Podcasts about versm

Kovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo sparčią TB plėtrą mūsų šalyje.Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, vertinimo neobjektyvumo, vadovėlių nebuvimo, valstybinių brandos egzaminų užduočių sunkumo ir nepalyginamumo, pagal metus, klaidų egzaminų užduotyse, apeliacijų atmetimo, tuo sparčiau plečiasi ratas tiek privačių, tiek savivaldybių mokyklų, norinčių pereiti į skaidrią, pasauliniu mastu pripažintą ir puikiai vertinamą TB programą.Šiuo metu akreditacijos tapti tarptautinio bakalaureato mokyklomis siekia daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų. O TB programą jau vykdo tokie flagmanai kaip Vilniaus licėjus, Kauno Jėzuitų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Tauragės „Versmės", Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Kauno Jono Jablonskio, Klaipėdos licėjus, Vilniaus privati gimnazija bei net keletas tarptautinių mokyklų. Be to, TB diegia ir kai kurios progimnazijos ar net pradinės mokyklos. Ypač aktyvios sostinės ir Kauno mokyklos.Tačiau ar tikrai tarptautinis bakalaureatas yra naujoji Lietuvos švietimo ateitis? Skeptikai muša pavojaus varpais, šią programą vadindami elitistine, socialiai neteisinga, prieinama tik privilegijuotų, turtingesnių šeimų atžaloms. Mat tam, kad galėtum mokytis, pagal TB programą net ir savivaldybės ar valstybinėje mokykloje, tavo tėvai turi pridėti nemenką sumą už egzaminus.Finansavimas – viena opiausių TB mokyklų ir ar klasių temų. Mat nors kai kurios savivaldybės skiria lėšų TB diegimui, realybė tokia, kad daugeliui mokyklų trūksta pinigų tiek mokytojų kvalifikacijos kėlimui, tiek moderniai infrastruktūrai. Mokytojų, galinčių dėstyti pagal TB metodiką, taip pat trūksta – tai sudėtinga, specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujanti programa.Ir vis dėlto – tarptautinis bakalaureatas populiarėja. Jo šalininkai pabrėžia, kad ši programa ruošia mokinius ne „egzaminų kalimui“, o kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir savarankiškam problemų sprendimui. Tai bilietas į geriausius pasaulio universitetus ir konkurencingą tarptautinę rinką. Bet ar tarptautinis bakalaureatas taps masiniu reiškiniu Lietuvoje, ar išliks nišiniu pasirinkimu akademiškai stipriausiems?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Lietuvos Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacijos bendraįkūrėjas, Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė, ir Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Besąlygiškas tikėjimas mokiniais, palaikymas, skatinimas vystyti savo talentus ir tikinimas – jūs viską galite, aukščiau tik dangus. Tokį savo mokytoją, KTU Gimnazijos įkūrėją Bronislovą Burgį prisimena jo auklėtiniai, savo prisiminimus sudėję į knygą „Aukščiau – tik dangus“.Parodos ir moksliniai tyrimai, naujos pažintys su senais fotografijos meistrais, vakarai ir edukacijos – tokia yra vienintelio Lietuvoje Fotografijos muziejaus kasdienybė. Apie besibaigiančius metus, naujas parodas ir šventinius susitikimus – pokalbis su muziejaus direktore, parodų kuratore Vilija Ulinskyte-Balziene.Nors linksmintis advento laiku bažnyčia draudė, Dzūkijos kaimuose iki pat Trijų Karalių pirkiose skambėdavo giesmės, kuriose žmogaus gyvenimas pynėsi su paukščių ir miško žvėrių gyvenimu. O naujajame albume „Da Laduma Ladum“ autentiškos dzūkų giesmės pinasi su modernia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika. Pokalbis su muzikologe ir šių dainų giedotoja Egle Kašėtiene.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus nacionalinio baleto streiką, paslaptingą smuikininkų dueto „TwoSet Violin“ sugrįžimą bei konfliktus, kylančius dėl juodaodžių operos veikėjų vaizdavimo šiandien.Kino režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis parašė pirmąją pjesę teatrui, kurios skaitymai vyko projekte „Versmė". Pjesėje autoriaus kūryba susipina su dokumentiniais istoriniais kadrais, nes istorija labai svarbi Karoliui Kaupiniui. „Man darosi svarbu, kas lieka keičiantis laikui. O jeigu neatsilaikysim, neišsaugosim valstybės? Tai užfiksuokim, kas esam",- sako režisierius ir dramaturgas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurio metu smalsiems teatralams bus pristatytos trys prancūziškos pjesės ir trys nauji Europos dramaturgų rezidencijos metu parašyti kūriniai. Tiesiogiai iš teatro – kolegė Karina Metrikytė.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Su kokia cenzūra susiduria vaikų literatūros autoriai? Kokių netikėčiausių prašymų jiems tenka sulaukti? Apie tai pasakoja iliustruotoja Greta Alice ir vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ sumanytojas ir organizatorius Justinas Vancevičius.Šias metais minint režisieriaus Peterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines, prisiminsime jo filmą „Paskutinis kino seansas“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Skicka ett meddelande till oss (via sms)Mattias går i väntans tider? På vad? Gissa på för nu är Småbrukarpoddens sommaruppehåll överSmåbrukarpoddens snackgrupp är lanserad (på facebook). Du hittar den direkt på https://www.facebook.com/groups/724343842855485 eller via Länk i bion.Bli LilltorpKompis! Gillar du det vi gör? Stöd oss då gärna. För bara 19 kr i månaden kan du bli LilltorpKompis och stötta oss. Annars så uppskattar vi om du delar det här avsnittet i sociala medier. Eller om du tar en kompis telefon och subscribar oss i dennes podspelare :)

