Podcasts about dievo motinos

Jau kurį laiką Lietuva ir Taivanas puoselėja diplomatinius, politinius ir kultūrinius ryšius. Pirmą kartą į Taivaną koncertuoti išvyko Lietuvos kamerinis orkestras.Po daugiau nei 5-erius metus trukusių atstatymo darbų, šiandien bus atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra.Vatikane šiandien vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21 būsimam Kardinolų kolegijos nariui. Vienas iš jų - arkivyskupas Rolandas Makrickas. Jis taps penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje.Oksfordo anglų kalbos žodynui šių metų žodžiu paskelbus posakį „brain rot“, pažodžiui reiškiantį „smegenų puvimą“, specialistai diskutuoja, kokį poveikį mūsų smegenims turi besaikis naršymas internete. Anot neuromokslininkų, reikšmingai tai gali paveikti vaikų smegenis.Ved. Darius Matas

Kaišiadoryse baigiasi Lietuvos kultūros sostinės metai. Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia kaišiadoriečių tapatybė?Kuo svarbūs Lietuvai perduoti menininkės Aldonos Gustas kūriniai?Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia šios šalies vaikų literatūra ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – duris plačiai atverianti ir svečius priimanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra, šiųmetė Turnerio premijos laureatė Jasleen Kaur bei nauja Lauren Mayberry muzika.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Meno agentūra „Artscape“ pristato parodą „Menas kaip prieglobstis“, kurioje galima susipažinti su imigrantų iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos kūryba.Kristinos Mizgirytės vadovaujama galerija AV17 turi aiškią kryptį – Vilniuje ir Lietuvos regionuose pristatyti skulptūrą, objektus ir instaliacijas. Kokį politinį krūvį neša toks menas ir kaip diskusijos apie paminklus, jas neretai lydintis visuomenės pasipiktinimas keičia žmonių požiūrį į skulptūrą?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Arkivyskupas Rolandas Makrickas tampa penktuoju Lietuvos kardinolu.Paryžius pasauliui atveria atnaujintą Dievo Motinos katedrą, kurią ugnis suniokojo prieš penkerius metus.Pietų Korėjos parlamentas balsuoja dėl apkaltos prezidentui, kuris šalyje buvo paskelbęs karo padėtį.Rumunijos Konstituciniam Teismui atšaukus prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, šalies policija surengė keletą reidų dėl rinkimų pažeidimų.Katare susitinka Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatijos vadovai, kurie tarsis dėl įtemptos padėties Sirijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje veikia Knygos grafikos centras, kuris renka ir skleidžia informaciją apie ekslibrisų meną. Kodėl būtent Šiauliai yra tapę šios meno rūšies centru Lietuvoje. Pasakoja grafikė Lolita Braza.Tokie pasaulinio garso vardai, kaip Yoko Ono, į Europos kultūros sostinę Kauną šiemet sutraukė daug svečių iš kitų miestų. Japonės menininkės parodą Kauno paveikslų galerijoje organizavo ne šio miesto kultūrininkai, o Šiuolaikinio meno centras iš Vilniaus. Tiesa, tiek jo vadovas Kęstutis Kuizinas, tiek kuratorė Julija Fomina abu yra iš Kauno. Apie Europos kultūros sostinės patirtis ir pamokas pasikalbėti juos pakvietė Kotryna Lingienė.Po visą Lietuvą išbarstyti, skirtingose vietose stūkso daugiau nei šimtas penkiasdešimt dvarų, kurie Lietuvoje susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: savininkai jų neprižiūri, jie naudojami kitais tiksliais, o kai kurie vis tebelaukia naujų savininkų. Čiobiškio dvaras vienas tų, kuris po ilgo laiko atrado šeimininką ir pradeda naują gyvenimą. O jų turėjo tikrai ne vieną. Apie juos pasakoja Justė Luščinskytė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie krizę patiriančią muzikos industriją Jungtinėje Karalystėje, slapta gabenamus ukrainiečių meno kūrinius, Dievo Motinos katedros restauracijos iššūkius bei choreografiją, kuriamą iš kasdienių judesių.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis kultūros komentaras apie tai, kieno kapai istorijos verpetuose lieka pamiršti, o kieno – gražiai sutvarkyti ir lankomi.Žurnalistas Tomas Mirgirdas pašniukštinėjo po „Pietinia kronikų“ ekranizacijos filmavimo užkulisius. Filmas bus baigtas tik 2024-aisiais, tačiau filmavimai – ir žemaičiavimai – jau vyksta pilnu tempu.Laidą užbaigiame pokalbiu su švedų kuratoriumi Andersu Kreugeriu, kurio kuruotos parodos šiuo metu veikia MO muziejuje ir Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Dovydas Kiauleikis

