Podcasts about lengvai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl naudinga mokytis naujos kalbos ir kaip paprasčiau jos išmokti?Kaip filmo „Los Andželas slaptai“ garso takelyje linksmos nuotaikos dainelės virsta kalėdiniu kriminalu?Kauno fotografijos galerijoje šiuo metu galima išvysti Gintaro Česonio darbų parodą „Inspiracijos. Modernizmas“.Ridley Scotto filmą „Gladiatorius II“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaip užtikrinti kokybiškesnį kultūrinį ugydmą Lietuvoje?Kaip kvėpindavosi garsios istorinės asmenybės ir kuo kvepalai buvo svarbūs skirtingais istoriniais laikotarpiais?Lietuvos knygų rinkoje pasirodė pirmoji suaugusiems skirta verstinė knyga lengvai suprantama kalba.Ved. Marius Eidukonis

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Diana Dominienė, žmonių mąstymo pokyčių bei verslo valdymo konsultantė, buvusi ilgametė „Vilniaus prekybos“ vadovė. „Mes turime kolektyvinį įsitikinimą, kad pinigai uždirbami tik sunkiu darbu. Tai yra visiška netiesa“, - sako žmonių mąstymo pokyčių ir verslo valdymo konsultantė Diana Dominienė. Ji pastebi, kad taip mąstantys ir sunkiai dirbti linkę žmonės, paprastai, turi ribotą galimybių matymo lauką. Iš kur kyla įsitikinimas, kad tik sunkus darbas yra „tikras“ ir vertas finansinio atlygio? Laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 5-ajame epizode atskleidžiamos psichologinės tokio mąstymo priežastys, dekonstruojamas stereotipinis požiūris į pinigus ir ieškoma būdų, kaip ištrūkti iš „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų. 0:00:00 – pradžia 0:00:58 – Apie žinomą posakį: „Verslo nuo 8-ių iki 5-ių nepadarysi.“ 0:02:25 – Apie ką byloja lietuviškos patarlės ir ką sakydavo milijardierius Rokfeleris? 0:04:13 – Apie psichologines įsitikinimo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ priežastis. „Kai į darbą daug investuojame savęs, mums tai atrodo vertinga“. 0:07:24 – „Žmogus, kuris linkęs sunkiai dirbti, kaip taisyklė, turi ribotą galimybių matymą“. 0:09:41 – Apie sėkmingus ir nesėkmingus žmones. Ką rodo britų psichologo Ričardo Vaismano (Richard Wiseman) tyrimai? 0:13:17 – Apie nesunkiai uždirbančių žmonių charakteristikas. „Lengvai ir greitai uždirbantys žmonės turi išlavintą intuiciją“. 0:15:09 – Apie kaltųjų paieškas nesėkmės atveju. Dianos Dominienės papasakotas įkvepiantis pavyzdys. 0:18:16 – Kaip ištrūkti iš mąstymo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų? „Kai sau atsakysi, kuo tau naudingas šis įsitikinimas, galėsi jį pakeisti.“ Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Su asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos nare Kristina Dūdonyte "FM99" eteryje kalbame apie tai, kad informacijos prieinamumas yra kiekvieno žmogaus teisė, o lengvai suprantama kalba reikalinga žmonėms, kurie turi tam tikrą intelekto ar mokymosi negalią. Taip pat ši kalba gali būti naudinga vaikams, senjorams, užsieniečiams.

Naujienų svetainė "Skaityk lengvai" yra vienintelė Lietuvoje naujienų svetainė lengvai suprantama kalba. Apie tai FM99 pasakoja Kristina Dudonytė - žmonių su negalia teisių ekspertė, asociacijos "Savarankiškas gyvenimas" valdybos narė ir Patricija Kaniauskaitė - Kauno "Arkos" bendruomenės narė.

Pasklidus žinutei apie neva translytę boksininkę olimpiadoje, gyventojai per naktį tapo genetikos ekspertais. Tačiau žinutė – melaginga, atkeliavusi iš Rusijos, kuri dažnai kiršina mūsų visuomenę.Kodėl taip lengvai pakimbame ant melagienų kabliuko?Laidoje dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Dudas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, portalo LRT.lt žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

