Podcasts about apskritai

Kitų metų vasarą Lietuvoje jau turi galioti teisės į remontą direktyva. Jos tikslas – kad kuo daugiau gaminių būtų remontuojami ir kuo ilgiau naudojami, o ne keičiami naujais. Bet ar ilgaamžiški daiktai netaps brangesni nei vienkartiniai? Apskritai, pirkėjams iš direktyvos – daugiau naudos ar žalos? Diskutuoja: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Justina Sušinskaitė, advokatų kontoros „Widen Legal“ teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir automobilių diagnostikos įmonės „OBD eleven“ rinkodaros direktorius Juozapas Preikša.Ved. Irma Janauskaitė

Europos Centrinis Bankas turėtų sumažinti bazines palūkanų normas. Tai būtų pirmas kartas nuo 2022 m. liepos, kai palūkanų normos būtų ne didinamos, o mažinamos, dėl to žmonėms pigtų paskolos.Aktualus klausimas. Socialinė kampanija jaunesiąją kartą šiandien ragina į spalvotą pasimatymą pakviesti savo senelius ar tėvus ir išmėginti nekasdieniškus pokalbius, kurie leistų vieniems kitus pažinti naujomis spalvomis. Ar ketinate į tokį pasimatymą pakviesti savo tėvus ar senelius? Apskritai – kiek laiko randate savo tėvams bei seneliams?Aviacijos entuziastai nuogąstauja, kad daliai aerodromų gresia pavojus užsidaryti. Kodėl?Seimas ieško būdų, kaip užtikrinti, kad, atpigus elektrai, nepriklausomi tiekėjai pigesnius planus pasiūlytų ne tik gyventojams, bet ir verslui.Dėl taikos Ukrainoje derėsis ne Vladimiras Putinas, o klanai, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Edvardas Kubilius

Charkive per rusų apšaudymą praėjusią naktį žuvo 4 žmonės, dar 12 buvo sužeisti. Kremliaus pajėgos atakavo antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą mažiausiai 15 dronų, kurių dalį numušė oro gynyba. Ukrainos miestai beveik kiekvieną naktį apšaudomi, o Charkivas, esantis netoli šiaurės rytų sienos, yra vienas nuosekliausiai nuo karo pradžios rusų atakuojamų miestų. Pokalbis su su radijo žurnalistu iš Charkivo Jevhenu Strelcovu.Minint 75-ąsias NATO susikūrimo metines, Aljansą pasiekė naujas Volodymyro Zelenskio raginimas priimti Ukrainą į šį bloką ir taip stiprinti Europos saugumą. Briuselyje susirinkę NATO ministrai aptaria organizacijos vadovo siūlymą kurti šimto milijardų eurų penkerių metų fondą Ukrainai remti.Rusiškus grūdus ir pašarus į Lietuvą importuojantys verslininkai nemano, kad elgiasi amoraliai. Valdininkai sako, kad jei verslininkai patys nesusipranta, tai valstybė turi apsunkinti jų verslą.Seime pristatytas siūlymas prailginti „mamadienius“ bei „tėvadienius“ iki vaikams sukaks 16 metų. Tai vienas iš būdų siekiant efektyviau mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp vaikų ir paauglių, tikintis, kad dažniau būdamas su šeima ir turėdamas kuo užsiimti jaunimas netaps priklausomas nuo narkotikų.Šįryt dalį Lietuvos padengė sniegas, pavyzdžiui Rokiškio rajone jo sluoksnis buvo net 5 centimetrai. Žemė pabalo ir Biržų, Utenos, Telšių, Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių regionuose, Vilniuje anksčiau į darbus keliavę vairuotojai taip pat turėjo nusivalyti apsnigusius automobilius, be to, kai kur buvo slidu. Apskritai kai kur per parą oro temperatūra krito nuo 20-ies iki nulio laipsnių arba neigiamų reikšmių. Koks tokių staigių pokyčių poveikis gamtai?Ved. Paulius Šironas

