Podcasts about tauti

As the Kings embark on the final 20 games of the regular season, Mike learns about the worst draft pick in sports history, and Dave receives confirmation that his message to Monte was received in Brooklyn. Visit the homepage: https://joiedevivek.neocities.org/ Email the show at: joiedevivek@gmail.com Collect JDV episode art NFTs: https://objkt.com/collection/KT1Ax4tbMp3CQshZi4TuvFRHLHxa1Sot53MJ "Tautiška giesmė" instrumental version by the U.S. Navy Band

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie tautiškumą.

Eurooppalaisen tietosuojasäännöstön, eli GDPR:n, tarkoitus on hyvä: turvata kuluttajien yksityisyys. Mutta onko hinta noussut liian korkeaksi? Onko se halvaannuttanut eurooppalaisten yritysten innovoinnin ja hyydyttänyt talouskasvun? Asiaa on pohtimassa M&A:n vieraana Aija Leiponen, joka on strategian ja yritystaloustieteen professorina Cornellin yliopistossa. M&A miettii myös aluepolitiikan tarvetta sekä julkaisee uuden biisin. Revolverihaastattelussa Matti tulittaa Mikaa hänen uudesta kirjastaan.

VDU Italų kalbos klubas iki rugpjūčio 7-osios kviečia pažinti italų kalbą ir kultūrą.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Onuškis Kipro Petrausko aikštėje įkūrė lauko galeriją, kurioje pirmojo dailininkų plenero darbai.Klaipėdos universiteto archeologai Kukuliškių piliakalnyje atrado įrodymų, kad čia bronzos amžiuje gyvenusi bendruomenė jau mokėjo apdirbti gintarą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia DJ, muzikos prodiuserė Skaistė Bareckaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kaip finalinio Dainų šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos. Joje apsilankė ir su Samueliu Tacu susipažino Kotryna Lingienė.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Pasaulio kultūros naujienos.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Lietuvoje yra vos keli karilionai. Vienas jų Vilniuje, netoli Lukišųkės aikštės, įkurdintas daugiau kaip 40 metrų aukštyje.„Man įdomu kurti tapybą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip tapyba“, – sako jaunosios kartos tapytoja Rūtė Merk, kurios personalinė paroda „Pažadai“ atvėrė duris Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Marius Eidukonis

Gegužės 12 d. prasideda jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.Ketvirtadienio vakarą paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų, skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Apie tai, kaip sekėsi dirbti komisijai ir kokia filmų panorama laukia, kalbamės su atrankos komisijos pirmininke, kino kritike, žurnaliste, programų sudarytoja Ieva Šukyte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi.LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart prisiminsime Vinco Kudirkos asmenybę ir jo Tautiškos giesmės istoriją.Kaune vykstančiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“, lankėsi „Kawaii“ mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda. Dizaineris jau beveik 30 metų savo unikalia kūryba skleidžia japoniškosios kawaii kultūros filosofiją visame pasaulyje ir siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų drąsiai priimti bei atskleisti visas savo spalvas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys.Ved. Gerūta Griniūtė

Jungtinių Amerikos valstijų prezidento Džou Bideno metinis pranešimas ekspertų jau vadinamas svarbiausia visos jos kadencijos kalba. Joje Džou Bidenas pareiškė, kad Amerika turi remti Ukrainą ir būti visų kovojančių už laisvę pusėje.Desovietizacijos komisija nusprendė, kad septyniose Lietuvos savivaldybėse turi nelikti Salomėjos Nėries gatvių, nes jos prapaguoja totalitarizmą. Komisija rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateikta 22 puslapių išvada. Tačiau dalis akademinės bendruomenės atstovų mano, kad sprendimas turi būti persvarstytas, nes išvada esą parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, o atliekant ekspertizę esą nesiremta esminiais moksliniais tyrimais.Latvija draudžia žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Iki šiol Latvija buvo didžiausia šio sektoriaus rusiškos bei baltarusiškos produkcijos importuotoja Europos Sąjungoje.Kaune prasidėjo Kovo 11-ajai skirti renginiai. Nuo visų miesto kalvų šiandien skambėjo moksleivių ir bendruomeninių organizacijos giedama "Tautiška giesmė". Tai Pasveikinimas miestui 34-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga.Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Šiemet joje rekordinis dalyvių skaičius beveik pusantro tūkstančio. Sudėjus visus prekybininkų paviljonus, senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei 4 kilometrų eilė.Ved. Liepa Želnienė

Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiandien minime dainininko, kompozitoriaus ir kultūros veikėjo Miko Petrausko 150 metų gimimo sukaktį.Kiek galimybių patirti kultūrą turi aklieji ir silpnaregiai. Kiek kultūros įstaigos prisitaikiusios prie žmonių su negalia poreikių?11 kartą organizuotas trumpametražių filmų industrijos renginys „Baltic Pitching Forum“ paskelbė geriausiuosius.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė Eglė Agota Matulytė.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas. Ji pati tokius teiginius vadina melu.Artėjant rugsėjo 1 dienai švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė skelbti streiką.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis lankosi Danijoje, kur reiškia dėkingumą šaliai už tai, kad ši Ukrainai siunčia naikintuvus F-16. Kiek jų iš Kopenhagos Kyjivas gaus?Grupė konservatorių siūlo privalomai kelti Lietuvos istorinę Vyčio vėliavą pasienio kontrolės punktuose, o prie valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų – liepos 6-ąją minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kenijoje gyvenanti Asta Bareišaitė.Kokie gyvūnai yra dažniausi gyvūnų ligoninės pacientai? Kiek dažnai žmonės kreipiasi dėl... krevečių? Taip, jas irgi, pasirodo, galima laikyti namuose kaip augintinius. Apie tai papasakos neseniai atidarytoje didžiausioje Lietuvoje - Vilniaus Lazdynų gyvūnų ligoninėje - dirbanti veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė.Kaip išmokyti mokinius skaityti knygas, mąstyti ir maištauti? Toks patarimas tarsi užkoduotas knygoje „Mokytojas“, kuri pasirodė visiškai neseniai, bet jau sulaukė didžiulio susidomėjimo. Karolis Klimas, populiaraus tinklaraščio LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJAS autorius, knygoje pasakoja apie jauną, maištingos dvasios žmogų, kurį gyvenimo prasmės paieškos atveda į vieną iš Vilniaus gimnazijų. Matydamas, kad pasenusi švietimo sistema nepajėgi suteikti mokiniams reikiamo išsilavinimo, jaunatviško maksimalizmo kupinas mokytojas pats imasi iniciatyvos. Kaip jam sekasi? Ar pavyks įtikinti mokinius, kad mokytis reikia ne tik dėl pažymių? Karolis Klimas studijoje, lauksime klausytojų skambučių.LRT faktai. Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Loppuvuodesta 1916 itävaltalainen lääkäri Constantin von Economo alkoi kiinnittää huomiota klinikalleen saapuvien potilaiden eriskummallisiin oireisiin. Liikaunisuutta, sekavuutta, halvauksia… Pian kävi ilmi, ettei kyse ollut pelkästään yhdestä wieniläisestä klinikasta, vaan oireita esiintyi muuallakin, lopulta maailmanlaajuisesti. Mikä oikein oli salaperäinen sairaus, joka vaikutti uhriensa käytökseen ja jopa persoonallisuuteen ja sulki osan heistä loppuiäkseen hoitolaitokseen? Sähköposti: hiljaisiahuutoja@gmail.com Instagram: hiljaisiahuutoja Musiikki: https://soundcloud.com/santer1 (yhteys: santericorp@gmail.com) LÄHDELUETTELO: https://docs.google.com/document/d/1WkqxPHxbhnqZno4Gmju1DshNX1mj0ACT/edit?usp=share_link&ouid=116553631593863819337&rtpof=true&sd=true

Lauri Viidan Ettäkö taas sitä ensilunta ja Tauti tanssii talvitiellä -runot Kootut-kokoelmasta, Wsoy 1966. Kuuluttaja Jalmari Laine.

Tyrimas rodo, kad dalis gyventojų vyktų atostogų turėdami skolų ir pradelstų mokėjimų. Ką tai rodo apie žmonių gebėjimus tvarkyti savo finansus ir kokie žmonių atostogų įpročiai?Specialistai sako, kad kiek daugiau nei pusė Lietuvos kelių šiuo metu yra geros būklės, o kitai pusei reiktų vienokio ar kitokio remonto.Aktualus klausimas. Lietuva paminėjo Valstybės dieną. Kaip Jūs atšventėte Valstybės dieną? Kur giedojote Tautišką giesmę? Kaip keičiasi jūsų valstybinių švenčių minėjimai?Lietuva toliau laukia Europos Komisijos paaiškinimų dėl Kaliningrado tranzito ribojimų, taip pat su Vokietija dėlioja planus, kurie leistų Lietuvai nuolat priimti daugiau NATO karių. Pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.Atlikėjai iš Rusijos, kaip ir prekės iš Rusijos, Lietuvoje, teigiama, nepageidaujami, tačiau ir toliau nevaržomai planuoja rengti koncertus.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvą jau pasiekė už suaukotas lėšas apginkluotas Ukrainai skirtas „Bayraktar“ nepilotuojamas kovinis orlaivis. Šiandien Šiaulių aviacijos bazėje Zokniuose vyks jo pristatymas.Šiandien visame pasaulyje lietuviai giedos Tautišką giesmę. Pokalbis su keliais LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje apie tai, kaip vyksta pasiruošimas.Du Lietuvos mokslininkai genetikai kartu su menininku Tadu Sokolovu sukūrė pirmą pasaulyje paveikslą panaudoję DNR inkrustavimą.Naujausią informaciją apie karą Ukrainoje apžvelgia užsienio naujienų redaktorius. Taip pat pokalbis su pora paramą ukrainiečiams renkančių lietuvių. Kaip karui vykstant jau beveik penkis mėnesius, keičiasi žmonių aukojimo įpročiai?Ved. Darius Matas

Parkinsonin tautia pidettiin pitkään vain motoriikkaan eli liikkumiseen vaikuttavana tautina. Nykyhoidossa osataan paremmin huomioida myös taudin moninaiset ei-motoriset oireet. Neurologian professori Valtteri Kaasinen kertoo luennollaan Parkinsonin taudin oireista ja hoidollisista edistysaskelista. https://www.utu.fi/fi/yliopisto/akateemiset-juhlat/professoriluennot/huhtikuu-2022/valtteri-kaasinen

Sausio 13-oji kokios dar nebuvo – prieš Vyriausybės politiką protestuojantys žmonės švilpė per Seimo pirmininkės ir premjerės kalbas, skirtas Laisvės gynėjams atminti.Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad vadovių kalbas nušvilpę protestuotojai žuvusiųjų pagerbimo minėjimą pavertė paniekinimo minėjimu.Prisimenant sausio 13-osios įvykius, šiandien 12-ą valandą LRT Radijo eteryje skambės 1990-aisiais sukurtas šaukinys. Jį prieš dvejus metus, minint atkurtos nepriklausomybės 30-metį, pakeitė naujas, įrašytas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Šaukiniai, susiję su kova už nepriklausomybę, radijo eteryje kartojami 6-is kartus per metus, kai minimos Lietuvai svarbios datos.Plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Kiek įmanoma padidinti testavimo pajėgumus?Apie 15 vairuotojų protestuodami dėl neoraus darbo užmokesčio ir prastų darbo sąlygų nakvojo prie Vilniaus viešojo transporto direktoriaus durųVed. Agnė Skamarakaitė

Tyhmiä kysymyksiä maailmasta -podcastin kahdeksas jakso pureutuu tautien maailmaan. Ylilääkäri Hanna Nohynek THL:sta kertoo, mikä on maailman pahin tauti, ja miten seuraavaa ihmiskuntaa uhkaavaa pandemiaa voidaan ennaltaehkäistä. Jakson on tuottanut Sanna Ra.

