Podcasts about kazlauskait

„Gegužės 21 d., eidamas 96-uosius, mirė didysis škotų moralės filosofas, atsivertęs į katalikybę, Notre Dame universiteto profesorius Alasdairas MacIntyre'as. Jis buvo kūrybingiausias ir filosofijos požiūriu novatoriškiausias XX a. Aristotelio ir dorybių etikos šalininkas. Nors sulaukęs itin garbaus amžiaus, jis turėjo pavydėtiną gebėjimą atrodyti vis naujai, pritraukti jaunų ir energingų skaitytojų gretas, išlaikant pranašišką savo žodžių skambesį. Gindamas Aristotelį, MacIntyre'as daugeliu atžvilgių numatė mūsų politinį sunkmetį toli į ateitį: sunkią liberalizmo padėtį, technokratinės ir ekspertinės valdžios krizę, vadinamąjį religijos „sugrįžimą“ ir naujų postliberalių dešiniųjų bei kairiųjų ideologijų iškilimą." Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar Vatikanas iš tiesų turi galimybių tarpininkauti taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos? Šio klausimo atgarsius vokiečių katalikų spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Birželio mėnesiui skirtą „Magnificat“ maldyną pristatys leidyklos bendradarbė Inga Čiuberkytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Christopher Nugent „Veidas kaip teologija".Pokalbis su biblistu, kun. Moze Mitkevičiumi apie naujuosius Šv. Rašto vertimus.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Filmai ir knygos“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos nuogąstauja dėl Trumpo administracijos įsakymo įšaldyti tarptautinės plėtros pagalbą.Kas negerai su pasauliu, kad iškilo precedento neturintis pavojus mūsų valstybingumui, – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.„Trys dienos naktyje“ - naują knygą, pasakojančią piktnaudžiavimo aukų istorijas ir iki šiol nematytu kampu tyrinėjančią šią Bažnyčios ir visuomenės problemą, pristato „Magnificat leidinių" vadovė Veronika Kimbrytė ir knygos vertėjas Povilas Aleksandravičius.„Krikščioniškos minties puslapis“: Peter Meilaender „Krikščionys patriotai“.„Tėvo Antano pasakojimai": Vasario 16-oji.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Pietinia kronikas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Ironiška, bet ne per seniausiai popiežius Pranciškus išsakė tokią mintį, kuriai pirmieji pultų pritarti aršiausi jo kritikai iš kraštutinės katalikiškos dešinės. Popiežius, reaguodamas į kritiką dėl jo pasisakymo moterų klausimu Belgijoje, pasipiktino, kad jo mintis buvo pavadinta „konservatyvaus“ mentaliteto atspindžiu. „Jei šioms moterims tai atrodo konservatyvu, [tada] aš esu Carlo Gardelis“, - sakė jis, turėdamas omenyje garsųjį prancūzų ir argentiniečių tango muzikantą, o argentiniečių žargonu tai reiškia, kad toks pasakymas jam atrodo absurdiškas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Spalis Katalikų Bažnyčioje - misijų mėnuo. Apie misijų temai skirtą spalio „Artumos“ numerį kalbės žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Daugelio katalikų pamėgto norvegų vyskupo Eriko Vardeno mintys apie laikui nepavaldų krikščionybės revoliucingumą - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.„Ganytojo kvapas“: popiežius Pranciškus šių metų laiške, skirtame pasaulinei misijų dienai, misiją vadina nenuilstamu ėjimu ir kvietimu Viešpaties pokylį. Tas kvietimas skirtas visiems žmonėms – nepriklausomai nuo jų socialinės ar moralinės būklės. Kaip ir Evangelijoje Jėzus labiausiai troško eiti pas tas avis, kurios labiausiai nuklydusios nuo jo ir kaimenės. Laidoje išgirsite ištraukas iš šio popiežiaus laiško.„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie Dievą visame kame. Misijų sekmadienio leitmotyvą savotiškai atliepia ir tėvo Antano Saulaičio pokalbis su Julium Sasnausku apie tai, kaip gyvenimo įvykiuose, ne tik palaiminguose, bet ir skaudžiuose, įžvelgti Dievo veikimą. Ypač kai sunku rasti atsakymą tiems, kurių artimuosius, o ypač jaunus žmones, paauglius, pasiglemžia visa praryjantys upės vandenys. Apie tai - poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Rudens vakarai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ko Pekinas tikisi iš naujausios popiežiaus Pranciškaus kelionės po Aziją?Artėjant spalį Vatikane vyksiančiai antrajai sinodo baigiamosios asamblėjos sesijai, kunigas ir teologas Tomašas Halikas vėl primena svarbiausius šio sinodo tikslus, lemsiančius Bažnyčios ateitį ir pačios religijos vaidmenį XXI a. pasaulyje. „Modernybės epochoje krikščionybė prarado savo kultūrinį-politinį vaidmenį kaip religio ta prasme, kad anksčiau ji visuomenėje atlikdavo „rišamosios medžiagos“ vaidmenį. Sinodo reforma gali parengti Bažnyčią religijos vaidmeniui kitokia - veiksmažodžio re-legere, reiškiančio „skaityti iš naujo“ - prasme. Bažnyčia gali būti „naujo skaitymo“, naujos hermeneutikos, naujo, gilesnio Dievo kalbos aiškinimo mokykla. Tai viena iš būtinų mūsų laikų Bažnyčios užduočių: būti kontempliatyvaus požiūrio į tikrovę mokykla." Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su bibliste Ingrida Gudauskiene, Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto vadove, kuri pristatys savo naujausią knygą „Galia ir teisingumas. Biblijos pranašai šiandienai“ (išleido Tyto alba).Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Faustina Andriulytė.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ruduo“.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

"Sporto pasauliui ir sirgaliams laukiant 2024 m. Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių atidarymo iškilmių, aštuonios Didžiojo Paryžiaus katalikų vyskupijos jau įžiebė savo olimpinę ugnį, organizuodamos „Šventąsias žaidynes“. Tai bendra Paryžiaus arkivyskupijos ir Prancūzijos vyskupų konferencijos iniciatyva. „Šventąsias žaidynes“ sudaro trys programos, kurių kiekviena truks savaitę - dvi per olimpines, o trečioji - per paralimpines žaidynes. „Šventosios žaidynės“ suburs misionierius, katalikus ir kitus žiūrovus stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių, švęsti Mišių ir bendrauti per įvairius kultūrinius renginius."Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar tikrai atėjo paskutinė Lietuvos vasara? - apie visom prasmėm įkaitusio pasaulio aktualijas - pokalbis su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Vokiečių katalikiškos spaudos temas apžvelgs Giedrius Tamaševičius, o apie pasikėsinimo poveikį Donaldo Trumpo kandidatavimui į JAV prezidentus – žiniose.„Krikščioniškos minties puslapis“: Liam Walsh OP „Religinis žmogaus elgesys“.„Tėvo Antano pasakojimai“.: kun. Antanas Saulaitis SJ apie laiko ženklus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Meno kūrinio vartojimas“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis).„Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“.Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“:„Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai.Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris).Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vyskupai ir kiti Bažnyčios vadovai skuba kuo greičiau išreikšti gėdą ir apgailestavimą dėl to, kaip Bažnyčia ignoravo ar nutildė aukų ir išgyvenusiųjų balsus, kaip bandė neigti, o paskui užglaistyti kunigų nusikaltimus. Jie paveda atlikti tyrimus, kurie visada atskleidžia šokiruojančią statistiką ir toliau nurodo tas pačias priežastis.Steigiamos darbo vietos specialistams, kurie rengia ir įgyvendina prevencines priemones. Vyskupijos ir vienuolijos įpareigojamos parengti apsaugos protokolus, o darbuotojai ir savanoriai mokomi apsaugos principų bei praktikos. Tačiau kokia viso to prasmė, jei vyskupai ir kiti Bažnyčios atstovai dėl savo nesėkmių nepajunta jokių apčiuopiamų asmeninių pasekmių? Kokia iš viso to nauda, jei sisteminės piktnaudžiavimo priežastys iš tiesų nesprendžiamos? Kokia nauda, jei piktnaudžiavimo prevencija profesionaliai vykdoma, bet apsaugos kultūra neįsitvirtina kasdieniame Bažnyčios gyvenime? Kas iš to, jei mokymo kursai išklausomi, o asmeninis požiūris į apsaugos būtinybę lieka paviršutiniškas? Galiausiai nieko.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Buvusio airių pankroko grupės lyderio Shane'o McGowano laidotuvės.Daugelio mylimas muzikantas gimė Kalėdų dieną ir mirė tą pačią dieną kaip ir Oscaras Wilde'as bei Patrickas Kavanagh, o iškilmingos jo laidotuvių Mišios vyko per Nekaltojo Prasidėjimo šventę ir jo kolegės, airių muzikantės Sinead O'Connor gimtadienį. „Atrodo, kad viskas teisinga“, - sakė Mišioms vadovavęs kunigas. Pasak velionio žmonos, McGowanas buvo „labai religingas“ ir kasdien meldėsi. Laidotuvių Mišios baigėsi dalyvių šokiais pagal klasika tapusią kalėdinę The Pogues dainą „Fairytale in New York“.