Podcasts about smagu

Kaip greit praskriejo metai! Smagu, kad per 2024-uosius galėjome lankytis daugybėje puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Jų nepristigsime ir per paskutines šių metų dienas, ir pradedant 2025-uosius! Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyks gruodžio 30 - sausio 5 dienomis!

Kopš 2021. gada aprīļa, kad aizsākās joprojām ilgstošais politiskās nestabilitātes periods Bulgārijā, valsts iedzīvotāji devušies pie parlamenta vēlēšanu urnām septiņas reizes; pēdējoreiz – pagājušajā svētdienā, 27. oktobrī. Oficiālie 26. oktobrī notikušo Gruzijas parlamenta vēlēšanu rezultāti vēsta, ka ar apmēram 54% balsu uzvaru tajās guvusi arī līdz šim pie varas bijusī partija „Gruzijas sapnis”. Aktualitātes analizē Latvijas Radio Ziņu dienesta žurnālists Rihards Plūme, sabiedrisko mediju portāla LSM.lv ārzemju ziņu redaktors Ģirts Kasparāns un Austrumeiropas politikas pētījumu centra Valdes priekšsēdētājs, direktors Māris Cepurītis. Bulgārija – vēlēšanu karuseļa kārtējais aplis Bulgārija ir Eiropas Savienības locekle, kas lielākoties ieņem pēdējo vietu savienības valstu iekšzemes kopprodukta proporcionālo rādītāju tabulās, parasti arī korupcijas līmeņa un preses brīvības reitingos. Pēdējos gados tai pieder vēl viens apšaubāms „rekords” – lielākais parlamenta vēlēšanu biežums. Kopš 2021. gada aprīļa, kad aizsākās joprojām ilgstošais politiskās nestabilitātes periods, bulgāri devušies pie parlamenta vēlēšanu urnām septiņas reizes; pēdējoreiz – pagājušajā svētdienā, 27. oktobrī. Pirms tam Bulgārijas varas virsotnē gandrīz divpadsmit gadus atradās partija „Pilsoņi par Bulgārijas eiropeisku attīstību” jeb GERB, kuras līderis Boiko Borisovs teju nemainīgi ieņēma premjera amatu. Partija sevi pozicionē kā labēji centrisku un konservatīvu, kam politikas vērtētāji parasti pievieno arī apzīmējumu „populistiska”. Borisova ēras beigas bija smagu korupcijas skandālu un plašu protestu aptumšotas, un noslēdzās ar parlamentārā vairākuma zaudēšanu, gan saglabājot lielāko frakciju. Smagu popularitātes kritumu piedzīvoja arī lielākais opozīcijas spēks – Sociālistiskā partija. Atbrīvojušos nišu ieņēma vairākas tā dēvētā „Antikorupcijas bloka” partijas ar liberālāku vai konservatīvāku, taču kopumā ar izteikti proeiropeisku ievirzi. Savas pozīcijas pamatā saglabāja vēl viens opozīcijas spēks – centriskā un minoritātes pārstāvošā partija „Kustība par tiesībām un brīvībām”, kura tikusi raksturota kā pamatīgs korupcijas perēklis; viens no tās līderiem, preses magnāts Deļans Pejevskis iekļauts amerikāņu un britu Magņitska sankciju sarakstā. Visu šo spēku savstarpējās attieksmes korupcijas problēmas kontekstā un ideoloģiskās pretrunas radīja situāciju, kad ārkārtas vēlēšanas un īslaicīgas pagaidu valdības kļuva par Bulgārijas politikas ikdienu. 2021. gada novembra vēlēšanās uz politiskās skatuves parādījās jauns spēlētājs – ultranacionālistiskā, antirietumnieciskā un prokremliskā partija „Atdzimšana”, kas kopš tā laika tikai pieņēmusies spēkā. Pēc 2023. gada aprīļa vēlēšanām tika panākta vienošanās starp divu antikorupcijas partiju „Mēs turpinām pārmaiņas” un „Demokrātiskā Bulgārija” apvienību un partiju GERB par rotācijas valdības izveidi. Pirmos deviņus mēnešus premjera amatā būtu apvienības pārstāvis Nikolajs Denkovs, bet vicepremjeres un ārlietu ministres amatā – GERB pārstāve Marija Gebriela. Pēc tam viņi uz deviņiem mēnešiem samainītos amatiem. Taču pēc pirmā cikla vienošanās izjuka, tas noveda pie kārtējām ārkārtas vēlēšanām šī gada jūnijā, kuras jau atkal nedeva koalīciju veidot spējīgu parlamentu. Un, jāteic, arī 27. oktobris nav nesis kvalitatīvas izmaiņas likumdevēja sastāvā. Daža partija mandātu vai divus ieguvusi, cita – zaudējusi, taču kopumā GERB saglabā stabilu pirmo pozīciju, divu antikorupcijas partiju apvienība – otro, „Atdzimšanas” ultranacionālisti – trešo. Politikas vērotāji spriež, ka vienīgais, kas varētu piespiest bulgāru politiķus tomēr izveidot kādu darboties spējīgu valdību, ir apstākļu spaids: ieilgušais nestabilitātes periods apdraud valsts piekļuvi Eiropas Savienības fondiem, kā arī jau divreiz licis pārcelt pievienošanos eiro zonai un pilnvērtīgu Bulgārijas dalību Šengenas līgumā. Vai Gruzija iet Krievijas pēdās? Oficiālie 26. oktobrī notikušo Gruzijas parlamenta vēlēšanu rezultāti vēsta, ka ar apmēram 54% balsu uzvaru tajās guvusi arī līdz šim pie varas bijusī partija „Gruzijas sapnis”. Oligarha Bidzinas Ivanišvili dibinātais politiskais spēks valda Tbilisi kopš 2012. gada, tai skaitā kā vairākuma valdība – kopš 2016. g. Tiesa, nav sasniegts dažu partijas pārstāvju deklarētais priekšvēlēšanu mērķis – konstitucionālais vairākums, kas ļautu pēc patikas aizliegt opozīcijas partiju darbību. Šādi motīvi tikai vēlreiz apliecina, ka pamatotas ir bažas par „Gruzijas sapņa” un tā līdera, oligarha un miljardiera Bidzinas Ivanišvili tieksmi pārvērst Gruziju par autoritāru valsti ar orientāciju uz Kremli un tā īstenotajām politiskajām praksēm. Par to liek runāt līdzšinējie procesi, pieņemot Krievijas ārvalstu ietekmes aģentu likumam radniecīgo Likumu par ārvalstu ietekmes caurskatāmību un gluži nesen arī seksuālo minoritāšu tiesības ierobežojošu likumdošanu. Pēc ārvalstu ietekmes caurskatāmības likuma pieņemšanas Eiropas Savienība apturēja Gruzijas iestāšanās procedūru. Tāpēc šīs vēlēšanas, kas var dot „Gruzijas sapnim” mandātu līdzšinējās politikas turpināšanai, tiek uzlūkotas kā izšķirošas valsts turpmākajai ģeopolitiskajai virzībai – uz integrāciju Eiropas Savienībā, vai uz Krievijas satelīta orbītu. Valdošās partijas priekšvēlēšanu aģitācija bija piesātināta ar antieiropeiskiem un antirietumnieciskiem motīviem, ar biedēšanu, ka Rietumos pastāvot slepena kara kurinātāju partija, kas to vien gaidot, lai ievilktu Gruziju karā pret Krieviju. Kas attiecas uz vēlēšanu norisi, tad starptautiskie vēlēšanu novērotāji teju visi kā viens piesauc aizdomas par balsu pirkšanu, vēlētāju iebiedēšanu un valdošās partijas organizētus viltojumus – vairākkārtēju balsošanu un vairāku biļetenu mešanu urnās. Svētdien Gruzijas prezidente Salome Zurabišvili pielīdzināja notikušās vēlēšanas Krievijas speciālajai operācijai un aicināja opozīcijas atbalstītājus iziet ielās. Pirmdienas vakarā desmiti tūkstošu pildīja Rustaveli prospektu pie parlamenta ēkas mierīgā protesta akcijā, pieprasot vēlēšanu rezultātu atcelšanu, respektīvi, atkārtotas vēlēšanas. Toties Ungārijas premjers Viktors Orbans, kurš pirmdien ieradās Tbilisi sveikt līdzīgi domājošos gruzīnu politikāņus ar uzvaru, visu notikušo slavēja, atkārtojot „Gruzijas sapņa” vēstījumus. 29. oktobrī Gruzijas Centrālā vēlēšanu komisija paziņoja, ka organizēs balsu pārskaitīšanu pēc nejaušības principa izraudzītos vēlēšanu iecirkņos – pa pieciem katrā no astoņdesmit četriem vēlēšanu apgabaliem. Sagatavoja Eduards Liniņš.   Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu.

