Podcasts about japonija

Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos chaosas: nėra elektros, žmonės užstrigo metro, neveikia oro uostai, sutriko ir mobilusis ryšys.Premjeras Gintautas Paluckas pradėjo mokesčių pertvarkos aptarimą su socialiniais partneriais. Algirdas Sysas jau įspėja, kad reformai neįvykus rinkėjai socialdemokratus vėl gali pasodinti ant „atsarginių suolelio“.Dėl vakar atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilusio ir jau užgesinto gaisro – visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Sostinės valdžia sprendžia, kur ir kaip laikinai bus šalinamos šiukšlės, kurios buvo vežamos į visą Vilniaus apskritį aptarnaujančią gamyklą.Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti Marijampolės mero Povilo Isodos baudžiamoji byla. Jos duomenimis, eidamas tarybos nario ir mero pareigas Isoda galimai suklastojo dokumentus, pateikdamas netikrą informaciją apie patirtas telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas. Tokiu būdu meras galėjo neteisėtai įgyti pustrečio tūkstančio eurų.Kanadoje prasideda parlamento rinkimai. Juose kanadiečiai renkasi tarp jau dešimtmetį valdančių Liberalų ir konservatorių. Kartu šie rinkimai bus įvertinimas, kaip kanadiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo prekybos karus.Varšuvoje vyksta dešimtasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Jame aptariama parama Ukrainai ir bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija. Tai paskutinis Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas, kuriame dalyvauja Lenkijos prezidentas Andzejus Duda.Rusiškos degtinės galima rasti Lietuvos parduotuvėse, nors importas uždraustas dar pernai. Kodėl taip yra?Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos kariuomenė: Pabradės poligone iš pelkės bandoma iškelti amerikiečių vikšrinę gelbėjimo mašiną.Lietuva įsiveda vasaros laiką. Trečią valandą nakties laikrodžio rodykles reikės pasukti valanda į priekį.Grenlandijoje apsilankęs JAV viceprezidentas sako, kad Danija tinkamai nesirūpina salos gyventojais, todėl Vašingtonas turi įsikišti ir perimti Grenlandijos kontrolę.Didėjant įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Japonija rengia planus, kaip apsaugoti salas Okinavos prefektūroje.Ved. Madona Lučkaitė

Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi sąžiningo rezultato, derantis su JAV dėl prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų.Ar padidėjo lietuvių nerimas dėl įvairių grėsmių?Medikai pastebi, kad kasmet daugėja vaikų ir paauglių, kurie apsinuodija įvairių rūšių kvaišalais.Siekdama suvaldyti infliaciją ir kylančias ryžių kainas Japonija nusprendė atlaisvinti penktadalį šalies ryžių atsargų.Gamtininkas Marius Karlonas: per retai ir per mažai kalbame apie karo žalą gamtai.Ved. Madona Lučkaitė

Kokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei valstybiniai brandos egzaminai (VBE) tikrai atskleidžia, ką iš tiesų moka mūsų vaikai?Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Legendinis tarpukario žvalgas Jonas Polovinskas-Budrys atgyja naujame komikse.Gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai.Kartais atrodo, kad jaunimui kraustytis iš miesto į kaimą tapo madinga. Tiesa, daugeliu atvejų – menkai pasiruošus ar neketinant dirbti žemės. Tačiau jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius šį žingsnį žengė rimtai pasirengę. Gintarė baigė ūkininkų kursus. Abiejų profesijos – susijusios su maisto gamybos technologija. Abu sumanė auginti ne žaliavas, o tiekti rinkai galutinį produktą.

Spaudos apžvalgoje žurnalas „Kultūros barai“.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Valstybiniame Jaunimo teatre – premjera – spektaklis pagal austrų rašytojo, Nobelio literatūros premijos 2019-iaisais laureato Peterio Handkės pjesę „Pranašystė“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos, kurias į sceną perkelia jauniausios kartos režisierius Justinas Vinčiūnas su aktorių – teatro grandų komanda.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Akmenėje surengtas kultūros forumas, kuriame aptarta vieno atokiausių šalies rajonų kultūros situacija ir perspektyvos. Kultūros lauko tyrinėtojai Latvijos pasienyje įsikūrusioje savivaldybėje pasigenda kultūros organizacijų, profesionalių menininkų. O ir patys akmeniškiai, remiantis apklausomis, nėra patenkinti nei renginiais, nei jų pasiūla.Nors tokie instrumentai kaip kanklės ir skudučiai išlaiko savo simbolinę reikšmę ir tautinę vertę, jų vaidmuo ir suvokimas visuomenėje nuolat keičiasi dėl modernizacijos ir globalizacijos įtakos. Pokalbyje gilinsimės į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą, aptarsime jų pasiūlą, paklausą ir tradicijų tęstinumą moderniame pasaulyje.Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę 15min tinklalaidėje apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – sodininkų profesija, Vilniaus „Žalgirio“ stadiono akcija, netikėtas kavos protmūšis, Gargždų „Bangos“ pagirios ir pagyros, ruletės spalvos, Armandinijo10 įvarčiai, Čempionų lygos minusai, Eriko ten Hago pasakos, turkų baubas latviai, siaubinga trauma, geriausias žaidėjas Ispanijoje ir karštas ginčas dėl kaukėtojo Vincento Kompany. Komanda – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Sodininkų profesija ir ar metamės „ant stadiono“ Vilniaus „Žalgiriui“? 05:33 P.Golubicko šokiai Šiauliuose ir netikėtas protmūšis 13:18 „Bangos“ pagirios ir pagyros, ką daryti Telšiams bei ruletės spalvos 29:26 Armandinijo10, Japonija ir „Katastrofos“ procentai 37:03 Čempionų lygos minusai, karštas ginčas dėl V.Kompany ir RFS baubas 1:08:15 ETH pasakos, „Liverpool“ tvarkaraštis ir švaistūnas A.Traore 1:33:48 Šaukliai Madride, baisiausia trauma ir geriausias žaidėjas Ispanijoje 1:43:03 Vartininkai – sienos, šunelių akcija ir G.Gineičio perdavimas

