Podcast appearances and mentions of gabriel gaili

Vokietijoje gyvenanti tekstų autorė Messenger Marta Kuzmickaitė Jurkevičienė, kuri taip pat yra NFQ komunikacijos vadovė.Kaip padėti pirmagimiui, kai į šeimą ateina daugiau vaikų? Ką jis ar ji išgyvena ir ką išgyvena visa šeima? Tokius ir kitus klausimus atsako Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės knyga "Dviejų vaikų mama", kurioje ji pasakoja savo dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis ir psichologijos praktika. Eglė neseniai išleido ir terapinę istoriją apie naujo vaikelio šeimoje atsiradimą "Didžioji sesė".Kaip nuspręsti, ar tuoktis bažnyčioje? Ko Bažnyčia moko apie santuoką? Kodėl kyla įtampų tarp bažnyčios bendruomenės ir besituokiančiųjų ir kaip jas sumažinti? Humanitarinių mokslų daktarė vertėja ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė parašė knygą "Žiedas ir priesaika", kurioje šiuos klausimus aptaria. O kokių jums neaiškumų kyla kalbant apie vestuves bažnyčioje? Lauksime ir klausytojų skambučių.Atsigręžkim šiek tiek į praėjusius metus, Vilniaus jubiliejų. Daug prisiminimų liko, daug sukurtos produkcijos, kuri žiūrovų akis pasiekia ir keliauja po įvairias erdves šiemet. Metus kurtas filmas "Kartą Vlniuje" – pirmasis toks, kurį kūrė ir kino profesionalų komanda, ir sostinės gyventojai, svečiai, turistai. Septyni trumpametražiai dokumentiniai filmai, skirti 700-ojo Vilniaus jubiliejaus minėjimui, simboliškai užbaigė ištisus metus trukusią miesto šventę. Filmo prodiuserė Živilė Diawara ir viena iš filmo režisierių Elvina Nevardauskaitė.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