„Chunga Chunga kelionė prasideda" - skelbia duetas „Deserted Island" ir džiaugiasi pagaliau galėdami pristatyti savo pirmąjį mini albumą. Jame - trys originalūs kūriniai ir trys labai eklektiškos jų remiksų variacijos iš Matias Aquayo, Fabrizio Marmmarella ir „In Flagranti".„Deserted Island" kuria ritmingą elektroniką, dainuoja pačių išgalvota kalba, kuri anot jų tarnauja kaip papildomas instrumentas, o didelė dalis jų darbo proceso vyksta per atstumą - pusė dueto gyvena Kaune, o kita pusė - Kopenhagoje.Smagu, kad pavyko juos abu pakalbinti gyvai LRT Opus studijoje ir susipažinti ne tik su brolių kūryba, bet ir su jais pačiais.Pažindinosi Rimvydas Černiauskas

Vasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti.Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasaules čempionātā hokejā Latvijas izlase sasniegusi grupu turnīra "ekvatoru" - četras spēles aizvadītas, trīs vēl priekšā. Vakar, 15. maijā, Latvijai ļoti svarīgā spēlē bezierunu zaudējums saviem tiešajiem konkurentiem Vācijai ar 1:8. Tas ir smagākais Latvijas zaudējums kopš 2018. gada turnīra, kad ar 1:8 nācās atzīt Somijas pārākumu. Vakar aina vēl pēc 1. perioda nebija tik slikta, lai arī Vācijai bija pārsvars, viņi bija vadībā vēl tikai 2:0 un no šāda rezultāta hokejā var atspēlēties ļoti ātri. Atspēlēšanos vācieši nepieļāva, 2. periodā aiz Latvijas vārtsargu mugurām nogādājot vēl piecas ripas. Latvijas labā goda vārti pasaules čempionātu debitantam Markusam Komulam. Spēli vērtē komandas kapteinis Kaspars Daugaviņš. Viņš, kā arī galvenais treneris Harijs Vītoliņš analizē, kā palīdzēt komandai saņemties nākamajām spēlēm.

