Podcasts about dariumi

„GARAZHE NERŪKOMA“ savo laiku buvo maištaujanti, dažnai provincijoje klausoma grupė, bet radijai jų negrojo. Mindaugas Malevičius dabar vienintelis grupės atstovas, santykiai su buvusiu dueto nariu Dariumi Šiuipiu („Shaknis“) išliko, jis prisidėjo užbaigiant naujus „GARAZHE NERŪKOMA“ kūrinius. Kažkada Rokiškyje gimęs hip hopo projektas keičia skambesį, jame dabar daugiau elektronikos, kūrybinė branda išstūmė keiksmažodžius. LRT OPUS eteryje – dvi premjeros. Ved. Marius Andrijauskas

FM99 studijoje kalbame su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų (vad. Rūta Jasionienė) nariais Milda bei Dariumi apie Motinos dieną, apie jų mamas ir tai, koks apskritai mamos vaidmuo yra šiame, taip greitai besikeičiančiame pasaulyje, vaikų akimis.

Pirmoji 2024-ųjų „Istoriko teritorijos“ laida skirta praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seime patvirtintai valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“.Kokias vizijas, esmingai keičiančias Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimą, pavyko įgyvendinti per tris Nepriklausomybes dešimtmečius?Kokie svarbiausi uždaviniai mums, besirūpinantiems savo valstybe XXI-ajame amžiuje, formuluojami naujos strategijos rengėjų? Kiek šiuos uždavinius, kaip suprantamus, aktualius, įkvepiančius bendrai veiklai gali priimti Lietuvos visuomenė ir valstybės politinis elitas?Kokios aplinkybės gali sutrukdyti siekiant įgyvendinti strategiją „Lietuva 2050“? Kokie iššūkiai, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, bus didžiausi su kuriais per artimiausius beveik 30 metų susidurs Lietuvos valstybė ir visuomenė? Kur link, per audrotus tarptautinės geopolitikos bei daugybinių krizių vandenis, plauks Lietuvos valstybės laivas?Pokalbis su Ministrės Pirmininkės patarėju strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Dariumi Žėruoliu, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto biuro patarėju Giedriumi Viliūnu, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiuoju politikos analitiku Justinu Mickumi, Valstybės pažangos tarybos nariu Mariuszu Antonowicziumi.Ved. Aurimas Švedas

Kalbame su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariais septintoke Livita, abiturientu Dariumi ir studijas pradėjusia Gyte apie paauglystės iššūkius, emocinį jaunų žmonių raštingumą, priklausomybes bei pradedamą diegti gyvenimo įgūdžių programą.

Į Lietuvą po dvidešimtmečio Londone 2018-aisiais grįžęs pianistas, kompozitorius Darius Žičkus praėjusiais metais laidoje „Sutemos“ pristatydamas savo naują fortepijoninių miniatiūrų albumą „Simpler Parts of Complexity“ užsiminė, kad muzika jam – eskapizmo įrankis, galimybė bent akimirkai pabėgti.Nors laiko, regis, prabėgo nedaug, pasikeitė, bent jau naujos kompozicijos atžvilgiu, nemažai. Ši – ne pabėgimas, o veikiau – akistata. Prieš „Liminal Point of Destruction“, užfiksavusio autoriaus pyktį, premjerą – pokalbis su pačiu Dariumi Žičkumi.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus Žiūros darbus – gimtuosius Gustonius įamžinusį gyventojų videoarchyvą, pirmosios nepriklausomybės kartos portretus, interaktyvią videostudiją ir skulptūrą „Monumentas utopijai“ su knygomis, kurias tarnybos armijoje draugas pavogė iš knygynų Dubline. Apie kūrinių atsiradimą, meno doktorantūrą ir teksto, vaizdo bei gyvenimo sampynas kalbamės su menininku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vandenynais keliauja 90 % visų pasaulio krovinių. Likusius dešimt dalinasi automobiliai, aviacija ir geležinkeliai. Tačiau kiek dramatiškų etapų turi pereiti siuntinys, kol jis atsiduria prie mūsų durų?Ved. Aidas Puklevičius

