Podcasts about Pirma

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00 - Įžanga 03:40 - Vanagas ir Baciuška 06:25 - Pirma diena, emocijos ir ponas Vanagas 17:05 - Automobilio kaina ir rėmėjai 19:47 - Tėtis, Norris ir Verstappenas 24:22 - Kitų lietuvių pasirodymai 30:49 - Konkurencija 32:56 - Šio sezono planai 38:39 - 1000 km lenktynės ir biudžetai 41:10 - Apie laisvalaikį 45:19 - Taktika Dakare   #RokasBaciuska #Dakar #Odangau #Vanagas #Zala

Daugiau diskusijų mūsų facebook https://www.facebook.com/Osportas.lt   00:00 – Kuriam naują studiją 01:10 – pikta dėl pralaimėjimo 01:50 – pralaimėjimas ASVEL 06:25 – nulinis Walkerio pasirodymas 13:40 – Trinchieri nerado žaidėjų 14:54 – Giedraičio prastas žaidimas 16:35 – Atakoje tik du žaidėjai 23:23 – ASVEL lyderiai 24:40 – Apgaulinga statistika 27:40 – Esminiai „Žalgirio“ keitimai 30:32 – Birutis negavo šanso 32:40 – Aukštaūgiai du kamuolius 34:50 – Puikus „Žalgirio“ pirmas ratas 36:30 – Trinchieri atsakymai 39:23 – Pažymys „Žalgiriui“ už pirmą pusę 43:50 – Toliau „Maccabi“ 47:45 – Statinis „Žalgirio“ penketas   #Zalgiris #SirdyjeZaliaiBalti #odangau #LonnieWalker #Francisco #AndreaTrinchieri #Smailaigic #brazdeikis #euroleague #sirvydis #ulanovas  

„Pirma įkopiau į Everestą, o paskui supratau, kad ne į tą“, - pasakoja keliolika metų sėkmingai muzikanto keliu ėjęs Lukas Petrovas. Dėl emocinio valgymo vyras buvo užsiauginęs 60 kg antsvorį, nutaręs jo atsikratyti ėmė abejoti ir profesijos pasirinkimu. Galiausiai akordeoną ir sceną išmainė į darbą su žmonėmis treniruoklių salėje ir pasijuto laimingas.Ved. Lavija Šurnaitė

Alytaus kraštotyros muziejus kviečia patyrinėti lietuviškųjų pasų istoriją naujoje parodoje „Pirma nuotrauka gyvenime. Arba lietuviškųjų pasų istorija“. Parodos Alytaus kraštotyros muziejuje atidarymas – spalio 15 d., 17 val. FM99 apie tai kalbame su viešniomis iš muziejaus Deimante Aidukaite-Mikelioniene ir Dovile Balčiūnaite-Svirske.

00:00:00 – Įžanga 00:01:10 – Panatahinaikos siaučia toliau 00:07:04 – Lietuvos futbolo skauduliai 00:15:17 – Ronaldo fenomenas 00:22:28 – Draugiškų rungtynių rezultatai 00:27:22 – Žalgirio pergalės 00:29:10 – Trys lentynos Eurolygoje 00:31:17 – Pirma lentyna 00:36:00 – Žalgirio vieta Eurolygoje 00:40:20 – konfliktai su treneriais 00:43:03 – Eurolygos top žaidėjai 00:49:12 – „Žalgirio“ naudingiausi 00:54:55 – Trinchieri kreditai ir kiti treneriai 01:05:00 – Ko labiausiai laukiam Eurolygoje 01:08:15 – Proveržis ir Jokubaitis 01:11:45 – Proveržiai Lietuvos klubuose 01:16:10 – Tildys skeptikus ir Brazdeikis 01:22:22 – Eurolygos bomžpakis    

Pirma ir didžiausia sporto biznio konferencija https://sportbiz.lt/   00:00:00 - Start 00:02:21 – Įžanga ir rugsėjo 1oji 00:07:16 – Jessica  Shy stadione 00:12:31 – Martyno kontraktas 00:20:56 – Tai kur žais Rytas? 00:31:27 – LKF rinkimai ir Purlys pas Balčiūną 00:52:57 – Apie Fantasy turnyrus 00:57:11 – Įspūdingiausi komandų papildymai Eurolygoje 01:12:32 – LKL perėjimai   #Lietuvoskrepsinis #Zalgiris #Rytas #Wolves #Rinktine #Gecevicius #JessicaShy #JBR #Balciunas #Javtokas #Fantasy #Eurolyga

Pirma ir didžiausia sporto biznio konferencija https://sportbiz.lt/ 00:00:00 – Įžanga 00:01:55 – Brazys ir sprendimas likti Wolves 00:03:50 – Spaudimas Marekui ir galimybės 00:05:11 – Jogėla su Braziu vėl 00:07:25 – Ypatingas trenerių štabas 00:09:11 – Magro figūra Wolves trenerio poste 00:12:35 – Brazio kelionė į Ameriką 00:14:45 – Buzelio fenomenas iš arti 00:18:57 – Treniruočių specifika 00:23:10 – Buzelio pataikymas 00:25:02 – Karnišovo iššūkiai 00:26:40 – Europos įtaka NBA krepšiniui 00:28:35 – Esminiai krepšinio akcentai 00:30:38 – Brookso progresas ir galimybės 00:34:35 – Kasparas Jakučionis NCAA ir lūkesčiai 00:40:35 – Jaunimo tikslas NCAA 00:42:36 – Ką pasiimti iš amerikiečių? 00:45:40 – Amerika style   #Buzelis #LietuvosRinktine #Wolves #LKL #Eurocup #MatasBuzelis #Brazys #Rinktine24

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

HEADLINES: Pirma won't name Cha-cha ad donors | Feb. 14, 2024Subscribe to The Manila Times Channel - https://tmt.ph/YTSubscribe Visit our website at https://www.manilatimes.net Follow us: Facebook - https://tmt.ph/facebook Instagram - https://tmt.ph/instagram Twitter - https://tmt.ph/twitter DailyMotion - https://tmt.ph/dailymotion Subscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digital Check out our Podcasts: Spotify - https://tmt.ph/spotify Apple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcasts Amazon Music - https://tmt.ph/amazonmusic Deezer: https://tmt.ph/deezer Stitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein #TheManilaTimes#KeepUpWithTheTimes Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjome apie LFF geriausiųjų apdovanojimus, aptarėme transferų rinkos naujienas, diskutavome apie Eligijaus Jankausko dramą Slovakijoje ir Turkijoje, kėlėme kepures prieš „Liverpool“ paliekantį Jurgeną Kloppą, aptarėme Xavi sprendimą trauktis, „Bayern“ svarbią pergalę ir Italijos lygos aktualijas. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Karolis dominuoja protmūšyje 03:45 Prizas mums. Reakcija 09:00 Geriausiųjų apdovanojimai. Diskusijos dėl atstumų, Justo drąsus pareiškimas ir Gino pyktis 37:58 Šansai žaist UEFA turnyre 40:00 Naujas komentatorius Viaplay ir stadionas Vilniuje, arena Marijampolėje 40:50 Pirma lyga be legionierių? 43:18 Welcome, Fedor! 44:50 Karšti Eligijaus Jankausko viražai 52:09 Ačiū tau, mielas Jurgenai. Ir kas toliau? 1:25:00 Atsiprašom EL Jay, Anthony triumfas 1:29:20 Traukiasi ir Xavi, kas nutiko? 1:51:53 „Bayern“ vargeliai ir „Bayer“ kluptelėjimas. Ir teisėjas iš tribūnos 2:02:57 Italija. Laukiam didžiojo mūšio 2:07:18 Mariaus Afrikos apžvalga. Vargan mūsų sirgalių. Bonus valanda 2:16:40 Tęsiam toliau. Neymaro išvaizda, kur keliaus Kipras. 2:20:00 Lendam vieni kitiems į ...

