Podcasts about vinco mykolai

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Literatūrologas Mantas Tamošaitis „Kalbos ryte“ pasakoja apie šiuolaikinių lietuvių autorių drąsą ir aukštos literatūrinės ambicijos būtinybę skaitytojui.Konkursą vadovauti M. K. Čiurlionio dailės muziejui laimėjo Virginija Vitkienė.Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje atgimsta Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką".Lietuvių kalbos institutui jau savaitė kaip vadovauja daktaras Darius Ivoška. Kokius iššūkius lietuvių kalbai mato naujasis institucijos vadovas?Vilniaus miesto savivaldybei likvidavus Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, Vinco Mykolaičio Putino, Vinco Krėvės ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir dabar veiks, kaip „Vilnius Unesco literatūros miestas“ padaliniai.Europos Sąjungos (ES) programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kartu su Lietuvos kultūros institutu rengia konferenciją „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Kokie iššūkiai kyla mažuosiuose Lietuvos miestuose veikiantiems knygynams?Ved. Marius Eidukonis

„Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia“, – sako prasidedančios mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė.„Vilnius Mama Jazz“ grįžta į senąsias vėžes – tarptautinė konkurso žiuri, džiazo vitrina ir ypatingas dėmesys Lietuvos muzikantams. Apie prasidedančio renginio pokyčius ir naujienas - festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.Ketvirtadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriuo muziejų ir kultūros atstovai išreiškė nepritarimą praėjusią savaitę pasirodžiusiam Vilniaus miesto tarybos sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, o jai priklausantys rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pervesti viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.Artėja jubiliejinė Lietuvos dainų šventė ir mes tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Keliaujame į Anykščius, kad sužinotume, kodėl anykštėnės ateina į merginų šokių kolektyvą „Saulašarė“.Legendinė literatūros mokytoja Violeta Tapinienė išleido prisiminimų knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, kurioje pasakoja apie svarbiausią savo gyvenimo laiką. Tai skaudūs vaikystės išgyvenimai, kai teko slapstytis su mama nuo saugumo, jos vyro Laimono Tapino liga ir didelės bendrystės, meilės jėga. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su Violeta Tapiniene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Vilniaus miesto tarybai nusprendus perorganizuoti jai priklausančių muziejų tinklą, dalis žmonių tam išreiškė pasipiktinimą. Daugiausiai diskusijų sukėlė planai naikinti Venclovų namus-muziejų, taip pat Vinco Mykolaičio-Putino bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinus butus.Europoje padaugėjus incidentų, Nacionalinio krizių valdymo centras ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sako, kad grėsmės lygis yra gana aukštas, tačiau pabrėžia, kad tai daroma prevenciškai.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui.Ved. P.Šironas

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

„Knygos teatro“ spektaklis „Altorių šešėly. Išsivadavimas“. Sukurtas pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano, išleisto Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2012 m. redakciją. Inscenizacijos autorius Raimondas Paškevičius, režisierius Saulius Vosylius. Vaidino aktoriai Raimondas Paškevičius, Redita Dominaitytė, Viktorja Kuodytė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2014 m.

Spaudos apžvalgoje – naujausias kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numeris.Nemažai mokslininkų teigia, kad ateityje kūrybiškumas bus pagrindinė savybė, be kurios žmonės negalės išgyventi. Visgi vis dar nesutariama dėl to, ar kūrybiškas mąstymas yra kiekvieno žmogaus įgimta savybė, ar įgūdis.Šiandien minime 130-ąsias Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metines. Ar įmanoma, prisimenant šį rašytoją ir vertinant jo aktualumą šiandien, nekalbėti apie knygą „Altorių šešėlyje“?Knygų apžvalgoje Vytautas Bikulčius pateikia savų įžvalgų apie argentiniečių žurnalistės ir meno kritikės Maríos Gainzos romaną „Regos nervas“ bei prancūzų rašytojo Marco Rogerio romaną „Gregoras ir Senasis Knygininkas“.Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys menininkai iš Charkivo sukūrė dokumentinį spektaklį-performansą „Perkeltas gyvenimas“, kuriame naudojami autentiški pokalbiai su moterimis, dėl karo siaubo Ukrainoje taip pat atsidūrusiomis mūsų šalyje. Tai kariškio draugės, anūkės ir mokytojos istorija. Trijų konkrečių moterų, o kartu ir šimtų tūkstančių į jas panašių moterų istorijos.Vilniaus teatras „lėlė“ pristato premjerą suaugusiems pagal to paties pavadinimo amerikiečių psichologės dr. Edith Evos Eger knygą „Pasirinkimas“.32-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, dramaturgui Gintarui Grajauskui už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“. Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.Ved. Urtė Karalaitė

