Podcasts about pasakojimai

Tomas Venclova. „Nelyginant šiaurė magnetą: pokalbiai su Ellen Hinsey“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Česlovas Milošas ir daug kitų asmenybių. Knygos ištraukas skaito aktoriai Lina Budzeikaitė ir Ignas Ciplijauskas. skas.

Tomas Venclova. „Nelyginant šiaurė magnetą: pokalbiai su Ellen Hinsey“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Česlovas Milošas ir daug kitų asmenybių. Knygos ištraukas skaito aktoriai Lina Budzeikaitė ir Ignas Ciplijauskas.

Gidas dirbdamas su grupe turi kurti galimybes pramogai (pasakodamas ko paragauti, ką įsigyti, kur nusifotografuoti). O kiek šalia pramogų karuselės dar lieka erdvės istorijos žinioms? Ar jos svarbios gido darbe?Jei istorijos atostogaujantiems keliautojams vis tik reikia, tada lieka atviras klausimas - kokios istorijos? Kaip ji paprastai dalyvauja gido ir kelionių vadovo pasakojime? Kaip istoriją reikia “paserviruoti” keliautojų būriui, kuriame yra labai įvairūs žmonės? Kiek minučių atostogautojų grupė gali išlaikyti dėmesį ir priimti dalykinę informaciją apie istorinius įvykius, asmenybes, reiškinius, architektūros paminklus?Kaip keliaujant su atostogautoju grupe lankomos skaudžią, trauminę istoriją menančios atminties vietos, kaip pasakojamos su šiomis vietomis susijusios istorijos?Ar gidams kartais tenka patirti nusivylimo konkrečia vieta jausmą?Koks yra Vilnius tradiciniuose gidų naratyvuose? Kaip Lietuvos sostinėma pristato užsieniečiams? Kokias temas, siužetus, istorijas gidai visų pirma bando “parduoti” turistams?Ko labiausiai trūksta gidams, kurie ruošiasi vedžioti turistų grupes po Vilnių, Kauną, Klaipėdą, vežti juos į Nidą, Labarono girią arba Venties ragą?Pokalbis su istoriku, keliautoju, gidu Vladu Liepuoniumi.Ved. Aurimas Švedas

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Merkinės fabrike vyksta pleneras „Pasakojimai apie Merkinę“.  Menininkai darbuosis iki pat savaitės galo. Pasakojimas apie plenerą iš jo dalyvio alytiškio Arūno Vaitkaus.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip sudominti moksleivius lituanistika ir kokios šios srities perspektyvos?Kauno paveikslų galerijoje atidaryta Antano Ingelevičiaus paroda „Kūrėjas ir miestas“.Urbansitinės Wong Kar-Wai baladės šiuolaikiniams miesto džiunglių klajokliams.Kiek aktyviai Lietuvos savivaldybės vykdo desovietizacijos įstatymą, kiek jų kreipimųsi sulaukia Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras?Tęsiame pasakojimą ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.Klaipėdoje prasideda didžiausia fortepijono akademija Baltijos šalyse „Klaipėda Piano masters“.Merkinėje vyksta tarptautinis pleneras „Pasakojimai apie Merkinę“Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokios Alzheimerio ligos gydymo perspektyvos?Vytautas Bikulčius apžvelgia Edithos Wharton romaną „Itanas Fromas“ir Aliceʼos Walker romaną „Purpuro spalva“.Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje gyventojai kviečiami prisidėti prie akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO!“ ir kelti Ukrainos vėliavas liepos 7–13 dienomis.Kokį save Vilnius sieks parodyti užsieniečiams atvykstantiems į NATO viršūnių susitikimą?Iki liepos 8 dienos pajūryje vyksta Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis”.Liepos 6–9 dienomis Kernavė visus svečius nukels į praeitį – šiomis dienomis istorinėje sostinėje vyks XXIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.Prancūzijoje prasidėjo 77– asis Avinojo scenos menų festivalis.Ved. Marius Eidukonis

Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Šiandien Jieznas ir jo žydų kvartalas bei pasakojimai iš seniūno Algio Bartusevičiaus r istoriko Jiezno fano Vytauto Gusto lūpų.