HEADLINES: House leaders behind PI - Pirma | Jan. 31, 2024Subscribe to The Manila Times Channel - https://tmt.ph/YTSubscribe Visit our website at https://www.manilatimes.net Follow us: Facebook - https://tmt.ph/facebook Instagram - https://tmt.ph/instagram Twitter - https://tmt.ph/twitter DailyMotion - https://tmt.ph/dailymotion Subscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digital Check out our Podcasts: Spotify - https://tmt.ph/spotify Apple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcasts Amazon Music - https://tmt.ph/amazonmusic Deezer: https://tmt.ph/deezer Stitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein #TheManilaTimes#KeepUpWithTheTimes Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Putinas nėra Koščėjus nemirtingasis. Nors, pasak Matonio, kartais atrodo, kad Vakarai pasiduoda psichologiniam Rusijos spaudimui ir gąsdinimams.Ved. Deividas Jursevičius

„Varsa-Stronglasas“ spalio 4 dieną žais pirmas sezono rungtynes namuose. Pirma naujojo LRL čempionato kova Dzūkijos sostinėje – bus prieš lygos lyderį Klaipėdos „Dragūną“. Prieš laukiantį susitikimą pakalbinome varsiečių vyr. trenerį Egidijų Petkevičių ir naująjį kapitoną Žygimantą Micevičių. Rungtynių Alytaus sporto ir rekreacijos centre pradžia 19val..

Visus mokslo metus moksleiviai skaito tai, kas jiems privaloma – knygas iš literatūros programų. Ar atėjus vasarai ir trumpam nelikus privalomos literatūros sąrašo, moksleiviai skaito? Ar į keliones, paplūdimius ir stovyklas jie vežasi knygų? O gal vasara reiškia ir poilsį nuo literatūros?„Pirmame sakinyje“ trys moksleiviai – Mija, Augustinas ir Monika – pasakoja apie savo skaitymo ir neskaitymo įpročius vasarą, mėgstamus ir nemėgstamus autorius, privalomą ir neprivalomą literatūrą.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

La festa fu un successo! Lo spettacolo pirotecnico preparato da Kebab lasciò a bocca aperta tutti, Delbaeth senza un dito e Möbius senza vista. Pirma di essere accecato dai fuochi del coboldo, il bardo aveva però fatto conoscenza con uno... Continue Reading →

00:00:00 – Žalgirio unikalus pasiekimas 00:12:00 – Kazio Maksvyčio ir Pauliaus Motiejūno 00:16:20 – „Žalgirio“ sunkiai įveikiama gynyba 00:24:50 – „Žalgirio“ pinigai ir komplektacija 00:51:13 – Savaitės MVP 00:52:50 – Žalgiris vs Rytas ir pirma vieta 00:58:54 – Echodo trauma ir Ryto naujokas 01:02:25 – Teisėjų sprendimai 01:04:02 – LKL turnyro lentelė ir poros 01:07:42 – „Wolves“ naujoko paieškos 01:10:50 – Lietkbalio sezonas Europoje ir naujokas 01:21:20 – Sabonis su Kings ir Greeno

Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva gali parodyti pavyzdį ir pirma nusiųsti karių į Ukrainą. Landsbergis teigia, kad neduodami naikintuvų besiginančiai šaliai toliau padedame Rusijai. Pasak jo, dar pasiduodame putinoidų gąsdinimams, kad negalima visa jėga ginti Ukrainos.Ved. Deividas Jursevičius

Įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys Vilniuje planuoja miestą mieste su 8 tūkst. darbuotojų. Verslus Rusijoje ir Baltarusijoje sustabdęs verslininkas nesupranta, kodėl lietuviai vis dar dirba šiose rinkose. A. Paukštys, be gamyklų, finansavo ir trijų bažnyčių statybas.Ved. Deividas Jursevičius

Šių metų pradžioje dviejų savo pašnekovų – rašytojos, iliustratorės, vertėjos Miglės Anušauskaitės ir istoriko, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus Antano Terlecko – klausėme, kokie jų skaitymo planai.Tuomet nė vienas nežinojome, kokie neramūs ir sunkūs mėnesiai mūsų laukia. Metų pabaigoje vėl pasikvietėme juos pasikalbėti ir paklausinėti, kiek jiems pavyko ar nepavyko išpildyti skaitymo planų, ar apskritai jų laikėsi, kas tuos planus koregavo, jiems kliudė ar juos žlugdė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

#TiekŽinių Trečiadienį (gruodžio 14 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie rytinę rusijos ataką Kyjivui ir artėjančius baltarusijos tankus, nelegalius migrantus Lietuvoje, pirmąją mirtį nuo gripo ir Matijošaičio problemas teisme. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/DZRRtEi1jKE

Vos tik perėmęs komandą naujasis Colts treneris Jeff Saturday priėmė keletą drastiškų sprendimų, kas iškart atnešė komandai pergalę. Futbolo šventė Miunchene. Fenomenalios Bills-Vikings rungtynės. NFL vėl paduoti į teismą, šį kartą labai keistu pagrindu. Tai ir daug kitų aktualių temų laidoje aptaria Mindaugas Bertys ir Darius Krasauskas.

Prima delle 6 puntate di Christmas Time, in compagnia di musica natalizia per accompagnarvi verso il Natale. Seguiteci in diretta su www.allthebest-radio.com

