Podcasts about muzikinio

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip muzika gali padaryti miestą saugesnį ar sveikesnį? Kaip ji gali prisidėti prie tvarios miesto plėtros? Šiandien šiomis temomis paskaitoje „Kaip muzika padeda miestams augti?“ kalbėjo muzikos ir kultūros politikos ekspertas, konsultacijų bendrovės „Sound Diplomacy“ įkūrėjas, dr. Shainas Shapiro. Savo idėjomis jis dalinasi ir su LRT KLASIKOS klausytojais.Tęsiasi diskusija kino erdvių Panevėžyje klausimais. „Ar liks kino rodymo vieta Panevėžyje?“, – savo socialiniuose tinkluose klausia kinotyrininkė Lina Kaminskaitė. Nugriovus senąsias kino centro „Garsas“ patalpas, jam buvo suteiktos laikinos patalpos, kurios šiuo metu yra pardavinėjamos, o aiškumo dėl žadėtos kino erdvės Stasio Eidrigevičiaus menų centre nėra. Situaciją komentuoja dr. Lina Kaminskaitė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.Ukrainos šiuolaikinio šokio bendruomenė dėl karo neteko daugiau kaip 90 proc. savo narių. Vieni jų išvyko į užsienį, kiti dalyvauja karo veiksmuose fronte, dalis įsitraukė į savanorišką veiklą, tačiau likusieji šokėjai pastebi, kad šokio kaip terapijos formos reikalingumas labai išaugęs. Apie Ukrainos šiuolaikinio šokio sceną su šokėju, kultūros aktyvistu Viktoru Rubanu bei Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite laidoje „Karo frontas – kultūra“ kalbasi Marius Eidukonis.Šiauliuose meno projektų erdve tapo… garažas. Neįprastoje erdvėje jau atidaryta ir įvairių sričių menininkų paroda. Pasak menotyrininkų, Šiauliams itin trūksta tokių nepriklausomų menininkų iniciatyvų, kurios gimtų neįprastose erdvėse.„Kapinės buvo ta vieta, kurią su tėvais lankydavau nuo vaikystės“, – sako architektė dr. Eglė Bazaraitė, išleidusi knygą „Kapinės už miesto, miške“. Ką reiškia žmogui turėti netoliese palaidotus artimuosius? Kuo lietuviškos kapinės kitokios nei vakarų Europoje? Ar portugalai margina kiaušinius? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Būgnininkas, idėjų generatorius Marijus Aleksa išleidžia naują albumą „As they are“. Prieš 4 metus jis iš Londono grįžo gyventi į Lietuvą, atsisakė didelių koncertinių turų, sesijinio muzikanto duonos ir ėmė tiesiog mokyti vaikus bei eksperimentuoti studijoje. Taip pat Marijus kuruoja festivalį „Tamsta Jazz Weekend“, kur stengiasi parodyti, kaip naujausios technologijos gali jungtis su improvizacine muzika.Ved. Domantas Razauskas

Tauragė penktadienį oficialiai pradeda savo, kaip Lietuvos kultūros sostinės, metus.Kaip kultūrą regionuose mato šių metų „Auksinių feniksų“ laimėtojai Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis ir Šilalės kultūros centro Muzikinio teatro vadovas Antanas Kazlauskas.Naująja choro „Bel Canto“ choro vadove ir dirigente tapo šio choro senbuvė Milda Švelnienė.Klasikinės muzikos naujienose: pastatyti vieni didžiausių naujų vargonų Europoje, Anglijos nacionalinės operos išsikovotas papildomas finansavimas, išrinktas naujas asociacijos „Opera Europa“ prezidentas ir Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose premijas pelnę trys lietuvių atlikėjai.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia atlikėja, vokalo pedagogė ir pilvo šokių šokėja Milda Arčikauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Pluoštinių kanapių sektoriaus perspektyvos aptariamos dvi dienas vykstančiame tarptautiniame renginyje Kaune. Organizatoriai siekia šalies žemdirbiams ir verslininkams siųsti žinią apie didžiulį, dar nepanaudotą kanapių verslo plėtros potencialą ir paspartinti perėjimą prie tvarios ekonomikos, laikantis Europos žaliojo kurso politikos reikalavimų.Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų dėl vaikų emocinės gerovės ligoninėse?Situacijos Ukrainoje apžvalga.Per pastaruosius trejus metus Lietuvos informacinės sistemos buvo užpultos mažiausiai 11 tūkstančių kartų. Valstybės kontrolė ragina įvesti prievolę visoms svarbią informaciją valdančioms organizacijoms dalyvauti nacionalinėse pratybose.Savivaldybių atstovai sako, kad augant automobilių skaičiui, kemšasi gatvės ir kiemai. Dalis miestų plečia mokamų stovėjimo vietų zonas, jos Vilniuje, planuojama, pasieks ir miegamuosius rajonus.Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje jau 10 kartą skambės edukacinio projekto „Klasika visiems“ akordai. Muzikinio projekto iniciatoriai trys Vilniaus universiteto chorai ir VU kamerinis orkestras drauge su daugiau kaip pusketvirto šimto užsiregistravusių klasikos entuziastų atliks W. A. Mozarto „Requiem“.Ved. Darius Matas

