Podcasts about liublino

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

Daugiau nei keturis dešimtmečius Liubline, Lenkijoje leidžiamas meno ir literatūros žurnalas „Akcent“ pristato teminį numerį, skirtą lietuvių literatūrai ir kultūrai, pavadinimu „Lietuva – labai artima nepažįstamoji“. Kaip ir kada užsimezgė draugystė tarp Liublino ir Vilniaus bei kokią Lietuvą lenkų skaitytojams pristato „Akcent“?Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtoje konferencijoje pagerbti Lietuvių kalbos gramatikos krikštatėviai Danielius Kleinas ir Augustas Šleicheris, prisimintas Mažosios Lietuvos liuteronų indėlis į lietuvių kalbą bei Lietuvos kultūrinę ir socialinę raidą. Intriguojantis konferencijos pavadinimas „Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“ po diskusijos su istoriku prof. Alfredu Bumblausku, galėtų skambėti taip: „Liuteroniška kultūra: kaip skambėtų lietuviškoji tapatybė be liuteroniško dėmens?“. Iš Klaipėdos – Agnė Bukartaitė.LRT KLASIKOS eteryje savaitgalį įvyko premjera – pasirodė Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Tai, kad knyga tapo spektakliu, lėmė „Metų knygos rinkimai“. Daugiau apie naująjį spektaklį – režisierius Justinas Vinciūnas ir aktorius Matas Sigliukas.Lietuvos dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus. Su dviem šokėjų poromis bendravo mūsų kolegė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dvidešimt metų Vilniuje gyvenantis britas, spėjęs per tą laiką ir padirbėti naktiniame klube, ir susilaukti dukters, ir įkurti muzikos kompaniją, ir būti išrinktas į miesto tarybą. Ką Mark Adam Harold dirba visą dieną ir ar sulietuvėjo per du dešimtmečius tikras britas?Ved. Kotryna Lingienė

Lietuvių kurta skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką ir Dubliną bei tapo dideliu traukos centru. Tiesa, dėl netinkamo elgesio šiuo metu ji neprieinama. Kaip mokslininkai kūrė šią technologiją?Būdama 31 metų, palikusi įsibėgėjančią karjerą ir mėgstamas veiklas, knygos autorė Raminta Bekešiūtė išėjo atiduoti duoklės Tėvynei. Devynis mėnesius kaip savanorė atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Savo džiaugsmus ir nuoskaudas, patirtis ir baimes sudėjo į dienoraštį, o vėliau ir į knygą.Kokius namų darbus reikia padaryti prieš atostogas ir kodėl verta skaityti kelionių sutartis?Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų – tokį kelią nuėjo Aurelija ir Tomas Varnai. Jism pradėjus auginti gurmaniškus grybus, kilo sunkumų juos parduodant. Šeima rado sprendimą – ėmėsi funkcinių grybų maisto papildų gamybos. Tikisi, kad jais sudomins ir kitų šalių pirkėjus.

Per masinį Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis žuvo 20 žmonių, dar per 100 sužeista. Rusai taikėsi į gimdymo namus, švietimo įstaigas, daugiabučius, prekybos centrus ir atakavo viskuo, ką turi. Lietuva tai vadina teroristine ataka.Liublino vaivadijoje Lenkijos pietryčiuose 200 policininkų ieško objekto, atskridusio iš Ukrainos. Neatpažintas objektas siejamas su intensyvia Rusijos ataka. Lenkijos prezidentas dėl šio incidento susitiko su kariuomenės vadovybe.Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrvska teigia, kad jos šalis yra pasirengusi įgyvendinti reformas ir žengti į Europos Sąjungą. Deputatės teigimu, ne tik Ukrainos narystė bendrijoje, bet ir tolesnė parama besiginančiai šaliai vis labiau priklausys nuo politinės valios Vakaruose.Per 2023 metus išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius. Pernai per 11 mėnesių žuvo 116 žmonių, šiais metais per tą patį laiką 143.2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją, lapkritis - šeštas rekordiškai šiltas mėnuo iš eilės, teigia Europos klimato tarnyba „Copernicus“. Ko tikėtis 2024 m?Šie metai buvo pilni išbandymų demokratijai. Demokratiškų šalių mažėjo Afrikoje, per kurią nusirito karinių perversmų banga. Europoje iššūkių demokratijai kėlė rinkimus laimėjusios kraštutinės dešinės partijos. Stebėtas ir žmogaus teisių bei laisvių mažėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip iškilo ir iš kur save kildino svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: prie karalių priartėję Radvilos, jiems pirštinę metę Chodkevičiai, nuo raštininkų iki kanclerių iškilę Sapiegos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai Pacai ir turtingiausi bei galingiausi Lietuvoje Tiškevičiai? Kokį pėdsaką šios giminės palieka svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose – Liublino unijoje, kovose prieš Maskvą, Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose, sukilimuose prieš caro imperiją, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, įvykdžiusioje žemės reformą? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Mėlynas kraujas“ autoriumi istoriku Eimantu Gudu.Ved. Donatas Puslys