PILNO EPIZODO TEMOS: 00:00:00 Sevastopolio aušra 00:31:13 Kariuomenės vadas ir parama Ukrainai 00:50:16 Europai liepta ruoštis karui 01:01:54 Pirma su Rusija, paskui su Kinija 01:12:29 Pocius ir Bilotaitė Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Į kino sales grįžta festivalis „Nepatogus kinas“. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis visą spalio mėnesį ekranuose vėl gvildens aktualias temas: nuo migracijos, karo iki ekologijos. Apie šių metų festivalio programą ir laukiančias diskusijas kalbamės su vienu iš programos sudarytojų kino kritiku Vladu Rožėnu.Šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ mini 50-ties metų jubiliejų. Festivalio koncertai kviečia apžvelgti pusę amžiaus lietuvių kompozitorių kūrybos ir diskutuoti apie šiuolaikinės muzikos procesus per šį laikotarpį. Festivalį aptariame su festivalio meno vadovu Robertu Bliškevičiumi.„Annie Ernaux ypatinga dviem aspektais. Pirma – ji nagrinėja moters padėtį visuomenėje, o antra – rašo vadinamąsias autofikcijas“, - rašytoją Annie Ernaux apibūdina vertėjas Vytautas Bikulčius. Pasak jo, A. Ernaux „po Simone`os de Beauvoir yra ryškiausia rašytoja Prancūzijoje“. Švedijos akademija paskelbė Nobelio literatūros premijos laimėtoją. Ja tapo prancūzų rašytoja Annie Ernaux. Į pasirinkimą žvelgiame kartu su literatūros tyrėju ir vertėju V. Bikulčiumi ir šiuolaikinės prancūzų literatūros tyrėja, Vilniaus universiteto docente daktare Eglė Kačkute-Hagan.„Katės“ – populiarus ir amžinai jaunas miuziklas. Kiekviena scenos artistų karta jį atgaivina ir prikelia gyvenimui iš naujo, dovanodama savo nekantrumą, jaunystės gaivalą ir kitokį skambesį. Tad miuziklas tikrai išlieka amžinai jaunas, nors jam nei daug, nei mažai – keturiasdešimt vieneri metai. Faustos Savickaitės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gitaristas, kompozitorius Chris Ruebens. Iš Belgijos į Lietuvą gyventi atvykęs muzikas kuria savo gyvenimą Vilniuje: koncertuoja, kuria, žinias perduoda jaunajai kartai.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidos svečias - Ukrainos žurnalistas Serhijus Rudenka parašęs pirmą ir kol kas vienintelę Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio biografiją.Kiek švarus ar užterštas oras Lietuvos miestuose? Artėja šildymo sezonas, kiek nuo pasirinkto šildymosi būdo priklauso oro kokybė? Pokalbis su Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite.Rugsėjo 7 d. Panevėžys mini savo 519 gimtadienį. Su panevėžiečiais - keliautoju Audriumi Sutkumi ir knygų autoriumi, turgaus prekeiviu Audriumi Skačkausku kalbamės apie šio miesto pokyčius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šių „Mažosios Europos pokalbių“ svečias – Rytų Europos studijų centro projektų vadovas Justinas Kulys. Justiną pasikviesti pokalbiui paskatino du dalykai. Pirma, jis visai neseniai sugrįžo iš Madrido, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame svarstyta apie aljanso perspektyvas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Antroji priežastis – Justino domėjimasis Balkanų regionu. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rengia labai įdomias Balkanų aktualijų apžvalgas „Balkanų pulsas“. O apie Balkanus norisi pasikalbėti tiek žvelgiant į saugumo situaciją regione, tiek į didžiųjų galių – Vakarų, Kinijos, Rusijos – daromą įtaką, tiek apie sportą kaip visuomenių ir valstybių veidrodį. Juk prisiminkime, kiek triukšmo ir nepasitenkinimo sukėlė Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkų atsisakymas Eurolygos rungtynių Kaune metu laikyti plakatą, raginantį stabdyti karą Ukrainoje, o štai vienas tų rungtynių dalyvių Dejanas Davidovacas dar neseniai ir perėjo į ne bet ką kitą, o į Maskvos CASK. Ar teisūs tie, kurie skelbia, kad Serbija yra Rusijos Trojos arklys regione, o gal dera įsiklausyti į balsus tų kurie teigia, kad nei mes gerai suvokiame Serbijos ir apskritai Balkanų istoriją, nei jie suvokia, ką teko išgyventi mums?Ved. Donatas Puslys

LRT kolegos rubrikoje – LRT RADIJO muzikos redaktorius Aivaras Gelžinis.Apie visuomenės spaudimą atitikti nusistovėjusias normas, mokymąsi džiaugtis gyvenimu ir buvimą savimi. Pokalbis su žurnaliste, knygos „Po tamsos ateina... lapė“ autore Aušra Šneideryte.Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Žmogaus teisių specialistai sako, kad įstatymas žalingas, nes moters teisę pavers jos krize ir įtvirtins privalomas konsultacijas. Pokalbis su viena įstatymo teikėjų, seimo nare Laima Nagiene ir Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadove Kristina Rūkaite.Lietuva neišnaudoja vidaus vandenų laivybos patencialo. Nacionalinės ekspedicijos komandai sėkmingai Nerimi iš Vilniaus pasiekus Kauną prisimintas klausimas, ko reikia, kad laivyba šia upe vyktų nuolat? Pokalbis su Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktoriumi.Auksinio proto atrankos finalas.Ved. Darius Matas

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie praeitį ir ateitį.Geriausios reputacijos influenceriai: kodėl populiariausi nelaikomi patikimiausiais?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Pirma masinė žuvusių karių ir civilių pagerbimo ceremonija – Lydėtuvės Ukrainos herojams.Prano Domšaičio galerijai perduota 15 iš Klaipėdos kilusio dailininko ekspresionisto Karlo Eulenšteino paveikslų.Vaikų ir jaunimo choras KIVI mini 25-metį.Ar auga susidomėjimas komiksų kultūra? Komentuoja „Comic Con Baltics 2022: Together with GameON“ viešnia Cassandra Kalin.Ved. Laura Kešytė

Paschalinė refleksija

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Lietuvos rinktinės laukiančios akistatos su San Marinu ir Airija bei Valdo Ivanausko pasirinkimai, A lygos aktualijos, gėdingas pirmos lygos startas, „Barcelona“ galybė „El Clasico“ bei Čempionų lygos ketvirtfinalio intrigos. Ketveriukėje – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius ir futbolo komentatorius Karolis Tretjakas. 0:00 Intro 1:08 Jautri V.Ivanausko konferencija 5:27 Nauris vs. Kučys: nustebinę pasirinkimai ir klaustukai 17:04 Pauliaus Golubicko sugrįžimas 18:12 Nauja A.Novikovo sutartis 19:30 Karštas Justas Lasickas 29:10 Gėda prasidėjusi Pirma lyga 45:57 Stringanti „Sūduva“ 47:48 Vilniaus derbis ir stebinantys „Riteriai“ 1:03:55 Prastas vaizdelis Jonavoje 1:06:21 V.Urbono patirtis Panevėžyje 1:14:00 A.Skerlos stebuklai su „Hegelmann“ 1:15:57 A.Skerla – į Balstogę? 1:17:40 Kodėl Lenkijos klubai stringa Europoje? 1:26:43 Čempionų lygos aštuntfinaliai ir prognozės 1:45:30 Keturi nulis „El Clasico” 1:51:36 Europos lygų reikalai

Pokalbis įrašytas su Rasa Jusionyte ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu apie dabartinę situaciją ir kokią įtaką toks intensyvus žinių vartojimas gali turėti mūsų visuomenei bei kiekvienam mūsų. Dainius rimtai perspėja rūpintis savimi ir vardina būdus, kaip tai galima padaryti.    Kartu kalbame apie tai, kaip svarbu tikėti ateitimi, kaip svarbu toliau dirbti ir net juoktis.  Neturime jausti kaltės besirūpindami savimi, nes taip galėsime ilgai turėti jėgų padėdami Ukrainai.   Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, junkis prie „Veiklių Moterų Klubo“ - pirmos 3 dienos visiškai nemokamos!    Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