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors mikropasaulis yra labai platus ir spalvingas, apie jį daug nežinome. Mokslininkė ir rašytoja Urtė Starkevič teigia, kad jį pažinti patiems ir su juo supažindinti savo vaikus gali padėti literatūra.Lietuvos kino centras mini savo veiklos dešimtmetį. Kuriuos kino industrijos atstovų lūkesčius centras pateisino? Kokias esmines jo vykdomos veiklos spragas įžvelgia kino kūrėjai ir kokių pokyčių tikimasi artimiausiu metu?Šįkart skaitymo rubrikoje Dovilė Kuzminskaitė dalijasi įžvalgomis apie du Lotynų Amerikos autorius. Dovilės akiratyje – urugvajiečio Eduardo Galeano eseistinių kibirkščių rinkinys „Dienų vaikai“ ir argentinietės Agustinos Bazterricos distopinis romanas „Mes, gyvuliai“.Lapkričio 12 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje suskambės jubiliejinio – dešimtojo – edukacinio projekto „Klasika visiems“ garsai. Muzikinio projekto iniciatoriai trys Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“ drauge su VU kameriniu orkestru ir daugiau kaip pusketvirto šimto užsiregistravusių klasikos entuziastų atliks W. A. Mozarto „Requiem“. Kaip augo ir kito ši skambi klasikinės muzikos tradicija per savo veiklos dešimtmetį?1918 lapkričio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomybę. Kodėl minint šią istoriškai svarbią datą šiandieninėje Lenkijoje uždrausta su savimi turėti ginklą? Vienija ar skaldo šių dienų visuomenę ši šventė? Kas pastaruoju metu kelia nerimą politologams ir šalies gyventojams?Šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“ pristato naujausią savo darbą, spektaklį „Niekur, bet ne čia“. Spektaklio premjera jau šiomis dienomis didžiuosiuose šalies miestuose.Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga kuriamo dokumentinio filmo „Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” autoriai.Nuo lapkričio 9 d. Romos šiuolaikinio meno žinovų itin vertinamoje parodų erdvėje „Mattatoio“ pristatomas vienas ryškiausių pasaulyje Jono Meko 100-mečio renginių – didžiausia Europoje retrospektyvinė filmų kūrėjo paroda „Jonas Mekas. The Images Are Real“ (liet. – „Jonas Mekas. Vaizdai yra tikri“).Ved. Urtė Karalaitė