Šiandien, Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val., viso pasaulio lietuviai susivienys bendrai „Tautiškai giesmei“. Šį vakarą Lietuvos himnas keliaus per daugybę šalių, kol pasieks Lietuvą.Šiandien Nacionalinės ekspedicijos dalyviai pradeda dar vieną kelionę Lietuvos istorijos takais po Europą.Vis daugiau žmonių įvairių švenčių dienomis, prie savo namų kelia vėliavą. Tuo tarpu, vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikrino ir įvertino kelių dešimčių skirtingų platintojų bei gamintojų į rinką teikiamų vėliavų tipus. Nustatyta nemažai pažeidimų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Vita Ličytė apie kultūros įvykius pasaulyje.LRT Klasika pristato dar vieną naują tinklalaidę – „Kitas lygis“. Kokia kompiuterinių ir vaizdo žaidimų nauda įvairioms gyvenimo sritims: švietimui, verslui, sveikatos ar netgi krašto apsaugai?Šiuolaikinio šokio menininkas Dovydas Strimaitis, savaitgalį pirmąkart kaip profesionalus šokėjas pasirodęs Lietuvoje, apie kūrybą Prancūzijoje, Nacionaliniame Marselio baleto teatre.Pasaulio lietuviai liepos 6-ąją jau tryliktą kartą susitelks Tautiškai giesmei. „Nevienodi, bet vieningi“ – tokia žinutė siunčiama šiemet. Apie tradicijų atsiradimą ir jų tęstinumą kalbėsimės su „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ idėjos autoriumi Raimundu Daubaru.Baigiasi LRT radijo pokalbių ciklas „Keturi milijonai“. Prisiminsime Lietuvos kultūros ambasadorių – įvairių sričių kūrėjų – svečiose šalyse mintis, ką jiems reiškia sąvoka „keturi milijonai“.Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Eglės Ridikaitės tapybos darbų paroda „link“: apie tai, kas nematoma, pamiršta, nutylėta.Muzikinės Domanto Razausko naujienos.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Heikelä ja Koskelo, maailma pakettiin 23 minuutissa! Seuraa, tykkää ja ♥️

„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Suomessa MS-tautia sairastaa 12 000 ihmistä, joista suurin osa on naisia. Vielä tänäkään päivänä ei tarkkaan tiedetä, miten MS-tauti syntyy. Ja vaikka sairauden hoito on kehittynyt, siihen ei ole vielä löydetty parannuskeinoa. Selviytyjät-jaksossa Piiu kertoo, miten elää sairauden kanssa, joka on läsnä joka päivä ja muistuttaa olemassaolostaan. Millaisena Piiu näkee tulevaisuutensa?

Apie tautiškumo elementus mūsų kasdienybėje ir interjere kalbamės su dviem kūrėjais, kuriems tautiniai raštai tokie svarbūs ir ypatingi, kad savo veiklą susiejo būtent su jais. Kristina Šilinytė kuria namų interjero dalykus su lietuviškais raštais. Kaip technologijos padėjo perkelti tradicinius raštus ant audinio?O Linas ir Rūta Ambrasūnai jau daugiau nei 10 metų žinomi kaip EtnoDesign.lt. Jie kuria medinius suvenyrus ir interjero detales, kuriose vien tautiniai raštai ir elementai.Ved. Beata Nicholson

Yhdysvaltalainen lääkäri ja tutkija Jonas Salk kehitti poliorokotteen vuonna 1955. Polio oli levinnyt tuolloin Suomessakin. Tauti laantui, mutta palasi maahamme muutamina tapauksina 1980-luvun puolivälissä. 9. tammikuuta 1985 lääkintöhallitus päätti suositella koko väestön rokottamista poliota vastaan. Anni Kytömäen Finlandia-palkitussa romaanissa Margarita palataan vuoteen 1955. Ilmassa on toivoa. Mietelauseen on valinnut Anna Tulusto.

Laidoje kalbamės su daugelio visuomeninių iniciatyvų, taip pat ir „Tautiškos giesmės aplink pasaulį” vienu iš organizatorių, Raimundu Daubaru. Raimundas neįsivaizduojamas be buriavimo, kuris užima didelę vietą jo gyvenime, papildydamas visuomenines iniciatyvas. Su Raimundu Daubaru kalbasi Valentinas Mitė.

I've been obsessed with 'Call Me By Your Name' lately and I really wanted to chat about it with someone. Ben Tauti is back and we break down our favourite parts of the film and book. --- Send in a voice message: https://anchor.fm/queercoco/message

Savam krašte pranašu nebūsi? Švęsime pasitikdami iškilias asmenybes, garsinančias Lietuvos vardą savo darbais ir atsidavimu. Studijoje reti svečiai gimtinėje – mokslininkė Valentina Dagienė ir dailininkas Stasys Eidrigevičius. Pasaulio lietuviai jungiasi į vienybės tiltus ir šiandien giedos Tautišką giesmę. Susisieksime su Argentinoje gyvenčiais lietuviais. Ved. Ignas Krupavičius ir Gabrielė Martirosian.