Vilniaus Naujamiestis jau porą dešimtmečių išgyvena nuolatinius virsmus, nes čia netrūksta buvusios pramonės palikimo kuris leidžia lengviau priimti kaitą. Naujamiestis kadaise ėmė traukti loftų ieškančius kūrybingus žmonės - NT kainos buvo sąlyginai nedidelės, vieta centrinė, netipiškų erdvių netrūko. Dabar čia ima masiškai kurtis startuoliai, technologijų įmonės, statoma daug naujų erdvių darbui, keičiasi gatvės ir viešosios erdvės. Galima sakyti, kad matome tipišką gentrifikacijos pavyzdį.Šį pavasarį nuaidėjo žinia, kad verslininkas Darius Žakaitis ir vieno iš lietuviškų verslo vienaragių vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas ėmėsi ambicingo technologijų miestelio projekto Naujamiestyje, buvusioje drabužių gamintojos „Lelija“ teritorijoje. Prie projekto kartu darbuojasi net trys stiprūs architektų biurai - A2SM, Do Architects ir A. Ambraso architektų biuras. Naujasis projektas tapo pretekstu pakalbinti vieną iš būsimojo miestelio iniciatorių, verslininką su savitu požiūriu į miestą Darių Žakaitį.Darius Žakaitis jau daug metų dirba su jaunais verslais ir yra išvystęs ne vieną pastatų kompleksą skirtą startuolių bendruomenės poreikiams. Darius yra rezidencijų ir edukacijos centro Rupert įkūrėjas, vienas iš asociacijos „Vienaragiai LT“ įkūrėjų ir startuoliams skirtos technologijų platformos „Tech Zity“ vadovas. 10 000 platformos bendruomenės narių dirba, kuria, valgo, gyvena, edukuojasi, investuoja, pramogauja, organizuoja renginius ir padeda vieni kitiems ne anonimiškuose ofisų pastatuose, bet istorijos sluoksnių kupinose architektūrinėse erdvėse.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Už suklastotą įrašą apie skiepą nuo COVID-19 Vilkaviškyje galbūt buvo imamas 300 eurų užmokestis. Apie tai ir kitas Marijampolės krašto aktualijas su Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ redaktore Birute Montviliene.Darius Vaičiulis ką tik grįžo iš ekspedicijos Antarktidoje. Jam pavyko pasiekti Pietų ašigalį ir ten iškelti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vėliavą su vaikų tikslais.2022 m. paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Tai – žmogus, išspausdinęs pirmą knygą Lietuvos didžiojoje kunigaikštytėje, asmenybė, sujungusi 4 valstybes. Rytoj tuo pačiu metu Skorinai atminti bus laikomos mišios Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Čekijoje ir Italijoje. Apie tai pokalbis su Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonu Tallat-Kelpša ir Lietuvoje bei Čekijoje dirbančiu baltistu ir slavistu Ilja Lemeškinu.Kas yra ir kam gali būti naudojama arfos terapija? Pokalbis su arfininkė Elzė SaldžiūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Be galo retai linksmindamiesi ar nuobodžiaudami koncerte ar spektaklyje mes pagalvojame ne tik apie melodiją ar istoriją ir jos atlikėjus, bet ir juos supančią sceną. O kuriant ją kartais reikia ne mažiau laiko nei patį pasirodymą. Bet ar gali geros šviesos išgelbėti prastą muziką? Ar gali puiki scena ištempti nykų pastatymą?Ved. Aidas Puklevičius

„Ryto allegro“. „Bardai LT“ švenčia 13-ąjį gimtadienįSpaudos apžvalga.Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kultūros ir švietimo istorija.Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Kultūros paveldo suvokimas vardan ateities pasaulio. Pokalbis su KTU architektūros ir urbanistikos centro tyrėju dr. Kastyčiu Rudoku.„Bardai LT“ kviečia švęsti 13-ąjį gimtadienį, pristatydami bardų dainų rinktinę. Apie tai pokalbis su „Bardai LT“ atstove Alina Semionova bei bardu Dariumi Žvirbliu.Klaipėdos kraštovaizdis įkvėpė ne tik garsųjį kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą „Skrajojantis olandas“, bet ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą – pristatyti šią operą ant marių kranto.Širvintų rajone esančio Čiobiškio dvaro istorija mena XVI amžių. Ilgą laiką buvęs uždaras visuomenei dvaras šiandien turi naujus šeimininkus ir bunda naujam gyvenimo etapui.Tinklalaidės „Savas miestas“ anonsas.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Dažno žmogaus gyvenime svarbiausias tikslas - viską žinoti. Ir tik mokslininkai ramūs, kadangi puikiai supranta, kad visko niekuomet nesužinos. Ypač tada, kai jų tyrinėjamas objektas yra toks sudėtingas kaip mūsų planetą supanti atmosfera.Ved. Aidas Puklevičius

