Podcasts about oksfordo

Kodėl kosmose žmogus sensta greičiau? Į šį klausimą tikisi atsakyti Oksfordo universiteto mokslininkai, į Tarptautinės kosminės stoties orbitą išsiuntę žmogaus audinių mėginius.Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. Apklausos duomenimis, dažniau internetu apsiperka jauni ar gaunantys didesnes pajamas žmonės.Plungėje duris atvėrė nauja resocializacijos įstaiga – pusiaukelės namai. Tai – jau devintieji tokio tipo namai Lietuvoje, kuriuose laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys bus intensyviai rengiami grįžimui į visuomenę. Nors požiūris į asmenis, atlikusius laisvės atėmimo bausmę, visuomenėje išlieka įtemptas, tačiau vis garsiau kalbama apie integracijos į visuomenę naudą.Ved. Paulius Selezniovas

Jau kurį laiką Lietuva ir Taivanas puoselėja diplomatinius, politinius ir kultūrinius ryšius. Pirmą kartą į Taivaną koncertuoti išvyko Lietuvos kamerinis orkestras.Po daugiau nei 5-erius metus trukusių atstatymo darbų, šiandien bus atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra.Vatikane šiandien vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21 būsimam Kardinolų kolegijos nariui. Vienas iš jų - arkivyskupas Rolandas Makrickas. Jis taps penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje.Oksfordo anglų kalbos žodynui šių metų žodžiu paskelbus posakį „brain rot“, pažodžiui reiškiantį „smegenų puvimą“, specialistai diskutuoja, kokį poveikį mūsų smegenims turi besaikis naršymas internete. Anot neuromokslininkų, reikšmingai tai gali paveikti vaikų smegenis.Ved. Darius Matas

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Prestižiniame Oksfordo universitete studijuojantis klaipėdietis sako, kad savo ateitį mato Lietuvoje. Kaip atrodo studijos Oksforde ir ar sunku įstotį į prestižinį universitetą?Šylant orams vis daugiau žmonių leidžiasi į keliones. Mažoji Lietuva kviečia pažinti šį regioną keliaujant Vėtrungių keliais.Modelių agentūra Hero Talents įkurta tam, kad įgalintų negalią ar kitus kūno ypatumus turinčius žmones - sako jos steigėja Ema Navickienė. Kokia yra šios modelių agentūros misija?Prasidėjęs žydėjimas - vieniems džiaugsmas, o kitiems - rūpestis. Sprogstant augalų žiedams ūmėja šienligės simptomai. Kaip juos slopinti?Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.2022 m. metų posakiu Oksfordo žodynas išrinko „goblino režimą“.Kaip miesto istorija sudominti paauglius? Pokalbis su knygų apie Vilnių autoriumi Justinu Žilinsku.Pernai pristatytas operatoriaus Eitvydo Doškaus režisūrinis debiutas „Čia buvo Vilnius“ kviečia švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų ne tik Vilniuje.Skaičiuojama, kad disleksiją turi apie 10 proc. pasaulio visuomenės. Kaip rūpinamasi disleksiją turinčių mokinių ugdymu Lietuvoje?Kokie muzikos kūrėjai sukūrė dainas, formavusias kino industrijos muzikinį skonį?Lenkijoje šią savaitę daug svarbių Lietuvos kultūrai renginių – Varšuvos Karalių pilyje atidaryta paroda 1863 m. sukilimui, o savaitės pabaigoje lankytojus kvies ir Stasio Eidrigevičiaus paroda.700- ojo gimtadienio proga Kaunas dovanoja sostinei „Baltojo kiro“ dainą Vilniui.Ved. Marius Eidukonis

Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą – „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje“. Savo performansuose Monika tyrinėja fizines ir psichines žmogaus ribas, gilinasi į knygų, skaitytojų ir laiko santykį, domisi robotų kūryba. Kuo skiriasi ir juo panašios yra humanoidė Sofija ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta menininkė Aida? Ar robotas gali kurti gyvą meną – performansą? Menininkės nuomone, šiandien mene ir gyvenime vis mažiau lieka pilkų zonų, nes globalūs iššūkiai – karas Ukrainoje, klimato kaita – verčia rinktis aiškią poziciją. Kokių performansų ji nenorėtų pakartoti, kaip nugalėti savo baimes ir kodėl svarbus kūrybos ir motinystės ryšys pasakoja Monika Dirsytė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Spaudos apžvalga.„Tokio rimto tyrimo kaip šis – Lietuvoje dar nėra buvę“, – sako Oksforde magistrą baigęs bei doktorantūrą studijuojantis 26-erių Adomas Klimantas, tyrinėjantis praeito šimtmečio Baltijos šalių BVP rodiklio pokyčius. Tyrinėtojo patirtimi, atradimais ir Oksfordo universiteto užkulisiais domisi Vaidotas Burokas.Pirmąją naujų mokslų metų savaitę LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie tai, kaip per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė lietuvių kalbos mokymas, su kiekviena nauja išmokta kalba didėjantį azartą ir motyvaciją bei kalbų dovanojamą humorą kalbasi su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoju dr. Giedriumi Tamaševičiumi.Šiandien Vilniuje prasideda jau šešioliktą kartą Lietuvoje vykstantis tarptautinis instrumentinės muzikos festivalis „Griežynė“, kuriame šiemet išskirtinis dėmesys bus skiriamas muzikavimui kanklėmis, bandonija ir koncertina. Festivalyje šalia muzikantų iš Lietuvos dalyvaus ir svečiai iš Airijos, Armėnijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Škotijos, Ukrainos.Brazilijos neprikausomybės dienos proga su filosofe Julija Tuleikyte kalbamės apie žymų brazilų edukologą ir filosofą Paulo Freirą, kurio sukurta ugdymo koncepcija buvo orientuota į Brazilijoje po vergijos susiklosčiusią nelygybę ir stipriai prisidėjo prie šiuolaikinės visiems prieinamos edukacijos sampratos.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje – kino akademijos nominuotų moterų kompozitoriųkūriniai.Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniuje 8 kartą vyksta įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, skirtas nagrinėti žmogaus, garsinės aplinkos ir erdvės santykį. Muzikiniai performansai, garso patirtys ir instaliacijos kvies tyrinėti pagrindinę šių metų temą – miestą kaip archetipą.Šiandien sostinės galerijoje „8 akys ir ausys“ atidaroma žinomos iliustratorės Akvilės Magicdust paroda „Beieškant asiūklio“, kurioje autorė, narpliodama miestiečio ir gamtos santykio klausimus, kviečia intymiau patirti gamtą per spalvingos keramikos, tapybos darbų ir autentiškomis audinių dažymo technikomis margintų vėliavų formas.Ved. Urtė Karalaitė

Šiandienos epizode gydytojas-psichoterapeutas Dainius Jakučionis kalbina neuromokslininkę Emilę Radytę, kuri šiuo metu su doktorantūros studijomis reziduoja Oksfordo universtete. Pokalbis vyko apie ieškojimus Harvarde, apie laisvę rinktis ką nori mokytis ir norą mokytis. Taip pat buvo paliestos šios temos: efektyvus depresijos gydymas, moters sveikata, neuromokslų įtaką ir praktinė nauda psichikos sveikatos srityje, nauji Emilės projektai susiję su moters savijauta ciklo metu. Na ir žinoma dar daug mažų dalykėlių iš šen bei ten :)   Gero klausymo.   O jei norisi daugiau tokių pokalbių, kviečiame prisijungti prie „Veiklių moterų klubo”. Prisijunk prie bendruomenės: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese  

„Karščiuojantis Niujorkas“ yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų, kuris išsviedė knygos autorių Remą Koolhaasą į architektūros pasaulio elito aukštumas. Tekste matomos užuomazgos idėjų, istorijų, metodų ir interesų laukų, tapusių pagrindu gerokai vėlesniems Koolhaaso, jo biuro ir biuro pasekėjų darbams - šimtai projektų pasaulyje šiandien tęsia kadaise Karščiuojančiame Niujorke užčiuoptas idėjas. Kartu tai ir eksperimentinė knyga kuri Rem teigimu pati jau yra architektūra - tai iš fragmentų sulipdytas teksto koliažas, savo struktūra veikiantis tarsi fizinėje erdvėje sukibęs funkcijų, erdvių ir formų rinkinys – miestas, rajonas, kvartalas arba pastatas.Laidoje kalbamės apie netipiškos knygos įdomybes ir jos vertimo užkulisius. Pašnekovė - vertėja, lingvistė, baigusi VU ir Oksfordo universitetą, Skaistė Aleksandravičiūtė. Skaistė rengė knygos „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ vertimą į lietuvių kalbą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(Iliustracija: Madelon Vriesendorp, „Freudas be ribų“, „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ (Rotterdam: 010 Publishers, 1994)).