Lenkijoje nuo šiandien laikinai negalioja pridėtinės vertės mokestis maisto produktams. Apie tai su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Itin retas paukštis Lietuvos kino padangėje - lietuviškas ilgametražis filmas vaikams, pavadinimu „Lobis“. Pokalbis su režisierė, filmo scenarijaus autore Agne Marcinkevičiūte ir rašytoja, filmo scenarijaus autore Renata Šerelyte.Ar pakankamai žinome apie Ona Šimaitę - pasaulio tautų teisuolę, garsiausią Vilniaus geto žydų gelbėtoją? Pasakoja knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ autorius Rimantas Stankevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse bandoma pritraukti gydytojų į regionus. Vokietijoje medicinos studentams siūloma apie pusės tūkstančio eurų per mėnesį stipendija. Tiesa, su sąlyga, kad baigę mokslus, jie atidirbs konkrečioje gydymo įstaigoje. Vis dėlto dalis Lietuvos medikų sako, kad sprendžiant problemą visų pirmA reikia keisti medicinos studijų programą. Rūtos Nikitinaitės pasakojimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra žiniasklaidos „covidas“, kuriuo prisidengdami valdininkai slepia viešą informaciją apie politikus. Toks spaudimas žurnalistams atima iš jų brangų laiką ir energiją, kurią galėtų skirti kokybiškiems tyrimams. Apie visa tai – pokalbis su D. Pancerovu.Ved. Simas Čelutka

Šį savaitgalį, įspūdingame „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymo renginių programoje – ir dokumentinio spektaklio „Taksi“ pristatymas, renginys „Pirma stotelė: Mažasis Paryžius“. Legendinėje Kauno kavinėje vyks susitikimas su taksi vairuotojais, su kuriais bus galima leistis ir į „pasivažinėjimus“ po besikeičiantį miestą. Pokalbis su spektaklio „Taksi“ dramaturgu Rimantu Ribačiausku.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia rytoj švęsti orkestro 33-iąjį gimtadienį kartu su vienu geriausių Lietuvos pianistų Luku Geniušu ir įspūdinga Piotro Čaikovskio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus kūrinių programa. Šį koncertą tiesiogiai transliuos LRT KLASIKA, o kolegė Fausta Savickaitė apie jį pasikalbėjo su pianistu Luku Geniušu ir LVSO meno vadovu Gintaru Rinkevičiumi.Vasario 10-20 dienomis vyksiančio Berlyno kino festivalio metu organizuojama ir tradicinė Berlinalės talentų programa, kurioje šiemet – net dvi lietuvės. Daugiau – Austėjos Kuskienės pasakojime.Šiandien teatro režisierius Rimas Tuminas švenčia savo 70-metį. Paskutinius 15 metų Tuminas dirba Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovu Maskvoje, o šiuo metu Venecijoje, Carlo Goldonio teatre, režisierius stato spektaklį pagal Henriko Ibseno dramą „Šmėklos“. Ištrauka iš Mariaus Eidukonio pokalbio.„Muzika be prasmės – man ne muzika“, – yra sakęs kompozitorius, atlikėjas ir pedagogas Jaroslavas Cechanovičius. Pažintį su muzika pradėjęs tyrinėdamas namuose buvusius instrumentus, vėliau jis net 39-erius metus dirbo LRT radijo orkestre. Jaroslavo Cechanovičiaus parašyti kūriniai skaičiuojami šimtais, tačiau jis pats prisipažįsta, kad į stalčių muzikos tikrai nerašo. Apie viską – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Šiame epizode Simona iš ,,Gėlės Gelėms'' dalinasi neįtikėtina savo istorija: visada norėjusi dirbti su gėlėmis, ji ir visada sau to neleido... Juk tai ne darbas!  Kol galiausiai gyvenimą sudrebino liga. O po jos Simona grįžo kitokia - su užsispyrimu stengtis dėl savęs. Pirma atidarė gėlių kambarį, labiau gal mažutę ,,kamurkę'', kur be jos galėjo būti tik vienas klientas. Jei yra istorija, kuri iliustruoja augimą žingsneliais - tai Simonos pavyzdys. O svarbiausia, šiandien ji Vilniaus senamiestyje jau turi didžiulį saloną. Kaip ji tai padarė? Ko gali iš jos išmokti? Viskas pokalbyje. Jei po pokalbio jauti, kad nori ne tik girdėti kitų sėkmės istorijas, bet ir pati augti ir būti pavyzdys kitiems - prisijunk prie „Veiklių moterų klubo“ ir mokykis kartu su beveik 500 sėkmingų moterų bendruomene. https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese

Kvietimas atsitraukti maldai. Skaitinys iš Tomo Kempiečio knygos „Kristaus sekimas“, „Meilės draugystė su Jėzumi“. Arūno Raudoniaus giesmė „Išimk iš mano krūtinės“. 

Entomologas Povilas Ivinskis pasakoja, kad šiuo metu drugių skraido ne pirma karta.Kovai prie žmonių laikosi ir aktyviai veikia ne visus metus. Jei netoliese yra kolonija, o laukuose kovai randa maisto, jų bus daug. Kaip jų išvengti? Juos išbaidyti gali tik dronas, prie kurio pririštas vanago ar sakalo siluetas.O apie paukščių ankstyvąsias keliones pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, primindamas, kad ši vasara paukščiams buvo sėkminga.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaito noveles iš Jurgos Ivanauskaitės pirmosios knygos „Pakalnučių metai“. Tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. “. „Dvi pasakos apie savižudžius“. Pirma dalis.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė

Lietuvos diena: „Vilmorus“: Prezidentas G. Nausėda – reitingų viršūnėse, kaip tai komentuoja ekspertai? Lietuvoje gyvenantys baltarusiai blokuoja eismą Lietuvos - Baltarusijos pasienyje. Kompetencijos ir įžvalgos, kurios padėtų ir ateityje išsilaikyti darbo rinkoje.Dažniausi apsinuodijimai vasarą – nuo trąšų iki purškalų uodams. Ispanai karantino atlaisvinimus pasitiko vidurnaktį gatvėse, skanduodami „valio“.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kaip Paulius Jakelis tapo Frankfurto "Eintracht" fanu, nuotykiai Frankfurte ir kituose miestuose, draugiški vietiniai skustagalviai ir šiek tiek apie pačią klubo situaciją. Gero klausymo!