Lietuva ir Lenkija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.LRT tyrimų skyriaus duomenimis, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Plungės rajono tarybos nario Liudo Skieraus valdoma Vičiūnų įmonių grupė neteisėtai naudojosi europine parama, kurdama neva nesusijusias mažas įmones.Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios panaikintų baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių ir kai kurių produktų turėjimą. Siūloma, kad už tai grėstų administracinė atsakomybė - būtų taikomos baudos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu. Seime liko dar vienas balsavimas.Siekiant pakenkti šalių įvaizdžiui, Kremlius ir prokremliški veikėjai manipuliuoja istorija, klastoja faktus ir klaidina visuomenę. Prorusiškų veikėjų siekiai įvardyti šiandien Vyriausybėje pristatytoje ataskaitoje apie Rusijos vykdomą dezinformaciją prieš Liublino trikampio šalis: Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą. Kovai su Kremliaus dezinformacija ekspertai siūlo steigti naują instituciją.Ką keičia šią savaitę Seimo priimtas desovietizacijos įstatymas? Tai ir kitas aktualijas aptariame su kultūros ministru Simonu Kairiu.Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje parengtas audiogidas ukrainiečių kalba. Šia iniciatyva siekiama, kad daugiau nei 50 milijonų ukrainiečių visame pasaulyje atsivertų galimybę susipažinti su pasaulio paveldu, žymiausiais muziejais gimtąja kalba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar galima teigti, jog skirtingas Lietuvos ir Rusijos „istorinis DNR“ tiesiog užprogramavo Maskvos ir Vilniaus konkurenciją, nuolat išvirstančią į karines priešstatas? Kitaip sakant – Maskvai iš principo buvo nepriimtinas Vilniaus, kaip antitezės jos kuriamai despotijai, egzistavimo faktas?Kada LDK valdovams kovojant su Maskva pavyko sukurti karinį pleištą ir įvaryti į rytų slavų pasaulį?LDK ir Maskvos konfrontacijos istorija – tikras lobynas kontrafaktinės istorijos mėgėjams, keliantiems klausimą: o kas būtų, jeigu...? Ar prasminga būtų svarstyti tokią alternatyvą: Abiejų Tautų Respublika turėjo galimybių atsilaikyti iki Napoleono Bonaparto karų pradžios ir stoti jo pusėje į kovą prieš Maskvą, o tada...?Kada Maskvos ir Vilniaus nuolatinės konkurencijos bei kovos lauke ėmė ryškėti Maskvos persvara? Ar tiesa, jog lietuvių ne sykį graudžiomis ašaromis aplaistyta Liublino unija buvo sudaryta ne todėl, kad Lenkija lietuvius privertė prie jos jungtis, o kad Rusija (vis didėjantis jos spaudimas ir ryškėjantis jėgų disbalansas) nepaliko Lietuvai jokios kitos išeities?Kalbėdami apie Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimą ir senosios Lietuvos valstybės likimą istorikai vardina įvairias išorines ir vidines priežastis. Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie (kalbant šiandienos žargonu) „ukrainietiškąjį faktorių“, o būtent – kad lietuviai ir lenkai nesutiko su galimybe, jog Respubliką sudarytų ir valdytų ne dvi, o trys tautos. Ar tokiai – trilypei sąjungai – būta realių galimybių?Rusijos karas prieš LDK vyko ir iki šiol vyksta istorijos bei atminties plotmėse. Ką ir kaip istorikai turėtų nuveikti šiose – istorijos bei atminties – plotmėse gindami senosios Lietuvos valstybės ir Abiejų Tautų Respublikos žmonių atminimą?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.Ved. Aurimas Švedas

