Podcasts about eimunto nekro

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKaip kalba, kurią mes vartojame, veikia tam tikrus mūsų suvokimo dalykus?Pristatyta knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio „Meno forto“ teatre taip pat galima aplankyti parodą „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“.Pasvalio krašto dainuojamoji tradicija atgimsta naujame leidinyje „Alutį gėrio, gražė dainavo“.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien dėmesį skiriame Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygai „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.Seimo Kultūros komitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame bus aptariami svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje klausimai.150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Lietuvos menininkai Lina Lapelyte bei „Pakui Hardware“ dalyvaus tarptautiniu mastu pripažintoje bienalėje „Performa 2025“.Minint 150-ąsiais M.K.Čiurlionio gimimo metines Kaunas kviečia susipažinti su nauju turistiniu maršrutu „Čiurlenantis Kaunas“.Ved. Marius Eidukonis

Lapkričio 15 d. 18 val. Tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“, vyksiančiame Alytaus miesto teatre, žiūrovai turės galimybę išvysti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, jaunosios kartos režisierės, šviesaus atminimo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinės Gretos Štiormer spektaklį „L. YRA S.“ pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę. Apie spektaklį FM99 klausytojams pasakojo aktorė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nors Lietuvoje romai gyvena šimtus metų, ši tauta, ko gero, yra viena mažiausiai pažįstamų ir labiausiai stereotipais apipintų bei nepelnytai iš anksto nuvertinamų. Integruotis į visuomenę romai bando rodydami, kad jų bendruomenė puoselėja savo vertybes bei tradicijas, ir kartu yra atvira visiems. Vienas tokių projektų – Atviros romų šokio pamokos, vykdomas jau 4 kartą.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 nauji reiškiniai.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Pokalbis su su knygų vaikams kategorijoje nominuotos knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ autorėmis – rašytoja Evelina Daciūte ir iliustratore Aušra Kiudulaite.Teatro bendruomenei švenčiant Tarptautinę teatro dieną, vakar Scenos meno kritikų asociacija paskelbė kasmetinių apdovanojimų – „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatus. „Meno raktu“ asociacija apdovanoja scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius scenos menų kūrimui ir sklaidai. Šiais metais juo apdovanotas ilgametis teatro „Meno fortas“ vadovas Audrius Jankauskas už renginių ciklą, dedikuotą Eimunto Nekrošiaus 70-mečiui.Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė porą metų rengtą mokesčių pakeitimų paketą ir pranešė apie siekį individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovai šiais laikais darbo vietą sau vis dažniau susikuria patys – kaip šie pokyčiai juos palies?Ved. Urtė Karalaitė

Lietuva mini diplomatinių santykių su Ispanija 100-metį. VU šventiniame renginyje pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 11 lietuvių poetų eilėraščių su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Apie lietuvių literatūros vertimus - VU docentė, vertėja Carmen Caro Dugo.Prasideda Eimuntui Nekrošiui skirtų renginių ciklas „Nematytas Nekrošius“. Lapkričio 21-ą dieną režisieriui būtų sukakę 70 metų. „Meno fortas“ visą lapkritį kviečia į susitikimus. Apie programą - Tauras Čižas.Lietuvos kino centras mini savo veiklos dešimtmetį. Kuriuos kino industrijos atstovų lūkesčius centras pateisino? Kokias esmines jo vykdomos veiklos spragas įžvelgia kino kūrėjai ir kokių pokyčių tikimasi artimiausiu metu?Ieovs Buinevičiūtės