Prienų gidė Rūta Rūtė nutarė šmaikščiai ir linksmai papasakoti apie tarpukario bendruomenės gyvenimą ir sugalvojo Marytės Bendoraitės lūpomis papasakoti apie vos 4 metus trukusį karinio miestelio gyvenimą. Teatralizuotas pasivaikščiojimas „Prienų karinis miestelis: meilė, košė ir taika“ atskleidžia, kokios reikšmės nepriklausomos Lietuvos kariuomenė turėjo miestelio bendruomenei.Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Brendo ilgai“, – apie jungtinį koncertą kalba jį pirmąsyk rengiantys eksperimentinio roko grupės „Arklio Galia“ bei tokio pat eksperimentinio punk džiazo kolektyvo „Chalat Jazz“ nariai. Šiemet naujus albumus išleidę muzikantai pasakoja, kad groja, nes... smagu. Smagu, pirmiausia, patiems. Lapkričio 24-ąją smagu, neabejotinai, bus ir abiems grupėms simboliškoje „Sodas 2123“ erdvėje, kur kolektyvai gros ne tik atskirai, bet ir kartu. Apie šį pasirodymą, apie „Chalat Jazz“ albumą „Nusirenk“ bei „Arklio Galios“ leidinius „Priešmirtinis gyvenimas“ ir „Gedulingi pietūs“ – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“ su grupių vokalistais Žilvinu Jagėla ir Mariumi Mockevičiumi.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Salantų regioninio parko patarėjas Modestas Šečkus pasakoja, kaip bendruomenės pastangomis buvo išardyta Salantų upės užtvanka, kurioje dabar neršia lašišos, šlakiai.Į Neries upę gražinta 16 lašišų ir 26 šlakiai. Lašišos ir šlakiai dirbtinai veisiami, tada paimami ikrai ir jau paaugę jauniklai išleidžiami į Lietuvos upes.Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Mindaugas Petkevičius aiškina, kad nors bukas – ne mūsų krašto medis, pastaruoju metu, pasikeitus gamtos sąlygoms, jie auginami ir Lietuvoje. Įdomu, kokios buko perspektyvos Lietuvoje?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Prie aikštelės“ studijoje – ryškiausia Lietuvos sporto žurnalistė Asta Žukaitė. Beveik pusantros valandos atviras pokalbis, įterpiant ir susitaikymo skambutį Linui Kleizai. Pokalbis apie darbą toksiškoje „Sport 1” atmoferoje, kosminę stažuotę ESPN bei draugystes ir konfliktus su krepšininkais. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Moterų trūkumas sporto žiniasklaidoje (00:00); Nematoma darbo sporto žiniose pusė (2:40); Astos sportas Nr.1 (11:00); Smagu mokėti už bilietą (12:00); Nauji Astos iššūkiai (15:00); Magiška patirtis ESPN televizijoje (17:15); Misija neįmanoma: gauti bilietai į NBA finalą (34:40); Pirmieji Astos krepšinio čempionatai (37:45); Torontas, Venesueala, Mikaitis ir Miklovo koncertas (39:20); Beprotiškos emocijos darbe (42:40); Krepšininkų požiūris į moteris žurnalistes (46:20); Žurnalistų emocijos – profesionalu ar ne? (48:35); Nemaloniausia Lietuvos rinktinė (51:35); Astos pamokos Karoliui (55:00); Kai tampi geresniu, nei iš tikrųjų esi (59:10); Astos konfliktas su Kleiza (1:00:58); Skambutis Kleizai laidoje (1:05:56); Netikėtas susitikimas su Jonu Kazlausku (1:08:20); Abipusė krepšininkų ir žurnalistų (ne)pagarba (1:10:20); Aukščiausias Karinos Kvašniovos pilotažas (1:17:15); Astos karjeros highlightai ir pokalbis su Romanovu (1:19:06); Toksinė atmosfera Sport1 televizijoje (1:20:50); Kosminiai LKL reitingai ir būsimi Astos darbai (1:28:39).

Pusė iš gausios šeimynos – šešiolikmečiai! Eglė juokiasi matydama išsiplėtusias aplinkinių akis. Bet šie skaičiai gąsdina tik svetimus. Eglei su vyru tai sąmoningas pasirinkimas ir kelias taip kurti savo gyvenimą – su kibiru bulvių per dieną, dramom, netylančiu triukšmu bei dideliu kiekiu meilės ir džiaugsmo.Ved. Lavija Šurnaitė

Par smagu tēmu runāt viegli – tā horeogrāfi raksturo jauno baleta izrādi „Divi metri”. Vispirms radīts, iemarinēts un tagad pasniegts gardi kūpošs, arī tā var teikt par jauno izrādi, ko bijis paredzēts rādīt jau decembrī. Trīs horeogrāfu Elzas Leimanes, Antona Freimana un Aivara Leimaņa radītais balets pirmizrādi piedzīvo 30.septembrī Latvijas Nacionālās operas un baleta Jaunajā zālē. Baleta izrādi veido divi viencēlieni un Aivara Leimaņa radīta etīde – eksperiments ar obligātajiem noteikumiem, ievērot 2 m distanci. Izrāde tapusi sadarbībā ar scenogrāfu Andri Freibergu, kostīmu mākslinieci Kristīni Pasternaku un gaismu mākslinieku Kārli Kaupužu. Skan fragments no baleta, jo baleta izrādē „Divi metri” skan arī runāts vārds. Dejotāji atklāj emociju gammu, esot izolētiem no ierastā darba ritma, no sastapšanās ar skatītājiem, saīsinot jau tā savu īso dejotāja skatuves mūža. Latvijas Nacionālā baleta mākslinieciskais vadītājs Aivars Leimanis, kurš ir arī viens no horeogrāfiem šai izrādei, atklāj, kā tapis balets „Divi metri”, ko veido divi viencēlieni horeogrāfu Elzas Leimanes un Antona Freimana radīti. Elza Leimane savam darba izmantojusi Kaspara Kurdeko oriģinālmūziku. Viņa viencēlienā „Līdzcilvēks”, atklāj dejotāja ļoti personiskas sajūtas, kā jutās izolācijā, kas bija nozīmīgs, cik svarīgs līdzcilvēks. Horeogrāfe Elza Leimane spēles laukumu sadalījusi divās daļās, arī skatītāji sēž dejas grīdai abās pusēs, bet vispirms par izrādes ceļu pie skatītāja. Lai atdalītu pirmo viencēlienu no otrā, kas horeogrāfa Antona Freimana ziņā, Aivars Leimanis radījis asprātīgu miniatūru no „Apburtās princeses” un „Gulbju ezera”. Horeogrāfa Antona Freimana viencēliens „Go! Go! Go!” veido izrādes trešo daļu. Tajā horeogrāfs runā par diktātu un pakļaušanos diktātam, arī par to, kā būtu jāizskatās epidemioloģiski ideāli pasargātam dejotājam. Ar humoru par nopietno, arī tā var teikt par izrādi, kurā ieraugām baleta mākslinieka pieredzi pandēmijas laikā.    