Katarina O'Nils Franke är författare, skribent, programledare och poetisk konnässör.Vi pratar om vilken poesi som är lätt och vilken som är svår. Versmått, process och förebilder avhandlas.Dessutom pratar vi om jobbet på Axess och hennes nyutgivna barnbok. Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Spaudos apžvalga.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – kultūros komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Lapkritį sukanka 80 metų, kai Šiauliuose per „Vaikų akciją“ iš žydų atimta ir nužudyta daugiau kaip 700 vaikų. 1943-ųjų lapkritį nacistinės Vokietijos sukarintos organizacijos tarnyba, pasitelkusi fašistams tarnaujančių vlasovininkų kuopą ir visą sukarintą personalą, apsupo getą ir ieškojo vaikų, juos grūdo į mašinas, gabeno į geležinkelio stotį, o iš ten į Osvencimą. Žiaurios akcijos minėjimas surengtas prie geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje. Prie paminklo šį kartą padėtos ne gėlės, o vaikiški žaislai. Garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatyta paroda, kurioje eksponuojami žuvusių vaikų portretai.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Tradiciškai lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, kuriame šiemet bus pristatomos vokiečių pjesės ir naujausia tarptautinės dramaturgijos rezidencijos dalyvių kūryba.Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline prasidėjo vienintelis regione A klasės kino festivalis Juodosios naktys. Čia tiek konkursinėse programose, tiek industrijai skirtuose renginiuose prisistato ne vienas lietuviškas filmas. Vienas jų – pasaulinę premjerą Taline išgyvensiantis Artūro Jevdokimovo dokumentika „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“.Lapkričio 6-15 d. Skulptūros ir vitražo centras organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, skirtą Naujininkų, Kirtimų, Salininkų bei kitų periferinių Vilniaus miesto rajonų gyventojams, norintiems ugdyti savo kūrybiškumą. Iš kokio poreikio gimsta tokios dirbtuvės?Šiandien Seime bus svarstomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Ta proga Lietuvos rašytojų, vertėjų, redaktorių ir leidėjų bendruomenė iniciavo atvirą laišką, kuriuo prašoma neriboti kūrybinės laisvės ir pritarti pataisai.Ved. Urtė Karalaitė

Pjesė „Taksi nr. 5“ 2009 metais festivalio „Versmė“ išrinkta geriausia kalbos taisyklingumo ir stilingumo požiūriu. Tai vyro ir žmonos dialogas apie pasaulį, tiksliau, drastišką to pasaulio skilimą, gyvenimo prasmės bei ramybės, tapatybės paieškas, realizuojamas namo, kuriame kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, griovimu. Vaidina aktoriai Olita Dautartaitė ir Regimantas Adomaitis, pjesę laidai adaptavo Inga Tamulevičienė.

„Šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją“, po tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.Ką apie Lenkijoje nukritusias raketas sako Ukraina? Pokalbis su Ukrainos gynybos ministro patarėju Yurijumi Saku.Kaip į saugumo situaciją reaguoja Moldova? Kokią įtaką Moldovoje turi Rusijos agentai? Apie tai pokalbis su Moldovos nepriklausomos spaudos asociacijos vykdomuoju direktoriumi Petru Macovei.Šių metų šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ tikslas – apžvelgti, kas įdomiausio Ukrainos dramaturgijoje buvo sukurta per pastaruosius dešimt metų. Taigi čia pristatomi keturių Ukrainos dramaturgų darbai. Viena iš jų – Lena Liagušonkova – šiandienos laidos viešnia. Festivalyje - jos pjesės „Gorkio motina“ skaitymai (režisierius Jokūbas Brazys). Apie patį „Versmės“ festivalį pasakoja Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgas Marius Ivaškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vietos bendruomenės, menininkai, kūrybininkai ženkliai prisideda prie miestų socialinio klimato kūrimo savo rajonuose, kaimynijose. Per menines veiklas stiprina vietovių tapatumą, vietovių charakterio pojūtį. O prieššventiniu laikotarpiu prisideda ir prie rajonų šventinės atmosferos kūrimo. Miesto tyrimus plėtojantys geografai teigia, kad socialumo pagrindas yra apsikeitimas kasdieniais mikro-gestais. Kiemo papuošimas, nedidelė iniciatyva gali suteikti palaikymą kaimynams, tapti gražių vietovės pokyčių pradžia. Kaip palaikyti kūrybinę atmosferą savo kaimynijoje, rajone, miestelyje metu, kai negali susiburti su bendraminčiais fizinėje erdvėje? Šioje laidoje apžvelgsime vietos bendruomenių kūrybines iniciatyvas, kurios įtraukė menininkus ir poetus ir prisidėjo prie vietovių tapatumo atskleidimo. Savo ir savo bendruomenių kūrybiniais receptais dalinasi: Kauno Šilainių bendruomenės centro pirmininkė Rima Andriulionienė, Anykščių Naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė, Vilniaus Šnipiškių rajono iniciatyvos „Savas kieme” kuratorės Ieva Šimkonytė (VilniusTech tyrėja) ir Ineta Pliekaitytė („Mėnų spaustuvės” edukacijos programų kuratorė). Su laidoje minimu kūrybiniu projektu „Versmė” galite susipažinti Kauno Šilainių bendruomenės centro Youtube kanale: https://bit.ly/3r7llJL . Su laidoje minėtu Anykščių kūrybiniu projektu „Judančios eilės”, jame dalyvavusiais poetais ir šokėjomis bei kūrybine komanda (bendrakuratorės: M. Sinkevič, J. Stundžytė) galima susipažinti čia: https://bit.ly/3ao2ZOF. Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Ar „Versmė“ taps srove? Pasibaigęs nacionalinės dramaturgijos festivalis iškėlė daug temų ir klausimų. Kiek mums rūpi nacionalinė dramaturgija, ar yra iš ko mokytis, ar pjesių sėkmė yra loterija? Apie įvykusius pjesių skaitymus ir dramaturgijos dabartį kalbėsis teatro kritikės Rūta Mažeikienė ir Nomeda Šatkauskienė.Ved. Vaidas Jauniškis

Vyresnių klasių moksleiviai jau kurį laiką mokosi nuotoliniu būdu. Kaip sekasi moksleiviams ir mokytojams? Pašnekovai – Mažeikių Gabijos gimnazijos 11 klasės moksleivė Emilija Bubliauskaitė, Elektrėnų Versmės gimnazijos abiturientas Donatas Bučelis, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė bei Vilniaus Užupio gimnazijos, virtualios mokyklos DigiKlasė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas.Kur ir kaip sveikiau vaikščioti? Mokslininkai sako, kad kuo daugiau laiko reikėtų leisti prie vandens. Komentuoja šiaurietiško ėjimo trenerė, mokyklos ir klubo „8 žingsniai“ įkūrėja Irena Gudiškienė.Lietuviško baleto „Vaivos juosta“ premjera – virtualioje erdvėje. Tai pirmasis lietuviškas baletas, transliuojamas internetu. Jį pristato Baltijos baleto teatro įkūrėja ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė.Ved. Edvardas Kubilius

Ar jau turite planų šiam vakarui? Ne? Štai, pagunda. Tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojantis ir šiemet utopijos bei distopijos temas nagrinėjantis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurį rengia Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Du skaitymai internetuose jau įvyko, trys dar laukia! Vienas jų, pjesės „Ar aš dabar gyvas“, aidės šįvakar 18.30 val. Nespėjusiems – paguoda: skaitymų įrašai laikinai nuguls tuose pačiuose internetuose.O prieš tai – apšilimas. Į festivalį ir skirtingas pjeses laidoje „Be problemų“ žvelgiame iš skirtingų perspektyvų. Pirmiausia kalbamės su „Versmės“ koordinatore Rasa Kregždaite, tuomet – su viena iš festivalio kūrybinių dirbtuvių su poetu, dramaturgu, eseistu Sigitu Parulskiu laimėtoja, pjesės „Karalius Latras“ autore Goda Simonaityte, o galiausiai – teatro režisiere ir visų mūsų labai mylimo dueto „Kamanių šilelis“ nare Kamile Gudmonaite.Ingos Juodytės nuotr.Ved. Kristupas Naraškevičius.