1954 m. vasario 1 d. vieną katalikų kunigą sukrėtė žinia, kad Paryžiaus gatvėse rasta mirtinai sušalusi moteris, rankoje gniaužianti pranešimą apie iškeldinimą iš buto. Tada ir nuskambėjo garsusis jo kreipimasis, sujaudinęs visą šalį. Lygiai prieš 70 metų Abbé Pierre - Tėvo Pjero vardas tapo žinomas kiekvienam Prancūzijos piliečiui. Plačiau - vedamojo skiltyje.Žmonės, kurie piktinasi, kad kunigas laimina homoseksualų porą, bet jiems nė motais, kai kunigas suteikia palaiminimą sukčiaujančiam ir žmones išnaudojančiam verslininkui, yra veidmainiai, - sakė popiežius Pranciškus interviu žurnalui Credere. Pranciškaus ne kartą buvo klausiama apie dokumentą „Fiducia Supplicans“ apie „pastoracinę palaiminimų reikšmę". Tai, kad šis dokumentas vis dar kelia daugybę klausimų katalikams, liudija ir naujausias žurnalo Artuma numeris, kurį pristato vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Užsienio spaudos apžvalga: lytinio išnaudojimo tyrimas Vokietijos evangelikų bažnyčioje ir kaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė katalikų gyvenimas Švedijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Popiežiaus Pranciškaus Žinia XXXII Pasaulinės ligonių dienos proga.Kunigas Antanas Saulaitis SJ: „Ar tikrai sveikata brangiausias turtas?“Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė „Apie laimę atgailauti“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje.Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto.Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize.Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Nėra taip, kad kas nors įtarinėtų Pranciškų atsižadėjus teologinės pažangos, pasiektos nuo Vatikano II Susirinkimo laikų ir dokumento „Nostra aetate“, skirto santykiams su judaizmu. Veikiau atrodo, kad šių įžvalgų pasisavinimas ir perkėlimas į savo retoriką bei pastoracinę darbotvarkę šiam popiežiui nėra svarbus prioritetas. Be to, susidaro įspūdis, kad Pranciškaus kampanija tiesti tiltus su islamu kartais vyksta solidarumo su žydais sąskaita. Šią mintį neseniai išsakė buvusi Vatikano laikraščio „L'Osservatore Romano“ moterų priedo redaktorė Lucetta Scaraffia, kuri skundėsi dėl besimezgančių popiežiaus santykių su Kairo Al Azharo mečetės didžiuoju imamu, nors šis, anot jos, „kas dvi minutes“ išsako antisemitines pastabas. Popiežiaus reakcija į Gazos karą beveik iš karto sulaukė kritikos. Spalio viduryje prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas, Aušvicą išgyvenusio Lenkijos žydo sūnus, teigė, kad Pranciškus "dabar yra visiškai diskredituotas", nes nesugebėjo aiškiai pažvelgti į islamo įkvėpto terorizmo tikrovę, o tai "reiškia katastrofą Bažnyčiai ir Europai“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie du pirmuosius Vatikano II Susirinkimo dokumentus, kurių 60-metį šiemet minime, skirtus liturgijai ir - daugelio nuostabai - žiniasklaidai, pasakoja žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Kaip šiuolaikiniams žmonėms suprasti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ir kitos užsienio katalikų spaudos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.Advento skaitiniai: vokiečių filosofas Josefas Pieperis apie žmogiškąsias gelmes ir jose glūdintį kažin ką „daugiau“.Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Advento teologiją išversti į paprastą kalbą ir perkelti į kasdienybę.„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie besibaigiančius metus ir jų turinį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Dažnai vadovai garsiai pasisako ne tik kalbėdami, bet ir nutylėdami, ir panašu, kad pastarosiomis dienomis taip atsitiko ir su popiežiaus Pranciškaus požiūriu į Izraelį bei platesnį žydų pasaulį. Ta nežymių ignoravimo ženklų serija iš popiežiaus pusės prasidėjo spalio pabaigoje, kai Italijoje lankėsi grupė Hamas išpuolio aukų ir įkaitais paimtų izraeliečių šeimų narių. Ta grupė susitiko su daugeliu svarbių šalies veikėjų, įskaitant Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni. Pasak tuometinių naujienų pranešimų, grupės nariai prašė susitikimo ir su popiežiumi Pranciškumi, tačiau buvo informuoti, kad dėl vykstančio vyskupų sinodo pontifikas negali skirti tam laiko.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Įspūdžiais iš spalio 4-28 d. Vatikane vyskusio Vyskupų sinodo apie sinodiškumą dalinasi Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Spaudos apžvalga: sinodo atgarsiai Lenkijos katalikų žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Artėjant Pasaulinei vargstančiųjų dienai, tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Kristaus sekimas sugyvena su žemiškomis gėrybėmis, pinigais.„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ieško šviesiosios gyvenimo pusės tarp visų mus lydinčių baisybių ir negandų.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Reaguodamas į „Hamas“ terorą, Izraelis turi vengti kaltininko paspęstų spąstų – apie tai šiandien girdėsite vedamojo skiltyje.Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms - Jūratės Kuodytės pokalbis apie tvaresnį ir labiau aplinką tausojantį kapų priežiūros būdą su apželdintoja ir kapų priežiūros specialiste Rūta Matuliene.Užsienio spaudos apžvalgoje – pažintis su šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu, norvegų rašytoju Jonu Fosse ir jo katalikišku tikėjimu.Vyskupų sinodo temos: katalikų teologijos profesorė iš Anglijos Tina Beattie, žinoma kaip LGBTQ teisių gynėja ir moterų kunigystės šalininkė, kelia klausimą, ar ne per uoliai ir lengvai pažangieji katalikai skuba šlietis po vis platėjančia LGBTQ vėliava, visai nesvarstydami, už ką jie pasisako ir ko reikalauja. Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie tai, ką daryti su bendruomenėmis, kurios lieka be savo kunigo?„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie viso pasualio rūpesčius, skausmą ir pasimetimą.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Jogilė Ulinskaitė, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir Ugnė Kabelkaitė aptaria Ismail Kadaré romaną „Pakirstas balandis“ (Tyto alba 2001 m., vertė Asta Uosytė). Albanijos kalniečių gyvenimą reguliuojantis Kanunas - senųjų papročių, pareigų ir teisių rinkinys - pribloškia savo žiaurumu ir kategoriškumu bei atrodo visiškai svetimas tiek šiuolaikiniam pasauliui, tiek žmogaus prigimčiai apskritai. Tai, kad romano veikėjai su tokiais papročiais susigyvena ir jų paiso, stebina dar labiau. Diskusijos metu bandome suprasti, kaip atsitinka, kad paklusimas papročiui tampa svarbesnis už klausimą „o kur visa tai mus nuves?“ .

