, vaistai, fizinis krūvis ir net virusinės infekcijos. Kartu įdomu ir tai, kad astmos atvejų daugiau registruojama išsivysčiusiose šalyse. Ar yra prevencinių priemonių, kurios padėtų šios ligos išvengti ar bent jau rečiau su priepuoliais susidurti? O gal sergant šia lėtine liga visą likusį gyvenimą turėsime vartoti vaistus? Apie tai pokalbis su Kauno klinikų Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadove, gydytoja pulmonologe doc. Kristina Biekšiene.Ved. Laura Adomavičienė

Anksti žuvęs poetas Vytautas Mačernis kaip niekas kitas XX a. Lietuvoje įtvirtino jauno genijaus mitą. Tačiau šiais metais minimas jo gimimo šimtmetis parodė, kad mitas nėra sustabarėjęs – poetas įdomus, skaitomas, apie jį gyvai diskutuojama.Kokia jo literatūrinio palikimo vertė? Ar jis aktualus tėra paaugliams? Ar neturėtume jo kūrybos ir gyvenimo interpretuoti iš naujo? Kaip apibrėžti talentingų poetų kupiną Mačernio kartą?Apie šiuos ir kitus klausimus laidoje „Pirmas sakinys“ kalbamės su literatūrologu ir poetu Mindaugu Kvietkausku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Mokytoja vizionierė, galbūt iškiliausia pedagogė per visą muzikos istoriją, „muzikos pribuvėja“ – tai vardai, kuriais mokiniai vadino Nadią Boulanger. Nuo Aarono Coplando iki Philipo Glasso, nuo Virgilo Thompsono iki Astoro Piazzollos, nuo Quincy Joneso iki Gražinos Bacevičiūtės, nuo Danielio Barenboimo iki Dinu Lipatti, nuo Dariuso Milhaud iki Leonardo Bernsteino – tai tik keli iš begalinio sąrašo didžiųjų, kuriuos ugdė, mokė Nadia Boulanger, savo gyvenimą pašventusi kitiems. Anksti netekusi tėvo, sesers, mylimojo, metusi kompoziciją, kūrybą, Nadia tapo pirmąja moterimi daugybėje sričių ir situacijų.Ved. Domantas Razauskas

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų nepritaria, kad būtų atlaisvinti alkoholio ribojimai.Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga pokalbis su profesore, socialinių mokslų daktare Giedre Kvieskiene.Kitą savaitę prasideda brandos egzaminai: ką svarbu žinoti kiekvienam abiturientui? Pokalbis su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene.Ved. Olga Ugriumova

„Varduose ir garsuose“ šįkart prisimename tragiškai žuvusią įstabią atlikėją Sophie, klausomės naujosios kartos džiazo grynuolių ir keleto atlikėjų, kurių muzika netelpa į jokias kategorijas. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

2021-ieji paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Anksti žuvęs kūrėjas spėjo palikti daug gilių ir jautrių eilėraščių, kuriuos per 100 metų patikrino laikas. Mačernį mėgsta ir jaunas, ir senas, jo eilės keistai pažįstamos, įsukančios ir skaudžiai gydančios. Literatūrologė Viktorija Daujotytė sako, kad poetas eiles randa ten, kur žmogui būti labai nelengva.Autorė Rūta Dambravaitė

Laidoje klausysimės muzikos atlikėjų, pradėjusių savo meninę veiklą itin anksti. Apie šį reiškinį kalbėsimės su Lietuvos jaunąja aktore Anastasija Marčenkaite, kuri būdama vienuolikos metų atliko pagrindinį vaidmenį Audriaus Juzėno kino filme „Ekskursantė" ir vėliau už šį darbą buvo pripažinta geriausia Lietuvos metų aktore. Ved. Aleksandras Špilevoj.