pasakojime – apie Dusty Springfield transformacijas: namuose išmokusi dainuoti, taip ir nepažinusi muzikinio rašto, Dusty Springfield tapo žydraakių soulo ikona. Jos glamūrinis įvaizdis, neatsiejamas nuo balso, sukūrė jai socialinę tapatybę, o ji, per kelis dešimtmečius keitusi stilių, transformavo soulą ir pop muzikos bei kultūros istorijos puslapiams padovanojo iškirtinę emociją svingo eroje.Dailininkas, eseistinių tekstų autorius Mikalojus Vilutis - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Japonijoje spalio pabaigoje lankėsi kultūros atstovų delegacija iš Lietuvos. Kaip sekasi Lietuvos kultūrai rasti vietą Japonijoje? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionyte.Kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia Martos Vosyliūtės paroda „Papjauti Įstrižainę”, kurioje menininkė kuria savo miesto viziją ir meno priemonėmis perdirba mūsų realybę.Vilniuje ir Kaune pirmadienį ir antradienį vyksta „Jauno džiazo dienos“.Dieną išvydo pirmasis spausdintas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Antitezė“.Eimunto Nekrošiaus įkurtas teatras „Meno fortas“ netrukus taps Lietuvos muzikos ir teatro muziejaus dalimi. Kas lėmė tokius pokyčius?Radvilų muziejuje visą lapkritį veiks Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinių menininkų paroda. Joje taip pat bus galima susipažinti ir su Ukrainos istorija.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ mini savo veiklos 10–metį. Koks jis buvo Lietuvos trumpametražiui kinui?Savaitgalį Prancūzijoje baigėsi Kanų kino festivalis. Koks jis buvo 2022 – aisiais?Iki liepos 2 dienos buvusioje siuvykloje „Lelija“ vyksta Rupert meno centro organizuojama Bianco Bondi įvietinta paroda „Lelija“.Šiluvoje ketinama įamžinti režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimą. Kaip gimė ši idėja?Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma amerikiečių dailininko Hunto Slonemo darbų paroda „Spalvotas Hunto Slonemo pasaulis“. Ji eksponuojama Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje.Rubrikos „Be kaukių“ svečias kino režisierius Maratas Sargsyanas.Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rašytoja, teatrologė Rūta Vanagaitė į dienos šviesą ištraukė nuo 1973 m. kauptus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus repeticijų užrašus. Pokalbis apie sukauptą medžiagą ir ištrauka iš 1997 m. vestų užrašų statant Šekspyro „Hamletą“.Kovo 31 d. sukanka 100 metų, kai Palanga 1921 metais buvo sugrąžinta Lietuvai. Palangos grąžinimas Lietuvai buvo sudėtingas, nes Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros. 1918 – ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus, kol 1920 m. rugsėjo 28 d. Rygoje abi valstybės pasirašė sutartį, kad sienos klausimą turi spręsti Tarptautinė arbitražo komisija.Savaitgalį parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“ atidaroma Briuselyje gyvenančios lietuvių menininkės, rašytojos ir tyrėjos Godos Palekaitės personalinė paroda „Stipriausias raumuo žmogaus kūne yra liežuvis“.Klasikos koncertų salė.Vilniuje, Saltoniškių požeminėje perėjoje LGBT vėliavos perdažytos į Lietuvos trispalvę atvejis pastaruosius metus yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip valstybinis simbolis – Lietuvos vėliava naudojama visuomenę skaldančiais, o ne vienijančiais tikslais. Kaip nepaversti vėliavos įkaite? Kada vėliava yra piktnaudžiaujama?Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Įžvalgomis apie pandemijos metu atsinaujinusį radiją ir jo reikšmę klausytojams dalinasi LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius ir BBC Radio 3 programų redaktorius Edward Blakeman. Tinklalaidės „Culture nerve” pokalbio ištrauka.Devintasis fortas – bene labiausiai krauju sulaistyta Kauno vieta. Apie naują forte skambančią audiokompoziciją „Susitaikymas“ su jos kūrėjais „Kosmos Theatre“ kalbasi Kotryna Lingienė.Rašytoja, teatrologė Rūta Vanagaitė į dienos šviesą ištraukė nuo 1973 m. kauptus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus repeticijų užrašus. Pokalbis apie sukauptą medžiagą ir ištrauka iš 1997 m.vestų užrašų statant Šekspyro „Hamletą“.