Ukrainos prezidentas teigia, kad dabar Rusija telkia savo pajėgas Donbase. Volodymyras Zelenskis šiandien kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą greičiausiai reikalaudamas imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių žudynių Bučoje. Kartu Ukrainos lyderis abejoja galimybe susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pabrėžia, kad dabar Kyjivas renka informaciją apie galimus karo nusikaltėlius.Provokacijos ir incidentai neatmestini gegužės 9-ąją, kai rusai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, teigia Valstybės saugumo departamentas.Seimo kultūros komitetas svarsto uždrausti Georgijaus juostelių, X ir Z raidžių bei su jomis susijusių ženklų demonstravimą. Parlamentui pritarus, už šių simbolių vaizdavimą grėstų nuo 300-tų iki 500-tų eurų baudos.Daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos persikėlė į Lenkiją, kurioje dabar skaičiuojama apie pustrečio milijono Ukrainos piliečių. Jie pasiskirstė po visą šalį, dažniausiai orientuodamieji į didžiuosius miestus. LRT žurnalistas Daumantas Butkus lankosi Liubline ir domisi, kokia situacija šiame mieste.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, kad sportas negali būti priedanga karo nusikaltimams. Tai Jurgita Šiugždinienė pareiškė Liuksemburge, kur vyksta Europos Sąjungos švietimo ir sporto ministrų taryba. Čia politikai tariasi, ko sporto ir mokslo srityje galėtų imtis šalys, norinčios apginti europines vertybes ir padėti ukrainiečių tautai.Išvažiuojamasis Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis Lietuvos žirgyne.Ved. Paulius Šironas

Anot patikslintų prognozių, kurias pristatė Lietuvos bankas, kainos kitąmet didės labiau nei manyta anksčiau. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, pavyzdžiui, smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.Dingę vaikai- problema ne tik Lietuvoje. Nerimą kelią ne tik iš namų pabėgę, bet ir vėliau atsiradę vaikai. Kodėl jų daugėja?Prezidentas G.Nausėda vieši Ukrainoje, kur kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda išreiškė paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje.Koks politikas naujuoju Čilės prezidentu išrinktas kairiųjų atstovas, buvęs studentiškų protestų lyderis Gabrielis Borikas, už kurį balsavo beveik 56-i procentai rinkėjų?Prienų rajone, Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą perėmę nauji vadovai sako, kad radę skandalingą informaciją - pilotas egzaminą galėjo laikyti lėktuvui nepakilus nuo žemės. Transporto kompetencijų agentūra prieš pusmetį pradėjo tyrimą, pilotas toliau skraido, egzaminuotojas egzaminuoja.Ved. Madona Lučkaitė

Vilnietė verslininkė Janina Jablonskienė nustėro vieną dieną pamačiusi, kad dalis jos miško Zarasų rajone – iškirsta. Kas ir kokiais atvejais gali kirsti mišką, kuris priklauso konkrečiam žmogui?Sveikatingumo klubai su baseinais ir pirtimis gali veikti jau kelias dienas, tačiau dalis jų vis dar neatsidarė. Tie, kurie atsidarė, žmonėms neatveria pirčių. Kodėl taip yra ir kaip baseinams sekasi naudotis Galimybių pasu?Vilnius sujungtas su Liublinu – visuomenininkų ir technologijų specialistų dėka vilniečiai visą parą gali stebėti Liublino skvero gyvenimą, o Liublino gyventojai – vieno Vilniaus skvero gyvenimą.Ved. Edvardas Kubilius