Laida skirta čekų filosofui ir disidentui Janui Patočkai (1907-1977).„Patočkos ir kitų antisovietinių disidentų palikti tekstai šiandien aktualūs dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl ypatingos geopolitinės ir istorinės regiono, kuriame šios teorijos buvo sukurtos, padėties. Antra, dėl egzistencinio svorio, kurį šiame regione komunizmo laikais įgijo politinė atsakomybė ir praktika. Galiausiai - šiame regione užgimusi politinė mintis dėl istorinių aplinkybių buvo neatsiejama nuo tam tikrų etinių įsipareigojimų, t.y. vertybinio kompaso, kurį šiais laikais taip sunku atrasti“, - „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale rašo J. Patočkos filosofijos tyrinėtojas, politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė

Pirma diena po karantino pakeitimų. Ribojimų neliko gyvenantiems besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse. Karantinas dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje pratęstas iki kovo pabaigos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites teko 247 susirgimai COVID-19.Leidimas nedėvėti kaukių atvirose vietose, kai tarp žmonių išlaikomas bent dviejų metrų atstumas. Kaukių dėvėjimo uždarose vietose reikalavimai nesikeičia. Kaip žmonės reaguoja į pasikeitimus?Lietuvoje nustačius daugiau britiškosios koronaviruso atmainų, kai kurie ekspertai sako, kad tai gali padidinti pandemijos plitimo pagreitį.Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad darbuotojų testavimui dėl COVID-19 numato 30-imt milijonų eurų. Vienam testui skiriama 12-ka eurų. Kompensacijas už greituosius antikūnų ir antigenų testus gaus smulkus ir vidutinis verslas, kurio veikla ribojama. Aušrinė Armonaitė sako, kad tai leis planuoti karantino švelninimą.Ar Vilnius turės stadioną? Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto Nacionalinio stadiono finansavimą, esamą situaciją ir perspektyvas.Kaukes, dezinfekcinį skystį ir kitas apsaugos priemones Lietuvoje gamins įmonės, kurios anksčiau to nedarė. Tam valstybė skyrė 25 milijonus eurų. Konkursus laimėję verslininkai sako, kad tai jiems padės išgyventi, o Verslo paramos agentūra neslepia, kad gamyba pasisekti gali ne visiems.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Jau su kokiu džiaugsmu Valentino dienos proga dalinuosi naujausiu podcast įrašu. Pirmą kartą esu ne viena, o kartu su savo nuostabia ir ypatinga drauge Eva. Su Eva kalbėjom apie intymius santykius ir kaip per juos galim dar labiau pamilti save, sustiprinti pasitikėjimą ir prisiminti savo vidinę moters galią. Podcast’as dar niekada nebuvo toks atviras ir nuoširdus. Esu tikra, kad kai kam tai bus didžiulė revoliucija, nes būtent taip aš jaučiausi po pokalbio su Eva. Podcast’e kalbėjom apie socialines stigmas, blokus, dėl kurių daug metų intymūs santykiai ir malonumas buvo nuodėmė ir tik vyram skirtas reikalas. Eva pasidalino nerealiai geru patarimu moterim, kurios gėdijasi savo kūno intymių santykių metu ir labai daug savo patirties, kuri mane pakylėjo į visai naują meilės sau, savęs pažinimo ir malonumo lygį. Todėl nieko nelaukus kviečiu eiti į mano profilio nuorodą ir tegul malonumas liejasi per kraštus. Su meile Jūratė ir Eva.

Gerbiamieji, su šv. Kalėdomis!!! Galime pasidžiaugti, kad Sigis šiemet po eglute rado Sega Mega Drive 2, o Gintas, net sarmata sakyti, rumuną Dacia Nova, užtat Sigis kadaise matė kaip pirmą Kalėdų dieną rumunai sušaudo Čeučesku. Pirmą Kalėdų dieną kviečiame įsijungti pirmos rūšies radijo laidą, kurios metu apie savo dovanas pasipasakoja ir seni bei jauni mūsų biznio partneriai: Paulius Ambrazevičius, Dominykas Klajumas, Paulius Gritėnas, Mahila, Loranas Vaitkus su paties pačia Aurelija, Richardas Jonaitis, Timūras Augucevičius, Airidas Jankus, jautì, Lukas Ramonas. Nekarpyta laida skamba kiekvieną penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.

Ziemassvētku un Adventes laikā bieži dzirdam šos vārdus: "Gods Dievam augstībā, miers virs zemes un cilvēkiem labs prāts." Tie ir vārdi, kurus eņģeļi pavēstija ganiem, kad Jēzus bija piedzimis. Turpmākās nedēļas, gaidot Jēzus dzimšanas svētkus, mēs pārdomāsim šo eņģeļu vēsti ganiem un to, ko tā nozīmē mums. Sludina mācītājs Kārlis Kārkliņš. 29.11.2020.

Kinijoje vyksta kruvina kultūrinė revoliucija, kurios mašina įsuka ir mokslininkus bei mokslininkes. Politinių įvykių, valdžios užgaidų ir šeimos “nuodėmių” kombinacija nubloškia jauną astrofizikę į nuošalią karinę bazę, kurioje vykstančių tyrimų turinio ji dar nė nežino, bet iškart supranta, kad dėl jų slaptumo tikriausiai iš čia nebeišvyks visą gyvenimą. Tuo ji net apsidžiaugia. Pasaulis jai atgrasus ir atšiaurus. Mielai visą likusį gyvenimą praleis žiūrėdama į žvaigždes ir klausydamasi jų gaudesio.Po kelių dešimtmečių kitą mokslininką, taikomosios nanotechnologijų srities atstovą, ima persekioti keistenybės. Mėgindamas jas išsiaiškinti, jis pradeda žaisti keistą kompiuterinį žaidimą.„Mažosios studijos Knygų klube“ Dovydas Skarolskis, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria kinų autoriaus Liu Cixino fantastinį romaną „Trijų kūnų problema“ (iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas, Kitos knygos, 2020), pirmąją Azijos autoriaus knygą, laimėjusią prestižiškiausią fantastinės literatūros apdovanojimą „Hugo“.Ved. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Pirma laidos dalis – liūdna. Šią savaitę Anapilin iškeliavus kompozitoriui Faustui Latėnui, laidos kūrėjas Domantas Razauskas atsisveikindamas pristato dar niekada neviešintus F. Latėno kūrinius. Ne paslaptis, kad kompozitorius rašė ir žydišką muziką. Spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ jis pats finale net įdainavo hebrajiškos maldos variaciją. Klausytojų dėmesiui kelios ištraukos iš Fausto Latėno muzikos Šeduvoje kuriamam „Dingusio Štetlo“ muziejui. Premjera be paties autoriaus... Antroje laidos dalyje – tradicinės leidybinės, o šįkart ir audiofilinės muzikinės naujienos.Ved. Domantas Razauskas