Šiandien Katare turėtų būti atnaujintos derybos dėl paliaubų Gazos ruožeVasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais grybais. Maža to, gamtininkai pastebi, kad dar ne visi gebame atsakingai grybauti. Kodėl?Japonija atšaukė perspėjimą dėl didžiulio žemės drebėjimoVU Botanikos sodas Kairėnuose kviečia kartu švęsti Žolinę ir leistis į žolynų pažinimo kelionęVisagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejusVed. Karolina Panto

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?Pasaulio kultūros naujienos.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Italijoje prasideda 3 dienas truksiantis didžiojo septyneto viršūnių susitikimas. Susitikime, kuriame dalyvauja Italija, Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Kanada, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiemet tap pat pakviestas Ukrainos Prezidentas, dalyvaus ir popiežius Pranciškus. Vienas svarbiausių klausimų jame bus G-7 grupės parama Ukrainai, taip pat ir leidimas Kyjivui naudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiuojant kariniams taikiniams Rusijoje.Aukštosioms mokykloms pačioms nustačius minimalius konkursinius balus, kai kurios mokyklos šiemet priims jaunuolius, kurie turi vos vieną stojimo balą. Aukštosios mokyklos sako, kad kartelę nuleido, nes šiemet privalomais tapo trys valstybiniai brandos egzaminai. Klausimas klausytojams - ar reikalinga stojimo kartelė į universitetus ir kolegijas, o gal į aukštąsias mokyklas gali stoti visi, kas nori?Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiandien turi apsispręsti ar perduoti valstybinės žemės sklypą Radviliškio rajone Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai. Už šį sklypą universitetui siūloma perduoti kitus sklypus. Universitetas sako, kad tai universitetui sukels nuostolių ir pareikalaus papildomų pinigų.Atsistatydina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Rubrikoje „Svarbus pokalbis” pokalbis su ilgiausiai iš lietuvių fronte esančiu išminuotoju R. Armaičiu. Pasak jo, užminavimo mastai Ukrainoje sunkiai suvokiami, labai trūksta žmonių ir technikos.Ved. Rūta Kupetytė

Specialiųjų tyrimų tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau asmenų pranešimų apie galimą korupciją. Suskaičiuota, kad pernai tokių pranešimų padaugėjo 30čia procentų. Kaip į piliečių pranešimus reaguoja ir kaip juos tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba? Kiek vertinga asmenų pateikta informacija ir kiek apsaugoti pranešėjai? Pokalbis su Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovu Miku Bukausku.Čia pat vasara – ilgai lauktų atostogų ir skrydžių metas. Tačiau, kartais, ne viskas klostose kaip sudėliojome iš anksto: štai prieš pora savaičių dėl aviacijos darbuotojų streiko Prancūzijoje oro linijos atšaukė šimtus skrydžių, tarp jų būta ir maršrutų iš Lietuvos. Kaip elgtis sužinojus, kad ilgai planuotą ir lauktą kelionę teks atidėti, kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, portalo „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus.Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. gegužės 8 d., Lietuva ir Britų imperija, Prancūzija, Italija bei Japonija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas buvo galutinai perduotas Lietuvos valstybei. Tačiau Klaipėdos kraštui buvo suteiktas išskirtinis statusas - autonominis. Tai reiškė, kad jame galiojo kitokia tvarka nei visoje likusioje Lietuvoje. Dėl to neretai kildavo konfliktai tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Galiausiai 1935 m. Lietuvoje įsteigtas Statutinis Teismas, kuris turėjo spręsti šiuos ginčus ir harmonizuoti santykius tarp Kauno ir Klaipėdos. Laidos pašnekovė Mykolo Romerio universiteto profesorė Ieva Deviatnikovaitė savo naujausioje knygoje „Statutinis Teismas“ kaip tik ir atskleidžia šio teismo steigimo priežastis, poreikį, istorines atsiradimo aplinkybes ir jo likimą.Ved. Artūras Matusas