LRT Metų apdovanojimuose dirigentė Giedrė Šlekytė laimėjo Metų ateities kategorijoje.Nuo sausio 3 dienos į LRT Plius eterį grįžta laida „Indivizijos“. Joje šiemet bus pristatyti dar penki kūrėjai.Prieš 130 metų sausio 3-iąją gimė rašytojas, Oksfordo universiteto profesorius Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas, labiausiai žinomas kaip kūrinių „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ autorius.Moterų bendruomenė prieš Naujuosius metus pristatė knygą „Women are poems. Lietuva“.Animatorius Ilja Bereznickas juokauja, kad šiais metais sau palinkėtų daugiau miego, kad nereikėtų bandyti nusnausti kiekvienai progai pasitaikius. O ko sau palinkėtų Ilja sūnus, animacijos kūrėjas Danas Bereznickas? Su humoru žvelgiantys į gyvenimą ir besistengiantys linksmai gyventi – tokie rubrikos „Be kaukių“ pašnekovai pirmoje 2022m. laidoje.Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Tema: ,,Ar dera mokslas ir religija?'' Svečias: Rasa Giniūnaitė, matematikos mokslų daktarė (Oksfordo universitetas), VU dėstytoja, KTU mokslo darbuotoja ir VDU KTF bendradarbė; Vedėjas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Įkelta į Youtube: 2021-06-17 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/mN3TdBDWz6E  

Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.Ved. Sigita Vegytė

Sostinės naujamiestyje atidaroma šiuolaikinio meno galerija „apiece“, kurios išskirtinumas – pavienių meno kūrinių parodos. Pirmoji jų – instaliacija „Soft Target“, kurią menininkų duetas Viltė Bražiūnaitė ir Tomas Sinkevičius, sukūrę iš bičių vaško.Oksfordo universiteto neuropsichiatrijos doktorantė Emilė Radytė sako, kad net išsiaiškinus, iš ko sudarytos smegenys ir kaip jos veikia, nepaaiškės atsakymas, kodėl jos yra tokios svarbios. Apie neuromokslus ir muziką, kuri nuo vaikystės ją lydi iki šiol – su Emilė Radyte kalbasi Ignas Gudelevičius.LRT KLASIKA jungiasi prie Danijos radijo inicijuoto Europos transliuotojų sąjungos projekto ir pristato ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šį kartą pažintis su danų kompozitore Else Marie Pade.Lietuvos roko muzikos legenda Povilas Meškėla scenoje jau trisdešimt metų, tačiau kiekvieną dieną pradeda nuo balso lavinimo. Grupės „Rojaus tūzai“ įkūrėjas nuo pat šio kelio pasirinkimo yra ištikimas sau, mėgaujasi pasirinktu keliu, dėl kurio dėkingas ir savo mokytojams, o kūrybinę atmosferą puošia gėlėmis ir meile paukščiams. Apie roką, atsakomybę ir pasirinkimus – Povilas Meškėla pokalbyje su rubrika „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras praneša, kad nuo elektroniniais laiškais platinto viruso nukentėjo kelios įstaigos. Apie tai pranešęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad dėl neveikiančio elektroninio pašto, gali pasunkėti nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbas.Jungtinė Karalystė patvirtino Oksfordo universiteto kartu su „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 naudojimą.2020 metų ekonomikos ir verslo apžvalga su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Vyriausybei bus siūloma karantiną pratęsti iki gruodžio vidurio.Parlamentui nuo ketvirtadienio laikinai stabdant darbą, Seimo pirmininkė teigia, kad ateityje bus bandoma keisti statutą ir organizuoti nuotolinį darbą.Oksfordo universiteto ir bendrovės "AstraZeneca" kuriamos vakcinos nuo koronaviruso veiksmingumas, pirminiais duomenimis, siekia 70-imt procentų. Būtent šios vakcinos ketina įsigyti Lietuva. Infektologo Vytauto Usonio komentaras.Minima Lietuvos kariuomenės diena ir 102-osios kariuomenės įkūrimo metinės. Pokalbis su Lietuvos kariuomenės vado atstovu spaudai majoru Tomu Balkumi.Ved. Aleksandr Dvoeglazov.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir verslo įmonės pradeda iniciatyvą „Įveiksime kartu“ ir steigia laikinąjį Covid-19 skambučių centrą. Europos Komisija imasi kurti Europos sveikatos sąjungą. Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad kas penktam pasveikusiajam nuo COVID-19 išsivysto psichiniai sutrikimai kaip nerimas, depresija ar nemiga. Lietuvoje sumažėjo įprastines cigaretes rūkančių ir alkoholį vartojusių 15–16 metų mokinių, tačiau rūpestį kelia gydytojo nepaskirtų vaistų vartojimas, rodo Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas. Lietuvos Vyriausybė raštu kreipsis į Latviją dėl jos sprendimo pradėti prekybą elektra su Rusija, nes Lietuva tai laiko trišalio susitarimo pažeidimu, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Medikai ragina gyventojus skiepytis nuo sezoninio gripo. Teigiama, kad tai padėtų išvengti ne tik sunkių gripo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms. Kaip darbą pradės naujos kadencijos Seimas. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių diplomatai Minske atvyko pas Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič, siekdami apsaugoti ją nuo galimo sulaikymo. Šokiruojantys vaizdai Rokiškio rajone: pensionate aptiktas už grotų įkalintas vyras. Prezidentas politikams ir švietimo atstovams pristatė savo siūlymus ankstinti vaikų ugdymą. Gitanas Nausėda siūlo priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų. Farmacinė bendrovė AstraZeneka ir Oksfordo universitetas laikinai stabdo kuriamos vakcinos nuo koronaviruso bandymus. Pasirašytas susitarimas tarp elitinės Europos molekulinės biologijos laboratorijos ir Vilniaus universiteto dėl Partnerystės instituto VU Gyvybės mokslų centre steigimo.Ved. Deividas Jursevičius

Tyrimai rodo, kad Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo COVID-19 atrodo saugi ir padeda susuformuoti imunitetui.ES lyderiai linksta mažinti ūkio gaivinimo fondą, derybose – pertrauka iki vakaro. Premjeras ir 6-i iš 14-os ministrų išėjo atostogauti. Tarp jų ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Kalbos inspekcija reikalauja privalomo lietuvių kalbos egzamino klientų aptarnavimo srityje. Transporto įmonė sulaukė kaltinimų, kad kredito istorija prastėja, nes darbuotojai prastovose.Baltarusijoje vakar įvyko didžiausia pastaruoju laiku opozicijos demonstracija. Užsienio naujienos.Klaipėdos apylinkės teisme tęsiasi prieš pustrečių metų iš viešbučio balkono iškritusios ir žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties bylos nagrinėjimas. Ved. Deividas Jursevičius.

