Podcasts about katkevi

Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį sezoną iš 1ha moliūgų pavyko uždirbti daugiau nei iš hektaro javų. Bružai džiaugiasi, kad Moliūgų dvarą žmonės lankė iš visos Lietuvos.Didelį dėmesį dirvožemio gyvybingumui išsaugoti skiriantis Šiaulių rajono ūkininkas Kęstutis Vaitiekaitis sako, kad ūkio stiprybė yra kooperacija. Ūkininkas yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos narys ir tikina, kad buvimas kooperatyve leidžia optimizuoti darbus.Jaunos šeimos hobis gaminti desertus tapo verslu. Rūta ir Karolis Steponavičiai Kauno rajone, Ringauduose, įkūrė šeimos desertinę, kurioje galima rasti pačių įvairiaųsių desertų. Kaip sako Rūta, labiausiai versle žavi ryšys su klientu, ko nebūtų pramoninėje gamyboje.Ved. Rūta Katkevičienė

Ekstremali situacija dėl sausros jau paskelbta 8 savivaldybėse. Ūkininkai baiminasi dėl derliaus praradimų, o savidraudos fondo VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika sako, kad vis dar per mažai žemdirbių draudžia savo pasėlius. Iš daugiau nei 1 mln. pasėlių ploto apdrausta tik apie 9 tūkst. hektarų. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, nepaisant ateisiančio lietaus, padariniai derliui jau neišvengiami.Gėlininkystės tradicijos Ritos ir Alfredo Juškėnų šeimoje tęsiamos iš kartos į kartą. Kaip juokauja vyras, gėlėmis susižavėjo būdamas penkerių. Moderniuose ūkio šiltnamiuose Kupiškio rajone auginama apie 100 skirtingų rūšių gėlių. Ūkyje darbo užtenka ne tik šeimai, darbuojasi dar ir 3 ukrainietės.Rubrika „Miestietis kaime“. Vilnietis Martynas Breikštas dabar su savo šeima gyvena Prienų rajone. Kaip sako vyras, važinėjimas iš miesto į kaimą, galiausiai, įgrįso, todėl buvo apsispręsta gyventi kaime. Ten yra ir vyro kalvė, kurioje daromos tautinio paveldo sertifikatą turinčios saulutės, kryžiai.Ved. Rūta Katkevičienė

Nauju Pieno įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamuosius veiksmus perkant ar parduodant pieną. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, naujomis nuostatomis siekiama ginti smulkiuosius pieno gamintojus ir pripažintus pieno kooperatyvus. Anot šalies vidutinių pieno ūkių asociacijos ir „Pieno centras“ atstovų, įstatymo pataisos ne tai, kad gina, bet sudaro dar didesnes problemas pieno gamintojams.Siekis išsaugoti šeimos žemę Prienų rajone ūkininką Ramūną Kapustinską skatina auginti veislines vištas ir žąsis. Kritikos politikams negailintis ūkininkas sako, kad jo zootechniko, genetiko žinios labiau vertinamos užsienyje nei Lietuvoje. Dėl tos priežasties ūkininkas vyksta padirbėti į Šveicariją.Užsienio naujienos. Po pasikartojančių sausrų Kanados ūkininkai turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Jau taikomos lietaus vandens bei sniego kaupimo rezervuaruose technologijos, sėjami karščiui atsparūs javai.Ved. Rūta Katkevičienė

Biotechnologijų įmonė „Nando“ ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką. Ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys sako, kad vėjo pernešamos cheminės medžiagos yra didelė problema. Biotechnologijų įmonės vadovas Jonas Ignatavičus teigia, kad su technologijų pagalba ateityje tokią riziką pavyks sumažinti.Mėgstantiems keliauti po Lietuvą – gera žinia. Iniciatyvūs žmonės sukūrė iniciatyvą antram gyvenimui prikelti prastos būklės medinius namelius, kuriuose laikinai galėtų apsistoti keliautojai. Kiek tokių namelių jau yra šalyje ir kaip būtų galima prisidėti prie iniciatyvos, pasakos VšĮ „Keliautojų nameliai“ vienas iš steigėjų Jonas Vyšniauskas.Verslas kaime. Gėlių auginimą Jolanta Kazlauskienė iškeitė į šakočių kepimą ir ši veikla šeimai jau ilgiau nei dvidešimtmetį leidžia pragyventi. Kuo ypatingi Prienų rajone, Stakliškėse kepami šakočiai?Ved. Rūta Katkevičienė

Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas iš santaupų ir neaišku, kiek ilgai pavyks taip gyventi. Vienintelė šeimos viltis – vaikų pagalba. Tai jie žaliavinį pieną realizuoja didmiestyje.Kineziterapiją baigusi ir karate trenere dirbanti Lijana Ežerskytė Prienų rajone puoselėja žirgyną „Mes kitaip“. Žmonės atvyksta ne tik pabūti su žirgais, mokytis joti, bet ir sprendžia sveikatos problemas. Kaip ūkyje vyksta hipoterijos užsiėmimai?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Metų paukščiu išrinktas Baltasis gandras šį sezoną nepuotauja. Gardaus kąsnelio tenka ilgai ieškoti, varlę surasti beveik prabanga. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrams sunkus metas, maisto rasti sunku, o reikia išmaitinti mažus gandriukus.Ved. Rūta Katkevičienė