Lygiai prieš metus, gegužės 20-ąją, inauguruotas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vyriausybė šiandien ketina ieškoti galimybių atnaujinti skrydžius tarp Vilniaus ir Oslo. Apie padėtį sveikatos apsaugos sistemoje – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė. TILS pristato valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų sąsajas su partijomis. Nuo šiandien visoje Europos Sąjungoje prekyboje nebelieka mėtinių cigarečių. Minima Metrologijos diena. Kaip karantiną išgyvena šalies startuoliai? Projektas „LRT ieško sprendimų“: Kaip įvairios Europos šalys gelbėja pandemijos paveiktas ekonomikas (Jungtinė Karalystė)? Pokalbių ciklas su iš namų dirbančiais mokytojais: Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Elvyra Kasperavičienė. Apžvalgininkės Indrės Makaraitytės komentaras. Orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Ved. Edvardas Kubilius.

Pokalbis su Algirdu Klova, pristatančiu naują vien jo paties įgrotų kompozicijų albumą, kuriame, nieko panašaus nėra daręs, ir, turbūt, nebedarys. „Liaudies išminties, muzikos motyvai yra tarsi versmė, o tam kad ji tekėtų toliau ir dabar, kompozitorius turi pagilinti vagą, padaryti krantus. Taigi, kompozitorius ir sukuria tą tėkmę“, – kalbėdamas apie kompaktinę plokštelę „Versmės tėkmė“ sakė Algirdas Klova. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai Agnei Zuokienei.“Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujausias Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ tarptautiniame Skandinavijos kino festivalyje apdovanotas dviem prizais – tarptautinė žiuri jį pripažino geriausiu ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje, o pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Juozas Budraitis pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Pokalbis su režisieriumi apie įvertinimus ir naująjį filmą.Liepos pradžioje vykusiose LNDT organizuojamose „Versmės“ kūrybinėse dirbtuvėse geriausiomis paskelbtos, toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pakviestos dvi kūrėjos: dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič. Abi kūrėjos savo darbuose gilinasi į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi: Dovilė Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą, o Kristina Marija Kulinič pasirinko savo senelio istoriją. Kaip subtiliai ir universaliai atskleisti sau artimo, bet kitiems nežinomo žmogaus istoriją? Ar „mažosiomis istorijomis“ lengviau kalbėti apie dabar aktualias problemas ir temas? Pokalbis su D. Zavedskaite ir K. M. Kulinič. „Klasikos enciklopedija“ – apie Sokratą. Ved. Austėja Kuskienė.

Sausio 13-osios įvykius prisimena Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius ir šio centro folkloro ansamblio „Versmė“ dainininkė Janina Vileikienė. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Sausio 13-osios įvykius prisimena Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius ir šio centro folkloro ansamblio „Versmė“ dainininkė Janina Vileikienė. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Ratelinukė Rūta Kupčinskaitė džiaugiasi Naujuosius metus sutiksianti su vyru ir dukrele tik ką nupirktame bute. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šeduvos neįgaliųjų vadovė Romualda Pranskietienė prisipažįsta netikėjusi, kad jų vokalinis ansamblis „Versmė“ konkurse laimės „Vilties paukštę“. Į knygų Kalėdas kviečia Lietuvos aklųjų biblioteka. Prieš pat metų šventes Lietuvos aklųjų biblioteka pasipuošė reginčių vaikų iš Trakų ir Ukmergės piešiniais neregintiems vaikams. Parodą pristato Lietuvos aklųjų bibliotekos, Tiflotyros skaityklos vyresnioji specialistė Audronė Gendvilienė. Ved. Gemutė Padribonienė.

