Podcasts about antikos

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“.Kaip Lietuvos sezoną Prancūzijoje vertina jo veidu tapęs šokėjas Dovydas Strimaitis?Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Aistės Paulinos Virbickaitės „Ką veikti muziejuje: meno istorijos, interpretacijos ir patarimai“ ir antologiją „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“.Trečią kartą savo žinias bus galima pasitikrinti „Antikos žinių viktorinoje“.Į ką dažniausiai savo fotoobjektyvą nukreipia Balio Buračo fotografijos meno premiją šiemet gavęs Vytautas Stanionis?Iš Ukrainos evakuoti Marijos Prymačenko darbai pasiekė Prano Gudyno restauravimo centrą ir laukia restauracijos.Šiemet minimas Marcinkonių paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 420 metų jubiliejus.Šakiuose visą savaitgalį vyks tarptautinis festivalis „Cirko žiburiai 2024“.Ved. Marius Eidukonis

Amerikietis Henry Cowellas (1897–1965) minimas tarp svarbiausių moderniosios muzikos pionierių, turėjęs daug įtakos amžininkams ir sekėjams. Bene pastebimiausios iš jo įvestų ir išpuoselėtų naujovių – grojimas fortepijono stygomis ir sistemingas klasterių naudojimas. Tačiau Cowellui pavyko ne tik šitie dalykai: jo muzika vitališka ir ritmizuota, inspiracijos nuo Antikos iki šiuolaikinių Tolimųjų Rytų, ryškus sparčiai augančio didmiesčio pulsas. Laidoje apžvelgiamas istoriškai trumpas Cowello kūrybos tarpsnis tarp 1915 ir 1928 metų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis išpjovomis, pro kurias matoma prie vidinės sienelės pritaisyta piešinių juostelė. Pasukus zoetropą piešiniai pradeda judėti tarsi animacijoje. Kas sieja dar Antikos laikais naudotą optinį prietaisą, bičių korius, magnetines videojuosteles ir gyvūnų kaulus? Kokie meno kūriniai ir gamtos reiškiniai įkvepia šiuolaikines menininkes?Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Žurnalo „Literatūra ir menas“ naujo numerio apžvalga.Italija, Graikija ar Turkija yra pamėgtos atostogų kryptys. Atė́nių miestas ir Ròdės sala Graikijoje ar Pompė́jai Italijoje turbūt skamba neįprastai, tačiau būtent tokie turėtų būti šių, turistų dažnai lankomų vietovių, pavadinimai. Apie iš Antikos atkeliaujančių vardų, žodžių ir pavadinimų lietuvinimą pasakoja kolega Tomas Riklius.Šių metų liepos 7 d. sukanka 390 metų po Vilniaus vaivados, LDK kanclerio ir Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno fundatoriaus Leono Sapiegos mirties. Bažnytinio paveldo muziejus, įsikūręs įspūdingame renesanso laikų ansamblyje, lankytojus kviečia susipažinti su garsios LDK didikų giminės kultūriniu palikimu.Šiandien Dailininkų sąjungos galerijoje atveriama tęstinio socialinio projekto „Lipdau pasaulį ir save“ keramikos paroda, kurioje raku keramikos dirbinius pristatys globos namų gyventojai. Kaip keramikos įrankis padeda save išreikšti negalias turintiems?Jau nuo šiandien kiekvieną mėnesio trečiadienį iki rugpjūčio 2 dienos skambės tradicinio Vilniaus kariliono festivalio muzika. Šiais metais pripažinti užsienio kariliono muzikantai savo koncertus skiria Vilniaus miesto 700 metų gimtadieniui.Eidama 103-us gyvenimo metus vakar mirė garsi Lietuvos archeologė Rimutė Rimantienė. Prisimineme jos nuopelnus Akmens amžiaus tyrimams Lietuvoje.Šįkart Ievos Buinevičiūtės pasakojime – apie kiek primirštų ar retesnių kitų kūrėjų kurtų režisūrinių trilogijų muziką.Vakar Vilniaus universitete įvyko tarptautinė konferencija „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“, organizuojama kaip intelektualus įvadas į šių metų NATO viršūnių susitikimą. Kas jos metu aptarta?Šią savaitę organizacija „Meta“ pristatė drauge su Lietuvos menininkais parengtą kampaniją „Facts in Focus“ (liet. „Faktai – dėmesio centre“). Jos tikslas – padėti vartotojams lengviau atpažinti dezinformaciją ir tinkamai į ją reaguoti. Kaip lietuvių kūrėjams sekėsi išpildyti šiuos tikslus?Ved. Urtė Karalaitė

