Podcasts about bavarijos

Pabėgti iš Rytų Berlyno, pasislėpus amerikietiškos ginkluotės dėžėje. Toks kažkada mamos puoselėtas planas įkvėpė Bavarijos žurnalistą sukurti šešių dalių audioserialą. Minint 35-ąsias Berlyno sienos griūties metines, laidoje „10-12“ kalbėsime, kokį pėdsaką ji paliko žmonių gyvenimuose.Ne tik karo lauke, bet ir kasdieniame gyvenime, nors dronų poreikis sparčiai auga, juos pilotuoti gebančių - trūksta. Kaip sprendžiami kylantys iššūkiai?Priimta nauja ES Miesto nuotekų valymo direktyva. Ja siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų. Tačiau vaistų gamintojus vienijančios asociacijos tvirtina, kad direktyva priimta neatlikus išsamaus poveikio vertinimo, o joje numatytos nuostatos gali itin neigiamai atsiliepti farmacijos sektoriui: brangs būtiniausi ir kiti vaistai, taip pat ims jų trūkti.Vilniaus rajone ūkį ,,Geltoni botai“ kuria Ina Grecka su šeima. Kol kas šeima gyvena tarp miesto ir kaimo, bet didžiausia svajonė yra ir toliau puoselėti jau įkurtą vynuogyną ir uogų ūkį. Moteris sako, kad vynuogyne tenka taikytis prie besikeičiančio klimato ir galimų rizikų. Vynuogyne Vilniaus rajone lankėsi ir Iną Grecką kalbino LRT Radijo žurnalistė Rūta Simanavičienė.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių bebrų, bet tikrojo skaičiaus niekas nežino. Žinoma tai, kad pagal tankumą tai yra viena gausiausių populiacijų Europoje, kur praėjusiame amžiuje beveik išnaikinti bebrai vėl sugrįžta.Dėl mėsos ir ūkiams daromos žalos bebrai medžiojami – kasmet per sezoną daugiau nušaunama tik šernų, elnių ir stirnų.Bet miestuose įsikuriantys bebrai savivaldybėms kartais tampa galvosūkiu.Tuo metu mokslininkai sako, kad bebrai – gamtinėms ekosistemoms ypač svarbios rūšys. Nors jų skaičių reguliuoti tenka, svarbu tai daryti apgalvotai ir prisiminti, kad upės ir ežerai priklauso ne vien žmonėms.Autorė Vaida PilibaitytėLaidoje panaudota Bavarijos radijo žurnalistės Helenes Koeck medžiaga

Prieškalėdiniame „Kitame laike“ jūsų laukia paskutinės šiais metais muzikinės leidybinės naujienos su Domanto Razausko pristatymais. Jau netrukus – visų metų geriausiųjų leidinių sąrašai! O kol kas: Simono Rattle'o diriguojama Mahlerio 9-oji su Bavarijos radijo simfoniniu orkestru, Thelonious Monkas pagal pianistą iš Graikijos, Thomas Adèsas Suomijoje, 50 metų neišleistas Donaldo Byrdo koncertas iš Montrė džiazo festivalio, Wagnerio „Parsifalio siuita“ pagal Londono filharmoninį orkestrą, džiazo milžinas Benny Carteris ir audiofilinis jo albumo perleidimas, o pačioje pabaigoje – Moczarto fortepijoninės sonatos pagal puikiąją Angelą Hewitt!

Pasaulinės Fanny Hensel kūrinių premjeros, visas Mario Jansono ir Bavarijos radijo simfoninio orkestro Gustavas Mahleris, naujausias Rono Carterio albumas, Lelandas Whitty iš grupės „BADBADNOTGOOD“ – visa tai muzikinės leidybinės naujienos, kurias pristato Domantas Razauskas. O taip pat – sudiev į „Kitą laiką“ tik ką iškeliavusiam „Tvin Pykso“ kompozitoriui Angelo Badalamenti.