Apie šiandieninę Lietuvą kartais kalbame kaip apie antrąją respubliką, turėdami omenyje, kad pirmoji respublika gyvavo tarpukariu, kol jos nepražudė viena po kitos sekusios sovietinė, nacių ir vėl sovietinė okupacijos. O juk atrodo, kad galėtume kalbėti ir apie trečiąją respubliką, jei prisimintume ir Abiejų Tautų Respublikos, kuri taip pat yra mūsų istorijos dalis, laikus. Tai ypač aktualu šiemet, kai minime 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Apie pačią Respublikos sąvoką, respublikos tradiciją Lietuvoje, apie tai, kokią laisvės sampratą apibrėžia respublika ir tai, ar šiai idėjai būtina bendrojo gėrio sąvoka – pokalbis su kultūros istorijos tyrinėtoju, visuomenininku Dariumi Kuoliu.Ved. Donatas Puslys

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT) - tai viena įtakingiausių tarpvyriausybinių institucijų, atsakinga už žmogaus teisių stiprinimą ir jų užtikrinimą visame pasaulyje. Iki šiol dalyvavusi JT ŽTT stebėtojos teisėmis, Lietuva siekia tapti JT ŽTT nare 2022-2024 m. kadencijai, taip stiprinant mūsų balsą ir ekspertizę globaliu mastu. Lietuva ir šalies atstovai ir dabar aktyviai pasisako aktualiausiais žmogaus teisių klausimais - ar tai būtų žmogaus teisių padėtis kaimyninėje Baltarusijoje, žurnalistų saugumas konflikto zonose, ar moterų teisių ir smurto lyties pagrindu prevencijos užtikrinimas. Apie Lietuvos kandidatavimą į JT ŽTT ir pačius aktualiausias žmogaus teisių tendencijas kalbėjomės su Užsienio reikalų ministerijos JT, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriumi Dariumi Staniuliu ir Lietuvos nuolatiniu atstovu Ženevoje ambasadoriumi Andriumi Krivu. „Vis tiek tam tikri papročiai formuojasi toje veikloje, kurią vykdo ŽTT, tai priima rezoliucijas, kurios nėra teisiškai privalomos, bet jos galų gale vis tiek transformuojamos į vienokius ar kitokius veiksmus“, - pokalbio metu teigia D. Staniulis. „ŽTT nėra lengva organizacija, tai nėra bendraminčių klubas, o veikiau kovos laukas, kuriame mes kartu su savo sąjungininkais ir bendraminčiais turime kasdieną iš naujo turime įrodinėti savo vertybių ir principų kilnumą ir naudą žmonijai“, - diskusijoje sakė ambasadorius A. Krivas. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Šį kartą glaustai ir linksmai tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“ virtualiu būdu bendraujame su fotografu, performanso menininku ir poetu Dariumi Jurevičiumi. Taigi, su Dariumi kalbamės apie tai, kaip pagauti įdomų kadrą, kad kadras nepagautų mūsų pačių tam tikruose stereotipuose. Taip pat diskutuojame apie žaismingumą kasdienybėje bei pozityvios reakcijos, palaikymo svarbą. Juk taip smagu, kai kažką sukūrus sulauki draugiško bendraminčių paplekšnojimo per petį. O kaip kūrybingai galime žaisti kiekvieną mielą dieną, sužinosite išklausę laidą iki pabaigos.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Lukas Kmelnickas valdo įvairią žemės ūkio techniką ir su tėčiu Dariumi dviese tvarkosi 300 ha augalininkystės ūkyje. Kiašiadorių rajone Paparčių kaime šeimos verslas ypatingas, nes šalia žemdirbystės yra ir medienos apdirbimas, karstų gamyba. Kas lėmė tokį pasirinkimą?Speleologas, keliautojas, publicistas Erikas Laiconas dabar gyvena Jurbarko rajone vienkiemyje Išlestakių kaime ir beveik 30 m ūkininkauja. Jis prisipažįsta, kad „devyni amatai“ sukrovė ne turtą, o patirtį. Ja pasinaudodamas Erikas sumanė įamžinti Išlestakių kaimą. Ąžuolinis, tautodailininko padarytas ypatingas suolas, tarsi, paaiškina kodėl toks kaimo pavadinimas ir kodėl jame neliko gyventojų.Ved. Arvydas Urba