LRT OPUS goes „Mafitishei“! Šiandien studijoje – paplūdimys ir bangos. Smėlio, vėjo bei minčių į laidą „Dienos pulsas“ atsineša grupės „shishi“ narės: Giedrė Nalivaikaitė-Maria Rosa ir Kamilė Griušytė-Benadetta. Apie naująjį, skaudulius koduojantį albumą, blizgesį scenoje ir introversiją (galbūt) kasdienybėje bei koncertą „Vasaros Terasoje“ ir kalbamės. Kaip ten „shishi“ sako: bosas, būgnai, gitara, trijų choras ir voila! Ved. Kristupas Naraškevičius

Labas, BreakingFit podkasto klausytojau ar klausytoja. Smagu, kad randi laiko visam šiandieniniam chaose paklausyti įkvepiančių žmonių pokalbių ir galbūt tuo pačiu sužinai kažką naujo. Mus jie tikrai įkvepia ir skatina toliau judėti dvigubu greičiu! Tai kaip jau supratot, kalbėjome su asmeniniu ir fizinio rengimo treneriu Andrium Daškum. Kad ir kaip norėjosi aplankyti Andrių Šiauliuose, kur jis ir gyvena bei treniruoja, karantinas yra karantinas. Kas Andriaus nežino, jis ne tik turi daug patirties įvairių sportinių šakų atletų rengime, atsistatyme po traumų, yra jau gerai tarp Lietuvos „crossfiterių” žinomo sporto klubo savininkas, bet ir sėkmingas atletas, įvairiose +35 metų CrossFit varžybose Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse užimantis aukštas pozicijas. Tad pakalbėti turėjom apie ką. - Pradėjom apie sporto verslą. Man buvo labai įdomu, kaip išgyvena šią COVID-19 krizę Andrius ir jo veikla, kokie dalykai dedasi jo galvoje, kokios mintys aplanko galvojant apie ateity. - Kalbėjome apie sportą namuose, motyvaciją ir perdegimą. - Taip pat apie Andrių nesenai užklupusią traumą, po kurios tris dienas sunkiai bepajudėjo. Kaip tai įvyko, kaip tvarkėsi su tuo, kai pagalba riboja karantinas, kokia diagnozė ir ką su tuo daryti. Paklausykit ir pasimokykit iš Andriaus! - Aptarėm ir jo kaip atleto rutiną, kai amžius darosi svarbus. Į kokius dalykus tenka daugiau atkreipti dėmesį, kokios jo fizinės savybės labiausiai dėl to nukenčia. Taip pat ir apie vieną svarbiausių, jo manymu, psichologinių aspektų ruošiantis varžyboms, kurį Andrius laiko savo pranašumu. - Žinoma, negalėjau nepaliesti ir sporto klubo ideologijos ir jo kaip atleto, trenerio ir klubo savininko ateities planų. Įdomu? Važiuojam!