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Fausta Andriulytė.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus pageidavimus užsitikrinti amžinojo poilsio vietą (parengė Giedrius Tamaševičius).Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie kalėdinės labdaros prasmę.Skiltyje „Laisvas stilius“ - rašytojos Giedrės Kazlauskaitės esė „Apie baimes“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014), Singerstraum (2016), Gintaro kambarys (2018), išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, yra atraminiai lietuvių poezijos stulpai, todėl kalbėti su knygos autore galima (ir verta!) kiekvieną dieną.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kai dirba rinkodaros darbą, ji yra Jūratė Kazlauskaitė. Kai keliauja, ji Jūralionė. Visos kelionių patirtys virsta žodžiais, aplankytos šalys – spalvomis, o prisiminimai apie nuotykius Indijoje paprašius karšto vandens kelia juoką. Šiltas pokalbis su Jūrate Kazlauskaite apie jūraliones.Ved. Vytaras Radzevičius

Spaudos apžvalga.Kintuose prie Kuršių marių kranto iškilo Meno regykla. Bokštelis pakilęs virš nendrių skirtas poilsiui, gamtos ir paukščių stebėjimui.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Klasikos koncertų salė.Kitą savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks neregėta premjera: bus galimybė išvysti valandos trukmės eksperimentinės operos spektaklį, kurį įkvėpė socialinis tinklas „Tik Tok“. Kur slypi jo sėkmė?Apie „Tik Tok“ fenomeną pokalbis su socialinių tinklų rinkodaros ekspertu Karoliu Rimkumi bei Skaitmeninio etikos centro vadove Rasa Jauniškiene.„Muziejus – tai našlaitėmis tapusių ikonų namai”, – sako muziejaus Radomyšlyje „Ukrainos dvasia” įkūrėja kultūros mecenatė Olga Bogomolets, sukaupusi didžiausią Rytų Europoje ukrainietiškų ikonų kolekciją.Viename įspūdingiausių Švedijos scenos menų centrų Kulturhuset Spira koncertavo lietuvių džiazo atlikėjų grupė „Dainius Pulauskas Trio“, sukėlusi ovacijų bangas ir žengusi pirmąjį tvirtą žingsnį į ilgalaikį bendradarbiavimą su Jonšiopingo džiazo scena.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kodėl kartais taip sunku suprasti šiuolaikinio meno parodas ir kūrinius lydinčius tekstus? Kodėl jie tokie klampūs ir sudėtingi? Kaip juos skaityti? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė netrukus pristatys lopšinių albumą „Kur noksta lopšinės”. Kurdama vaikams ji siekia pristatyti mažiausiems klausytojams daugiau garsų, nei tik visiems įprastą pianiną. Kalbina Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube aptariame Česlovo Milošo knygą „Pavergtas protas“.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Pasaulyje: literatūros Nobelio premijos laureatė Anni Ernaux, Bitlų ir Bondo jubiliejus, kantri muzikos žvaigždė Loreta Lynn.Režisierius Gintaras Varnas nesupranta, kaip šiais laikais vis dar gali gyvuoti naftalininiai operos pastatymai, kuriuose solistai tėra pakabos drabužiams. Jo interpretacija B. Kutavičiaus operai „Lokys“ – kitokia. Pokalbis premjeros išvakarėse apie operą, teatrą, žiūrovus ir kultūros reikšmę vykstant karui. Ką kultūra keičia, jeigu visą literatūros klasiką skaitę rusų aktoriai vis tiek skleidžia karo propagandą?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Spaudos apžvalga.Kuršėnuose rengiamos porą mėnesių truksiančios keramikos dienos. Visi norintys iki birželio pabaigos kviečiami susipažinti su senąja puodininkyste ir keramikos meistrais.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl verta išsaugoti memorialinius rašytojų muziejus.Klasikos koncertų salė.Prasideda 75-asis Kanų kino festivalis. Gegužės 17–28 dienomis vyksiančiame festivalyje turi apsilankyti maždaug 35 tūkst. kino profesionalų. Tikimasi, kad po dvejų pandemijos temdytų metų šiemet renginys susigrąžins savo įprastą formą. Ko šiais metais iš festivalio tikisi kino bendruomenė? Pokalbis su festivalio „Scanorama“ vadove Gražina Arlickaite.Šeštąjį kartą į teatro šventę kviečia tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“. Žiūrovams siūloma 13 lietuviškų spektaklių, dar keturi atkeliauja iš užsienio. Festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas sako, kad pandemijos ir karo kontekste norisi į teatrą žiūrėti ne tik kaip į meno kūrimo teritoriją, bet kaip į gyvybės teritoriją, gyvų žmonių susibūrimo vietą.Pokalbis su geriausia 2021-ųjų Metų muziejininke išrinkta Rita Pauliukevičiūtė.