Pokalbis apie Romo Kalantos auką ir šio žmogaus poelgio prasmę mums, gyvenantiems laisvoje Lietuvoje.Ką tikro žinome apie devyniolikmetį vaikinuką, kuris ryžosi pačiai radikaliausiai (kokia tik įmanoma) protesto formai – vardan laisvės idėjos aukodamas savo gyvybę? Ar iš egzistuojančių šaltinių galima daryti prielaidą, kiek R.Kalantos sprendimas buvo spontaniškas arba – apgalvotas, ilgai brandintas? Kaip apibrėžti pačios R. Kalantos aukos ir po to vykusių protesto demonstracijų reikšmių Kaune santykį?Kodėl R. Kalanta susideginimui pasirinko šalia Laisvės alėjos esantį Muzikinio teatro sodelį? Kaip šis įvykis maištas pakeitė Laisvės alėją?Kokiu būdu R.Kalantos ir jo sielos šauksmą atsiliepusiųjų maištas paveikė 1972-ųjų kartos istorinę vaizduotę bei tapatybę?Kiek prasminga ieškoti sąsajų tarp Kauno įvykių ir visame pasaulyje tuo metu vilnijusių jaunimo protesto bangų? O gal tokia aprėptis būtų per didelė ir derėtų telktis tik į Vidurio Rytų Europą ir mąstyti apie joje liepsnojusius gyvuosius fakelus? Ar tikrai R.Kalantos auką galima interpretuoti žvelgiat į mums, europiečiams, itin artimą Prometėjo mitą?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto istorikais – profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi ir docentu Kastyčiu Antanaičiu.Ved. Aurimas Švedas

1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, benzinu apsipylė ir protestuodamas prieš Tarybinę valdžia susidegino 19 metų jaunuolis Romas Kalanta. Nors šis įvykis turėjo milžiniškas politines, o taip pat ir kultūrines pasekmes, Romo Kalantos asmuo, istorija, legenda iki šiol labai menkai išnaudojama meniniuose kūriniuose. Tai ištaisyti bando kompozitorius Kipras Mašanauskas ir poetas Arnas Ališauskas. Būtent jų sukurta roko opera „1972“ netrukus pasirodys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.„Yra sintezė (tapybos ir muzikos) kaip Renesanso laikais, nėra to cechiškumo, čia viskas persipina…“ – sako tapytojas Raimondas Savickas, kurio poezija suskamba kolegės Rūtos Eidukaitytės dainose, atliekamose pristatant jųdviejų tapybos parodas gyvai.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.XVIII a. užrašytas rankraštinis giesmynas „Clavis Coeli“ šiandien įgauna naują prasmę, leidžia geriau pažinti primirštą LDK šventovėse skambėjusią liturginę muziką. Kaip šis rankraštis atsirado Gailestingumo šventovės ansamblio akiratyje?Eksperimentinės kūrybos erdvė „Būties slėpinio produkcija“ kvies miestiečius įminti Vilniaus paslaptis žaidime „Begalybės takas“. Kaip naujas pažintinis maršrutas skatins iš naujo atrasti sostinės erdves ir domėtis jų istorija?Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet ir statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metų sandūrą pasitinka pasiruošęs uždengti stogą. Kad statybos vyksta sparčiai, liudija tai, jog 2021-uosius naujojo teatro pastatas pasitiko vos susilyginęs su žemės paviršiumi. Reportažas iš teatro statybos aikštelės.Šiaulių dramos teatre pirmąkart kuriantis jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa rengia detektyvo – žanro, pagal kurį spektakliai teatruose nėra dažnai statomi – „Puaro“ premjerą. Reportažas iš spektaklio repeticijos.Kartą per metus atsiverianti iniciatyvos „Artists Saving Forests“ („Menininkai, saugantys miškus“) platforma įpusėja šių metų veiklos misiją. Kokio susidomėjimo ir visuomenės bei menininkų įsitraukimo jau sulaukta?Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje panaudota Vitos Jurevičienės nuotr.

Spaudos apžvalga.Šiandien Lietuvos kino teatruose Giedrės Žickytės filmo „Šuolis“ premjera.Knygų apžvalga.Baigiasi festivalis „Literatūrinės slinktys“Penkliolika metų nuo pat Klaipėdos koncertų salės įkūrimo jai vadovavo Danutė Žičkuvienė, kurią šiose pareigose pakeitė konkursą į direktoriaus vietą laimėjęs žurnalistas, renginių organizatorius Tadas Grabys.Pažvelgti į Estiją kviečia meno kritikas Vaidas Jauniškis, kuris atkreipia dėmesį į pilnas teatrų sales bei estišką švietimą.Šį savaitgalį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo sezono pradžią paskelbs Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera. Žvejų rūmų scenoje eksperimentuoti mėgstanti tarptautinė komanda papasakos žinomiausią meilės istoriją.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Paskutinėje „Muzikinio pastišo“ laidoje – naujos LRT KLASIKOS laidos ir žvilgsnis į atsinaujinantį radijo programos turinį. Apie tai pasikalbėsime su netrukus prasidėsiančių laidų vedėjais: Ieva Buinevičiūte, Mariumi Eidukoniu ir Luku Devita. Antrą laidos valandą – simfoninės muzikos garsai. Ved. Gerūta Griniūtė