Ilgiau nei kelis dešimtmečius sodyboje, esančioje prie Kupiškio marių, Virbališkių kaime, yra puoselėjamas Linos ir Rolando Bubulių šeimos braškynas. Daugiau nei 1 hektaro braškyną puoselėję Bubuliai dabar dalį žemės perleido sūnui Deividui ir visa šeima kantriai darbuojasi. Ūkyje jau prasidėjęs braškių ir agurkų sezonas. Kaip sako ūkininkė, sausra gerokai sumažins braškių derlių.Birželio 9-ąją Kaune vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Jo metu vyko diskusija „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Buvoaptarti šiuo metu vykdomos politikos rezultatai, svarstomos narių keliamos problemos. Žemdirbių atstovai negailėjo ministerijai pastabų dėl deklaravimo proceso, ekologinių išmokų tvarkos ir jaunųjų ūkininkų rėmimo. Ministerija suvažiavimo metu gavo ne vieną dovaną iš žemdirbių, viena jų – gesintuvas.Rubrika „Verta žinoti“. Nuo birželio 12 dienos smulkūs kiaulių laikytojai galės teikti paraiškas dėl biologinio saugumo priemonių išlaidų kompensavimo. Ką svarbu žinoti?Ved. Rūta Katkevičienė

Vilniuje atidarytas didžiausias Europoje vertikalus ūkis. Jame hidroponikos būdu, kuomet šaknys yra vandenyje, auginamos salotos ir žalumynai. „Leafood“ ūkio tikslas – sumažinti importuojamos produkcijos apimtis, kurios dabar siekia 70 procentų. Artimiausiu metu planuojama per dieną ūkyje užauginti 1000 kilogramų salotų.Kaišiadorių rajone, Darsūniškyje, buvusiose mokyklos patalpose, dabar veikia Darsūniškio bendruomenės namai. Čia pat sukurtas ir pirmasis rajone bendruomeninis verslas.Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie Dainos Mackonės skintų gėlių ūkį „Sophia Gardens“ Vilniaus priemiestyje, Riešėje. Kaip tikina moteris, žmonės vis dažniau gėles perka ir be ypatingų progų.Ved. Rūta Katkevičienė

Mažėja lietuviškų sūrių eksportas. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos biržinėje prekyboje. Kaip visa tai atsilieps pieno gamintojams ir kaip situaciją vertina Žemės ūkio ministerija?Agronomė Angelė Nevulienė iš Druskininkų sav. yra sukaupusi ne tik plačią ūkininkavimo patirtį, bet ir gali didžiuotis, kad šeimoje žemės dirbimo tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą. Moteris džiaugiasi, kad gali pažinti savo proanūkius, sukaupta patirtimi dalintis su vaikais ir anūkais.Užsienio naujienos. Briuselyje vykusiame taikiame žemdirbių prosteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai. Kokios problemos buvo keliamos?Ved. Rūta Katkevičienė

Gegužę prasidėjo ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros atrinktų ūkio subjektų patikros. Specialistai tikrins, kaip reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio, daugiausia pažeidimų dėl gyvūnų registracijos ženklinimo.Molėtų rajone, Inketrių kaime, ūkį „Molėtų žirgai“ turinti Liepa Miklovė augina 14 žirgų. Tiesa, ne visi yra jos pačios. Nemažai žmonių atveža Liepai savo žirgus, kuriais negali patys tinkamai pasirūpinti. Moteris džiaugiasi, kad žirgams gali sudaryti geriausias sąlygos, o ir užimtumo netrūksta.Rubrika „Verslas kaime“. Ūkininkas Tomas Raudonius iš Kauno rajono spėja ne tik augalininkystės ūkyje suktis, bet dar ir remontuoja žemės ūkio bei kitokią techniką. Kaip vyras sako, čia hobis, bet atneša jis ir naudos. Užsakymus įvykdyti padeda ir profesionalūs darbuotojai.Ved. Rūta Katkevičienė

Esant įtemptai situacijai pieno sektoriuje, kaip viena išeičių pieno gamintojams yra siūloma kooperacija. Nuo rudens žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ galės į savo gretas priimti naujus narius. Kaip tikina kooperatyvo valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, norą kooperuotis jau išreiškė kelios dešimtys pieno gamintojų. Vienas iš reikalavimų turėti pieno atšaldymo sistemą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad dabartinėje situacijoje tai puiki galimybė pieninių karvių laikytojams.Rita ir Aurimas Plaščinskai Druskininkų savivaldybėje puoselėja gėlininkystės ūkį. Augina begonijas, sulfinijas, pelargonijas, našlaites ir kitas gėles bei foninius augalus. Kaip sako gėles auginanti Rita, klientų pasitikėjimą jau spėjo užsitarnauti.Gamtininko komentaras. 15-metis Ignas Juozas Tubutis gamtoje gali praleisti ištisas valandas tam, kad nufotografuotų elnius, stirnas, briedžius ir kitus miško gyvūnus. Jauno vaikino talentą jau spėjo įvertinti ir kiti žmonės. Gamtos fotografija buvo publikuota ir leidinyje „National geographic“.Ved. Rūta Katkevičienė

Iki gegužės 30 dienos bitininkai dar gali teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Šiais metais numatyta paramos suma didesnė nei 1 milijonas eurų. Kaip sako NMA vieno iš departamentų direktorė Genovaitė Beniulienė, bitininkų laukia daug naujovių. Prienų r. bitininkas Gediminas Olsevičius sako, kad parama nėra didelė atsižvelgiant į kainų augimą, be to ir paraiškų teikimo laikas nepatogus, nes jau prasideda darbai bityne.Šeimos paskatinta Ineta Miliūtė iš Druskininkų sav. nusprendė auginti šilauoges, vynuoges, aktinidijas. „Metų ūkio“ konkurse jau įvertinta Ineta sako, kad nebūtų patikėjusi, kad kada ūkininkaus, bet dabar savo sprendimo nesigaili.Verta žinoti. Agronomas Tautvydas Gurskas dalinsis patarimais, ka svarbu žinoti, norint apželdinti sodybą. Specialistas akcentuoja, kad svarbu nepirkti atsitiktinių augalų, o susiplanuoti.Ved. Rūta Katkevičienė