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Prieš 50 metų, gegužės 14 dieną, Kaune susidegino 19-metis Romas Kalanta. Tai buvo jo protestas prieš tarybų valdžią Lietuvoje. Šio įvykio atminimas šiemet Kaune įamžintas nauja roko opera, dokumentiniu spektakliu ir paroda centrinio pašto rūmuose. Iniciatyvas pristato ir jų autorius kalbina Kotryna Lingienė.Danų choreografas Palle Granhoj 1997 m. pristatė šokio spektaklį apie sportinių ir šiuolaikinio šokio susidūrimą. Pastatymas prieš 25 metus jam pelnė tarptautinę sėkmę. Šiandien spektaklis „La Calash La Latin-LT“ įgauna naują formą su Šeiko šokio teatro kolektyvu ir legendinio šokių klubo „Žuvėdra“ kostiumais.Pasaulyje: brangiausias aukcione parduotas XX a. kūrinys, Pulitzerio premijos laureatai ir išleista Ukrainos prezidento Zelenskio kalbų rinktinė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl verta išsaugoti memorialinius rašytojų muziejus.Kuratorius Tautvydas Urbelis pasakoja apie parodą „Geismo architektūra“, kur atsiskleidžia nefasadinis modernistinės architektūros veidas.Dailininkė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos steigėja Jūrate Stauskaitė pristato parodą „Apie paukščius“, kurioje atsiskleidžia nuo 1982 metų jos kūryboje svarbus paukščio motyvas. Ką parodoje geriau pažins žiūrovas – save ar kūrinio autorę? Pokalbis su Jūrate Stauskaite apie kūrybą, meninį jaunimo ugdymą ir ką ji suprato apie visuomenę prieš 20 metų atsisakiusi jai skirto Vytauto Didžiojo ordino.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Pasakojimas apie Kaune, kultūrai atsivėrusiame Lietuvos banko pastate, veikiančią pasaulinio garso menininkės Yoko Ono instaliaciją „Ex It“.Gedimino kalno šlaite ir vėl – nuošliauža. Kokie ilgalaikiai kalno gelbėjimo sprendimai galėtų būti įgyvendinami artimiausiu metu?Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Cvirkos Praną Krukelį ir karstų verslą.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą, kuriuo supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šįkart – išsamesnė pažintis su tarpdisciplininio meno kūrėju Dainiumi Liškevičiumi.Pasakojimas apie Luką Kemėšį – 22-ejų panevėžietį, kuriantį elektroninę muziką ir jau dabar renkantį milijonines perklausas muzikos dalinimosi platformose.Artėja Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Kaip dabar jai ruošiasi Lietuvai atstovausiantis Robertas Narkus? Kiek ir kaip prie šių projektų įgyvendinimo prisideda valstybė, kiek projekto įgyvendinimui reikalingi kiti finansavimo šaltiniai?Kodėl žinia apie Roterdamo planus laikinai išmontuoti istorinį tiltą sulaukė tokio didelio pasaulio dėmesio?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 85.Restauruotas avarinės būklės medinis namas Vilniaus Užupyje, Polocko g. 52. Pavasarį čia bus įrengtas medinės architektūros muziejus. Apie sudėtingus namo atnaujinimo darbus pasakoja Birutė Vagrienė.Taksistai yra visuomenės veidrodis – taip mano dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Jo spektaklio „TAKSI“ premjera numatyta gegužę, Kotryna Lingienė lankosi spektaklio repeticijoje istoriniame Kauno bare „Mažasis Paryžius“.Pasaulyje: protestas prieš „Spotify“, aštuntokams uždraustas Pulitzerio premija apdovanotas romanas apie holokaustą, netikėta pradedančiojo antroko rašytojo sėkmė.Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Cvirkos Praną Krukelį ir karstų verslą.Režisierius Andrius Lekavičius artistą Vytautą Kernagį sutiko tik vieną kartą, dalyvaudamas žaidime „Kas laimės milijoną?“. Milijono Andrius nelaimėjo, bet šiandien pristato dokumentinį filmą „Kernagis“.Juvelyrė Karina Kazlauskaitė parodoje „Organiniai žaidimai“ Palangos gintaro muziejuje pristato savo kūrinius – kiaulės žarna aptrauktus gintaro karolius, disko kamuolį iš kiaulės šlapimo pūslės ir kitus objektus, kurie gali šokiruoti, bet ir iškalbingai pasakoja apie vartotojišką žmogaus požiūrį į gamtą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

On YouTubePodcast soundtrack by Mohamed Amer.Support this podcast via Ko-fiig: @themusiciansjourneypodcast

On YouTubePodcast soundtrack by Mohamed Amer.Support this podcast via Ko-fiig: @themusiciansjourneypodcast