Ratelinukė Rūta Kupčinskaitė džiaugiasi Naujuosius metus sutiksianti su vyru ir dukrele tik ką nupirktame bute. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šeduvos neįgaliųjų vadovė Romualda Pranskietienė prisipažįsta netikėjusi, kad jų vokalinis ansamblis „Versmė“ konkurse laimės „Vilties paukštę“. Į knygų Kalėdas kviečia Lietuvos aklųjų biblioteka. Prieš pat metų šventes Lietuvos aklųjų biblioteka pasipuošė reginčių vaikų iš Trakų ir Ukmergės piešiniais neregintiems vaikams. Parodą pristato Lietuvos aklųjų bibliotekos, Tiflotyros skaityklos vyresnioji specialistė Audronė Gendvilienė. Ved. Gemutė Padribonienė.

Prasidėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamas dramaturgijos festivalis „Versmė“. Apie čia jau pristatytas pjeses ir ateinančią savaitę vyksiančius skaitymus plačiau papasakos festivalio koordinatorė Agnė Pulokaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Prancūzija uždraudė mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Socialinių mokslų daktarė Irena Alperytė komentare klausia, ar panašūs draudimai padės sumažinti didžiulį mobiliųjų telefonų naudojimą? Ar sugebame kontroliuoti technologijas savo gyvenime? „Jeigu lietuviams nesmagu gyventi radikaliame technologijų amžiuje, gal būtų galima peršokti į kitą būvį ir grįžti atgal į pelkę? Žinoma, grįžti kita forma, ne viduramžių. Tai būtų itin pažangus sprendimas. Stebint įvairius judėjimus, matyti, kad yra labai daug grįžimo į gamtą. Lietuviai galėtų būti tie, kurie peršoka ypatingo technologinio išsivystymo etapą ir taip tampa protingesni už kitus“, – svarsto menininkė Nomeda Urbonienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prasidėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamas dramaturgijos festivalis „Versmė“. Apie čia jau pristatytas pjeses ir ateinančią savaitę vyksiančius skaitymus plačiau papasakos festivalio koordinatorė Agnė Pulokaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Prancūzija uždraudė mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Socialinių mokslų daktarė Irena Alperytė komentare klausia, ar panašūs draudimai padės sumažinti didžiulį mobiliųjų telefonų naudojimą? Ar sugebame kontroliuoti technologijas savo gyvenime? „Jeigu lietuviams nesmagu gyventi radikaliame technologijų amžiuje, gal būtų galima peršokti į kitą būvį ir grįžti atgal į pelkę? Žinoma, grįžti kita forma, ne viduramžių. Tai būtų itin pažangus sprendimas. Stebint įvairius judėjimus, matyti, kad yra labai daug grįžimo į gamtą. Lietuviai galėtų būti tie, kurie peršoka ypatingo technologinio išsivystymo etapą ir taip tampa protingesni už kitus“, – svarsto menininkė Nomeda Urbonienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šią vasarą Panevėžys pasitinka profesionaliu menu.Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir Ieva Kuzminskaitė, dailininkas Arūnas Stančikas ir keramikas Eugenijus Čibinskas. Po režisieriaus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą vedžioja vedėja Angelė Mikelinskaitė. Vaiva Antanavičienė pristato meninio stiklo studiją „Glasremis“. Apie rankų darbo lino kilimus ir audimo technologiją pasakoja Regina Archipovienė. Į pramogų ir verslo erdvę „Versmė“ kviečia Miglė Gruzdenė. Dailininkas Sigitas Laurinavičius pasakoja apie Juozo Miltinio dramos teatre rengiamas dailės kūrinių ekspozicijas.

Šią vasarą Panevėžys pasitinka profesionaliu menu.Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir Ieva Kuzminskaitė, dailininkas Arūnas Stančikas ir keramikas Eugenijus Čibinskas. Po režisieriaus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą vedžioja vedėja Angelė Mikelinskaitė. Vaiva Antanavičienė pristato meninio stiklo studiją „Glasremis“. Apie rankų darbo lino kilimus ir audimo technologiją pasakoja Regina Archipovienė. Į pramogų ir verslo erdvę „Versmė“ kviečia Miglė Gruzdenė. Dailininkas Sigitas Laurinavičius pasakoja apie Juozo Miltinio dramos teatre rengiamas dailės kūrinių ekspozicijas.

Ką duoda tarptautinio bakalaureato diplomas? Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija. Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.

Ką duoda tarptautinio bakalaureato diplomas? Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija. Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.

Ar gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų. Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos. Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje. Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais. Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų? O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas? Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.

Ar gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų. Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos. Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje. Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais. Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų? O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas? Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.