Vargu bau kas nors iš Rozalimo parapijos tikinčiųjų dar tikėjo, kad pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais pavogta Dievo Motinos skulptūra kada nors sugrįš į Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią. Ir vis dėlto laimingo atsitiktinumo, o tūlas pasakytų Dievo apvaizdos ir karštų parapijos tikinčiųjų maldų bei atkaklumo dėka, po trisdešimties metų Marija sunkiai, tačiau sugrįžo namo. Istorija primena tikrą detektyvą. O kaip jis buvo narpliojamas, maloniai sutiko papasakoti Rozalimo parapijos klebonas Remigijus Katilius ir ilgametis zakristijonas Kazimieras Raila.Ved. Jūratė Kuodytė

Laisvėjant pandemijos ribojimams, atsidaro ir garsiosios katalikiškų piligrimysčių vietos. Kuo šiandien gyvena Medjugorjės Dievo Motinos šventovė, išgirsite vedamojo skiltyje.Lietuviškai pasirodžiusią kartūzų ordino generalinio prioro Dom Dysmas de Lassus knygą „Vienuolinio gyvenimo pavojai ir nukrypimai" pristato „Magnificat leidinių" bendradarbė Inga Čiuberkytė.Apie Vasario 16-ąją ir tikras problemas - Lauryno Peluričio apžvalga.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto meno vadovu pradeda dirbti choreografas Martynas Rimeikis. Jį kalbina Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė. Mykolo Drungos užsienio kultūros apžvalgoje: fotografija vokiečių-prancūzų 1870 m. karo metu; Dievo Motinos katedros Paryžiuje atstatymo darbai; Londone gyvenančios juodaodės kompozitorės nepaprastos savybės; reakcijos į Sofijos soborą Stambule, tapsiantį mečete. Ketverius metus vykstančiuose FAIL NIGHTS renginiuose ant scenos lipo nesėkmės istorijomis norintys pasidalyti žmonės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiod parodos „Feilų muziejus“ eksponatai reziumuoja tai, ką visos istorijos turi bendro. Liepos 17-ąją Lietuvos kino teatruose pasirodo latvių režisieriaus Jurio Kursiečio vaidybinis filmas „Olegas“. Pagal tikrą istoriją sukurta juosta pasakoja apie Latvijos rusą, Belgijoje atsidūrusį emigrantą, svetimoje šalyje tampantį kriminalinio pasaulio įkaitu. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis. Pokalbis su juo apie vidinių resursų paieškas, kuriant netipinio Svetimo vaidmenį, ir tematiškai daugiasluoksnį pasakojimą ne tik apie emigraciją. Michaelo Jordano legenda ir mistinė krepšinio trauka – kino vertėjas Marius Juknevičius apžvelgia Jasono Hehiro sporto dokumentinį serialą „The Last Dance“.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ kviečia į garsinę kelionę po Klaipėdą. Čia gimęs, augęs ir šį miestą kritiškai vertinantis aktorius Donatas Želvys – šio epizodo gidas. Kuo jam svarbi vieta, kur ilsisi skenduoliai? Kaip rasti Klaipėdos Šanchajų? Ar atsinaujinanti Klaipėda kuriasi naują identitetą?Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kodėl sveikatos įstaigos vis dar neteikia dalies labai svarbių medicinos paslaugų?Su kokiomis problemomis susidūrė „karščiavimo klinikas“ įkurti turėjusios savivaldybės ir kiek pacientų sulaukia dabar?Kokie tarptautiniai įvykiai laukia šią savaitę ir kuo pasaulis gyvena? Laisvėjant karantinui Kinijoje ir atsiveriant restoranams, jų meniu papildo įvairūs mėsos pakaitalai, kurie vis labiau populiarėja pasaulyje. Lietuvoje taip pat pastebimas ne tik sveikesnių produktų populiarėjimas, bet ir auga veganiškų gaminių pardavimai.Gamtos garsų savaitė per LRT Klasiką.Vaikai sugrįžta į darželius.Daktaras Mindaugas Gudelis savo noru prisijungė prie gydytojų komandos priešakinėse kovos su COVID-19 linijose.Psichologo komentaras – muzikos terapija per karantiną. Prancūzijoje bus atnaujinti Dievo Motinos katedros atstatymo darbai.Rytų Europos studijų centro vadovo L. Kojalos komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min. Orų pažvalga. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Susitikime su Vokietijos prezidentu Berlyne Lietuvos vadovas pabrėžė, jog ES būtina stiprinti dialogą su JAV. Lietuvoje švenčiama Žolinė, Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Koks riešutų derlius užauga ir kiek tonų riešutų iš vieno ūkio nuperka lietuviai? Kaip sekasi atstatyti Dievo Motinos katedrą Paryžiuje? Sukanka 50-imt metų nuo pirmojo, Amerikoje surengto, Vudstoko muzikos festivalio. Vedėja M. Lučkaitė

