Podcasts about kitiems

Psichiatras Leonas Kačinskas prieš 6 metus išgirdo diagnozę – ketvirtos stadijos vėžys, gyventi liko mažiau nei pusmetis. Medikai ir kolegos iki šiol gūžčioja pečiais, o Leonas, keliolika kartų viršijęs prognozuotą gyvenimo trukmę, toliau tęsia darbus, konsultuoja onkologinius ligonius (neretą jų nustebindamas ir nuteikdamas optimistiškai) ir pagaliau mėgaujasi gyvenimu, stipriau jausdamas jo skonį.Ved. Lavija Šurnaitė.

„Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia“, – sako prasidedančios mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė.„Vilnius Mama Jazz“ grįžta į senąsias vėžes – tarptautinė konkurso žiuri, džiazo vitrina ir ypatingas dėmesys Lietuvos muzikantams. Apie prasidedančio renginio pokyčius ir naujienas - festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.Ketvirtadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriuo muziejų ir kultūros atstovai išreiškė nepritarimą praėjusią savaitę pasirodžiusiam Vilniaus miesto tarybos sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, o jai priklausantys rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pervesti viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.Artėja jubiliejinė Lietuvos dainų šventė ir mes tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Keliaujame į Anykščius, kad sužinotume, kodėl anykštėnės ateina į merginų šokių kolektyvą „Saulašarė“.Legendinė literatūros mokytoja Violeta Tapinienė išleido prisiminimų knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, kurioje pasakoja apie svarbiausią savo gyvenimo laiką. Tai skaudūs vaikystės išgyvenimai, kai teko slapstytis su mama nuo saugumo, jos vyro Laimono Tapino liga ir didelės bendrystės, meilės jėga. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su Violeta Tapiniene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus yra turtingiausias ne tik Lietuvos regionas, bet ir pirmauja tarp kitų Baltijos šalių. Ar tai nesukelia kartėlio jausmo kitiems Lietuvos gyventojams? Pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu.Taip pat laidoje – dirbtinio intelekto galimybės ir grėsmės kompiuterinių žaidimų versle. Kas gali netekti darbo?Ir apie piratavimo mokestį, kurį beveik kiekvienas iš mūsų susimoka.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Pirma Evangelinio Biblijos instituto Tarnystės mokyklos 2024 m. pavasario semestro paskaita. Ciklas: Biblijos apologetika. Tema: Esminiai egzistenciniai klausimai, krikščioniškoji apologetika, jos samprata ir taikymas. Lektorius: Laurynas Jacevičius (apologetika.lt). http://apologetika.lt/

Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoTūkstančiai galaktikų užfiksuota NASA, ESA, CSA, STScI nuotraukoje SMACS 0723

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.Ved. Ignas Klėjus

Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.Ved. Rūta Simanavičienė

Eidamas 55-us metus savo namuose Los Andžele mirė aktorius Matthew Perry, geriausiai žinomas iš serialo „Draugai“, kuriame kūrė Chandlerio Bingo vaidmenį. Aktorius ilgus metus kovojo su priklausomybėmis nuo alkoholio ir narkotikų, vėliau padėjo priklausomiems žmonėms sveikti. Viename iš interviu jis yra sakęs, kad didžiausias jo noras – būti palikusiam pėdsaką pirmiausia ne kaip serialo „Draugai“ personažui, o kaip žmogui, padėjusiam kitiems. Šiandien apie priklausomybes kalbamės su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.Lapkričio 3-5 dienomis vyks IV Tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Apie konkursą ir chorinės muzikos padėtį, chorų dirigentų pasirengimą Lietuvoje ir pasaulyje kalbamės su LMTA Choro dirigavimo katedros vedėju, Tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso vienu iš organizatorių, žiuri nariu prof. Gintautu Venislovu.Kitų metų Europos kultūros sostinės bus Bad Išlis Austrijoje, Budė Norvegijoje ir Tartu Estijoje. Kultūros sostinės Tartu kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Apie pirmos lietuviškos operos premjerą Vilniuje Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga radijo cikle „Vilniaus motyvas“ pasakoja Fausta Savickaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ apsilankys 2022 metų Europos tango čempionė, profesionali argentinietiško tango šokėja Vilniaus tango teatre Rūta Keller.Ved. Gerūta Griniūtė

Alytaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma praėjusiame tarybos posėdyje nubalsavo už projektą, pagal kurį neformaliojo vaikų švietimo teikėjams iki 100 kvadratinių metrų stadionų ir patalpų naudojimo paslaugos kaina yra 2 eurai už 1 akademinę valandą ir didėja po 1 eurą už 1 akademinę valandą už kiekvieną papildomą 100 kvadratinių metrų. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (asmenų grupei ar vienam asmeniui) iki 100 kvadratinių metrų stadionų ir patalpų naudojimo paslaugos kaina yra 25 eurai už 1 akademinę valandą ir didėja po 5,00 eurus už 1 akademinę valandą už kiekvieną papildomą 100 kvadratinių metrų nuo pradinės sumos. Kodėl prireikė branginti įkainius paprašėme pakomentuoti Alytaus miesto tarybos valdančiųjų socialdemokratų frakcijos vadovą Mindaugą Šimą. Tuo tarpu opozicijos atstovas, konservatorius Povilas Labukas, tokį valdančiųjų priimtą sprendimą komentuodamas pabrėžė, kad valdantieji apskritai formuoja rankos maitintojos principą, kada nėra jokių tvarkų ir kad viskas būtų sprendžiama už uždarų durų.

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

ČIA TIK TARP MŪSŲ: dalykai, kurių pavydim kitiems žmonėms by Negyvas Eteris

Vieniems tai būdas pagerbti praeitį. Kitiems – priežastis pasibarti dėl dabarties. Tačiau kodėl vieni paminklai priimami su visuotine simpatija, o dėl kitus norima versti jų dar nepastačius?Ved. Aidas Puklevičius

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris, atėjus Naujiesiems, nepagalvotų „jau šiais metais tai tikrai padarysiu tai, ko seniai nesiryžau padaryti, atsikratysiu žalingų įpročių, valgysiu mažiau ir sveikesnį maistą, sportuosiu, mokysiuosi... Ir dar visokiausių minčių kyla šiuo stebuklingu, metų virsmo metu. Apie naujametinį stebuklą, kurio laukiame visi laidoje kalbamės su aktore, humoriste, režisiere, populiaria tinklaraštininke Violeta Trečiokaite Mičiuliene.Ar su metais keičiasi pažadai sau ir kitiems ir, ar lengviau jų laikytis, o gal, tapę brandesni, tiesiog nebežadame sau? Yra tokia nuomonė, kad, po komikų vardais dažnai slepiasi jautrūs ir net liūdni žmonės. Kokia Violeta yra iš tikrųjų? Apie baimes, atradimus, praradimus, silpnybes ir stiprybes – linksmas pokalbis apie rimtus dalykus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vieniems Kalėdos, Kūčios ir visas šventinis laikotarpis - nuolat būryje. Kitiems - nuolat vienatvėje. Šiais metais bent jau soc tinkluose buvo ypač daug prisipažinimų, kad šventės džiugios ne visiems - vieni supranta, susirinkę prie stalo, kokie yra skirtingi ir kaip sunku būti kartu, kiti tiesiog liūdi, nes yra per daug vieniši, o dar kiti turi savo priežasčių. Jei vienas - tikrai nebūtinai nelaimingas. BET. Kalėdų rytą kalbiname žmogų iš gausios šeimos, ir tokį, kuris gyvena vienas.Pdovanoti tinkamas dovanas yra didelis menas, kurį įvaldę tikrai ne visi. KAs lemia, kad vieniems tai puikiai sekasi, kitiems ne? Apie tai - tekstas BBC portale, pavadintas 'Why some people are great at giving gifts". O mes pasidomėjome šia tema ir siūlome jums dar ir lietuvišką kampą - ką daryti, jei esate netalentingų dovanotojų aukos. Tiksliau tariant, jei šįryt po eglute radote ką nors nereikalingo ar jus net suerzinusio. Komentuos VU Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.Šiandien ir ryt LRT pristato premjerą – dviejų dalių muzikinį spektaklį „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ (pamatu imtas tas pasakos variantas, kurį užrašė Jonas Basanavičius). Mediatekoje spektaklį bus galima ne tik girdėti, bet ir matyti – jam sukurta animacija. Scenarijaus autorė, režisierė ir kompozitorė Brigita Bublytė