Žydų kultūros paveldo kelias Pietų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, išlikę ar jau tik atmintyje likę sinagogos, mokyklos, kiti objektai, menantys žydų indėlį į krašto augimą ir klestėjimą. Apie tai naujose FM99 radijo laidose, podkaste, o youtube kanale ir vaizdo pasakojimai iš Veisiejų, Prienų, Birštono, Degsnės, Jiezno ir Alytaus. Pirmoji laida - iš Lietuvos Venecijos Veisiejų su Veisiejų seniūnu Zenonu Sabaliausku ir kraštotyrininku Albinu Jarmala.

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus. Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir paukščių sugyvenimą kartu.  Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin.  Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara 

„Ironiška, kad [iki invazijos] savo podkaste mes bandėme sumažinti skirtumą tarp vakarietiškos ir Ukrainos žiniasklaidos [aplinkosaugos] diskursų, nes jautėme, kad Ukrainoje tų temų trūksta. O dabar darome priešingą dalyką“, – pasakoja Stasas iš Kyjivo. Jis ir Marija, tinklalaidės apie aplinkosaugą „Антропоцешо“ kūrėjai, dabar savo laisvalaikį skiria komunikacijai apie Rusijos invazijos Ukrainoje sociopolitinį kontekstą.„Kai karas eskalavosi, mes pamatėme, kad Vakarų liberalioji žiniasklaida buvo tam nepasiruošusi, jie nesuvokė konteksto ir net nežinojo ekspertų, kurių galėtų pasiklausti.“, – paaiškina Stasas. „Jie skleidė Rusijos naratyvą, ypač pirmosiomis savaitėmis. Buvo visiška katastrofa“, – jam antrina Marija.Tuo metu tokios nevyriausybinės organizacijos kaip Ukrainos gamtos apsaugos grupė dabar organizuoja pagalbą okupuotose zonose atsidūrusiems kolegoms ir dokumentuoja karo poveikį laukinei gamtai. „Kaip biologui dirbti gamtoje, kuri užminuota? Net jei karas šiandien baigsis, kas norės važiuoti į mišką ir užlipti ant minos? Panašu, kad visi mūsų įprasti darbai ilgam sustojo“, – liūdnai konstatuoja ekologas Oleksijus Vasyliukas.Pasak jo, Ukrainos pakraščiuose susitelkusi didžioji dalis šalies saugomų teritorijų ir nacionalinių parkų. Apie pusė jų buvo okupuotos Rusijos karių. Ten dirbantys specialistai yra persekiojami, kai kurie prarado namus ir gyvena humanitarinės krizės sąlygomis.„Žmogiškoji tragedija yra siaubinga, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad tai gali nutikti mūsų šimtmetyje. Bet kenčia dar daugiau gyvybių, nes juk gyvybę turi ne tik žmonės. Reikia suprasti, kad kančios ir netekčių [dėl šito karo] yra dar daugiau nei galima įsivaizduoti“, – priduria pašnekovas.Jo atsiųstoje nuotraukoje – vienoje didžiausių ir žymiausių Ukrainos saugomų teritorijų Chersono srityje – Askanija Nova biosferos rezervate laisvai besiganantys bizonai. Rezervatas dabar okupuotas, ten likusių apie 1300 vien kanopinių gyvūnų – saigų, danielių, tauriųjų elnių, zebrų, antilopių – likimas nežinomas.Pasakojimai apie karo paveiktą Ukrainos aplinkosaugos aktyvistų kasdienybę.Autorė Vaida Pilibaitytė