Nors investicijų bendrovė „BaltCap” tvirtino apie Šarūno Stepukonio pomėgį lošti išsiaiškinusi tik pernai rudenį ir kaltino jį vagyste, aiškėja, kad dar užpernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba aiškinosi, kodėl į Stepukonio asmeninę sąskaitą buvo pervesti beveik 4 milijonai eurų. Dabar šis tyrimas atnaujintas, tačiau kiek pinigų buvęs „BaltCap” partneris galėjo pralošti, teisėsauga kol kas nekomentuoja.Lietuvos bankas tvirtina, kad Šarūno Stepukonio valdyto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ priežiūrą atsakinga Estijos finansų priežiūros institucija. Tačiau, pastaroji teigia fondo nekontroliuojanti. Apskritai, kol Lietuvoje dėl “BaltCap” kilo milžiniškas skandalas, Estijoje - tylu, nors būtent šioje šalyje registruotas tiek fondas, tiek lošimų bendrovė, kurioje pinigai galimai pralošti.Lietuvos verslas norėtų dalyvauti atstatant Ukrainą, tačiau pasigenda valdžios garantijų. Humanitarinės paramos vežėjai susiduria su sunkumais Lenkijoje.Lošimų reklama Lietuvoje turėtų būti dar labiau ribojama, mano Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir rengia tai numatančias įstatymo pataisas. Kol kas jos neregistruotos, tačiau jau sulaukė kitų politikų palaikymo ir parašų.Ukrainos prezidentui paskelbus apie kariuomenės vado keitimą, LRT radijas išsamiau supažindina su Valerijų Zalužną pakeičiančiu generolu Oleksandru Syrskiu.Ved. Liepa Želnienė

Dvidešimties kilometrų kelionė iki rajono centro su privatininku gali atsieiti ir 20imt eurų, sako gyventojai miestelio, pro kurį autobusai nevažiuoja. Apskritai susisiekimas autobusais šalyje siaubingas ir jokios reformos situacijos negerina, sako kiti. Skatina atsisakyti taršių automobilių, naudotis viešuoju transportu, bet jo nėra, paaiškina dar kiti.Kodėl kaimiškų vietovių gyventojai jaučiasi vis labiau atkertami nuo miestų?Pašnekovai: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja susisiekimui Dovilė Sujetaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus, pavaduotojas Justas Rašomavičius, Linava viceprezidentas, Tauragės autobusų direktorius Rimantas Martinavičius, Langakių seniūnaitis Gintautas Domanaitis.Ved. Jurgita Čeponytė

Jau 9 kartą pasaulyje vyksta augalinės mitybos iššūkis - Veganuary. Kaip jį sėkmingai įgyvendinti ir įpročius išlaikyti ateityje bei ką apie tokį iššūkį mano mitybos specialistai?Jei riedlentininkas važinėja dažnai, jo nauja lenta gali lūžti ir po mėnesio, o jei nelūžta - apsidėvi jos kraštai, dėl to riedlentė naudoti irgi tampa nebetinkama. Ką daryti su riedlentėmis, kurios netinkamos važinėti? Apskritai, kokį poveikį aplinkai turi riedlenčių sportas ir kaip jį mažinti?Kokios pagalbos šiuo metu labiausiai reikia Ukrainos moterims? Pokalbis su organizacijų ir įmonių atstovais.Naujas LRT.lt straipsnių ciklas – artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai yra ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.Ved. Karolina Panto