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: apie vagystes ir klastotes. Kodėl muziejai, galerijos ar bibliotekos ne visada praneša apie vagystę. Apiplėšimas, tris dešimtmečius įkvepiantis filmus, knygas ir meno kūrinius.Muzikos pedagogei, VDU ir VDU dėstytojai Emilijai Sakadolskienei labai nepatinka posakis „prieš vėją nepapūsi“. Rengdama pedagogus ir tobulindama švietimo programas, Sakadolskienė supranta, kad greitų rezultatų ir pokyčių būti negali, tačiau nesigaili prieš 15 metų grįžusi dirbti į Lietuvą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Spaudos publikacijų apžvalga.Apie kultūros įvykius pasaulyje pasakoja Vita Ličytė.Neabejojama, kad iki lapkričio pabaigos galiojantis karantinas bus pratęstas. Ar kultūros sektoriui jis bus toks pats griežtas, ar galime laukti palengvinimų?Didieji prekybos centrai praneša, kad išaugo susidomėjimas kultūrine spauda.Šiemet paminėti 169– ąsiais dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines galima žaidžiant virtualų žaidimą.Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinės gervės“ išsidalino geriausi kino industrijos talentai.Savaitgalį minėjome režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gimimo ir mirties metines. Kodėl E.Nekrošius itin gerai vertinamas ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų?Italijos radijo stotyje „Radio Rock“ prasidėjo Lietuvo Nepriklausomybės trisdešimtmečiui skirtas radijo festivalis „Radio Rock Lithuanian Festival“.Ryto allegro. Ved. Marius Eidukonis

Taip jau sutapo, kad savaitgalį minėjome teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gimimo ir mirties datas – jas atskyrė vos viena diena. Nekrošiaus vardas gerai žinomas, gerbiamas ir itin vertinamas toli už Lietuvos ribų: ne tik Europoje, tačiau ir kituose kontinentuose. Kokia to priežastis? Ugnė Kačkauskaitė kalbino teatrologę Ramunę Marcinkevičiūtę ir teatro kritiką Valdą Vasiliauską.Persiški kilimai nedulka, sendami brangsta, turi moralus ir gali prilygti patarlėms. Žiniomis apie persiškų kilimų raštus ir istorijas dalinasi Irano etnologė Ieva Koreivaitė.Apie tai, kaip žiemos metu, kai namuose prasideda šildymo sezonas, reikėtų prižiūrėti turimus pianinus ar fortepijonus, pasakoja Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas, instrumentų meistras Audrius Blažiūnas.Kaip suderinti daug veiklų? Kodėl muzika yra begalinė ir tokia traukianti? Apie tai rubrikoje „Be kaukių“ atvirauja trombonininkas, kompozitorius, aranžuotojas, Kauno bigbendo vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis.Ved. Ugnė Kačkauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Lygiai prieš dvejus metus netekome teatro Mokytojo, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus. Kokiais rūpesčiais bei viltimis šiandien gyvena režisieriaus Eimunto Nekrošiaus įkurto teatro „Meno fortas“ bendražygiai ir kaip ketinama įprasminti menininko kūrybą?Donato Puslio parengtoje naujų knygų apžvalgoje – Dovydo Pancerovo debiutinis romanas apie tiriamąją žurnalistiką „Medžiojant tėvą“ ir italų rašytojo Gianfranco Calligarich 1973 metais parašyta debiutinė knyga apie vienatvę Amžinajame mieste Romoje „Paskutinė vasara mieste“.Pasaulio žiniasklaida praneša, kad dėl pandemijos Niujorke užsidaro lietuvių kolekcininko Juliaus Urbaičio įkurtas KGB šnipų muziejus. Tačiau Vitai Ličytei muziejaus įkūrėjas sako, kad galutinio taško savo veikloje JAV dar nededa.Seimo Kultūros komiteto pirmininku tapo TS-LKD frakcijos atstovas Vytautas Juozapaitis. „Kultūra yra valstybės siela. Kultūra – tai ne dainos, šokiai, estrada ar varžytuvės, tai yra ir valstybės saugumo, strategijos sritis, nors ir atrodo, kad tai tiesiogiai nesisieja“, – kalbėjo naujasis LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.Marija Clara – lietuvių dainininkė, gyvenanti ir kurianti Argentinoje. Kaip pati sako, ji tiesiog įsimylėjusi šv. Kalėdas. Specialiai laidai „Ryto Allegro“ – pokalbis su muzike ir jos kalėdinė „Silent Night“ („Tylis naktis“) interpretacija.Pasakojimų apie Lietuvos žydus cikle „Atminties akmenys“ – pažintis su tapytoju Izaoku Levitanu.Kūrybinėje laboratorijoje „MMLAB Erdvė“ susijungęs menas ir mokslas papildo vienas kitą ir meno kūriniams suteikia solidų mokslinį turinį, o akademinėms teorijoms suteikia netradicinę ir įtraukiančią formą. Projektą pristato meno vadovas Paulius Markevičius ir naujausios čia pristatomos instaliacijos „Magnetologija“ autorius, dueto Glow factory narys Robertas Balčiūnas.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Metų knygos rinkimai“: apie Virginijos Kulvinskaitės romaną „Kai aš buvau malalietka“.Metai po režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties. Adomas Zubė domisi, kokie Nekrošiaus kūrybos ir mąstymo pėdsakai išlieka šiandieniame kultūros ir visuomenės gyvenime.Su Ramūnu Zilniu apie muzikos naujienas: paskelbtas Grammy nominantų sąrašas, jame – ir lietuvių vardai. Grupė Coldplay atšaukia turą dėl klimato kaitos.Klaipėda – (ne)užšalęs kritinės minties uostas? Česlovas Burba lankosi trečiajame Klaipėdos kultūros forume.Tęsiame temą apie mobingą kultūros įstaigose. Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus komentaras.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: protestai dėl Romano Polanskio filmo Prancūzijoje, iškeliamas bronzinis Niujorko bulius, Kinija kritikuoja švedų PEN organizaciją.Dailininkas, avangardinės muzikos grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ įkūrėjas Artūras Šlipavičius-Šlipas sako, kad šiuolaikinė kultūra patiria didžiulį nuosmukį. Kalbamės apie tai, kodėl Šlipas laukia dienos, kai grius Europos Sąjunga ir kodėl performanso menas niekada neturėjo pasiekti galerijų.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Bulgarijoje žurnalistas R.Bružas ieško J.Basanavičiaus žmonos kapą. Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai – 100. Eduardas Volteris – archeologas, etnografas, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, vienas iš Lietuvos bibliotekos ir Lietuvos universiteto steigėjų. „Eimuntas Nekrošius. Tęsinys“ – Tarptautinio teatro festivalio „Baltijskij Dom“ speciali programa. E. Nekrošius – visa Lietuvos teatro epocha. Lapkritį Vilniuje – savaitė, skirta Eimunto Nekrošiaus atminimui.

„Šiuolaikinis menas taip sukomercialėjęs, kad nebepalieka teisės į nesėkmę“, – sako vienas garsiausių Latvijos teatro režisierių Alvis Hermanis. Menininkas parašė atvirą, ironišką ir skaudžią knygą apie šiandieninį teatrą „Dienoraštis“. A. Hermanio išsakytuose svarstymuose atpažįstame ir Eimunto Nekrošiaus kūrybos principus. Viešnagės Vilniuje metu Meno forto salėje režisierius susitiko su Lietuvos žiūrovais. Latvijos teatro legenda Alvis Hermanis kalbėjo apie besikeičiantį pasaulį, teatrą ir žiūrovą, apie aktoriaus ir režisieriaus misija postmoderniame teatre. Laidoje skamba šio susitikimo fragmentai, ištraukos iš knygos „Dienoraštis“. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Vyriausybė visuomenei ketina pristatyti maisto kainų mažinimo planą. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiks su pedagogų atstovais ir išklausys jų siūlymų, kaip koreguoti kritikos sulaukusį modelį.Tyrimas apie Žmogaus imunodeficito virusu infekuotų asmenų stigmatizacijos ir diskriminacijos formas bei mastą.