Laidoje prisiminsime Paryžiaus Dievo Motinos katedrą ir jos muzikinę praeitį. Ved. Živilė Stonytė

Pasaulis visai neseniai sulaikęs kvapą stebėjo, kaip ugniagesiai tramdė liepsnas, niokojusias Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Šių drąsių žmonių dėka šventovę šiandien tebeturime. Kaip profesionalai kovoja su tokia stichija kaip ugnis? Apie gaisrų gesinimo bei žmonių gelbėjimo meną ir mokslą papasakos ugniagesys gelbėtojas Agnius Marcinkevičius.Ved. Simonas Bendžius.

Ką mes išgyvenome matydami degantį Vakarų civilizacijos simbolį – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą? Kokias reakcijas šios patirtys sukėlė? Kodėl tokios nelaimės, kokia ištiko Notre Dame, dažniausiai pažadina Kasandras, prabylančias apie „metafizinį ženklą mums visiems”, „degančią Europą”, „Vakarų civilizacijos žlugimą” ir „senojo katalikų Dievo mirtį”? Ar tikrai yra amoralu skirti didžiulius pinigus konkrečios šalies arba visos Europos istorijai, kultūrai ir tapatybei svarbių simbolių išsaugojimui arba atkūrimui po nelaimės tuo metu, kai Senajame žemyne ir visame pasaulyje yra tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių, badaujančių ir sergančių žmonių?Ką apie save ir visuomenę galėjome suprasti pažvelgę į Notre Dame nelaimės veidrodį?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Aurimas Švedas.

Įdomių įvykių buvo nuo praėjusio KATukų susitikimo. Tad šįkart A. Katkevičiaus ir A. Katausko dėmesio centre: gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, serialų poveikį, kandidatų į prezidentus debatus ir apskritai - grįžimą prie tikrų faktų.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Paryžiaus Dievo Motinos katedra: Lietuva pasirengusi prisidėti prie atstatymo. Prezidento rinkimai ir referendumai. Gestų kalbos specialistų poreikis. VMI praneša.

Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl uostamiestyje gimusio neblaivaus kūdikio.Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo. Prancūzijos ministrų kabinetas šiandien posėdyje aptars Dievo Motinos katedros gaisro padarinius. Kaip Lietuvoje kultūros paveldo objektai yra saugomi nuo stichinių nelaimių ir gaisrų?Santariškių medicinos miestelyje vyks akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į automobilių statymo problemas.Švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad artimiausiu metu Vyriausybei pateiks ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos planą.Šiandien 70 metų sukaktį švenčia ilgametė LRT laidų vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Klaipėdos prokurorams pradėjus tyrimą dėl neblaivaus gimusio kūdikio, motina atsisakė gydymo ir išėjo iš ligoninės Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Numatoma tūkstančio euro paskaita naujam automobiliui įsigyti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo atstatyti Dievo Motinos katedrą per penkerius metus. Lietuvoje yra 6 tūkst. kurčiųjų ir maždaug 40 tūkst. neprigirdinčių asmenų. Jiems su girdinčiais padeda bendrauti padeda tik daugiau nei 100 gestų kalbos vertėjų Teta Beta. Švenčia 70-ies metų sukaktį. Ved.Deividas Jursevičius

Prancūzija liūdi dėl gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad skubos tvarka priimta urėdijų pertvarka prieštarauja Konstitucijai. Lietuvoje pramonė auga labai sparčiai, bet dirbti joje greitai nebebus kam – išgelbėti gali darbo rinkoje pasiliekantys vyresnio amžiaus žmonės, sako pramonininkai. Pirmą kartą Europos Parlamente lankosi ir kalbą sakė švedė paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Rubrikoje „Aš – pilietis“ – Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje vadovė Vida Bandis. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Didžiulis gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.Darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje mažėja.Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai. Baltijos šalių žemės ūkio ministrai Strasbūre susitiks su Europos Sąjungos komisaru, bandydami užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą visose Bendrijos šalyse.Belaukiant Velykų, visus nustebinti vėl žada Švėkšnos miestelis. Konstitucinis Teismas šiandien planuoja pradėti nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar teisėtai parlamente buvo sudaryta LRT ūkinę veiklą tyrusi komisija. Kaip Eurolygos ketvirtfinaliui pasirengęs Kauno „Žalgiris“?Ved. Darius Kuodis.