Šį sykį Mažosios studijos Knygų klube - romanas iš Suomijos. Skaitytojas keliauja ir laike, ir erdvėje: po devyniasdešimtųjų Snižnę, nepriklausimos Ukrainos Dniepropetrovską ir jau visai artimos praeities Helsinkį. Kas nutinka Šūnų aikštelėje? Kodėl dviejų moterų susitikimas toks paslaptingas ir emocionalus? Postsovietinės Ukrainos realijos, surogatinių motinų atranka, Donbaso kasyklos iržmonės, baimė bei sielvartas. Kas tai trileris, dienoraštis ar kultūros istorija? Knygą moteriškai subtiliai aptaria Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Ugnė Kabelkaitė ir Viktorija Ivančenko.Red. Jūratė Gailiūtė-Bernotienė

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Kroatų rašytoja Dubravka Ugrešič į knygą „Lapė“ sudėjo viską: nuo akademinių tyrimų apie rusų avangardistus iki asmeninės patirties, byrant Jugoslavijai, nuo netikėtos meilės istorijos iki samprotavimų apie šiuolaikinę literatūros ir leidybos būklę. Su autore keliaudamas po akademines konferencijas, Kroatijos kaimus ir Italijos turistų lankomiausias vietas, bendraudamas su lenkėmis namų tvarkytojomis ir literatūros įžymybių našlėmis, skaitytojas turi progą aprėpti plačią pasaulio ir žmonių įvairovę, apmąstyti margas idėjas ir pažvelgti netikėčiausiais rakursais. Ar autorės sumanymas pasiteisina, „Mažosios studijos“ Knygų klube diskutuoja Ugnė Kabelkaitė, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius aptaria Herkaus Kunčiaus Herkaus Kunčiaus romaną „Kolūkio metraščiai“. Stebėtinai lengvu bei skaidriu stiliumi parašytas H. Kunčiaus kūrinys pulsuoja sarkazmu ir žiauria ironija. Skaitytojas panyra į keliasluoksnį pasakojimą, leidžiantį per vieno žmogaus gyvenimą pažinti makabrišką sovietinės Lietuvos praeitį. Apmąstomas santykis su skausminga praeitimi apskritai. Autoriaus kuriami fantasmagoriški, tarp realybės ir siurrealybės balansuojantys vaizdiniai skaitytojus ir juokina, ir stebina, ir gąsdina. Išskirtinė knyga Lietuvos literatūriniame pasaulyje.

Popiežiui Pranciškui darbas visada reiškė daugiau negu tik uždarbį. Kodėl Pranciškus darbą laiko religiniu ir moraliniu klausimu – sužinosite vedamojo skiltyje.Planuojantiems vasarą sumainyti žiedus bažnyčioje, į pagalbą ateina nauja tinklalaidė „Žiedas ir priesaika“ - su ja supažindins viena tinklalaidės sumanytojų ir rengėjų Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Spaudos apžvalgoje – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pagerbimo atgarsiai ir Lauryno Peluričio komentaras apie tai, kaip „Šeimų maršas“ subrandino tikruosius savo vaisius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Neapolio Picofalkonės komisariato detektyvai narplioja netikėtą notaro žmonos nužudymą. Tyrimo metu paaiškėja ne tik žudiko tapatybė, bet ir dar kelios sudėtingos Neapolio gyventojų istorijos. Be to, pasirodo, kad ir komisariato pareigūnai slepia sunkius išgyvenimus, santykių dramas bei privačius tyrimus.Vladas Liepuonius, Jogilė Ulinskaitė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria Maurizio de Giovanni detektyvą „Picofalkonės šunsnukiai" (iš italų kalbos vertė Endas Deinoravičius, BALTO leidybos namai, 2021).