Studijā notikumus komentē vēstures doktors un politologs Ojārs Skudra. Trampa „medības” un Blumberga starts Vakar ASV Kongresā notika pirmās publiskās liecinieku noklausīšanās prezidenta Donalda Trampa impīčmenta izmeklēšanas procesā. Liecināja pašreizējais ASV vēstnieks Ukrainā Bils Teilors un viens no ārlietu dienesta augstākā ranga darbiniekiem Džordžs Kents. Vēstnieks Teilors atstāstīja kāda sava dienesta līdzstrādnieka teikto, kurš bijis liecinieks telefonsarunai, kad Savienoto Valstu vēstnieks Eiropas Savienībā Gordons Sondlends sazvanījies ar prezidentu Trampu no kāda Kijevas restorāna. Sondlends esot ziņojis prezidentam, ka „ukraiņi ir gatavi virzīties uz priekšu” izmeklēšanā par tēva un dēla Baidenu darbību Ukrainā. Atgādinot – bijušais viceprezidents Džo Baidens ir viens no spēcīgākajiem Demokrātiskās partijas kandidātiem nākamā gada prezidenta vēlēšanām. Vēstnieka Teilora liecība nav tiešs pierādījums, taču, ja tā apstiprinātos, izklaušinot vēstnieku Sondlendu vai pagaidām anonīmo vēstniecības darbinieku, vairs nebūtu noliedzama tieša prezidenta Trampa iesaiste mēģinājumos panākt Baidenu darbības izmeklēšanu Ukrainā. Savukārt diplomāts Kents pauda viedokli, ka prezidenta Trampa privātais jurists Rūdijs Džuliani izvērsis nomelnošanas kampaņu pret bijušo Savienoto Valstu vēstnieci Kijevā Mariju Jovanoviču, kura, Trampaprāt, simpatizējusi Baideniem. Tikām cīņā par prezidenta posteni iesaistījies vēl viens spilgts kandidāts – multimiljardieris, finanšu, mediju un informācijas tehnoloģiju koncerna Bloomberg L.P. dibinātājs Maikls Blūmbergs. Šobrīd 77 gadus vecais Blūmbergs no 2002. līdz 2013. gadam bija Ņujorkas mērs, ieņemot šo amatu trīs termiņus pēc kārtas. Ievēlēts kā Republikāņu partijas kandidāts, otrā termiņa vidū Blūmbergs kļuva par bezpartejisku politiķi. Par mediju magnāta ambīcijām kļūt par Baltā nama saimnieku baumoja jau pirms 2012. un 2016. gada prezidenta vēlēšanām. Sevišķi intensīvas šīs runas kļuva pēc tam, kad 2018. gadā Blūmbergs atjaunoja darbību Demokrātiskajā partijā un ieguldīja apmēram 100 miljonus tās Kongresa priekšvēlēšanu kampaņā. Vēl oktobra sākumā Blūmbergs gan noliedza plānus kandidēt prezidenta vēlēšanās, taču 7. novembrī paziņoja, ka piedalīsies gan, un 11. novembrī iesniedza oficiālu pieteikumu dalībai Demokrātiskās partijas priekšvēlēšanās Alabamas štatā. Jāpiebilst, ka arī Hilarija Klintone izteikusies, ka viņas kandidatūra gaidāmajās vēlēšanās nav izslēgta.   Dienvidamerika protestu viļņos Pēdējo mēnešu procesus Dienvidamerikā jau salīdzina ar „Arābu pavasara” kustību no 2010. līdz 2012. gadam. Daudzviet konkrētu un samērā otršķirīgu iemeslu izraisīta, sabiedrības neapmierinātība izlauzusies uz āru, atklājot dziļākas un ilglaicīgākas sociālekonomiskās problēmas. Pašreizējā Dienvidamerikas politisko satricinājumu bilance izskatās šādi: Paragvajā masu protestus augustā izraisīja informācija, ka prezidenta Mario Abdo Benitesa valdība slepenās sarunās piekritusi neizdevīgam līgumam ar kaimiņvalsti Brazīliju par abu valstu kopīgās Itaipu hidroelektrostacijas ražotās elektroenerģijas izmantošanas noteikumiem. Opozīcija ir uzsākusi impīčmenta procesu pret prezidentu Abdo, kas šobrīd tuvojas noslēgumam. Peru prezidenta Martina Viskarras lēmums septembra beigās atlaist Kongresu, kuru valsts galva vaino tiesu sistēmas korupcijas piesegšanā, izraisīja parlamenta atbalstītāju demonstrācijas un sadursmes ar policiju. Bolīvijā pēc 19 dienas ilgušiem masu protestiem un ģenerālstreika daļā valsts no amata atkāpies radikāli kreisais prezidents Evo Moraless, kurš savu kandidēšanu uz ceturto prezidentūras termiņu 20. oktobra vēlēšanās panāca ar konstitucionālām manipulācijām un tika turēts aizdomās par vēlēšanu rezultātu viltošanu. Atkāpšanās notika pēc policijas un bruņoto spēku vadības aicinājuma. 12.novembrī pametis valsti, Moraless saņēmis politisko patvērumu Meksikā. Vardarbīgus masu protestus Ekvadorā oktobra pirmajā pusē izraisīja valdības lēmums pārtraukt 40 gadus īstenoto degvielas subsidēšanu. Akcijas turpinājās, arī kad lēmums tika atcelts, un izbeidzās tikai pēc tam, kad prezidents Lenins Moreno noslēdza īpašu vienošanos ar iedzimto cilšu vadoņiem. Taču visvardarbīgākie protesti kopš 19. oktobra turpinās Čīlē, kur prezidenta Sebastiana Piņeras valdība, izmantojot kopš Augusto Pinočeta laikiem spēkā esošus likumus, raidījusi pret protestētājiem armijas spēkus. Sadursmju rezultātā 18 cilvēki zaudējuši dzīvību, tūkstoši arestēti, un starptautiskās organizācijas paudušas bažas par cilvēktiesību pārkāpumiem. Arī Čīlē protesti neapsīkst par spīti tam, ka konkrētais iegansts – sabiedriskā transporta biļešu cenu un elektroenerģijas tarifu celšana – ticis novērsts.   Spānijas parlamenta vēlēšanu rezultāti Ceturtās parlamenta vēlēšanas Spānijā četru gadu laikā nav nesušas cerēto politisko stabilitāti. Līdz šim valdošā Spānijas Sociālistiskā strādnieku partijai gan joprojām ir lielākā frakcija kā parlamenta apakšpalātā – Deputātu Kongresā – tā augšpalātā – Senātā; tomēr līdz vairākumam tai pietrūkst apmēram trešdaļas deputātu vietu. Krietni veiksmīgākas nekā iepriekšējās vēlēšanas aprīlī šīs bijušas sociālistu galvenajiem konkurentiem – labēji konservatīvajai Tautas partijai, kas atguvusi agrāk zaudētās pozīcijas. Savukārt galvenie ieguvēji šajās vēlēšanās ir radikāli labējie – partija "Vox", kuras programmā dominē antimigrācijas, Franko diktatūras attaisnošanas un katalāņu secesijas kustības radikālas apspiešanas motīvi. "Vox" tagad ir trešā lielākā frakcija Kongresā. Smagu sagrāvi vēlēšanās cietusi centriskā Pilsoņu partija, kuras vadība pēdējos mēnešos centās īstenot labējāku politiku, sevišķi Katalonijas secesijas jautājumā. Aprēķins neattaisnojās, jo partijas elektorāts vienkārši pārgāja pie citiem līdzīgu programmu sludinošiem spēkiem – Tautas partijas un "Vox". Nav piepildījušies tūlīt pēc vēlēšanām izskanējušie pieņēmumi par iespējamu „lielo koalīciju” – sociālistu un konservatīvo kopīgu valdību. Tomēr koalīcijas valdība – pirmā Spānijas vēsturē kopš demokrātijas atjaunošanas 1978. gadā; visticamāk, būs. 12. novembrī par koalīcijas līguma noslēgšanu paziņoja Sociālistiskā strādnieku partija un radikāli kreisā alianse "Unidas Podemos" – „Vienoti Varam”, parasti dēvēta vienkārši Podemos. Lai arī vēl nesen sociālistu līderis, premjerministrs Pedro Sančess izteicās, ka nevarētu naktīs mierīgi gulēt, ja viņa kabinetā būtu Podemos ministri, tagad abi spēki, neredzot citu iespēju, likuši domstarpības pie malas. Tiesa, arī sociālistu un Podemos blokam līdz nepieciešamajam 176 balsu vairākumam Kongresā pietrūkst 21 balss, kuru varētu nodrošināt mazāko etnisko un reģionālo partiju atbalsts.