Paskelbti 12a kūrėjų, pretenduojančių gauti Nacionalines kultūros ir meno premijas.Operos solistas, vokalo profesorius Thomas Baueris nepabijojo nerti į avantiūrą ir atokiame Bavarijos kampelyje pastatė koncertų salę, įsipareigodamas be nuolatinio biudžeto ją valdyti bent 25-erius metus. Apie milijoną, kurį salei pastatyti turėjo rasti pats pašnekovas, žilus plaukus, kuriuos jam kainavo ši avantiūra, ir kodėl Blaibacho koncertų salėje bilietai gali būti brangesni negu Miuncheno filharmonijoje – Julijaus Grickevičiaus ir Rasos Murauskaitės pokalbis.LRT Metų apdovanojimuose „Metų ambasadoriumi“ pretenduoja tapti režisierė Giedrė Žickytė, režisierius Laurynas Bareiša ir menininkas Julijonas Urbonas. Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavęs menininkas Julijonas Urbonas įsteigė fiktyvią Lietuvos erdvės agentūros laboratoriją. Su Julijonu Urbonu kalbėjosi Austėja Kuskienė.Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Architektų sprendimai išlieka amžiams – kaip sukurti tai, kas būtų funkcionalu, kas kuria miestų veidus? Tai tarsi lygtis su daugybe nežinomų kintamųjų ir be formulių jai išspręsti, tačiau architektūros tikslas – rasti sprendimą. Taip kalba patys architektai, vienas jų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Ambrasas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Tęsiasi Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis, ypatingą dėmesį skiriantis edukacijai. Apie jį pasakoja festivalio koordinatorė Beatričė Baltrušaitytė.Šiandien minimos Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Vytauto V. Landsbergio mintys apie lietuvių tautos patriarchą.Praėjusį savaitgalį Blaibache baigėsi beveik metus trukęs Lietuvos kultūros sezonas Bavarijoje. Pokalbiai su uždarymo renginiuose dalyvavusio kamerinio choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu ir Bavarijos žemės mokslo ir meno ministru Berndu Sibleriu.Tęsiasi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams kuriamas pasakojimų ciklas. Šį kartą istorija skiriama totorių visuomenės ir kultūros veikėjams, teisininkams broliams Leonui ir Olgierdui Kričinskiams.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie ryškiausius kino muzikos kūrėjus, apdovanotus Grammy statulėle už išskirtinius kino garso takelius.„Be kaukių“ – dainininkė ir aktorė, skirtingų etninių vokalo tradicijų ir eksperimentinio balso naudojimo ekspertėBrigita Bublytė. Pokalbis apie tai, kaip vystėsi jos karjera nuo tada, kai Eimuntas Nekrošius atrankoje pasakė – „Štai, Džuljeta!“ iki šiandienos, kai savo kūryboje Brigita jungia flamenko ir sutartines.Ved. Rasa Murauskaitė

Žurnalo „Metai“ apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalga: apie kopijavimą ir autorių teises. Kuo čia dėtos taro kortos, kodėl nukopijuotas tradicinis portugališkas megztinis prisidėjo prie tradicijos sustiprinimo ir kaip belgų meno centras pažeidė autorių teises?„Ryto allegro“ pradeda Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtą pasakojimų ciklą. Pirmoji istorija – apie totorių maldos namų, mečečių, skaudžius likimus.Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ – septyni Lietuvos kino kūrėjų filmai siekia apdovanojimų svarbiausiose konkursinėse festivalio programose ir trys iš jų švenčia pasaulines filmų premjeras. Pirmoji iš jų – pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvaujantis penktasis režisieriaus Kristijono Vildžiūno vaidybinis darbas „Dainos lapei“.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai Arūnas Gudinavičius ir Vincas Grigas pristato tyrimą „Nelegalių ir legalių lietuviškų elektroninių knygų asortimentų analizė“. Kaip ir kodėl nelegalių elektroninių knygų vartojimas paplitęs Lietuvoje bei kokie pokyčiai reikalingi, kad situacija keistųsi?Sekmadienį rytų Bavarijos miestelyje Blaibache baigėsi Europos kultūros sezonas, taip pat ir mūsų šalies kultūrą ten pristatanti renginių serija. Įspūdžiais dalijasi LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius ir vyresn. muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Indrė Kaminckaitė