Kai kurių teigimu, skelbti savo tikėjimą kitam asmeniui, siekiant jį / ją atversti, yra netolerantiška. Ką tokiu atveju daryti krikščionims, kurie esminę krikščionybės žinią - Evangeliją - siekia paskelbti visiems ir, žinoma, viliasi jų atsivertimo? Kas yra Evangelija ir kodėl krikščionys taip primygtinai ją siūlo visiems? Apie šiuos ir panašius klausimus Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) pakalbino Lietuvos krikščionių studentų bendrijos vadovę Sigitą Makčinskienę ir ieskauDievo.lt koordinatorių Robertą Peteraitį.   Vaizdo įrašas: https://youtu.be/Dx-ffagaciY   Svetainė: http://apologetika.lt/   Facbook: https://www.facebook.com/apologetika.lt/   Parama mūsų veiklai: http://apologetika.lt/index.php/parama/   Prisidėkite prie apologetika.lt misijos per Patreon čia: https://www.patreon.com/apologetikalt

Ilga, sunki ir vingiuota kelionė - nuo ilgų metų alkoholio gniaužtuose iki blaivaus gyvenimo, suvaldžius priklausomybę. Jolanta pasiryžo nelengvam atvirumui, kad atskleistų visą priklausomybės siaubą ir padėtų kitiems.Ved. Lavija ŠurnaitėV. Raupelio nuotr.

Kelmės rajono jaunasis ūkininkas Tautvilas Putvis, gavęs įsikūrimo paramą, trečius metus augina gyvulius. Mediniame tvarte daug rankų darbo, mažos supirkimo kainos, politikų sprendimai atšaldė vaikino entuziazmą. Dabar jis nepataria kitiems užsiimti gyvulininkyste. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas mano, kad jaunimo kaime mažėja labiausia dėl netinkamos žemės ūkio politikos.Bitininkų Armoškų šeima – gerai žinoma ne tik Raseinių rajone. Šiluvos mokykloje biologijos- geografijos mokytoju dirbęs Gediminas jau šešti metai užsiima tik bitininkyste ir į verslą įtraukė žmoną ir dukrą su sūnumi, kuris dar moksleivis, bet jau tikras tėčio pagalbininkas.Kokia nauja daržovių auginimo tendencija per karantiną šį pavasarį išryškėjo Latvijoje?Ved. Arvydas Urba

Koronavirusas daug kam sujaukė gyvenimo planus. Kitiems leido atrasti kažką naujo. 21-erių metų panevėžietė Patricija Mingelaitė leidosi į tolimus žygius pėsčiomis piligrimų takais. Ji sako, kad nuotykiai slepiasi visur ir labiausiai džiugina, kad ryte atsikėlusi nežinai, kokie nuotykiai tavęs lauks kelyje, o gebėjimą vaikščioti reikia vertinti kaip gyvenimo dovaną.Ved. Vytaras Radzevičius

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektoriuje. Pakalbėsime apie tai, į ką Lietuva lygiuojasi žmogaus teisių srityje ir kodėl žmogaus teisės tampa nesutarimų visuomenėje priežastimi. Aptarsime, kas yra lygios galimybės, kur glūdi diskriminacijos šaknys ir kaip geriau su tuo kovoti – valstybės reguliavimu ar stiprinant pilietinę visuomenę?Ved. Donatas Puslys