Kas žinoma apie liepsnojusios Dievo Motinos katedros būklę ir atstatymo perspektyvas? Ar verta savo dviračius ir paspirtukus registruoti policijoje ir kaip juos apsaugoti paliekant gatvėje? Istorikė, monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje“ autorė Neringa Dambrauskaitė – apie kol kas mažai aprašytą kilmingųjų kasdienybę ir gyvenimo sąlygas prieš 400-500 metų. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai.Vis daugiau pasaulio įmonių praneša atsisakančios socialinių tinklų paskyrų dėl jų neefektyvumo ir nuo šiol bendradarbiausiančios su nuomonės formuotojais. Specialistai tokį žingsnį kritikuoja, nes taip įmonės gali prarasti dalį tikslinės auditorijos.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius aptars švietimo įstaigose atlikto audito išvadas.Šiandien, likus 8 min iki vidurdienio, bus tikrinama Perspėjimo sistema.Europos Parlamentas pritarė, kad nuo 2022-ųjų metų gegužės Europos Sąjungoje naujai parduodamuose automobilių modeliuose turės būti įdiegtos gyvybes gelbstinčios technologijos.Gestų kalbos vertėjų asociacija šiais metais švenčia savo veiklos 10-metį.Lietuvos radijo klausytojams ir televizijos žiūrovams puikiai žinoma Bernadeta Lukošiūtė ar Teta Beta šiandien švenčia savo gimtadienį. Šiandien Santariškių medicinos miestelyje vyks akcija „Nebūk trombas!“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į automobilių parkavimo ir viešojo transporto aktualijas šioje visai Lietuvai svarbioje vietoje. Rusijos režisieriaus Vitalijaus Manskio dokumentinė juosta „Putino liudytojai“.Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras: ekspertai aiškinasi, kokia žala padaryta meno kūriniams, relikvijoms.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. R.Valatkos komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Giedė Čiužaitė.

Vyriausybė nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno vadovaujamos komisijos surinktą medžiagą apie krizės tyrimą.Kokius mokesčius sumokame ir kuo skiriamės nuo latvių bei estų?LRT eteryje – pirmieji visų pretendentų į prezidentus debatai. Tema – užsienio politika. Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.Ar daugėja norinčių pasiskiepyti nuo tymų?Bepiločiai orlaiviai nešiojantys pašto siuntinius visai neseniai atrodė tolima ateitis.Demografinė politika ir sprendimai bus aptariami forume, kurį rengia Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Užimtumo tarnyba. Bus pristatytas tyrimas, o jį analizuos įvairių sričių specialistai bei aptars, kaip spręsti vieną skaudžiausių šiandienos problemų – demografijos ir migracijos, užimtumo ir takoskyros tarp esamų kompetencijų ir specialistų paklausos. Ukrainos prezidento rinkimai.Kuo gali būti pavojingi žmonių prisilietimai gyvūnams, laikomiems kontaktiniuose zoologijos soduose? Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V.Savukyno komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Rūta Kupetytė.

Vaikštantys į bažnyčią gal pastebėjo, kad daug kur matomiausioje vietoje iškeltas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Minime šio atvaizdo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Klausysimės etnologės dr. Linos Leparskienės paskaitos „Pamaldumas Trakų Dievi Motinai XXI amžiuje“.Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą. Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius. Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Vaikštantys į bažnyčią gal pastebėjo, kad daug kur matomiausioje vietoje iškeltas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Minime šio atvaizdo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Klausysimės etnologės dr. Linos Leparskienės paskaitos „Pamaldumas Trakų Dievi Motinai XXI amžiuje“.Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą. Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius. Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Švenčiant Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motiną, labai simboliška mūsų laidoje prisiminti kitą Dievo Motinos paveikslą, kuris iki XIX a. vidurio buvo kur kas populiaresnis už Aušros Vartų Marijos.

Švenčiant Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motiną, labai simboliška mūsų laidoje prisiminti kitą Dievo Motinos paveikslą, kuris iki XIX a. vidurio buvo kur kas populiaresnis už Aušros Vartų Marijos.

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia maldininkus iš viso pasaulio. Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia maldininkus iš viso pasaulio. Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.