700 metų jubiliejų 2023-iaisias švenčiantis Vilnius pristatė renginių programą.Sausio 6-ąją minime 130-ąsias Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metines. Ar įmanoma prisimenant šį rašytoją ir vertinant jo aktualumą šiandien nekalbėti apie knygą „Altorių šešėlyje“?Savaitgalį minimos rašytojo Anzelmo Matučio 100-osios gimimo metinės. Kiek šiandien skaitomas ir vaikų mėgstamas šis rašytojas?Paulinos Nalivaikaitės parengta klasikinės muzikos naujienų apžvalga. Joje: būsimo Aldeburgo muzikos ir menų festivalio akcentai, mecosoprano Christine Rice gautas apdovanojimas, kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio koncertas Dubajuje ir operos žvaigždės, pagerbusios dizainerės Vivienne Westwood atminimą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – 90-metį sausio 7-ąją švęsianti aktorė Elvyra Žebertavičiūtė.

2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulis švenčia 400-ąsias komedijos meistro Moljero gimimo metines.Vinco Mykolaičio Putino ir Venclovų namų muziejai šiandien kviečia mažų muziejų erdves patirti naujai, klausantis šiuolaikinės muzikos.Europos sąjungos delegacijos Laose vadovės Inos Marčiulionytės iniciatyva Laosos sostinės Vientiano bibliotekoje bus pristatytos į laosiečių kalbą išverstos 10 ES rašytojų knygų vaikams.Klaipėdos kultūros bendruomenė jau ne kartą reiškė nepasitenkinimą praėjusiais metais paskirtais Klaipėdos savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų vadovais. Daugiausiai kritikos strėlių sulaukia Klaipėdos koncertų salės vadovas Tadas Grabys. Kodėl kyla nepasitenkinimas naujuoju koncertinės įstaigos vadovu ir kaip tą kritiką priima pats T. Grabys?Atgimstantis Trakų Vokės dvaras kviečia susipažinti ne tik su XIX amžių menančia architektūra, bet ir dvarą supančios aplinkos išskirtinumais.Lietuvos kultūros taryba baigė ekspertų atranką. Kokie jos rezultatai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjo 26-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, klausiantis „Veikti ir / ar būti?“. Su festivalio direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite kalbasi Austėja Kuskienė.Lietuvos nacionalinis muziejus prieš metus pradėjo rinkti žmonių karantino kasdienybę atspindinčius daiktus ir dokumentinę medžiagą. Iš surinktos informacijos jau matyti, kuo skyrėsi pirmoji ir antroji karantino bangos.Tarptautinės frankofonijos dienos proga Kotryna Lingienė susitiko su Kaune gyvenančia šokėja ir dainininke Clara Giambino, kuri pristatė lietuvišką kūrinį pagal Vinco Mykolaičio-Putino eiles.Pasaulyje: Oskarų nominacijos ir Pritzkerio premiją gavęs architektų duetas.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie kino apdovanojimų biurokratiją – 17 puslapių taisyklių ir „3 dienos, 3 naktys“ viskam padaryti.Dailininko, fotografo Rimanto Dichavičiaus aktų fotografijų ciklas „Žiedai tarp žiedų“ ne tik tapo žanro klasika, bet, kaip sako autorius, vakarų valstybėms parodė, kad ir už geležinės uždangos gyvena žmonės. Pokalbis su menininku apie filmo scenarijaus vertą asmeninę ir kūrybos istoriją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su įdomiomis publikacijomis kultūros tema užsienio spaudoje.Mūzos Rubackytės įrašyta kompaktinė plokštelė „De la valse á labime“ pelnė 41 tarptautinio Franzo Liszto įrašų vertinimo Didįjį prizą.Klaipėdos muzikiniame teatre bus rodomas šokio spektaklis „Altorių šešėly“, pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino romaną.Social Tech hakatone kuriamos technologijos padedančios įsijausti į kito žmogaus kailį.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ ketvirtadienį baigia politinius debatus, kuriuose nagrinėjama partijų rinkiminių programų kultūros dalis. Debatai rengiami LRT iniciatyva ir lėšomis. Partijų atstovai yra kviečiami pagal Vyriausios Rinkimų Komisijos partijų rinkimų numerių eiliškumo principą. Paskutinėje debatų laidoje diskutuoja „Krikščionių sąjungos“ atstovas Tomas Bakučionis ir „Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Šarūnas Birutis. Laidoje dalyvauja ir nepriklausoma kultūros ekspertė Laime Kreivytė.Kaune prasideda Istorijų festivalis. Šiemet festivalio tema - „Pertrauktas gyvenimas“.Spalio 9- ąją Vilniuje duris atveria atsinaujinęs Radvilų rūmų dailės muziejus. Čia pirmą kartą bus ekponuojama Vladimiro Tarasovo paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“.Ved. Marius Eidukonis