Kai į dangų pakilo SpaceX kosminis laivas, pirmoji mintis buvo – negi mes tikrai grįžtame į kosminį horizontą? Praėjus konei pusei amžiaus nuo nusileidimo mėnulyje. Kurį valdė kompiuteris, mažiau galingas nei mūsų išmanus telefonas. Ir kai jau visiškai rimtai kalbame apie AI iššūkius ir robotus greta mūsų. Todėl ir prisėdome pasišnekėti apie tai su Dariumi Gaidžiu, URM ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, kuruojančiam skaitmeninius iššūkius. Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Muzikologas ir „Opus 3“ programos įkūrėjas Darius Užkuraitis šį kartą pasakoja pie laikus, kai kiekvienas nešiojosi po plokštelę politileniniame maišelyje ir vieni melomanai keisdavosi jomis su kitais. Taigi, išgirsime ne tik kaip vystėsi alternatyvi muzika sovietinėje Lietuvoje, bet ir kaip kūryba domėjosi tiek eiliniai klausytojai, tiek KGB.Kaip visada – laidos pabaigoje laukia patarimai norintiems kurti muziką ir ją atlikti gyvai, o visos laidos metu – muzikinės rekomendacijos melomanams.Laidą veda dramaturgė Gabrielė LabanauskaitėTinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Kipras Serpauskas #ŽalgirisOnAir tinklalaidėje kalbina trenerį Darių Songailą. Tinklalaidėje kalbama: apie sugrįžimą į „Žalgirio“ areną ir Lietuvą, NBA „burbulą“ ir „Spurs“ organizaciją (0:30); apie pokyčius NBA, analitikus ir G.Popovichių (17:00); apie motyvaciją, trenerio darbą ir įtemptą darbo grafiką (31:30); apie naujus iššūkius, „Spurs“ pasitikėjimą ir T.Duncaną (41:30) žiūrovų ir klausytojų klausimai (46:00).

„Daug žmonių pastebėjo, kiek nedaug jiems iš tiesų reikia. Jie nebesvajoja apie didesnius ir prabangesnius automobilius, ar baseinus, ar jachtas, ar kokius kitus materialius dalykus - turėti tik daugiau daugiau daugiau. Staiga, šitos svajonės išnyko ir žmonės atsigręžė į esminius dalykus“, - sako klimato kaitos ekonomikos ir laimės mokslų daktarė Filka Sekulova iš Barselonos universiteto. Ji per karantiną rengia apklausą apie pakeitusias žmonių mintis ir įpročius. Klimato ir žmonių santykius stebintys mokslininkai pastebi, kad dėl pandemijos žmonės buvo priversti pakeisti savo įpročius ar bent jau mintis. Ar tai įpročiai užsibus, pasakyti sunku, tačiau jie mato pozityvių ženklų.Tuo metu Saulei su vyru Dariumi tvarūs įpročiai yra natūrali kasdienybės dalis jau nebe pirmus metus. Pora persikėlusi į kaimą džiaugiasi galėdami gyventi, kaip Saulė sako, „prie žemės“ ir santarvėje su aplinka. Ar pasikeitęs pasaulio ritmas gali tapti proga keisti įpročiu gamtos naudai ir įsiklausyti į save? Kaip sekasi tiems, kurie jau pasirinko tvaresnį gyvenimo būdą?Autorė Vita Ličytė

 Kipras Serpauskas aštuonioliktajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ dublerių trenerį ir buvusį krepšininką Darių Sirtautą. Podkaste kalbama: apie rutiną, mokslus ir treniruotes (0:28); apie žaidimą „Žalgiryje“, legendinius dėjimų konkursus, Ennisą Whatley, jaunųjų žaidėjų charakterių ugdymą ir sporto psichologiją (7:03); apie patirtį Kinijoje ir pažintį su Yao Mingu (34:00); apie darbų pasiskirstymą „Žalgirio“ dubleriuose ir individualų žaidėjų įgūdžių treniravimą (45:08); „blic“ žaidimas (54:39); žiūrovų klausimai (1:02:01). 