Dr. Tatjana Aleknienė supažindina su Platono raštų vertimais į lietuvių kalbą; pokalbyje atidžiau pažvelgiame į jos verstus dialogus "Gorgiją" ir "Teaitetą", susipažįstame su pagrindinėmis jų temomis ir aiškinamės, kodėl jos aktualios mūsų dienomis; aptariame mito reikšmę Platono dialoguose, ir kodėl Bažnyčios tėvai sėmėsi išminties iš šio Antikos mąstytojo.

Apie gerąją naujieną, o gal netikėtumus, Gerosios Naujienos skaitytojams. 2022 m. pabaigoje Lietuvos Biblijos draugija išleido naują ekumeninį „Evangelijos pagal Matą ir Evangelijos pagal Morkų“ vertimą su įvadiniais straipsniais ir komentarais. Apie tokio leidinio poreikį mums maloniai sutiko papasakoti Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, prof. Tatjana Aleknienė ir evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Paprastai apie Biblijos leidimus kalba dvasininkai, teologai, o ką gali pasakyti Antikos tyrinėtoja? Vyskupo Sabučio teirausimės, kodėl prireikė dar vieno ekumeninio vertimo, kai tokių jau turime. Ir kodėl dvi iš keturių kanoninių krikščionių evangelijų pasirodo kartu vienoje knygoje? Ar vertėjai neturėjo pastabų evangelijoms pagal Luką ir Joną?Redaktorė Jūratė Kuodytė

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo trečiojoje laidoje pasakojama apie kompozitoriaus aistrą Antikos kultūrai ir tradicijoms, kurias jis bando savaip gaivinti ir naujai įprasminti. Xenakis yra sakęs, kad „pavėlavo gimti 25 amžiais“ ir jaučiasi esąs Antikos graiku. Tas seniai praeitų laikų dvelksmas atsiskleidžia kone kiekviename jo kūrinyje, neretai traktuojančiame įvairias antikines istorijas, personažus ir mitus. Xenakis mėgina prikelti ir antikinį graikų teatrą, kurdamas brutalų, negailestingą ir labai paveikų vyksmą, gerokai besiskiriantį nuo kitų 20 amžiaus antrosios pusės bandymų reanimuoti antikines dramas ir tragedijas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Pasak filosofo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Viliaus Bartninko, norint sužinoti, kas yra Antika, pirmiausia reikia suprasti, kas yra nuosaikumas. Ši dorybė siejama su sveiku protu, savitvarda, nuovokumu ir ribų pajautimu. Šie aspektai ypač svarbūs nūdienos politiniame gyvenime, kuriame regime tiek daug godumo, nesiskaitymo, puikybės ir arogancijos, kartais privedančios ir prie atviros destrukcijos. Klasikiniais laikais nuosaikumas buvo laikomas viena iš keturių svarbiausių dorybių (kitos – teisingumas, išmintis ir drąsa), tačiau šiandien vėl iš naujo tenka priminti ir svarstyti apie jos reikšmę asmens ir bendruomenės gyvenime.Kaip būtų galima apibrėžti nuosaikumą ir kokios yra šios dorybės idėjinės ištakos? Koks yra jos struktūrinis branduolys ir santykis su kitomis moralinėmis nuostatomis? Ar ji dar vertinama moderniaisiais laikais? Ką vertingo apie nuosaikumą mums gali papasakoti Antikos rašytojai ir filosofai? Apie tai – pokalbis su V. Bartninku.Ved. Simas Čelutka

Modernioji politika dažniausiai suvokiama kaip ekonomikos, technikos ir vadybos podukra. Politika traktuojama kaip techninių ir mokslinių sprendimų reikalaujanti sritis. Vis dėlto politika ne visuomet buvo suprantama taip siaurai ir instrumentiškai. Politikos sąvokai ir praktikai pradžią davę senovės graikai politiką vertino per etikos, dorybių ir charakterio kultivavimo, šlovės ir šaunumo siekimo prizmę. Kodėl šiandien verta atsigręžti ir aktualizuoti graikų politikos sampratą? Kaip nūdienos vertybių diskursą būtų galima vaisingai išplėsti ir papildyti svarstymais apie dorybes? Kuo reikšmingas graikų saiko, nuosaikumo akcentavimas, ypač šių dienų agresyvumo kupinoje atmosferoje? Kodėl pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo stoikų filosofija? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi dr. Nagliu Kardeliu.Ved. Simas Čelutka