Vieniems prekybininkams karantinas – puikiausi uždarbiai. Kitiems, uždarytiems, – išgyvenimo metas. Jie sako, jeigu Vyriausybė neleis pradėti dirbti parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko, teks reikalauti paramos diferencijavimo, kad tie, kurių veikla sustabdyta ilgiausiai, gautų jos daugiausiai. Laidos viešnia – Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Elektros kaina kitąmet keičiasi visiems Lietuvos gyventojams. Tik šis pokytis – dėl skirtingų priežasčių. Didžiajai daugumai elektra brangsta vidutiniškai 4 proc. už kilovatvalandę. Kitiems ji gali brangti, pigti arba kainuoti tiek pat, kiek jie moka dabar. Laidos svečias – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.Ved. Irma Janauskaitė

Vis daugiau miestų gyventojų automobilius iškeičia į elektrinius paspirtukus. Augant jų skaičiui gatvėse, daugėja ir problemų. Neleistinose vietose kertantys gatvę arba ignoruojantys raudoną šviesoforo signalą, be apsaugos priemonių važiuojantys ar apsvaigę nuo alkoholio paspirtukininkai kitiems eismo dalyviams neretai tampa tikru galvos skausmu.Ar elektriniai paspirtukai yra patogi transporto priemonė, tausojanti gamtą, o gal vis dėlto pavojų kelyje keliantis eismo dalyvis? Laidoje dalyvauja: Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo saugumo skyriaus viršininkė Laura Salokaitė, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin, vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, LRT.lt portalo eismo redaktorius Paulius Vaitekėnas.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Grupė 120 ir jos narys Dovydas Laukys kartu su atlikėju Viliumi Popendikiu išleido naują kūrinį „Dideli“. Jie papasakojo apie bendro darbo pradžią, dainą ir norą padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Daugeliui pirmiausia jis yra Kukutis – poezijos knygos „Kukučio baladės“ autorius. Kažkas jį atpažįsta tik iš Vytauto Kernagio dainų. Kitiems jis – puikus eseistas, giliai, intelektualiai reflektavęs gyvenimo sovietmečiu patirtį ir autentiškai apmąstęs XX amžiaus Lietuvą. „Pirmame sakinyje“ – 1936-ųjų balandžio 1-ąją gimęs, 2013-ųjų balandžio 5-ąją iškeliavęs Marcelijus Martinaitis: archyviniai įrašai, dainos ir pokalbis su jo kūrybos tyrinėtoja literatūrologe dr. Akvile Rėklaityte. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Premjera! Dainininkės ir kūrinių autorės Justės Kraujelytės darbas „Stormy Waters“ ne kartą sukosi ir vis dar sukasi LRT OPUS grojaraščiuose. Šiandien greta pastarojo atsidūrė ir dar viena, ką tik į plačiuosius internetus paleista daina „Like they say or do“ iš debiutinio, pavasario pabaigoje pasirodysiančio merginos minialbumo „Therapy“. Aštriabriauniai standartai, visuomenės spaudimas ir išsilaisvinimas – tik keli kertiniai taškai, lydintys naują atlikėjos kūrinį. Apie viską plačiau – pokalbis su Juste Kraujelyte studijoje. Ved. Kristupas Naraškevičius.

Pagalba kitiems Buitinisfilosofas.lt

Kinijoje dėl koronaviruso protrūkio uždaromi miestai. Virusas fiksuojamas ir kitose šalyse, aukų ir sergančiųjų skaičiai didėja. Naujasis Libano premjeras sako, kad ministrų kabinetas toks, kokio reikalavo nuo spalio protestuojantys libaniečiai. Tačiau žmonės tai vadina akių dūmimu ir toliau renkasi į demonstracijas. Kaip monarchijos išsilaiko moderniais laikais?