„Vaikų stovyklose mėgstame dainuoti dainą „Vilioj pana sakalėlį“. Tai – labai graži baladė. Iš pirmo žvilgsnio – naivoka meilė gamtai. Bet kai susipažįsti su mitologija, susigaudai, kad sakalas yra negrįžęs kareivėlis, kad mylimasis negrįš kaip žmogus – dabar jis grįžta kaip sakalas. Tai primena Daumanto paskutinį laišką Nijolei“, – pasakoja poetas, teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis. Pokalbis apie tai, kaip šiandien suvokiame laisvę – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje.Antrą laidos puslapį versime skambant simfoninei muzikai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Tai, kas 2019-aisiais įvyko „Pakartot“ radijo studijoje atspindi tai, kas įdomaus vyko visame Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Kalba eina ne apie tuos, kurie kasdien žybsi TV ekranuose, bet apie platų, neaprėpiamai platų įvairiausių žanrų Lietuvos muzikinį vyksmą, kurio atspindžius kiekvieną savaitę bando sugauti muzikos apžvalgininkas, atlikėjas Domantas Razauskas. Paskutinėje metų laidoje jis prisimena ir primena geriausias, bet nebūtinai populiariausias metų premjeras, debiutus, įvykius. Ved. Domantas Razauskas.

Pusė amžiaus – tai laikas kai kuriami atsiminimai, įvykiai, kūryba, susitikimai, darbai pasakoja vieno dirigento istoriją. Tūkstančiai diriguotų spektaklių, koncertų kurie atliekami kaip paskutinį kartą, o kūrybiškumo paieškos vyksta atveriant kitą pusę – vienatvėje meistraujant, atstatant prisiminimų kupinus tėviškės namus. Šiandien „Muzikinio pastišo“ herojus dirigentas Martynas Staškus.

Premjeras reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.Kodėl technines apžiūrų įmones vienijanti asociacija nepritaria Vidaus reikalų ministerijos siūlomoms pertvarkoms „griauti „Tuvlitos“ monopolį. Lietuva ir dar dešimt Europos Sąjungos šalių pasirašė susitarimą palengvinantį leidimą kirsti sieną karinei technikai.Klaipėdos politikui Viačeslavui Titovui už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą skirta 12 tūkstančių eurų baudą. Minimas Rytų partnerystės 10-metis. Kokia projekto perspektyva?Sukanka 47 metai, kai 1972 metų gegužės 14 dieną Muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta. Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Ilgamečiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentui, vienam iš šio teatro įkūrėjų Stanislovui Domarkui – 80. Ambicingo jaunųjų atlikėjų trio „Claviola“ įrašai. Keletas arijų iš kroatų kontratenoro Maxo Emanuelio Cenčičiaus plokštelės „Neapolietiškos arijos“: XVIII a. Neapolio kompozitorių operų fragmentus solistas įrašė kartu su ansambliu „Il Pomo d‘Oro“. Paskutinį pusvalandį – prieš pusšimtį metų viso pasaulio eterius užkariavusio prancūzų lengvosios muzikos maestro Paulio Mauriat orkestro hitai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Pokalbis su pianistu Andriumi Vasiliausku apie kompozitorių Kęstutį Bieliuką.Kai kurių kompozitorių muzika dažnai skamba koncertuose ir festivaliuose. Tačiau yra ir tokių autorių, kurių muzikinės mintys po padidinamuoju atlikėjų stiklu patenka per atsitiktinumą arba apskritai – po daugelio metų. Pokalbis apie kompozitorių Kęstutį Bieliuką su jo kūrinius atliekančiu pianistu Andriumi Vasiliausku – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje.Antrą laidos valandą – skandinaviškos muzikos spalvos ir atspalviai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Pokalbis su pianistu Andriumi Vasiliausku apie kompozitorių Kęstutį Bieliuką.Kai kurių kompozitorių muzika dažnai skamba koncertuose ir festivaliuose. Tačiau yra ir tokių autorių, kurių muzikinės mintys po padidinamuoju atlikėjų stiklu patenka per atsitiktinumą arba apskritai – po daugelio metų. Pokalbis apie kompozitorių Kęstutį Bieliuką su jo kūrinius atliekančiu pianistu Andriumi Vasiliausku – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje.Antrą laidos valandą – skandinaviškos muzikos spalvos ir atspalviai. Ved. Gerūta Griniūtė.