Su Vytauto Didžiojo universiteto docentu Andžėjumi Pukšto kalbamės apie J. Giedroyco forumo išsakytus pasiūlymus dėl Liublino ketverto iniciatyvos plėtros. Kas yra siūloma vardan tolimesnės regiono demokratizacijos? Taip pat aptariame iššūkius demokratijai mūsų regione, kur, anot „Freedom House“ atliekamo tyrimo „Nations in Transit“ (Valstybės pereinamajame laikotarpyje), 29 stebimose Vidurio ir Centrinės Azijos valstybėse, kur demokratija turėjo galimybę įsitvirtinti po Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos griūties, šiandien demokratijos yra mažiausiai nuo pat 1995 metų, kai buvo pradėtas vykdyti šis tyrimas. Kalbamės apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir ar tikrai į juos sugrįžo strateginės partnerystės dvasia, ar vis tik Lenkija į mus atsigręžė dėl to, kad jaučiasi izoliuota ES dėl įtarimų pažeidžiant teisės viršenybės principą? Ką apie mūsų kaimynų situaciją sako vasario 10 dienos žiniasklaidos protestas ir dviejų žinomų istorikų – Jano Grabowskio ir Barbaros Enkelking – teismo procesas, susijęs su Holokausto istorijos tyrimais?Ved. Donatas Puslys

Lietuvos intelektualai pristatė iniciatyvą suburti Liublino ketverto regioninio bendradarbiavimo formatą. Interviu su „Nasha Niva“ žurnalo redaktoriumi Andrejumi Dynko.Vilniuje prasidėjo didžiausias technologijų ir inovacijų festivalis Baltijos šalyse LOGIN.Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, rengiama konferencija, skirta pagerbti japonų diplomatą Čijunę Sugiharą ir įteikti Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimus.Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 138-ni nauji koronaviruso atvejai. Šeimos gydytojų asociacijos vadovo prof. Juliaus Kalibato komentaras.Ved. Olga Ugriumova.

Kodėl Lietuvoje daugėja COVID-19 atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyksta nustatyti. Kaip greitai gydymo įstaigose suteikiama skubi pagalba? Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos užsienio reikalų ministrai ketina steigti „Liublino trikampį“. Klaipėdos rajono gyventojai baiminasi dar galimo taršos objekto? Lietuvoje prasidėjo javapjūtė, kokį derlių prognozuoja ūkininkai?Laidos ved. Madona Lučkaitė.

2019-aisiais minėjome 450-ųjų Liublino unijos sudarymo metų sukaktį. Ką ši data reiškia mums XXI-ąjame amžiuje? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atmintyje susiklostė tokie skirtingi Liublino unijos vaizdiniai?Ką ir kodėl turėtume prisiminti mąstydami apie Liublino unijos sudarymo prielaidas ir šio svarbaus dokumento priėmimo aplinkybes? Kokios priežąstys privertė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politines tautas imtis dvi valstybes siejančios dinastinės – personalinės unijos keitimo ir tobulinimo darbo? Ar tikrai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prieš Liublino uniją buvo atsidūrusi geopolitiniame akligatvyje? Kodėl strigo Seimo susirinkusio Liubline darbas, o politinis Lietuvos lyderis Mikalojus Radvila Rudasis prabylo apie “grotas”, esą skyrusias Lietuvos ir Lenkijos delegatus? Ar galima mąstyti apie kokį nors Liublino unijos įnašą į Europos istoriją? Jeigu taip – kaip tą įnašą derėtų nusakyti?Kokias istorijos pamokas galėtume išmokti prisimindami ėjimą į Liublino uniją, jos sudarymą ir Abiejų Tautų Respublikos epochą?Šiuos ir kitus klausimus aptarsime su Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe, profesore Jūrate Kiaupiene, ką tik publikavusia knygą „1569 metų Liublino unija ir Lietuva“. Ved. Aurimas Švedas

Alfonso Nykos Niliūno 100-etis. Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis“. Dudos Paivos lėlių teatras. Skulptūros užsienio atlikėjams Vilniuje. Vytauto Petrulio archyvas – dovana Lietuvai. Mo paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Sandro Bozzolo filmas apie menininkę Nijolę Šivickas. Liublino unijos 450-osios metinės. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Liublino unijos palikimą šiandien. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Prasideda Tarptautinis gatvės teatro festivalis „SPOT“. Kokios erdvės „pasiduoda“ gatvės teatrui ir kuo pasižymi šiuolaikinis gatvės teatras? Pokalbis studijoje su viena iš festivalio organizatorių Giedre Putramentaite.Prieš mėnesį į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos dizaino taryba. Kokius tikslus ir uždavinius išsikėlė tarybos nariai? Kodėl Lietuva iki šiol neturėjo dizaino politikos ir strategijos? Kokiu dizainu išsiskiria Lietuvos kūrėjai? Išsamiai – Dizaino tarybos pirmininkė, asociacijos „Dizaino forumas“ valdybos narė Audronė Drungilaitė ir viena tarybos narių, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė Eglė Opeikienė.„Klasikos enciklopedija“: režisierius Sergejus Paradžanovas.Ved. Austėja Kuskienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) pristatė tarptautinę parodą „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“. Koncertas „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Kaunas pasitiks V Nacionalinės ekspedicijos dalyvius.