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pranešė, kad Japonija pasirengusi skirti apie 4,5 mlrd. dolerių pokariniam Ukrainos atstatymui.Vis dažniau sulaukę pensinio amžiaus parduoda būstus didmiesčiuose ir keliasi gyventi į regionus. Likusias lėšas investuoja ar naudoja kitoms reikmėms. Ekspertai sako, kad tokių atvejų tik daugės, tad regionai taip pat turi ruoštis, ypač stiprinti sveikatos paslaugų infrastruktūrą.Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pareiškė, kad 2024 m. Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis restoranas su „Michelin“ įvertinimu. Ekspertai sako, kad gali būti visaip ir nuo ko tai priklauso, žino tik tie, kurie skiria tokius įvertinimus.VMVT specialistai teigiamai vertina, jog Lietuvoje beveik atsisakyta gyvų gyvūnų demonstravimo Kalėdų proga įrengtose prakartėlėse. Gyvūnų gerovės specialistai ragina atsisakyti idėjų gyvūnus perkelti iš jiems įprastų laikymo sąlygų, siekiant apsaugoti juos nuo papildomo streso.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Valdovų rūmuose XVIII a. kompozitoriaus Giovanni Alberto Ristori operą „Ariadnė“ atliks jungtinis, specialiai šiai operai susibūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Pokalbis apie operą ir tai, kaip sekasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Baroko operos magistrantūros studijų programos studentams.Pasibaigus Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamiems Metų kūrinių rinkimams, šiais metais buvo skirta ir Jaunojo kompozitoriaus premija, kuri atiteko kompozitoriui, muzikos kritikui, renginių organizatoriui ir vedėjui Jurgiui Kubiliui.Japonijoje išleista publicistės Kumiko Hirano knyga „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“. Tai atnaujinta 2010 metais išleistos knygos „Japonija ant kalvos“ versija.Vienas žymiausių šiandienos diplomatų Henry Kissingeris pasitinka savo 100-metį. Apie jo žingsnius tarptautinėje politikos scenoje – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Muzika, kūrybos ir improvizacijos vėjas, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose – kodėl būtent taip klojasi dainininko Jurgio Brūzgos kelias? Kas lėmė esminius gyvenimo pasirinkimus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Prisimename a.a. Almą Adamkienę.Susipažįstame su pasaulio kultūros įvykiais.50-metį minintis fotografijos muziejus kuria Šiaulių albumą ir demonstruoja roko muzikos ištakas bei pasakoja apie muzikinės scenos maištininkus.Panevėžyje vyksta pirmą kartą pasauliniu mastu vykdomas unikalus projektas simpoziumas „Gyvpasakis“.Pirmą kartą Lietuvoje renkasi geriausi jaunieji Europos džiazo muzikantai, dalyvaujantys unikaliame projekte – Euroradijo džiazo orkestas.Į uostamiestį renkasi profesionalūs teatralai, teatrų ir festivalių skautai. Čia netrukus prasidės septintasis tarptautinis festivalis TheATRIUM.Kaip bus plėtojami Lietuvos ir Japonijos muziejų ryšiai?Kokia Kumiko Hirano knygos „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“ sukūrimo istorija?Ved. Marius Eidukonis

Ką Japonija žino apie Lietuvą? Apie Japoniją iš pirmų lūpų – Andrius Kleiva, knygos „Ką veikia Japonija?“ autorius.Parodos „Aš esu vilnietis“ kuratorės Diana Streikuvienė ir Evelina Bukauskaitė - apie tai, ką reiškia būti vilničiu ir kas juos identifikuoja.Kiek įkvėpimo yra Vilniuje? Apie istorinius romanus Vilniaus tema pasakoja Gina Viliūnė.Ką gamindavo ir ką valgydavo vilniečiai? Atsakymus pateikia knygos „Senojo Vilniaus skoniai“ sudarytojas Rimvydas Laužikas.Knygą „Grožis ir Heizelis“ pristato Gabija Grušaitė.Apie ukrainiečių moterų patirtą karo siaubą, nugulusį į knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ - Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė

Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. Jam pateikti įtarimai dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo. Premjerė Ingrida Šimonytė BNS sako esanti tikra, kad partiečiai nieko nežino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą prieš Bartoševičių. Lietuvoje netrukus rinkimai ir politikai jau ima naudotis šia istorija: Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus Eglė Radvilė savo komentare Facebook klausia, ar nepilnamečių tvirkinimas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretose tampa norma ir teigia nenorinti, kad jos vaikai augtų mieste, kurio politinė valdžia turi reikalų su pedofilija, nenorinti, kad Majauskas ar bet kuris kandidatas artintųsi prie Vilnaius mokyklų.Lietuvoje maisto kainos praėjusiais metais augo beveik 35 proc.Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, sako pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida. Ko sprendžiant šį klausimą imasi Japonija? Kokia situacija Lietuvoje?Ukrainą krečia korupcijos skandalai Regionų, teritorijų ir infrastruktūros plėtros bei gynybos ministerijose, šiandien taip pat paskelbta apie virtinę pareigūnų atleidimų ir atsistatydinimų, iš pareigų šalinami ir penkių Ukrainos sričių karinių administracijų vadovai.Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, sako suomių užsienio reikalų ministras. Tokių svarstymų Suomijoje atsirado po to, kai Turkija pareiškė, kad nepritars Švedijos kandidatūrai, nes prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.Vienoje Radviiliškio gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Sergantys gimnazistai gydomi ligoninėje. Nuspręsta ištirti viisą gimnazijos bendruomenę ir dalį neformaliojo švietimo atstovų. Iš viso – apie tūkstantį asmenų.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Keturių milijonų“ rubrikoje – pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Tokijuje Andriumi Kleiva. Jis išleidžia antrąją knygą, pavadinimu „Ką veikia Japonija“.Sausis – gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnuo. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio – pokalbis su onkoginekologe Diana Žilovič.Eteriniai aliejai ir sveikata. Gydytojai sako pastebintys šalutinių poveikių, taisant savijautą eteriniais aliejais. Kaip yra iš tikrųjų? Kada eteriniai aliejai gali padėti, o kada – pakenkti?Paskutinį laidos pusvalandį – tema apie naujažodžius. Kokie žodžiai atsirado praėjusiais metais, kaip jie kuriami, kada jie tampa mūsų bendrinės kalbos dalimi – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja daktare Rita Miliūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Japonija po truputį ima atsiverti po pandemijos - į šią šalį nuo birželio 10 d. galės atvykti turistų grupės. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva.Apie advokato darbą, jo iššūkius pokalbis su naujai išrinktu Advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu.Ar uždaromos atominės elektrinės gali ateityje tapti muziejais? Kiek žmonėms įdomi branduolinė istorija? Kaip galima būtų eksponuoti objektus iš Ignalinos atominės elektrinės? Šia tema kalbiname Energetikos ir technikos muziejaus vyr. gidas Žilviną Mikulėną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas laukia migrantų, pernai neteisėtai atvykusių į Lietuvą, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pareiškus, kad jų judėjimo ribojimas nebebus tęsiamas?Vilniuje tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje pagrindinis dėmesys–karui Ukrainoje ir Rusijos keliamoms grėsmėms.Eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.„Laisvės TV“ per kelias dienas surinko daugau nei 5 milijonus eurų dronui „Bayraktar“, kuris bus skirtas Rusijos invaziją patiriančiai Ukrainai.Japonija po pandemijos atsiveria turistams, tačiau kelionės po šalį kol kas galimos tik žmonių grupėmis.Vilniuje antra diena vyksta atviros architektūros renginys „Open House“, kurio metu galima aplankyti keliasdešimt išskirtinės architektūros statinių. Kolega lankosi Vilniaus termofikacinėje elektrinėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kaip laikomasi autorinių teisių karo metu, ir kiek prasminga jų laikytis? Ar karo metu įvykius dokumentuojančių žurnalistų sukurta audiovizualinė medžiaga patenka į autorinių teisių kategorijų? O civilių? Diskusija minint pasaulinės intelektinės nuosavybės dieną.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.(Arche)tipinis ir netipinis bibliotekininko portretas. Šiuolaikinės bibliotekos misija. Skaitytojų poreikiai karo kontekste. Pokalbis su metų bibliotekininke Giedre Čistoviene.Ved. Laura Kešytė.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.Ved. Laura Kešytė

