Podcasts about vinco kudirkos

Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtos „Traktorių dakaro“ lenktynės. Po pusantro mėnesio Žasliuose, Kaišiadorių rajone planuojama varžysis iki 30-ies ekipažų. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais.Suomijoje, kai kuriose kitose šalyse yra „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliai“. Dalis specialistų tokią praktiką siūlo taikyti ir Lietuvoje. T.y. kompensuoti išlaidas sporto inventoriui, narystėms sporto klubuose, dalyvavimui grupinėse treniruotėse, transportui iki sporto ar laisvalaikio vietų, taip pat tam tikriems užsiėmimams, plaukimo baseinų bilietams, sporto renginiams.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pokalbis apie tai, kur šiandien dingsta spauda iš viešųjų erdvių ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniu knygnešiu. Vinco Kudirkos muziejus imasi eksperimento – grąžina knygyną į miestelį, kurio istorinis kodas yra kova už lietuvišką žodį, spaudą, laisvę skaityti ir kalbėti lietuviškai. Kudirkos Naumiestyje 1904-ais metais knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalų knygyną Lietuvoje.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje, eksponuojami fotomenininko Virgilijaus Šontos darbai. Fotografijų ciklas pavadintas „Mokykla – mano namai“. Jose - sovietmečiu fotografuoti vaikai, kurie mokėsi pagalbinėse mokyklose-internatuose.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia pusiaužiemio reikšmė, kokios tradicijos ir tikėjimai šiuo laiku buvo paplitę Lietuvoje?Minint poeto Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines Anykščiuose nagrinėjamas Anykščių šilelio aktualumas šių laikų visuomenei.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta paroda „Išėję negrįžti...” ir paroda Arvydui Kmieliauskui Mokšui atminti.Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tęsia projektą „Emocijų biblioteka“.Vilniaus savivaldybės taryba svarstys siūlymą Vilniuje įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.Vilniaus muziejuje atidaryta paroda „Amare Džiipena“, kurioje pasakojama Vilniaus romų istorija.Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tapo EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimo laimėtoja.Luvro muziejaus direktorė neseniai pareiškė, kad muziejus yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. Kokia situacija viename garsiausių pasaulio muziejų?Taline veikiantis Estijos rusų dramos teatras keičia pavadinimą. Jame neliks žodžio „rusų“.Ved. Marius EidukonisUNSPLASH nuotr.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kam reikalingos metaforos sinoptikams ir kaip jos sugalvojamos?Kuo ypatingas Martino Scorcezės filmo „Kazino“ garso takelis?Kudirkos naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, pristatoma Rimaldo Vikšraičio fotografijų paroda „Atgal į vaikystę", kurią papildo senovinių žaislų ekspodicija.Kauno šokio teatras „Aura“ pristato premjerą „Dingstantis sapnas“.Kaip kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis vertina šiandienos kultūros lauko situaciją?Leidykla „Kitos knygos“ mini savo veiklos dvidešimtmetį.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į G.Puccini operų triptiko premjerą.Ved. Marius Eidukonis

Vinco Kudirkos muziejuje atidaroma vieno įdomiausių, kontraversiškiausių fotomenininkų - Rimaldo Vikšraičio fotografijų ir etnografinių žaislų paroda „Atgal į vaikystę“. Niekada viešai neeksponuoti, paties autoriaus atspausti darbai nukelia į sovietmečio vaikų gyvenimą kaime, tai jautrūs, estetiški kasdienybės vaizdai. Apie naują parodą pasakoja kuratorės Jolanta Bernotaitytė ir Lina Bukauskienė.Į Lietuvą atkeliauja Latvijos avangardas. Atidaroma legendinės 9-ojo dešimtmečio Latvijos pogrindinio meno bei muzikos grupės NSRD kūrybos paroda.„Negalvokite, kad turite viską suprasti. Nesijauskite tarsi turėdami įveikti kažkokį žinių testą“, – sako britų klavesinininkas ir dirigentas, senosios muzikos gyva legenda Trevoras Pinnockas. Į Lietuvą jis sugrįžo trims koncertams kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir soliste Lauryna Bendžiūnaite. Kodėl jo gyvenime ypatingas vaidmuo teko būtent senųjų meistrų kūriniams? Kaip muziką pažinti jis pataria klausytojams? Ir kodėl kartais „skambina“ kompozitoriams? Su Trevoru Pinnocku kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos pasaulio naujienas: drastiškai brangsta kultūra Nyderlanduose, už kiek galima įsigyti Richardo Wagnerio juodraščius ir kokio amžiaus yra vidutinis Niujorko Metropolitan opera klausytojas.Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Rubrikos „Be kaukių“ svečias - filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Gegužės 12 d. prasideda jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.Ketvirtadienio vakarą paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų, skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Apie tai, kaip sekėsi dirbti komisijai ir kokia filmų panorama laukia, kalbamės su atrankos komisijos pirmininke, kino kritike, žurnaliste, programų sudarytoja Ieva Šukyte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi.LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart prisiminsime Vinco Kudirkos asmenybę ir jo Tautiškos giesmės istoriją.Kaune vykstančiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“, lankėsi „Kawaii“ mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda. Dizaineris jau beveik 30 metų savo unikalia kūryba skleidžia japoniškosios kawaii kultūros filosofiją visame pasaulyje ir siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų drąsiai priimti bei atskleisti visas savo spalvas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys.Ved. Gerūta Griniūtė

Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys šaukiniu „Milžinas“. Jis tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Tai LRT radijui patvirtino Krašto apsaugos ministras Arvvydas Anušauskas.Rusijos agresijos atveju, Lietuva turi būti pasiruošusi savarankiškai gintis dvi savaites. Taip teigia JAV atsargos generolas Benas Hodžesas. Lietuvos saugumo ir gynybos pareigūnai sako, kad Lietuva vis dar neapsisprendusi dėl visuotinės gynybos modelio.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia apie nesaugius maisto produktus ir pašarus. Tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, jog per šiuos metus gauta keturiasdešimt tokių pranešimų. Nurodydama pažeidimų rūšį Veterinarijos tarnyba skelbia, kad vienuose produktuose rasta svetimkūnių, kituose patogeninių mikroorganizmų, sudėties neatitikimo, cheminio užterštumo, pasticidų, maisto priedų,mikrobiologinio užteršumo.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Radviliškyje prabylama apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių. Teisėsauga tikrina ją pasiekusią informaciją apie tai, kad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas galėjo priekabiauti prie moksleivių, bet kol kas tyrimas nėra pradėtas.Mėnulyje sėkmingai nusileido privačios Jungtinių Valstijų įmonės erdvėlaivis „Odisėjas“. Tai pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje per daugiau kaip 50 metų - nuo Apollo misijos laikų 1972-aisiais. Erdvėlaivį į kelionę išsiuntusi bendrovė „Intuitive Machines“ tapo pirmąją privačia įmone sėkmingai atlikusią tokią misiją.Ved. Madona Lučkaitė

Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.Tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurse geriausia pripažinta Neringa Sidaugaitė.Aktorė Nijolė Narmontaitė pristato savo septintąją knygą „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“.Vinco Kudirkos aikštėje atidaryta paroda „Laisvės šauklys: 1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“.Tęsiame radijo pasakojimų ciklą „Vilniaus motyvas“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - aktorius, režisierius Ramūnas Cicėnas.Ved. Marius EidukonisGabijos Matkutės nuotr.

Savaitgalį pasibaigė 76-asis Kanų kino festivalis.Plungės kultūros centre prasidėjo edukacijų gausi paskutinė vienintelio tokio Lietuvoje jaunųjų menininkų sąjūdžio paroda-konkursas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“.Šiandien Vinco Kudirkos aikštėje vyksta paramos akcija-koncertas „Muzika kovojančiai Ukrainai“, kurios metu bus siekiama surinkti lėšų bendram lietuvių ir ukrainiečių muzikiniam projektui Poltavoje.Ieva Šukytė apžvelgia šiuo metu kino teatruose rodomą naujausią – 10 – filmo „Greiti ir įsiutę“ dalį.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – jauniausia rečitalio atlikėja Lietuvoje, baigianti savo koncertinį turą po Lietuvą, Akvilė Ališauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalgaKaip per kelis dešimtmečius keitėsi lietuvių kalba?Prieš mėnesį kelionę po Lietuvą pradėjo virtualios garsinių knygų bibliotekos ELVIS autobusas. Koks garsinių knygų poreikis Lietuvoje?Poetui Viktorui Rudžianskui bus įteikta šių metų Vieno lito literatūrinė premija.Trečiadienį vidurdienį Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybę, vyks performansas „Tarptautinės Moterų Solidarumo dienos žinia“. Kokią žinią siekia skleisti jo autorės?Kodėl tik dabar atrandamos moterys, kūrusios Lietuvą?Europos kultūros sostinių atrankos komisijos jau sprendžia, kas taps 2028- ųjų metų Europos kultūros sostinėmis. Ar jau aiškūs favoritai?„Robotikos akademija“ plečia savo veikimo lauką ir atverčia naują veiklos puslapį nebe Lietuvoje, o Airijoje. Kokie projektai laukia?Kokį Fridos Kahlo muzikinį portretą sukūrė kompozitorius Elliotas Goldenthalis?Ved. Marius Eidukonis