Nuo mažens esame mokomi mandagumo, pagarbos vyresniems. Ir toks elgesys puikiai pasiteisina: tampame auklėtojų, senelių, mokytojų numylėtiniais, greit pritampame draugų būryje. Tačiau neretai mandagumas virsta nuolaidžiavimu ir savo poreikių ignoravimu. Prarandame save. Negebame pasakyti – „Ne“! Tampame prislėgtomis būtybėmis be nuomonės, baimingai besidairančiomis į kitus. Kokia nuolaidžiaujančio elgesio kaina? Kaip pastebėti ribą tarp lankstaus mandagumo ir bergždžio aukojimosi? Kaip išsaugoti savitumą nežeidžiant kitų?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai Agnei Zuokienei.“Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujausias Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ tarptautiniame Skandinavijos kino festivalyje apdovanotas dviem prizais – tarptautinė žiuri jį pripažino geriausiu ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje, o pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Juozas Budraitis pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Pokalbis su režisieriumi apie įvertinimus ir naująjį filmą.Liepos pradžioje vykusiose LNDT organizuojamose „Versmės“ kūrybinėse dirbtuvėse geriausiomis paskelbtos, toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pakviestos dvi kūrėjos: dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič. Abi kūrėjos savo darbuose gilinasi į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi: Dovilė Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą, o Kristina Marija Kulinič pasirinko savo senelio istoriją. Kaip subtiliai ir universaliai atskleisti sau artimo, bet kitiems nežinomo žmogaus istoriją? Ar „mažosiomis istorijomis“ lengviau kalbėti apie dabar aktualias problemas ir temas? Pokalbis su D. Zavedskaite ir K. M. Kulinič. „Klasikos enciklopedija“ – apie Sokratą. Ved. Austėja Kuskienė.

Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, susiduriančius su psichologiniais sunkumais, kokie jie bebūtų: depresija, nerimas ar paprasčiausia XXI a. skuba. Ar vidinė santarvė ir harmoningas gyvenimas tampa nūdienos prabanga? Jei vis tik taip, kaip ją pasiekti? Ar tą galima padaryti pačiam? Džiugina tai, kad pagalbinių priemonių vis tik yra: vienos jų – joga, meditacija ir sveika gyvensena. Šiandienos „Vasaros popietėje“ asmeninėmis rekomendacijomis ramybės paieškose bei įvairialypėmis patirtimis dalinasi ne vieną grubų gyvenimo išbandymą turėjęs, tačiau pastaruosius statybine medžiaga geresniam sau pavertęs jogas, sveiko gyvenimo šalininkas ir festivalio-stovyklos „Debesų Pieva“ organizatorius Kęstutis Kaupas. Kadaise su keliomis priklausomybėmis kovojęs vyras šiandien kuria užuovėją norintiems stabtelėti bent akimirką ir pažvelgti į pasaulį platesnėmis akimis. Renginyje, kurio priešakyje – Kęstutis, galima rasti tiek meno terapiją ir karštą jogą, tiek vidines keliones, akluosius pasivaikščiojimus ir naktinius žygius, tiek priklausomybių žaidimus ir paskaitas apie emocinį intelektą.Antroje laidos dalyje – skambutis viešųjų ryšių su visuomene specialistei, renginių organizatorei Dovilei Mardosienei. Mergina, nuolat besisukanti intensyviame informacijos sraute, net kelis kartus ryžosi keliauti į vietą, kurios nepasiekia nei žinutės, nei skambučiai, nei greičiausias interneto ryšys – į tylos stovyklą. Tylos stovyklose neretai vyksta meditacijos, jogos, mantros praktikos, taip pat ir tylėjimo praktika, kurios metu dažnai vienintelė komunikacinė priemonė – tik raštelis praktikos vedantiesiems. Kas tai – seniai lauktas poilsis, o gal daug valios ir pastangų reikalaujantis išbandymas?Prie mikrofonų netyli – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Vienas iš linksmiausių mano gyvenime kada sutinktų žmonių! Rimantas tikrai sugeba užkrėsti kitus savo neišblėstančia pozityvia energija bei gero juoko dozėmis. Šis žmogus niekada nesustoja padėti kitiems būdamas renginių vedėju bei įsigyjant naujus namus, tuo pačiu kasdien judėdamas savo didžiulio potencialo link, todėl išreiškiu didelę pagarba šiam žmogui. Užsukite į puslapį kuriame rasite mokomųjų kursų bei programų: https://www.equitynest.co/all-products --- Send in a voice message: https://anchor.fm/reallysocialestate/message