„Muzikiniame pastiše“ – apie renginį „Dramma da capo“.„Muzikinio pastišo“ svečiai – dainininkė Rūta Vosyliūtė, baroko muzikos orkestro „Collegium Musicum Riga“ vadovas Māris Kupčs bei pasirodymo „Dramma da capo“ režisieriaus asistentė, Jūratė Širvytė-Rukštelė dalijasi mintimis apie baroko muzikos filosofiją, arijose perteikiamas aistras, emocijas, būsenas, kurias klausytojai gali ugdyti ir tobulinti dvasines patirtis. Meilė, pavydas, pyktis – visa tai atsiskleidžia sudėtingose arijose ir jų grožyje, kuris, kaip tiki solistė Rūta Vosyliūtė, padės išgelbėti pasaulį.

„Muzikiniame pastiše“ – apie renginį „Dramma da capo“.„Muzikinio pastišo“ svečiai – dainininkė Rūta Vosyliūtė, baroko muzikos orkestro „Collegium Musicum Riga“ vadovas Māris Kupčs bei pasirodymo „Dramma da capo“ režisieriaus asistentė, Jūratė Širvytė-Rukštelė dalijasi mintimis apie baroko muzikos filosofiją, arijose perteikiamas aistras, emocijas, būsenas, kurias klausytojai gali ugdyti ir tobulinti dvasines patirtis. Meilė, pavydas, pyktis – visa tai atsiskleidžia sudėtingose arijose ir jų grožyje, kuris, kaip tiki solistė Rūta Vosyliūtė, padės išgelbėti pasaulį.

Koks kelias jau nueitas ir kokius naujus tikslus užsibrėžė jaunas batutos meistras Martynas Stakionis? Pokalbis su dirigentu, studijuojančiu Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje ir dirbančiu Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje.Antrą laidos dalį skirsime kamerinei muzikai.

Koks kelias jau nueitas ir kokius naujus tikslus užsibrėžė jaunas batutos meistras Martynas Stakionis? Pokalbis su dirigentu, studijuojančiu Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje ir dirbančiu Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje.Antrą laidos dalį skirsime kamerinei muzikai.

„Muzikiniame pastiše“ – saksofonininkė Rusnė Mikiškaitė ir pianistė Imma Setiadi.„Muzikinio pastišo“ piešinį toliau kursime kamerinių ansamblių muzikos garsais.

„Muzikiniame pastiše“ – saksofonininkė Rusnė Mikiškaitė ir pianistė Imma Setiadi.„Muzikinio pastišo“ piešinį toliau kursime kamerinių ansamblių muzikos garsais.

„Vaizdas nužudė radijo žvaigždę“, – skelbė grupė „The Buggles“ 1979-aisiais. O apie kokias muzikos žvaigždes nebūtume sužinoję be Lietuvos televizijos?„Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo sukurta tokia atmosfera. O ji keistu būdu persiduodavo ir į ekraną – mes niekada neprašėme paploti, tai įvykdavo natūraliai“, – prisimena „Muzikinio viešbučio“ vedėja ir viena iš sumanytojų Vilija Grigonytė.„Dar dabar maišas laiškų yra – labai rašydavo, šimtai laiškų... Nuo kokių penkiamečių laidą žiūrėdavo iki septyniasdešimtmečių. Bet, žinoma, buvo ir tokių, man buvo 42 metai beveik, rašydavo, ką čia senis toks dabar pasakoja apie muziką. Čia – metalistai, jeigu čiut ką nors pakritikuoji“, – apie laidos „Estrados orbitoje“ populiarumą pasakoja jos kūrėjas Kazimieras Šiaulys.Kokius atlikėjus užaugino „Dainų dainelė“? Kaip buvo kuriami pirmieji muzikiniai vaizdo klipai? Ką apie pasaulio muziką sužinojome „Estrados orbitoje“? Kokius autorius paskatino kurti „Muzikinis viešbutis“? Ir kodėl iki šiol nelaimėjome „Eurovizijos“?