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga.Kultūros paveldo departamentas tęsia pernai pradėtą iniciatyvą ir kviečia tapti istorinių Vilniaus kapinių – Rasų ir Bernardinų – antkapių tvarkymo mecenatais.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Vis dažniau viešosiose erdvėse įgyvendinamos meninės idėjos. Vieni naujausių projektų – Vilniuje esantis Paupio mikrorajonas ir Augustinų vienuolyno kompleksas. Kokių meno kūrinių reikia viešajai erdvei ir kaip viešąsias erdves mato menininkai?Savaitgalį Vilniuje įvyko pirmasis „Fotografijos savaitgalis“, pakvietęs vienoje erdvėje susitikti fotografijai neabejingą bendruomenę, megzti pažintį su Lietuvoje mažai žinoma fotografijų kolekcionavimo tradicija.Ar dėl pasaulinės popieriaus krizės sumažės periodinės leidybos apimtys? Kokią įtaką išaugsiančios leidinių kainos gali turėti laikraščių ir žurnalų turiniui? Pokalbis su periodinių leidinių atstovais.LRT Metų apdovanojimuose, kategorijoje „Metų kultūros reiškinys“, nominuotas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Kokias naujas muzikos formas jis siūlo klausytojams?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Pažinti Joną Meką ne tik kaip menininką, bet ir kaip svarbų pokario Niujorko avangardinio kino judėjimo dalyvį kviečia NDG paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.Ar yra vietos fantazijai pasaulyje, kuris jau tapo fantastiškas ir virtualus? Tarptautinė menininkų grupė „Infopsin“ apie tai svarsto operoje „Echopraxia“. Pasakoja menininkas Ignas Krunglevičius ir kuratorius Audrius Pocius.Prieš 90 metų Danielius Dolskis buvo Kauno garsenybė. Jo biografijos paslaptis aiškinasi Algirdas Šapoka ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: gamtos ir kosmoso garsai, distopinę ateitį piešiančios skulptūros iš senų sportbačių.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.Kostiumų dailininkas, dizaineris Juozas Statkevičius pristatė 2022 metų pavasario-vasaros kolekciją ir jau žino, ką darys kitąmet. Kukliai ir ramiai Statkevičius nemoka, nes „kukliai ir ramiai – tai užmušti individualumą“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lapkričio 25-toji – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. FM99 laidoje "Kultūra čia ir dabar. Afiša" - pokalbis su dailininke, dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite apie artėjantį paskaitų ciklą ir parodos "Moterų išgyvenimai" atidarymą.

Lithuanian musician Liepa Kazlauskaitė, while studying computational biology, is making beautiful music influenced by folk music and Jungian philosophy.The songs in this episode are by 'Mainuo'. 00:00 'Juodos gulbės'02:26 Introduction03:42 Liepa introduces herself07:50 Mainuo's upcoming album, Jungian philisophy, and inspiration16:00 Improvisation19:16 Biology21:28 Visions, archetypes, folk music, nature's cycles, impressionism...26:30 'Elnie Devyniaragie'27:48 Menstruation and ovulation31:18 'Elnie Devyniaragie' (continued)32:40 What to aim for in the coming time35:28 Biology and music39:30 'Mėnulio motina'43:22 Alan Watts, acceptance46:15 Daily routines and kanklės49:00 Mainuo, moon and transformation58:05 OutroMainuo on YouTubePhoto by Justina ŠpokasPodcast soundtrack by Mohamed Amer.If you want to support this podcast please visit my Ko-Fi pageFor any comments, my email address is: ragnhild@wesenberg.orgYou can also find this podcast on Instagram.

Lithuanian musician Liepa Kazlauskaitė, while studying computational biology, is making beautiful music influenced by folk music and Jungian philosophy.The songs in this episode are by 'Mainuo'. 00:00 'Juodos gulbės'02:26 Introduction03:42 Liepa introduces herself07:50 Mainuo's upcoming album, Jungian philisophy, and inspiration16:00 Improvisation19:16 Biology21:28 Visions, archetypes, folk music, nature's cycles, impressionism...26:30 'Elnie Devyniaragie'27:48 Menstruation and ovulation31:18 'Elnie Devyniaragie' (continued)32:40 What to aim for in the coming time35:28 Biology and music39:30 'Mėnulio motina'43:22 Alan Watts, acceptance46:15 Daily routines and kanklės49:00 Mainuo, moon and transformation58:05 OutroMainuo on YouTubePhoto by Justina ŠpokasPodcast soundtrack by Mohamed Amer.If you want to support this podcast please visit my Ko-Fi pageFor any comments, my email address is: ragnhild@wesenberg.orgYou can also find this podcast on Instagram.