Tai yra tema, kurią šįkart judina „Vasaros popietės“ vedėjai – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė. Laidos vartus praveriame kartu su iš paskiausio dakaro ralio grįžusiu Baliu Bardausku, kuris savo karjerą sporte pradėjo nuo fizinio lavinimo mokytojo duonos, iš kurios žengė į verslą ir traukdamas į dar didesnę ne komforto zoną pasuko į dakaro ralį. Krūvos išbandymų, kelionės vienuj vienam po dykynes, kurios begalės negandų ir įvairiausių iššūkių, vieno tokių neatlaikė abi Balio rankos – iš paskiausio dakaro, sportininkas, verslininkas ir dvijų vaikų tėvas grįžo abiem sulaužytomis rankomis. „Prieš spausdmas „SOS“ mygtuką ilgai nesvarsčiau – aš savo dakaro ralį įveikiau“ sako sportininkas, dabar rengiantis moto sporto varžybas, trasas ir besišypsodamas augina du vaikus. Kita laidos dalis – Rytis Stankevičius – moto sporto entuziastas, įkūręs softenduras.lt organizaciją, kur keliavimui ir bekeliai skirti motociklai per 24 valandas įveikia 1000 arba 500 kilometrų. Išskirtinės lenktynės, analogų neturinti koncepsija, kur nugalėtojai visi! Per pastarajį sezoną Rytis įveikęs 8000 kilometrų per Lietuvos dykynes, laukus ir takus, sukūrė išskirtines trasas, nulėmusias naujus posūkius pasaulio endūro keliavimo tipo klotus. Patarimais keliaujantiems dalijasi patyręs Lietuvos ir užsienio šalių kelių vilkas – Remigijus Kaniava – nuolatos kelyje esantis vyras pastebi, jog tiek automobiliu, pėsčiomis ir motociklu ar dviračiu geriausias kelias yra kelias link Alantos. Remigijus nevengia komplimentų Lietuvos kraštovaizdžiui ir jos išskirtinumams, kuriuos pamatyti galima keliaujant motociklu ir tokiu būdu kaskart atrasti vis iš naujo pasiruošusią kiekvieną poilsiautoją priimti Lietuvą. Smagu, jog keliavimo infrastruktūra motociklais yra pakankamai gera – apstu stovyklaviečių, sustojimo aikštelių ir kelių kokybė, kas iš esmės kviečia pasigarsinti LRT RADIJĄ ir keliauti ieškoti savo mėgstamiausių vietų kartu su „Vasaros popiete“.

Straipsnis: http://bit.ly/2F0Cdv5 Aš nuolat stebiu ir ieškau tokių žmonių (role model), kurie sugeba ne tik pakelti DIDELIUS PINIGUS, bet ir išlaikyti SVEIKĄ kūną, sielą, protą... ne tik pakelti pinigus, bet ir sukurti gražius santykius, turėti laiko šeimai, sau... Tokių, "sėkmingųjų", kurie pakėlė didelius verslus, bet SUVARĖ savo sveikatą, šeimą, sėdi ant kokso ar alkoholio (nes nesugeba susitvarkyti su stresu) - aplink pilna... tai NĖRA SĖKMĖ. Tai gyvenimo katastrofa. Žiūrim į juos ir varvinam seilę, kai jie važinėja su prabangiais automobiliais, leidžia laiką vilose ar 5 žvaigždučių viešbučiuose... bet realiai, visa kita - gyvenimas, santykiai, vidinė būsena, šeima, sveikata - visiškai fucked up. Smagu, kad atsiranda tokių žmonių, kaip Jack Dorsey (aprašytas šiame straipsnyje), kurie TURI PROTO pasirūpinti ir savo gera vidine būsena. Gaila, kad tokių žmonių dar kol kas nedaug (arba jų nesimato). Lietuvoje tokių išvis vienetai... Dar viena tokį buvau radęs - tai Ray Dalio, milijardierius, vieno didžiausių hedge fund valdytojų, kuris irgi medituoja du kartus per diena. Prisiminiau, kai Gary Vaynerchukas darė su juo interviu (https://youtu.be/itA-0JUTPMw), tai pasimatė kontrastas, kai iš vieno jaučiasi tokia ramybė, balansas, o kitas - toks šokinėjantis, dėmesio nesugebantis sukoncentruoti berniukas, kartojantis, kad chaosas yra jo prigimtis ir jis negalėtų ramiai pamedituoti 15 minučių. Vienu žodžiu, paskaičiau šį straipsnį ir supratau, kad būtent tokius žmones reikėtų sekti... tokiais reikėtų žavėtis, o ne tais, kurie nuprotėję nuo pinigų, atidavė dėl jų viską ir vaidina "sėkmingus". Tai NĖRA sėkmė. Tai verta užuojautos. Ką manai? IR IŠ KITOS PUSĖS - visi dvasiniai "nupušėliai", kurie visai nesugeba pakelti pinigų (nes tai nedvasiška), irgi nekelia jokio susižavėjimo. "Oi, man pinigų nereikia, aš tik į dvasiškumą" - taip pat apgailėtina. Aš tokius žmones matau taip: nesugebu susitvarkyti su žemišku gyvenimu, tad gal bet šitoj srity (dvasinėj) kas nors išeis ir nebūsiu visiškas nevykėlis. Tokie pamąstymai. Jei trumpai, moralas toks - BALANSAS... ir viena, ir kita, neapleidžiant nė vieno! Mindaugas

Vairāku dienu garumā rubrikā "Īstenības izteiksme" skanējis raidījumu cikls „Slepkava brīvsolī”. Sākotnēji balstīts uz vienu salīdzinoši senu noziegumu Saulkalnē, tas raisījis daudz plašāku jautājumu loku. Kāpēc tik daudz slepkavību neizdodas atklāt, bet izmeklēšana ir atvērta gadiem? Vai šo situāciju ir iespējams uzlabot? Un kā panākt, lai sodu saņemtu īstais slepkava, kura vaina patiešām ir pierādīta, un par to nav šaubu? „Krustpunktā” pievēršamies izmeklēšanas procesiem Latvijā. Kopš 2005.gada neatklātas ir gandrīz pustūkstoš slepkavību. Studijā: no Valsts policijas Organizētās noziedzības apkarošanas pārvaldes Andrejs Siņāvins, Ģenerālprokuratūras Krimināltiesiskā departamenta virsprokurors Arvīds Kalniņš, Augstākās Tiesas krimināllietu departamenta  senators Artūrs Freibergs, zvērināta advokāte Alla Juraša, kā arī žurnāliste, „Slepkava brīvsolī” autore Zane Mače.