Pienines karves ir dar daug kitų gyvūnų su šeima laikanti Gražina Auguvienė tikina, kad smulkūs ūkiai yra priversti išnykti. Savo ūkį išlaikyti padeda tik fermentinių sūrių gamyba ir vedamos edukacijos. Jeigu ne tai, pieno ūkį senai būtų reikėję uždaryti, o dabar Gražinos ir Arvydo Augų ūkis yra lankytojų traukos centras. Atvykę žmonės dažniausiai nenori išvykti ir užsibūna ilgiau. Kodėl?Rubrika „Miestietis kaime“. Jeigu savo idėjomis, energija ir darbštumu Aušra ir Vygintas Katkauskai galėtų generuoti šviesos energiją, jos užtektų ne tik Kaišiadorių kraštui, kur ir yra šeimos sodyba, bet ir dar plačiau. Užtat visas tas gėris dabar slypi sodyboje „Nonna Vila“, kur žmonės švenčia šeimos šventes, verslo įmonės stiprina tarpusavio ryšius, vaikai atvyksta į nuotykių kupinas stovyklas. Ir kam miestiečiams vargti su tiek darbų kaime?Ved. Rūta Katkevičienė

Nepavykus jau antrai šios kadencijos Seimo interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui žemdirbiai neslepia apmaudo. Tačiau šį kartą nuvylė ir premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad ūkininkai, esą, Navicką kritikuoja tik dėl ES nuleisto žaliojo kurso. Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, tai yra netiesa, nes žemdirbiai nėra nusiteikę prieš Žaliąjį kursą. Yra aibė kitų priežasčių dėl ko ministro darbas vertinamas kaip netinkamas.Ūkininkų Nevulių šeima iš Druskininkų sav. tęsia gražią šeimos ūkininkavimo tradiciją ir neketina sustoti. Ūkyje kylančius vis naujus išbandymus sprendžia jau trečia karta. Naujų mokslo žinių į ūkį parvežantys vaikai darniai randa sutarimą su tėvais ir seneliais dėl bendros ūkininkavimo vizijos.Užsienio naujienos. Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas Vietname ūkininkai raginami šiaudų, likusių nuėmus ryžių derlių, nedeginti. Alternatyva – jų panaudojimas organinėms trąšoms.Ved. Rūta Katkevičienė

Jau dvi savaites Lietuvoje ūkininkai deklaruoja pasėlius. Tiesa, pilnai užbaigti proceso dar negalima. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, deklaravimo sistema dar bandoma ir žemdirbiai dar galės tikslinti duomenis. Ar paprasta susigaudyti sistemoje komentuos Molėtų r. ūkininkas Andrius Šironas, deklaravimo ypatumus aptars ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.Hidrologiją baigusi Dovilė Remeikienė visgi nusprendė su šeima kurti desertų gaminimo verslą. Su šeima į Druskininkų savivaldybę iš užsienio grįžusi Dovilė nėrė į verslo „Rupūs miltai“ kūrimą ir dabar vartotojams jau gali pasiūlyti pačių įvairiausių desertų, tortų. Kepyklėlėje dirba tik šeima.Balandžio 26-ąją VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jau trečiasis „Regionų ateities forumas 2023“. Kokios temos bus nagrinėjamos siekiant pagerinti gyvenimą regionuose?Ved. Rūta Katkevičienė

Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai subalansuoti. Organines trąšas gaminančios įmonės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas sako, kad prireikė dešimtmečio, kol ūkininkai įvertino organinių trąšų naudą.Ilgus metus mokytojavusi Vida Domarkienė dabar su šeima džiaugiasi ūkiu Molėtų rajone, kuriame auginamos įvairios daržovės, žalumynai, vaistažolės. Pirkėjams šeima siūlo įvairių daržovių krepšelius.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas papasakos, kokia galia slypi pavasarį gamtoje.Ved. Rūta Katkevičienė

Kritusios pieno supirkimo kainos nemažą dalį ūkininkų paskatino atsisakyti pienininkystės. Net ir nebelaikant gyvulių ir norint pereiti į augalininkystę ar išnuomoti žemę, susiduriama su problema kaip panaikinti daugiamečių pievų statusą. Deja, gerų žinių neturi ir Žemės ūkio ministerija, nes kiekvienas ūkininkas deklaruodamas žemę įsipareigojo artkurti suartas pievas, jeigu būtų peržengta leistina 5 proc. riba. Plačiau šia tema pasisakys: LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.Rubrika „Įdomu žinoti“. Apie lietuvninkų papročius ir tai, kaip buvo švenčiamos pavasrio šventės tokios kaip Jurginės, Sekminės, papasakos lietuvininkų papročių žinovė, dreverniškė Virgina Asnauskienė.Ved. Rūta Katkevičienė

Kaune rajone su šeima ūkininkaujanti Jonata Pauraitė Raudonė augina įvairias daržoves, javus ir gėles. Nors darbas nelengvas, tenka keltis ir 3 ryto, moteris džiaugiasi galėdama tęsti šeimos gėlininkystės tradicijas. Kodėl Kauno rajone užauginta produkcija parduodama Vilniuje?Siekiant saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos, ūkininkai privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės 4- ojo reikalavimo. Ūkininkai nebegalės paskleisti ne tik mėšlo ir (ar) srutų, bet ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų. Apsauginėse juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas. Anot ŽŪM viceministro Egidijaus Giedraičio, iš šio reikalavimo, įdėjus papildomas pastangas, galima susikurti ir naudos.Miestietis kaime. Iš Kelmės į Kupiškio rajoną su šeima persikėlusi Vilma Talačkienė dabar yra ir Gindvilių kaimo bendruomenės pirmininkė. Bendruomenė burtis pradėjo Talačkų šeimos sodyboje, tačiau, augant bendruomenės ratui, vietos pasidarė per mažai. ES projektų ir savivaldybės pagalbos dėka pavyko susikurti ir naują erdvę.Ved. Rūta Katkevičienė

Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50 procentų ūkininkų. Kaip tokias tendencijas vertina mokslininkai, papasakos VDU ŽŪA profesorė, daktarė Vilma Atkočiūnienė. Sužinosite, kodėl 15 metų sūrius gaminę ir ožkas laikę, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas, visgi nusprendė atsisakyti veiklos. Ūkininkų rato mažėjimą Lietuvoje aptars ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Kovo 30-ąją Kauno rajone Akademijoje prasidės jau 27-oji tarptautinė paroda „Ką pasėsi“. Kaip teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, bus kuo nustebinti lankytojus. Daug dėmesio renginyje bus skiriama dirvožemio gerinimo aktualijoms aptarti.Ved. Rūta Katkevičienė

Prieš 11 metų pieno ūkio atsisakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas. Stebėdamas pieno sektoriaus problemas, dabar gyvulininkas džiaugiasi savo sprendimu vietoj pieninių karvių auginti mėsinius galvijus. Ekologiniame Vito Kučiausko ūkyje užauginti gyvuliai parduodami užsienio rinkai.Sodų rišimo tradicijas Panevėžio rajone puoselėja Vida Bukauskienė. Moteris pati augina rugius – ne grūdams, o šiaudams. Šiuo amatu ne tik pati džiaugiasi, bet ir moko kitus tuo užsiimti.Rubrikoje „Verslas kaime“ Daiva Vaitkūnienė papasakos, kaip sekasi plėtoti savo siuvinių verslą. Moteris šiuolaikinių siuvimo mašinų pagalba ant įvairių daiktų siuvinėja vienetinius užrašus, taip pat daro ir kitus rankdarbius.Ved. Rūta Katkevičienė

Žemės ūkio ministerija tikslina anksčiau paskelbtą išmokų pieno gamintojams tvarką. Ministerijos sprendimu, pasikalbėjus su žemdirbiais numatyta paramą mokėti visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct./l pieno kainą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikina, kad išmokų skyrimo tvarka diskriminuojanti, o dalis ūkininkų mano, kad vienkartinės išmokos sektoriaus problemų neišspręs.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad Lietuvos ornitologų draugija 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą. Baltasis gandras nuo seno laikomas Lietuvos kaimo simboliu, gyvenantis greta žmogaus, todėl tiesiogiai susijęs su jo aplinka bei gyvenimo būdu.Ved. Rūta Katkevičienė

Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus, bet ir pasidomėti draudimu nuo šios rizikos. Ką svarbu žinoti, norint drausti paukščius, komentuos Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Žoštautienė, plačiau paukščių gripo situaciją aptars VMVT atstovas Marius Masiulis.Rubrikoje „Verta žinoti“ sužinosite apie vienas seniausių valgomų uogų, kurios vadinamos Amelankio uogomis. Kodėl būtent šia uoga susidomėjo, papasakos Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas tautvydas Gurskas.Ved. Rūta Katkevičienė

Du broliai Saulius ir Aidas Bergeliai ūkininkauja surėmę pečius - dalinasi darbais, technika, tvartu, augina mėsinius galvijus, bet smagiausias vyrams laikas - žiema, kai daug laiko gali praleisti garaže remontuodami techniką.Rubrika „Miestietis kaime“. Vida Bukauskienė – vilnietė visada širdyje troškusi gyventi kur ramiau, arčiau gamtos. Jau 16 metų Bukauskų šeima gyvena Panevėžio rajone. Vida renka įvairiausias vaistažoles ir tikina, kad romantikos, kaip kad būtų galima įsivaizduoti, šiame darbe nėra, tačiau jai tai mielas ir prasmingas darbas. Taip pat moteris riša sodus, su jais atvyksta ir į Kaziuko mugę.Ved. Rūta Katkevičienė

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina pieninių galvijų augintojams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, numatyti kompensacijų mechanizmą, kuris įsijungtų, kai žaliavinio pieno rinkos supirkimo kaina krenta žemiau gamybos savikainos. Ar pagalbos priemonės spės padėti ūkininkams?Rubrikoje „Užsienio naujienos“ susipažinsite su Imtiaz Shams, kuris papasakos, kaip jo kompanijos sukurtas robotas lazerio šviesos pagalba brokolių, kalafiorų ir salotų laukuose padeda naikinti piktžoles. Ekologiniuose ūkiuose Jungtinėje Karalystėje ši technologija atstoja rankų darbą.Ved. Rūta Katkevičienė

Daugiau nei 5 tūkstančius karvių laikantys Alytaus rajono ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti. Numatyta už vieną pieninę karvę skirti 30 eurų paramos. Šia priemone tikimasi sumažinti pieno ūkių šeimininkų patiriamus nuostolius. Kaip sako žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas, turėdamas 500 karvių, jis gali gauti 15 tūkstančių eurų paramos, jos užtektų vieno mėnesio elektros sąskaitai apmokėti.Pieno dalinimo akcijoje dalyvavusi, Kupiškio rajono žemdirbius kuravusi ir derybose ministerijoe dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė tikina, kad po derybų jausmas kaip einant į savo ūkio laidotuves. Nepaisant to, moteris skatina žemdirbius nepasiduoti.„Verslas kaime“. Jauni žmonės domisi verslų regione kūrimu. Martynai Martuzevičiūtei teko padirbėti ir užsienyje, tačiau dabar ji grožio studijos ir restoranėlio Krekenavoje savininkė. Anot moters, verlo stiprybė – šeimos bendradarbiavimas.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 1 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali atsisakyti juos auginti. Situaciją komentavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo ir koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.Gamtininko komentaras. Lūšis – rečiausias plėšrusis gyvūnas Lietuvoje. Jį kameros užfiksavo Vijurkų geomorfologiniame draustinyje. Anot ekologo Vidmanto Lopetos, lūšis atlieka svarbią funkciją gamtoje, reguliuoja kiškių populiaciją, silpnus pašalina.Ved. Rūta Katkevičienė

Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš pieninkystės sektoriaus. Kaip tikina premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, yra ieškoma būdų kaip padėti žemdirbiams. Kaip trumpalaikė priemonė yra galimas subsidijų variantas, tačiau akcentuojama, kad reikia žvelgti į ilgalaikes priemones, kooperacijos skatinimą, spartesnį ūkių modernizavimą, konkurencingumo didinimą.Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip ūkininkai ateityje iš savo ūkio nebereikalingų atliekų galės sukurti naujus produktus ir gauti papildomų pajamų. Apie tai papasako viešosios įstaigos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Išaugusios trąšų, elektros kainos, pakilusios palūkanos tapo nepakeliama našta nemažai daliai augalininkystės ir gyvulininkystės įmonių. „Creditinfo“ Lietuva duomenimis, pernai bankrutavo dvigubai daugiau žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių nei 2021-aisiais. Veiklą toliau dar tęsiantis augalininkystės ūkio šeimininkas ir grūdų valymo paslaugos teikėjas Evaldas Baldauskas sako, kad, kol praeis krizė, teks pagyventi sukandus dantis.Kino režisierės Gabrielės Nazaraitės ir muzikanto Augusto Masevičių šeimos gyvenimas verda tarp sostinės ir nuosavo ūkio Šakių rajone. Augustas užsibrėžęs ūkininkauti kuo tvariau, o Gabrielė – gaminti tokį kanapių aliejų, kokio Lietuvoje dar niekas negamino.Ved. Rūta Katkevičienė

Vakar Pieno taryba buvo šaukiama dėl padėties pieno sektoriuje ir mažėjančių supirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad situacija yra bloga ir reikia ieškoti sprendimų. Tuo tarpu ūkininkai jau dabar parduoda gyvulius, nes nebeišgali jų išlaikyti. Jūratė Antanavičienė šią savaitę pardavė 10 karvių, o 33 metų ūkininkas Kęstutis Balandis, turintis modernų pieno ūkį, dalyvaujantis kooperacijos veikloje, irgi svarsto ar neteks nutraukti veiklos.Radviliškio rajono ūkininkai, Renatas Rimavičius ir Vytas Masiliūnas, darbuojasi viename kieme ir tikina, kad tarpusavio bendradarbiavimas padeda įveikti kylančius iššūkius. Per derliaus nuėmimą, sugedus ūkininko technikai, kolegos susivienijo ir padėjo nuimti derlių.Užsienio naujienos. Pienininkystės sektoriaus iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvoje. Kylant pašarų kainoms, Tuniso, esančio Šiaurės Afrikoje, pieno rinka irgi traukiasi.Ved. Rūta Katkevičienė

Kmynus ir kitas netradicines kultūras Radviliškio rajone auginantis Ignas Hofmanas tikina, kad, siekiant aukštos produkcijos kokybės, reikia investuoti į išmanius įrenginius. Vienas tokių, esančių ūkyje, optinė valomoji. Ūkininkas ne tik savo derlių išvalo, bet patalkina ir kitiems rajono žemdirbiams.Nuo vasario 1 dienos galima teikti paraiškas dėl paramos smulkių ūkių bendradarbiavimui. Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistės Kristinos Žukienės, šiemet paramai iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto numatyta skirti beveik 7 milijonus eurų.Verslas kaime. Grįžęs iš emigracijos Giedrius Lipinskas ėmėsi savo verslo kūrimo. Pasirinko gaminti neįprastą gėrimą– kombučią. Verslininkui svarbu perteikti ne tik skonį, bet ir gerą emociją.Ved. Rūta Katkevičienė

Kėdainių krašto cukrinių runkelių žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas tikina, kad augintojams rūpesčių netrūksta. Runkelių sėja buvo pradėta konsultuojantis su advokatais, nes cukraus fabrikas nesilaikė susitarimų dėl mokėjimų tvarkos. Valdybos pirmininkas sako nekaltinantis fabriko ir akcentuoja, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip tapti vertinamais verslo partneriais, o tai padaryti pasyviai dalyvaujant veikloje – neįmanoma.Gamtininko komentaras. Rubrikoje išgirsite pasakojimą iš Panevėžio rajone įkurto dendrologinio parko, kuriame gausybė retų augalų iš įvairių Europos šalių. Šį parką savo lėšomis įkūrė profesorius Stasys Juknevičius. Parko šeimininkas džiaugiasi turėdamas gausią magnolijų kolekciją. Dendrologinį parką profesoriui padeda puoselėti sūnėnas Valerijus Juknevičius.Ved. Rūta Katkevičienė