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Higienos instituto duomenimis, kas dešimtas ikimokyklinukas ir kas ketvirtas šalies moksleivis yra nutukęs. Prie šios statistikos augimo reikšmingai prisidėjo per karantiną įvestas nuotolinis mokymas, sukėlęs vaikams nemažai streso. VU Psichotraumatologijos centro atlikti tyrimai rodo, kad per pandemiją 71 proc. išaugo paauglių, susiduriančių su psichosocialinėmis problemomis, skaičius. Valgymo sutrikimai yra viena jų.Apskritai yra žinoma, kad paauglystėje vaikams ypač aktuali tampa jų išvaizda, o svoris – neatskiriama siekiamo įvaizdžio dalis. Bėda ta, kad jeigu vaikas išgyvena dėl didesnio svorio ir jį koreguoja netinkama mityba, tokio elgesio pasekmes pastebėsime tik gerokai ligai įsisiūbavus. Kokie yra pirmieji valgymo sutrikimų ženklai, į kuriuos turėtų dėmesį atkreipti paauglius auginantys tėvai? Kur kreiptis pagalbos ir kiek laiko valgymo sutrikimų gydymas trunka? Jei psichoterapinis gydymas yra neatskiriamas nuo dietos, kaip yra keičiami sergančio žmogaus mitybos įpročiai? Kokios gudrybės padeda nustatyto valgymo režimo laikytis ir nemesti jo po savaitės?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriaus gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras–psichoterapeutas Gintautas Narmontas ir to paties centro gydytoja dietologė Ieva Laukytė–Gaulė.Ved. Laura Adomavičienė

Dirbdama su moterimis matau vieną esminę mūsų dovaną ir problemą. Mes galime per daug! Apskritai, mes atsimename per daug, mūsų galvose nuolat sukasi gausybė darbų, ką reikia nuveikti ir darbe, ir namuose.  Lankau kursus, ten kalbėjausi su viena šiek tiek vyresnio amžiaus moterimi, ji sakė neturinti laiko tokiems dalykams, kaip mindfulness praktikos. O jos veidas, išraiška bylojo ką kitą - ji visa buvo įsitempusi, griežta, atrodė tuoj pradės virpėti. Iš vienos pusės ji šaunuolė - tiek nuveikia dienoje ir jos gyvenimas lyg nuolat besiveržiantis ugnikalnis - kupinas progreso. Iš kitos pusės ji turi problemų su miegu, dažnai nori verkti, o artimieji patiria jos pykčio priepuolius.  Kodėl mes taip norime šauti į priekį? Kodėl mums pasiekus vieną svajonę, jau reikia kitos?  Šioje tinklalaidėje dalinuosi praktika, kaip dirbti, nuveikti, pasiekti, bet nenualinti savęs. Kaip judėti į priekį tausojant, o ne taškant energiją ir dienos pabaigoje jaustis ne kaip šlapiam niekam nereikalingam skudurui, o pilnai gyvenimo moteriai.

Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu užmegzti tikrą pilietinį dialogą, ypač kai viena iš pusių stokoja geros valios ir pagarbos? Kaip kalbėtis su tais, kurie kalbėtis nenori? Ar žodžio laisvė apima bet kokių žodžių laisvę, net ir tų žodžių, už kurių slypi neapykanta, melas ir manipuliacijos? Jeigu viešosios diskusijos yra teigiamų pasekmių nekurianti veikla, kodėl mes jas taip aktyviai skatiname? Galbūt yra konstruktyvesnių politinio veikimo ir bendrabūvio formų, kurios galėtų pakeisti niekur nevedantį apsikeitimą nuomonėmis?Debatuose dalyvauja filosofai Algirdas Davidavičius ir Viktoras BachmetjevasVed. Simas Čelutka

Senelis, gal net prosenelis, tėtis ir anūkas – visi vienijami tos pačios futbolo komandos, kurią karštai palaiko. Ištikimybę klubui lemdavo ne tik šeimos tradicijos, tačiau ir tai, kad skirtingos komandos atspindėdavo ir įkūnydavo ne tik konkrečių miestų tapatybę, tačiau ir esminius tos visuomenės socialinius, politinius, etninius ar kitus lūžius. Tad ne veltui Vakaruose apie futbolą kaip pas mus apie krepšinį buvo kalbama ne tik kaip apie sportą, tačiau ir kaip kultūros reiškinį, tam tikrą idėją, tampančią svarbia konkretaus žmogaus, miesto ar net visos valstybės tapatybei. Tačiau laikai kinta ir šiandien vis garsiau kalbama apie sporto komercializaciją. Ką žvilgsnis į Lietuvos futbolo ar krepšinio arenas atskleidžia apie Lietuvos fanų kultūrą, jų įvaizdį visuomenėje, apie sporto vaidmenį ir vietą sociume? Kokį fanų įvaizdį formuoja populiarioji kultūra? Kiek tiesos yra kalbose apie fanų mačizmą, radikalizmą ir kitus stereotipus? Ar sportas Lietuvoje apskritai gali įkūnyti idėją, su kuria norėtų tapatintis bendruomenė?Debatuose dalyvauja futbolo kultūros žurnalo „Sveiks valio!“ vyriausioji redaktorė Agnė Žiūkaitė ir Seimo narys, futbolo sirgalius Laurynas Kasčiūnas.Ved. Linas Kojala