Baba Dunja atsikrausto namo į po Černobylio katastrofos ištuštėjusį Černovo kaimą. Ten gyvena su keliais pargrįžėliais kaimynais, gyvūnais ir savo sodu. Laiškais palaiko ryšį su dukra ir anūke. Dar ji kartais užsuka į netoliese esantį didesnį miestelį, bet tik su reikalais ir tik trumpam. Tai ar Baba Dunja keistuolė, ar pasaulis išprotėjęs? Kas nutinka, kai į tokią atitrūkusią vietovę įsiveržia šiuolaikinis pasaulis?Jogilė Ulinskaitė, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria Alina Bronsky romaną „Paskutinė Babos Dunjos meilė" (iš vokiečių kalbos vertė Vytenė Saunoriūtė, Aukso žuvys, 2019).

Vienas didžiųjų pastarojo šimtmečio teologų Josephas Ratzingeris, kuris pastaruosius porą dešimtmečių yra geriau žinomas kaip Popiežius Benediktas XVI, trilogijoje „Jėzus iš Nazareto“ kontekstualiai, įžvalgiai ir akademiškai pristato Jėzaus gyvenimą, kuriame vienodai svarbūs tiek žmogiškasis, tiek ir dieviškasis dėmenys. Pirmasis knygos tomas (iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Žukas, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007) apima laikotarpį nuo Jėzaus krikšto Jordane iki atsimainymo. Autorius jame apžvelgia tekstologines, teologines, istorines ir filosofines pastarųjų dviejų tūkstantmečių įžvalgas ir interpretacijas, bandydamas skaitytoją priartinti prie Jėzaus istoriškumo fakto.Laidoje apie knygą diskutuoja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Vladas Liepuonius ir Dovydas Skarolskis.

Mūdis atvyksta į Hoktiką Naujoje Zelandijoje ir Aukso karštinės laikmečio problemos ir gyvenimo būdas įtraukia veikėją į aukso ieškotojų aplinką. XIX amžiaus vesternas su meilės, kovos, turto, nuotykių, įtakos ir nuodėmių paieškomis paperka lengvai skaitomomis istorijomis. Struktūra - ne mažiau intriguojanti astrologinė interpretacija, kurią skaitantis gali sukonstruoti pats. Skyriai tiksliai paremti pagal dangaus kūnų išsidėstymo schemas ir reikšmes. Tačiau ar akivaizdžios šimtmečių senumo moralinės, socialinės problemos atpažįstamos ir aktualios? Gal tai storiška ir iliustratyvi įvairių santykių interpretacija, o dangaus kūnų išsidėstymu paremta struktūra - subtili ironija. Tačiau pirminis klausimas: ar skaitytojas turi galios priimti „drakoniško“ storio knygos iššūkį.750 puslapių neišgąsdinti, Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius ir Paulius Kliučininkas diskutuoja apie „Man Booker“ premija apdovanotą Eleanor Catton epą „Šviesuliai“. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltų lankų“ leidyba, 2018.

Floranas Klodas Labrustas – gana atgrasus tipas. Rūkorius, cinikas, gašlūnas, gamtos teršėjas, karjeristas biurokratas. Jaunystėje pats nebranginęs, ko gero, tikros meilės, dabar jis jaučiasi išnaudojamas ne mažiau ciniškos jaunesnės egzotiškos meilužės. Floranas nusprendžia ne šiaip sau ją mesti, bet apskritai pradingti iš savo gyvenimo. Kita vertus, pagrindinis romano veikėjas serga depresija, vartoja vaistus nuo jos ir patiria šalutinį jų poveikį. Ar jis bjaurybė, ar vargšas ligonis? Ir ar tikrai jame įmanoma įžvelgti pačios Vakarų civilizacijos būklės iliustraciją?Dovydas Skarolskis, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romaną „Serotoninas” (iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, Kitos knygos, 2020).