Valtio-omistaja suivaantui ja vaihtoi Postin hallituksen. Postin hallituksen uusi puheenjohtaja Sanna Suvanto-Harsaae. Kuka? Journalistiikan uusi työeläprofessori, toimittaja Reetta Räty. Tauti hellittää, politiikka virkoaa? Ylen politiikan toimittaja Pirjo Auvinen, Helsingin Sanomien politiikan ja talouden toimituksen esimies Jussi Pullinen ja Suomen Kuvalehden politiikan toimittaja Heikki Vento. Luonnon monimuotoisuus ja suojelun onnistuminen? WWF Suomen suojelujohtaja Jari Luukkonen ja Metsähallituksen ylitarkastaja Tuomo Ollila. Kolumni Rysky Riiheläinen. Mitä Suomi nyt sanoo ydinaseista? Juontaja Hanna Juuti. Toimittajat Jukka Vanninen, Pia Pakarinen ja kaija Kellman. Tuottaja Sakari Kilpelä.

Kiinan talouden hyytyminen alkuvuonna näyttää väistämättömältä, kun taistelu koronavirusta vastaan sulkee tuotantoa. Pysyvätkö talousvaikutukset Kiinassa ja kuinka syväksi pudotus voi mennä? Koronaviruksen vaikutuksista keskustelevat ekonomistit Tuuli Koivu, Kristian Nummelin ja Sanna Kurronen. Disclaimer: All opinions and estimates in this podcast are, regardless of source, given in good faith, and may only be valid as of the stated publication date and are subject to change without notice. The podcast is intended only to provide general and preliminary information to investors and shall not be construed as the basis for any investment decision. This publication or report has been prepared by Nordea Markets as general information for private use of investors to whom the publication or report has been distributed, but it is not intended as a personal recommendation of particular financial instruments or strategies and thus it does not provide individually tailored investment advice, and does not take into account the individual investor’s particular financial situation, existing holdings or liabilities, investment knowledge and experience, investment objective and horizon or risk profile and preferences. The investor must particularly ensure the suitability of an investment as regards his/her financial and fiscal situation and investment objectives. The investor bears the risk of losses in connection with an investment. Before acting on any information in this publication or report, it is recommendable to consult one’s financial advisor.

Ekspertai - valdančiųjų taikyta konflikto komunikacija nepasitvirtino. /Miuncheno saugumo konferencijoje Lietuvos siūlomos temos išsiskiria iš bendro konteksto. /Medikai teigia, kad galimybė gyventojams sužinoti kiek valstybei kainavo jo gydymas klaidina pacientus. /Valentino dienai – romantiški maršrutai po Lietuvą. /Nori groti Tautiškos giesmės įrašą – susimokėk. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Praėjusią savaitę Valstybinei ligonių kasai pasiūlius gyventojams pasitikrinti, kiek valstybei per pastaruosius penkerius metus kainavo kiekvieno jų gydymas, aistros nerimsta iki šiol. Autorinis mokestis už Tautišką giesmę.Valentino dienos stotelės.Miuncheno konferencija ir mažejantis pasitikėjimas NATO tarp NATO narių.Kiek muzikos partitūrų gali tilpti dirigento galvoje?Kaip atrodė politikų komunikacija per šią kadenciją ir ar jau jaučiasi artėjantys rinkimai.Naujienų žemėlapis: Sparčiai augant interneto vartotojų skaičiui, didėja ne tik elektros energijos, bet ir galingų duomenų centrų bei naujų prietaisų poreikis.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto apžvalga. Kaip dieną pradeda - LRT populiariosios muzikos redaktorius Ramūnas Zilnys? Visuomenininko Algimanto Černiausko komentaras.Vedėjas Rūta Kupetytė.

Jaunrades deju konkurss - vai tas ir atskaites punkts, lai iezīmētu situāciju latviešu skatuviskās dejas kopainā un pamanītu jaunus autorus un arī trūkumus? Ko mēs saprotam ar vārdu jaunrade un ko neparastu skatuves dejā šajā gadā no jaundarbiem varam izcelt, Kultūras Rondo vērtē horeogrāfe, Valsts izglītības satura centra deju nozares padomes vadītāja Zanda Mūrniece, Latvijas Kultūras akadēmijas profesore Gunta Bāliņa, kura darbojās žūrijā, deju kopas „Zalktis” repetitore Rūta Lauce un horeogrāfs, tautas deju ansambļa "Teiksma" vadītājs Jānis Ērglis. XXII Jaunrades deju konkursa fināls notika 25. janvārī Ogres novada Kultūras centrā. Finālā 19 horeogrāfi skatītāju un žūrijas vērtējumam nodeva 41 deju, kuru izdejoja 26 kolektīvi. Visvairāk apbalvojumu – par 3 dejām saņēma Jānis Ērglis. Konkursa pirmā kārta norisinājās 2019. gada nogalē Mālpilī un Slampē, tajā žūrija izvērtēja 84 jaunas dejas, ko radījuši 37 autori. Finālam tika izvirzītas 42 dejas. Konkursā horeogrāfi piedāvā jaunas dejas divās kategorijās – latviešu tautas deju un rotaļdeju apdares un latviešu skatuviskās dejas, kas veidotas izmantojot folkloras horeogrāfisko un muzikālo materiālu vai tās elementus. Jaunradītās dejas konkursā rāda pašu horeogrāfu izvēlēti kolektīvi. Kategorijā “Latviešu tautas deju un rotaļdeju apdares” 2. vietu ieguva Ilmāra Dreļa deja “Balabaska”, 1. un 3. vietu žūrija izlēma nepiešķirt. Kategorijā “Latviešu skatuviskā deja” (veidotas izmantojot latviešu folkloras horeogrāfisko un muzikālo materiālu vai tā elementus) 3. vietu ieguva Dagmāra Bārbale par divām dejām - “Tautiņas aizveda vērpājiņu”, “Uz Kurzemi” un Jānis Ērglis par deju “Visi ceļi guņiem pilni”. 2. vieta piešķirta Ilmāram Dreļam par deju “Aulejas klezmers”, Jānim Purviņam par deju “ Es saviju vainadziņu” un Taigai Ludboržai par deju “Aiz vīriņa laba dzīve”. 1. vietu ieguva Agris Daņiļēvičs par deju “Neviens mīļi tā nebrauca” un Jānis Ērglis par dejām  “Buobu dancis” un “Uz Daugavas es dzīvoju”. Skatītāju simpātiju balvu ieguva Reinis Rešetins ar deju "Zem tupeles nedzīvoš". Pilns konkursa laureātu saraksts atrodams Latvijas Nacionālā kultūras centra mājaslapā.

