Podcasts about tikriausiai

Tikriausiai esate žiūrėję filmą „Egzorcistas“ (jų daugiau nei vienas). Makabriškos scenos, kuriose draskosi ir kitus mėgina žaloti demonų kankinama jauna moteris, gąsdina ir žadina smalsumą. Pasinaudodama mūsų žingeidumu populiarioji kultūra pateikia pigius atsakymus, kuriais tūlas tiki. Žmones traukia mistiniai reiškiniai. Bet ir krikščionių bendruomenėse, kai kalbama apie velnią, dažniausiai pasitenkinama nepilnu, supaprastintu jo apibūdinimu, tik iš dalies atitinkančiu (arba visai ne) tai, kas apie jį parašyta Šventajame Rašte. Laidoje aptariu vieną ryškiausių velnio savybių, kuri, kad ir kaip bebūtų keista, labai būdinga ir žmonėms.

„Tikriausiai nebūtų lengva paaiškinti, iš ko atpažįstate šedevrą. Pripildyti šviesos ir jus užplūdusio džiaugsmo, jūs netikėtai užčiuopiate paslaptingą Grožį, kurio jūsų siela taip neapsakomai laukė“, – rašė Maurice Zundelis. Toks jausmas iš tiesų apima skaitant Emily Dickinson eiles, kurias ji pati yra įvardijusi kaip laišką pasauliui. Šioje laidoje skaitau ir kontempliuoju tą slėpiningą ir dievišką pasaulį, kurį atveria nepakartojama Dickinson kūryba. „Čia tai – ką šiandien tau nešu – Tik tai, ir dar širdis – Tik tai, širdis, ir dar laukai, Ir pievų šiugždesys. Skaičiuok verčiau – pamirščiau jei – Skaičius kažkas žinos. Tik tai, širdis ir bitės dar, Kur glaudžias dobiluos.“ Daugiau E. Dickinson eilių galite paskaityti čia: https://biciuliams.lt/emily-dickinson-laiskai-pasauliui/ https://biciuliams.lt/emily-dickinson-laiskai-pasauliui-ii/

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kuo įdomus į „Tartu 2024“ programą įtrauktas laiko turėjimo festivalis „Aigu om!“?„10-oji Vilniaus tarptautinė dailininko knygos trienalė 2024“ šiemet bus paskutinė. Kodėl?Kaip asteroidai gauna vardus?Savaitgalį baigėsi 77 Kanų kino festivalis.Pianistas Darius Mažintas ir operos solistas Jonas Sakalauskas suvienijo jėgas ir atidarė „Naujosios operos studiją“.Domantas Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą. Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu. Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida. Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai. Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“. Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje. Gero klausymo, Marija

RT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Dovile Galdauskaite, kuri savo disertacijoje nagrinėjo, kokią įtaką besikeičiantys lyčių vaidmenys ir gynenimo būdas daro vaikų susilaukimui.Tikriausiai dažnas iš mūsų yra pats radęs ar girdėjęs istorijų apie rastus senovinius papuošalus, monetas ar akmeninius kirvelius. Galbūt labai knieti išbandyti naują pramogą vaikštant po laukus ir mojuojant metalo ieškikliu ir pajusti atradimo džiaugsmą? Bet ką daryti radus trijų kapeikų monetą ar žalvarinę pasaginę segę? Ar galima archeologinius radinius pasilikti, o gal juos verta parduoti? O jei atiduoti, tai į ką ir kur kreiptis? Ar galima metalo ieškikliu naudotis kaimyno lauke, o gal galima kasinėti savame miške? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome su istorikais.Maisto ir virtuvės atliekos vis dar sudaro didelę dalį į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmetamo turinio. Kad daugiau atliekų virstų naudingais produktais, o ne nukeliautų į sąvartyną, jau nuo 2024 m. visoje šalyje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tvarką, kaip bus rūšiuojamos šios atliekos jau paskelbė Vilniaus savivaldybė. Ar jau rūšiuojate maisto atliekas – pokalbis su klausytojais.Rokiškėnai, užauginę net 25 tonas moliūgų, sugalvojo, kaip išradingai juos panaudoti. Savo sodybą išpuošė daržovėmis ir kviečia visus užsukti į svečius. Be jokio atlygio svečius priimantys šeimininkai ne tik pamoko, ką galima pasigaminti su moliūgais, bet ir pavaišina šių daržovių sriuba.

Su vaikais kalbame apie poilsį, laisvalaikį ir tingėjimą. Ar tingėti tikrai nuodėmė? O gal kartais išties reikia NIEKO neveikti ir tiesiog gulėti ištiesus kojas ant kilimo? Atsako vaikai!

„Ji nebuvo kokybiškesnė, ji buvo kitokia. Fotografija atspindi savo laiką. Tai atminties instrumentas. Ji yra tokia, kokia yra visuomenė“, – svarstydamas apie tai, kokia analoginė fotografija yra šiandien, sako vienas iš Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio organizatorių – fotografas Andrejus Antonau.Tikriausiai ryškiausia Klaipėdos baleto prima Beata Molytė atidarė savo vardo baleto mokyklą, tačiau po septynerių metų balerinos asmeninis ir profesinis gyvenimas persikėlė į Vilnių, tad baleto mokyklai buvo iškilusi grėsmė užsidaryti. Greičiausiai taip ir būtų nutikę, jei ne klaipėdietė, verslininkė Alina Velykienė.Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.Naujuosiuose Valkininkuose, kur pušų paunksmėje glaudžiasi įvairiausios sanatorijos, senelių globos namai ir grybų bei uogų surinkimo ir apdirbimo įmonė, šalia vietinės katilinės kelis metus veikia parodų erdvė „Menų skalbykla“. Joje galima pamatyti Pauliaus Šliaupos ir Laimos Matuzonytės parodą „fonai ir žaidėjai“.„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti . O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dviejų reikšmingų ir labai skirtingų muzikos atlikėjų, Madonnos ir Nicko Drake‘o, sukaktys.Meno lauke žmogui nukristi iš nuovargio vis dar yra savotiškas garbės medalis – sako saugumo ekspertė, Merilando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė. Ji taip pat yra itin aktyvi kultūros veikėja – tiek vartotoja, tiek kūrėja, pati save vadina menininke mėgėja su pasimėgavimu. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje mokslininkė pasakoja apie savo sąlytį su kūryba, nusivylimą greitai kuriamu menu ir konfliktus kultūroje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Pirmasis sintetinis vaistas pasaulį išvydo prieš daugiau nei 150 metų. Ir nuo to laiko daugelis sunegalavę net negalime įsivaizduoti, kad kažkada žmonės įvairių ligų gydymui pasitelkdavo augalus. Visgi, nors ir sugalvojome, kaip gydytis tikslingiau, tačiau, kaip išspręsti su vaistų kūrimo procesu susijusius iššūkius, atsakymo vis dar neturime.Tikriausiai ryškiausia Klaipėdos baleto prima Beata Molytė atidarė savo vardo baleto mokyklą, tačiau po septynerių metų balerinos asmeninis ir profesinis gyvenimas persikėlė į Vilnių, tad baleto mokyklai buvo iškilusi grėsmė užsidaryti. Greičiausiai taip ir būtų nutikę, jei ne klaipėdietė, verslininkė Alina Velykienė.Vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė šįkart pasakoja apie knygą, kurios nerekomenduotų jautresniems skaitytojams bei kūrinį, kuris galėtų sudominti romano „Ten, kur gieda vėžiai“ mėgėjus.Rugpjūčio 19 dieną Lietuvoje vyks tradicinis 13-asis intelektualusis motociklininkų ralis, kuris apjungs objektus atliepiančius ypatingai svarbias Lietuvai temas į vieną dieną veikiantį maršrutą.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – paskutinis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių.Tarp daugybės namų, gatvių ir kitos pilkosios infrastruktūros miestų parkai tampa ramybės ir atgaivos oazėmis, teikiančiomis daugybę ekologinių ir rekreacinių naudų. Vilniaus universiteto geografė dr. Ieva Misiūnė atliko Vilniaus miesto parkų vertinimą. Ką jis atskleidė?Šiandien lenkų kino režisieriui Romanui Polanskiui sukanka 90 metų. Kas ryškiausiai žiba jo filmografijoje? Kaip kito jo kūrybos stilius laike?Ved. Urtė Karalaitė