„Vaizdas nužudė radijo žvaigždę“, – skelbė grupė „The Buggles“ 1979-aisiais. O apie kokias muzikos žvaigždes nebūtume sužinoję be Lietuvos televizijos?„Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo sukurta tokia atmosfera. O ji keistu būdu persiduodavo ir į ekraną – mes niekada neprašėme paploti, tai įvykdavo natūraliai“, – prisimena „Muzikinio viešbučio“ vedėja ir viena iš sumanytojų Vilija Grigonytė.„Dar dabar maišas laiškų yra – labai rašydavo, šimtai laiškų... Nuo kokių penkiamečių laidą žiūrėdavo iki septyniasdešimtmečių. Bet, žinoma, buvo ir tokių, man buvo 42 metai beveik, rašydavo, ką čia senis toks dabar pasakoja apie muziką. Čia – metalistai, jeigu čiut ką nors pakritikuoji“, – apie laidos „Estrados orbitoje“ populiarumą pasakoja jos kūrėjas Kazimieras Šiaulys.Kokius atlikėjus užaugino „Dainų dainelė“? Kaip buvo kuriami pirmieji muzikiniai vaizdo klipai? Ką apie pasaulio muziką sužinojome „Estrados orbitoje“? Kokius autorius paskatino kurti „Muzikinis viešbutis“? Ir kodėl iki šiol nelaimėjome „Eurovizijos“?

„Muzikinis pastišas“ mini operos solisto Vaclovo Daunoro 80-metį.Antroje laidos dalyje prisiminsime pianistą ir dirigentą Rimą Geniušą.„Muzikinio pastišo prieskoniai“: įvairių kompozitorių „muzikiniai laikrodžiai“.

„Muzikinis pastišas“ mini operos solisto Vaclovo Daunoro 80-metį.Antroje laidos dalyje prisiminsime pianistą ir dirigentą Rimą Geniušą.„Muzikinio pastišo prieskoniai“: įvairių kompozitorių „muzikiniai laikrodžiai“.

„Muzikiniame pastiše“ – pianistas Jurgis Aleknavičius.Antrąją valandą „Muzikinio pastišo“ eteryje karaliaus simfoninė muzika.

Pasitikusi šv. Kalėdas Kolombina vaikams dovanos kompozitoriaus Antano Kučinsko Operą „Bulvinė pasaka”, libreto autorė Daiva Čepauskaitė. Dainuos ir vaidins Karalius Kapliadantis, Patarėjas Bedantis, Karalius Bulvė, Princesė Bulvytė, Astrologas, Ridikėlis ir kiti „Pelių ir bulvių” karalystės gyventojai. Visus šiuos vaidmenis kurs Klaipėdos Muzikinio teatro solistai. Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos Muzikinio teatro orkestrui diriguos Dainius Pavilionis.

Pasitikusi šv. Kalėdas Kolombina vaikams dovanos kompozitoriaus Antano Kučinsko Operą „Bulvinė pasaka”, libreto autorė Daiva Čepauskaitė. Dainuos ir vaidins Karalius Kapliadantis, Patarėjas Bedantis, Karalius Bulvė, Princesė Bulvytė, Astrologas, Ridikėlis ir kiti „Pelių ir bulvių” karalystės gyventojai. Visus šiuos vaidmenis kurs Klaipėdos Muzikinio teatro solistai. Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos Muzikinio teatro orkestrui diriguos Dainius Pavilionis.

„Muzikiniame pastiše“ – dainininkė Giedrė Kilčiauskienė ir pianistas Andrejus Polevikovas. Antrąją „Muzikinio pastišo“ dalį skirsime vienai iš klasikinės muzikos improvizacijos formų – variacijoms.