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino parafrazėes skaito aktorius Arnas Rosenas. Įrašas 1997 m.

„Man labiausiai patinka V. M. Putino eilėraščiai. Už tai jį labai vertinu", – atvirai savo požiūrį atskleidžia jo palikimo saugotoja Ula Zaleskytė. „Rašytojo, literato, dramaturgo, vertėjo gyvenimo peripetijas palieku spręsti istorikams, literatūros mokslininkams, žinovams, kurie iš pagrindų nagrinėja rašytojo gyvenimą ir kūrybą“, – sako Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus muziejininkė Ula Zaleskytė.

„Atrask Lietuvą“: Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. „Man labiausiai patinka V. M. Putino eilėraščiai. Už tai jį labai vertinu", – atvirai savo požiūrį atskleidžia jo palikimo saugotoja Ula Zaleskytė. "Rašytojo, literato, dramaturgo, vertėjo gyvenimo peripetijas palieku spręsti istorikams, literatūros mokslininkams, žinovams, kurie iš pagrindų nagrinėja rašytojo gyvenimą ir kūrybą“, – sako Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus muziejininkė Ula Zaleskytė.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio- Putino eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio- Putino eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio- Putino eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaito Aleksas Kazanavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaito Aleksas Kazanavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaito Aleksas Kazanavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito aktorius Arnas Rosenas. Įrašas 1994 m.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito aktorius Arnas Rosenas. Įrašas 1994 m.

Šiandien sukanka 50 metų nuo poeto ir rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino mirties. Vytautas Kernagio balsas primena vieną gražiausių jo simbolistinių eilėraščių, sukurtą 1922 metais apie amžiną laisvės siekį. V. Mykolaitis-Putinas – ne tik pirmojo lietuvių psichologinio romano „Altorių šešėly“ autorius, bet ir vienas iš pirmųjų viešų intelektualų, miesto kultūros, modernios pasaulėjautos literatūroje pradininkas. Toliau „Pakeliui su klasika“ grojaraštis su estišku akcentu. Tam yra dvi progos. Estų dirigentui Nemei Jarviui šiandien sukanka 80 metų. Pernai N. Jarvis su estijos nacionalinius simfoninius orkestru viešėjo Vilniuje, LVSO surengtame Baltijos orkestrų festivalyje. Beje, sovietmečiu N. Jarvis buvo palikęs Sovietų sąjungą ir pasiprašęs politinio prieglobsčio JAV. Kita estiška proga – estų senosios muzikos ansamblis „Hortus musicus“ birželio 9-ąją pradės tarptautinį Tytuvėnų vasaros festivalį. Pradedamąjį koncertą tiesiogiai transliuosime mūsų kanalu. Tad šiandien – trumpa pažintis su seniausiu buvusios sovietinės imperijos specializuotu senosios muzikos ansambliu, įpusėjusiu 5-ąjį veiklos dešimtmetį. Maždaug po pusvalandžio studijoje sulauksime viešnios – operos artistės Viktorijos Miškūnaitės. Birželio 9 ir 11 d. Vilniaus festivalyje vyks V. Belini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera, Viktorija joje ruošia Džuljetos vaidmenį. Dainininkė neseniai stažavo Italijoje ir teigia, gerokai patobulinusi savo dainavimo stilių. Apie tai išgirsime iš jos pačios.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino parafrazėes skaito aktorius Arnas Rosenas. Įrašas 1997 m.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Rūpintojėlis – nuo liaudiško pamaldumo iki tautinės simbolikos. „Viešpats mums atrodė esąs ne kur aukštybėse, už debesų, bet čia pat menku Rūpintojėliu parimęs“, – rašė pranciškonų vienuolis Leonardas Andriekus. Apie Rūpintojėlį – menotyrininkės, teologo ir literatūrologo įžvalgos.Menotyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė aptars Rūpintojėlio sampratą ir profesionaliosios bei liaudiškosios dailės sąsajas. Prof. Alfonsas Motuzas aiškins, kad teologinėje plotmėje Rūpintojėlis reiškia Kristų Karalių be sosto. Literatūrologas dr. Eugenijus Žmuida nagrinės Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Rūpintojėlis“, atkreips dėmesį į jo filosofinius ir mitologinius aspektus.Įrašyta 2016 m. balandžio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus surengtame seminare.