Rytoj Lietuvos televizijai sukanka 65-eri metai. Kaip keičiasi televizija? Kiek joje yra nenatūralumo? Kodėl kiekvienas žmogus per televiziją nori atrodyti gerai? Pokalbis su milžinišką patirtį sukaupusia televizijos laidų kūrėja, vedėja, muzikologe Zita Kelmickaite.Tarptautinės Džiazo dienos proga LRT KLASIKA kviečia klausytis išskirtinės transliacijos iš LRT.Viešojo sektoriaus pertvarką parengę valdžios atstovai ir ekspertai sako, kad Lietuvoje yra didžiulė problema su vadovais – apskritai gerų vadovų nėra itin daug, o viešasis sektorius gerų vadovų nelabai pajėgia pritraukti. Kodėl taip yra?Paskelbti geriausi praėjusių metų Lietuvos bibliotekininkai. Geriausia jauniausia bibliotekininke pripažinta laikinoji Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė.Ved. Edvardas Kubilius

Radijo 94-ajam gimtadieniui skirta speciali transliacija iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje. Laidos metu skambės pokalbiai apie visuomeninio radijo svarbą, sparčiai populiarėjančias tinklalaides, radijo orų prognozes, tiesioginių koncertų transliacijų užkulisius. Ved. Giedrė Čiužaitė, Jolanta Kryževičienė, Marius Andrijauskas.

Po daugiau nei mėnesio derybų, keturios partijos pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį; Viktoro Pranckiečio klausimas atidėtas iki liepos vidurio. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje – protestas prieš beatodairišką aplinkos teršimą ir gamtos išteklių naudojimą. Nepaisant to, kad visame pasaulyje nyksta banginiai, Japonija atnaujino komercinę šių gyvūnų medžioklę. Ūkininkas iš Molėtų pirmasis Lietuvoje pradeda vykdyti kanapių turizmą. Vilnius pradeda žymėti lauko kavinių ribas – kad stalai ir kėdės netrukdytų pėstiesiems ir tėvams su vėžimėliais. Nuo šiol penktadieniais laidoje – Gabijos Narušytės pokalbiai apie kultūrą. Pirmasis jų skirtas rytoj prasidėsiančiam festivaliui „Nepaklusniųjų žemė“. Ved. Simonas Bendžius.