Kultūra spaudos puslapiuose.Kintų muzikos festivalis ir iš jo išsivysčiusi Kintų meno rezidencijos veikla per dešimt metų įsitvirtino kaip itin ryškus regiono kultūros reiškinys, auginantis kokybiškos kultūros prieigą regione.Prasidėjo tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis.Su rubrika „Kalbos rytas“ apie kartvelės Teklės Songulijos-Tkačenko lietuvių kalbos mokymąsi, lietuvių filologijos studijas ir kalbos žinių perteikimą savo mokiniams.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie pardavimų kalbą.Išgyvenęs metų pertrauką, Kanų kino festivalis sugrįžta, tačiau pasaulinė pandemija nėra vienintelė prestižinio įvykio problema. Apie tai pasakoja festivalyje dalyvaujantis kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorės Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.„Nacionalinė ekspedicija“ pradeda naujas keliones ir lankosi Šveicarijoje. Apie kultūrinius ir kitokius atradimus pasakoja ekspedicijos dalyvė Gerūta Griniūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Baigėsi karantinas, didėja kultūros renginių pasirinkimas, bet organizatoriai sako, kad mūsų įpročiai jau pasikeitę – lankytojų koncertuose, festivaliuose ir kino teatruose vis dar itin mažai.Tapytojo Romano Mugos parodoje – astronautų ir policininkų apsupta modernistinė Kauno architektūra. Su autoriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Iki šiol uždara, 12 metų veikianti uosto kūrybos bendruomenė TEMA Klaipėdoje atidaro galeriją ir atsiveria visuomenei. TEMOJE menininkai randa bendrą kalbą su verslininkais ir nesijaudina dėl laikinumo – jų puoselėjamas erdves planuojama nugriauti.Menininkas Vladimiras Mackevičius surengė 30 tarptautinių parodų, o Klaipėdos TEMA galerijoje savo kūrybą pristato pirmą kartą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie pardavimų kalbą.Pasaulyje: meno kūrinių vagystės atomazga Graikijoje, Hanso Kristiano Anderseno muziejus Danijoje, 50 metų po Džimo Morissono mirties ir viena geriausių švilpautaujų pasaulyje.Menininkas Dainius Liškevičius juokauja, kad meną reikia saugoti nuo liaudies. Po to, kai Šeimos gynimo maršo metu nelegaliai buvo parodytos jo performanso „Kliaksas/Restartas“ ištraukos, Liškevičiui teko ne tik dalinti daugybę interviu, bet ir aiškinti savo kūrybą teisėsaugai. Tyrimas dėl valstybinių simbolių išniekinimo nutrauktas dėl senaties termino, bet menininkas to dar nelaiko situacijos pabaiga.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausių publikacijų kultūros tema apžvalga.Anykščiuose įsikūręs Angelų muziejus-Sakralinio meno centras atsinaujino sava ekspozicija ir naujais eksponatais. Tuo jau įsitikino kolegė Alma Valantinienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie kūrybos įdarbinimo negalimybę.„Prospekto“ galerijoje veikianti paroda „Kolekcijos. Nuo tipologinio tyrimo iki manijos kaupti“ sumanyta kaip vieno iš kertinių fotografijos principų – tipologiško objekto dokumentavimo – analizė ir jos atspindys lietuviškame vizualios kultūros kontekste. Pasakoja Karina Metrikytė.Kinematografininkų sąjunga mini 90-metį. Pokalbis su sąjungos pirmininku Arūnu Mateliu apie kintantį sąjungos vaidmenį, poreikį atsinaujinti bei stiprėjančią Lietuvos kino bendruomenę.„Klasikos koncertų sales“ apžvelgia LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės gožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Richard Powers knyga „Medžių istorija“ („Alma littera“), iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė. Knygos vertėją kalbina literatūrologė Inga Mitunevičiūtė.Ved. Austėja Kuskienė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia medijų meno paroda „Laikmenos“. Apie šio meno genezę ir raidą pasakoja kuratorius Jurij Dobriakov.Dar neveikiantis Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje išleido praktišką Žvėryno medinių namų katalogą. Pažintis su muziejaus vadove Donata Armakauskaite.Kitas medinis laidos akcentas – rašytojo Balio Sruogos namas Kaune, į Žaliakalnį traukiniu atvežtas iš Žemaitijos.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie kūrybos įdarbinimo negalimybę.Pasaulio kultūros apžvalgoje – du muziejai. Pirmasis Šveicarijoje užtvindytas žaliu vandeniu ir lankytojus kviečia giliai patirčiai po daugiau nei metų tylos, antrasis JAV, Ričmonde atsisako mokamos narystės ir siekia bendruomenių įtraukimo.Džiazo muzikantas ir pedagogas, vienas Džiazo akademijos Kaune įkūrėjų Arnas Mikalkėnas svarsto, kas svarbiau – individualumas ar muzika. Tarptautinė džiazo diena tapo tik pretekstu pokalbiui apie buvimo grupėje poreikį, protesto išraišką kūryboje ir visiškai naujas karantino metu atrastas erdves idėjoms.Ved. Kotryna Lingienė