Birželio viduryje Seimas numatęs svarstyti, ar darbo užmokestis, komandiruočių pinigai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti mokamos tik pavedimu, o ne grynaisiais. Laidoje – argumentai UŽ ir PRIEŠ. Svečiai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Aštraus siužeto trileris, kurio pabaiga Lietuvos verslui geresnė, nei prognozuota. Taip apie Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES sako ekonomistai. Tačiau minusų vis tiek nemažai – ir norintiems dirbti Britanijoje, ir mokytis, ir vežantiems ten prekes. Apskritai, sako laidos viešnia, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Coppa, laimėjusiųjų dėl „Brexito“ nėra – pralaimėjo ir pati JK, ir ES.Ved. Irma Janauskaitė

Kartu su artėjančių šv. Kalėdų sveikinimais ir šiltais linkėjimais siunčiu ir naują, smagų, jaukų pokalbį su trijų sūnų tėčiu Simonu Bendžiumi. Jis yra interneto dienraščio Bernardinai.lt redaktorius, buvęs LRT radijo žurnalistas.Dabar jau net nepamenu, kaip ir kur Simoną pažinau, bet faktas, kad visų pirma dažnai teko jį girdėti klausant LRT radijo. Mane visuomet labai žavėjo jo sugebėjimas valdyti plunksną ir žodį, visai nejučia priverčiantis šypsotis, tai iškart perspėju, kad šio pokalbio metu vietomis tikrai buvo sudėtinga valdytis ir nesijuokti. Bet aš labai džiaugiuosi tokiu nuotaikingu pokalbiu, tikiuosi, kad jis ir jums šiek tiek praskaidrins šias dienas, jei tokių pragiedrulių ieškote. :)O kalbėjome mes apie tapimą tėčiu, kokios gi jam atrodė tos vaiko priežiūros „atostogos“, kurias turėjo progą patirti gimus dvyniams, kaip jų šeimai sekasi gyventi karantino metu, kas padeda jiems su žmona nepaskęsti buityje ir nepamiršti vienas kito.Simonas sako, kad viena svarbiausių santykių taisyklių yra į pirmą vietą statyti žmoną arba vyrą. Jo žodžiais tariant, jei tuo pačiu metu zyzia vaikas ir žmona arba vyras, tai aišku, kad reikia eiti prie žmonos ar vyro. Va taip va!Taip pat Simonas dalinosi, kada jaučia tėvišką kaltę, ar yra griežtas tėtis, kodėl vaikams, jo nuomone, namuose reikia tėčio ir mamos, o ne draugo ir draugės, ir kodėl santuoka po 10-ies metų jam atrodo dar vertingesnė, o meilė žmonai stipresnė.Apskritai šiame pokalbyje buvo pasakyta daug gražių ditirambų žmonai, santykiams, meilei ir gyvenimo prasmei auginant vaikus, bet kažkaip ne per saldžiai ir tikroviškai viskas man skambėjo, tai buvo ypač miela ir malonu klausytis.Pabaigoje Simonas atvėrė ir specialiai tėčiams skirtą patarimų skrynelę. :)Kviečiu klausytis ir paremti tinklalaidę Patreon platformoje, kurioje pokalbius rėmėjai išgirsta pirmieji. Visus iki šiol publikuotus pokalbius galite rasti Spotify, iTunes, Podbean, 15 min KLAUSYK ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose.Gedimino Šulco - Bernardinai.lt nuotrauka.Šiltų, jaukių, viltingų artėjančių Kūčių ir šv. Kalėdų Jūsų šeimoms!Marija

Tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“ šį kartą vieši dokumentinių filmų „Močiute, Guten Tag!“,„Šanxai Banzai“ ir „Nerutina“ režisierė bei scenarijų autorė Jūratė Samulionytė.Todėl laidoje kalbamės ne tik kaip iš domėjimosi teatru Jūratė pasuko į kiną, bet ir apskritai apie intuityvius ir racionalius filmo gimimo procesus: kiek laiko užtrunka sukurti pilno metro filmą, pradedant nuo idėjos ir baigiant postprodukcija? Apskritai, kokie kūrybiniai procesai filmo komandą lydi visą tą laiką?Įdomu sužinoti, kokius realybės reiškinius verta užfiksuoti ir nufilmuoti kino kamera. Taip pat svarbu suvokti, kaip dokumentiniam filmui pasirenkami veikėjai, kai jie yra tikri, o ne išgalvoti, kaip fikcijos atžvilgiu?Apie visa tai kartu su laidos pabaigoje laukiančiais universaliais Jūratės patarimais kūrybai ir išgirsite šioje laidoje.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Žvilgsnis į naujos kadencijos Seimą. Jis turės naują jauniausią parlamentarą. Tai – Laisvės partijos atstovas 28-erių Marius Matijošaitis.Apskritai šios kadencijos Seime dirbs gerokai daugiau naujų ir jaunų politikų. Pažintis su keliais iš jų.Į Seimą pateko ir keturi save išsikėlę politikai. Pirmą kartą Parlamente dirbs šiaulietis Domas Griškevičius, po pertraukos sugrįžta buvęs parlamentaras ir buvęs Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas.Ved. Edvardas Kubilius

Orai – visada tema pokalbiui. Tik vieniems jie rūpi dėl asmeninių planų, o kitiems – dėl didžiulės finansinės įtakos. Kuriems sektoriams orai neša nuostolius, o kam – naudą? Apskritai kaip orai keičia šalies ir gyventojų biudžetus. Dalyvauja Hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji sinoptikė Edita Gečaitė, VU Geomokslų instituto docentas Justas Kažys ir Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Ved. Irma Janauskaitė

Artėjant Seimo rinkimams, pastebimas partijų kūrimo bumas. Kokios naujų politinių jėgų galimybės patekti į Parlamentą ir kiek partijų Lietuvai apskritai reikia? Apie tai laidoje diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, sociologas, bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius. Ved. Giedrė Trapikaitė.

Mokesčių įstatymai nėra kojinės, kurias reikia keisti kasdien – sako valdžios politika nusivylę verslininkai. Jie vienijasi ir žada pasitraukti iš Nacionalinio susitarimo, kurį valdžia sulaužė, svarstydama naujų mokesčių įvedimą, nors žadėjo to nedaryti. Kodėl vyriausybė nevykdo pažadų, nepaiso susitarimų ir kas apskritai dabar valdo šalį? „Svarbaus pokalbio“ svečias Danas Arlauskas verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Nuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 metais galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra paklausios ir skaitomos būtent dabar? Apskritai, kodėl vis daugiau žmonių skaito faktinę literatūrą, išmoningai parašytas biografijas, bet ne grožinius tekstus? O jeigu atsigręžtume į lietuvių negrožinių knygų pasaulį, kodėl mūsų negrožinė literatūra yra kitokia nei, pavyzdžiui, anglakalbio pasaulio? Gal todėl ir neturime lietuviškojo Harario, bet ar jo mums išties stinga ir reikia? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje apie negrožinės literatūros knygas gvildens tie, kurie jas skaito, kritiškai reflektuoja ir leidžia. Dalyvauja Gediminas Baranauskas, Marija Šupa, Audrius Ožalas. Moderuoja Jūratė Čerškutė.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.

