Podcasts about humanitarini

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Vokietijoje gyvenanti tekstų autorė Messenger Marta Kuzmickaitė Jurkevičienė, kuri taip pat yra NFQ komunikacijos vadovė.Kaip padėti pirmagimiui, kai į šeimą ateina daugiau vaikų? Ką jis ar ji išgyvena ir ką išgyvena visa šeima? Tokius ir kitus klausimus atsako Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės knyga "Dviejų vaikų mama", kurioje ji pasakoja savo dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis ir psichologijos praktika. Eglė neseniai išleido ir terapinę istoriją apie naujo vaikelio šeimoje atsiradimą "Didžioji sesė".Kaip nuspręsti, ar tuoktis bažnyčioje? Ko Bažnyčia moko apie santuoką? Kodėl kyla įtampų tarp bažnyčios bendruomenės ir besituokiančiųjų ir kaip jas sumažinti? Humanitarinių mokslų daktarė vertėja ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė parašė knygą "Žiedas ir priesaika", kurioje šiuos klausimus aptaria. O kokių jums neaiškumų kyla kalbant apie vestuves bažnyčioje? Lauksime ir klausytojų skambučių.Atsigręžkim šiek tiek į praėjusius metus, Vilniaus jubiliejų. Daug prisiminimų liko, daug sukurtos produkcijos, kuri žiūrovų akis pasiekia ir keliauja po įvairias erdves šiemet. Metus kurtas filmas "Kartą Vlniuje" – pirmasis toks, kurį kūrė ir kino profesionalų komanda, ir sostinės gyventojai, svečiai, turistai. Septyni trumpametražiai dokumentiniai filmai, skirti 700-ojo Vilniaus jubiliejaus minėjimui, simboliškai užbaigė ištisus metus trukusią miesto šventę. Filmo prodiuserė Živilė Diawara ir viena iš filmo režisierių Elvina Nevardauskaitė.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasak popiežiaus Prancšikaus, „tradicija nėra muziejus, tikroji religija nėra šaldymo kamera, o doktrina auga ir vystosi kaip medis, kuris išlieka tas pats, eidamas didyn ir nešdamas vis daugiau vaisių."Archyvinėje laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius, Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas, aptaria krikščioniškosios tapatybės poslinkius ir naujas gaires Bažnyčios misijoje.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Prieš keletą dienų paskelbta, kad sopranas Vida Miknevičiūtė Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ premjeroje Berlyno valstybinėje operoje keičia Sonyą Yonchevą. Lietuvių solistė pirmą kartą atliks Elzos vaidmenį. Pokalbis su V. Miknevičiūte apie netikėtą kūrybinį iššūkį.Po renovacijos bibliotekos nebūtinai iš knygų saugyklų virsta bendruomenę telkiančia erdve. Su tokia dilema susidūrusi Molėtų biblioteka kreipėsi į Architektūros kokybės vystymo asociaciją. Jutos Liutkevičiūtės pasakojimas.LRT KLASIKA tęsia pokalbių ciklą, skirtą Lietuvos teatro 100 metų jubiliejui. Šįkart apie teatro pedagogus pasakoja Indrė Kaminckaitė.Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė, rinkdamasi savo disertacijai temą apie užkrečiamųjų ligų sampratą lietuvių folklore, turbūt negalvojo, kad ji gali tapti tokia aktuali. Pokalbis „Be kaukių“ – apie tai, kokie kovos su negandomis receptai slypi tautosakoje, iš kur kyla jos pačios domėjimasis praeitimi ir kiek skirtingų muzikinių stilių ji sutalpina savo grojaraštyje.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Kultūros naujienos spaudoje.Lietuvos rusų dramos teatras tęsia virtualių teatro premjerų Lietuvoje pasirodymą ir kviečia stebėti Karelo Čapeko pjesės „Baltoji liga“ skaitymus. Apie internetinės premjeros specifiką - pokalbis su teatro vadove Olga Polevikova ir aktoriumi Vidmantu Fijalkausku.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atveria tris iš devynių savo padalinių. Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Semiotiko Dmitrijaus Gluščevskio komentaras apie sąmokslo teorijas.Filosofai dr. Kęstas Kirtiklis ir dr. Aldis Gedutis monografijoje „Tarp vertės ir poveikio: apie tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ analizuoja „sujauktą“ humanitarinių mokslų krizės diskursą. Pokalbis su autoriais apie krizę kaip kasdienę humanitarų būseną, ne savaime suprantamą šių mokslų vertę bei ekonominį poveikį, į kurio vertinimą patys humanitarai dažnai žiūri skeptiškai. Kodėl karantino metu ypač svarbus kritinis mąstymas? Pokalbis su asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadove Milda Laužikaite. LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės parengta „Klasikos koncertų salių" apžvalga. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kodėl humanitarai, kaip taisyklė, gyvena jausdamiesi besantys nuolatinės krizės epicentre? Ką ši savijauta leidžia pasakyti apie tikras ir menamas krizes humanitarų ceche? Ar galima bent kai kurias iš jų įveikti arba bent jau sumažinti jų griaunamąjį poveikį?Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su dviem filosofais - Vilniaus universiteto docentu Kęstu Kirtikliu ir Klaipėdos universiteto profesoriumi Aldžiu Gedučiu, parašiusiais knygą “Tarp vertės ir poveikio. Apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus”. Ved. Aurimas Švedas.