Naujausios publikacijos kultūros tema.Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato premjerą „Mirgėjimas“. Tai – interaktyvus jaunų teatro kūrėjų spektaklis, unikalus meninis vyksmas Facebook socialiniame tinkle. Jis kviečia žiūrovus kartu su teatro aktoriais aktyviai įsitraukti į virtualų teatrinį žaidimą-tyrimą, kurio tikslas – suprasti nesaugų šiuolaikinį pasaulį ir savo pačių reakcijas.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie talento mitologiją.Kovo mėnuo neoficialiai pakrikštytas Frankofonijos mėnesiu. Apie šiųmetinę – moterų temą, daugiau nei 50 renginių ir prancūzų kultūros įtaką – organizatorė Snieguolė Kavoliūnienė.Ką pasakoja persiški kilimai? Kiek dalykų juose užkoduota? Ar iš persiškų kilimų galime sužinoti apie Irano kultūrą, meną, architektūrą ir religiją? Politikos mokslų daktarė, Irano etnologė Ieva Koreivaitė kviečia į paskaitų apie persiškus kilimus ciklą.Lietuvių literatūros ir tautosakos insitutas paskelbė kūrybiškiausių knygų 12-uką. Apie lietuvių literatūros tendencijas, vis dar ryškią poeziją bei 90-ųjų refleksijas – literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.„Klasikos koncertų sales“ apžvelgia LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Indrės Kaminckaitės pasakojimas apie karantino pabaigos laukiančius teatro kūrėjus, kurie ruošia premjeras paaugliams. Kodėl jie pasirinko tirti problematišką jauno žmogaus pasaulį?Naujoje LRT tinklalaidėje „Culture nerve” pokalbiams apie kultūrą susitinka sričių ekspertai iš viso pasaulio. Pirmas toks pokalbis – apie kultūros paveldą. Kalbasi politikos mokslų profesorius Roberto Farneti ir istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė.Stepono Pričino pokalbis su VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanu Benu Ulevičiumu apie indėnų (autochtonų) gyvenimą ir kultūrą.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie talento mitologiją.Pasaulyje: naujienos apie Munko paveikslą „Šauksmas“, Londone atšaukti planai statyti įspūdingą koncertų salę, seniausias piešinys ant uolos Australijoje, atsisveikina elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“.Roko grupės „BIX“ būgnininkas, kompozitorius, perkusijos meistras, audioperformansų autorius Gintautas Gascevičius karantino metu daug veiklų perkėlė į internetą, bet sako, kad skaitmeninė erdvė dar nėra pakankamai apgyvendinta – naudojamės ja tik mėgėjiškai. Pokalbis su muzikantu apie kūrybą, nesėkmes ir menininkui būtiną izoliaciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

This episode of The Interview features Dr. Singh and Agné Kazlauskaitė speaking about the problems to do with the COVID-19 vaccination and how it may affect us.

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Dramaturgių Teklės Kavtaradzės ir Birutės Kapustinskaitės sukurtas audioserialas „Šiaurės miestelis“ po kelerių metų pertraukos sugrįžta antram sezonui. Pasakoja Karina Metrikytė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras belaukiant naujojo kultūros ministro.Vietoj šokolado kino centras „Skalvija“ kviečia kramsnoti kino filmus ir pateikia savo Advento kalendoriaus versiją.2022 m. vyksiančioje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus tarpdisciplininio meno atstovas Robertas Narkus. Jis pristatys projektą „Gut Feeling“. Pokalbis su menininku.Pasakojimų apie Lietuvos žydus ciklas „Atminties akmenys“. Pramonininkas ir visuomenės veikėjas Chaimas Frenkelis.„Klasikos koncertų salė“. Savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ apžvelgia vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Pasakojimų ciklas „Lietuvos teatrui 100“. Su dramaturgijos istorija supažindina Jolanta Kryževičienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Po „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonijos kino bendruomenė neslepia nusivylimo atmestinai organizuotu renginiu.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie Roberto Smithsono žemės meno objektą, spiralinį molą „Spiral Jetty“.Po renovacijos bibliotekos nebūtinai iš knygų saugyklų virsta bendruomenę telkiančia erdve. Su tokia dilema susidūrusi Molėtų biblioteka kreipėsi į Architektūros kokybės vystymo asociaciją.Pirmojo karantino metu Gintautė Riabovaitė pasijuto ne įkalinta, o išlaisvinta – kovo mėnesį pradėjusi siuvinėti, įkūrė savo darbų studiją „Manding“ ir sparčiai plečia savo kūrybos gerbėjų ir užsakovų būrį.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras belaukiant naujojo kultūros ministro.Pasaulyje: Britų muziejuje saugomi amatai, Taipėjaus bienalė aiškinasi, kodėl žmonės gyvena lyg skirtingose planetose, kurdų menininkė Zehra Dogan.Atšaukimo kultūra (cancel culture) – reiškinys, kai dėl konkrečių veiksmų ar pasisakymų viešas žmogus ar organizacija patiria masinį gėdinimą ir puolimą socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tokias reputaciją griaunančias reakcijas iššaukia nekorektiškas galios pozicijoje esančiųjų kalbėjimas apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Reiškinį aptaria žurnalistė Berta Tilmantaitė, komikas Airidas Jankus, sociologas Artūras Tereškinas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje.Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių sukurtos kojinės, į kurių sudėtį įeina ir vienas perdirbtas plastiko buteliukas. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą, papasakos idėjos autorės, prekės ženklo "Ūkai" sumanytojos Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė ir Austėja Kazlauskaitė.KTU Gamybos inžinerijos katedros profesorė Daiva Mikučionienė pakalbės apie didžiausias problemas, kurias kelia tekstilės gamyba ir panaudojimas, galimus jų sprendimo būdus ir alternatyvas - kai kurios, kaip, pavyzdžiui, durpių pluoštas, jau buvo žinomos prieš šimtą metų.Ved. Karolina Panto