2014 m. sukako 25 metai, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įkurta Etnomuzikologijos katedra. Tai iš pažiūros nedidelė mūsų dabarties kultūros ląstelė, bet įnešusi jai išties nemenką indėlį. Katedros dėstytojai ir per šimtą ją baigusių absolventų visoje Lietuvoje darbuojasi įvairiose mūsų tradicinės, etninės muzikos, dainos, šokio srityse. Jubiliejaus proga akademijoje buvo surengta parodų, koncertų, vakaronių, taip pat etnomuzikologų konferencija „Muzikinio folkloro tyrimai ir sklaida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“. Apie katedros ištakas, jos gyvenimą, dėstytojus ir studentus pasakoja katedros vedėja, profesorė, mokslų daktarė, sutartinių tyrėja bei mokytoja Daiva Vyčinienė.

2014 m. sukako 25 metai, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įkurta Etnomuzikologijos katedra. Tai iš pažiūros nedidelė mūsų dabarties kultūros ląstelė, bet įnešusi jai išties nemenką indėlį. Katedros dėstytojai ir per šimtą ją baigusių absolventų visoje Lietuvoje darbuojasi įvairiose mūsų tradicinės, etninės muzikos, dainos, šokio srityse. Jubiliejaus proga akademijoje buvo surengta parodų, koncertų, vakaronių, taip pat etnomuzikologų konferencija „Muzikinio folkloro tyrimai ir sklaida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“. Apie katedros ištakas, jos gyvenimą, dėstytojus ir studentus pasakoja katedros vedėja, profesorė, mokslų daktarė, sutartinių tyrėja bei mokytoja Daiva Vyčinienė.

„Muzikinio pastišo“ svečias – kompozitorius Martinš Vilums. Antrojoje laidos dalyje pirmą kartą KLASIKOS eteryje skambės vienas unikaliausių duetų Japonijoje bei analogų pasaulyje neturintis taiko atlikėjo Eitetsu Hayaši ir pianisto Yosuke Yamašitos duetas.

Spalio 1-oji – Tarptautinė muzikos diena. Apie ypatingų kompaktinių plokštelių rengimą, darbą su garsia JAV įrašų kompanija „Delos“, derlingą praėjusį sezoną ir artėjantį kolektyvo dešimtmetį – pirmoji „Muzikinio pastišo“ dalis.Antrosios „Muzikinio pastišo“ dalies herojus – Lietuvos valtornininkų „tėvas“ Vilimantas Vitartas.

Filmo „Nematomas frontas“ scenarijaus autorius ir režisierius Jonas Ohmanas. Antrąją „Muzikinio pastišo“ valandą skirsime Baltijos kelio 25-ajam jubiliejui: prisilietę prie reiškinio istorijos, klausysimės rinktinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikos kūrėjų darbų bei interpretacijų.

Džiugas neturi feisbuko, neturi ir kitų daugeliui didžėjų būtinų atributų, bet ką jau turi, tai begalinę meilę muzikai. Visose klimato juostose, visomis įmanomomis formomis. „Nesakyk Mamai“ laikai jau tikrai praėjo, bet ir solo vaidmenyje Kym Wild pasirodymai įsimintini. Įsiklausytini. Gal todėl, kad ne tokie dažni? Labai džiaugiuosi, kad buvo rasta laiko mano laidai. Yra ir palinkėjimas:

„Muzikiniame pastiše“ – kosmoso misijos dalyvių žvilgsnis į muziką. Antrąją „Muzikinio pastišo“ valandą liksime atviroje erdvėje ir pakviesime keliauti laiku.

„Muzikinio pastišo“ svečias – smuikininkas, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas prof. Sergejus Krylovas. Antroje laidos dalyje – apie šveicarų inicijuotus pirmuosius Lietuvoje senosios muzikos kursus.

„Muzikinio pastišo“ svečias – klavesino „metras“ iš Italijos Andrea Coen. Antroji „Muzikinio pastišo“ dalis pradeda naują ciklą – apie įvairių instrumentų ir jų mokyklų pradininkus.

Pirmoje parengtoje „Muzikinio pastišo“ dalyje svečiuosis beveik 30 metų pedagoginio darbo patirties įgijęs klarneto pedagogas Egidijus Taleikis. Respublikinis Juozo Pakalnio vardo konkursas. Antroji laidos dalis supažindins su XIX-jo amžiaus pirmosios pusės vokiečių kompozitorium Conradinu Kreutzeriu (tarti – Konradinu Krojceriu.