Pažinti Joną Meką ne tik kaip menininką, bet ir kaip svarbų pokario Niujorko avangardinio kino judėjimo dalyvį kviečia NDG paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.Ar yra vietos fantazijai pasaulyje, kuris jau tapo fantastiškas ir virtualus? Tarptautinė menininkų grupė „Infopsin“ apie tai svarsto operoje „Echopraxia“. Pasakoja menininkas Ignas Krunglevičius ir kuratorius Audrius Pocius.Prieš 90 metų Danielius Dolskis buvo Kauno garsenybė. Jo biografijos paslaptis aiškinasi Algirdas Šapoka ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: gamtos ir kosmoso garsai, distopinę ateitį piešiančios skulptūros iš senų sportbačių.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.Kostiumų dailininkas, dizaineris Juozas Statkevičius pristatė 2022 metų pavasario-vasaros kolekciją ir jau žino, ką darys kitąmet. Kukliai ir ramiai Statkevičius nemoka, nes „kukliai ir ramiai – tai užmušti individualumą“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausio Kultūros barų numerio apžvalga. Kaip pastebėjo kolegė Laima Ragėnienė, tarp įvairių straipsnių bei spausdinamos autorinės kūrybos,šį kartą išsiskiria publikacijos intelektinės nuosavybės ir autorių teisių temomis. Kultūros barų puslapius kolegė vartė kartu su mėnraščio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Savicko paveikslų galerijos ciklą ,,Pasakojimai” tęsia Viktoro Binkio tapybos paroda.Išgirsime ir Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgą.Taip pat kalbėsime ir apie tai, kad Didžiausiame pasaulyje chorų konkurse aukso medaliu apdovanoti lietuviaiSCANORAMOS vadovė Gražina Arlickaitė papasakos apie šių metų festivalį.Taip pat jūsų laukia ir pokalbis su Čikagoje gyvenančia lietuvių kilmės amerikiečių žurnaliste ir rašytoja Silvia Foti.Kalbėsime ir apie atminties kavines – kas tai?Laidą užbaigsime tinklalaidės 72 atspalviai ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Iki rugsėjo 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje dar galima apžiūrėti vieną iš aktualiausių nūdienos parodų, analizuojančių lietuvišką tapatybę ir jos vaizdinius „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte apie trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, čiabuvių pasakojimus ir parodos rengimo iššūkius. Pasak kuratorės, „Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX-XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Čiabuvių samprata, defomuota kolonijinių ekspansijų procese, iki šiol turi santykio su kitu apibrėžties hierarchinę konotaciją, nukreipiančią į kultūrų skirtį. Tad rekonstruojant kultūrinę atmintį verta dekolonizuoti ir čiabuvio sąvoką“. Ar rekonstruojant kultūrinę atmintį neišvengiamai ardome romantinį tapytojų ir fotografų sukurtą Lietuvos viziją? Ar galima (ir ar reikia) sukonstruoti „lietuviškumo“ formulę? Kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į save ir kultūrinį paveldą?Dr. Margarita Matulytė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, vyresnioji mokslo darbuotoja, parodų kuratorė. Išleido monografijas Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu (2011), Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija: 1839–1945 (su A. Narušyte, 2016). Sudarė daugiau kaip 20 leidinių: Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose (2000), Vilniaus fotografija: 1858–1915 (2001), Antanas Sutkus. Retrospektyva = Retrospective, Vilnius. 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas (abu 2009), Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka) (2010)Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Didžioji dalis Lietuvoje vasarojusių gandrų jau Ukrainoje ar net aplink Viduržemio jūrą, pasakoja gamtininkas ekologas Arūnas Pranaitis. Pasakojimai iš gamtos, kaip galima prisidėti prie gamtos stebėtojų ir kuo jie gali pagelbėti - klausykite plačiau!

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė su šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ apdovanoja geriausius metų bibliotekininkus.„Savicko paveikslų galerija“ kviečia į dar vieną parodą iš ciklo „Pasakojimai“. Tai Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda „Tapyba“, o menininkės paveikslų herojai – miestas ir architektūra.Ciklo „Koncertas vienam“ finalinis akordas jau šį vakarą: pandemijos įkvėptą LRT KLASIKOS koncertų ciklą vainikuos boso-baritono Almo Švilpos ir pianistės Nijolės Ralytės koncertas LMTA Klaipėdos fakultetų salėje.Tęsiame ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šiuokart pažintis su amerikiečių kompozitore Florence Price.Muzikos maniaku save vadinantis saksofonininkas Simonas Šipavičius instrumento nepaleidžia regis nė akimirkai: grupės „Sheep Got Waxed“ ir kitų ansamblių dalyvis stebina muzikos pasaulį savo kūrybiniais ieškojimais džiazo muzikoje ir sako, kad „„Muzikoje viskas įmanoma“. Apie laisvę muzikoje, atradimus ir fanatizmą – Simonas Šipavičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