„Jausti savo žemę…“ – šiais žodžiais galima nusakyti dailininko Vytauto Valiaus kūrybą – teigia parodos, skirtos menininko gimimo 90ečiui rengėjai. Visą parodą įrėmina du paskutiniai triptikai, pavadinti „Paskutine vakariene“. Jie, kaip ir dauguma kūrinių, nebuvo dailininko įvardinti, nes dar norėta dirbti toliau. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma antradienį 17val. Tiesiai iš Chodkevičių rūmų apie tai, kas svarbiausia kūryboje buvo Vytautui Valiui – pasakoja menininko sūnus, vienas iš parodos kuratorių, grafikas Saulius Valius.„Šiuo laiku sukurti filmai darosi panašūs į riksmą žmogaus, krentančio į bedugnę“ – sako humanitarinių mokslų daktarė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė ir pristato trečiadienį prasidedantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Apie ilgas tradicijas turintį festivalį, pakoreguotą nūdienos nežinios, su jo vadove kalbasi Austėja Kuskienė.Kompozitorius Eduardas Balsys, kurio gimimo šimtmetį praėjusiais metais minėjo Lietuva, mirė lapkričio 3iąją 1984m. Tai proga dar kartą prisiminkime muziką su jo dukra ir anūke: pianistės Indrė Baikštytė ir Dalia Balsytė pasakoja, koks kompozitorius buvęs kūrybiniame procese bei šeimoje, ir kodėl iki šiol Eduardo Balsio namuose Palangoje tvyro ypatinga aura.Europos šalių kino forume „Scanorama“ ir lietuviškos kino premjeros, viena jų – režisieriaus Lino Mikutos dokumentinis filmas „Romano vaikystė“. Tai filmas apie aštuonmetį, skurdžiai gyvenantį apleistame, griūvančiame pastate Klaipėdos senamiestyje kartu su tėvais, kurie kaip tik gali rūpinasi sūnumi ir stengiasi suteikti jam visišką laisvę. Ir Romanas laimingas, nes jaučiasi mylimas. Apie laimę, meilę ir ką smalsu atskleisti dokumentiniame filme pačiam kūrėjui – kalbame su režisieriumi Linu Mikuta rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija NarušytėVed. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Devynioliktame laidos epizode kalbėsiu apie slaptąjį agentą, Džeimsą Bondą ir jo charakterio studiją. Jei jums patinka „Tobulėk su Knyga“ podkastas tai pasidalinkite juo su draugais arba sekite mus „SoundCloud“, „iTunes“, „Spotify“ ar „Twitter“ platformose. Ačiū!

Kas vertas Seimo nario kėdės? Kam pavyks užkariauti rinkėjų protus ir širdis? LRT radijo eteryje - politinių partijų atstovų diskusijos, padėsiančios Jums pasirinkti. Pirma laida - jau šį antradienį, rugsėjo 1 dieną. LRT studija įsikurs prie LR Seimo. Susitinka Drąsos kelias, Laisvė ir teisingumas, Laisvės partija, Lietuvos liaudies partija. Ką šios partijos keistų Lietuvos švietimo sistemoje? Ved. Agnė Skamarakaitė

Gabriel de Velasco Valenzuela Vázquez (Ciudad de México 1972)Director de la Universidad Sistémica de Iberoamérica y Fundador de Centro Constela Internacional®.Es Licenciado en Ciencias de la Comunicación por la Universidad Nacional Autónoma de México, con estudios de posgrado en Human Development por la Universidad de Nueva York y en Ciencias del Comportamiento por la UNAM en colaboración con la Universidad Complutense de Madrid.Psicoterapeuta, coach sistémico, miembro de SySt® International (Escuela de Aachen Alemania), constelador Certificado por la Hellinger Sciencia®. Miembro de Infosyon. Fundador del Foro Iberoamericano de Constelaciones y Coaching Sistémico FIC.Imparte entrenamientos y atiende procesos organizacionales en diferentes países en 3 idiomas: español, inglés y portugués en México, Argentina, Chile, Paraguay, Brasil, Colombia, El Salvador, Estados Unidos, Canadá, España, Portugal, Eslovenia, entre otros.Cuenta con especialidades en mercadotecnia, administración de empresas, logística, psicología organizacional y desarrollo de habilidades gerenciales por la Universidad la Salle y la Universidad Intercontinental.Se ha formado con los más importantes maestros del mundo sistémico como: Matthias Varga Von Kibèd, Insa Sparrer, Elisabeth Ferrari, Bert Hellinger, Jan Jacob Stam, Stephan Hausner, Gunthard Weber, Arawana Hayashi, Anton de Kroon, Jane Peterson, Bibi Schreuder, Georg Senoner, Bertold Ulsamer, Ursula Franke, Jakob Schneider, Judith Hemming, Marianne Franke, entre otros.Cuenta con una amplia experiencia laboral en el campo de las organizaciones, siendo Director de varias empresas; en áreas de estratégicas de operaciones, calidad, comercialización y mercadotecnia en Fedex, TV Azteca, Televisa, MTV Networks, MVS Networks, entre otras.Es consultor sistémico, coach, expositor y conferencista en el ámbito organizacional, especialista en pensamiento sistémico, Constelaciones Organizacionales y familiares.Entre sus clientes más importantes destacan: Pepsico, Hope Global, Bayer, Diehl, Kraussmaffei, American Express, PEMEX, Bimbo, Pirma, Seguros New York Life, Comisión Federal de Electricidad, Poder Judicial, entre otras. Ha sido invitado a colaborar como trainer en entrenamientos y congresos internacionales como el International Organizational Constellations Training Intensive IOCTI.Colabora en diferentes programas de radio y televisión en México.For booking info, please email: booking@zuluonepodcast.com Intro Song: Profound Beats - Lofi https://soundcloud.com/profoundbeats/profound-beats-lo-fi-free-downloadSupport the show

Gabriel de Velasco Valenzuela Vázquez (Ciudad de México 1972)Director de la Universidad Sistémica de Iberoamérica y Fundador de Centro Constela Internacional®.Es Licenciado en Ciencias de la Comunicación por la Universidad Nacional Autónoma de México, con estudios de posgrado en Human Development por la Universidad de Nueva York y en Ciencias del Comportamiento por la UNAM en colaboración con la Universidad Complutense de Madrid.Psicoterapeuta, coach sistémico, miembro de SySt® International (Escuela de Aachen Alemania), constelador Certificado por la Hellinger Sciencia®. Miembro de Infosyon. Fundador del Foro Iberoamericano de Constelaciones y Coaching Sistémico FIC.Imparte entrenamientos y atiende procesos organizacionales en diferentes países en 3 idiomas: español, inglés y portugués en México, Argentina, Chile, Paraguay, Brasil, Colombia, El Salvador, Estados Unidos, Canadá, España, Portugal, Eslovenia, entre otros.Cuenta con especialidades en mercadotecnia, administración de empresas, logística, psicología organizacional y desarrollo de habilidades gerenciales por la Universidad la Salle y la Universidad Intercontinental.Se ha formado con los más importantes maestros del mundo sistémico como: Matthias Varga Von Kibèd, Insa Sparrer, Elisabeth Ferrari, Bert Hellinger, Jan Jacob Stam, Stephan Hausner, Gunthard Weber, Arawana Hayashi, Anton de Kroon, Jane Peterson, Bibi Schreuder, Georg Senoner, Bertold Ulsamer, Ursula Franke, Jakob Schneider, Judith Hemming, Marianne Franke, entre otros.Cuenta con una amplia experiencia laboral en el campo de las organizaciones, siendo Director de varias empresas; en áreas de estratégicas de operaciones, calidad, comercialización y mercadotecnia en Fedex, TV Azteca, Televisa, MTV Networks, MVS Networks, entre otras.Es consultor sistémico, coach, expositor y conferencista en el ámbito organizacional, especialista en pensamiento sistémico, Constelaciones Organizacionales y familiares.Entre sus clientes más importantes destacan: Pepsico, Hope Global, Bayer, Diehl, Kraussmaffei, American Express, PEMEX, Bimbo, Pirma, Seguros New York Life, Comisión Federal de Electricidad, Poder Judicial, entre otras. Ha sido invitado a colaborar como trainer en entrenamientos y congresos internacionales como el International Organizational Constellations Training Intensive IOCTI.Colabora en diferentes programas de radio y televisión en México.For booking info, please email: booking@zuluonepodcast.com Intro Song: Profound Beats - Lofi https://soundcloud.com/profoundbeats/profound-beats-lo-fi-free-downloadSupport the show (https://www.paypal.me/zuluonepodcast)

Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500 kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu. Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medaus mėnesio kelionę vėl atrado žmonių geraširdiškumą, Danguolė etapus eina, kai turi laisvo laiko, Algis mėgaujais ėjimu vienumoje. Jonas sako, kad kelias moko dėkingumo, paprastumo, o sulėtėjusiame tempe lengviau pastebėti gyvenimo stebuklus. Į Beinoraičių klėtelę užsukusius piligrimus pasitinka svetingi šeimininkai ir apsupa Camino de Santiago kelių Ispanijoje atmosfera.Pirma laidos apie Camino Lituano dalis.Autorė Vita Ličytė

Kartu su studijos viešnia, ponia Asta Dumbliausikiene – gydytoja dermatologe ir...Mis Lietuva 1997, prof. Dr. Eugenijus Skerstonas aptaria, kaip reikėtų teisingai prižiūrėti odą, siekiant savosios fizinės tapatybės – kūno, ypač veido - patrauklumo. Odos būklė - kūno grožį lemiantis veiksnys, todėl savalaikis rūpinimasis ja, priežiūros priemonių pasirinkimas gali padėti išvengti rimtų psichojausminių sutrikimų. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Balandžio 30 dieną laidoje „TIEK ŽINIŲ: kalba daktaras“ pokalbis su Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoju Audriumi Muižiu apie tai, kaip pasikeitė situacija po to, kai gydytojai pirmą kartą prakalbo apie netvarką koronaviruso židiniu tapusioje gydymo įstaigoje. ✅ „Laisvės TV“ - daugiau nei televizija! Deklaruodami pajamas skirkite savo 1,2% „Laisvės TV“ ir leiskite parodyti, kad galime dar daugiau: http://remiu.laisves.tv

„Baudimo sistema labai gaji, bet skatinti žmogaus nelabai norima. Man pirmiausiai norisi žmogų kelti į viršų, nes jis ir taip yra dugne“, – sako Pravieniškių pataisos namų resocializacijos centro specialistė Jūratė Danielė, pastebėdama paralelę tarp vaikų auklėjimo ir darbo su nuteistaisiais.Nepailstančio tikėjimo žmogumi kupina pašnekovė vyrų įkalinimo įstaigoje dirba daugiau nei 10 metų. Nepaisant gajaus silpnosios lyties stereotipo maskulinistinėj kalėjimų sistemoje, Jūratė ne tik nepalūžo ir nepasidavė jos pinklėms, bet ir sunkiai kovojo už savo tikslus siekti pokyčio bei griauti barjerus tarp pareigūno ir nuteistojo.   Nors aplinkiniai vis klausia, kam jai to reikia, Jūratė vietoje atsakymo iškelia retorinį „kas kitas, jei ne aš?“ ir bene kiekvienu savo žingsniu paneigia mums įprastą „vienas lauke ne karys“. Šiuo metu pataisos namų priklausomybių reabilitacijos centre dirbanti pašnekovė pastebi, kad daugelį žmogaus emocinių blokų griauna nuoširdumas ir parodytas noras išgirsti bei įsiklausyti.⁣⁣⁣Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiaiInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Pokalbio su Jūrate klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google podcasts, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/⁣⁣⁣⁣⁣juratedaniele

Pirma bears Pirma balls how to tell who’s telling the truth about money and America and the outrageous truth about economics by Corey Chambers los angeles

Come gli Ebrei interpretavano la Pasqua pirma della distruzione del tempioTrascrizione (non corretta dall'autore)

Seimas priėmė daug aistrų keliantį kitų metų biudžetą. Valdančiųjų ir opozicijos tarpusavio kaltinimai pasiekė net specialiąsias tarnybas. O ką apie naują biudžetą galvoja specialistai? LRT RADIJUI antradienį kalbėjęs Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis sako turįs tris žinutes dėl biudžeto. Pirma, biudžetas paremtais planais ištraukti daug pinigų iš šešėlio, nors nėra jokių garantijų, kad tai pavyks padaryti. Antra, mokesčių reforma, kuri leis truputį padidinti žmonių pajamas, turi savo kainą: dėl jos viešasis sektorius bus nepakankamai finansuojamas. Trečia, po reformos išliks žemas mokesčių perskirstymo ir bendrojo vidaus produkto santykis, o tai – vienas iš socialinės nelygybės veiksnių. „Dienos temoje“ Vilniaus universiteto ekonomistas J. Mundeikis ir banko „Luminor“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Trys nutikimai Sąjūdžio išvakarėse. „Mes laiko veltui neleidom – paėmėm tuos plakatus, nuplėšėm visus, nunešėm į tualetą, padegėm... ir sugrūdom juos bedegančius į klozetą“, – prisimena Žilvinas Noruišis. „Laikraščiuose rašo viena, gyvenime yra visiškai kas kita. Per televiziją rodo vienus dalykus, gyvenime visiškai kas kita... ir tu visur matai melą. Kiekvienam vaikui tai buvo akivaizdu“, – apie sovietmetį sako Arūnas Pinkevičius.„Pirma mintis tokia buvo – ar čia ne mūsų tik laukia?.. Tada, aišku, priėjo pora, gal trejetas vyrų, jie mus paėmė už rankų ir nuvedė į šalia stovėjusį autobusą“, – pasakoja Egidijus Gricius. Jie krėtė išdaigas, nes norėjo laisvės. Bet niekas nežinojo, kuo tai baigsis.Autorius Simonas Bendžius.

Trys nutikimai Sąjūdžio išvakarėse. „Mes laiko veltui neleidom – paėmėm tuos plakatus, nuplėšėm visus, nunešėm į tualetą, padegėm... ir sugrūdom juos bedegančius į klozetą“, – prisimena Žilvinas Noruišis. „Laikraščiuose rašo viena, gyvenime yra visiškai kas kita. Per televiziją rodo vienus dalykus, gyvenime visiškai kas kita... ir tu visur matai melą. Kiekvienam vaikui tai buvo akivaizdu“, – apie sovietmetį sako Arūnas Pinkevičius.„Pirma mintis tokia buvo – ar čia ne mūsų tik laukia?.. Tada, aišku, priėjo pora, gal trejetas vyrų, jie mus paėmė už rankų ir nuvedė į šalia stovėjusį autobusą“, – pasakoja Egidijus Gricius. Jie krėtė išdaigas, nes norėjo laisvės. Bet niekas nežinojo, kuo tai baigsis.Autorius Simonas Bendžius.