Dalis pasiskiepijusių trečiąja COVID-19 vakcinos doze sutriko, nes pastebėjo e-sveikatoje atnaujintą Europos sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą. Dar daugiau, nors jame pažymėta, kad žmogus yra pasikiepijęs trimis vakcinos dozėmis, dalis oro linijų bendrovių programėlių tokio dokumento iškart nepriima. Ką svarbu žinoti išsiruošus į kelionę, papasakos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.Danijoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, šalis vėl grįžta prie ribojimų. Apie gyvenimą Danijoje, mokytojavimą ir akistatą su koronavirusu šalies ligoninėse papasakos Kopenhagoje medicinos sesele dirbanti lietuvė.Tikriausiai visi namuose turime senų, jau perskaitytų ir nebereikalingų knygų. Tačiau ar žinote, kur tokias knygas dėti, kai namuose joms laikyti nebėra vietos?Šiomis dienomis mažame, bet jaukiame Bavarijos mieste Blaibache vyksta Lietuvos kultūros dienų uždarymas. Antroje laidos dalyje pokalbis su ten viešinčiu radijo stoties „LRT Klasika“ vadovu Julijumi Grickevičiumi, kuris papasakos, kuo išskirtinis šis renginys.Nenumaldomai artėjant didžiausioms žiemos šventėms, domimės, kaip savo šventinį rūbą jau ruošia šalies miestai. Kaip miestiečius ir jų svečius šiemet žada nustebinti Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti miestai.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Surinkti išbarstytą istoriją ir naujam gyvenimui prikelti apleistą Kamariškių dvarą, tokius tikslus sau kelia Inovatorių slėnis pradėjęs įgyvendinti projektą siekiantį paversti Kamariškes centrine Zarasų krašto kultūros erdve.Knygų apžvalgaMO muziejuje įvyko konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimai. Šiemet tarptautinė komisija geriausiu jaunuoju tapytoju Baltijos šalyse paskelbė Dominyką Sidorovą.Parodoje „Gyvi Namai“ – išskirtinės istorijos apie Kauno menininkų namus.Fotografijos šventė Klaipėdoje.Drauge su Ieva Prudnikovaite kalbėsime apie Pablo Nerudos meilės lyriką.Laidą užbaigsime su kolegomis Rasa Murauskaite ir Julijumi Grickevičiumi iš Bavarijos lietuvių dienų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Speciali koncerto transliacija iš Miuncheno pradės projektą „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“. Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui diriguos viena ryškiausių dirigenčių – maestra Mirga Gražinytė-Tyla.Sostinės Vokiečių gatvėje duris atveria Vilniaus muziejus. Apie pirmąją parodą, pastate dirbusius mėsininkus ir Vilnių pasakoja muziejaus darbuotojai Rasa Antanavičiūtė, Povilas Andrius Stepavičius ir Rūta Miškinytė, juos kalbina Austėja Kuskienė.Dar viena Danijos radijo parengta pažintis su kompozitore Emilie Mayer.Lietuvos kompozitorių sąjunga skelbia geriausius praėjusių metų kūrinius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aktorius Dainius Tarutis, neseniai pristatęs filmą „Nematomi teatro žmonės“. Kodėl jis teatrą lygina su dviračio grandine? Teatro dienos išvakarėse – pokalbis ne tik apie aktorystę, bet ir apie tuos teatro darbuotojus, kurie dažniausiai lieka už kulisų.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Klaipėdoje – pirmoji Astos Grušelionienės margintų margučių paroda. Kokią žinią neša tradiciniai margučių raštai?Penktajame ciklo „Koncertas vienam“ vakare – operas solistas Modestas Sedlevičius ir pianistas Sergio Fundaro. Išskirtinis pasirodymas įrašytas Bavarijos radijo studijoje Miunchene. Laidoje – apie vakaro programą ir bendrą ciklo atmosferą.Tarp geriausių praėjusių metų Lietuvos kompozitorių kūrinių – Vaclovo Augustino „Da Pacem, Domine“, jį nuotoliniu būdu yra atlikęs choras „Jauna muzika“. Apie kol kas konkurse pirmaujantį kūrinį – pokalbis su kompozitoriumi.LRT KLASIKA jungiasi prie Europos transliuotojų sąjungos projekto ir pradeda ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šįkart – pažintis su italų kompozitore Francesca Caccini.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – gamtininkas, režisierius, „Sengirės fondo“ iniciatorius Mindaugas Survila. Pokalbis apie tris paras medyje lauktą pelėdžiukų šokį, dokumentinio kino galią ir senųjų Lietuvos miškų saugojimą.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Klasikos koncertų salėBavarijos radijo choro, Miuncheno radijo orkestro koncertas Miunchene. Solistai Mari Eriksmoen (sopranas), Anke Vondung (mecosopranas), Merit Ostermann (kontraltas), Oleksiy Palchykov (tenoras), Andreas Wolf (bosas-baritonas).