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šįmet tryliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Pokalbis su Metų verstinės knygos projekto koordinatoriumi Pauliumi Garbačiausku.Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kalbos rytas“. Ar žinote, kur Lietuvoje yra Japonija, ir kad „Jiesios“ pavadinimas mena indoeuropiečių prokalbę – apie neseniai išleistą Lietuvos vietovardžių žodyno ketvirtą tomą Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininku dr. Laimučiu Bilkiu.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Šiandien Vilniaus rotušėje vyks nemokamas renginys – solidarumo su Ukraina akcija. Dalyvauja tarptautinis vyrų choras, kurio meno vadovas Pavelas Gonca. Renginio metu keturiomis kalbomis skambėsiančios dainos – choro UNIA parama ir solidarumas su Ukraina, šiuo metu išgyvenančiai karo siaubą. Pokalbis su Pavelu Gonca.Ukrainiečių kalbos vertėjų poreikis pastaruoju metu smarkiai išaugo visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva.Rusijoje pirmadienį nebebuvo pasiekiamas socialinis tinklas „Instagram“, šalies prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu. Pokalbis su komunikacijos specialistu Jauniumi Špakausku.„Formaliai „Betmenas“ tikrai yra detektyvas. Tamsos riteris jame ne šaudo ir gaudo, bet renka įkalčius, stengiasi įminti žudiko paliekamas mįsles, veda dienoraštį, bendradarbiauja su policija, seka ir tardo įtariamuosius. Tačiau, pasikartosiu: čia tik formalumas“, - Matto Reeveso „Betmeną“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Už lango-tikros baltos Kalėdos. Kokie orai laukia artimiausiomis dienomis?Lituanistinėse mokyklose užsienyje lietuvių kalbos besimokantiems mokiniams bus nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis ir išduodami pažymėjimai.Geopolitine prasme Japonija yra Vakarų pasaulio dalis, nors skiriasi savo tradicijomis ir gyvenimo būdu. Kokio atgarsio Tekančios saulės šalyje sulaukia krikščioniškos Kalėdos?Valdovų rūmuose paskutinė proga nemokamai pamatyti 1791 metų Konstitucijos dokumentą.Ved. M. Lučkaitė