This is my very first full length episode and I am so excited to be sharing with you an honest conversation between two friends. To be frank, I learned a lot about my friend Ben and I’m sure it was the same for him. We discuss when he discovered that he was different and talk a little about being gender policed. We also go into a little bit about when people of authority in our lives have weaponised our other-ness against us and our parents. A lot of the themes we discuss I wish to elaborate more on in other episodes but for now, please enjoy this light but informative chat on ‘Being Brown & Different’. --- Send in a voice message: https://anchor.fm/queercoco/message

Kristi has a super impressing background. She has an IFBB pro card, B.S. in exercise science, Nutritionist, and last but not least she's a mom!! If you're wondering how to transform your body or need some accountability, you must reach out to Kristi!

Vaivaako yrityksiämme lyhytjänteisyystauti? Kyllä vaivaa, sanovat työelämäprpfessori Lasse Mitronen ja konsultti Timo Raikaslehto. Tauti estää tai vaikeuttaa yritysten uudistumista ja menestymistä kansainvälisessä kilpailussa. Mutta siitä voi parantua. Miten, sen Mitronen ja Raikaslehto - tuoreehkoon tutkimukseensa nojaten - kertovat tässä ohjelmassa.

Šiandien minime Lietuvos Valstybės dieną – šia proga 10- tą kartą pasaulio lietuviai kviečiami giedoti „Tautišką“ giesmę, ir būtent šiandien, liepos 6-tąją Nacionalinės ekspedicijos dalyviai šiandien atvyksta į Kauną.Taip pat laidoje sužinosite, kad valstybių ekonomikos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo dirbtinio intelekto technologijų, dar - girdėsite savaitgalio spaudos apžvalgą, šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykųVed. Alvyda Bajarūnaitė

„Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.Vincas Kudirka – talentingas 19-to amžiaus antrosios pusės rašytojas, kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, vertėjas, „Varpo“ leidėjas, autorius visiems mums brangios „Tautiškos giesmės“, vėliau tapusios Lietuvos valstybės himnu. Apie Vincą Kudirką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklipedija“ – apie Naujųjų metų šventę.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.Vincas Kudirka – talentingas 19-to amžiaus antrosios pusės rašytojas, kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, vertėjas, „Varpo“ leidėjas, autorius visiems mums brangios „Tautiškos giesmės“, vėliau tapusios Lietuvos valstybės himnu. Apie Vincą Kudirką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklipedija“ – apie Naujųjų metų šventę.Ved. Viktoras Paulavičius.

Tulevaisuustutkija Elina Hiltunen tarkastelee keskustelussa Markuksen kanssa mielenterveyttä omasta kokemuksestaan käsin, mutta myöskin megatrendien näkökulmasta. Miten käydään terapiaistunto tekoälyn kanssa? Miten kamppaillaan lääkkeiden kanssa ja voitetaan? Kuuntele sarjan toinen jakso, niin tiedät.

Kristi Tauti is an IFBB Professional Figure Athlete in the Bodybuilding world, an Elite Spartan Athlete, and has Coached many athletes at the National and Professional levels. Kristi and her husband Pati together with their two amazing children have run their business together for 11 years. Together they owned and operated their iPhysique Gym in Oregon where they coached bodybuilding, figure and bikini athletes as well as powerlifters and Spartan Athletes. They now live in Utah and run their iPhysique Training and Nutrition Coaching company online. Kristi has many certifications in both Nutrition and Personal Training as well as a Bachelors Degree in Exercise Sport Science from BYU-Hawaii. She is the middle child of 5 girls and was born and raised in the small town of Dayton, Oregon, which allowed her to be involved in many activities. Having success at a young age was the fuel that propelled her into the pursuit of success through her adult life. Learn more about Kristi and her husband Pati's program on www.iPhysiqueFitness.com or follow her on Instagram @KristiTauti! Follow Founder + Host Kareen Mills on IG, Twitter, FB, LinkedIn @KareenMills and her podcast IG @BeingMotherhustler What is she up to? Click this link to find out www.linktr.ee/kareenmills Prefer to listen on YouTube? Here's the link to Episode 31 on YouTube https://youtu.be/cHwnjh0K5hc --- This episode is sponsored by · Anchor: The easiest way to make a podcast. https://anchor.fm/app Support this podcast: https://anchor.fm/beingmotherhustler/support