Rugsėjo 30-iosios vakarą eidama 75-uosius mirė žymi operos artistė, vienas žaviausių praėjusių dešimtmečių sopranų – amerikietė Jessey Norman. Netrukus jos atminimui skirtas laidos puslapis. Toliau - apie prestižinį tarptautinį apdovanojimą Bavarijos radijo simfoninio orkestro vadovui Mariui Jansonui. Tolesnės laidos minutės skirtos tarptautinei muzikos dienai: skambės muzika apie muziką ir meilę muzikai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Ką reiškia premjero žodžiai apie žiniasklaidą? Ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo skandalą komentuojantis premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad galbūt geriau būtų milijonus eurų skirti ne žiniasklaidai, o skurdžiausioms šeimoms. Kaip elgtis, kai daugiabučiame name kyla gaisras? Vilniuje nuo ugnies vyras išsisuko, perlipęs į kaimyno balkoną.Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkai Bavarijos rinkimuose daugumos negavo.Vengrija uždraudė žmonėms miegoti viešose vietose.Kaip savo naminius gyvūnus apsaugoti nuo vilkų? Ved. Edvardas Kubilius, red. Madona Lučkaitė.

60 minučių”: ką reiškia premjero žodžiai apie žiniasklaidą?Ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo skandalą komentuojantis premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad galbūt geriau būtų milijonus eurų skirti ne žiniasklaidai, o skurdžiausioms šeimoms. Kaip elgtis, kai daugiabučiame name kyla gaisras? Vilniuje nuo ugnies vyras išsisuko, perlipęs į kaimyno balkoną.Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkai Bavarijos rinkimuose daugumos negavo.Vengrija uždraudė žmonėms miegoti viešose vietose.Kaip savo naminius gyvūnus apsaugoti nuo vilkų?

Marijampolės kino teatras „Spindulys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentras (parengė Irena Alperytė).Paroda „Mistinė tikrovė – Sietlas Vilniuje“ VDA Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“.„Klasikos enciklopedija“: Liudvikas antrasis iš Bavarijos.

Marijampolės kino teatras „Spindulys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentras (parengė Irena Alperytė).Paroda „Mistinė tikrovė – Sietlas Vilniuje“ VDA Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“.„Klasikos enciklopedija“: Liudvikas antrasis iš Bavarijos.