Kokių muziejų tikisi lankytojai ir ten dirbantys, kokie pandemijos atradimai, muziejams vėl atvėrus duris? Kaip kaupiamos kolekcijos, kokie vykdomi tyrimai, ir kokie jų atradimai - apie tai ir kita Tarptautinę muziejų dieną pasakoja ICOM Lietuva valdybos pirmininkė – dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Muzika skamba Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje jau tris dešimtmečius. Ir tai tik dėka vieno ryškiausių Lietuvos vargonininkų, prof. Leopoldo Digrio. Jo nepamatuojamo užsispyrimo dėka – šioje sostinės bažnyčioje jau trisdešimt metų rengiami koncertai, jo įkurtas čia Religinės muzikos centras kviečia groti vargonininkus net iš Brazilijos ar Naujosios Zelandijos ir tik maestro dėka šioje bažnyčioje skamba vieni geriausių Rytų Europos regione „Oberlinger“ firmos vargonai. Ta proga su rubrika „Skambančios vietos“ ir užsukome į Šv. Kazimiero bažnyčią.Antradieninis Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Kai sustoja laikas, užsidaro sienos – metas patirtus įspūdžius sudėti į knygą. Tokia mintis kilo ir Japonijos žavesiu užsikrėtusiam japonologui dr. Aurelijui Zykui. VDU docentas knygą būsimiems keliautojams „Septyni saulės veidai“ apie „Tekančios saulės šalį“ parašė vos per keturiolika dienų – lygiai tiek trunka kelionė į Japoniją, teigia Aurelijus Zykas, su kuriuo ir kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune – vienas seniausių Lietuvoje, šiandien jis švenčia šimtmetį. Į garso ekskursiją su muziejaus direktore Rita Malinauskiene ir karybos istorijaus skyriaus vedėja Lina Kasparaite-Balaiše kviečia Kotryna Lingienė.Kokiuose namuose 1918 m. buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas? Ką dabar galima pamatyti Signatarų namuose ir ką ketinama čia daryti, kad šis istorinis pastatas, muziejus taptų traukos tašku? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute ir Signatarų namų vyresniąja muziejininke, istorike Vilma Bukaite.Kiek artimai mums pažįstamos dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų asmenybės? Štai apie Steponą Kairį galima kalbėti daugybe aspektų. Jo demokratijos ir valstybingumo sampratą, domėjimąsi Japonija ir inžinerinius pasiekimus su specialistais aptarė Kotryna Lingienė.Pirmosios respublikos kultūrinis gyvenimas vystėsi labai sparčiai – kūrėsi naujos leidyklos, meno trupės, draugijos, duris atvėrė muziejai ir knygynai. Kas lėmė tokį gyvybingumą, kas žmones motyvavo ir skatino patriotiškiems veiksmams? Laidos scečias - Istorijos instituto mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras Artūras SvarauskasVed. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Pirmiausia ji tapo olimpine čempione, vėliau – olimpinio komiteto prezidente. O šiemet ketina trečią kartą kautis dėl kadencijos šiame poste. Pokalbis su Daina Gudzinevičiūte apie jos požiūrį į lyčių lygybę olimpiniame judėjime, Caster Semenyos (Kaster Semenijos) galimybes dalyvauti moterų varžybose ir nuostolius, kuriuos patirs Japonija ir Lietuva dėl perkeltų Tokijo olimpinių žaidynių.Ved. Nemira Pumprickaitė.

Kovo 23 dieną „Tiek žinių“ laidoje Silvija apžvelgia: medikai reikalauja patraukti Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą iš Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pozicijos. Svarstoma griežtinti karantiną Lietuvoje. Nepatvirtintas siūlymas skirti du trilijonus JAV ekonomikos gaivinimui. Japonija svarsto atidėti olimpines žaidynes. Reformos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos geležinkelių sektoriuose. __ #LaikykitėsMedikai Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/

Vadovai, atrodo, didžiausi savo srities profesionalai. Tačiau dažnai jie tampa karjeros konsultantų mokiniais. Ko mokosi tie, kurie moka viską?Ir dar apie viešbučius. Kodėl žinomi vardai kraustosi į Rytų Europą ir kaip Japonija planuoja perkurti tradicinį viešbutį? Ved. Čeponytė Jurgita ir Aušra Mindaugas.

jei keliaujate į Japoniją – būkite atviri„Pirmiausia – būkite atviri“ – sako Japoniją įsimylėjęs Aurelijus Zykas ir dalija patarimus keliaujantiems. Kodėl reikia būti atviriems, ką žinome, ko ne apie šią šalį, kaip Japonija tapo antrąja Tėvyne Aurelijui Zykui – apie visa tai klabėsime sekmadienio rytą. Penkerius metus Norvegijos statybose dirbęs Vaidotas Minkauskas grįžo gimtinėn ir Pikelionių kaime įsigijo seną sodybą. Kodėl jauni žmonės neabejoja gera savo verslo ateitimi? Taip pat laidoje apie tai, ką parodė Nacionalinės Eurovizijos atrankos trečiasis koncertas, domėsimės ir ar jaučiamės iš tiesų laimingesni, ką skelbia apklausos? Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Laidos „Kelionės ir svajonės” centre - Japonija, o ją aplankė portalo lrt.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė Matuliauskienė. Jos pasakojime - atsakymai į dažnai stereotipais apraizgytus klausimus - ar japonai tikrai nekalba angliškai, ar jų namai tokie maži, kad europiečiai vos išsitenka, ar ideali švara bei mandagumas nėra viso labo mitas, ar ten tikrai negalima atsiskaityti kortelėmis. Vaida su bičiuliais ne tik aplankė sostinę Tokiją, bet patyrinėjo ir Osaką, ir Hirošimą, pamatė Fudži kalną. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Slidinėjimo instruktorius, gidas Žilvinas Žebrauskas save vadina pasaulio piliečiu ir nežada sustoti tyrinėjęs naujų šalių. Beveik vienuolika mėnesių praleidęs Kinijoje, Žilvinas grįžo į Lietuvą, bet tik trumpam, nes jo horizontuose jau kita stotelė – Japonija. Žilvinas laidoje ne tik papasakojo apie kinų kasdienybę, įpročius, pramogas, bet ir pasidalijo muzika, kurios ten gyvendamas ir dirbdamas klausėsi. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Lietuvoje pradedami dalinti maisto produktai nepasiturintiems žmonėms, kurios šiandien skirsto savanoriai. Kodėl šalies bankų pelnas vienas didžiausių Europos Sąjungoje?Sukanka 30 metų, kai Gotlando saloje pasirašytas komunikatas, kuriame pareikšta, jog pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.Japonija mini 74-ąsias Hirošimos atominio bombardavimo metines. Užklupus lietui, per lenktynes Lenkijoje žuvo jaunas belgų dviratininkas.Sportas. Laidos ved. M. Lučkaitė.