Visuomenininkė ir miesto aktyvistė Jane Jacobs buvo viena ryškiausių kovotojų už miesto planavimo demokratizavimą, jo principinę orientaciją į gyventojus; ji gynė nedidelės istorinės kaimynijos gyvenimo savitumą, gyventojų teisę į savo miestą. Savo kaip aktyvistės patirtį jį apibendrino knygoje „Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas” (1961), kuri prisidėjo prie mąstymo apie miestus ir miestų projektavimo praktikos pokyčių. Orientavimasis į žmogišką mastelį ir pėsčiųjų patyrimą, urbanistinę ir socialinę įvairovę – tai tik dalis jos suformuluotų principų, kurie daro įtaką šiuolaikiniam miestų planavimui.Šiemet leidykla „Lapas” išleido Jane Jacobs knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas” (iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė), ir tai tapo proga apžvelgti jos idėjas ir jų aktualumą šiuolaikiniams miestams. Šios laidos sveičiai: architektas, architektūros tyrėjas, leidimo „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas”, redaktorius Martynas Mankus, architektė, leidyklos „Lapas” „Architekstų” serijos redaktorė Aistė Galaunytė ir sociologas Tadas Šarūnas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Kinijoje vyksta kruvina kultūrinė revoliucija, kurios mašina įsuka ir mokslininkus bei mokslininkes. Politinių įvykių, valdžios užgaidų ir šeimos “nuodėmių” kombinacija nubloškia jauną astrofizikę į nuošalią karinę bazę, kurioje vykstančių tyrimų turinio ji dar nė nežino, bet iškart supranta, kad dėl jų slaptumo tikriausiai iš čia nebeišvyks visą gyvenimą. Tuo ji net apsidžiaugia. Pasaulis jai atgrasus ir atšiaurus. Mielai visą likusį gyvenimą praleis žiūrėdama į žvaigždes ir klausydamasi jų gaudesio.Po kelių dešimtmečių kitą mokslininką, taikomosios nanotechnologijų srities atstovą, ima persekioti keistenybės. Mėgindamas jas išsiaiškinti, jis pradeda žaisti keistą kompiuterinį žaidimą.„Mažosios studijos Knygų klube“ Dovydas Skarolskis, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria kinų autoriaus Liu Cixino fantastinį romaną „Trijų kūnų problema“ (iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas, Kitos knygos, 2020), pirmąją Azijos autoriaus knygą, laimėjusią prestižiškiausią fantastinės literatūros apdovanojimą „Hugo“.Ved. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Mažoji studija. Kultūra ir religija„Mažosios studijos Knygų klubas“: Gipi „Vienaistorija“. Laidoje dalyvauja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Dovydas Skarolskis ir DonatasPuslys.

Mažosios studijos „Knygų klubas“. Madeleine Albright knygą „Fašizmas. Įspėjimas“ aptaria Jogilė Ulinskaitė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius. Laidą parengė Gabrielė Gailiūtė.

Studijoje Knygų klubas, kuriame Ieva Daniūnaitė, Vladas Lieponius ir Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė aptars Jane Austen romaną „ Puikybė ir prietarai“.

Knygų klubas : latvių rašytojos Noros Ikstenos romaną "Motinos pienas" aptarė: Gabrielė Gailiūtė, Ieva Daniūnaitė ir Vladas Liepuonius.

Laidoje šįkart kalbamės apie tris apsakymų rinkinius: Lucia Berlin knygą „Namų tvarkytojos vadovas“ (į lietuvių kalbą vertė Eglė Naujokaitytė), Lauren Groff knygą „Florida“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė) ir Samanta Schweblin knygą „Pilna burna paukščių“, šios knygos vertėja Augustė Čebelytė-Matulevičienė lankosi studijoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Knygų klubas: Philip K. Dick knyga „Ar androidai svajoja apie elektrines avis“, dalyvauja Dovydas Skarolskis, Ugnius Antanavičius ir Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė.

Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje.Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.

Pasibaigus Vyskupų sinodui, Bažnyčia raginama drąsiau eiti į virtualią tikrovę."Bažnyčiai teks spręsti ne tikėjimo krizę, o stiprėjančio individualizmo krizę", - ateities tendencijas prognozuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Giedriaus Tamaševičiaus apžvalgoje - Vokietijos katalikiškos spaudos diskusijos apie susitaikinimo sakramentą."Septintojoje dienoje" - Popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei vargšų dienai.Kunigas Antanas Saulaitis apie maldos tikslą ir prasmę.Paskutinėje skiltyje - Gabrielė Gailiūtė Bernotienė apie laimę vadovautis emocijomis.