Kuršių mariose nuskendo istorinis kurėnas. Audros metu dingo jo statytojas, kapitonas, Jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius. Iš Smiltynės pasakoja Adomas Zubė.Kauno bienalė ir „Galerie Uberall“ steigėjas Andrej Polukord kviečia į ekskursiją. Garsus joje užfiksavo Kotryna Lingienė. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Jurga Tumasonytė pristato apsakymų rinkinį „Undinės“, aptariame jį su autore bei literatūros kritike Virginija Cibarauske. Vertėjui Corneliui Helliui už lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą įteikta Austrijos valstybės premija. Su laureatu kalbasi Austėja Kuskienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Liublino unijos palikimą šiandien. Antikvaro dvare Vilniuje Giedrė Derenčienė pristato naratyvinę instaliaciją „Kriminalistikos inspektoriaus kambarys“. Čia lankosi Indrė Kaminckaitė. „Jeigu XXI amžius yra biologijos amžius, menas ir kultūra buvo, yra ir bus visada“, – sako profesorius, biotechnologas, verslininkas, Izraelio garbės konsulas Vladas Algirdas Bumelis. Jo 70-mečio proga LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda bei pristatyta knyga „99+1%”. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Į Lietuvos Respublikos Istorinę Prezidentūrą Kaune sugrįžo Lietuvos nepriklausomybės 20-ečio proga nukaltos ir prezidentui Antanui Smetonai padovanotos dvi jubiliejinės 10 litų monetos iš sidabro ir aukso. Kaip ši numizmatinė ir istorinė relikvija pateko į Amerikos lietuvių kultūros archyvą ir po 35-erių metų grįžo į Lietuvą? Pokalbis su Lietuvos Respublikos Istorinės Prezidentūros Kaune vadove Renata Mikalajūnaite.Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdoje prasideda XX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Kokie yra gatvės teatro žanrai ir kokius iš jų pamatys klaipėdiečiai bei uostamiesčio svečiai? Pasakoja Asta Kažukauskienė.Kodėl istorikai prieštaringai vertina Lietuvai ir Lenkijai svarbų faktą – Liublino uniją – pasirašytą prieš 450 metų, kurios pagrindu radosi Abiejų Tautų Respublika? Kaip ir kodėl lenkų dailininkas Janas Mateika (1838–1893), praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po ATR žlugimo, įprasmino unijos priesaiką dailės kūrinyje? Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.„Klasikos enciklopedija“ – apie Brazilijos katedrą vadinamąjį „Erškėčių vainiką“. Ved. Laima Ragėnienė.

Nuo šiandien Kaune nelieka maršrutinių mikroautobusų.Europos Sąjungos valstybių vadovai Briuselyje toliau derasi dėl aukščiausių Bendrijos institucijų postų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketina susitikti su koalicijos derybininkais aptarti jų siūlymus.Šiandien – paskutinė diena pasirinkti pensijų fondą.Ar mokyklos pasirengusios priimti vaikus, kurių šeimos grįžta iš emigracijos?Jau šiais metais tūkstančiai šeimų gaus specialias šeimos korteles.Liepos 1-oji – paskutinė diena, kai dar galime anksčiau gautas, tačiau nedeklaruotas pajamas ir mokesčius sumokėti be pasekmių – baudų ir delspinigių.Liublino unijai – 450 metų.Koikias knygas skaito Valdas Adamkus?Ar po užsitęsusios sausros dar bus grybų? Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos iš Liuksemburgo. Kokių tarptautinės reikšmės įvykių laukti šią savaitę? R. Bogdano komentaras. Ved. Artūras Matusas.

Vienas įdomiausių ir išsamiausių kada nors jūsų girdėtų pasakojimų apie Liublino Uniją ir kontekstą aplink ją. Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos