Podcasts about socialiniai

Spaudos apžvalga.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Penktus metus vykstantis projektas „Kūrybinė judesio laboratorija“ šiemet įneša pokyčių – šokio pamokos žmonėms su negalia pirmą kartą pradėtos rengti ne tik įprastoje erdvėje – „Menų spaustuvėje“, bet ir jiems kasdienėse vietose – užimtumo centruose Vilniuje.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“.Tamperė, vienas aktyviausių kultūrinių miestų Suomijoje, tampa erdve, kurioje intensyviai bus pristatoma ir Lietuvos kultūra. Ką programa „Lietuvos kultūra Tamperėje 2025“ reiškia tiek Lietuvai, tiek jos menininkams, ir kokių rezultatų galima tikėtis?Ar įmanoma sujungti senąją lietuvių liaudies dainą su šiuolaikinėmis džiazo improvizacijomis? Atsakymo į šį klausimą ieškosime Vievyje.Ved. Justė Luščinskytė

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

„Keturių milijonų“ rubrikoje - Venesueloje užaugusi Gailė Butvilaitė. Apie gyvenimą užsienyje, pavojingą dienas Pietų Amerikoje ir pasikeitusią rutiną čia, Lietuvoje.Po pusės vienuoliktos žinių apie socialinius tinklus ir vaikus. „Meta“ ketina uždrausti vaikams iki šešiolikos metų daryti tiesiogines transliacijas. Kuo tai padės? Apie medijų poveikį vaikams ir kaip juos nuo to apsaugoti - pokalbis su ekspertais.VU mokslininkai tyrė, kaip buvo teikiama pagalba žmonėms per kovido pandemiją, priimant pabėgėlius iš Ukrainos. Ką visuomenė ir institucijos išmoko iš krizių ir ką dabar daro kitaip?Reportažas iš ekologinio ūkio, kuriame įdirbti žemę padeda vištos.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kiek vartotojų Lietuvoje turi rusiški socialiniai tinklai?

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Australija priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis pagrindinėmis socialinių tinklų platformomis. Ar tai išvis įmanoma įgyvendinti? Dirbtinis intelektas ir dronai padėjo atrasti šimtus naujų Naskos dykumos geoglifų. Monopoline pripažinta Google gali būti priversta atsisveikinti su savo naršykle Chrome. Runway pristatė estetikos nuoseklumą išlaikančius paveikslėlių generavimo „pasaulius“. Salesforce pristato DI agentų testavimo platformą. Ar taip ir gimsta naujos specialybės ir industrijos?

Sveikindamas naujojo Seimo narius prezidentas Gitanas Nausėda įspėjo apie laukiančias atsakomybes ir išbandymą valdžia bei pabrėžė, kad pažadų vykdymas negali būti proginis reiškinys.„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui užsiminus, kad jo atstovaujama politinė jėga gali teikti ir partijai priklausančių narių kandidatus į ministrus, socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas neatsako, ar tarp pateiktų pretendentų pavardžių yra „aušriečių“. Politikas taip pat nesiima spėlioti, ar prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog netvirtins partinių „Nemuno aušros“ ministrų, pakeis savo poziciją.JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad į generalinio prokuroro postą rinksis vieną ištikimiausių savo šalininkų, buvusį įstatymų leidėją Matą Gecą, galėsiantį padėti įgyvendinti jo planą atkeršyti politiniams priešams.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalga.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, Kaune atidaryta jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu jaunų žmonių gyvenimo iššūkiu, kai kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar šiuolaikinė populiarioji kultūra ir socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt padeda lengviau ją išgyventi?Spalio 22 d. Lavaudieu miestelyje įvyksiantis „Derliaus šventės“ projekto pristatymas atskleis menininkų bendradarbiavimo rezultatą – derliaus stalo instaliaciją, kuri sujungia tvarumą, vietinius išteklius ir kūrybiškumą.Aplinka, kuri neįpareigoja patekimo ir buvimo laiko – svarbiausia būti. Būnant pajusti ir patirti šviesas, garsus, įvairius lytėjimo paviršius. Visa tai patirti kviečia nauja meninė instaliacija vaikams „Materijos“, kurioje patiriami žmogaus gyvenimo ir gamtos ciklai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Australija uždraus vaikams naudotis socialiniais tinklais, įstatymiškai įvesdama amžiaus ribojimą. Šalies premjeras žada pakelti vaikus nuo išmaniųjų įrenginių ir nuvesti juos į futbolo aikštes. Dėl amžiaus, nuo kurio būtų leidžiama prisijungti prie tokių tinklų kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“, dar nenuspręsta, bet tikimasi, kad riba bus tarp 14-os ir 16-os metų. Ar reiktų tokių sprendimų ir Lietuvoje?Šiandien Vilniuje vyks Pirmosios pagalbos festivalis, skirtas atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūrą ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą. Ypatingas dėmesys - įgūdžiams ekstremaliųjų situacijų metu.Seimas ketina svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti asmenis ir įmones pardavinėti prekes ir teikti paslaugas lietuvių kalba.Apie 20 milijonų eurų – tiek, skaičiuojama, tėvai per mokslo metus sumoka už vaikų pratybas mokyklose. Kai kurie tėvai sako – brangu, švietimo bendruomenėje svarstoma, kad bent dalį išlaidų galėtų padengti valstybė. Švietimo ministerijos atstovai sako, kad skirti lėšų pratybų sąsiuviniams pirkti mokyklos negali, o pratybos esą – neprivalomos. Tačiau kai kurie mokytojai teigia - jos yra neatsiejama ugdymo dalis.Ved. Karolina Panto

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Jautrus pokalbis apie kiekvieno iš mūsų socialinę atsakomybę, apie tai, kaip svarbu dirbti įtraukioje darbovietėje, jausti, tiek vadovų, tiek kolegų palaikymą. Apie visuomenės sąmoningumą. Ir apie tai, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali gerinti visos šalies socialinę situaciją.„Socialiniai įgūdžiai – tavo ateities valiuta“, - laidoje sako pašnekovai: kompanijos „Cencora“ darbuotojai Aurelija Kuodzevičienė, Monika Judickienė ir Tomas Eicher Lorka. Abi moterys augina negalią turinčius vaikučius, o Tomas turi Aspergerio sindromą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“.Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėtojų susidomėjimo. Nors bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tapusi patogiu įrankiu žmogui lengviau dalyvauti karjeros ir materialinės gerovės varžybose, tačiau svarbu nepamiršti kitų priežasčių, kurios lemia šį scenarijų.Kodėl kartais gyvenimas susiklosto būtent taip?Pokalbis su visuomenės tyrinėtoja, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologe Vaida Tretjakova, su komanda tyrinėjančia bevaikystės patirtis.Ved. Ignas Klėjus

Savivaldybių tarybų nariams bus mokamas atlygis, kuris sieks penktadalį mero darbo užmokesčio. Jei įstatymą patvirtins prezidentas, neliks ir kanceliarinių bei kitų išlaidų apmokėjimo. Dalis politikų sako, kad nauja sistema bus skaidresnė. Tačiau kiti sako, kad numatytos algos per didelės, o mažesnių savivaldybių merai nežino, iš kokių lėšų teks jas mokėti.Ukrainos kariuomenė tęsia puolimo veiksmus fronto linijoje. Kokie naujausi šiuo metu įvykiai fronte, kiek aukų pareikalavo naktinė okupantų ataka?Seime laukimas balsavimas dėl pataisų, kurios leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarų Europos sistema maždaug pusantrų metų anksčiau.Socialiniai tinklai - populiari bendravimo erdvė, bet kupina pavojų vaikams. Kaip tėvams atpažinti grėsmes ir elgtis jas pamačius?Vis daugiau vakarų Lietuvos savivaldybių dėl sausros skelbia ekstremalią situaciją.Ved. Darius Matas

Įvykdytas didžiausias nuo karo pradžios Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas karo belaisviais. Pranešama apie į laisvę paleistus „Azovo“ pulko narius.Paskelbus apie mobilizaciją Rusijos pasienyje su Kazachstanu ir Sakratvelu nusidriekė didžiulės automobilių eilės. Skelbiama, kad į šias šalis Rusijos piliečiai važiuoja siekdami išvengti patekimo į frontą Ukrainoje.Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad poreikio visos šalies mastu skelbti šiuo metu tik pasienyje galiojančią nepaprastąją padėtį nėra.Socialiniai tinklai lūžo nuo rusų paieškų, kaip išvengti patekimo į karo Ukrainoje frontą, ir kaip pabėgti iš pačios Rusijos.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neatmeta, kad, jei saugumo situacija šalyje keistųsi, pajėgumai pasienyje gali būti sustiprinti. Vis tik, pažymi ji, šiuo metu šalyje pakanka ir įvestos nepaprastosios padėties.Kaip bus kontroliuojama, kad Lietuvoje nebūtų retransliuojamos rusiškos ir baltarusiškos televizijos ir radijo programos?Ved. Madona Lučkaitė

FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė. Veidaknygė ar facebook? Kaip nesuklysti kalbant apie socialinius tinklus?

Naujausias tyrimas atskleidė platų dezinformacijos tinklą, kuris nuo karo Ukrainoje pradžios vykdė informacines atakas. Socialiniai tinklai tampa vis gilesne Rusiją ir Sovietų Sąjungą šlovinančia duobe.Melo skleidėjai ginasi žodžio laisve. Bet ar ši turi ribas? Ir kodėl antiukrainietiškos žinutės Lietuvoje sutampa su Rusijos propaganda, kuriai Kremlius meta milijardus dolerių per metus?Dalyvauja: Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas, „DebunkEU“ vadovas Viktoras Daukšas, žiniasklaidos tyrėja Džina Donauskaitė ir komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Kas yra Metavista ir kaip suprasti ją kuriančio Marko Zuckerbergo pareiškimą, esą „realus pasaulis yra keistas konceptas“? Ką reiškia būti internete fizine, patyrimine prasme? Kokias įkvepiančias idėjas Metavisatą kuriantys žmonės surado Neal Stephenson romane „Snow Crash“ (pasirodžiusiame 1992-aisiais)?Kokios aplinkybės skatina mūsų „analoginių“ kūnų susiliejimo su skaitmeninėmis tapatybėmis ir tuo pačiu – ambicingus Metavisatos kūrimo planus? Kiek šiame projekte yra idealizmo, ir kiek jo atsiradimą lemia ciniškas finansinis interesas?Socialiniai tinklai padarė daug žalos mūsų gyvenimo kokybei, o su kokiais iššūkiais, tikėtina susidursime Metavisatoje? Ar šio virtualaus pasaulio teikiamos galimybės atsvers jame glūdinčius pavojus?Pokalbis su skaitmeninių produktų kūrėju Jonu Lekevičiumi ir „Verslo žinių“ žurnalistu Nagliu Navaku.Ved. Aurimas Švedas

Išgyvename didžiausią humanitarinę krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad dėl karo Ukrainoje šalį jau paliko (negalutiniais duomenimis) daugiau kaip miljonas du šimtai tūkstančių žmonių. Tarptautinių humanitarinės pagalbos organizacijų vertinimu, vien artimiausiomis savaitėmis pabėgėlių iš Ukrainos skaičius gali viršyti 5 milijonus. Šimtai pabėgėlių jau pasiekė skirtingus Lietuvos miestus. Laukiama dar tūkstančių. Kaip nuo karo pabėgę žmonės čia įskurs, kur ir kiek laiko jie gales čia gyventi ir dirbti, kiek mūsų darbo rinkos politika ir socialinės apsaugos sistema gali būti pritaikyta atsižvelgiant į masinį pabėgėlių iš Ukrainos srautą? Pokalbyje dalyvauja: Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Povilanskas, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.Kas yra ir kokiais atvejais nustatomas servitutas, kaip už jį atlyginama? Advokatų profesinės bendrijos PAKĖNAS IR PARTNERIAI teisininkės Marikos Pakėnės konsultacija.Ved. Artūras Matusas

Socialiniai, kultūriniai projektai šventoje vietoje glumina ištikimuosius maldininkus,vis dažniau privačiuose pokalbiuose padūsaujama, kad piligrimystė tampa labiau panaši į turizmą nei į maldingą kelionę, tikslai susipainioja, prasmė prarandama. Bažnyčios istorikė dr. Jūratė Micevičiūtė, pati vedanti piligrimus po sakralias vietas Ispanijoje, aptaria piligrimystės reiškinį, jo pokyčius istorijos tėkmėje.Ved. Jūratė Kuodytė

„Studijoje 50“ vieši ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Kalbames apie Lietuvai svarbias socialines problemas bei apie kitas gyvenimo puses. Sakykim apie laimę ar alpinizmą.Laidą veda Valentinas Mitė