Tiesioginė transliacija iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje. Pasakojimai apie koncertus, festivalius, naujus muzikinius kūrinius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos psaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Kudirkos Naumiestį, muziejų, Vinco Kudirkos atmintinas vietas pristato Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė, muziejininkė Danguolė Dabrišienė ir bibliotekininkė Marija Rastupkevičiūtė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Draudikų apklausos duomenimis, tik 6 proc. Lietuvos vairuotojų nesivežioja automobilio techninės apžiūros dokumentų, o 5 proc. sėda už vairo su savimi neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Pagal tyrimo rezultatus, vairuotojams svarbiausi yra automobilio techninės apžiūros dokumentai, jų nepasiėmę vairuoja tik 2 proc. respondentų. Draudikai sako, kad gruodį gatvėse prasidėjusios prieššventinės spūstys iš vairuotojų reikalauja daugiau kantrybės ir geranoriškumo bei prašo visų eismo dalyvių elgtis protingai.Sekmadienį bėgimo entuziastus į Vilnių sukvies jau 43-iasis Kalėdinis bėgimas. Žiemos bėgimas mieste paskleidžia džiugią nuotaiką, nes bėgikai vilki Kalėdų Senelių, Snieguolių ar Nykštukų kostiumus. Šiemet bėgikai startuos Gedimino prospekte, nuo Vinco Kudirkos aikštės.1903 m. Vilniuje atidaryta Choralinė sinagoga. Jos architektas Dovydas Rozenhauzas sukūrė mauritaniško stiliaus žydų maldos namus. Tai vienintelė po Antrojo pasaulinio karo išlikusi veikianti Vilniaus sinagoga iš buvusių iki karo daugiau nei 100 šio miesto sinagogų. Dar nuo antikos laikų sinagoga yra judėjų Dievo tarnystės centras, ten skaitoma Tora – pagrindinis judaizmo simbolis.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Pokalbių ciklas „Valstybė – tai TU“: rašytojas Alvydas Šlepikas.„Radijo dokumentika" – apie žmones, pagijusius nuo valgymo sutrikimų, vis dar besigydančius ir jų artimuosius.Ved. Saulius Liauksminas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Kudirkos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Vinco Kudirkos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Rytoj įsigalios naujasis Darbo kodeksas – kaip jis pakeis mūsų gyvenimą? Esame Gedimino prospekte, prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje.Simboliška, bet būtent čia per trejus metus, kol buvo svarstomas Darbo kodeksas, virė tikros aistros – nuvilnijo ne viena protestų banga, prieš susirinkusiųjų minią turėjo aiškintis politikai.Istorinė diena artėja – jau rytoj įsigalioja naujasis Darbo kodeksas – dokumentas, kurio daugiau kaip 10-imt metų iš esmės pakeisti nesiryžo niekas.Tai trečias kartas nuo Nepriklausomybės atkūrimo, kai darbo santykius visapusiškai reguliuojantis dokumentas keičiamas kardinaliai.Liberalesnis šis kodeksas ar ne? Pagerins jis darbuotojų ir darbdavių sąlygas ar ne? Pritrauks jis daugiau investicijų ar ne? Įneš jis daugiau aiškumo ar ne?

Naujasis Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: apie tikybos pamokų tikslingumą mokyklose.Kokį vaidmenį robotai atlieka mūsų kultūroje? „Klasikos enciklopedija“ – apie Vinco Kudirkos aikštę.

Trečiasis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius, sudėtingo politinio charakterio bei savitos politinės faktūros asmenybė, – istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitoje „Didelė asmenybė mažoje politikoje: Kazio Griniaus politinės etikos ir praktikos profiliai“.Laisvamanis, gydytojas, varpininkas ir Vinco Kudirkos bendražygis, parlamentaras, premjeras ir prezidentas. Žmogus, kuris gyvenime ir politikoje vadovavosi humanistiniais idealais ir siekė itin aukštų etinių standartų. Todėl nenuostabu, jog lietuvių istorinėje atmintyje Kazio Griniaus figūra užima išskirtinę vietą ir pirmiausia siejama su demokratija ir laisvu liberaliu mąstymu, šalies nacionalinių interesų aiškiu suvokimu ir realia jų gynimo politika, ištikimybe Konstitucijai ir socialiai orientuotos valstybės modeliu. Vertybėmis, kurios Lietuvoje aktualios ir šiandien.

Trečiasis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius, sudėtingo politinio charakterio bei savitos politinės faktūros asmenybė, – istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitoje „Didelė asmenybė mažoje politikoje: Kazio Griniaus politinės etikos ir praktikos profiliai“.Laisvamanis, gydytojas, varpininkas ir Vinco Kudirkos bendražygis, parlamentaras, premjeras ir prezidentas. Žmogus, kuris gyvenime ir politikoje vadovavosi humanistiniais idealais ir siekė itin aukštų etinių standartų. Todėl nenuostabu, jog lietuvių istorinėje atmintyje Kazio Griniaus figūra užima išskirtinę vietą ir pirmiausia siejama su demokratija ir laisvu liberaliu mąstymu, šalies nacionalinių interesų aiškiu suvokimu ir realia jų gynimo politika, ištikimybe Konstitucijai ir socialiai orientuotos valstybės modeliu. Vertybėmis, kurios Lietuvoje aktualios ir šiandien.

Apie retą gamtos dovaną – sugebėjimą muziką girdėti spalvomis. Vinco Kudirkos aranžuoti instrumentiniai kūriniai.