LRT KLASIKA tęsia ciklą „Žiemojimas su opera“ ir pristato dar vienos operos arijos dekonstrukciją. Adomas Zubė tyrinėja Gerdos sceną iš Hanso Abrahamseno operos „Sniego karalienė“.Režisierius Artūras Areima kviečia į premjerą – spektaklį „Nothing Hurts“ pagal vokiečių dramaturgo Falko Richterio to paties pavadinimo pjesę. Premjera domisi Indrė Kaminckaitė.Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“ ir šįkart kviesime susipažinti su Vido Morkūno trumpų novelių ciklu „Pakeleivingų stotys“ (leidykla „Odilė“).Lietuvos istorija, kaip tarpdalykiškumo, polemiškumo objektas. Humanitarinių mokslų dr. Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė parašė monografiją „Kilmės įrašas“, kurioje kitaip, nei istorikai, žvelgia į lietuvio kultūrinės tapatybės kūrimo procesą.400 jaunųjų atlikėjų operoje „Paukštė“. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ kartu su partneriais Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo dienos proga parodys operą vaikams pagal M. Meterlinko pasaką – alegoriją „Žydroji paukštė“.Ved. Laima Ragėnienė.

Monografijos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ autorė Elena Baliutytė-Riliškienė pabrėžia, kad Eduardas Mieželaitis buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė, o mąstant apie jo kūrybos trajektoriją svarbiausias yra modernistinis periodas. Spalio trečią dieną šiam rašytojui būtų suėję šimtas metų, todėl šią laidą skyrėme naujai, aktualizuotai jo kūrybos ir gyvenimo apžvalgai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Turbūt ne vienam karts nuo karto tenka išgirsti, kad Lietuvos moksleiviai iš vieno ar kito dalyko olimpiados grįžo su medaliais. Kaip vyksta pasaulinės olimpiados, pasikalbėsime su ką tik iš geografijos olimpiados grįžusisias lietuviais.Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga. Knyga tokiu pavadinimu ryt bus pristatoma Seime. O kodėl raudonoji knyga ir kas gresia humanitariniams mokslams dabar kalbamės su trimis knygos autoriais, jų yra ir daugiau: Seimo nariu Mantu Adomėnu, VU TSPMI docente Nerija Putinaite, ir VU Istorijos fakulteto dekanu, profesoriumi Rimvydu Petrausku. Ved. Rūta Kupetytė.

Stanislovas Moniuška (1819–1872) – žymus kompozitorius ir kultūros veikėjas, vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje, dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu. Stanislovas Moniuška aštuoniolika aktyvios kūrybos ir kultūrinės bei meninės veiklos metų praleido Vilniuje, kur paliko ženklių pėdsakų Lietuvos kultūros istorijoje. Tiesioginiame KLASIKOS eteryje kartu su mumis Humanitarinių mokslų daktarė, muzikologė, teatro istorikė – Vida Bakutytė papasakos apie Stanislovo Moniuškos kūrybos lietuviškąją dimensiją. Ved. Marius Šinkūnas.

Penktą kartą „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ susiburs Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų atstovai, siekiantys pažinti lietuvių tautos vertybes, savimonę. Apie renginį, skatinantį atkreipti dėmesį į kalbos vaidmenį kultūroje, pokalbis studijoje su asociacijos „Balturka“ savanore Živile Jankauskaite.Kultūrinės spaudos apžvalga. Humanitarinių mokslų daktaro Tomo Kiaukos komentaras apie Klaipėdos kultūros bendruomenės bandymą rasti svetingą miesto erdvę kūrybai. Nors referendumas dėl pilietybės ir įvyko, tačiau jo rezultatai skelbia apie nekeičiamą Konstitucijos straipsnį. Pokalbyje – kokią žinią siunčiame užsienio lietuviams kūrėjams, Lietuvos vardą garsinantiems jauniesiems menininkams (mišrių šeimų atstovams) ir ko netenka mūsų kultūrinė visuomenė – dalyvauja Getisburgo koledžo (JAV) prof. dr. Rimvydas Baltaduonis, fotografas Andrew Mikšys ir kompozitorius Andrius Arutiunian. Ved. Karina Metrikytė.

Prasideda 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Lietuvai čia atstovauja Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“. Su menininkėmis bendrauja Austėja Kuskienė. Apie Poezijos pavasarį. Tai poezijos skaitymai, vykstantys memorialiniame skulptoriaus Juozo Zikaro muziejuje. Apie Zikarų šeimą iš jų namų Kaune pasakoja Kotryna Lingienė.Violončelininkas Valdas Povilaitis kiekvieną sekmadienį iš Širvintų atvažiuoja į Klaipėdą. Tam, kad susitiktų su vaikais, kurie kartu su tėvais mokosi groti violončele. Iš Klaipėdoje vykstančio Violončelės festivalio pasakoja Adomas Zubė.Šalies spaudos fotografams išdalinti „Auksiniai kadrai“. Kokią politinių, socialinių ir kultūrinių įvykių mozaiką sudėlioja šių metų „Lietuvos spaudos fotografijos“ dalyvių darbai – Indrės Kaminckaitės pasakojime.Humanitarinių mokslų daktaro Tomo Kiaukos komentaras apie Klaipėdos kultūros bendruomenės bandymą rasti svetingą miesto erdvę kūrybai. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kanados klinikinis psichologas Jordanas B. Petersonas prieš kiek daugiau nei trejus metus buvo mažai kam žinomas Toronto universiteto profesorius. Šiandien socialiniuose tinkluose jį seka ir jo knygą „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“ skaito milijonai. Bet kodėl šiam profesoriui Švedijos užsienio reikalų ministrė pasiūlė „šliaužti atgal po savo akmeniu“? Vieną ryškiausių šių dienų viešųjų intelektualų aptarsime su jo knygos vertėja Daiva Vilkelyte, TSPMI doktorantu Aivaru Žukausku ir psichologu Gediminu Tumėnu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Laikas pasikalbėti“: humanitariniai ir socialiniai mokslai – nenaudingi ar svarbūs? Apie tai studijoje diskutuos LMT Valdybos pirmininkas, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė dr. Rūta Žiliukaitė ir Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos vadovas dr. Darius Staliūnas.

„In memoriam“– teatro menininkas Eimuntas Nekrošius.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys. Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos knygų penketuką.„Meno ir mokslo laboratorijos“ vadovė, dr. Rusnės Kregždaitė tapo „Geriausios 2017 m. disertacijos“ konkurso laureate. Jos disertacija „Kultūros ir kūrybinių industrijų vertinimo modeliavimas Europos Sąjungos šalyse“ pripažinta viena geriausių Socialinių ir Humanitarinių mokslų srityje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Lamančo tunelį.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„In memoriam“– teatro menininkas Eimuntas Nekrošius.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys. Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos knygų penketuką.„Meno ir mokslo laboratorijos“ vadovė, dr. Rusnės Kregždaitė tapo „Geriausios 2017 m. disertacijos“ konkurso laureate. Jos disertacija „Kultūros ir kūrybinių industrijų vertinimo modeliavimas Europos Sąjungos šalyse“ pripažinta viena geriausių Socialinių ir Humanitarinių mokslų srityje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Lamančo tunelį.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją?Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti? Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų? Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis? Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją?Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti? Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų? Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis? Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Ar humanitarinių mokslų diplomas garantuoja tik vietą darbo biržoje?„Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros studijų, teologijos, menotyros, ligvistikos ar filologijos krypties absolventas, neradęs darbo pagal įgytą išsilavinimą, darbinasi prekybos centre arba tampa reklamos agentu, kitaip sakant, dirba menkesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tad kasmet menksta ne tik stojančiųjų į universitetų humanitarinių mokslų disciplinas jaunuolių, o ir valstybės finansuojamų vietų skaičius besirenkantiems humanitarinių mokslų disciplinas. Ir ši tendencija, beje, matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse. Tad, ar ateityje nebereikės humanitarinių mokslų specialistų? Ar ateitis priklauso tik technologijoms? Ar vis dėlto verta studijuoti humanitarinius mokslus?Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Balsys ir Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.

Ar humanitarinių mokslų diplomas garantuoja tik vietą darbo biržoje?„Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros studijų, teologijos, menotyros, ligvistikos ar filologijos krypties absolventas, neradęs darbo pagal įgytą išsilavinimą, darbinasi prekybos centre arba tampa reklamos agentu, kitaip sakant, dirba menkesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tad kasmet menksta ne tik stojančiųjų į universitetų humanitarinių mokslų disciplinas jaunuolių, o ir valstybės finansuojamų vietų skaičius besirenkantiems humanitarinių mokslų disciplinas. Ir ši tendencija, beje, matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse. Tad, ar ateityje nebereikės humanitarinių mokslų specialistų? Ar ateitis priklauso tik technologijoms? Ar vis dėlto verta studijuoti humanitarinius mokslus?Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Balsys ir Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikti aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos tyrimai rodo, kad prasčiausiai įsidarbina bei rečiausiai, pagal įgytą profesiją, dirba kolegijose socialinių mokslų srities studijas baigę absolventai. Tai pasakytina apie baigusius vadybos, verslo ir pedagogikos studijas jaunuolius. Jie dažniausiai dirba parduotuvių pardavėjais (net 14 proc.).O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.). Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikti aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos tyrimai rodo, kad prasčiausiai įsidarbina bei rečiausiai, pagal įgytą profesiją, dirba kolegijose socialinių mokslų srities studijas baigę absolventai. Tai pasakytina apie baigusius vadybos, verslo ir pedagogikos studijas jaunuolius. Jie dažniausiai dirba parduotuvių pardavėjais (net 14 proc.).O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.). Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.