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė taikyti sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno įkalinimo. Kaip toliau vystysis įvykiai Rusijoje?Ar turime pagrindo manyti, kad socialiniai tinklai kelia grėsmę mūsų demokratijai? Pokalbis apie socialinių tinklų įtaką mūsų visuomenei su apžvalgininku Vytautu Bruveriu.Šiandien žydai švenčia Purimą. Tai šventė, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigia, kad Purimo esmė – švęsti gyvenimą visu jo pilnumu.Ved. Olga Ugriumova

Lietuvoje itin gausiai prisnigus, kelininkai ir miestus prižiūrinčios tarnybos pripažįsta, kad nespėja greitai nuvalyti kelių, gatvių ir šaligatvių ir daugiabučių kiemų. Ar, esant tokiai sudėtingai situacijai, kastuvus į rankas turėtų paimti ir patys gyventojai?Socialiniai darbuotojai sako, kad šeimose išlieka itin daug problemų, dėl to labiausiai kenčia jose augantys vaikai. Ar Lietuvos vaikų padėtis bent truputį gerėja?„Verslo laike“ – apie verslininkus, kuriems iškritęs gausus sniegas labai pasitarnavo.Lietuvos valdžia pritaria Europos Komisijos siekiui iki vasaros vidurio nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. gyventojų. Ar pavyks pasiekti šį tikslą? Pokalbis su prezidento vyriausiiuoju patarėju Simonu Krėpšta.Ornitologai ieško priemonių, kurios sumažintų į žvejų tinklus įsipainiojančių ir dėl to žūstančių paukščių skaičių.Ar be eilės nuo koronaviruso pasiskiepiję privačios įmonės "Ambulansas" vadovo Ričardo Ūselio giminaičiai gaus antrąjį skiepą?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien (sausio 5 dieną) „Tiek žinių” laidoje vedėjas Timūras pasakoja apie vakcinavimo planus Lietuvoje, siūlomus socialinius burbulus, karantiną Jungtinėje Karalystėje ir kritiką NVSC.

Šiandien Į Lietuvą atgabenamos pirmosios Pfizer-BionTech vakcinos nuo koronaviruso dozės.Socialiniai darbuotojai sako, kad vieniši senoliai, nepasiturintys žmonės šiemet sulaukė ypatingai daug dovanų ir pagalbos iš verlininkų.Dėl griežtesnių karantino ribojimų, dalis smulkiojo verslo buvo priversti stabdyti savo veiklą ir prarasti kone vieninteles savo pajamas. Tačiau klaipėdiečių pora sugalvojo kaip ištiesti pagalbos ranką.Europos Komisija siūlo modernizuoti reguliavimą dėl baterijų gamybos. Turėtų keistis jų sudėtis, skatinamas didesnis perdirbimas, o vartotojams suteikiama daugiau informacijos.Taip pat pokalbis su klausytojais ir LRT žurnalistais Ugne Sipare bei Pauliumi Šironu apie tai, kaip atrodė jų karantininės šventės.Ved. Darius Matas

Naujas skurdo rizikos tyrimas rodo, kad skurstančiųjų mažėja. Šiuo metu skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas.Antra vertus, kaip pastebi tyrėjų, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja skurstančiųjų dar yra ankstoka. Kodėl?Pagaliau kodėl Lietuvoje skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą? Bei kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus, kad jie iš tiesų veiktų ir keltų vaikus iš skurdo kranto į kitą šviesesnį krantą?LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė bei Edvinas Regelskis, Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Karolis Rimkus - Linkedin ekspertas su kuriuo kartu diskutavome apie socialinius tinklus bei įvairiausias problemas, kurios gimsta socialiniuose tinkluose.Kaip tikslingai išnaudoti socialinius tinklus ir dar daugiau!

Spaudos apžvalga. Socialiniai tinklai. Dvidešimtmetis trijų restoranų vadovas.Naujas tyrimas rodo, kad dažniausiai nuobodulys darbe lietuvius apima penktadieniais. Naują radijo dokumentikos laidą rengianti Vita Ličytė – apie meteoritų ieškotojus. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Šiandien Socialinio darbuotojo diena. Socialiniai darbuotojai ragina valdžią sudaryti darbo grupę jų saugumo sąlygoms gerinti. Šiuolaikinio turizmo tendencijos.