Kai kuriems žmonėms skaityti įprastus tekstus sudėtinga. Maždaug penktadaliui visuomenės reikalingi tekstai, parašyti lengvai suprantama kalba. Tokiuose tekstuose informacija perteikiama trumpais ir aiškiais sakiniais.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas žodį padaro „metų žodžiu“?Vilniaus senajame teatre – Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera.Savaitgalį pasibaigusioje knygų mugėje pirmą kartą viešėjo gausi leidėjų iš Japonijos delegacija. Kokia lietuvių literatūra domina japonus?Vilniaus miesto savivaldybė naujiems ir tęstiniams projektams paskirstė 1,5 mln. eurų. Finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos festivalis.Lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“ sulaukė didelio susidomėjimo. Koks tokių knygų poreikis Lietuvoje?Prasideda projektas „Tarp dviejų pasaulių - romų jaunimo Istorijos” .Ved. Marius Eidukonis

Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius šiame „Netaktiškai” epizode kalbino LKF generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Apie naujus LKF pajamų šaltinius, Lietuvos rinktinės reikalus ir naują moterų lygos vadovą.   Temos: Nemiga, sportas ir meditacija (0:00); Padidėjęs LKF biudžetas (7:30); Pinigai už turnyrą Taivane ir santykiai su Kinija (11:41); Ar aplenkėt senąją valdžią? (19:49); Lietuvos trenerių įdarbinimas užsienyje (21:53); Artėjanti rinktinės vasara ir atsisakę žaidėjai (26:36); Ignas Brazdeikis žais rinktinėje? (32:30); Ar atsisakę žaidėjai dar gali persigalvoti? (34:15); Roberto Javtoko mintys apie rinktinę (35:15); Domanto Sabonio situacija (37:59); Rezervinė rinktinė, Kulboka ir Sirvydis (40:04); Ar ši rinktinė primins bronzinę pasaulio komandą? (50:30); Pailsėti reikia ir Maksvyčiui (51:14); Ar LKF keliami tikslai ambicingi? (52:50); Lengvai košmariškas rinktinės tvarkaraštis pasaulio čempionate (53:55); Normantas ir Dimša galutinėje sudėtyje? (55:50); Sąlygos Filipinuose ir Lietuvos fanų skaičius (56:40); Moterų krepšinio naujienos (58:06); Moterų krepšinio strategija (1:04:33); 3x3 krepšinio nesėkmė ir išvados (1:07:25); Studiją pabudinęs Mindaugas Balčiūnas (1:13:13).

Tarptautiniame skulptūros konkurse „Baltic Horizons“ Lenkijoje sėkmės aplankė lietuvių skulptorių Andrių Labašauską.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Į jį pateko ir LRT KLASIKOS užsakymu parašytas Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Aletheia“.Šiandien minimos 150-osios poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gimimo metinės. Apie jį pasakoja literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė.Į uostamiestį kviečiami burtis būsimi aktoriai ir režisieriai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete Teatro katedroje studentų kursą renka garsus Europos teatro kūrėjas, vengrų režisierius Árpádas Schillingas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie roko ir alternatyviąją muziką kaip pabėgimą Wimo Wenderso garsinėse ir vaizdinėse klajonėse.Šviesų dailininko Arvydo Buinausko darbus žino tiek pramogų, tiek teatro ar net šiuolaikinės muzikos pasaulis. Pastaraisiais metais jo pavardė tapo įspūdingos šviesos žaismės scenoje sinonimu. Kaip pažaboti šviesą? Kaip įgyvendinti muzikos ir šviesos žaismę? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.Ką užmiestis duoda kultūrai, o kultūra užmiesčiui? Apie tai su meno edukatoriumi Viliumi Vaitiekūnu, kuriančiu kultūros erdvę „Akee“ buvusioje Aleknaičių kaimo mokykloje, kalbasi Juta Liutkevičiūtė.„Ryto allegro“ apžvalgininkas Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų rubrikai pasirinko prancūzų rašytojos Valérie Perrin pirmąjį romaną „Sekmadienio užmirštieji“ ir britų rašytojo Maxo Porterio debiutinę knygą „Tamsios sielvarto plunksnos“.Šiandien Kaune, Europos kultūros sostinėje, prasidės penktoji Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „UKRAINE! UNMUTED“. Mėnesį trunkančioje renginių programoje – šalies kūrėjus pristatanti meno paroda, bet ir performansaI, diskusijos bei esė knygos pristatymas. Renginių metu bus bandoma atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui.Šių metų Sporto kino festivalyje – įkvepiančios iranietės, krepšinis Aliaskoje ir šokiruojanti treniruočių metodika Rusijoje. Ką dar tyrinėja 7 festivalio programos filmai?Lengvai suprantama kalba literatūroje reikalinga ne tik intelekto negalią ar senatvinius mąstymo pakitimus turintiems žmonėms, bet ir kitakalbiams ar kurtiesiems. Ko reikia, kad kalba būtų tinkama šioms grupėms? Kokia šios srities leidybos situacija Lietuvoje? Lapkričio 8 d. konferencijoje „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ pirmą kartą bus pristatomos leidybos lengvai suprantama kalba galimybės ir perspektyvos Lietuvoje.Prieš dvejus metus pirmą sykį įvykęs šiuolaikinei Baltijos šalių muzikai skirtas festivalis „Baltijos muzikos dienos“ lapkritį vyks Lietuvoje, Kaune, kartu su ilgą istoriją skaičiuojančiu šiuolaikinės muzikos festivaliu „Iš arti“, kuris prasideda jau šį sekmadienį. Ko tikėtis iš šio festivalio? Kaip Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui sekasi tarptautinėje erdvėje pristatyti šio regiono muzikinį „prekės ženklą“? Apie tai Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbasi su Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo iniciatoriumi, LKS pirmininku, kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi ir festivalio „Iš arti“ meno vadove Vilte Žakevičiūte.Rytoj startuoja trečiasis Architektūros fondo forumas, kuriame pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio dalysis įžvalgomis apie architektūros žinių bei metodų ir švietimo procesų ryšius. Šių metų forumo tema „Formuojant mokymosi aplinkas“ kviečia architektūros lauko veikėjus ir architektūros entuziastus pokalbiui apie tai, kas svarbu formuojant aktualias mokymosi aplinkas ir įtraukius edukacinius procesus.Ved. Urtė Karalaitė

Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba? FM99 kalbėjome su Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktore Egle Čaplikiene.

Liucina Rimgailė – maisto mylėtoja, „Liu Patty“ desertinės įkūrėja ir konditerijos mokymų autorė. Įkūrusi renginių organizavimo įmonę, nuo darbų Liucina ilsėdavosi gamindama ir kepdama – tuomet ji siekė paprasčiausiai pailsinti protą bei įdarbinti širdį ir rankas. Paskatinta vyro, ji savo kepiniais pradėjo dalintis Facebook, o jau po kelių metų galėjo džiaugtis pirmąją savo kepyklele. Bandydama derinti renginių ir „Liu Patty“ veiklas, Liucina dirbdavo net po 20 valandų per parą, o patyrusi išsekimą ji suprato, kad teks kažką keisti. Būtent tada Liucina susitelkė į savo kepyklos, kurią vadina didžiausia savo gyvenimo mokykla, veiklą, o ji, bėgant laikui, atnešė tikrai saldžių rezultatų. Apie tai, kada Liucina suprato, kad „keksiukų kepimas nėra žaidimų aikštelė“, kaip jai pavyko per naktį užaugti dvigubai ir kodėl gyvenime verta ieškoti veiklos, kuri „eina“ lengvai ir kalbamės šiame interviu. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Nuo ko prasidėjo Liucinos istorija ir kada ji suprato, kad nori eiti verslo keliu? Kaip jai pavyko atidaryti savo pirmąją kepyklėlę? Ką svarbu žinoti moterims, svajojančios apie su maistu susijusią veiklą? Kaip prie „Liu Patty“ sėkmes prisidėjo Liucinos asmeninis prekinis vardas? Kokie buvo jos sudėtingiausi laikotarpiui ir kas padėjo juos įveikti? Ar tikrai visiems reikia kurti savo verslą? Kaip atrasti savo kelią? Kaip derinti darbus ir motinystę? Kokią svarbą Liucinos veikloje ir gyvenime užima socialinė medija? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Spaudos publikacijų apžvalga.Pasaulio kultūros įdomybės.Vilniuje prasideda dešimties koncertų festivalis „Midsummer Vilnius“.Pokalbis su grožinės literatūros vertėja Irena Aleksaitė ir aktoriumi Gediminu Storpirščiu, apdovanotais Valstybės dienos proga„Naisių vasaros“ festivalyje šiemet atsisakė dalyvauti ne vienas žymus atlikėjas, pavadinęs festivalį politizuotu. Ar Lietuvos atlikėjai atranda savo moralinį stuburą ar tiesiog pasidavė viešam spaudimui?Menų agentūra „Artscape“ už projektą „Kūrybinės misijos“ buvo įvertinta šių metų Europos Tarybos vystymo banko įsteigtu apdovanojimu už socialinę sanglaudą.Į koncertus nuo šiandienos kviečia „Kristupo festivalis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Šiame epizode kalbamės apie tai, kodėl pašnekovė su vyru nusprendė tapti globėjais, iš kur atsirado tiek daug vaikų, kaip namuose valdomos elgesio ir asmenybių dramos, ir galiausiai apie tai, kad tikslas turėtų būti ne pakeisti vaiko elgesį, o pakeisti tai, kaip jis jaučiasi. Pokalbis su Egle Vaitkevičiene - mama, globėja, kurios namai šiuo metu yra atviri net 18-likai vaikų.