Bulves ir svogūnus Panevėžio rajone auginantis Saulius Račkauskas tikina, kad daržininkystės ūkio sėkmė yra tinkamas produkcijos laikymas. Technologijų pagalba daržovės ilgai išlieka šviežios, todėl ūkininkas jomis gali prekiauti net 8 mėnesius, nuo derliaus iki derliaus. Bendradarbiavimo sąlygos leistų parduoti produkciją į užsienio šalis, tačiau ūkininkas prioritetą teikia Lietuvos gyventojams.Šeimos ūkininkavimo tradicijas Kauno rajone nusprendė tęsti Danas Laurinavičius, auginantis javus. Su seserimi dirba apie 500 ha žemės ir tikina, kad stabiliai plėtoti ūkį leidžia dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ veikloje.Įdomu žinoti. Lietuvoje populiarėjant jodinėjimui žirgais, auga ir kvalifikuotų žirgininkystės darbuotojų poreikis. Tam, kad rengiami specialistai atlieptų darbdavių poreikius, investuojama į naujausią praktinio mokymo įranga. Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre įsigytas jojimo simuliatorius leidžia išmokti taisyklingos laikysenos ant žirgo saugant save ir gyvūną.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, sausio 30 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio procesus, kaip kad trąšų pirkimą. Jungtis į kooperatyvą Nojus prikalbino ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantį tėtį Egidijų.Alytaus rajone, Geistariškių kaime, esančią įmonę „Alytaus keramika“ iš bankroto antram gyvenimui prikėlė Raimonda Radvilavičienė, turėjusi jaunatviško maksimalizmo ir užsispyrimo. Veiklos kryptis nuo plytų gamybos pasikeitė iš esmės. Dabar įmonėje yra gaminamas molio tinkas. Kokios šios medžiagos galimybės?Užsienio naujienos. Korsikos saloje pradėtas bandomasis galvijų žymėjimo projektas. Ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. mikroschemos bus privalomos visiems Korsikos saloje auginamiems galvijams.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 5 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Lietuvoje apie puse milijono hektarų pasėlių yra draudžiami nuo įvairiausių rizikų, susijusių su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Kaip sako, savidraudos fondo VH Lietuva vadovas, praėjusiais metais daugiausia žalos pasėliams padarė kruša. Anot žemės ūkio bendrovės „Bučiūnai“ vadovo Gintaro Rudžio, kuomet ūkininkavimas 70 procentų priklausomas nuo oro sąlygų, drausti pasėlius yra būtina verslo išlikimo sąlyga. Zelbų šeimos ūkis taip pat jau eilę metų draudžia savo pasėlius.Rubrikoje „Verslas kaime“ jauno žmogaus Gražvido Jokanto pavyzdys, kaip didžiulis noras padeda pasiekti tikslų. Savo verslui kurti vyras pinigų pasiskolino iš mamos. Vėliau išvyko į užsienį tam, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas ir dabar turi savo netradicinį verslą. Iš elnių, briedžių ragų kuria įvairius dirbinius – nuo pakabukų, kramtukų šunims iki įmantriausių paveikslų, juvelyrikos dirbinių.Ved. Rūta Katkevičienė

Nors vertikalusis ūkininkavimas yra dar nauja niša Lietuvoje, tuo domisi vis daugiau žmonių, norinčių technologijų pagalba derlių auginti uždarose patalpose. Jose augalams sukuriamos visos reikiamos sąlygas. Kaip sako Kauno rajone esančio vertikalaus ūkio „Daržulis“ šeimininkas Marius Krutulis, auginimas patalpoje leidžia išvengti daugybės rizikų, kurias įprastai patiria ūkininkai. Įvairius žalumynus auginantis Marius sako, populiariausia ūkio prekė žiemą – bazilikai.Gamtininko komentaras. Didžiules sniego pusnis pakeitė balos, o stiprų šaltį lengva šiluma. Kaip prie permainingų orų sekasi prisitaikyti tiek Lietuvoje žiemojantiems, tiek migruojantiems paukščiams, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Katkevičienė

Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisomis Seimas siekia užkirsti kelią fiktyvių ūkininkų veiklai. Pataisose numatoma, kad statyti ūkinius ir gyvenamuosius pastatus galės tik tie, kurie turės 2 ha ploto sklypą ir jame trejus metus vykdys ūkinę veiklą, gaus iš jos 50 procentų pajamų. Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Prezidentūra sutinka, kad kovoti su „sofos ūkininkais“ reikia, bet ne tokia kaina, kuomet galimybės užkertamos sąžiningai ūkininkauti, kaime kurtis norintiems asmenims.Raubonių vandens malūno, vilnų karšyklos-verpyklos pastatas pastatytas 19 a. pabaigoje, netoli plento Pasvalys–Biržai. Pastatas – valstybės saugomas istorijos, technikos ir architektūros paminklas, kurio svarbą supratusi Raubonių bendruomenė ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti. Ar pavyko?Verta žinoti. Šį žiemos sezoną neretam žmogui planus sujaukė peršalimo, virusinės ligos. Jeigu ligų pavyko išvengti, žolininkas Marius Lasinskas patars, kaip stiprinti organizmą, o ir sergantiems turi keletą naudingų patarimų.Ved. Rūta Katkevičienė

Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas dirba pusdevinto šimto hektarų žemės. Dominuoja grūdinių kultūrų auginimas. Ūkininkavimas Gediminui turi ypatingą reikšmę, nes žemę prieš 100 metų dirbo ir jo senelis. Juokaudamas vyras pastebi, kaip stipriai pasikeitė ūkininkavimo samprata. Senelis dirbo su arkliais, o dabar ūkyje darbus atlieka išmani technika.Tarpdisciplininio meno kūrėjai, Karina Kazlauskaitė ir jos gyvenimo partneris Klausas, pasirinko gyventi Rokiškio rajone, Bajorų kaime. Aukštaitijos apylinkės – nepažinta žemė iš Šilutės kilusiai Karinai ir iš Austrijos atvykusiam Klausui, tačiau kaime gyvendami jau 5 metus, spėjo prisiprasti, įsikurti ir augina savo kūrybines patirtis.Ved. Rūta Katkevičienė