Vairāku dienu garumā rubrikā "Īstenības izteiksme" skanējis raidījumu cikls „Slepkava brīvsolī”. Sākotnēji balstīts uz vienu salīdzinoši senu noziegumu Saulkalnē, tas raisījis daudz plašāku jautājumu loku. Kāpēc tik daudz slepkavību neizdodas atklāt, bet izmeklēšana ir atvērta gadiem? Vai šo situāciju ir iespējams uzlabot? Un kā panākt, lai sodu saņemtu īstais slepkava, kura vaina patiešām ir pierādīta, un par to nav šaubu? „Krustpunktā” pievēršamies izmeklēšanas procesiem Latvijā. Kopš 2005.gada neatklātas ir gandrīz pustūkstoš slepkavību. Studijā: no Valsts policijas Organizētās noziedzības apkarošanas pārvaldes Andrejs Siņāvins, Ģenerālprokuratūras Krimināltiesiskā departamenta virsprokurors Arvīds Kalniņš, Augstākās Tiesas krimināllietu departamenta  senators Artūrs Freibergs, zvērināta advokāte Alla Juraša, kā arī žurnāliste, „Slepkava brīvsolī” autore Zane Mače.

Kritinis žvilgsnis į elektroninę muziką yra greičiau perspėjimas dėl mūsų aplinkos akustinės taršos pavojaus, nei abejonė, kad naujų technologijų dėka gimstanti muzika menine prasme bevertė. Popmuzikos pasaulyje šiuo metu yra tokia gausybė įvairialypės muzikos, kad jau metas apie ją kalbėti pasitelkiant estetines ir vertybines kategorijas. Smagu, kad pastaruoju metu gausėja įdomių, netikėtų darbų. Vienas jų – Roberto Žutauto „Ramybės jūra“ – skambės laidoje (nuo 41:05).Tradiciniuose lietuviškos muzikos puslapiuose – Osvaldo Balakausko (00:25), Vytauto Laurušo (46:33) ir Šarūno Nako (52:07) 2006–2009 metais sukurtų kūrinių fragmentai.

Kritinis žvilgsnis į elektroninę muziką yra greičiau perspėjimas dėl mūsų aplinkos akustinės taršos pavojaus, nei abejonė, kad naujų technologijų dėka gimstanti muzika menine prasme bevertė. Popmuzikos pasaulyje šiuo metu yra tokia gausybė įvairialypės muzikos, kad jau metas apie ją kalbėti pasitelkiant estetines ir vertybines kategorijas. Smagu, kad pastaruoju metu gausėja įdomių, netikėtų darbų. Vienas jų – Roberto Žutauto „Ramybės jūra“ – skambės laidoje (nuo 41:05).Tradiciniuose lietuviškos muzikos puslapiuose – Osvaldo Balakausko (00:25), Vytauto Laurušo (46:33) ir Šarūno Nako (52:07) 2006–2009 metais sukurtų kūrinių fragmentai.

Antroje unikalaus Berlyno fonogramų archyvo įrašams skirtoje laidoje skamba ir vaško ritinėliuose, ir magnetofono juostoje įrašyta autentiška įvairių pasaulio tautų muzika. Išgirsime ir tame archyve saugomų, 1909 metais užfiksuotų lietuviškų sutartinių įrašus.Smagu, kai dideliame pasaulyje randame ir lietuviškos muzikos aidų. Gi Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1946-1947 metais sukurti kūriniai – Juozo Strolios dainos (nuo 0:35 ir 51:35) bei fragmentas iš Juliaus Gaidelio simfoninės poemos „Jūratė ir Kastytis“ (47:31). Toji muzika taipogi yra skambėjusi Lietuvoje ir toli už jos ribų. Skamba ji ir dabar.

Antroje unikalaus Berlyno fonogramų archyvo įrašams skirtoje laidoje skamba ir vaško ritinėliuose, ir magnetofono juostoje įrašyta autentiška įvairių pasaulio tautų muzika. Išgirsime ir tame archyve saugomų, 1909 metais užfiksuotų lietuviškų sutartinių įrašus.Smagu, kai dideliame pasaulyje randame ir lietuviškos muzikos aidų. Gi Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1946-1947 metais sukurti kūriniai – Juozo Strolios dainos (nuo 0:35 ir 51:35) bei fragmentas iš Juliaus Gaidelio simfoninės poemos „Jūratė ir Kastytis“ (47:31). Toji muzika taipogi yra skambėjusi Lietuvoje ir toli už jos ribų. Skamba ji ir dabar.

„Jaunieji maestro“ II dalis. „Kviečiu į puikaus Vilniaus Lyros muzikos mokyklos koncerto „Jaunieji maestro” koncertą. Praeitą kartą mes nespėjome išklausyti visų šios mokyklos jaunųjų muzikantų ir sužinoti apie juos daug įdomių dalykų. Smagu klausytis pirmuosius žingsnius scenoje žengiančių, Vilniaus Lyros muzikos mokyklos mokinių. Jie taip jautriai muzikuoja, jų valdomi muzikos instrumentai priverčia suklusti ir išgirsti visus kompozitorių sumanymus. Vaikai studijuoja klasikinės muzikos paslaptis. Ar gali būti kas gražiau šioje žemėje. Man, Kolombinai kaip manau ir visiems radijo „Klasika” klausytojams nėra nieko gražesnio, kaip išgirsti klasikinę muziką atliekančius vaikus.

„Jaunieji maestro“ II dalis. „Kviečiu į puikaus Vilniaus Lyros muzikos mokyklos koncerto „Jaunieji maestro” koncertą. Praeitą kartą mes nespėjome išklausyti visų šios mokyklos jaunųjų muzikantų ir sužinoti apie juos daug įdomių dalykų. Smagu klausytis pirmuosius žingsnius scenoje žengiančių, Vilniaus Lyros muzikos mokyklos mokinių. Jie taip jautriai muzikuoja, jų valdomi muzikos instrumentai priverčia suklusti ir išgirsti visus kompozitorių sumanymus. Vaikai studijuoja klasikinės muzikos paslaptis. Ar gali būti kas gražiau šioje žemėje. Man, Kolombinai kaip manau ir visiems radijo „Klasika” klausytojams nėra nieko gražesnio, kaip išgirsti klasikinę muziką atliekančius vaikus.