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Patvirtintos vaikų stovyklų darbo vasarą taisyklės. Kaip prie jų taikysis organizatoriai? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas, Lietuvos skautijos atstovė Akvilė Bartaševičiūtė.Nevyriausybinės organizacijos sako, kad žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų, lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams, senjorams orientuotis viešajame gyvenime būtų lengviau, dalis svarbios informacijos turi būti pateikiama lengvai suprantama kalba. Ką reiškia šis terminas? Kur lengvai suprantama kalba turėtū būti vartojama? Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė Ramunė Lebedytė – Undzėnienė, Vilniaus Arkivyskupijos „Carito“ užsieniečių intrgracijos programos darbuotoja Augustė Dudutytė.Pavasarį ima daugėti žinučių apie į kiemą atlklydusius ar kitur gamtoje rastus paukščių jauniklius. Kartais jie arba rasti stambesi gyvūnai atrodo sužeisti, apduję - kur kreiptis, kaip elgtis?Ką daryti radus sužeistą arba labai jauną paukštį arba gyvūną? Ornitologas Gediminas Petkus, Veterinarė, globos namų „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar mirtį sugebėtume matyti per džiaugsmą, kad įvyko, o ne per liūdesį, kad baigėsi? Ar sugebėtume matyti gyvenimą mirties akivaizdoje ir mirtį šalia gyvenimo? Šį kartą šviesus pokalbis apie išėjimą anapus. Lengvai, be tamsių užuolaidų, sunkių mundurų ir juodų kostiumų. Laidos viešnia Vaida Ribinskaitė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Kas pradeda lankyti darželį – vaikai ar tėvai? Lengva adaptacija yra bendras rezultatas, sako dvynukų mama, STEP grupių vadovė, vaikų psichologė, jau dešimtmetį padedanti vaikams ir jų tėveliams susidraugauti su darželiu, Agnė Lingertaitienė. Pokalbis apie tai, kas padeda vaikams lengviau adaptuotis, kokios veiklos namuose palengvina atsiskyrimą. Ir net apie dažniausias tėvelių klaidas, bei kodėl jos vaikams nepadeda.

Lengvai–sunkus, greičiau filosofinis pokalbis su profesoriumi Valdu Rakučiu apie Kovo Vienuoliktąją tada, dabar, ir aplinkui. Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Pasakyti yra viena, tačiau kaip pasakyti taip, kad mus tikrai išgirstų? Kad išgirstų pati svarbiausia mūsų auditorija - mūsų vaikai. Viešojo kalbėjimo ir derybų ekspertas Igoris Vasiliauskas gyvenimiškais pavyzdžiais iliustruoja ir paaiškina, kodėl kartais mažiau žodžių pasako daugiau. Kaip balso tonas gali nulemti tai, jog mūsų vaikai tiesiog... nieko negirdės. Ir kaip pasakyti TĄ, svarbiausią žinutę, kurią tikimės, jog vaikai išgirs ir prisimins. Lengvai ir įtaigiai apie svarbiausius komunikacijos ir derybų principus namuose. https://www.pagarbitevyste.lt #PagarbiTevyste #Pagarbu

„Kasdienybės kultūra“: kokia turėtų būti ateities mada, kokios medžiagos ir technologijos galėtų būti naudojamos, siekiant tvarumo ir darnos?Lapkričio 27 - gruodžio 12 dienomis Tarptautiniame ateities dizaino konkurse, vykusiame Kinijoje Hangzhou Zhejiang meno muziejuje Vilniaus dailės akademijos profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė laimėjo pirmąją vietą kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panadojimo kategorijoje. Jos pateikė eksperimentinį mados dizaino projektą pavadintą „Lengvai“. Abi profesorės šiandien mūsų studijoje ir pasakoja, ką patyrė Tarptautiniame konkurse.Laidos ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: kokia turėtų būti ateities mada, kokios medžiagos ir technologijos galėtų būti naudojamos, siekiant tvarumo ir darnos?Lapkričio 27 - gruodžio 12 dienomis Tarptautiniame ateities dizaino konkurse, vykusiame Kinijoje Hangzhou Zhejiang meno muziejuje Vilniaus dailės akademijos profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė laimėjo pirmąją vietą kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panadojimo kategorijoje. Jos pateikė eksperimentinį mados dizaino projektą pavadintą „Lengvai“. Abi profesorės šiandien mūsų studijoje ir pasakoja, ką patyrė Tarptautiniame konkurse.Laidos ved. Violeta Melnikienė