Karštoji koronaviruso linija 1808 pradeda priimti etatinius darbuotojus. Kaip linijos darbas atrodys po karantino?/Oksfordo universiteto mokslininkų kuriamos vakcinos nuo COVID-19 testavime dalyvauja medikas iš Lietuvos./Nuo šiandien nelieka pasienio kontrolės prie Lietuvos ir Lenkijos sienos./LRT radijas mini 94 metų sukaktį. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Oksfordo universiteto doktorantė Marija Norkūnaitė, atliekanti etnografinius tyrimus Visagine, Silamejėje ir Daugpilyje, aiškinasi, kaip šių miestų gyventojai suvokia santykį su valstybe. Tyrėja daugiau gilinasi ne į identiteto klausimus, bet kaip žmonių supratimą apie valstybę veikia kasdienės patirtys. Marija Norkūnaitė taip pat pasakoja apie tyrimo užkulisius: patirtis, bendraujant su žmonėmis, kokią įtaką tyrimui gali turėti jos lytis, tautybė, gimtoji kalba ir pan.Kosmoso sociologija – nauja mokslo sritis, į kurią gilinasi Ajovos universiteto doktorantė Inga Popovaitė. Konkreti jos tyrimų tema – kaip mokslininkų bendruomenės gyvena mažose, uždarose erdvėse, kaip klostosi tų žmonių santykiai ir kokių problemų kyla. Taigi – sociologė apžvelgia ne tokią romantišką kosmoso srities pusę. Australijos okeanologai vandenyne aptiko keistą didžiulio ilgo siūlo formos organizmą, kurį žiniasklaida praminė „ilgiausiu pasaulyje gyvūnu“. Ar tai iš tikrųjų taip yra – su rubrika „Va čia tai kosmosas“ paaiškina gamtininkas Marius Čepulis.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kas mūsų laukia po koronaviruso? Pokalbis su Oksfordo universiteto daktare, gripo virusų tyrėja Bernadeta Dadonaite. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Dalis prekybininkų po karantino pradeda veiklą. Kokia parama siūloma sunkumais susiduriančiam verslui?Oksfordo universiteto daktarės teigimu, koronavirusu persirgsime visi, tačiau to baimintis esą nereikėtų.Kaip pandemijos metu vyksta gimdymas ir naujagimių priežiūra bei su kuo susiduria nėštumą norinčios nutraukti moterys?Ką dažniausiai žmonės veikia internete karantino metu?Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Koronos virusui atšaukus planus ir uždarius sienas, skambiname į Sietlą ir Göteburgą su virusais dirbantiems lietuvių mokslininkams. Ebolos tyrimų komandai vadovavęs Gytis Dudas ir Oksfordo universiteto daktarė, influenzos viruso tyrėja Bernadeta Dadonaitė yra ramūs, bet realistiški. „Vakcina tikrai bus sukurta. Bet esu nusiteikusi, kad vis tiek užsikrėsiu. Svarbu neužsikrėsti visiems vienu metu, kad gydytojai neturėtų rinktis, kurį gelbėti, o kurio ne.“ Išgirskite pilną pokalbį su Gyčiu ir Bernadeta šiame „Nyla“ podkasto epizode. Jo metu mokslininkai taip pat atsako į klausytojų klausimus, jūsų užduotus feisbuke ir Instagrame. Interviu įrašytas kovo 14 d., 20:00 Vilniaus laiku. Kviečiame juo pasidalinti. Papildoma informacija ir šaltiniai: https://nanook.lt/podcast/gyventi-su-covid-19-kalba-mokslininkai/ Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia  Visi epizodai: https://nyla.lt    

Kaip maitintis sveikai, gardžiai ir kartu neniokoti planetos? Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga yra maisto gamybos sistema. Ji atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio dujų išmetimų. „Jeigu didžiąja dalimi nepereisime prie labiau augalinės mitybos, mes tikrai turėsime labai menkus šansus išvengti pavojingo klimato kaitos lygio“, – interviu LRT RADIJUI teigia Oksfordo universiteto mokslininkas Markas Springmanas. Pasak jo, jeigu žmonių populiacija augs kaip augusi, ekonominė gerovė didės, o mitybos įpročiai nesikeis, iki 2050-ųjų peržengsime planetos galimybių ribas ir sulauksime grėsmingų padarinių – drastiškai sumažės biologinė įvairovė, vandenynuose išplis negyvosios zonos, padaugės ekstremalių klimato reiškinių. Pasirodo, geriausias būdas to išvengti – bent perpus sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kuo čia dėtos karvės ir kokia yra ne tik sveikatai, bet ir aplinkai palanki mityba? Autorė Monika Midverytė.

Seimo narys Linas Balsys įtartas į darbą Seime atvykęs neblaivus.Medikų atlyginimų didinimas. NATO narės sutarė naudoti kibernetinius ginklus ir taktiką per karines operacijas tam, kad atgrasytų stiprėjančią Rusiją.Tarptautinė diena prieš fašizmą ir antisemitizmą.„Rojaus dokumentų“ istorija: Oksfordo ir Kembridžo universitetų investicijos į naftos išteklių gavyba užsiimančias kompanijas.Kūrybiškumo ir ateities tendencijų konferencija „What's Next?“ Sporto pranešimai.