„Laimė turi būt autonomiška, tai, kam nieko daugiau nebereikia, kas yra aukščiausias gėris. Ji pati turi būti sau tikslas, kurio mes siekiame ne dėl kažko kito. Tuomet atkrenta pinigų kalimas kaip laimės forma, nes pinigai nėra tikslas savaime. Tokiu būdu, įvedę įvairius kriterijus, graikai pamato, kad laimė pagal tuos kriterijus privalo būti esminių žmogiškųjų funkcijų, mąstymo ir gėrio, kultyvavimas,“ – naujame epizode Antikos mąstytojų laimės ir moralės sampratą bei tarpusavio ryšius išskleidžia filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Vilius Bartninkas. Pokalbyje pašnekovas padeda suprasti Antikos mąstytojų nubrėžtas sąsajas tarp išminties ir moralės, kaip vis kintančiuose moralės normų rėmuose, remdamiesi klasikiniu mąstymu, šiandien galime užčiuopti gėrį bei ką bendro Antikoje turėjo geras peilis, geras arklys ir geras žmogus. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio", Vilniaus universiteto radijo stotis „Start FM“ Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas. Pokalbis su Prancūzijos radijo žurnaliste Mariele Vitureau.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie rinkimų ir istorijos batalijas.„Šiemet sukanka 1600 metų nuo šv. Jeronimo gimimo Dangui. Dažniausiai jis prisimenamas kaip Šventojo Rašto vertėjas į lotynų kalbą ir yra paskelbtas dangiškuoju vertėjų globėju“, – pasakoja LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Agnė Zemkajutė, parodos „Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus“ autorė.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet šv. Jeronimo premija apdovanoja vertėją Eugeniją Ulčinaitę už jos viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą. Pokalbis su E. Ulčinaite.Nuo rugsėjo 15 d. iki rinkimų į LR Seimą LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ papildomai rengia 8 debatų laidas, kuriuose bus nagrinėjamos politinių partijų programos kultūros srities kontekste. Laidos ištraukas bus galima išgirsti ir per LRT RADIJĄ – laidoje „10–12“. Šios laidos rengiamos LRT iniciatyva ir lėšomis. Pagal VRK partijų rinkimų numerių eiliškumo sąrašą pokalbyje „Rinkimai 2020. Kultūros debatai“ dalyvauja (nr. 9) LSDDP kandidatė Irena Šiaulienė ir (nr. 10) KSS – SL kandidatė Diana Zviedrienė. Nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Vydas Dolinskas. Moderuoja Laima Ragėnienė.„Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie rašomą Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, renkamą medžiagą ir iššūkius. Pasakoja semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrėja dr. Anželika Gaidienė.Ved. Austėja Kuskienė

Boso valanda su Jovaišu: svečiuose — knygos „Lyderystė“ autorė Alisa Miniotaitė ❓ Lyderis, norėdamas daryti įtaką, turėtų įkvėpti. Kaip tą padaryti? Alisa Miniotaite: Vieno atsakymo nėra ir negali būti. Yra skirtingi sekėjai ir yra skirtingi kontekstai. Vis dėlto yra bendras dalykas. Sekėjams yra labai svarbu lyderio etika ir moralė. Tai imponuoja labiausiai. Sekėjas nori žinoti, kas yra kertiniai principai (arba vertybės). Jie nori žinoti, ar tu jų neperžengsi. Sekėjams svarbu sąžiningumas ir teisingumas - nuo pat Antikos laikų iki dabar, ir tai rodo tyrimai, kad ir šiandien tai yra svarbiausios lyderio savybės. Ir, kad lyderis žvelgtų į priekį ir suspėtų su pokyčiu, būtų toli matantis. Lyderio sąžiningumas ir teisingumas sekėjams yra reikalingas dėl to to, nes jie nesąmoningai suvokia, kad tik taip jie gali išlikti. Juk jeigu mes nesilaikysime moralės principų, mes susinaikinsime. Įmonėms irgi tai yra svarbu. Darbuotojams svarbu žinoti, kad įmonė išliks. Jeigu tik pajunta pavojų, ką daro žmonės? Jie bėga. Sąžiningumas ir teisingumas užtvirtina, kad įmonė išliks, mes, kaip komanda, išliksime. Vadinasi, ir aš išliksiu.