Suomessa on tällä hetkellä 10 biopankkia. Biopankki on lääketieteellinen kokoelma, joka sisältää biologisia näytteitä (verinäyte, kudospala, DNA-näyte tai vastaava) ja terveys- ja elintapatietoja kustakin näytteenantajasta. Biopankkeja ylläpitävät julkiset sairaalat, THL ja Punaisen Ristin Veripalvelu. Lisäksi yhdellä yksityisellä terveyspalveluyrityksellä on biopankki. Näytteitä ja niihin liitettyjä tietoja käytetään tautien syntytavan tutkimiseen ja yksilöllisen lääketieteen kehittämiseen. Syövän hoito on hyötynyt biopankkitutkimuksesta. Tulos syöpähoidoissa voi olla hyvinkin erilainen riippuen, minkälainen kunkin ihmisen syöpä on. Biopankkinäytettä analysoimalla voidaan löytää juuri hänelle sopiva lääke. Tuloksia on saatu aggressiivisessa leukemiassa, ja tutkimusta tehdään muiden syöpien lisäksi munasarjasyövässä. Tauti löytyy yleensä vasta sitten, kun se on jo levinnyt. Munasarjasyövästä ja biopankeista kertoo patologian professori Olli Carpen Helsingin yliopistosta. Ihminen antaa näytteensä biopankkiin tietoisella suostumuksella. Hän saa informaation, mistä on kysymys ja ymmärrettyään asian ihminen voi suostua tai kieltäytyä asiasta. Biopankkilain uudistusta valmistellaan parhaillaan sosiaali- ja terveysministeriössä. Valmistelun yhteydessä on ollut keskustelua, että laista haluttaisiin poistaa tietoinen suostumus silloin, kun on kysymys hoidon yhteydessä syntyneestä näytteestä. Potilaan ylimääräinen näyte menisikin automaattisesti biopankkiin. Näytteen antajalle annettaisiin tieto, mistä biopankkitoiminnassa on kysymys, ja sen jälkeen siitä voisi myös kieltäytyä. Helsingin biopankin johtaja Kimmo Pitkänen kertoo biopankkitoiminnasta. Mitä biopankeista pohtii bioeetikko Heikki Saxen Tampereen ja Lapin yliopistosta? Toimittaja on Teija Peltoniemi. (Kuva All over press)

Latvijai – 100.1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Kuo gyvena mūsų kaimynai pasitikdami šimtmetį, kaip švenčia? Interviu su Latvijos universiteto profesoriumi Ivara Ijaba.Lietuvių komanda virtualioje realybėje atkūrė Rygos gyvenimą prieš šimtą metų, kas telpa vienoje minutėje. Koks virė gyvenimas Latvijos sostinėje 1918-aisiais?Latvijoje paskelbta iniciatyva „Latvija su pirštinėmis“.Prieš trisdešimt metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine, suteiktas valstybinis statusas tautinei vėliavai ir „Tautiškai giesmei".Skautai mini organizacijos gyvavimo šimtmetį.1918-ųjų spalio 1-ąją buvo įkurtas pirmasis Lietuvos skautų vienetas.Etnologas Libertas Klimka pasakoja kalendorių kūrimo istoriją.Pokalbis iš ciklo „Valstybė – tai Tu“. Pašnekovas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.Ved. Gabija Narušytė.

Lietuviai pasaulyje giedojo „Tautišką giesmę“.Automobilių vairuotojai pradėjo kelionę istorinės Lietuvos pėdsakais – aplink Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.Oro balionų šventė Kaune. Vilniaus meras sako, jog savivaldybė nepritars koplytstulpiui prie Seimo.Orų prognozė.Šiandien Prancūzijoje prasideda legendinės „Tour de France“ dviračių lenktynės. Pasakojimas apie Pietų Sudaną.Sportas. Kultūros renginiai. Ved. Madona Lučkaitė.

Lietuviai pasaulyje giedojo „Tautišką giesmę“.Automobilių vairuotojai pradėjo kelionę istorinės Lietuvos pėdsakais – aplink Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.Oro balionų šventė Kaune. Vilniaus meras sako, jog savivaldybė nepritars koplytstulpiui prie Seimo.Orų prognozė.Šiandien Prancūzijoje prasideda legendinės „Tour de France“ dviračių lenktynės. Pasakojimas apie Pietų Sudaną.Sportas. Kultūros renginiai. Ved. Madona Lučkaitė.

Lietuva mini valstybės dieną. Valstybės ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija. Šventės dalyvių eisena nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. Dainų šventės renginys – Dainų diena. Pasaulio lietuviai šiandien, 21 val. Lietuvos laiku, kviečiami kartu giedoti 100-mečio „Tautišką giesmę“.Vilniuje – šimtmečio piknikas prie Neries.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas Prienų rajone.Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate prasidėjo tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis. Sportas. Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Lietuva mini valstybės dieną. Valstybės ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija. Šventės dalyvių eisena nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. Dainų šventės renginys – Dainų diena. Pasaulio lietuviai šiandien, 21 val. Lietuvos laiku, kviečiami kartu giedoti 100-mečio „Tautišką giesmę“.Vilniuje – šimtmečio piknikas prie Neries.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas Prienų rajone.Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate prasidėjo tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis. Sportas. Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Orų prognozė.Šiandien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų pabaigtuvės. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas). Pietų Sudanas – jauniausia pasaulio valstybė, susikūrusi vos prieš septynerius metus. Kultūros renginių anonsas.Palangoje prasideda Tarptautinis Čiurlionio muzikos festivalis.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Dainų šventė: Dainų diena.Šiandien lietuviai visame pasaulyje apsijungs giedodami „Tautišką giesmę“.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

Orų prognozė.Šiandien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų pabaigtuvės. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas). Pietų Sudanas – jauniausia pasaulio valstybė, susikūrusi vos prieš septynerius metus. Kultūros renginių anonsas.Palangoje prasideda Tarptautinis Čiurlionio muzikos festivalis.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Dainų šventė: Dainų diena.Šiandien lietuviai visame pasaulyje apsijungs giedodami „Tautišką giesmę“.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

Pasaulio futbolo čempionato naujienos. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kaip sekėsi giedoti Tautišką giesmę. Ką svarbiausia žinoti norint pasisiūdinti savo tautinį kostiumą. Kodėl žaidimai yra svarbus dalykas ir suaugusiems? Ar Vakarų Lietuvos geoterminis vanduo gali būti naudojamas sveikatinimui?