„Naujienų pulsas“: Mirgos Gražinytės vadovaujamas Birmingemo orkestras sulaukė itin dosnios paramos: orkestro klausytojas testamentu paliko 800 000 svarų, kurie turės būti panaudoti orkestro veiklai per artimiausius 8 metus; Leipcige muzikinė bendruomenė renka parašus peticijai dėl mongolų muzikanto deportacijos atšaukimo; Oksfordo kamerinės muzikos festivalis viešai reiškia apmaudą ir pasipiktinimą, jog Didžioji Britanija atsisakė įsileisti sirų muzikantą Ibrahimą Keivo; Dmitrijus Chvorostovskis apdovanotas IV-o laipsnio ordinu už nuopelnus gimtajai šaliai. Rugsėjo 12-ąją yra kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio 60-metis, jį mes švęsime fragmentais iš keleto žymių jo garso takelių.

„Naujienų pulsas“: Mirgos Gražinytės vadovaujamas Birmingemo orkestras sulaukė itin dosnios paramos: orkestro klausytojas testamentu paliko 800 000 svarų, kurie turės būti panaudoti orkestro veiklai per artimiausius 8 metus; Leipcige muzikinė bendruomenė renka parašus peticijai dėl mongolų muzikanto deportacijos atšaukimo; Oksfordo kamerinės muzikos festivalis viešai reiškia apmaudą ir pasipiktinimą, jog Didžioji Britanija atsisakė įsileisti sirų muzikantą Ibrahimą Keivo; Dmitrijus Chvorostovskis apdovanotas IV-o laipsnio ordinu už nuopelnus gimtajai šaliai. Rugsėjo 12-ąją yra kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio 60-metis, jį mes švęsime fragmentais iš keleto žymių jo garso takelių.

Apie InterpretacijasDžiaugiuosi, kad galiu gyventi laiku kai net Vatikanas rašo raštus, spinduliuojančius savikritiką, sako paskutinis laidos pašnekovas šį sezoną, teologas Werner Jeanrond iš Oksfordo universiteto, vadovaujantis universiteto Šventojo Benedikto menės teologijos studijoms.Gegužės 26-osios laida su vienu geriausių teologinės hermeneutikos specialistų. Jis puikus pašnekovas tiems, kurie nori pasigilinti kaip keičiasi katalikų bažnyčios interpretacijos šiuolaikinėje kultūroje.

Apie InterpretacijasDžiaugiuosi, kad galiu gyventi laiku kai net Vatikanas rašo raštus, spinduliuojančius savikritiką, sako paskutinis laidos pašnekovas šį sezoną, teologas Werner Jeanrond iš Oksfordo universiteto, vadovaujantis universiteto Šventojo Benedikto menės teologijos studijoms.Gegužės 26-osios laida su vienu geriausių teologinės hermeneutikos specialistų. Jis puikus pašnekovas tiems, kurie nori pasigilinti kaip keičiasi katalikų bažnyčios interpretacijos šiuolaikinėje kultūroje.

Jei viskam, kas nauja, pasakysi ne – tuomet prisistatyti kaip reakcionierius, svarsto anglikonų kunigas Alister McGrath iš Oksfordo universiteto. Jis pastebi, kad krikščionybė visą laiką turėjo tvarkytis su ją supančios kultūros pokyčiais ir gali iš to mokytis.Su juo nagrinėjame klausimus: Kodėl britų evangelikams neramu kai religija Amerikos politikoje vaidina tokį didelį vaidmenį? Kaip susigaudyti moralinėse pilkosiose zonose, kurių vis daugiau atveria mokslo pasiekimai? Kodėl šiuolaikinėje kultūroje svarbiausiu ginču turėtų būti ginčas dėl žmogaus prigimties supratimo?Pripažįstu, kad kartais per daug gyvename praeitimi, tačiau gyvename ir dabartyje, ir ateityje, sako ortodoksų vyskupas iš Oksfordo Kallistos Ware. Su juo nagrinėjame klausimus: Kaip pradėti pokalbį apie religiją šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl klaidingas įsitikinimas pagal kurį tradicija neleidžia nutikti niekam naujam? Kokius Vakaruose kilusius klausimus jau pradeda spręsti ir Rytų Krikščionybė? Kokią įtaką jos teologijai daro didėjantis ortodoksų skaičius Vakaruose?Velykoms skirta balandžio 14-osios laida apie krikščionybę ir šiuolaikinę Vakarų kultūrą.