Today Dovilė doesn't want to get up early. But she has to because she must not miss her lectures. Will she end up going today? Find out what happens in this short story no. 3 Find full episode, text and translation at www.patreon.com/reallithuanianpodcast

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks komentatorius bei Krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius ir „Pralaužk Vieną Šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus.Dešimtojoje laidoje T.Kubilius ir A.Jankus kalbino Eurolygos ir Europos čempionato nugalėtoją Giedrių Gustą, kuris šiuo metu vadovauja Lietuvos moterų krepšinio lygai.Podcasto įrašus galite rasti jums patogiose platformose – „Podbean“, „Spotify“ bei „Apple Podcasts“. Laidos įrašą galite atsisiųsti ir į savo telefoną ar kompiuterį, kad jų galėtumėte klausyti sau patogiu laiku. „Iš eilutės“ podcastas taip pat pasiekiamas ir „YouTube.com“ platformoje.– Pirmoji Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos karta (01:10);– Triumfas Eurolygoje (03:30);– Negalima lyginti, bet palyginkime: Eurolygos ir Europos čempionato pirmosios vietos (06:30);– Vaidmuo 2006 metų pasaulio čempionate (10:35);– Pasirinkimai baigus krepšininko karjerą (14:05);– Andrejaus Urlepo treniravimo specifika (15:30);– Kaip suderinti studijas ir treniruotes (17:20);– Karjeros tarpsnis užsienyje (21:30);– Kodėl pasirinktas moterų krepšinis? (23:40);– Mergaičių trūkumas sporto mokyklose (28:20);– Pagrindinės vaikų trenerių problemos (31:35);– Ar rėkiantis treneris tinka moterų krepšiniui? (36:35);– Anksti karjeras baigiančios krepšininkės (Robertos Mizgerytės atvejis) (41:30);– Pinigai moterų krepšinyje (43:10);– Justės Jocytės fenomenas (45:35);– Ar sugrįš moterų krepšinis į Garliavą ir Marijampolę? (52:00).

The post OLEG SURAJEV PODKASTAS #6: APIE MENĄ, VAIKUS IR KĖLIMĄSI ANKSTI appeared first on 1K.

Ūkio naujienos. Kokio derliaus ūkininkai Diana ir Juozas Godliauskai tikisi iš kovo antroje pusėje pasodintų bulvių? Ką apie glifosato naudojimą žemės ūkyje kalba vaistininkas, fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius? Ved. Nijolė Baronienė.

„Gamta – visų namai“:Anksti ieškoti rudens pusiaujo. Ar dar nepamiršome gerų darbų gamtai? Pelėsakliui mesta išsigelbėjimo pirštinė. Pasimėgaukime gilių kava.

Šiandien Mėzebergo pilyje netoli Berlyno kanclerė Angela Merkel susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kaune vyksta popiežiaus vizito savanorių mokymai. Aštuonetas – begalybės simbolis, tad tikėdamiesi amžinos meilės 2018-ųjų metų aštuntojo mėnesio 18-ą dieną į Santuokų rūmus žengė daug porų. Pasaulinė švyturių diena šiandien minima Klaipėdos švyturyje. Anksti ryte Nidoje startavo estafetinis bėgimas „Pažink Lietuvą!“. Ved. Darius Kuodis.

Apsinuodyti galima darželiuose ir parkuose augančiais augalais.Sunkių alerginių reakcijų ar apsinuodijimų gali sukelti ne tik egzotiniai augalai, bet ir mūsų krašte augančios tujos, rūtos, rododendrai, hortenzijos, netgi pomidorai, ąžuolo lapai ir gilės. Kokie augalai ir kada gali sukelti alerginių reakcijų ar rimtų apsinuodijimų laidoje paaiškins Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.Dantų taisyklingam išsidėstymui įtakos turi galybė dalykų – net ir miegas nesučiaupus lūpų, neteisingas kvėpavimas ar netinkamai laikomas liežuvis. Anksti pasikonsultavus dėl nelaiku ar nevietoje dygstančių dantukų, gydymas kainuos mažiau ir bus trumpesnis.Gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas.Ved. Rasa Pekarskienė

Apsinuodyti galima darželiuose ir parkuose augančiais augalais.Sunkių alerginių reakcijų ar apsinuodijimų gali sukelti ne tik egzotiniai augalai, bet ir mūsų krašte augančios tujos, rūtos, rododendrai, hortenzijos, netgi pomidorai, ąžuolo lapai ir gilės. Kokie augalai ir kada gali sukelti alerginių reakcijų ar rimtų apsinuodijimų laidoje paaiškins Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.Dantų taisyklingam išsidėstymui įtakos turi galybė dalykų – net ir miegas nesučiaupus lūpų, neteisingas kvėpavimas ar netinkamai laikomas liežuvis. Anksti pasikonsultavus dėl nelaiku ar nevietoje dygstančių dantukų, gydymas kainuos mažiau ir bus trumpesnis.Gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas.Ved. Rasa Pekarskienė