Gitanas Nausėda kritikuoja socialinės apsaugos ministrą Liną Kukuraitį, sakydamas, kad šiam trūksta lyderystės. Įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią skolininkai anstoliams mokės mažiau.Japonija pirmoji pasaulyje leido mokslininkams užsiimti kontroversiškais eksperimentais – auginti gyvūnų embrionus su žmogaus ląstelėmis.Prasideda Pasaulinė žindymo savaitė. Kaip į šį dalyką žiūrima Lietuvoje?Sukanka 200-ai metų, kai gimė amerikiečių rašytojas Hermanas Melvilis, parašęs garsųjį romaną „Mobis Dikas“.Ved. Simonas Bendžius

Po tris dienas trukusių įtemptų diskusijų Europos Sąjungos valstybių vadovai sutarė, ką siūlys į svarbiausius bendrijos postus. Tuo metu europarlamentarai apsisprendimą vadina nedemokratiniu bei kaltina juos pamynus praėjusį kartą taikytą vadinamojo pagrindinio kandidato arba spitzenkandidat principą. Kritika gali reikšti, jog europarlamentarai kandidatų nepatvirtins. Tokiu atveju Vadovų Tarybai tektų vėl diskutuoti, kas galėtų užimti aukščiausius postus.Daugiau nei pusmetį Serbijos sostinėje bei kituose šalies miestuose gyventojai plūsta į gatves. Mitinguotojai prezidentą Aleksandrą Vučičių kaltina žiniasklaidos laisvės slopinimu ir susidorojimu su opozicija. Protestai tęsiasi ir Albanijoje, kur opozicinė centro dešinė ragina vyriausybę atsistatydinti bei sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus. Domėsimės padėtimi Balkanuose su čia gyvenančia lietuve.Japonija savaitės pradžioje atnaujino komercinę banginių medžioklę. Šis sprendimas sukėlė aplinkosaugininkų pasipiktinimą – paskutiniuosius dešimtmečius išsaugota nykstanti banginių populiacija vėl gali atsidurti pavojuje. Kodėl japonai žengė tokį žingsnį ir ką tai reikš pasaulio vandenų ekosistemai?Prieš 50 metų, New Yorke Stonewall bare ir aplink vykę spontaniški mitingai dažnai laikomi šiuolaikinio LGBT judėjimo bei kovos už lygias teisias pradžia. Praėjus pusmečiui po neramumų pradėtos steigti pirmosios oficialios LGBT organizacijos, pradėti leisti ir už mažumų teises pasisakantys laikraščiai. Per metus panašios organizacijos įsikūrė visoje Amerikoje bei už jos ribų, įvyksta ir pirmasis paradas už lygybę. Laidos pabaigoje apie šių įvykių reikšmę.

Po daugiau nei mėnesio derybų, keturios partijos pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį; Viktoro Pranckiečio klausimas atidėtas iki liepos vidurio. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje – protestas prieš beatodairišką aplinkos teršimą ir gamtos išteklių naudojimą. Nepaisant to, kad visame pasaulyje nyksta banginiai, Japonija atnaujino komercinę šių gyvūnų medžioklę. Ūkininkas iš Molėtų pirmasis Lietuvoje pradeda vykdyti kanapių turizmą. Vilnius pradeda žymėti lauko kavinių ribas – kad stalai ir kėdės netrukdytų pėstiesiems ir tėvams su vėžimėliais. Nuo šiol penktadieniais laidoje – Gabijos Narušytės pokalbiai apie kultūrą. Pirmasis jų skirtas rytoj prasidėsiančiam festivaliui „Nepaklusniųjų žemė“. Ved. Simonas Bendžius.

Į naują tvarką, kai paramą jaunoms šeimoms gali skirti ir privatus verslas, ir savivaldybės, dėmesį raginami atkreipti regionuose veikiančių įmonių, kurioms trūksta nuolatinių darbuotojų, vadovai.Šiandien planuoja pasirašyti sutartį keturių partijų lyderiai. Antradienį bus balsuojama dėl Seimo pirm. V. Pranckiečio atstatydinimo. Prieš šimtą metų iš Kaišiadorių stoties pajudėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. Liepos 4-oji – Amerikos nepriklausomybės diena.Neringoje, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, festivalį pradeda „Nepaklusniųjų žemė“.Prieš 10 metų pasaulį apiplaukė Tūkstantmečio odisėjos jachta „Ambersail“.Per milijoną eurų kainavusi į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams skirta sistema MIGRIS neveikia.Šiandien Vilniuje vyksta autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos.Ką skaito švietimo ministras Algirdas Monkevičius?Rožinis mokestis gali prisidėti prie didesnio moterų skurdo – teigia ekspertai.Japonija savaitės pradžioje atnaujino komercinę banginių medžioklę.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Po pavasario snaudulio, atostogų ir kitų nevykusių pasiaiškinimų “Trečias Kėlinys” sugrįžta! Kalbame apie Lietuvos rinktinės apmaudų pralaimėjimą Šveicarijoje. Taip, ir vėl „skalbiame“ mūsų grumtynes. Kalbame ir apie laukiantį rimtą Olandijos išbandymą. Regbio sezonas slenkasi link regbio-7 reikalų, tad trumpai aptariame BaltRex laukiančią išvyką į Europos Čempionų Taurės turnyrą Rusijoje, Lietuvos R7 pasirengimą ir birželį laukiantį atrankos turnyrą Kroatijoje. JONAS MIKALČIUS grįžo!!! Šį kartą bent 25% laiko kalbame ne apie regbį. Romanas bando paaiškinti, kad jo gyvenimo meilei Liverpool dar yra šansų kažką laimėti. Viliaus šeimos reikalai. Romano pageidavimai regbio stadionų maitinimo zonoms. Futbolas. Pavežėjimas bagažinėse. Japonija. Michelin restoranai. Ir dar kartą, Viliaus reikalai.

Japonija, Lietuva ir improvizacija – tai temos, kuriomis daugiausiai žongliruosime kalbėdamiesi su Japoniją svajonių šalimi vadinančiu saksofonininku, kompozitoriumi, prodiuseriu Liudu Mockūnu. Kokia japonų džiazo publika? Kaip šios šalies gyventojai gilinasi į jiems patinkantį meną? Apie viską – pirmoje laidos dalyje. Vėliau „Muzikiniame pastiše“ skambės įvairios kompozicijos, susijusios su besibaigiančiais 2018-aisiais.Ved. Gerūta Griniūtė.

Japonija, Lietuva ir improvizacija – tai temos, kuriomis daugiausiai žongliruosime kalbėdamiesi su Japoniją svajonių šalimi vadinančiu saksofonininku, kompozitoriumi, prodiuseriu Liudu Mockūnu. Kokia japonų džiazo publika? Kaip šios šalies gyventojai gilinasi į jiems patinkantį meną? Apie viską – pirmoje laidos dalyje. Vėliau „Muzikiniame pastiše“ skambės įvairios kompozicijos, susijusios su besibaigiančiais 2018-aisiais.Ved. Gerūta Griniūtė.

enktadienį išrinktas ir prisaikdintas naujas Australijos premjeras, kuris pakeičia partijos pasitikėjimą praradusį ankstesnį vadovą. Daugiau nei dešimtmetį nė vienas Australijos premjeras neišbuvo poste visą trejų metų kadenciją, o per 11-ka metų šalį valdė 5 lyderiai. Jungtinė Karalystė paskelbė „Brexito“ gaires jei nebūtų pasiektas susitarimas su Bendrija. Apžvelgsime kas skelbiama jame. Laidos pabaigoje apie hikikomori – vieną iš rimtų socialinių problemų, su kuria susiduria šiuolaikinė Japonija.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Kalbos receptas.Į Lietuvą istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.Istorinė jachta „Lietuva“ baigė „100-mečio odisėjos“ žygį.Nuo šiol visus LRT Radijo įrašus (tuos, kurie keliauja į mediateką) galima rasti ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS skelbė mandagaus vairavimo mėnesiais. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sakalauskaitė).Vaisių ir uogų derlius.Hikikomori – tai viena iš rimtų socialinių problemų, su kuria susiduria šiuolaikinė Japonija. Verslo naujienos: išlaidos naujiems mokslo metams.Kultūros renginiai.Paukščių migracija.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Kalbos receptas.Į Lietuvą istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.Istorinė jachta „Lietuva“ baigė „100-mečio odisėjos“ žygį.Nuo šiol visus LRT Radijo įrašus (tuos, kurie keliauja į mediateką) galima rasti ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS skelbė mandagaus vairavimo mėnesiais. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sakalauskaitė).Vaisių ir uogų derlius.Hikikomori – tai viena iš rimtų socialinių problemų, su kuria susiduria šiuolaikinė Japonija. Verslo naujienos: išlaidos naujiems mokslo metams.Kultūros renginiai.Paukščių migracija.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Apie Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, Europos prekybą su Kinija ir Japonija bei kas žinoma apie prieš ketverius metus numuštą Malaizijos lėktuvą.

Apie Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, Europos prekybą su Kinija ir Japonija bei kas žinoma apie prieš ketverius metus numuštą Malaizijos lėktuvą.

Festivalis „Sugrįžimai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Andriaus Kleivos „Kaip veikia Japonija?“ bei Kęstučio Šapokos romanas „Pušis, kuri juokėsi“.Apie prieš 100 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį prancūzų impresionistą Claude Debussy – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje.

Festivalis „Sugrįžimai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Andriaus Kleivos „Kaip veikia Japonija?“ bei Kęstučio Šapokos romanas „Pušis, kuri juokėsi“.Apie prieš 100 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį prancūzų impresionistą Claude Debussy – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje.

Viešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir analizuojančios žinias socialinės ir darbo politikos srityje, vertinimu, nepaisant ilgametės grėsmingos statistikos, valstybė iki šiol nesiėmė priemonių padėčiai keisti.Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud.Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno.Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas.Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą.

Viešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir analizuojančios žinias socialinės ir darbo politikos srityje, vertinimu, nepaisant ilgametės grėsmingos statistikos, valstybė iki šiol nesiėmė priemonių padėčiai keisti.Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud.Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno.Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas.Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą.

Apie video žaidimų muziką. Japonija. Konami Kukeicha Club. Kompozitorių muzika japoniškiems video žaidimams.

Apie video žaidimų muziką. Japonija. Konami Kukeicha Club. Kompozitorių muzika japoniškiems video žaidimams.