Rytis Kazlauskas ir Kipras Serpauskas antrajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ komandos trenerių štabo narį ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiąjį trenerį Darių Maskoliūną. Kalbame: apie bendravimą su žurnalistais ir D. Maskoliūno aktyvumą socialiniuose tinkluose (0:34); apie D. Maskoliūno aistrą lauko tenisui ir apsilankymą Vimbldono turnyre (3:52); apie baleto treniruotes, krepšininko karjeros pradžią, keliones su legendiniais Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjais ir gyvenimą už 64 rublius (09:05); apie pasikeitusią rolę, perėjus iš Jonavos į Kauną, LKL pradžią: komandas, sąlygas salėse ir sirgalių elgesį (18:27); apie auksinį Kauno „Žalgirio“ komandos laikotarpį, Šabtajaus Kalmanovičiaus meilę žaidėjams ir jo skirtumus su Vladimiru Romanovu bei 1999 m. Eurolygos čempionų titulo šventimo vakarėlį (24:07); apie krepšininko karjeros pabaigą, savęs ieškojimo laikotarpį ir tapimą Kauno „Žalgirio“ komandos trenerių štabo nariu (36:12); apie etapą, kai „Žalgirį“ valdė V. Romanovas (44:08); apie darbą tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir gražų laikotarpį Lenkijoje (49:57); apie darbą Vilniaus miesto taryboje (57:21); apie pirmą pažintį ir darbą su Šarūnu Jasikevičiumi, įžaidėjų integraciją į sistemą bei atmosferą komandoje (1:00:41); apie laukiančius darbus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje ir „Žalgirio“ sistemos taikymą rinktinėje (1:18:20); „Blitz“ žaidimas (1:24:03); žiūrovų klausimai (1:32:37).

Rytis Kazlauskas ir Kipras Serpauskas pirmajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ komandos direktorių Paulių Motiejūną. Kalbame: apie laidas, interviu ir sirgalių komentarus (1:10); apie P.Motiejūno pomėgius: filmus, knygas, medžioklę, bitininkystę, meilę gamtai ir golfą su Šarūnu Jasikevičiumi (5:05); apie aikštelėje praleistus metus su Pauliumi Jankūnu, Mantu Kalniečiu, Jonu Mačiuliu, Dariumi Šilinskiu, nueitą kelią iki „Žalgirio“ komandos direktoriaus pareigų ir klubo administracijos darbą (10:24); apie bendradarbiavimą su kitomis Eurolygos komandomis (16:54); apie komandos komplektavimo specifiką (20:12); apie Š. Jasikevičiaus fenomeną, jo beprotišką meilę sportui ir darbą su juo (24:49); apie komandinį darbą ir svarbą nuolatos tobulėti (29:40); apie Dariaus Maskoliūno tapimą Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu (32:20); apie Nigelo Hayeso lietuvių kalbos įgūdžius, žaidėjų viliojimą į Kauną, pasikeitusią derybų su agentais taktiką bei begalinį džiaugsmą, matant „Žalgiryje“ žaidžiančius lietuvius (35:24); apie P. Motiejūno rungtynių stebėjimo įpročius (45:50); apie kuriamą Eurolygos produktą, mažėjančią klubų priklausomybę nuo savininkų indėlio, uždaros lygos idėją, neišnaudotą krepšinio rinką Londone ir draugiškas rungtynes su NBA komandomis (47:24); apie FK „Kauno Žalgirio“ klubo plėtrą (57:41); apie naujų rėmėjų paieškas (59:00); apie jaunuosius krepšinio talentus (1:01:44); „Blitc“ žaidimas (1:06:22)

Antros sezono savaitės varžybų ir aktualijų apžvalga su Mindaugu, Edvinu ir Dariumi

Naujas NFL Lietuva Podcast sezonas prasideda. Šiame epizode: Įsimintiniausi momentai iš preseazon'o, 2019 m. sezono prognozės, bei nusiteikimas pirmo savaitgalio varžyboms su Mindaugu ir Dariumi.