Rūpintojėlis – nuo liaudiško pamaldumo iki tautinės simbolikos. „Viešpats mums atrodė esąs ne kur aukštybėse, už debesų, bet čia pat menku Rūpintojėliu parimęs“, – rašė pranciškonų vienuolis Leonardas Andriekus. Apie Rūpintojėlį – menotyrininkės, teologo ir literatūrologo įžvalgos.Menotyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė aptars Rūpintojėlio sampratą ir profesionaliosios bei liaudiškosios dailės sąsajas. Prof. Alfonsas Motuzas aiškins, kad teologinėje plotmėje Rūpintojėlis reiškia Kristų Karalių be sosto. Literatūrologas dr. Eugenijus Žmuida nagrinės Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Rūpintojėlis“, atkreips dėmesį į jo filosofinius ir mitologinius aspektus.Įrašyta 2016 m. balandžio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus surengtame seminare.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Vincas Aleknavičius.

„Muzikiniame pastiše“ – Vinco Mykolaičio-Putino muziejus. Antroje laidos dalyje – muzika pagal lietuvių poetų tekstus.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio-Putino eiles skaito Aleksas Kazanavičius.

„Knygos teatro” spektaklis „Altorių šešėly”. „Išsivadavimas” . Sukurtas pagal Vinco Mykolaičio –Putino romano, išleisto Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2012 m. redakciją. Inscenizacijos autorius Raimondas Paškevičius. Režisierius Saulius Vosylius. Vaidino aktoriai: Liudą Vasarį – Raimondas Paškevičius, Auksę – Redita Dominaitytė, Liuciją – Viktorija Kuodytė. Radijo įrašo garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, redaktorė Vida Mikšytė.

„Knygos teatro” spektaklis „Altorių šešėly”. „Išsivadavimas” . Sukurtas pagal Vinco Mykolaičio –Putino romano, išleisto Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2012 m. redakciją. Inscenizacijos autorius Raimondas Paškevičius. Režisierius Saulius Vosylius. Vaidino aktoriai: Liudą Vasarį – Raimondas Paškevičius, Auksę – Redita Dominaitytė, Liuciją – Viktorija Kuodytė. Radijo įrašo garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, redaktorė Vida Mikšytė.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Mykolaičio Putino eiles skaito Arnas Rosenas.

Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, ryšys su muzika.Antroji laidos dalis papildys pirmąją – klausysimės muzikos, sukurtos pagal įvairių poetų tekstus.

Vargonininko Bernardo Vasiliausko jubiliejus. Paskutinį „Muzikinio pastišo“ pusvalandį skambės lietuvių kompozitorių dainos pagal šių metų jubiliato, prieš 120 metų gimusio poeto Vinco Mykolaičio-Putino eiles.