Socialiniai darbuotojai prašo valdžios geriau užtikrinti jų saugumą.Lietuvos prezidentas per pirmąją kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje atkreipė dėmesį į besitęsiančią Rusijos agresiją.Konferencija Druskininkuose „Atliekų tvarkymas 2019“. Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas.Vienas garsiausių pasaulio tenorų Plasidas Domingas dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu baigia karjerą Metropoliteno teatre.Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje bus pristatyta Sound Change the city iniciatyva. Sportas. Ved. Živilė Kropaitė.

Socialiniuose tinkluose praleidžiame daug (ir vis daugiau) savo laiko. Kol vieniems ten pavyksta pasisemti įkvėpimo, rasti palaikymo ir draugijos, kitus kamuoja nerimas, FOMO ar vienišumas. Kodėl socialiniai tinklai taip įtraukia? Kaip jie geba paveikti mūsų emocijas ir požiūrį į realybę? Kada tai tampa problema ir kaip apie tai pasikalbėti? Šioje tiklalaidėje Lukas Keraitis apie tai kalbasi su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda  

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Latviai nusprendė pirkti Astravo atominės pagamintą elektrą. Kodėl latviai priėmė tokį sprendimą? Rubrikoje „Verslo laikas“ tęsiame pasakojimų ciklą apie socialinius verslus. Kaip šokis gali padėti pažinti vienas kitą ir nuo mažens neleisti įsitvirtinti stereotipams? Tikriausiai dažnas automobilio pirkėjas bent kartą yra kėlęs sau klausimą – pirkti naują ar naudotą? Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nuo lakričio įsigalioja įstatymo pakeitimas, leidžiantis internetu pardavinėti ir receptinius bei kompensuojamuosius vaistus. Po Žolinių šventės, kuri paskelbta nedarbo diena, daugelis Lietuvių neskuba grįžti į darbus. Tačiau ne visi nori arba gali penktadienį pasidaryti nedarbo diena. Artėja saulėlydis bankų kodų kortelėms. Kokie iššūkiai laukia, kiek visuomenės dar naudoja kodų korteles? Socialiniai tinklai. Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai toliau stebina visą Lietuvos futbolo pasaulį. Pasaulį apskriejus žiniai, kad operos grandas Placidas Domingas kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, prisimintas #Metoo judėjimas. Honkongo protestai, Kinijos elgesys. Transliacija iš Žiežmarių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Sporto įvykių apžvalga. Kokias knygas skaityti pataria Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis. Savaitės komentaras. Jo autorė dramos edukatorė Raimonda Medeišienė. Šią savaitę mokslininkai paskelbė, kad Ebola greitai gali tapti išgydoma liga. Ved. Darius Matas.

Kada apkarsta socialiniai tinklai? Ženklai socialinių tinklų ateičiai. Tarptautinės „Savarankiško gyvenimo dienos“ išvakarėse, žmonių su negalia bendruomenė kviečia visuomenę prisidėti prie teigiamų pokyčių, įgyvendinant žmogaus teises negalios atžvilgiu ir prisijungti prie tarptautinių protesto eitynių „Laimė GALĖTI“. LRT projektas „Keturi milijonai“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Čikagoje lankosi LRT radijo žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Pokalbis su gamtininku Almantu Kulbiu apie genialius paukščius.Laidos ved. Gabija Narušytė.

Metų pabaigoje dažnai svajojame, kaip pakeisime savo gyvenimą po naujųjų, kaip pradėsime sportuoti, sveikai valgyti, skaityti knygas ir t.t. Ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą, kaip į jį žiūrėti kūrybingai ? „Svarbu neprarasti sielos, nes norinčių ją nupirkti aplink pilna“- sako reklamos kūrėjas, kūrybingumo dėstytojas, režisierius Tomas Ramanauskas. Socialiniai tinklai mus skatina susikurti tobulo, savimi patenkinto, sėkmingo žmogaus įvaizdį. Nuolat transliuojamos reklamos mums rodo populiarius, daug pasiekusius žmones, kurie gali viską nusipirkti ir lengvai bendrauti. Visa tai veikia mūsų gyvenimą, siekiame būti panašūs į viešuosiu žmones. Kaip susikurti savo gyvenimą? Kaip kūrybingai atrasti savo veiklas ir mėgstamus užsiėmimus? Apie kūrybingo gyvenimo galimybes kalbamės su studijos svečiu reklamos kūrėju, žurnalistu, rašytoju Tomu Ramanausku.