Įdomybės. Mokslas. Didžiosios Antikos pasaulio imperijos turėjo puikiai organizuotas pašto sistemas.

Džiaugiamės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės – vieni seniausių parazitų pasaulyje, kuriuos dar Antikos laikais savo veikaluose paminėjo Homeras ir Aristotelis. Aktyviausias šis vabzdys balandžio – gegužės mėnesiais. Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti?

„Jei šią akimirką suklydau, tai tik parodo, kur eiti toliau. Žmonės dažnai sako „pridariau gyvenime klaidų“. Jei vis dar taip galvoji, matyt, neperskaitei to ženklo. Kol kažko neišmoksti, tol tai yra klaida“, – svarsto grupės „Garbanotas“ gitaristas Mantas Joneikis. Pokalbyje su Mantu drąsiai griebiam tokias „slidžias“ temas kaip laisvė ir ribos poros santykiuose, kaltės ir nuodėmės samprata moralės dialoguose. O ieškodami atsakymų į kylančius klausimus, nuklystam į Antikos ir hipių laikus, F. Nyčės „Antikristo“ puslapius ir J. Meko eiles. Į nesibaigiančius klausimus tikslių atsakymų gal ir nerandam, nes jie nebūtinai egzistuoja, bet tikrai iššaukiam dar daugiau diskusijų ir dvejonių, taip sujudindami patogų pagrindą po kojomis ir mintimis. Plataus pokalbio ir dar daugiau klausimų!Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.patreon.com/letipokalbiai.Interviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė KaralaitėGarso reikalų konsultantė – Kata BitowtMuzika – KomikuPodkasto klausyk Spotify, iTunes, Stitcher, Google podcasts, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

Diskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo, dailininkų. Politiką ir meną mėginta atsieti jau nuo Antikos laikų. Kita vertus, šios dvi sritys be perstojo flirtavo viena su kita, šokdamos dialektinį šokį, kuriame ir Platono pasiūlymas išvyti poetus iš idealios valstybės, ir Schillerio entuziazmas dailiaisiais menais įgyvendinti „politinio gyvenimo taisymą“. Taigi – ar politika yra menas? Jeigu taip, kokios šios sąveikos galimybės? Ir kas lieka menui, kai politika vis įmantriau išnaudoja jo veikimo būdus?Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas. Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.

Diskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo, dailininkų. Politiką ir meną mėginta atsieti jau nuo Antikos laikų. Kita vertus, šios dvi sritys be perstojo flirtavo viena su kita, šokdamos dialektinį šokį, kuriame ir Platono pasiūlymas išvyti poetus iš idealios valstybės, ir Schillerio entuziazmas dailiaisiais menais įgyvendinti „politinio gyvenimo taisymą“. Taigi – ar politika yra menas? Jeigu taip, kokios šios sąveikos galimybės? Ir kas lieka menui, kai politika vis įmantriau išnaudoja jo veikimo būdus?Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas. Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.

„Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo svajonė, aistra surinkti pirmą šimtą knygų, o paskui staiga bjauri mintis – o gal tūkstantį?“, – apie savo aistros gimimą pasakoja Vytautas Toleikis.Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo? Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?

„Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo svajonė, aistra surinkti pirmą šimtą knygų, o paskui staiga bjauri mintis – o gal tūkstantį?“, – apie savo aistros gimimą pasakoja Vytautas Toleikis.Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo? Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?

Džiaugėmės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės – vieni seniausių parazitų pasaulyje, kuriuos dar Antikos laikais savo veikaluose paminėjo Homeras ir Aristotelis. Aktyviausias šis vabzdys balandžio – gegužės mėnesiais. Ir, pasirodo, erkių platinamos ligos iš Europos šalių labiausiai skriaudžia Lietuvos gyventojus. Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti? Šie ir kiti naudingi patarimai, padėsiantys saugoti mūsų sveikatą.

Džiaugėmės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės – vieni seniausių parazitų pasaulyje, kuriuos dar Antikos laikais savo veikaluose paminėjo Homeras ir Aristotelis. Aktyviausias šis vabzdys balandžio – gegužės mėnesiais. Ir, pasirodo, erkių platinamos ligos iš Europos šalių labiausiai skriaudžia Lietuvos gyventojus. Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti? Šie ir kiti naudingi patarimai, padėsiantys saugoti mūsų sveikatą.