„Muzikinio pastišo“ pirmoje dalyje – „Būgnų diena“. Antroji dalis dalis skirta neeilinio talento dainininko ir pedagogo Vladimiro Prudnikovo jubiliejui ir jį žyminčiam koncertų po Lietuvą turui „Mano kelias...“.

„Muzikinio pastišo“ pirmoji dalis skirta garso fenomenui. Antroje laidos dalyje išgirsite apie ypatingus Lietuvos svečius – Kelno radijo simfoninį orkestrą ir suomiškuoju fenomenu vadinamą dirigentą Jukka-Pekka Saraste.

„Muzikinio pastišo“ viešnia – gražią sukaktį mininti prof. Veronika Vitaitė. Antrojoje laidos dalyje klausysimės žymiausių profesorės mokinių ir studentų, pasirodančių viso pasaulio koncertų salėse, įrašų.

Šio „Muzikinio pastišo“ pirmosios dalies herojus – absoliučiai unikalus muzikas Gennadijus Nikonovas.Antroji „Muzikinio pastišo“ dalis nukels mus į dar ankstesnius laikus – XVI-ojo amžiaus Romą, kur religinę polifoniją nuo žiaurių suvaržymų išgelbėjo Giovannis Pierluigis da Palestrina (tarti Džovanis Pjerlujidžis).

Pirmojoje „Muzikinio pastišo“ dalyje – apie italų dirigentą Claudio Abbado. „Muzikinio pastišo“ antroje dalyje – apie mūsuose retą muzikos stilių – simfo-džiazą.

Žvilgsnis į muziką kosmoso misijos dalyvių akimis. Kokį ryšį galima įžvelgti tarp muzikos ir kosmoso? Antrąją „Muzikinio pastišo“ valandą domėsimės, kokiais muzikos kūriniais kosmonautai pageidauja pradėti darbo dieną toli nuo Žemės, kosminėse stotyse.

Šio trečiadienio „Muzikinio pastišo“ pirmoji dalis pristatys violončelininką Glebą Pyšniaką. Antroje laidos dalyje prisiminsime prieš 100 metų gimusį kanklių propaguotoją, profesorių Praną Stepulį

Pirmojoje laidos dalyje viešės fortepijonų restauratorius ir derintojas Audrius Blažiūnas. Antrąją „Muzikinio pastišo“ valandą skambės fortepijono pirmtako – klavesino – muzika, kviesime susipažinti su klavikordu, o taip pat išgirsime įdomių faktų apie instrumentų karaliumi neretai tituluojamą fortepijoną.

„Muzikinio pastišo“ išvyka į kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinę. Antroje laidos dalyje skambės Juozo Naujalio amžininkų, jo mokinių ir modernizmo dvasia kvėpuojančių kompozitorių muzika.

„Muzikinio pastišo“ svečias – ilgametis savo instrumento, fleitos, žinovas - atlikėjas ir pedagogas – Valentinas Gelgotas. Antroji „Muzikinio pastišo“ dalis nukels į XVII-jo amžiaus antrosios pusės Vokietiją, kur prieš 360 metų gimė, gyveno ir kūrė Johannas Pachelbelis.

Šio „Muzikinio pastišo“ svečias – akordeonistas ir pedagogas Genadijus Savkovas. Antroje laidos dalyje susipažinsime su spalvingais čekų liaudies šokiais, klausydamiesi jų versijų fortepijonui, sukurtų Bedržicho Smetanos.

„Muzikinio pastišo“ pirmojoje dalyje pristatysime naują kompozitorės Jūratės Baltramiejūnaitės kamerinių kompozicijų albumą, pavadintą „Šaltiniai“. Paskutinio „Muzikinio pastišo“ pusvalandžio herojai - akademinės ir pramoginės muzikos kūrėjai, atlikėjai, kuriems metų laikai yra muzika...

„Muzikinio pastišo“ svečias kompozitorius Algirdas Klova. Valdžio Muktupavelo kompaktinė plokštelė „Karšta buvo Joninių naktis“.