Ką apie galimus psichologinius sunkumus, susilaukus naujagimio, turėtų žinoti kiekviena besilaukianti ar jau pagimdžiusi moteris ir jos artimieji? Ar įmanoma jiems pasirengti ir kaip tai daryti? Kita vertus, kokios pagalbos mamoms reikia, kai naują gyvenimo etapą susilaukus kūdikio žymi ne tiesiog stresas ar pervargimas, o pogimdyvinė depresija? Apskritai, ar ne per didelius lūkesčius keliame mamoms ir tobulai motinystei? Pokalbis su Depresijos gydymo centro psichologe Aušra Mockuviene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Pirmame podkasto epizode svečiuojasi Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, istorikas Juozapas Blažiūnas. Norėjau išsiaiškinti, iš kur ta didelė gėda kalbėti apie seksualinius dalykus, kūną ir savo poreikius mūsų kultūroje, kodėl visa tai yra vis dar laikoma nešvara ir tabu. Juozapas padėjo išgryninti šį sudėtingą kokteilį, kuris susiplakė Lietuvoje, susimaišius griežtoms bažnyčios normoms („Visi esame atėję iš nuodėmės.”), Sovietų Sąjungos primestam normalumui ir Vakarų kultūrai (kurioje bėgdami valgome, bėgdami geriame kavą, bėgdami ir mylimės). Juozapo teigimu, seksualinio gyvenimo klausimais mes per daug skubame, palyginus su Rytų kultūromis. Esame pametę sąvokas, kas yra erotika, kas yra meilė, o kas yra lytinis aktas. "Apskritai, nejauku mylėtis Sovietų Sąjungoje: tu negali nieko improvizuoti, neduok dieve, tu kažką naudoji (papildomos priemones seksui pagerinti, – aut.past.) – juk tai yra iškrypimas. Vibratorius? Iškrypimas. Netgi prezervatyvai būdavo iškrypimas.” – J.Blažiūnas. Šiame podkaste drąsiai kalbėjome ir apie bažnyčios institucijos darbuotojus mūsų šalyje. Jeigu jūs esate praktikuojantis katalikas, noriu įspėti, kad mes gerbiame jūsų tikėjimą ir religinius jausmus bei to nekvestionuojame. Kvestionuojame bažnyčios darbuotojų elgesį ir dviveidiškumą.

Šokis, kaip ritualas, daug kur tebėra toks ir šiandien. Tiesa, mūsų kultūroje – ne itin.„Krikščionybė padarė didelę įtaką, kad šokis jokiu būdu nebūtų ritualas. Krikščionių bažnyčios tėvai matė šokyje labai artimą sąryšį su pagoniškomis tradicijomis, tad ir pats šokis tapo pavojingu, nes tai – pagonių užsiėmimas. Apskritai, šokis siejamas su chaosu. Kad ir dabartiniai naktiniai klubai – žmonės ten ateina išprotėti“, – sako šokius tyrinėjantis filosofas Gediminas Karoblis. Kodėl ši žmogaus sielos kūniška išraiška kai kam atrodo grėsminga? Kokius pavojus ir kam gali kelti šis nekaltas užsiėmimas? Pokalbis su VDU ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesoriumi Gediminu Karobliu.

Šokis, kaip ritualas, daug kur tebėra toks ir šiandien. Tiesa, mūsų kultūroje – ne itin.„Krikščionybė padarė didelę įtaką, kad šokis jokiu būdu nebūtų ritualas. Krikščionių bažnyčios tėvai matė šokyje labai artimą sąryšį su pagoniškomis tradicijomis, tad ir pats šokis tapo pavojingu, nes tai – pagonių užsiėmimas. Apskritai, šokis siejamas su chaosu. Kad ir dabartiniai naktiniai klubai – žmonės ten ateina išprotėti“, – sako šokius tyrinėjantis filosofas Gediminas Karoblis. Kodėl ši žmogaus sielos kūniška išraiška kai kam atrodo grėsminga? Kokius pavojus ir kam gali kelti šis nekaltas užsiėmimas? Pokalbis su VDU ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesoriumi Gediminu Karobliu.