FM99 radijo podcast'ą pradedame epizodų ciklu - "Pandeminis Alytus - kaip išgyvename ir ko tikimės?.." Kultūrinis gyvenimas atrodo miręs, tačiau iš tiesų - tiesiog persikraustė į virtualų pasaulį, kaip ir daugelio mūsų gyvenimas. Kas vyksta Alytaus kraštotyros muziejuje, ką veikia muziejininkai, kai pačios įstaigos durys užrakintos? Klausykite, prenumeruokite, ir įdomiausi dalykai iš FM99 eterio jus pasieks patogiausiu būdu!

Negalios sampratą nagrinėjančios mokslininkės pastebi didelį atotrūkį tarp to, kaip Lietuvoje save suvokia žmonės su fizine negalia ir kokie vaidmenys jiems primetami.O kaip šiuo požiūriu atrodo mūsų literatūra, kokie stereotipai apie negalią joje egzistuoja ir kaip apskritai mes rašome apie kūną?„Pirmame sakinyje“ – Jurga Jonutytė ir Giedrė Šmitienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės, tyrinėjančios negalią kultūroje ir literatūroje.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Tema: ,,Apie ką kalba Biblijos sukūrimo pasakojimai?'' Svečias: Algirdas Akelaitis, biblistas, katalikų kunigas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Vedėjas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Įkelta į Youtube: 2020-11-25 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/b0KakwZIS0g  

Pasakas iš knygos „Debesų pataluos. Vakaro pasakojimai mažiesiems“ seka aktorė Sonata Visockaitė.

Naujausio žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalga.Literatūrologės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės naujų knygų apžvalgoje du verstiniai romanai: Didžiosios Britanijos rašytojos Bernardine Evaristo dinamiškas pasakojimas „Mergaitė, moteris, kita“, – knyga, atskleidžianti kitą, ne stereotipiškai anglosaksišką ir nugludintą, šalies pusę, 2019 m. autorei pelnė Man Booker premiją, – ir Jeanine Cummins trileris, bestseleris, „Amerikos purvas“.Radvilų rūmų dailės muziejuje – ilgai laukta žymaus amerikiečių menininko Michaelio Rakowitzo paroda „Nematomo priešo būti neturėtų“, kuri čia veiks tik vieną dieną. Nuo Lapkričio 7 dienos muziejus nedirbs. Domisi Laima Ragėnienė.Jau ketvirti metai, atėjus rudeniui, mūsų intelektualai pagerbia vieną iškiliausių Europos mąstytojų, Vytauto didžiojo universiteto profesorių Leonidą Donskį (1962 – 2016). Apie Leonido Donskio liberalizmą, jo Europos, neatsiejamos nuo kultūrinių šaknų ir mažųjų kultūros centrų puoselėjimo, sampratą Donatas Puslys kalbėjosi su filosofu Vilniaus universiteto rektoriaus patarėju Pauliumi Gritėnu.Pagaliau įteikti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Pokalbis su viena komisijos narių, teatrologe Lina Klusaite apie stipriausius Lietuvos teatro darbus bei nusipleniusias asmenybes. Pasakojimai apie ryškiausius praėjusių metų scenos pasirodymus.Šeštadienį vėl prasideda visuotinis karantinas. Muziejai, tetarai ir kino teatrai uždaromi kol kas ateinančioms trim savaitėms. Kokios kultūros benbdruomenės nuotaikos ir ar įmanoma šį karantiną išnaudoti naudingai? Pokalbis su „Operomanijos“ vadove Ana Ablamonova ir Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke Danute Gambickaite.Ved. Austėja Kuskienė