„Naujienų pulse“: Pažymint trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus operai „Prūsai“. Kauno šokio teatras „Aura“ pakvies į pirmąją šių metų premjerą: prie spektaklio „Sprendimas“ kūrybinės komandos prisijungė garsi Nyderlandų menininkė Guda Koster. Šiandien Georges Bizet operoje „Karmen“ LNOBT pagrindinę partiją dainuosianti Jovita Vaškevičiūtė skaičiuoja savaites, likusias iki kelionės Argentinon. Buenos Airių „Colón“ teatre kovo mėnesį lietuvių mecosopranas dainuos vengrų kompozitoriaus Péterio Eötvöso operoje „Trys seserys“. Kita žinia iš LNOBT – čia svečiuojasi viešnia iš Paryžiaus nacionalinės operos – baleto pedagogė Élisabeth Maurin. Milžiniško populiarumo internete sulaukęs „Tilidūdos“ dainelių rinkinys papildytas penkiomis naujomis animuotomis dainomis. Dainų aranžuotes vėl kūrė grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius, įrašuose girdimi Aistės Smilgevičiūtės ir ūgtelėjusio jų sūnaus Eivydo balsai, - praneša Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Berlyno filharmonijos orkestras savo garbės nariu paskelbė iš Rygos kilusį dirigentą Marį Jansonssą, sausio 14-ąją atšventusį 75-metį ir šiuo metu vadovaujantį Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui. Apie visa tai – netrukus kalbėsime plačiau, o paskutinės laidos minutės prabėgs skambant žaismingoms ansambli „The Philarmonics“ aranžuotėms.

„Naujienų pulse“: Pažymint trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus operai „Prūsai“. Kauno šokio teatras „Aura“ pakvies į pirmąją šių metų premjerą: prie spektaklio „Sprendimas“ kūrybinės komandos prisijungė garsi Nyderlandų menininkė Guda Koster. Šiandien Georges Bizet operoje „Karmen“ LNOBT pagrindinę partiją dainuosianti Jovita Vaškevičiūtė skaičiuoja savaites, likusias iki kelionės Argentinon. Buenos Airių „Colón“ teatre kovo mėnesį lietuvių mecosopranas dainuos vengrų kompozitoriaus Péterio Eötvöso operoje „Trys seserys“. Kita žinia iš LNOBT – čia svečiuojasi viešnia iš Paryžiaus nacionalinės operos – baleto pedagogė Élisabeth Maurin. Milžiniško populiarumo internete sulaukęs „Tilidūdos“ dainelių rinkinys papildytas penkiomis naujomis animuotomis dainomis. Dainų aranžuotes vėl kūrė grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius, įrašuose girdimi Aistės Smilgevičiūtės ir ūgtelėjusio jų sūnaus Eivydo balsai, - praneša Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Berlyno filharmonijos orkestras savo garbės nariu paskelbė iš Rygos kilusį dirigentą Marį Jansonssą, sausio 14-ąją atšventusį 75-metį ir šiuo metu vadovaujantį Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui. Apie visa tai – netrukus kalbėsime plačiau, o paskutinės laidos minutės prabėgs skambant žaismingoms ansambli „The Philarmonics“ aranžuotėms.

Šiandien laida išvien apie jubiliejus ir sukaktis. Sausio 13 dieną smuikininkui Jurgiui Dvarionui sukako 75-eri. Netrukus klausysimės jo griežimo. Tą pačią dieną sukako 10 metų, kai šį pasaulį paliko tenoras Sergejus Larinas, savo tarptautinės karjeros skrydį pradėjęs Vilniaus scenoje. Skambės pokalbių su artistu fragmentai ir, žinoma, muzika, vardan kurios jis kovėsi su sunkia liga. „Norėjau išgyventi, kad galėčiau dainuoti“, – šypsodamasis kalbėjo Sergejus Larinas, nežinodamas, kad likimas jam tebuvo skyręs pusantrų metų. Sausio 14 dieną - latvių kilmės dirigentui Mariss‘ui Jansons‘ui, nūnai Bavarijos radijo simfoninio orkestro muzikos direktoriui sukako 75-eri. Jam skirsime paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį.