Linksmybės, ypač tarp jaunų žmonių, vis rečiau įsivaizduojamos be narkotikų. Prarastų meilių ar gyvenimo nesėkmių skausmas bandomas „gydyti“ narkotinėmis medžiagomis. Narkotikai imami sieti su gera nuotaika, nuotykiais, seksualiniu patrauklumu, atsipalaidavimu. Smagu, kol vieną rytą atsėlina suvokimas: „Be jų nebegaliu gyventi“.Kas ir kaip sugundo išbandyti kvaišalus? Kaip jie veikia? Ar priklausomybės pavojus tikras ar tiesiog tėvelių gąsdinimas?Laidos viešnia – psichologė dr. Jurgita Narmontienė.

Linksmybės, ypač tarp jaunų žmonių, vis rečiau įsivaizduojamos be narkotikų. Prarastų meilių ar gyvenimo nesėkmių skausmas bandomas „gydyti“ narkotinėmis medžiagomis. Narkotikai imami sieti su gera nuotaika, nuotykiais, seksualiniu patrauklumu, atsipalaidavimu. Smagu, kol vieną rytą atsėlina suvokimas: „Be jų nebegaliu gyventi“.Kas ir kaip sugundo išbandyti kvaišalus? Kaip jie veikia? Ar priklausomybės pavojus tikras ar tiesiog tėvelių gąsdinimas?Laidos viešnia – psichologė dr. Jurgita Narmontienė.

Geležinkelių aistruolių judėjimas yra populiarus tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose Vakarų šalyse. Per keliones domimasi geležinkelio istorija, riedmenimis, industriniu paveldu. Geležinkelių aistruoliams labai svarbios profesionalios fotosesijos, kurių metu traukinys gali būti net stumdomas pirmyn atgal. Gaudant unikalias akimirkas, stengiamasi geležinkeliais nuriedėti kuo daugiau kilometrų. Užsienyje geležinkelių aistruoliai įkuria privačius muziejus, laisvu laiku restauruoja seną geležinkelio techniką. Jiems nesuvokiama, kaip ją galima atiduoti į metalo laužą. Juk nebus ko palikti savo anūkams, iš kur daugiau sužinoti apie geležinkelių istoriją?O Lietuvoje? Mes, pavyzdžiui, žengiame tik pirmuosius žingsnius industrinio turizmo link. Kol kas mūsų šalyje tokios ekskursijos retos ir jomis domisi tik užsieniečiai. Kodėl? Brangu? Taip! Bet pamėginti verta. Neseniai Lietuvoje lankėsi pramoninių geležinkelių aistruoliai iš Olandijos, kurie penkias valandas keleiviniu traukiniu riedėjo nutiestais Vilniaus geležinkelių keliais po jo apylinkes, užsukdami net į Gerosios Vilties pramoninį rajoną. Smagu šalia traukinio matyti važiuojančius troleibusus, šaligatviais einančius žmones. Tokiu būdu Vilnius pamatomas kitoks, neįprastas. Ir Lietuvą galima atrasti kitaip. Laidoje kartu su mumis keliauja ir pasakoja kelionių geležinkeliais organizatorius Udrius Armalis.

Geležinkelių aistruolių judėjimas yra populiarus tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose Vakarų šalyse. Per keliones domimasi geležinkelio istorija, riedmenimis, industriniu paveldu. Geležinkelių aistruoliams labai svarbios profesionalios fotosesijos, kurių metu traukinys gali būti net stumdomas pirmyn atgal. Gaudant unikalias akimirkas, stengiamasi geležinkeliais nuriedėti kuo daugiau kilometrų. Užsienyje geležinkelių aistruoliai įkuria privačius muziejus, laisvu laiku restauruoja seną geležinkelio techniką. Jiems nesuvokiama, kaip ją galima atiduoti į metalo laužą. Juk nebus ko palikti savo anūkams, iš kur daugiau sužinoti apie geležinkelių istoriją?O Lietuvoje? Mes, pavyzdžiui, žengiame tik pirmuosius žingsnius industrinio turizmo link. Kol kas mūsų šalyje tokios ekskursijos retos ir jomis domisi tik užsieniečiai. Kodėl? Brangu? Taip! Bet pamėginti verta. Neseniai Lietuvoje lankėsi pramoninių geležinkelių aistruoliai iš Olandijos, kurie penkias valandas keleiviniu traukiniu riedėjo nutiestais Vilniaus geležinkelių keliais po jo apylinkes, užsukdami net į Gerosios Vilties pramoninį rajoną. Smagu šalia traukinio matyti važiuojančius troleibusus, šaligatviais einančius žmones. Tokiu būdu Vilnius pamatomas kitoks, neįprastas. Ir Lietuvą galima atrasti kitaip. Laidoje kartu su mumis keliauja ir pasakoja kelionių geležinkeliais organizatorius Udrius Armalis.

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai.Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai.Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.

Paskutinės dainos mano blogui skrieja iš gimtojo Kauno. Aną penktadienį „Gargaro“ sienas vertę Kastis Torrau ir Donatello, esminiai „Exit“ įkrovėjai ir išlydėtojai, grotuvų senbuviai ir Sasha idėjomis papirkę jaunuoliai. Smagu, kad rado laiko ir tokiam tam tikra prasme nišiniam projektui, kaip Dubauskaitė, o dar smagiau, kad dalinasi visiškai išskirtiniu savo studijos turiniu ir sava šiemet užgyventa produkcija.

Vaiperis tikrai žino, nes sakiau jam šimtą kartų, kad „Ritmo kovos“ man yra laukiamiausias įvykis Lietuvos muzikoje. Smagu pačiai sau, kad stebėjau visas trejas iki šiol vykusias, ir tikrai nežadu praleisti kitą penktadienį „Satta Outside“ griaudėsiančio tarptautinio čempionato.