Vilniuje pirmą kartą rengiamas Lietuvos demografijos forumas „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“. Ar įteisins Seimas finansines paskatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą dalyje Lietuvos regionų? Futbolo čempionato apžvalga. Socialiniai tinklai. Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. Kiek lietaus reikėtų, kad atsigautų bent dalis gamtos, derliaus? Lietuvoje vis labiau populiarėja vadinamieji vlogeriai – vaizdo dienoraščius apie save kuriantys žmonės. Verslo laikas. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimas. Iniciatyva „Pirmoji kuprinė“. Ketvirtadienį į Šakių kultūros centre prasidės Pasaulio Zanavykų susibūrimas „Apkabink savo kraštą“.

Vilniuje pirmą kartą rengiamas Lietuvos demografijos forumas „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“. Ar įteisins Seimas finansines paskatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą dalyje Lietuvos regionų? Futbolo čempionato apžvalga. Socialiniai tinklai. Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. Kiek lietaus reikėtų, kad atsigautų bent dalis gamtos, derliaus? Lietuvoje vis labiau populiarėja vadinamieji vlogeriai – vaizdo dienoraščius apie save kuriantys žmonės. Verslo laikas. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimas. Iniciatyva „Pirmoji kuprinė“. Ketvirtadienį į Šakių kultūros centre prasidės Pasaulio Zanavykų susibūrimas „Apkabink savo kraštą“.

Kalbos valandėlė: kuo skiriasi žodžiai sirgalius ir aistruoliai. Išgertuvės kalėjime tiesiogiai per socialinius tinklus atskleidė įkalinimo įstaigų spragas. Airijos prezidentui Michaeliui D. Higginsui bus įteikiamos Vytauto Didžiojo Universiteto Garbės daktaro regalijos. Socialiniai tinklai. Prasideda „Nacionalinė ekspedicija“, kuri keliaus Dniepro upe per Ukrainą. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Sprogus troleibuso padangai Vilniaus centre domimės, dėl ko nukentėjo šeši žmonės. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Verslo laikas. Ar domimės savo darbo stažu ir būsima pensija? Užsienio literatūros apžvalga. Dešimčiai dienų likus iki 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos“, domimės kaip pasirengta šventei, į kurią suplūs šokantys ir dainuojantys lietuviai iš viso pasaulio.

Kalbos valandėlė: kuo skiriasi žodžiai sirgalius ir aistruoliai. Išgertuvės kalėjime tiesiogiai per socialinius tinklus atskleidė įkalinimo įstaigų spragas. Airijos prezidentui Michaeliui D. Higginsui bus įteikiamos Vytauto Didžiojo Universiteto Garbės daktaro regalijos. Socialiniai tinklai. Prasideda „Nacionalinė ekspedicija“, kuri keliaus Dniepro upe per Ukrainą. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Sprogus troleibuso padangai Vilniaus centre domimės, dėl ko nukentėjo šeši žmonės. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Verslo laikas. Ar domimės savo darbo stažu ir būsima pensija? Užsienio literatūros apžvalga. Dešimčiai dienų likus iki 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos“, domimės kaip pasirengta šventei, į kurią suplūs šokantys ir dainuojantys lietuviai iš viso pasaulio.

Baigėsi Tarptautinės karinės pratybos. Ką gali darbuotojų profsąjungos? Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Socialiniai tinklai. Ramūnos Bogdano komentaras. Papildomai apmokestinti aplinką teršiančius automobilius - vienas svarstomų variantų, teigia Saulius Skvernelis. Savaitės istorijos įvykiai. Verslo naujienos iš Turkijos. Prasideda vaikų atostogos – kaip leis vasarą vaikai? Su rubrika „Labas rytas“ lankomės Turkmėnistane. Mėgstantiems Baltijos jūrą – Neringa, vienas iš kurortų, kur ieškome ramybės ir romantikos. Kokia Neringa šiemet?