Šiandien laida išvien apie jubiliejus ir sukaktis. Sausio 13 dieną smuikininkui Jurgiui Dvarionui sukako 75-eri. Netrukus klausysimės jo griežimo. Tą pačią dieną sukako 10 metų, kai šį pasaulį paliko tenoras Sergejus Larinas, savo tarptautinės karjeros skrydį pradėjęs Vilniaus scenoje. Skambės pokalbių su artistu fragmentai ir, žinoma, muzika, vardan kurios jis kovėsi su sunkia liga. „Norėjau išgyventi, kad galėčiau dainuoti“, – šypsodamasis kalbėjo Sergejus Larinas, nežinodamas, kad likimas jam tebuvo skyręs pusantrų metų. Sausio 14 dieną - latvių kilmės dirigentui Mariss‘ui Jansons‘ui, nūnai Bavarijos radijo simfoninio orkestro muzikos direktoriui sukako 75-eri. Jam skirsime paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Pirmosios širdies transplantacijos Lietuvoje 30-metis.Aplinkos ministerija inicijuoja viešą pasitarimą apie medžių kirtimą miestuose. Šiandien vyks iškilminga ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvo įjungimo ceremonija. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Rubrika „Mokslo vardai“: egzoplanetos.Verslo naujienos: audros „Harvis“ nuostoliai ekonomikai.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Rubrika „Radijo dokumentika“: Bavarijos kaimo istorija.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

„Mano darbas man patinka ir manau, kad į tai prasminga investuoti. Bet aš pirmiau imčiausi spręsti kur kas svarbesnes problemas – tas, kurių turime čia, Žemėje,“ – sako aeronautikos inžinierius Martinas Kreutzas. Darbo dienomis jis kuria saulės elementus kosminiams laivams, o šeštadienius leidžia viename iš Miuncheno bendruomeninių daržų. Vyras tiki, kad daržininkystė yra politinis veiksmas, padedantis miesto gyventojams neatitrūkti nuo gamtos ir geriau suprasti maisto pramonės poveikį aplinkai.Tuo metu kitame Bavarijos sostinės rajone, kitapus upės, menininkė Katrin Siebeck įkūrė daržą tam, kad padėtų pabėgėliams. „Man tai daugiau nei daržas“, – sako moteris, taip pat įtraukianti naujakurius į savo meno projektus.

„Mano darbas man patinka ir manau, kad į tai prasminga investuoti. Bet aš pirmiau imčiausi spręsti kur kas svarbesnes problemas – tas, kurių turime čia, Žemėje,“ – sako aeronautikos inžinierius Martinas Kreutzas. Darbo dienomis jis kuria saulės elementus kosminiams laivams, o šeštadienius leidžia viename iš Miuncheno bendruomeninių daržų. Vyras tiki, kad daržininkystė yra politinis veiksmas, padedantis miesto gyventojams neatitrūkti nuo gamtos ir geriau suprasti maisto pramonės poveikį aplinkai.Tuo metu kitame Bavarijos sostinės rajone, kitapus upės, menininkė Katrin Siebeck įkūrė daržą tam, kad padėtų pabėgėliams. „Man tai daugiau nei daržas“, – sako moteris, taip pat įtraukianti naujakurius į savo meno projektus.

Ar tėvai turėtų padėti vaikams ruošti namų darbus? Kokie privalumai ir trūkumai, kai tėvai sėdi su vaikais prie namų darbų?Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais. Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių. Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų. Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui. Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius? Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.

Ar tėvai turėtų padėti vaikams ruošti namų darbus? Kokie privalumai ir trūkumai, kai tėvai sėdi su vaikais prie namų darbų?Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais. Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių. Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų. Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui. Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius? Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.