Šarūnas Mačiulis – psichologas, verslo konsultantas, diplomuotas verslo mediatorius ir derybų treneris, VU TVM lektorius laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ vedėjo paklaustas, kas, svečio manymu, yra svarbiausia sėkmingose derybose, negailėjo naudingų patarimų, kuriuos dažniausiai pažeria konsultuodamas dideles įmones. „Svarbiausia yra užnugaris, su kuriuo tu atėjai prie derybų stalo. Tai yra du dalykai: tavo filosofija ir vertybės. Pastarosios suteikia kryptį ir prasmę, o filosifija – supratimą, ką tu gali pasiekti ir kokią vertę gauti. Iš principo yra keli elementai, kurie atneša sėkmę derybose. Pirma – pasiruošimas joms, antra – pritaikymas prie modernaus laikmečio“,– pasakoja Š. Mačiulis. Laidos svečias įvardino ir bene dažniausiai pasitaikančią nesėkmingų derybų priežastį. Tai – nepasiruošimas joms. „Derybos nėra tai, kad tu surėkei, pareikalavai ir gavai. Tai – pasiruošimas, žinojimas apie organizaciją, apie jos poreikius, apie asmenį ar asmenų grupę, kurie sėdi prie derybų stalo, kas jiems yra svarbu. Kai derėtis ateini nepasiruošęs, tai tampa siauru, primityviu pokalbiu be argumentų“,– dažniausiai pasitaikančią klaidą įvardina pašnekovas. Laidoje – pokalbis su Š. Mačiuliu apie tai, kokios derybos yra vertingesnės: asmeninės ar komandinės, kaip išjudinti psichologiškai sunkias derybas, kuomet norima tik įtvirtinti savo statusą ir kaip atsiriboti nuo emocijų jose.

Dešimtame laidos epizode pristatysiu šio rašytojo knygą ir pakalbėsiu apie istoriją ir žmonijos evoliuciją. Jei jums patinka „Tobulėk su Knyga“ podkastas tai pasidalinkite juo su draugais arba sekite mus „SoundCloud“, „iTunes“ ar „YouTube“ platformose. Ačiū!

Kodėl kartais po didžiųjų švenčių į darbą grįžtame pavargę ir nusivylę? Ar galime per šventes susikurti nors mažą stebuklą? Etnologės Bronės Stundžienės apmąstymai.Pirma buvo žodis, kad jis būtų ištartas turėjo gimti mintis. Kokią pasaulėjautą atskleidžia mūsų žodžiai apie tai pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku.

Kodėl kartais po didžiųjų švenčių į darbą grįžtame pavargę ir nusivylę? Ar galime per šventes susikurti nors mažą stebuklą? Etnologės Bronės Stundžienės apmąstymai.Pirma buvo žodis, kad jis būtų ištartas turėjo gimti mintis. Kokią pasaulėjautą atskleidžia mūsų žodžiai apie tai pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku.

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

Ved. Algirdas Acus. Rež. Rimantas Babrauskas.

Ved. Algirdas Acus. Rež. Rimantas Babrauskas.

Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kaip ir ką jam valgyti. Gydytojai dietologai mums aiškina, kad maisto produktų spektras turi būti kuo platesnis, valgyti visko po truputį. Nuo senovės laikų žmonės valgė gyvąjį (žalią) maistą: šakniavaisius, sėklas, įvairias žoles. Todėl žalio arba gyvo maisto šalininkai teigia, kad tokia mityba ir yra pati tinkamiausia žmogui.Žaliavalgystės ekspertų gerbiama natūropatė ir žalio maisto propagavimo pradininkė gyduolė Ann Wigmore gimė ir augo Lietuvoje. Jos pasekėjų yra visame pasaulyje, jų yra ir mūsų šalyje. Jie teigia, kad vartodami žalią maistą jaučiasi gerai, turi daug energijos, yra puikios nuotaikos. Kalbama ir apie gydomąjį tokio maisto poveikį. Apie tai laidoje kalbės Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Kirkutis, sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.Kaip yra kuriami vaistai? Treji metai praėjo nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo. Tiek laiko lietuviui farmacininkui reikėjo skirti vaistažoliniam preparatui sukurti. Pirma priežastis, kodėl buvo pasirinkta kurti preparatą nuo skausmo, yra ta, kad lietuviai cheminių nuskausminamųjų vartoja ypač daug – pusę milijono pakuočių per metus. Dar viena priežastis – vartojamos per didelės nuskausminamųjų dozės, o vaistažolinių preparatų poveikis yra silpnesnis. Apie vaistų kūrimą pasakoja farmacininkas Andrius Kavaliauskas.

Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kaip ir ką jam valgyti. Gydytojai dietologai mums aiškina, kad maisto produktų spektras turi būti kuo platesnis, valgyti visko po truputį. Nuo senovės laikų žmonės valgė gyvąjį (žalią) maistą: šakniavaisius, sėklas, įvairias žoles. Todėl žalio arba gyvo maisto šalininkai teigia, kad tokia mityba ir yra pati tinkamiausia žmogui.Žaliavalgystės ekspertų gerbiama natūropatė ir žalio maisto propagavimo pradininkė gyduolė Ann Wigmore gimė ir augo Lietuvoje. Jos pasekėjų yra visame pasaulyje, jų yra ir mūsų šalyje. Jie teigia, kad vartodami žalią maistą jaučiasi gerai, turi daug energijos, yra puikios nuotaikos. Kalbama ir apie gydomąjį tokio maisto poveikį. Apie tai laidoje kalbės Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Kirkutis, sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.Kaip yra kuriami vaistai? Treji metai praėjo nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo. Tiek laiko lietuviui farmacininkui reikėjo skirti vaistažoliniam preparatui sukurti. Pirma priežastis, kodėl buvo pasirinkta kurti preparatą nuo skausmo, yra ta, kad lietuviai cheminių nuskausminamųjų vartoja ypač daug – pusę milijono pakuočių per metus. Dar viena priežastis – vartojamos per didelės nuskausminamųjų dozės, o vaistažolinių preparatų poveikis yra silpnesnis. Apie vaistų kūrimą pasakoja farmacininkas Andrius Kavaliauskas.

„Pirma reikia spausti, o po to galvoti, ar vertėjo, nes praeis sekundė – ir viskas“,- sako Ramūnas Danisevičius, daugiausia „Auksinio kadro“ apdovanojimų pelnęs fotografas.

„Pirma reikia spausti, o po to galvoti, ar vertėjo, nes praeis sekundė – ir viskas“,- sako Ramūnas Danisevičius, daugiausia „Auksinio kadro“ apdovanojimų pelnęs fotografas.

„Pirma reikia spausti, o po to galvoti, ar vertėjo, nes praeis sekundė – ir viskas“,- sako Ramūnas Danisevičius, daugiausia „Auksinio kadro“ apdovanojimų pelnęs fotografas.

„Pirma reikia spausti, o po to galvoti, ar vertėjo, nes praeis sekundė – ir viskas“,- sako Ramūnas Danisevičius, daugiausia „Auksinio kadro“ apdovanojimų pelnęs fotografas.