Iki šiol savo lėšomis investavę į saulės kolektorių ir vėjo jėgainių statymą ūkininkai artimiausiu metu jau galės kreiptis dėl paramos. Apie paramos sąlygas kalbės Energetikos ministerijos atstovė Violeta Greičiuvienė. Perspektyvas investuoti į atsinaujinančią energetiką aptars šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Galimybę praplėsti savo veiklos sritį įvertins ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.Kuo specifiškas gyvenimas miškingose teritorijose ir kokios pagalbos prireikia vyresniems, vienišiems ar negalią turintiems žmonėms, papasakos Varėnos r. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.„Užsienio naujienos“. Žvejai Kenijoje skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl Viktorijos ežere gaištančių žuvų. Kokios to priežastys?Ved. Rūta Katkevičienė

Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.Ved. Rūta Katkevičienė

Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu investuoti ir į žaliąją energetiką, todėl ūkyje planuojama statyti tiek saulės elektrines, tiek vėjo jėgaines, pasiruošimo darbai pradėti.Savo šeimos verslą Kėdainių rajone, Šlapaberžėje Dalė Draudvilienė pradėjo nuo lauko virtuvės, o dabar tai visas cechas, esantis prie pat namų. „Šlapaberžės konditerijoje“ sukurta net dešimt darbo vietų. Didžiausias dėmesys skiriamas produkcijos įvairovei ir tradicijų išsaugojimui.Gamtininko komentaras. Gruodžio 6-oji – Arklio diena. Šią dieną laukuose įprastai baigdavosi darbai, tad ūkininkų pagalbininkai žiemai būdavo suvedami į tvartus, pavaišinami gardesniu kąsniu. Užpaliuose, Utenos rajone, Arklio diena minima jaukiu renginiu: čia vyksta edukacijos, pasijodinėjimai, eilių skaitymai. Apie tai plačiau pasakoja viena iš renginio organizatorių, klubo „Ašvienių fanai“ narė, ūkininkė Eglė Jovaraitė.Ved. Rūta Katkevičienė

Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.Ved. Rūta Katkevičienė

Lietuva tapo oficialia vynuogių augintojų šalimi. Tai gera žinia augintojams, nes deklaravus plotus jau bus galima gauti ir paramą. Ką svarbu žinoti, norint gauti paramą, kalbės žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip paramos galimybes vertina ir kodėl verta auginti vynuoges, pasakos Lietuvos vynuogių augintojų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.Įvairių patirčių bagažą sukaupęs asociacijos „Sartai mano kraštas“ pirmininkas Edvinas Vavilovas su šeima dabar gyvena Rokiškio rajone esančiame vienkiemyje. Kartu su žmona Japonijos piliete Noe plėtoja verslus ir amatus. Noe gamina skulptūras ir vazas, Edvinas vadovauja kelioms įmonėms. Šeimos kuriami darbai iškeliauja po visą pasaulį. Anot Edvino, nėra nieko geriau, nei kurti savo pasaulį tokį, kokiame norisi gyventi.Ved. Rūta Katkevičienė

Be tėvų, aplinkinių paramos, jaunoms šeimoms įkurti ūkius Lietuvoje – sudėtinga. Tą įrodo ir Jockų šeimos pavyzdys. Gitana ir Nerijus savo ūkininkavimo istoriją pradėjo nuo kiaulių laikymo, tačiau afrikinis kiaulių maras sugriovė planus. Norint toliau ūkininkauti, gyventi Lietuvoje ir išlaikyti šeimą, teko emigruoti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Dabar šeima augina braškes, javus ir mėsinius galvijus.Rubrika „Užsienio naujienos“. Jose žinios iš Indijoje, Delyje, vykusio pasaulinio pienininkystės kongreso. Jame dalyvavo ir Lietuvos atstovas Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas. Indijoje pagaminama 23 proc. pasaulio pieno. Įdomu ir tai, kad pieno ūkių šeimininkės Indijoje dažniausiai yra moterys, vidutiniškai ūkiuose laikoma po 4 karves. Kaip šaliai pavyko pasiekti tokį progresą?Ved. Rūta Katkevičienė

Žemdirbių kantrybė senka, nesulaukę aiškių atsakymų ir argumentų dėl Strateginio plano įgyvendinimo, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio ministerijos renatūralizacijos projektas“. Anot žemdirbių organizacinio štabo, esamų sprendimų pasekmės bus skaudžios: vėluojančios tiesioginės išmokos, kritęs konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu, importuojamų produktų augimas, augančios maisto kainos.Eglė ir Vaidas Žvirbliai prosenelių sodyboje Alytaus rajone puoselėja ir tęsia gilias šeimos bitininkavimo tradicijas. Punios šile ir ne tik bičių renkamas medus keliauja ne į turgų, bet yra parduodamas kaip medaus dovana. Vaidas tikina, kad medaus perteklius privertė ieškoti naujų realizavimo galimybių.Gamtininko komentaras. Paprastasis meškėnas – iš pažiūros visai mielas gyvūnėlis, tačiau vertėtų įsiminti, kad tai yra invazinė gyvūnų rūšis galinti sukelti daug nemalonumų žmonėms. Ne vienas jų pastebėtas ir Kuršių Nerijoje. Kaip invaziniai gyvūnai patenka į Lietuvą ir kaip elgtis tokį pamačius?Ved. Rūta Katkevičienė