Pasibaigus Vyskupų sinodui, Bažnyčia raginama drąsiau eiti į virtualią tikrovę."Bažnyčiai teks spręsti ne tikėjimo krizę, o stiprėjančio individualizmo krizę", - ateities tendencijas prognozuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Giedriaus Tamaševičiaus apžvalgoje - Vokietijos katalikiškos spaudos diskusijos apie susitaikinimo sakramentą."Septintojoje dienoje" - Popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei vargšų dienai.Kunigas Antanas Saulaitis apie maldos tikslą ir prasmę.Paskutinėje skiltyje - Gabrielė Gailiūtė Bernotienė apie laimę vadovautis emocijomis.

Knygų klubas:Ellis Monro apsakymų rinkinys"Brangus gyvenime";laidoje dalyvauja Jogilė Ulinskaitė,Ieva Daniūnaitė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Knygų klubas:Ellis Monro apsakymų rinkinys"Brangus gyvenime";laidoje dalyvauja Jogilė Ulinskaitė,Ieva Daniūnaitė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Akvilinos Cicėnaitės knyga „Niujorko respublika“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Dovydas Skarolskis ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Akvilinos Cicėnaitės knyga „Niujorko respublika“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Dovydas Skarolskis ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Antano Škėmos knyga „Izaokas“, dalyvauja Donatas Puslys, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Antano Škėmos knyga „Izaokas“, dalyvauja Donatas Puslys, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Kazuo Ishiguro knyga„Dienos likučiai“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius. aidą parengė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

„Knygų klubas“. Kazuo Ishiguro knyga„Dienos likučiai“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius. aidą parengė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Kokias praėjusiais metais pasirodžiusias knygas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pripažintas kūrybiškiausiomis? Ką galime vadinti kūrybiška knyga? Kokie buvo praėję metai lietuvių literatūroje? Apie tai pokalbis su literatūros specialistais.„Iš to srauto lietuvių autorių knygų, kurios pasirodo kasmet, tikrai vertingų, deja, yra nedaug. Dvyliktukas yra bendras sutarimas, todėl jis toks truputį nei karštas, nei šaltas – truputį drungnas“, – pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką sakė drauge su kolegomis šį sąrašą sudariusi literatūrologė Solveiga Daugirdaitė.Tuo tarpu literatūros kritikė, vertėja Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „tai turbūt pats solidžiausias literatūros įvertinimas, tačiau kliūva pagrindinis kriterijus – kūrybiškumas. Tai tiek daug reiškiantis burtažodis, kad jo reikšmė tampa nebeaiški“.

Kokias praėjusiais metais pasirodžiusias knygas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pripažintas kūrybiškiausiomis? Ką galime vadinti kūrybiška knyga? Kokie buvo praėję metai lietuvių literatūroje? Apie tai pokalbis su literatūros specialistais.„Iš to srauto lietuvių autorių knygų, kurios pasirodo kasmet, tikrai vertingų, deja, yra nedaug. Dvyliktukas yra bendras sutarimas, todėl jis toks truputį nei karštas, nei šaltas – truputį drungnas“, – pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką sakė drauge su kolegomis šį sąrašą sudariusi literatūrologė Solveiga Daugirdaitė.Tuo tarpu literatūros kritikė, vertėja Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „tai turbūt pats solidžiausias literatūros įvertinimas, tačiau kliūva pagrindinis kriterijus – kūrybiškumas. Tai tiek daug reiškiantis burtažodis, kad jo reikšmė tampa nebeaiški“.

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.

Socialinių mokslų daktarė Egidija Laumenskaitė apmąsto meilę kaip saulės šviesą.Pristatome C. S. Lewis knygą „Apstulbintas džiaugsmo“. Gabrielę Gailiūtę kalbina Julius Žėkas.Artimo žmogaus mirtis yra išbandymas, bet ir dovana, teigia C. S. Lewis kitoje savo knygoje „Ištvertas sielvartas“. Apie tai – pokalbis su MRU doc. psichologe Jolanta Sundaite.

Socialinių mokslų daktarė Egidija Laumenskaitė apmąsto meilę kaip saulės šviesą.Pristatome C. S. Lewis knygą „Apstulbintas džiaugsmo“. Gabrielę Gailiūtę kalbina Julius Žėkas.Artimo žmogaus mirtis yra išbandymas, bet ir dovana, teigia C. S. Lewis kitoje savo knygoje „Ištvertas sielvartas“. Apie tai – pokalbis su MRU doc. psichologe Jolanta Sundaite.