Robotikos studijos ant bangos su vienu pirmųjų Rm moksleiviu, robotiką KTU baigusiu ir robotikos magistrantūrą studijuojančiu Dariumi Grigaliūnu. Darius kuria dirbtinio intelekto ir mašininės regos sistemas. Prie mūsų prisijungti šiems mokslo metams, ar atidaryti mūsų pagalba ir įranga būrelį savo mokykloje galite ir jūs! Interviu atliktas Robotikos mokyklos direktoriaus Pauliaus Briedžio, pagelbstint Euroguidance Lietuva projektui. Interviu video Muzika: Re-Drum „Rain dance“ Unicorn Heads-Serial Dream Rock

Mūsų kasdienoje skambančią muziką dažniausiai priimame kaip garsus, kuriančius tinkamą nuotaiką darbui, pramogoms arba poilsiui. Žinoma, tai supaprastinimas. Įvairūs muzikos kūriniai ne tik atlieka garsinio fono vaidmenį, bet ir pasakoja mums istorijas apie mus pačius ir pasaulį, kuriame gyvename. Dar daugiau – muzikiniai kūriniai tampa neatskiriama mūsų individualios ir kolektyvinės istorijos dalimi, svarbiomis atminties vietomis, ištisoms kartoms padedančiomis suvokti ir nusakyti, kas mes esame. XX bei XXI amžiaus žmogaus istorijos stebėtojų bei jo patirčių perpasakotojų vaidmenį dažnai atlieka roko muzikantai ir bardai. Kaip šie žmonės mums pasakoja savąsias istorijas? Kada dainos tampa tarpininkais tarp praeities ir dabarties? Kokiomis aplinkybėmis labai asmeniškos dainos virsta atminties vietomis ištisoms kartoms?Apie šiuos ir kitus dalykus pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Dariumi Žvirbliu. Ved. Aurimas Švedas.

Mūsų kasdienoje skambančią muziką dažniausiai priimame kaip garsus, kuriančius tinkamą nuotaiką darbui, pramogoms arba poilsiui. Žinoma, tai supaprastinimas. Įvairūs muzikos kūriniai ne tik atlieka garsinio fono vaidmenį, bet ir pasakoja mums istorijas apie mus pačius ir pasaulį, kuriame gyvename. Dar daugiau – muzikiniai kūriniai tampa neatskiriama mūsų individualios ir kolektyvinės istorijos dalimi, svarbiomis atminties vietomis, ištisoms kartoms padedančiomis suvokti ir nusakyti, kas mes esame. XX bei XXI amžiaus žmogaus istorijos stebėtojų bei jo patirčių perpasakotojų vaidmenį dažnai atlieka roko muzikantai ir bardai. Kaip šie žmonės mums pasakoja savąsias istorijas? Kada dainos tampa tarpininkais tarp praeities ir dabarties? Kokiomis aplinkybėmis labai asmeniškos dainos virsta atminties vietomis ištisoms kartoms?Apie šiuos ir kitus dalykus pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Dariumi Žvirbliu. Ved. Aurimas Švedas.

Nidoje tęsiasi Thomo Manno menų festivalis. Dviejų menininkų – Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio virtualaus dialogo paroda „Vidurnakt ir giliau“. Vyksta tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Dariumi Žiūra.

Nidoje tęsiasi Thomo Manno menų festivalis. Dviejų menininkų – Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio virtualaus dialogo paroda „Vidurnakt ir giliau“. Vyksta tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Dariumi Žiūra.

Klaipėda į Lietuvos muzikos istoriją įėjusi kaip pop muzikos miestas, bet čia gimė ir „Atika“ - išskirtinė lengvojo roko grupė, publikos pamilta dėl jautrių dainų ir ne iš karto suprantamų jų tekstų. Grupės ateitis šiuo metu nėra aiški, bet jos dainų ir žodžių autorius Daius Žvirblis kuria toliau kaip solo atlikėjas. Prieš kelis mėnesius jis išleido pirmąjį mini albumą (EP) tradiciškai daugiaprasmiu pavadinimu „Pudelis už borto“. Pirmojoje naujųjų metų „Pakartot“ laidoje - pokalbis su Dariumi apie Klaipėdą, dainų rašymą ir išlikimą scenoje jau beveik 20 metų.

Klaipėda į Lietuvos muzikos istoriją įėjusi kaip pop muzikos miestas, bet čia gimė ir „Atika“ - išskirtinė lengvojo roko grupė, publikos pamilta dėl jautrių dainų ir ne iš karto suprantamų jų tekstų. Grupės ateitis šiuo metu nėra aiški, bet jos dainų ir žodžių autorius Daius Žvirblis kuria toliau kaip solo atlikėjas. Prieš kelis mėnesius jis išleido pirmąjį mini albumą (EP) tradiciškai daugiaprasmiu pavadinimu „Pudelis už borto“. Pirmojoje naujųjų metų „Pakartot“ laidoje - pokalbis su Dariumi apie Klaipėdą, dainų rašymą ir išlikimą scenoje jau beveik 20 metų.