Pasakojimai iš Vilniaus S. Konarskio, Nemenčinės apylinkių, karantine esančių Raseinių.Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose kol kas didesnis, nei 2016 m., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.Per 60 žmonių esančių saviizoliacijoje registravosi balsavimui, tačiau nesulaukė rinkimų komisijų narių, teigia organizacija „Baltosios pirštinės“.Privaloma užtikrinti galimybę balsuoti negalią turintiems žmonėms, tačiau dešimtadalis apylinkių nėra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.Kone 43 tūkstančiai pasaulio lietuvių registravosi dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie balsuoja pirmą kartą įkurtoje pasaulio lietuvių apygardoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien kalbėsime apie chazarų imperijos princesę, švedų mokslininką ir mistiką, krikščionių šventąją ir kankinę, prancūzų antropologą, rusų anarchistą bei daugelį kitų asmenybių, kurių biografijos atsiskleidžia trumpų istorijų knygoje „Schizmatikai“, sulydančioje istorinius faktus ir vaizduotę.Kodėl svarbu suteikti balsą kažkada gyvenusiems, tačiau nutildytiems, neišgirstiems, nesuprastiems, nugalėtiems arba užmirštiems žmonėms? Kada ir kaip šiame istorijos permąstymo procese sugeba koegzistuoti mokslinė ir meninė tiesa? Pokalbis su scenografe, scenariste, režisiere, performansų kūrėja, knygos „Schizmatikai“ autore Goda Palekaite.Ved. Aurimas Švedas

Ramūnas Zilnys su klausytojais dalijasi muzika, išgirsta per praėjusią savaitę. Įspūdžiai iš Tallinn Music Week festivalio.

Kaip gyventojų istorijos ir jų kūrybinės veiklos prisideda prie miestų ir miestelių tapatumo formavimo? Pasakojimai apie miestą yra neatsiejama miesto aplinkos ir jos vystymo dalis. Ši idėja, kitaip dar vadinama naratyviniu posūkiu, palaipsniui pradėjo keisti ir miestų planavimo praktiką.Apie tai, kaip surinkti miesto gyventojų istorijas, kaip jas išsaugoti ir kaip jų pagrindu permąstyti ir sustiprinti miesto tapatumą, kalbėsime su visaginiete Oksana Denisenko, kūrybinės platformos „Urbanistinės istorijos” įkūrėja, Visagino miesto kultūros aktyviste. Laidos vedėja - miesto antropologė, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto docentė Jekaterina Lavrinec.

Ištraukas iš Vytauto Toleikio knygos „Pasakojimai prabudus“. Tai pasakojimai apie XX–o amžiaus 7–o ir 8–o dešimtmečio gyvenimą Tarybų Lietuvoje. Ved. Algimantas Pociūnas.

Ąžuoliniai kryžiai ir stogastulpiai Anykščių rajone Inkūnų kaime skirti ne tik čia gyvenusiems kraštiečiams atminti, bet ir jau išnykusiems aplinkiniams kaimams įamžinti. Bendruomenės vadovas Valentinas Šapalas akcentuoja ir istorinę buvusių kaimų svarbą. Lapkričio pradžioje keliaujame po visą Lietuvą, lankydami artimųjų amžino poilsio vietas. Savotiška kelionė po Jurbarko, Jonavos ir Anykščių rajonus, tarsi, patvirtina mūsų tradicijas. Pasakojimai apie Morkūnų šeimos kryžių ir apie išnykusių kaimų įamžinimą. Ved. Arvydas Urba.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Pasakojimai apie levandų ūkius, esančius Biržų rajone ir Kiemeliuose netoli Vilniaus. Nuo šiol kai kuriose kavinėse galima palikti arbatpinigių ne tik grynaisiais ar banko kortele, bet ir telefonu per specialią programėlę.Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius lankosi politinę krizę sprendžiančioje Moldovoje.Artėjant apsisprendimui dėl kaupimo pensijai, kokie pasirinkimo variantai ir kuo jie svarbūs?Ar gali klimato kaita ardyti visuomenės socialinį audinį ir skatinti demokratijos eroziją? „Klimato apartheidas“.Lietuvos Šaulių sąjunga mini šimtmetį.Fotografui Antanui Sutkui šiandien sukanka 80 metų. Bepiločiai orlaiviai, vadinami dronais, vis dažniau naudojami ne tik pramogai – juos pasitelkia įvairių profesijų žmonės savo darbe. Kokias vasarą skaitome knygas? – Arvydas Anušauskas.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. R. Terlecko komentaras. Ved. Artūras Matusas.