Parlamentarai siūlo priimti atskirą Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymą. Komunizmo šmėkla tebeklaidžioja po Lietuvą! Taip bent mano Seimo nariai, siekiantys nauju įstatymu uždrausti propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose. Kitiems atrodo, kad ta šmėkla – jau tik mūsų galvose, o gynybos priemonių nuo jos ir taip pakanka.Ved. Audrius Matonis.

„10-12“: kodėl miesto vaizdas tapo politizuotu?Ar vaikštant mieste dažnai susimąstome, kad prieš save matome prastą skonį? Architektūra ir skulptūros: miestų erdvių sprendimai tapo politizuoti, pamirštant estetinį pojūtį. Kad ir Vyčio skulptūros atidengimas Kaune. Vieniems tai tautinio simbolio pergalė. Kitiems – prasto skonio rezultatas. Kokie yra visuomenės reikalavai architektūrai ir ar ji turi būti tik funkcinė? O gal atėjo metas grožiui?Taip pat išsamiai apie ginklus: kodėl psichikos sutrikimų užsienyje turėjęs šeimos žudikas gavo ginklą Lietuvoje? Ir kiek iš viso žmonių apsiginkluoja?Ir Kinija pasauliniame prekybos kare bei jos ekonominiai interesai Lietuvoje. Aktualijos, spauda ir gyvenimas užsienyje.Veda Mindaugas Aušra.

„10-12“: kodėl miesto vaizdas tapo politizuotu?Ar vaikštant mieste dažnai susimąstome, kad prieš save matome prastą skonį? Architektūra ir skulptūros: miestų erdvių sprendimai tapo politizuoti, pamirštant estetinį pojūtį. Kad ir Vyčio skulptūros atidengimas Kaune. Vieniems tai tautinio simbolio pergalė. Kitiems – prasto skonio rezultatas. Kokie yra visuomenės reikalavai architektūrai ir ar ji turi būti tik funkcinė? O gal atėjo metas grožiui?Taip pat išsamiai apie ginklus: kodėl psichikos sutrikimų užsienyje turėjęs šeimos žudikas gavo ginklą Lietuvoje? Ir kiek iš viso žmonių apsiginkluoja?Ir Kinija pasauliniame prekybos kare bei jos ekonominiai interesai Lietuvoje. Aktualijos, spauda ir gyvenimas užsienyje.Veda Mindaugas Aušra.

Mažai, kas jį matė. Vieni jau daug metų svajoja sutikti. Kitiems ir pėdsakų gana, kad pasijustų nejaukiai. Penkios istorijos apie susitikimus su plėšrūnais, kurie nepalieka abejingų.V. Karpavičiaus nuotrauka.

Mažai, kas jį matė. Vieni jau daug metų svajoja sutikti. Kitiems ir pėdsakų gana, kad pasijustų nejaukiai. Penkios istorijos apie susitikimus su plėšrūnais, kurie nepalieka abejingų.V. Karpavičiaus nuotrauka.