„Mada ir asociacijos“: kaip gimsta mada, kodėl ji keliauja iš epochos į epochą. Apie madą nuo Antikos iki šių dienų. Pokalbis su Dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja, profesore, knygos autore Jolanta Vazalinskiene. Milanas ir Venecija dailininkės Arūnės Tornou akimis.

„Mada ir asociacijos“: kaip gimsta mada, kodėl ji keliauja iš epochos į epochą. Apie madą nuo Antikos iki šių dienų. Pokalbis su Dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja, profesore, knygos autore Jolanta Vazalinskiene. Milanas ir Venecija dailininkės Arūnės Tornou akimis.

Užgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose. Paskaitą „Elitinės Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje“ parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Paskaitoje išgirsime apie Užgavėnių karnavalo kilmę, ištakas, siejamas su Antikos ir Senovės Egipto šventėmis. Taip pat sužinosime, kaip kito Užgavėnių tradicijos Europos civilizacijoje. Įdomioji paskaitos dalis – Užgavėnių karnavalai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų rūmuose, kokias elitines Užgavėnių tradicijas bando prikelti neseniai duris atvėręs Valdovų rūmų muziejus.

Užgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose. Paskaitą „Elitinės Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje“ parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Paskaitoje išgirsime apie Užgavėnių karnavalo kilmę, ištakas, siejamas su Antikos ir Senovės Egipto šventėmis. Taip pat sužinosime, kaip kito Užgavėnių tradicijos Europos civilizacijoje. Įdomioji paskaitos dalis – Užgavėnių karnavalai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų rūmuose, kokias elitines Užgavėnių tradicijas bando prikelti neseniai duris atvėręs Valdovų rūmų muziejus.

„Sapfo skai(s)tykla“ – pirmoji žinomos menotyrininkės Laimos Kreivytės poezijos knyga, sudaryta iš du dešimtmečius – nuo studijų metų iki dabar – rašytų eilėraščių.Kodėl autorei tokia svarbi Antikos poetė Sapfo? Ir kodėl skaitykla yra skaistykla?Laidoje išgirsite pokalbį su knygos autore ir jos pačios skaitomų eilėraščių iš „Sapfo skai(s)tyklos“.

„Sapfo skai(s)tykla“ – pirmoji žinomos menotyrininkės Laimos Kreivytės poezijos knyga, sudaryta iš du dešimtmečius – nuo studijų metų iki dabar – rašytų eilėraščių.Kodėl autorei tokia svarbi Antikos poetė Sapfo? Ir kodėl skaitykla yra skaistykla?Laidoje išgirsite pokalbį su knygos autore ir jos pačios skaitomų eilėraščių iš „Sapfo skai(s)tyklos“.

“Manasis aš”: lėlės ir žmonės. Antikos laikų lėlių teatras – kaukių vaidinimai, – buvo skirtas tik suaugusiems. Šiandien su lėlėmis siejamas vaiko gyvenimas, tačiau lėlės, tiesa, virtualios, – ir dažna šių laikų suaugusiųjų gyvenimo dalis. Kam žmogui reikalinga lėlė, ar iš tiesų lėlė yra tik žaislas, ir ar virtualių lėlių – kompiuterinių žaidimų pramonė neišstums lėlių iš parduotuvių lentynų ir vaikų rankų? Apie visa tai – pokalbis su Kauno valstybinio lėlių teatro vadovu Sigitu Klibavičiumi.

“Manasis aš”: lėlės ir žmonės. Antikos laikų lėlių teatras – kaukių vaidinimai, – buvo skirtas tik suaugusiems. Šiandien su lėlėmis siejamas vaiko gyvenimas, tačiau lėlės, tiesa, virtualios, – ir dažna šių laikų suaugusiųjų gyvenimo dalis. Kam žmogui reikalinga lėlė, ar iš tiesų lėlė yra tik žaislas, ir ar virtualių lėlių – kompiuterinių žaidimų pramonė neišstums lėlių iš parduotuvių lentynų ir vaikų rankų? Apie visa tai – pokalbis su Kauno valstybinio lėlių teatro vadovu Sigitu Klibavičiumi.