Baigėsi Tarptautinės karinės pratybos. Ką gali darbuotojų profsąjungos? Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Socialiniai tinklai. Ramūnos Bogdano komentaras. Papildomai apmokestinti aplinką teršiančius automobilius - vienas svarstomų variantų, teigia Saulius Skvernelis. Savaitės istorijos įvykiai. Verslo naujienos iš Turkijos. Prasideda vaikų atostogos – kaip leis vasarą vaikai? Su rubrika „Labas rytas“ lankomės Turkmėnistane. Mėgstantiems Baltijos jūrą – Neringa, vienas iš kurortų, kur ieškome ramybės ir romantikos. Kokia Neringa šiemet?

„Ryto garsai“ šį rytą iš studijos persikėlė į Vilniaus centrą – legendinį restoraną „Neringa“, kuris jau šį vakarą uždaromas ilgesnei nei metų rekonstrukcijai. Lietuvoje viešintis Adamas Michnikas skaitė paskaitą apie Juzefą Pilsudskį. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šiandien susitinka su ūkininkais ir savivaldybių atstovais dėl nuostolių patyrusių žemdirbių.Su mumis „Neringos restorano“ ir „Neringos viešbučio“ valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė. Socialiniai tinklai. Ramūno Terlecko savaitės komentaras. Apie restorano „Neringa“ lengendą kalbamės su žurnaliste ir rašytoja Inga Liutkevičiene ir isotriku Arvydu Anušausku.Seniausia Lietuvos radijo laida – „Gamta – visų namai“ švenčia 60-ies metų jubiliejų. Atsirado beveik kartu su Neringos restoranu. Apie garsiausias tarpuaraio ir vėlesnių laikotarpių Vilniaus kavines. Verslo laikas. Broliai Nasvyčiai yra ir „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjero Vilniuje autoriai. Ar galima sakyti, kad būtent „Neringoje“ susiformavo lietuviškas džiazas?

Šią vasarą du Lietuvoje veikiantys privatūs zoologijos sodai siūlo išskirtinę pramogą – paglostyti, padūkti ir nusifotografuoti su tigrų jaunikliais. Socialiniai tinklai pilni nuotraukų, vaizdo įrašų ir diskusijų: vieni trykšta teigiamomis emocijomis, kiti gi – piktinasi gyvūnų išnaudojimu. Įstatymai šiuo klausimu aptakūs, gamtosaugos inspektoriai – atlaidūs, nors mūsų kalbinta mokslininkė tai vadina netoleruotinu elgesiu su laukiniais gyvūnais.2011 m. atliktas tarptautinis Europos zoologijos sodų vertinimas atskleidė, kad didelė dalis šių įstaigų nesilaiko minimalių reikalavimų. Gyvūnai dažnai laikomi itin prastomis sąlygomis, o pačios įstaigos neatlieka joms keliamų uždavinių – prisidėti prie nykstančių vietos rūšių išsaugojimo ir visuomenės švietimo. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos jiems pateikė ilgą sąrašą rekomendacijų. Ar kas nors nuo tada pasikeitė? Kodėl vienos šalys atsisako įkalinti gyvūnus pramogai, o kitose zoologijos sodų daugėja?

Šią vasarą du Lietuvoje veikiantys privatūs zoologijos sodai siūlo išskirtinę pramogą – paglostyti, padūkti ir nusifotografuoti su tigrų jaunikliais. Socialiniai tinklai pilni nuotraukų, vaizdo įrašų ir diskusijų: vieni trykšta teigiamomis emocijomis, kiti gi – piktinasi gyvūnų išnaudojimu. Įstatymai šiuo klausimu aptakūs, gamtosaugos inspektoriai – atlaidūs, nors mūsų kalbinta mokslininkė tai vadina netoleruotinu elgesiu su laukiniais gyvūnais.2011 m. atliktas tarptautinis Europos zoologijos sodų vertinimas atskleidė, kad didelė dalis šių įstaigų nesilaiko minimalių reikalavimų. Gyvūnai dažnai laikomi itin prastomis sąlygomis, o pačios įstaigos neatlieka joms keliamų uždavinių – prisidėti prie nykstančių vietos rūšių išsaugojimo ir visuomenės švietimo. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos jiems pateikė ilgą sąrašą rekomendacijų. Ar kas nors nuo tada pasikeitė? Kodėl vienos šalys atsisako įkalinti gyvūnus pramogai, o kitose zoologijos sodų daugėja?