Pokalbio epicentre – trys ciklo „Prabilę namai“ (leidykla „Aukso žuvys“) knygos, pasakojančios apie Vokiečių, Žydų ir Mėsinių gatves.Su kokiais svarbiausiais iššūkiais susiduria mokslininkai nusprendę tyrinėti XIX amžiuje arba XX amžiaus I pusėje Vilniuje gyvenusių žmonių buitį ir būtį mikroistoriniame lygmenyje? Kokiuose archyvuose saugomi ir kokie šaltiniai gali mums papasakoti konkrečių Vilniaus miesto gatvėse stovėjusių namų bei jų šeimininkų istorijas?Kodėl Vokiečių gavę XIX a. antroje pusėje galima pavadinti „Akropoliu po atviru dangumi“? Kokios parduotuvės veikė šioje gatvėje XIX amžiuje? Anot archyvinių šaltinių, kampiniame Vokiečių ir Mėsinių gatvių name, 382-ojoje posesijoje, buvo įsikūrusios net 25 įmonės: 17 parduotuvių, 2 pinigų keityklos, fotoateljė ir 4 dirbtuvės. Kaip visi tie prekybininkai, pinigų keitėjai, fotografas ir amatininkai galėjo išsitekti viename name?XXI a. vilniečių ir miesto svečių pasivaikščiojimai senamiesčio gatvėmis tampa tikru iššūkiu dėl šaligatviais skriejančių paspirtukų. O kokie pavojai laukė vilniečių XIX a. arba XX a. pirmojoje pusėje išėjusių pasivaikščioti po Vokiečių ar Mėsinių gatves?Kodėl Žydų gatvės statusas Vilniuje XIX-XX a. sandūroje buvo ypatingas? Kas yra „eksdivizinis namas“ ir kaip „eksdivizinių namų“ atsiradimas įtakojo žydų kvartalo bei žydų gatvės raidą?Vilniuje yra kelios gatvės, kurių pavadinimas kilo nuo ten gyvenusių ir dirbusių profesinių bendruomenių: Stiklių, Rūdninkų, Vežėjų, Tymo, Odminių, Vežėjų, Amatų, Lentpjūvių ir kitos. Tikriausiai „amatininkiška“ yra ir Mėsinių gatvės pavadinimo kilmė?Kodėl dalis istorinės Mėsinių gatvės buvo pavadinta Antokolskio vardu?Kaip suprasti žodžius, esą tarpukario epochoje Mėsinių gatvė ne tik savo architektūra, bet ir gyvenimo būdu pretendavo į seniausios ir konservatyviausios miesto gatvės statusą?Pokalbis su knygų ciklo „Prabilę namai“ autorėmis istorikėmis dr. Aelita Ambrulevičiūte ir Giedre Polkaite-Petkevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Mūsų bendruomenės pirties seansai svečiuose pas „Ivanas muša gongą“ pakuždėjo mintį įrašyti pokalbį apie grūdinimąsi, šaltį, karštį, ką jie daro su mūsų kūnu ir smegenimis, ir kaip šiais malonumais mėgautis teisingai. Neretai žmonės bijo maudynių šaltame vandenyje, nes galvoja, kad susirgs. O ką apie tai sako mokslas? Su „Vilnelės pankų“ bendruomenės nariais, Wim Hof metodo instruktore, dviejų vaikų mama Igne Degutyte ir Arnu Repečka, pirties „Ivanas muša gongą“ direktoriumi kalbame ne tik apie grūdinimosi subtilybes, bet ir apie motyvaciją keisti gyvenimą, kai jis tavęs netenkina. Abu pašnekovai, paklausti, kas privertė juos pamilti šaltą vandenį dalinosi, kad nesunku buvo pastebėti akivaizdų nuotaikų svyravimo sumažėjimą, geresnę savijautą, stipriai praretėjusias ligas, o kur dar kaskart ūgtelėjęs pasitikėjimas ir pasididžiavimas savimi, kad „štai, aš vėl peržengiau savo galimybių ribas“ ir „negaliu“ tapo „galiu“. Nemenką vaidmenį vaidina ir motyvuojanti bendruomenė, apie kurią taip pat pakalbėsime. Tikriausiai labiausiai įsiminusi mintis iš pokalbio man buvo apie tai, jog maudynės visais metų laikais, išmoko pamilti savo šalies klimatą ir mokėti juo džiaugtis kasdien, o ne tik gyventi nuo vasaros iki vasaros. Tai iš tiesų yra didelis džiaugsmas ir laisvė. Kaip susibūrė Vilnelės pankai, kas yra Wim Hof ir kaip atsirado šis metodas, kuo jis ypatingas, kodėl visgi žmonės lenda į tą šaltą vandenį ir kenčia šitą kančią, kodėl mums vertingas trumpalaikis stresas, kuo maudynės šaltame vandenyje primena gimdymą, ką reikia būtinai žinoti prieš lendant į šaltą vandenį ir ką labiau reikia ruošti – savo kūną ar protą dalinasi grūdinimosi entuziastai, šalto vandens ir pirties mylėtojai Ignė Degutytė ir Arnas Repečka. „Kalba mamos“ tinklalaidė gyvuoja rėmėjų ir reklamos dėka. Stengiamės, kad ji būtų nuoširdi ir rekomenduotume tai, ką ir pačios naudojame, kuo tikime ir pasitikime. O šį pokalbį remia vaistinė CAMELIA, kurios šūkis „mažos kainos“ nėra tik reklaminis triukas. Labai gerai pamenu, kai rinkausi viską, ko reikėjo prieš antrąjį gimdymą, ir daugumą produktų geriausiomis kainomis, skyrusi tikrai daug laiko paieškoms, nes mėgstu sutaupyti, radau būtent CAMELIA vaistinėje. Mūsų šeima čia randa mylimus ECOSH papildus, tarp kurių – geležis, vitaminai C ir D, kokybiški žuvų taukai. Man patinka, kad ECOSH papildai yra bioaktyvios formos, vienos pakuotės pakanka net 3 mėnesiams, nėra konservantų, o kapsulės yra augalinės kilmės. Ypač patogu, kad prekes galima užsisakyti internetu, o atsiimti – artimiausioje vaistinėje, kurioje tikrai kompetentingai patarti gali vaistininkai. Už galimybę įrašyti pokalbį kokybiškai tradiciškai AČIŪ tariu VU radijo stočiai START FM. Jeigu nori klausyti daugiau pokalbių, susitikti rytmečiuose ir pirties seansuose Vilniuje, bendrauti uždaroje Kalba mamos grupėje Facebook‘e, junkis prie Contribee rėmėjų ir pasirink tinkamą paramos lygį. O dabar kviečiu nerti į grūdinimosi temą ir linkiu kuo atsparesnio visursams pavasario! Marija

„Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą. Tikriausiai, mano mintis buvo stipresnė, nes jis apsisuko ir nuvažiavo“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, 1991-ųjų sausio 13-ąją stojęs į akistatą su sovietų tanku.Jaudinantis pokalbis apie 1991-ųjų sausio įvykius, karo Ukrainoje baisumų poveikį žmonėms, kasdieninį darbą, išgyvenant gimimo stebuklą, galios/negalios įtaką moters pašaukimui gimdyti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Labai daug veiklų gimsta iš asmeninio poreikio. Tikriausiai daugelis girdėjote apie Lukreciją, kurią vos pusketvirtų metukų pakirto itin reta autoimuninė liga. Autoimuninis encefalitas sutrikdė sveikos gimusios mergaitės regą, kalbą, judesius, aplinkos suvokimą. Organizmas pats ėmė naikinti mergaitės nervų sistemą. Tokia liga sergančių vaikų Lietuvoje – tik keli. Lukrecijos mamos Dovilės Čepulinskaitės svajonė padėti dukrai ir su panašiais sunkumais susiduriančioms kitoms šeimos virto realybe, kuomet kartu su mergaitės kineziterapeute Agne Juodyte įkūrė ne pelno siekiančią viešąją įstaigą „Vaiko raidos klinika“. Vilniuje ir Kaune veikiančiose klinikose lankosi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, įvairių fizinių, psichikos, elgesio ar vystymosi problemų, kompleksinė pagalba teikiama ir vaikams esantiems po įvairių traumų. Čia vyksta kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos ir dailės terapijos užsiėmimai, audio, psichofonologijos, neurosensorinė stimuliacija, savarankiškumo ugdymas.Ištikus nelaimei, galima skųstis, galima piktintis, o galima tiesiog veikti ir taip pagelbėti ne tik sau, tačiau ir daugeliui kitų. Šios laidos pašnekovės puikiai tai įrodo ir sako: „Stengiamės daryti viską, kad kuo daugiau vaikučių gautų jiems reikiamą pagalbą. Mūsų tikslas – sukurti terapijų visumą, kurios padeda mažiesiems pacientams ir įkurti tokį centrą Lietuvoje, į kokius Europoje važiuoja gydytis negalią turintys vaikai“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Praėjusią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė nacionalinę darbotvarkę, kaip šalyje sumažinti alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimą iki 2035 metų. Šiandieninė Lietuvos situacija bendrame ES kontekste rėžia akį. Narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14 proc. visų 15–64 m. Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 3 proc. Mokinių, bent kartą bandžiusių elektronines cigaretes, skaičius siekia 65 proc., arba 20 proc. daugiau nei ES vidurkis. Mokinių, kurie 13 m. ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, skaičius siekia 33 proc., arba 15 proc. daugiau nei ES vidurkis. 2020 m. kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, o tai – beveik 6,5 proc. daugiau nei 2019 m.Nacionalinė darbotvarkė penktadienį buvo aptarta ir Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje, tačiau čia jai buvo pažerta nemažai kritikos. Kiek Nacionalinė darbotvarkė gali iš tiesų pakeisti Lietuvos situaciją dėl alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo? Kokių konkrečių priemonių bus imtasi suvaldant šias problemas ir kaip jos palies mus visus? Pokalbis su Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtos diskusijos moderatoriumi, gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrejumi Rudanovu.Kita laidos tema – vaikus kamuojantys neaiškios kilmės skausmai. Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą paaiškėja, kad vaikas nekarščiuoja. Bet to jis nekosi, nesloguoja – jokių infekcinės ligos požymių. Štai tada kyla klausimas: ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo, streso prieš kontrolinį darbą? O gal vaikas tiesiog kažko suvalgė, ko dabar nevirškina? Kaip atskirti, kada tokie paskaudenimai yra beprasidedančios ligos požymis, o kada – nerimo ir streso išraiška? Jeigu vaikas prastai jaučiasi dėl streso – verta jį vežti į mokyklą, darželį ar ne? Ir kokių priemonių griebtis, kad tokie paskaudenimai ateityje nebesikartotų? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, pulmonologe, biomedicinos mokslų daktare Indre Plėštyte-Būtiene.Ved. Laura Adomavičienė

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis. Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes. Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu. „Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ ) „MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija. Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Taip pat kviečiu remti „Kalba mamos“ lietuviškoje paramos rinkimo platformoje Contribee, kur jūsų lauks tik rėmėjams skirti papildomi pokalbiai. O jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasižvalgyti archyve, kur rasite virš 30 pokalbių įvairiausiomis temomis. Jeigu norite pirmieji sužinoti apie naujus pokalbius, prenumeruokite tinklalaidę platformoje, kurioje ją klausote. Ačiū, kad remiate ir dalinatės žinia apie pokalbius. Kalbėkime, mamos! Marija

Net ir neįvedus visuotinės karo tarnybos prievolės po 6–8 metų vien dėl demografinių pokyčių tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos varžymų importui iš Lietuvos. Kinija iš karto sureagavo teigdama, kad skundas nepagrįstas.Naujausio Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net 1,5 karto, o alkoholio ir tabako vartojimo tendencijos išliko panašios kaip ir ankstesniais metais.Jau po aštuonerių metų, Europos Sąjungoje 40-mt procentų energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu pasiektas rodiklis - perpus mažesnis. Kaip sekasi Lietuvai keliauti žaliuoju kursu? Ar švaresnė energija bus vartotojams pigesnė?Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams.Ved. Darius Matas

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris, atėjus Naujiesiems, nepagalvotų „jau šiais metais tai tikrai padarysiu tai, ko seniai nesiryžau padaryti, atsikratysiu žalingų įpročių, valgysiu mažiau ir sveikesnį maistą, sportuosiu, mokysiuosi... Ir dar visokiausių minčių kyla šiuo stebuklingu, metų virsmo metu. Apie naujametinį stebuklą, kurio laukiame visi laidoje kalbamės su aktore, humoriste, režisiere, populiaria tinklaraštininke Violeta Trečiokaite Mičiuliene.Ar su metais keičiasi pažadai sau ir kitiems ir, ar lengviau jų laikytis, o gal, tapę brandesni, tiesiog nebežadame sau? Yra tokia nuomonė, kad, po komikų vardais dažnai slepiasi jautrūs ir net liūdni žmonės. Kokia Violeta yra iš tikrųjų? Apie baimes, atradimus, praradimus, silpnybes ir stiprybes – linksmas pokalbis apie rimtus dalykus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dalis pasiskiepijusių trečiąja COVID-19 vakcinos doze sutriko, nes pastebėjo e-sveikatoje atnaujintą Europos sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą. Dar daugiau, nors jame pažymėta, kad žmogus yra pasikiepijęs trimis vakcinos dozėmis, dalis oro linijų bendrovių programėlių tokio dokumento iškart nepriima. Ką svarbu žinoti išsiruošus į kelionę, papasakos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.Danijoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, šalis vėl grįžta prie ribojimų. Apie gyvenimą Danijoje, mokytojavimą ir akistatą su koronavirusu šalies ligoninėse papasakos Kopenhagoje medicinos sesele dirbanti lietuvė.Tikriausiai visi namuose turime senų, jau perskaitytų ir nebereikalingų knygų. Tačiau ar žinote, kur tokias knygas dėti, kai namuose joms laikyti nebėra vietos?Šiomis dienomis mažame, bet jaukiame Bavarijos mieste Blaibache vyksta Lietuvos kultūros dienų uždarymas. Antroje laidos dalyje pokalbis su ten viešinčiu radijo stoties „LRT Klasika“ vadovu Julijumi Grickevičiumi, kuris papasakos, kuo išskirtinis šis renginys.Nenumaldomai artėjant didžiausioms žiemos šventėms, domimės, kaip savo šventinį rūbą jau ruošia šalies miestai. Kaip miestiečius ir jų svečius šiemet žada nustebinti Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti miestai.Ved. Darius Matas

Pokalbis su gydytoja dietologe, sertifikuota žindymo konsultante, dviejų vaikų mama Barbora Jarašūne.Jei tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasidairyti praėjusių dvejų metų pokalbių archyve, kuriame rasite nuoširdžių pokalbių pačiomis įvairiausiomis temomis. Jau kuris laikas Patreono ir Contribee rėmėjai gali girdėti papildomus pokalbius, tad jei norisi daugiau turinio, kviečiu jungtis prie rėmėjų būrio ir tapti „Kalba mamos“ bendruomenės dalimi. Ačiū už paramą! Su Barbora kalbame apie mamos pieno naudą kūdikiui, trumpai ir apie tai, kaip tas pienas pasigamina, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria žindančios mamos, koks maistas gali padėti greičiau atsistatyti moters organizmui po nėštumo ir gimdymo. Barbora dalinasi patarimais, kokius maisto produktus reikėtų riboti ir nuo ko pradėti, jei tėvai įtaria, kad mažylis netoleruoja kokių nors maisto produktų. Tikriausiai visi esame girdėję daug įvairiausių mitų apie žindymą, tad su Barbora palietėme ir keletą iš jų, o gražiausia šiame pokalbyje man Barboros šiltas balsas ir rūpestis, kad mamos ne kuo daugiau maisto produktų atsisakytų, o kaip tik valgytų kuo įvairesnį ir vertingesnį maistą. Man labai patiko, kad Barbora taip išsamiai atsakė į klausimą apie kofeino vartojimą žindant, nes iki šiol visur mano matyta informacija šiuo klausimu dažniausiai būdavo paviršutiniška, tiesiog išversta iš užsienio populiarios literatūros, pernelyg nesigilinant net apie kokią kavą kalbama. Taigi sužinosit, kaip paruošta kava turi mažiausiai ir daugiausiai kofeino? Koks jo suvartojamas kiekis yra saugus? Kiek kofeino patenka į mamos pieną? Ši informacija, tikiu, padės kiekvienai mamai savarankiškai priimti sprendimą dėl išgeriamo kavos kiekio. Pokalbis labai išsamus ir ilgas, todėl padalinau jį į dvi dalis. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik rėmėjai Patreon'e arba Contribee. Apie ką joje kalbėjome, galit sužinoti paskaitę pokalbio chronologiją apačioje. Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, pavyzdžiui, lazdynų ir anakardžių, aguoninis, karijų ir datulių, su cinamonu ir razinomis – net 12 skirtingų rūšių. Be jokios abejonės, riešutų kremas – puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio. Visą produkciją rasite www.sviestassviestuotas.lt, o spalio mėnesį su kodu „kalbamamos“ įsigyti galėsite su 10% nuolaida. Skanaus! 00:03:57 – medicinos, dietologijos mokslai ir žindymas – kaip šie keliai susitiko? 00:10:25 – Barboros žindymo patirtis 00:13:11 – dažniausi žindančių mamų iššūkiai 00:15:56 – koks maistas gali padėti moters organizmui ir kūnui atsistatyti po nėštumo ir gimdymo? 00:31:03 – kokių maisto produktų rekomenduojama vengti norint maitintis sveikai? 00:43:14 – maistas, mamos pienas ir kūdikio virškinimo bėdos. Kokios gali būti priežastys? Kokie sprendimai? 00:54:36 – kada ir kokius tyrimus verta daryti? 00:57:42 – ar mamai trūksta pieno?   01:06:08 – ar yra mamos pieno gamybą skatinančių maisto produktų? 01:16:51 – mamos pieno vertė 01:23:55 – kofeinas žindant 01:36:16 – kaip gaminasi mamos pienas? Gero klausymo :) Linkėjimai, Marija

Tikriausiai ne vienas mūsų kartos jaunuolis augdamas vienu metu atrado tik besikuriantį lietuvišką Youtube. Jei atradote Youtube maždaug 2006-2009 metais, tikrai turėjote susipažinti su Tado Vidmanto kuriamais klipais. Jei neatradot jo tada, tikrai vėliau susipažinote su juo žiūrėdami lietuvišką kiną. Vienas talentingiausių lietuvių režisierių, žmogus, atvedęs į Lietuvą daugybę naujų dalykų ir sulaužęs daugybę egzistuojančių taisyklių. Tadas Vidmantas šiame epizode jums papasakos apie kino kūrimo peripetijas bei patį scenarijaus rašymą išsamiau. Gero klausymo.Svečias:https://www.facebook.com/tadasvidmantasPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Ar esate girdėję žodžių junginį: „geroji pamotė“? Tikriausiai – ne. Bet, sprendžiant iš Lietuvos statistikos, kai ištuoka baigiasi kone kas antra santuoka, šansas, jog tapsime pamotėmis, patėviais arba antra šeimą turės mūsų atžalos, yra tikrai nemenkas.Tad šįkart „Laimės dietoje“ pamokos ne tik pamotėms su Indra Laučyte, kurią šią temą nagrinėti įkvėpė jos pačios gyvenimas, o tiksliau – jame atsiradę du jos gyvenimo partnerio vaikai.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Tikriausiai nieko neįžeisim pasakydami, kad Dovydas yra žurnalistikos A-listeris, o gal net ir šiaip A-listeris. Jo darbai kalba už jį patį, epizodo metu pakalbėjom apie jo patirtį Maidane, papasakojo nuostabių filmo vertų istorijų. Palietėm didelio ažiotažo sulaukusio žurnalistinio tyrimo "Fūrų vergai" temą, knygą "Kabinetas 339", pakalbėjom apie tyriamosios žurnalistikos darbo metodus ir kt.Svečias:https://www.facebook.com/dovydas.pancerovas.5Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta

Kauno „Arkos“ bendruomenė – vieta, kurioje intelekto negalią keičia galia oriai gyventi: dirbti, kurti, mokytis, bendrauti. Užsiėmimus čia lanko 29 bičiuliais vadinami asmenys. Laidos svečiai - vyraujančius stereotipus apie neįgaliuosius laužantis bendruomenės įkūrėjas Kaune, socialinių mokslų daktaras Gedas Malinauskas ir „Arkoje“ dirbanti asistentė Virginija Matulaitytė.Pirmą kartą tokią bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas Vanjė. Apie prieš 57-erius metus kilusią tokią idėją, kuri, tais laikais, skambėjo keistokai, apie bendruomenės kūrimą Lietuvoje, kasdienybę, kuri pilna ne tik prasmingų veiklų, bet ir įvairiausių emocijų, kurios reikalauja visų kantrybės, supratimo, o svarbiausia – didelės meilės, laidoje pasakoja G.Malinauskas ir V.Matulaitytė.Šiandien šie pašnekovai mūsų laidos svečiai – neatsitiktinai. Iniciatyvos „Draugystė veža“ nugalėtojų tarpe jau trečius metus yra būtent Kauno „Arkos“ atstovai. Prieš dvejusmetus drovioji Edita, kartu su asistente Ernesta keliavo, kartu su kitais laimėtojais, į Izraelį ir buvome liudininkais, kaip sužydėjo Edita kelionės metu ir po jos. Praėjusiais metais laimėjo, bet, dėl pandemijos, prizu pasinaudoti dar negalėjo bičiulis Mantas su asistentu Gedvidu. Tikriausiai daugelis prisimename Manto frazę: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu“, šių metų laimėtoja – Erika, vėl iš Kauno „Arkos“. Visi labai džiaugiamės, kad lygiomis teisėmis ir labai natūraliai bičiuliai, turintys intelekto negalią, įsiliejo į „Draugystė veža“ bendruomenę, kartu dalyvavo praėjusį rudenį, dar prieš karantiną, spėjusiame įvykti patirtinių susitikimų ture „Stiprybė tavyje“. Laidoje pašnekovai pasakoja, ką iš tikrųjų išgyvena bendruomenės bičiuliai, kai rengiasi dalyvauti tokiuose projektuose ir jų metu.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kas po galais tas satanizmas: kultas, religija, o gal gyvenimo būdas? Šiandien supažindinsime su visiems girdėto, bet mažai pažinto satanizmo ištakomis bei keliu į Lietuvą. Tikriausiai nežinojote, kad šėtono garbintojais domėjosi VSD, o satanistai laimino garsią Lietuvos politikę. Išgirskite apie lenkiškas „velniologijos“ šaknis ir kaip pentagrama gali tapti įrankiu aplaidumui pateisinti.

Sveiki, Šiandien dalinuosi savo istorija apie vegetarinę mitybą ir tai, kodėl nebesu vegetarė. Tikriausiai daugumai, kurie klausys šio įrašo tai bud didžiulė staigmena ir nuostaba. Gal būt kažkas pasidžiaugs, o kažkas pasmerks. Visos jūsų reakcijos yra kviečiamos. Nei vienos iš jų nebijau, nes esu suaugusi ir sąmoningai renkuosi kaip gyventi savo gyvenimą. Mokausi nemokyti kitų, o tai atneša laisvę man pačiai būti savimi. Per daug metų mano požiūris į gyvenimą, mitybą, save labai keitėsi, o svarbiausia, kad nesustoja keistis ir toliau - tai nuostabiausia dalis! Šiandien esu vienokia, rytoj galiu būti visai kitas žmogus. Neprisirišti prie savo nuostatų, įvaizdžio, žmonių nuomonės yra daug drąsos reikalaujantis darbas, bet būtent tai veda į Laisvę. Visą gyvenimą prisitaikydavau prie kitų žmonių, prie jų nuomonės, norų. Sekiau jais, o ne savimi. Tačiau su kiekviena diena jaučiuosi vis stipresnė spręsti už save, turėti savo nuomonę, nevisada populiarią ar patogią - tačiau mano. Šiandien dalinuosi nauja savo istorijos dalimi, kuri tikiuosi leis jums pajausti laisvę būti savimi. Būti savimi yra menas, brangiasuias ir ypatingiausias meno kurinys esame mes patys, todėl nedarykime nuolaidų kitiem. Būkim savimi, tokie kokie esam. Ačiū visiem, kurie klausysit ir labai lauksiu jūsų komentarų ir žinučių apie tai kokios mintys atėjo perklausius. Laukiu jūsų pasidalinimų, kad ir kokie jie būtų. Su meile, Jūratė.

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Diabeto diena minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos ir 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.Šia tema ir kalbamės su viešniomis – Ieva Krivickaite ir Dovile Lebedyte. Ieva yra kilusi iš Plungės ir visoje Lietuvoje išgarsėjo dar paauglystėje, kai pradėjo gerų darbų maratoną rinkdama pinigus vėžiu sergantiems vaikams. Tikriausiai daugelis prisimena Ievą, kai ji, surinkusi užsibrėžtą sumą kartu su Mamų unija, nusirėžė savo igus storus plaukus ir vardan solidarumo su vėžiu sergančiais vaikais, nusiskuto plikai. Vėliau įkūrė gerumo fondą „Ne apie mane“, kuris rūpinasi cukriniu diabetu sergančiais vaikais. Laidoje Ieva pasakoja, kuo užsiima dabar.Žinių apie diabetą stoka rodo, kad įspėjamųjų ženklų pastebėjimas yra ne tik tėvų problema, bet ir problema, turinti įtakos visai visuomenei. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabetas, nors jo požymiai yra lengvesni, yra labiausiai paplitusi ligos forma sukelianti apie 90% viso diabeto. Vienas iš dviejų šiuo metu diabetu sergančių žmonių nėra diagnozuotas. Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Dėl diabeto 2017 m. mirė keturi milijonai žmonių. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.Laidos viešnios Ieva Krivickaitė ir Dovile Lebedytė - dvi jaunos, žavios merginos, kurios gyvena įdomų, aktyvų, socialiai atsakingą gyvenimą, nors kiekvieną dieną bendrauja su insulino pompomis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tikriausiai daugelis norėtų būti pažįstami su Leonu Šukiu, daugiau nei dvidešimt metų LRT dirbančiu inžinieriumi. Atrodo, kad sustojusiai technikai kartais užtenka Leono žvilgsnio ar šmaikštaus žodžio ir ji staiga pradeda veikti. Jeigu ne, Leono kabinete, pilname įvairių atsarginių elektronikos detalių, vyksta remontas su kūrybos elementais. Ar visiems prietaisams galima suteikti antrą gyvenimą? Kodėl svarbu nepasiduoti inovacijų ir įrangos išvaizdos tobulumo kultui? Ko Leonas žmones mokytų kursuose „susitaisyk pats“? Kalbina Giedrė Čiužaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Tikriausiai dabar jau visi yra girdėję frazę, jog šiuolaikiniai vyrai yra kur kas ištikimesni savo barbebiams, nei savo antrosioms pusėms… O jei rimtai, kaip čia nutiko, kad staiga atsirado tiek išvaizdžių vyrų su barzdomis? Kodėl barberių salonai – tikra vyriška svajonė? Kodėl vyrai čia ateina net anksčiau, nei numatytas jų vizitas? Apie visa tai su „Red Light Barbers“ įkūrėju Bartu Višinskiu!

Tikriausiai, kitos Inidės ir nežinote, o ji išsiskiria ne tik savo originaliu vardu, bet ir plaukais (dėl kurių kirpimo, beje, ji kaskart keliauja net iki Šiaulių!). Ji įdomi ir tuo, jog kitaip, nei dauguma merginų, beveik nesidažo – ir nors daugelis galėtų pavydėti jos sutaupomo laiko, yra kita išvaizdos detalė, kuri iš Inidės reikalauja jo lygiai tiek pat. O šiame pokalbyje ji užsiminė ir apie kitus linksmus dalykus – pavyzdžiui, papasakojo, kaip netikėtai atsidūrė ant Juozo Statkevičiaus podiumo bei atskleidė, kaip antrąją pusę paskatino prisidėti prie jos socialinių tinklų – ir net sukurti „TikTok“!

Sveikiname visus su atėjusia vasarą! Tikriausiai pats vasariškiausias sportas ir dauguma mūsų yra jį išbandę tai tinklinis. Apie profesionalią šio sporto pusę kalbames su Lietuvos rinktinės komandos narėmis Urte Andtriukaityte ir Vytene Vitkauskaite, tai ką tenka patirti aikštelėje, tinklinio uniformą, traumas, žiemos tinklinį ir kt.SVEČIAS:Urtė: https://www.instagram.com/urteandriukaityte/?hl=enVytenė: https://www.instagram.com/vytenee/?hl=enPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta

Tikriausiai daugelis merginų nors kartą per savo gyvenimą yra pagalvojusios, kad būtų smagu sukurti su apranga susijusį verslą. Vis dėlto ar iš tikrųjų gana tik mada žavėtis? Be galo sėkmingo multifunkcinių suknelių „Top To Bottom“ prekės ženklo kūrėja Gabrielė Gineikaitė dalijasi istorijomis bei patarimais ir įspėja, kad čia pasitaiko visko – vieną dieną šventi didžiausias pergales, o kitą dieną matai, kaip konkurentai vagia tavo nuotraukas ir fotošopina savo veidus vietoje tavo…

Rasa Borodina – dviejų berniukų mama, ilgametę patirtį turinti verslo konsultantė, tinklaraštininkė, knygos „Karjeros guru: kaip susirasti svajonių darbą“ autorė. O visai neseniai Rasa į leidyklos rankas atidavė ir antrąją knygą, apie kurią kalbame ir šio pokalbio metu.Tikriausiai kiekvienas žmogus, siekiantis savo tikslų ir svajonių, turi receptą ar yra susidėliojęs planą, kaip tą padaryti, tad ir Rasos, visų pirma, klausiau, kokiomis taisyklėmis ji vadovaujasi, kaip randa laiko ir motyvacijos imtis vis naujos veiklos, kurti, rašyti knygas auginant mažus vaikus.Besidalindama apie savo motinystės kelionę, Rasa sako, kad po dviejų persileidimų sulauktas kūdikis buvo tikras stebuklas ir pamena, kad tapus mama labai aiškiai pajuto, jog būtent šeima suteikė ypatingą pilnatvės jausmą.O kalbėjome su Rasa dar ir apie mamų sugebėjimą skaityti knygą vartant kotletus, pasimėgavimą kavos puodeliu ramybėje ir tyloje, praspardžius žaislų krūvas ir nekreipiant dėmesio į pilnutėlę skalbinių pintinę, nes laisvų tylos minučių savo pomėgiams būnant mama nėra tiek jau daug, ypač, jei namuose yra dar labai mažas vaikas. Žinoma, kalbėjome ir apie lūkesčius prieš tampant mama ir kas pasikeitė, apie aplinkinių komentarų visais įmanomais klausimais trikdymą ir pasitikėjimą savimi gimus vaikams, apie atvirumą sau ir kitiems skausmingais klausimais, kaip tai išlaisvina ir apie tai, kas yra jų su vyru santykių klijai. O čia – Rasos rekomenduojamos trys knygos tėvams: „Pabučiuok mane. Kaip auginti vaikus su meile“, „Ramūs tėvai, laimingi tėvai“, „Augant Kainui“.Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį. Mano galvoje sukantis tolimesnių pokalbių ir idėjų planams kviečiu prisidėti prie šios tinklalaidės gyvavimo ir paremti: tą padaryti galite Patreon platformoje.Ačiū!Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Tikriausiai dažnas vaikas, ruošdamas pamokas, yra pagalvojęs: “Ech, gerai tai mūsų mokytojai - namų darbų daryti nereikia, kontrolinių rašyti - irgi…” O kaip yra iš tikrųjų? Iš kur mokytojai viską žino? Ar jie, kaip ir visi žmonės, valgo sriubą? Kas per paslaptinga vieta yra mokytojų kambarys? Visi atsakymai – pokalbyje su mokytoja Kotryna Norviliene! Laidos vedėjas Tomas Dirgėla.

Dėl „Pontem“ problemų Santaros klinikos svarsto alternatyvų maisto tiekimą.Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai.Tabako gaminių prieinamumas.Ar studentas atliekantis praktiką įmonėse yra naudingas verslui?Prezidento G. Nausėdos prioritetai užsienio politikoje. Kaip galima paaiškinti mūsų gyvenimuose vykstančius sutapimus, neįtikėtinus atsitiktinumus?Tikriausiai visi esame girdėję, kad išlieti susikaupusią energiją galima ir ką nors naikinant. Šiam tikslui yra įrengtas lėkščių daužymo kambarys vienoje buvusioje Vilniaus gamykloje.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga.Kokie dainininko Donato Montvydo „ryto ritualai“? Kokias knygas skaito laidų vedėjas Algis Ramanauskas? R. Urbonaitės komentaras. Ved. Gabija Narušytė.

Ar susimąstėte kada vaikai, kodėl pasaulyje tiek daug muzikos instrumentų, kodėl žmogus ėmė ir sukūrė juos: pučiamuosius, styginius, mušamuosius ir netgi gnaibomuosius.Tikriausiai žmogus visada svajojo apie įvairių muzikos garsų pasirinkimą. Jeigu reikėtų tik užpildyti muzikinę erdvę, užtektų vienų vargonų, bet vargonų negalima vežiotis iš vienos vietos į kitą. O fortepijonas? Jo taip pat nepavežiosi iš vienos vietos į kitą, tad teko muzikos instrumentų kūrėjams „pasukti galvą“, kad išrastų aibę kitų muzikos instrumentų, galinčių išreikšti viską: minties plazdenimą, vėjo šiurenimą, jūros bangavimą, miško ošimą, juoką, liūdesį ir džiaugsmą. Tad jeigu ko nors nepajėgia perteikti vienas instrumentas, kitas muzikos instrumentas tai padarys kuo puikiausiai. Pasiklausykime linksmiausio pasaulyje orkestro, kuriame groja patys netikėčiausi muzikos instrumentai.

Latviai nusprendė pirkti Astravo atominės pagamintą elektrą. Kodėl latviai priėmė tokį sprendimą? Rubrikoje „Verslo laikas“ tęsiame pasakojimų ciklą apie socialinius verslus. Kaip šokis gali padėti pažinti vienas kitą ir nuo mažens neleisti įsitvirtinti stereotipams? Tikriausiai dažnas automobilio pirkėjas bent kartą yra kėlęs sau klausimą – pirkti naują ar naudotą? Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nuo lakričio įsigalioja įstatymo pakeitimas, leidžiantis internetu pardavinėti ir receptinius bei kompensuojamuosius vaistus. Po Žolinių šventės, kuri paskelbta nedarbo diena, daugelis Lietuvių neskuba grįžti į darbus. Tačiau ne visi nori arba gali penktadienį pasidaryti nedarbo diena. Artėja saulėlydis bankų kodų kortelėms. Kokie iššūkiai laukia, kiek visuomenės dar naudoja kodų korteles? Socialiniai tinklai. Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai toliau stebina visą Lietuvos futbolo pasaulį. Pasaulį apskriejus žiniai, kad operos grandas Placidas Domingas kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, prisimintas #Metoo judėjimas. Honkongo protestai, Kinijos elgesys. Transliacija iš Žiežmarių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Sporto įvykių apžvalga. Kokias knygas skaityti pataria Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis. Savaitės komentaras. Jo autorė dramos edukatorė Raimonda Medeišienė. Šią savaitę mokslininkai paskelbė, kad Ebola greitai gali tapti išgydoma liga. Ved. Darius Matas.

„Kai viskas nuolat keičiasi, kai visas tavo gyvenimas yra virstanti mišrainė, galbūt už to nėra nieko stabilaus, nėra nieko, ką tu gali atpažinti kaip tikrovę, kaip tiesą, nes tai tuoj pasikeis“, – svarstydamas apie nesibaigiančio šios epochos virsmo poveikį žmogui, sako politikos antropologas Arvydas Grišinas. Tikriausiai visi kartais pastebime, kaip greit viskas pabosta, kaip norisi vis kažko naujo, o spėt maitinti savo vidinį žvėrį nėra lengva. Man taip yra su informacija, požiūriu, nuomonėmis, mintimis. Kartais atrodo, kad sutikti panašiai mąstantį žmogų tampa nebeįdomu. Kiek gi galima pritariančiai linksėti galva? Tuomet norisi kažko naujo, kitokio kampo, kontroversiškos minties, kuri pakviestų pažiūrėti į situaciją naujai. Pokalbis su Arvydu pakviečia į daug ką žvilgterti naujai. Tai nereiškia, kad tokia yra nauja tiesa. Tai pasiūlo savęs paklausti, ar ji išvis yra? Ar dar egzistuoja aiški riba tarp tiesos ir melo? Ir kas formuoja mano tiesą, tikrovę?PASTABOS: pokalbyje minimas Arvydo tekstas ČIAInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto patreon.com/letipokalbiai

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – enterTraining (ugdymo per žaidimą) ir komandinių renginių agentūros „Catalyst Baltic“ vadovas Darius Lomsargis. „Per žaidimus ir įvarias aktyvias veiklas mes mokomės įvarių kompetencijų: komandinio darbo, lyderystės, komunikacijos, inovatyvumo, kūrybiškumo. Tikriausiai nėra kompetencijų, kurių nebūtų galima išmokti per žaidimą. Net jei tai būtų projektų valdymas, pardavimai ar derybos“, – vieną iš savo veiklų pristato D. Lomsargis.

Tikriausiai labiausiai laukiamas podcastas! Kaip ir visada kas 10 epizodą pas mus lankosi komikas. Šį kartą į PVS podcastą atvyko Mantas Katleris. Kaip ir visada kalbėjome apie komediją, flat earth, boulingą, kitokius pasikalbėjimus, populiarumą, geiminimą, sulaužėme porą tiltų ir žinoma atvėrėme kortas apie skaudžiausią temą - bajerių vagystes.

Vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius švenčia 75-mečio jubiliejų. Per netrumpą kūrybinį gyvenimą kūrėjas išbandė įvairius muzikos žanrus – dešimtys kūrinių scenai, orkestrui ir vokalui, muzika kino filmams. Tikriausiai kiekvienas galime padainuoti garsiąsias „Kregždutes“ iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“, bet ar žinote, kad G. Kuprevičius sukūrė muziką puikiam M. Giedrio filmui „Herkus Mantas“? Apie muziką, išgyventą ir gyvenamą laiką, apie kultūrą ir pedagogiką – pokalbis su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kokia seniausia technologija? Tikriausiai nesusimąstome, kad maisto. Apie maisto svarbą, naudą ir pasaulines problemas laidoje pasakoja Rimantas Venskutonis.

„Būdami perfekcionistais, norim padaryti viską tobulai. Šiam pasauly padaryti ką nors tobulai, kaip tu įsivaizduoji, praktiškai yra neįmanoma. Negalėdamas padaryti tobulai, pradedi atidėlioti, o dėl per didelio atidėliojimo galiausiai ir visai nepadarai“, – mintimis apie perfekcionizmo šleifą nardo žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė. Panašu, kad su Gabija turime nemažai bendra – perfekcionizmo virusas ir žongliravimas daugybe skirtingų veiklų – tik dalis mūsų sąsajų.Šis pokalbis man gana išskirtinis ne tik todėl, kad juo grįžtu prie podkasto po ilgos, nelengvos pauzės, bet ir dėl to, kad per tokį trumpą pasikalbėjimą palietėme tiek daug stiprių temų. Baimių suvaldymas, perfekcionizmo pasekmės, aplinkos vertinimas, stigmos, noras patikti, priklausomybės problema šeimoje ir jos atgarsiai suaugusio žmogaus gyvenime... Tikriausiai nenuostabu, kad spėjome tiek aptarti – Gabija pokalbyje prasitaria, kad yra greita, tad ir šis pokalbis labiau greitas nei lėtas. Gero klausymo!Interviu ir montažo autorė – Urtė KaralaitėGarso reikalų konsultantė – Kata BitowtMuzika – Komiku

Seime diskutuojant apie socialinę globą ir slaugą iškilo dvi problemos: kaip užtikrinti skaidrumą ir vietų šiose įstaigose trūkumas. Žemės ūkio viceministrė sako matanti problemų dėl kailinių žvėrelių laikymo sąlygų fermose. Tikriausiai visi vairuojantys Kaune pastebėjo kai kuriose gatvėse atsiradusią naujovę – rombo formos įspėjamuosius ženklus prieš pėsčiųjų perėjas. Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiui Džeimsui Alisonui ir japonui Tasuku Hondžo, nustačiusiems naują vėžio terapiją. Seimo narys Vytautas Kernagis su grupe parlamentarų parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą. Nuo šiandien LRT KULTŪROS kanalas pakeitė pavadinimą – tampa LRT PLIUS. Ved. Madona Lučkaitė

Ketvirtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje tęsiama pažintis su labai retai atliekamais vienuolikmečio Mozarto kūriniais.Šalia nedidelių, vaikiškų darbelių jau regime ir solidžias, bemaž valandos trukmės partitūras. Tikriausiai gimė jos darniai bendraujant su tėvu Leopoldu, kuris buvo pirmasis ir rimčiausias Wolfgango muzikos mokytojas. Laidoje skelbiamos mažai žinomos tų kūrinių kilmės detalės, atskleidžiančios nutolusį laike, tačiau labai reikšmingą Europos muzikinės kultūros etapą. Laidoje skambantys V.A. Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 33–35 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ketvirtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje tęsiama pažintis su labai retai atliekamais vienuolikmečio Mozarto kūriniais.Šalia nedidelių, vaikiškų darbelių jau regime ir solidžias, bemaž valandos trukmės partitūras. Tikriausiai gimė jos darniai bendraujant su tėvu Leopoldu, kuris buvo pirmasis ir rimčiausias Wolfgango muzikos mokytojas. Laidoje skelbiamos mažai žinomos tų kūrinių kilmės detalės, atskleidžiančios nutolusį laike, tačiau labai reikšmingą Europos muzikinės kultūros etapą. Laidoje skambantys V.A. Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 33–35 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Be politinių partijų tiesiog neįmanomas šiuolaikinės demokratijos funkcionavimas, tačiau Lietuvoje nuolat vykstančios gyventojų apklausos liudija vos ne visuotinį nepasitikėjimą jomis. Kokios yra giluminės tokio reiškinio priežastys? Tikriausiai ir taip prasta visuomenės nuomonė dar labiau pablogės, kadangi kai kurias politines partijas ištiko gili krizė dėl korupcinių skandalų ir organizacinių problemų.„Pasitikėjimas partijomis visiškai sužlugdytas“, – šią savaitę pareiškė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Kas toliau, kur išeitis? Diskusijoje dalyvaus politologai Ainė Ramonaitė, Saulius Spurga, Vytautas Dumbliauskas.

Be politinių partijų tiesiog neįmanomas šiuolaikinės demokratijos funkcionavimas, tačiau Lietuvoje nuolat vykstančios gyventojų apklausos liudija vos ne visuotinį nepasitikėjimą jomis. Kokios yra giluminės tokio reiškinio priežastys? Tikriausiai ir taip prasta visuomenės nuomonė dar labiau pablogės, kadangi kai kurias politines partijas ištiko gili krizė dėl korupcinių skandalų ir organizacinių problemų.„Pasitikėjimas partijomis visiškai sužlugdytas“, – šią savaitę pareiškė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Kas toliau, kur išeitis? Diskusijoje dalyvaus politologai Ainė Ramonaitė, Saulius Spurga, Vytautas Dumbliauskas.

Laida apie tai, kokia mūsų politikų viešų kalbų muzika ir ką atskleidžia kalbos signalai.Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos padangėje bandoma įsiklausyti į mūsų politikų viešųjų kalbų muziką. Šiuolaikinės technologijos leidžia atsietai nuo turinio tyrinėti kalbos signalus, jų įvairovę, atsekti tam tikrus dėsnius ir bruožus. Gausiai įvairiais įrašais iliustruotoje laidoje bandoma atsakyti į klausimą – ar visuomet politikų viešos kalbos pasiekia tikslus ir ar įmanoma to kalbėjimo kokybei suteikti aukštesnį laipsnį tapdamos ne pilkais monologais, o išraiškingomis ir paveikiomis arijomis.Laidoje nemažai ir kitokios, su kalba susietos muzikos.

Laida apie tai, kokia mūsų politikų viešų kalbų muzika ir ką atskleidžia kalbos signalai.Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos padangėje bandoma įsiklausyti į mūsų politikų viešųjų kalbų muziką. Šiuolaikinės technologijos leidžia atsietai nuo turinio tyrinėti kalbos signalus, jų įvairovę, atsekti tam tikrus dėsnius ir bruožus. Gausiai įvairiais įrašais iliustruotoje laidoje bandoma atsakyti į klausimą – ar visuomet politikų viešos kalbos pasiekia tikslus ir ar įmanoma to kalbėjimo kokybei suteikti aukštesnį laipsnį tapdamos ne pilkais monologais, o išraiškingomis ir paveikiomis arijomis.Laidoje nemažai ir kitokios, su kalba susietos muzikos.

„Tikriausiai daugelis poetų gyvenimą regi širdimi“, – sako akių ligų gydytoja poetė Dalia Buragienė. Keliolikos poezijos rinkinių autorės kūrybos paskaitys aktorė Virginija Kochanskytė.Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė kviečia neįgaliųjų meno kolektyvus dalyvauti teatrų festivalyje „Begasas“ ir kino kūrėjų kursuose.

„Tikriausiai daugelis poetų gyvenimą regi širdimi“, – sako akių ligų gydytoja poetė Dalia Buragienė. Keliolikos poezijos rinkinių autorės kūrybos paskaitys aktorė Virginija Kochanskytė.Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė kviečia neįgaliųjų meno kolektyvus dalyvauti teatrų festivalyje „Begasas“ ir kino kūrėjų kursuose.

„Manau jog būtų įdomu pamatyti karaliaus karūnavimo ceremoniją senovėje. Tikriausiai karalius ir karalienė sėdėdavo sostuose, skambėdavo vyskupų maldos, o popiežius ant karaliaus galvos uždėdavo karūną...“ Karūnavimo ceremoniją visada lydėdavo muzika. Bėgant metams senuosius instrumentus keitė kiti, apsijungdami į iškilminguosius muzikos ansamblius ar orkestrus.O kompozitoriai vienas už kitą vis įmantriau ir išradingiau muzikos garsais pamalonindavo būsimo karaliaus svečius iš viso pasaulio ir savo krašto didikus.Kokie muzikos žanrai buvo pavaldūs-karūnavimo ceremonijai ir kas buvo pagrindiniai muzikos kūrėjai, sužinosite Mindaugo karūnavimo dieną.

„Manau jog būtų įdomu pamatyti karaliaus karūnavimo ceremoniją senovėje. Tikriausiai karalius ir karalienė sėdėdavo sostuose, skambėdavo vyskupų maldos, o popiežius ant karaliaus galvos uždėdavo karūną...“ Karūnavimo ceremoniją visada lydėdavo muzika. Bėgant metams senuosius instrumentus keitė kiti, apsijungdami į iškilminguosius muzikos ansamblius ar orkestrus.O kompozitoriai vienas už kitą vis įmantriau ir išradingiau muzikos garsais pamalonindavo būsimo karaliaus svečius iš viso pasaulio ir savo krašto didikus.Kokie muzikos žanrai buvo pavaldūs-karūnavimo ceremonijai ir kas buvo pagrindiniai muzikos kūrėjai, sužinosite Mindaugo karūnavimo dieną.

Tikriausiai pastebėjote, kad mėnesio pradžioje neturėjome naujos laidos. Iš tikrųjų, laida buvo įrašyta su svečiu iš Klaipėdos, bet įrašas vyko per Skype. Galutinis rezultatas mūsų netenkino ir mes nenorėjome jums pateikti prastos kokybės įrašo, todėl nusprendėme jį iš viso praleisti. Šioje…