Ūkio naujienos. Specializuoto avių auginimo ūkio šeimininkas Anykščių raj. ūkininkas veterinarijos gydytojas Žilvinas Augustinavičius tvirtina, kad šį rudenį iš ganyklų į tvartus sugrįš daugiau nei įprasta apšlubusių avių. Ir tai dar ne viskas ką blogo joms pridarė lietūs. Vieniems šakelės nulipusios oranžinėmis šaltalankių uogomis tik akį džiugina. Kitiems – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, vaistas nuo šimto ligų. Maždaug 200 Lietuvos ūkininkų, kurių šaltalankių uogynai užima pustrečio tūkstančio hektarų – netradicinis verslas. Kokie jo rezultatai šiemet?

Ūkio naujienos. Specializuoto avių auginimo ūkio šeimininkas Anykščių raj. ūkininkas veterinarijos gydytojas Žilvinas Augustinavičius tvirtina, kad šį rudenį iš ganyklų į tvartus sugrįš daugiau nei įprasta apšlubusių avių. Ir tai dar ne viskas ką blogo joms pridarė lietūs. Vieniems šakelės nulipusios oranžinėmis šaltalankių uogomis tik akį džiugina. Kitiems – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, vaistas nuo šimto ligų. Maždaug 200 Lietuvos ūkininkų, kurių šaltalankių uogynai užima pustrečio tūkstančio hektarų – netradicinis verslas. Kokie jo rezultatai šiemet?

Gedimino dievaitavimai. Laida kviečia į naujo albumo sutiktuves ir pokalbį su jo autoriumi – Gediminu Žiliu. Šis žmogus daugeliui žinomas, kaip puikus muzikantas, grojantis grupėse „Atalyja“, „Skylė“, kūrybiškai prisidedantis prie jų repertuaro. Kitiems jis žinomas, kaip senosios baltų kultūros žinovas, tradicijų gaivintojas, tęsėjas ir kūrėjas. Pokalbis suksis ne vien apie naująją kompaktinę plokštelę mįslingu pavadinimu „Dievaitavimai“, bet ir apie protėvių paveldą bei jo gyvavimą šiandien plačiau. Žinoma, skambės ir muzika.

Gedimino dievaitavimai. Laida kviečia į naujo albumo sutiktuves ir pokalbį su jo autoriumi – Gediminu Žiliu. Šis žmogus daugeliui žinomas, kaip puikus muzikantas, grojantis grupėse „Atalyja“, „Skylė“, kūrybiškai prisidedantis prie jų repertuaro. Kitiems jis žinomas, kaip senosios baltų kultūros žinovas, tradicijų gaivintojas, tęsėjas ir kūrėjas. Pokalbis suksis ne vien apie naująją kompaktinę plokštelę mįslingu pavadinimu „Dievaitavimai“, bet ir apie protėvių paveldą bei jo gyvavimą šiandien plačiau. Žinoma, skambės ir muzika.

Vieni džiaugiamės kiekvienu dieną pradedančiu rytu, kiti gi bambame, kad jis ir vėl atėjo. Vieni pasaulį matome baltą, kiti – tik juodą. Vieni negalime be dramų, konfliktų, keblumų – jų ieškome ar net patys sukuriame. Kitiems pakanka draugiškų, ramių, netgi rutininių santykių.Kodėl ir kaip renkamės žvelgti į tą patį supantį pasaulį? Ar įmanoma vienu kartu pamatyti abi jo puses – šviesiąją ir gąsdinančią tamsiąją?

Vieni džiaugiamės kiekvienu dieną pradedančiu rytu, kiti gi bambame, kad jis ir vėl atėjo. Vieni pasaulį matome baltą, kiti – tik juodą. Vieni negalime be dramų, konfliktų, keblumų – jų ieškome ar net patys sukuriame. Kitiems pakanka draugiškų, ramių, netgi rutininių santykių.Kodėl ir kaip renkamės žvelgti į tą patį supantį pasaulį? Ar įmanoma vienu kartu pamatyti abi jo puses – šviesiąją ir gąsdinančią tamsiąją?