Europos Komisija patvirtino Lietuvai skirtą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo programą. Jai numatyta skirti 87 mln. eurų. Šią programą kol kas yra patvirtinusios tik 7 Europos Sąjungos šalys, Lietuva viena iš jų. Kokius pokyčius žuvininkystės sektoriuje lems nauja paramos programa?Jaunas ūkininkas Mantas Rudinskas iš Rokiškio rajono tęsia šeimos ūkininkavimo tradicijas. Nors buvo įkalbinėjimų atsisakyti gyvulių, vyras nepasidavė ir dabar džiaugiasi puoselėdamas mėsinių galvijų ūkį.Verta žinoti. Didžioji dalis medžių lapus jau numetė, o žmonėms tenka nemažas rūpestis kaip juos tinkamai sutvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas Edgaras Skrebė pataria, kaip tvarkyti rudeninius lapus ir kada juos galima deginti.Ved. Rūta Katkevičienė

Vis labiau tobulėjant technologijoms, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vis dar atsiskaitoma išrašant popierinius kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pildant popierinius kvitus fiksuojama nemažai pažeidimų. Skirtingų ūkio šakų atstovai ir miškininkai akcentuoja, kad popierinių kvitų sistema nėra efektyvi, reikia pokyčių.Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė pelnė Europos metų klasterio koordinatorės 2022 apdovanojimą. Kokią įtaką Lietuvos agromaisto sektoriui turės šis pasiekimas?Rubrika „Įdomu žinoti“. Lietuvoje gyvena vos keli prancūzų kilmės Poitou veislės asilai. Vienas jų, vardu Artas, gyvena Trakų rajone. VšĮ „Laimos žirgai“ direktorė, žirginio sporto trenerė Laima Martinavičienė tikina, kad apie asilus Lietuvoje dar žinoma mažai. Kuo įdomūs šie gyvūnai ir ko asilui Artui trūksta iki pilnos laimės?Ved. Rūta Katkevičienė

Prieš 7 m. Ignalinos r. ūkininkas Zigmantas Kajėnas investavo į pieno melžimo robotą, tikina, kad šis sprendimas pasiteisino, leido išspręsti darbuotojų trūkumo klausimą. Vyras ekologinį pieno ūkį norėtų modernizuoti ir toliau, tačiau planus stabdo kainų krizė. Reaguojant į esamą situaciją, neliko kitos išeities, kaip tik statyti saulės elektrines. Dabar fermos stogas nuklotas saulės kolektoriais.Širvintų r. Krašienos kaime iš toli matyti didžiuliai šiltnamiai. Juose Teresė Dindienė augina gėles. 29 m. patirtį sukaupusiai moteriai verslas sekasi, į turgų važiuoti nebereikia, pirkėjai suranda kelią į jos namus. Dabar, rudenį, šiltnamiuose puikuojasi chrizantemos ir viržiai.Užsienio naujienos. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje, vienoje didžiausių maisto prekių ir gėrimų parodų Europoje, dalyvavo ir lietuviai, pristatę tradicinius, ekologiškus ir pažangius gaminius.Ved. Rūta Katkevičienė

Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketą verslui, tačiau, anot paukštininkystės sektoriaus atstovų, priemonės lėšos paskirstytos ne tikslingai, o gaunamų lėšų nepakanka siekiant padėti sektoriui įveikti elektros ir dujų kainų kilimą. Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos Tarybos nario Dariaus Gudačiausko, valdžios atstovai atsakomybės dėl sektoriaus problemų vengia, į detalesnes diskusijas net nesileidžia.Verslas kaime. Iš miesto į kaimą grįžusi Erikos ir Tomo Šimėnų šeima leidžia tvirtas šaknis kaime. Namas pastatytas, auginami du vaikai ir sulčių spaudyklos verslas, kuriame idėjų ir ryžto, net ir esant krizinėms sąlygoms, netrūksta. Planuojama plėsti sodus, svajojama apie obuolių saugyklą. Kokie sulčių spaudimo ypatumai šį sezoną?Ved. Rūta Katkevičienė

Į Kroatijoje vykusį Europos ūkininkų kongresą rinkosi žemdirbiai ir jų kooperatyvų atstovai iš visų Europos kampelių. Anot Lietuvos atstovų, dalyvavusių kongrese, pranešėjai ir dalyviai pabrėžė, kad aprūpinimo maistu negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Karo ir infliacijos fone ES politikai raginami pripažinti strateginę žemdirbių ir jų kooperatyvų svarbą bei imtis veiksmų stiprinti sektoriaus atsparumą.Prieš dvejus metus Edita ir Gražvydas Tuomai senelių sodyboje įkūrė išskirtinį ūkį „Gyva studija“. Joje sodybos svečiai gali ne tik susipažinti su įvairiausiais gyvūnais, bet ir įsiamžinti su jais fotosesijose.Gamtininko komentaras. Rudagalvė antis – ant išnykimo ribos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos eksperto Arūno Čerkausko, nykimo priežasčių daug, tačiau sumažinus žemės ūkio taršą iš dalies galima prisidėti prie ančių išsaugojimo.Ved. Rūta Katkevičienė

Šiandien minima Tarptautinė kovos su skurdu diena, deja, mūsų šalies ūkininkams su juo kovoti labai sunku. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ūkininkai iš visų ES šalių žemdirbių labiausiai susiduria su skurdu. Kodėl svarbu į tai skubiai reaguoti, kalbės ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas komentuos, kokių priemonių, siekiant pagelbėti ūkininkams, imtasi ir kodėl dalis jų neveikia.10 metų Vokietijoje praleidusi Kristinos ir Evaldo Petraičių šeima vis dėlto nusprendė šaknis leisti kaime. Alytaus rajone esančioje sodyboje dabar auginami hailandų veislės galvijai, plečiamos ir kitos ūkio šakos. Šalia to šeima randa laiko ne tik savus vaikus auginti, bet ir būti globėjais.„Verta žinoti“. Pats metas rinkti šermukšnio uogas. Kaip savo Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkas, perdirbimo galimybės labai plačios, nauda žmogaus sveikatai visokeriopa.Ved. Rūta Katkevičienė