Pasakojimai apie koncertus, festivalius, naujus muzikinius kūrinius ir šiaip smagius dalykus, kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestre smuikininkas Algis Uškevičius grojo nuo jo įkūrimo 1958 – 2008-ųjų. Pasakojimai apie karą ir pokario muzikos kultūros palikimą bei prisiminimus apie tai kaipgi XX-o amžiaus viduryje gyveno orkestro muzikantai. Ved. Marius Šinkūnas.

Pasakojimai apie naujas dainas, koncertus, renginius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos pasaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Tiesioginė transliacija iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje. Pasakojimai apie koncertus, festivalius, naujus muzikinius kūrinius ir šiaip smagius dalykus kurie vyksta muzikos psaulyje. Ved. Ramūnas Zilnys.

Retokai yra progų ne darbo reikalais nuoširdžiai pasišnekėti su kolegomis, todėl „Kelionėse ir svajonėse” kalbinti Ramintą Naujanytę-Bjellę, LRT Opus sekmadienio laidos „Taip ir toliau” vedėją, apie keliones ir kaip muzika ją vedžioja po pasaulį, buvo ypač smagi patirtis. Pasakojimai sukosi apie Norvegiją, Turkiją, Jungtines Valstijas, ir buvo ne tik šnekų, bet ir gyvų instrumentų skambesio bei juoko.

Retokai yra progų ne darbo reikalais nuoširdžiai pasišnekėti su kolegomis, todėl „Kelionėse ir svajonėse” kalbinti Ramintą Naujanytę-Bjellę, LRT Opus sekmadienio laidos „Taip ir toliau” vedėją, apie keliones ir kaip muzika ją vedžioja po pasaulį, buvo ypač smagi patirtis. Pasakojimai sukosi apie Norvegiją, Turkiją, Jungtines Valstijas, ir buvo ne tik šnekų, bet ir gyvų instrumentų skambesio bei juoko.

„Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo svajonė, aistra surinkti pirmą šimtą knygų, o paskui staiga bjauri mintis – o gal tūkstantį?“, – apie savo aistros gimimą pasakoja Vytautas Toleikis.Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo? Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?

„Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo svajonė, aistra surinkti pirmą šimtą knygų, o paskui staiga bjauri mintis – o gal tūkstantį?“, – apie savo aistros gimimą pasakoja Vytautas Toleikis.Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo? Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?

Pokalbis su mokytoju Vytautu Toleikiu apie jo knygą „Pasakojimai prabudus“.

Pokalbis su mokytoju Vytautu Toleikiu apie jo knygą „Pasakojimai prabudus“.

Pokario išeivija, skirtingai nuo dabartinės, kultūros srityje veikė labai aktyviai, palikdama unikalių tos veiklos ženklų. Vienas jų – originalia muzika palydėti pasakojimai, iš kurių pluoštas skambės naujoje „Audiologų“ laidoje. Tekstus skaitys pasakotojas Leonas Barauskas, jo išraiškingą balsą lydės novatoriška Dariaus Lapinsko muzika.Laidoje išgirsime ir dainininkės Aldonos Stempužienės įdainuotus lietuvių kompozitorių kūrinius. Pasakojimai ir juos lydinti muzika bei dainos skambės iš 1965–1968 metais Vokietijoje įrašytų vinilo plokštelių.

Pokario išeivija, skirtingai nuo dabartinės, kultūros srityje veikė labai aktyviai, palikdama unikalių tos veiklos ženklų. Vienas jų – originalia muzika palydėti pasakojimai, iš kurių pluoštas skambės naujoje „Audiologų“ laidoje. Tekstus skaitys pasakotojas Leonas Barauskas, jo išraiškingą balsą lydės novatoriška Dariaus Lapinsko muzika.Laidoje išgirsime ir dainininkės Aldonos Stempužienės įdainuotus lietuvių kompozitorių kūrinius. Pasakojimai ir juos lydinti muzika bei dainos skambės iš 1965–1968 metais Vokietijoje įrašytų vinilo plokštelių.