„Interpolo“ naujuoju vadovu išrinktas Kim Čongjangas iš Pietų Korėjos.Latvijoje šiandien minimos "Maxima" prekybos centre ivykusios nelaimės penktosios metinės. Prezidentė teatre „Meno fortas“ pagerbė režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimą. Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Vyriausybė visuomenei ketina pristatyti maisto kainų mažinimo planą. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiks su pedagogų atstovais ir išklausys jų siūlymų, kaip koreguoti kritikos sulaukusį modelį.Tyrimas apie Žmogaus imunodeficito virusu infekuotų asmenų stigmatizacijos ir diskriminacijos formas bei mastą.„Interpolo“ naujuoju vadovu išrinktas Kim Čongjangas iš Pietų Korėjos.Latvijoje šiandien minimos "Maxima" prekybos centre ivykusios nelaimės penktosios metinės. Prezidentė teatre „Meno fortas“ pagerbė režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimą. Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Netekome Lietuvos teatro Maestro, talentingo režisieriaus ir pedagogo Eimunto Nekrošiaus, kurio išėjimas ženklina ištisos mūsų teatro epochos pabaigą. Keturis dešimtmečius režisierius kūrė savo unikalų teatrą, kuriame žiūrovai ieškodavo svarbiausių būties klausimų ir rasdavo nelengvus atsakymus. „Tai buvo teatras, kuriame kokybės kartelė buvo taip aukštai pakelta, kad po to buvo sunku dirbti su kitais režisieriais. Didžiausia laimė ir padėka būdavo tuomet, jeigu po spektaklio Nekrošius prieidavo ir tau paspausdavo ranką“, – prisimena aktorė Viktorija Kuodytė. „Aš galiu drąsiai pasakyti – man teko didžiulė laimė ir garbė dirbti su genijumi“, – teigia ilgametis režisieriaus draugas ir kolega, aktorius Kostas Smoriginas.Režisieriaus netekties dieną specialioje Eimunto Nekrošiaus atminimui skirtoje laidoje Lietuvos teatro grandą prisimena kolegos ir bičiuliai – aktoriai Viktorija Kuodytė, Kostas Smoriginas, kompozitorius Algirdas Martinaitis, Jaunimo teatro vadovas, teatrologas Audronis Liuga. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Netekome Lietuvos teatro Maestro, talentingo režisieriaus ir pedagogo Eimunto Nekrošiaus, kurio išėjimas ženklina ištisos mūsų teatro epochos pabaigą. Keturis dešimtmečius režisierius kūrė savo unikalų teatrą, kuriame žiūrovai ieškodavo svarbiausių būties klausimų ir rasdavo nelengvus atsakymus. „Tai buvo teatras, kuriame kokybės kartelė buvo taip aukštai pakelta, kad po to buvo sunku dirbti su kitais režisieriais. Didžiausia laimė ir padėka būdavo tuomet, jeigu po spektaklio Nekrošius prieidavo ir tau paspausdavo ranką“, – prisimena aktorė Viktorija Kuodytė. „Aš galiu drąsiai pasakyti – man teko didžiulė laimė ir garbė dirbti su genijumi“, – teigia ilgametis režisieriaus draugas ir kolega, aktorius Kostas Smoriginas.Režisieriaus netekties dieną specialioje Eimunto Nekrošiaus atminimui skirtoje laidoje Lietuvos teatro grandą prisimena kolegos ir bičiuliai – aktoriai Viktorija Kuodytė, Kostas Smoriginas, kompozitorius Algirdas Martinaitis, Jaunimo teatro vadovas, teatrologas Audronis Liuga. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Klaipėdos dramos teatre – Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Kalės vaikai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Eglės Gineitytės paroda „Naktis prasideda vidurdienį“. „Ryto allegro“ svečias – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintautas Trimakas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Vindzoro pilį Anglijoje.

Klaipėdos dramos teatre – Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Kalės vaikai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Eglės Gineitytės paroda „Naktis prasideda vidurdienį“. „Ryto allegro“ svečias – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintautas Trimakas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Vindzoro pilį Anglijoje.