Europos sąjungos šalys ir Turkija siekia galutinai susitarti dėl migrantų srautų paskirstymo. Ar Turkija pasirengusi priimti pabėgėlio statuso Europoje negaunančius migrantus? Kaip jie gyvena šioje 3 milijonus pabėgėlių priglaudusioje šalyje? Kokią žinią Rusijai siunčia šalies opozicijos susitikimas Vilniuje? Ar po Boriso Nemcovo nužudymo opozicija gali susivienyti iki ateinančių rinkimų į Dumą šių metų rugsėjį?Praėjus penkeriems metams po Fukušimos atominės jėgainės avarijos, Japonija vis dar sprendžia nelaimės padarinius. Kaip atominių elektrinių avarijos paveikia branduolinės energetikos plėtrą pasaulyje?

Europos sąjungos šalys ir Turkija siekia galutinai susitarti dėl migrantų srautų paskirstymo. Ar Turkija pasirengusi priimti pabėgėlio statuso Europoje negaunančius migrantus? Kaip jie gyvena šioje 3 milijonus pabėgėlių priglaudusioje šalyje? Kokią žinią Rusijai siunčia šalies opozicijos susitikimas Vilniuje? Ar po Boriso Nemcovo nužudymo opozicija gali susivienyti iki ateinančių rinkimų į Dumą šių metų rugsėjį?Praėjus penkeriems metams po Fukušimos atominės jėgainės avarijos, Japonija vis dar sprendžia nelaimės padarinius. Kaip atominių elektrinių avarijos paveikia branduolinės energetikos plėtrą pasaulyje?

Šiemet pasaulis mini 70 metų nuo dienos, kuomet pirmą kartą žmonijos istorijoje kare buvo panaudota branduolinė bomba. 1945-aisiais rugpjūčio 6 ir 9 dienomis Jungtinės Amerikos Valstijos bombardavo Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestus. Šios atakos padėjo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, bet skaudžios tragedijos pasekmes Japonijos žmonės jaučia iki šiol.Sugniuždyta, bet atsitiesusi ir išsikėlusi taikos siekį aukščiau visko, šiandien Japonija išgyvena naują branduolinę katastrofą – prieš beveik penkerius metus cunamio sukeltos Fukušimos elektrinės avarijos vis dar nepavyksta suvaldyti. Apklausose dauguma japonų pasisako prieš atominę energetiką, tačiau šalies vyriausybė rengiasi po avarijos sustabdytų jėgainių darbo atnaujinimui.Laidoje primenama istorija, skamba bombardavimo liudininkų pasakojimai iš Japonijos ir klausiama, kaip pasikeitė pasaulio požiūris į branduolinį ginklą.

Šiemet pasaulis mini 70 metų nuo dienos, kuomet pirmą kartą žmonijos istorijoje kare buvo panaudota branduolinė bomba. 1945-aisiais rugpjūčio 6 ir 9 dienomis Jungtinės Amerikos Valstijos bombardavo Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestus. Šios atakos padėjo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, bet skaudžios tragedijos pasekmes Japonijos žmonės jaučia iki šiol.Sugniuždyta, bet atsitiesusi ir išsikėlusi taikos siekį aukščiau visko, šiandien Japonija išgyvena naują branduolinę katastrofą – prieš beveik penkerius metus cunamio sukeltos Fukušimos elektrinės avarijos vis dar nepavyksta suvaldyti. Apklausose dauguma japonų pasisako prieš atominę energetiką, tačiau šalies vyriausybė rengiasi po avarijos sustabdytų jėgainių darbo atnaujinimui.Laidoje primenama istorija, skamba bombardavimo liudininkų pasakojimai iš Japonijos ir klausiama, kaip pasikeitė pasaulio požiūris į branduolinį ginklą.

Europos Sąjungos lyderiai sutarė trigubai didinti lėšas migrantų gelbėjimo operacijoms Viduržemio jūroje ir naikinti nelegalių žmonių gabentojų tinklą. Ar šios priemonės išspręs tikrąsias problemas?Besivystančiose šalyse aplinkosaugos aktyvistų gyvybėms kyla vis didesnė grėsmė. Specialiai iš Suomijos Vaida Pilibaitytė aiškins to priežastis.Japonijos gyventojų skaičius mažėja ketvirtus metus iš eilės ir yra mažiausias nuo 2000-ųjų, šiuo metu vienam iš keturių šalies žmonių daugiau nei 65-eri. Kodėl sensta Japonija – atsakymai laidoje.

Europos Sąjungos lyderiai sutarė trigubai didinti lėšas migrantų gelbėjimo operacijoms Viduržemio jūroje ir naikinti nelegalių žmonių gabentojų tinklą. Ar šios priemonės išspręs tikrąsias problemas?Besivystančiose šalyse aplinkosaugos aktyvistų gyvybėms kyla vis didesnė grėsmė. Specialiai iš Suomijos Vaida Pilibaitytė aiškins to priežastis.Japonijos gyventojų skaičius mažėja ketvirtus metus iš eilės ir yra mažiausias nuo 2000-ųjų, šiuo metu vienam iš keturių šalies žmonių daugiau nei 65-eri. Kodėl sensta Japonija – atsakymai laidoje.

Justas Fresh. Už pulto seniau, nei pats atsimena. Kiek muzikinių piligrimysčių nuėjęs, kiek ledų pralaužęs ir kiek kartų pats save nustebinęs atradimais bei pareiškimais. Joks atsitiktinumas, kad tai jį, vieną mylimiausių savo didžėjų, prieš ketverius (oho, time flies when you’re having fun) pakviečiau atidaryti rubriką „Dainos Dainai“.