„Man dabar asmeniškai sėkmė yra savo komforto zonos praplėtimas,“ – sako iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ sumanytoja Giedrė, paklausta apie sėkmės rodiklius netipiškame karjeros kelyje. Dar vienas pokalbis ir šįkart jis vėl kitoks. Su Giedre kalbame apie rimtus dalykus, tačiau atsipalaidavę ir kvatodamos. Kas gali būti geriau? Lengvai filosofuodamos ir nebijodamos garsiai svarstyti, išnarstom grožio sampratą, besitrinančias moteriškumo ir vyriškumo sąvokų ribas, kritinio mąstymo lavinimą, moralizuojančią edukaciją, priklausomybę nuo aplinkos vertinimo, vaikystėje patirtų traumų pasekmes, drastiškus karjeros pokyčius ir naują požiūrį į sėkmę. Giedrė – ugninga pašnekovė, todėl šis epizodas ypač pozityvus ir uždegantis. Neužgeskit ir gero klausymo!Interviu ir montažo autorė – Urtė KaralaitėGarso reikalų konsultantė – Kata BitowtMuzika – Komiku

Ateities mada, kurios teks palaukti 20, o gal ir 50 metų. „Projektuodamas drabužį tu turi pamatyti jo mirtį. Vartotojas turėtų būti neeilinis žmogus, kuris nebijo iššūkių, nebijo eksperimentų, jeigu jis išėjęs vienu drabužiu į gatvę pakliūtų po šiltu tropiniu lietumi ir jo rūbas ištirptų, jis turėtų neišsigąsti staiga prieš visuomenę likęs nuogas,“– sako Eglė Ganda Bogdanienė; Jolanta Vazalinskienė priduria: „Yra drabužiai, kurie formuojami iš dūmų, lyg iš rūko, yra jau fotografijos šito eksperimento: žmogus apgaubtas rūko, kuris sutankėja kaip suknelė tam tikrose vietose, vykdomi ir tokios krypties eksperimentai.“Eksperimentinės kolekcijos parodoje – inovatyvūs medžiagų deriniai – naujausių tekstilės pluoštų, brangiųjų metalų ir mineralų vienkartinio naudojimo medžiagų jungtys: dėl naudojamų medžiagų savybių, modeliai ir aksesuarai atlieka sveikatinimo funkciją, o atėjus laikui, juos galima ištirpdyti vandenyje. Tai tartum mandala, kuri atlikus savo ritualinę paskirtį, sunaikinama. Apie madą kaip atminties talpą, estetikos, ekologiško, draugiško gamtai dizaino fenomeną kalbamės su parodos „ Lengvai 2“ autorėmis Vilniaus dailės akademijos Tekstilės ir Kostiumo dizaino profesorėmis Egle Ganda Bogdaniene ir Jolanta Vazalinskiene.

Ateities mada, kurios teks palaukti 20, o gal ir 50 metų. „Projektuodamas drabužį tu turi pamatyti jo mirtį. Vartotojas turėtų būti neeilinis žmogus, kuris nebijo iššūkių, nebijo eksperimentų, jeigu jis išėjęs vienu drabužiu į gatvę pakliūtų po šiltu tropiniu lietumi ir jo rūbas ištirptų, jis turėtų neišsigąsti staiga prieš visuomenę likęs nuogas,“– sako Eglė Ganda Bogdanienė; Jolanta Vazalinskienė priduria: „Yra drabužiai, kurie formuojami iš dūmų, lyg iš rūko, yra jau fotografijos šito eksperimento: žmogus apgaubtas rūko, kuris sutankėja kaip suknelė tam tikrose vietose, vykdomi ir tokios krypties eksperimentai.“Eksperimentinės kolekcijos parodoje – inovatyvūs medžiagų deriniai – naujausių tekstilės pluoštų, brangiųjų metalų ir mineralų vienkartinio naudojimo medžiagų jungtys: dėl naudojamų medžiagų savybių, modeliai ir aksesuarai atlieka sveikatinimo funkciją, o atėjus laikui, juos galima ištirpdyti vandenyje. Tai tartum mandala, kuri atlikus savo ritualinę paskirtį, sunaikinama. Apie madą kaip atminties talpą, estetikos, ekologiško, draugiško gamtai dizaino fenomeną kalbamės su parodos „ Lengvai 2“ autorėmis Vilniaus dailės akademijos Tekstilės ir Kostiumo dizaino profesorėmis Egle Ganda Bogdaniene ir Jolanta Vazalinskiene.