Jei viskam, kas nauja, pasakysi ne – tuomet prisistatyti kaip reakcionierius, svarsto anglikonų kunigas Alister McGrath iš Oksfordo universiteto. Jis pastebi, kad krikščionybė visą laiką turėjo tvarkytis su ją supančios kultūros pokyčiais ir gali iš to mokytis.Su juo nagrinėjame klausimus: Kodėl britų evangelikams neramu kai religija Amerikos politikoje vaidina tokį didelį vaidmenį? Kaip susigaudyti moralinėse pilkosiose zonose, kurių vis daugiau atveria mokslo pasiekimai? Kodėl šiuolaikinėje kultūroje svarbiausiu ginču turėtų būti ginčas dėl žmogaus prigimties supratimo?Pripažįstu, kad kartais per daug gyvename praeitimi, tačiau gyvename ir dabartyje, ir ateityje, sako ortodoksų vyskupas iš Oksfordo Kallistos Ware. Su juo nagrinėjame klausimus: Kaip pradėti pokalbį apie religiją šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl klaidingas įsitikinimas pagal kurį tradicija neleidžia nutikti niekam naujam? Kokius Vakaruose kilusius klausimus jau pradeda spręsti ir Rytų Krikščionybė? Kokią įtaką jos teologijai daro didėjantis ortodoksų skaičius Vakaruose?Velykoms skirta balandžio 14-osios laida apie krikščionybę ir šiuolaikinę Vakarų kultūrą.

Įrodymais pagrįstos medicinos centro Vilniaus universitete įkūrėjai gydytojai Tumas Beinortas ir Karolis Bauža perspėja, jog alternatyvioji medicija tėra mitas, galintis sugriauti gyvenimą.Medicinos studijas Oksfordo universitete baigę, Jungtinėje Karalystėje dirbantys ir Lietuvoje seminarus kolegoms rengiantys medikai ragina pasitikėti mokslu, kuris, priešingai nei alternatyvioji medicina, yra pagrįstas tyrimais ir įrodymais.

2011-aisiais kovo 11 d. Japoniją sukrėtęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą rytinėje pakrantėje ir sugriovė atominę jėgainę. Apie 100 tūkst. žmonių iki šiol negali grįžti namo, o radiacija tebesklinda iš pažeistų reaktorių. Jėgainės atstovai tikina, kad padėtis valdoma, tačiau visuomeninės organizacijos, nepriklausomi tyrėjai ir žiniasklaida pasigenda skaidrumo. Avarija Fukušimos atominėje elektrinėje laikoma didžiausia branduoline katastrofa po Černobylio avarijos, įvykusios prieš 30 metų. Pokalbiai su lenkų žurnaliste Kasia Boni, aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistu Shaunu Burnie ir Oksfordo energetikos tyrimų instituto mokslininku Malcolmu Keay.

2011-aisiais kovo 11 d. Japoniją sukrėtęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą rytinėje pakrantėje ir sugriovė atominę jėgainę. Apie 100 tūkst. žmonių iki šiol negali grįžti namo, o radiacija tebesklinda iš pažeistų reaktorių. Jėgainės atstovai tikina, kad padėtis valdoma, tačiau visuomeninės organizacijos, nepriklausomi tyrėjai ir žiniasklaida pasigenda skaidrumo. Avarija Fukušimos atominėje elektrinėje laikoma didžiausia branduoline katastrofa po Černobylio avarijos, įvykusios prieš 30 metų. Pokalbiai su lenkų žurnaliste Kasia Boni, aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistu Shaunu Burnie ir Oksfordo energetikos tyrimų instituto mokslininku Malcolmu Keay.