Pasaulio futbolo čempionato naujienos. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kaip sekėsi giedoti Tautišką giesmę. Ką svarbiausia žinoti norint pasisiūdinti savo tautinį kostiumą. Kodėl žaidimai yra svarbus dalykas ir suaugusiems? Ar Vakarų Lietuvos geoterminis vanduo gali būti naudojamas sveikatinimui?

Europos Komisija skelbia, kokia parama Lietuvai numatoma 2021-2027 m., teigiama, kad ji gali mažėti penktadaliu.Koks bus referendumas dėl dvigubos pilietybės?Nacionaliniame vėžio institute instaliuotas ir pradeda dirbti pirmasis Baltijos šalyse radiochirurgijai pritaikytas naujos kartos linijinis greitintuvas.Sausio 13-osios byloje sakomos baigiamosios kalbos. Pokalbis su nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintu Robertu Povilaičiu.Lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti 100-mečio Tautišką giesmę. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Europos Komisija skelbia, kokia parama Lietuvai numatoma 2021-2027 m., teigiama, kad ji gali mažėti penktadaliu.Koks bus referendumas dėl dvigubos pilietybės?Nacionaliniame vėžio institute instaliuotas ir pradeda dirbti pirmasis Baltijos šalyse radiochirurgijai pritaikytas naujos kartos linijinis greitintuvas.Sausio 13-osios byloje sakomos baigiamosios kalbos. Pokalbis su nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintu Robertu Povilaičiu.Lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti 100-mečio Tautišką giesmę. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kuten metsäradion vakiokuuntelijat ehkä muistavat, oli Metsäradio jokin aika sitten villisikajahdissa - tosin huonolla menestyksellä. Varpaat jäätyivät, eikä saalista saatu, mutta näinhän metsällä usein käy. Tuossa yhteydessä luvattiin palata villisikateemaan uudelleen ja tarkastella villisikojen suomalaiselle sikataloudelle aiheuttamaa riskiä. Kyse on vakavasta asiasta, mikä esimerkiksi Baltian maissa ja Puolassa on saatu karvaasti kokea. Puolalaista sianlihaa kohtaa muun muassa Kiinassa totaalinen tuontikielto Puolassa levinneen afrikkalaisen sikaruton vuoksi. Afrikkalainen sikarutto on kammottava, aina tappava tauti, jonka ilmestyminen Suomeen olisi täydellinen katastrofi. Tästä syystä kaikenlaiset varotoimet ovat maa- ja mestätalousministeriön kansliapäällikkö Jaana Husu-Kallion mielestä välttämättömiä. Metsäradion reportteri Olli Ihamäki tapasi Jaana Husu-Kallion. Kuva: Asko Hauta-aho / Yle

Monilla paikkakunnilla koetaan jo talven toinen sairastumispiikki. Lisää >> http://ift.tt/2ErZOUa

Nau mai, Tauti mai e kare mā ki Taringa. I tēnei hōtaka ka puta ngētehi e pā ana ki Te Rohe Pōtae, Ngāti Maniapoto. Ko tā tātou kaikōrero mo te wiki nei, ko tētehi o ngā kanohi kitea, o ngā rangatira o Ngāti Maniapoto, arā ko Doug Ruki. Areare mai o Taringa e hoa mā!

Lietuva švenčia Valstybės dieną. Bėgimas "Valstybė - tai tu".Ant šimto šalies piliakalnių bus giedama "Tautiška giesmė". JAV prezidentas Trampas atvyko į Lenkiją.ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje užblokuota Lietuvos rengta rezoliucija, kritikuojanti Astravo atominę elektrinę. Palangos paplūdimius grėsmingai glemžiasi Baltijos jūra.Sporto pranešimai.

Plungės dvaro sodyba yra ne tik plungiškių, bet ir turistų pamėgta vieta. Ką ten galima pamatyti? Kaip turiningai praleisti dieną?Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mokslinių renginių. Pavyzdžiui, buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Kleopo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.Su Plungės dvaro sodyba supažindina Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Plungės dvaro sodybos-Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė, Plungės išmaniojo parko autorė Virginija Liutikaitė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, instaliacijos „Tautiška giesmė“ autorius Julius Žėkas.

Plungės dvaro sodyba yra ne tik plungiškių, bet ir turistų pamėgta vieta. Ką ten galima pamatyti? Kaip turiningai praleisti dieną?Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mokslinių renginių. Pavyzdžiui, buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Kleopo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.Su Plungės dvaro sodyba supažindina Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Plungės dvaro sodybos-Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė, Plungės išmaniojo parko autorė Virginija Liutikaitė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, instaliacijos „Tautiška giesmė“ autorius Julius Žėkas.

Missä piilee tularemian eli jänisruton varsinainen isäntäeliö? Jänis ei kelpaa, koska jänis kuolee tularemiaan. Taudin isäntäeliön pitää kestää tartunta hengissä, muuten se ei kelpaa tautimikrobin säilymöksi eli reservuaariksi. Tautinen Tiedeykkönen kaivelee eläinperäisten infektiotautien eli zoonoosien lähteitä. Professori Olli Vapalahden listalla ovat jäniksille turmiollinen jänisrutto, verenvuotokuumeiden leppeämpi suomalaisserkku, myyräkuumettä aiheuttava Puumala-virus sekä eksoottiset, mutta ikävät tulokkaat zikavirus ja vähän vanhempi tulokas, niveliä rassaava Pogostan-tauti. Leena Mattila tapasi professori Olli Vapalahden Meilahdessa. Kuva: YLE/Jouni Nurmilo

Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.           The 500 litas or penki šimtai litų banknote protrays Vincas Kudirka who was the author of Tautiška Giesmė, the Lithuanian national anthem.  The reverse depicts the Bell of Freedom and the Nemunas Loops.  Inscribed are the words “o skambink per amžius vaikams Lietuva, kad laisvės nevertas, kas negina jos” or "Thou shall ring through the centuries to the children of Lithuania: he who does not defend freedom is not worthy of it".  The Bell of Freedom was a newspaper published by Lithuanian patriots during the Russian occupation.  The paper encouraged the Lithuanian people to fight for freedom.     photograph: English: Trolley bus in Kaunas, Lithuania Lietuvių: Troleibusas Kaune photographer: phillip capper (vikipedija)        pradėkime, let’s get started              you can exchange a singular noun with jis or ji depending on its gender this episode is a bit long so we’re splitting it into two separate programs first, some vocabulary             an armchair  fotelis jis         a shoe  batas jis                             a doughnut  spurga ji                   a passport  pasas jis                   a table  stalas jis                a wallet  piniginė ji                  a wine glass  taurė ji                      a basket  krepšys jis                   a letter  laiškas jis                         a pizza  pica ji                            a bowl  dubuo jis                       a kitchen  virtuvė ji                        For example, you can say, the day is beautiful – diena yra graži, or you can simply say, ji yra graži when it’s understood you’re talking about the day.         Here is an exercise, we’ll say a noun in Lithuanian and you respond with jis or ji depending on the noun’s gender – sėkmės, good luck!                tiltas  jis            maistas  jis                                                                                                                                                              pyragas  jis                                                                                                                                                              pilis  ji                                                                                                                                                              uostas  jis                                                                                                                                                              gatvė  ji                                                                                                                                                              aikštė  ji                                                                                                                                                              paplūdimys  jis                                                                                                                                                              ligoninė  ji                                                                                                                                                              katedra  ji                                                                                                                                                              kavinė  ji                                                                                                                                                              taksi  jis                                                                                                                                                              miestas  jis                                                                                                                                                              šalis  ji                                                                                                                                                              paštas  jis                                                                                                                                                              Now, let’s go through some examples, but first some vocabulary           a wallet  piniginė                                 a kitchen  virtuvė                                                                                                                                                              a letter  laiškas                                                                                                                                                              a refridgerator  šaldytuvas    a plate  lėkštė                                                                                                                                                              a pie  pyragas    ready  paruoštas / paruošta   oven  orkaitė                                                                                                                                                              a castle  pilis                                                                                                                                                              old  senas / sena   a forest  miškas                                                                                                                                                              narrow  siauras / siaura    a beach  pliažas                                                                                                                                                              popular  populiarus / populiari   clean  švarus / švari    coffeepot  kavinukas   a hospital  ligoninė    a symbol  simbolis    Ireland  Airija                                                                                                                                                              green  žalias / žalia     large  didelis / didelė    I don’t have my wallet.  It is in the car.  Neturiu savo piniginės.  Ji yra mašinoje.     The wineglass is beautiful.  It is very old.  Taurė yra graži.  Ji yra labai sena.    Where is my beer?  It is in the kitchen.   Kur mano alus?   Jis yra virtuvėje.    I received a letter.  It is from America.    Aš gavau laišką.  Jis yra iš Amerikos.    I want more pizza.  Where is it?   Noriu daugiau picos.  Kur ji yra?     The bowl is blue.  It is in the refridgerator.  Dubuo yra mėlynas.  Jis yra šaldytuve.     I bought some milk.  It is in the fridge.  Nupirkau pieno.  Jis yra šaldytuve.     The bridge is wooden.  It is very old.  Tiltas yra medinis.  Jis yra labai senas.     The plate is from Mexico.  It is very beautiful.      Lėkštė yra iš Meksikos.  Ji yra labai graži.    The pie is not ready.  It is still in the oven.   Pyragas yra neparuoštas.  Jis vis dar orkaitėje.                             The castle is in England.  It is very old.   Pilis yra Anglijoje.  Ji yra labai sena.     What is the name of that city?  It is called Kaunas. Kaip vadinasi tas miestas?  Jis vadinasi Kaunas.                          The street is narrow.  It is in Vilnius.  Gatvė yra siaura.  Ji yra Vilniuje.    The square is large.  It is in Kaunas. Aikštė yra didelė.  Ji yra Kaune.    The beach is popular.  It is near Palanga.      Pliažas yra populiarus.  Jis yra prie Palangos.                   The hospital is new.  It is very clean.    Ligoninė yra nauja.  Ji yra labai švari.               The cathedral is very old.  It is Lithuania’s symbol. Katedra yra labai sena.  Ji yra Lietuvos simbolis.   The coffee shop is in Klaipėda.  It is called, “Kavinukas.” Kavinė yra Klaipėdoje.  Ji vadinasi “Kavinukas.”                                 The car is here.  It is in the street.     Automobilis yra čia.  Jis yra gatvėje.                                     I love Ireland.  It is very green.   Myliu Airiją.  Ji yra labai žalia.               You have to go to the post office.  It is downtown. Turi važiuoti į paštą.  Jis yra miesto centre.                                           We have a new armchair.  It is in the living room. Turime naują fotelį.  Jis yra svetainėje.               We have a new table.  It is in the kitchen.   Turime naują stalą.  Jis yra virtuvėje.                          We have a new car.  It is in the street.   Turime naują mašiną.  Ji yra gatvėje.                                  We have a new couch.  It is in the living room.            Turime naują sofą.  Ji yra svetainėje.                     Okay, we’ll finish this up on the next regular episode.    Šaunuoliai!  Great!  You made it to the end of another episode!  Nuostabu!