Apie mums patikusias knygas kalbame viešai ir drąsiai, o sukėlusios dvejonių ar nusivylimų dažnai lieka tyloje. Kodėl ir kaip formuojasi mūsų lūkesčiai ir kaip kalbėti apie knygas, kurios visiems aplinkui tarsi patinka, o mums palieka abejonių?Laidoje „Pirmas sakinys“ apie lūkesčių nepateisinusias knygas kalbamės su vertėja, literatūros kritike Gabriele Gailiūte-Bernotiene, poete, literatūros kritike Giedre Kazlauskaite ir vertėja, redaktore Lolija Spurgiene.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės – Rima Juonytė, Lolijos Spurgienės ir Giedrės Kazlauskaitės – Dainius Dirgėla.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje, kavinėje „10 Tiltų“ atidaryta Algio Kriščiūno tapybos darbų paroda „Sapnuojant gyvenimą“. Akrilu ir aliejumi tapantis kūrėjas sako, kad jo darbai – tai tarsi dienoraštis, kuriame atsispindi paties menininko gyvenimas. A. Kriščiūną kalbina Česlovas Burba. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Prasideda didžiausias Lietuvoje šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“ , Lietuvos publikai pristatysiantis pasaulinio pripažinimo sulaukusius Europos kūrėjų darbus, o taip pat – pirmą kartą festivalio istorijoje rengiamą Lietuvos cirko kūrėjų eskizų programą. Pokalbis su programos sudarytoju Audroniu Imbrasu.Sostinėje veiklą pradeda didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Kodėl Vilniui prireikė dar vienos kultūrinės erdvės? Koks bus šio komplekso identitetas? Pokalbis su „SODAS 2123“ vadove Danute Gambickaite. Žvelgti į praeitį – tarsi vartyti seną dienoraštį, kurį skaitant galima nustebti, kad problemos, apie kurias kalbėta prieš daugybę metų, ir šiandien beveik tokios pačios. Apie tai pasakoja naujas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys, muzikiniai paveikslėliai „Radvila Darius, Vytauto“, kurio premjera įvyks atidarant kompleksą „SODAS 2123“. Apie premjerą, kurioje naudojama LRT televizijos archyvų medžiaga, pasakoja režisierius K. Kaupinis.Prasideda festivalis „Muzika erdvėje“, kuris šiemet, reaguodamas į valstybės 30-metį, kviečia apžvelgti žmogaus ir valstybės santykį bei ieškoti atsakymo į klausimą: kas ir kokie mes esame kaip tauta šiandien? Pokalbis su „Muzika erdvėje“ vadovais, kompozitoriais Matu Drukteiniu ir Agne Matulevičiūte. „Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė

Ieva Korsakaitė lankosi Simonos Benetytės keramikos dirbtuvėse, kuriose ant lipdinių nugula lietuviški žodžiai.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie muzikantus, kritikuojančius meną.20 min. trukmės Kristinos Buožytės filmas „Angelų takais“ – animuota, virtualios realybės duoklė Čiurlioniui. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Banko paskola gali užmušti norą kurti, bet gali ir įkvėpti naujam etapui. Taip nutiko parodą Kaune pristatančiam estų menininkui Marko Maetamm, su juo kalbasi Kotryna Lingienė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Pasaulyje: prasideda Venecijos kino festivalis. Iš Visagino kilusi tapytoja Marija Tiurina prisideda prie Londono piešinių ant sienų festivalio.Rašytojas, leidėjas, architektas Tomas S. Butkus 23 metus rengė poemų ir eilėraščių romaną „Ežero žemė“. Pokalbis apie poeziją, architektūrą ir panoraminį matymą – kodėl svarbu jį ugdyti laikais, kai akys nuolat įbestos į vieną tašką ekrane. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Sociolingvistė Jogilė Teresa Ramonaitė sako, kad bendrinę lietuvių kalbą vartoja tik išdresiruoti kalbėtojai, o lietuviškai kalbantys nedrįsta patarti kalbos besimokantiems užsieniečiams. Kauno garso meno festivalis Corpi Sonori dedikuotas japonų diplomatui Čijunei Sugiharai. Ne visiems festivalio svečiams iš Japonijos tai pažįstama istorinė asmenybė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Spėjama, kad kultinio rašytojo M. Houellebecq romanas „Seratoninas“ išpranašavo geltonųjų liemenių judėjimą Prancūzijoje – ir tai toli gražu ne pirmoji literatūrinė rašytojo pranašystė. Daugiausiai į užsienio kalbas verčiamą prancūzų autorių ir jo naujausią romaną aptaria prof. Vytautas Bikulčius ir vertėja Liucija Černiuvienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie karantiną, išnaudojimą ir religinį meną.Pasaulyje: #BlackLivesMatter judėjimas keičai viešąsias erdvės – verčiamos skulptūros, įamžinančios liūdnai pagarsėjusias imperializmo laikų asmenybes. Ne visiems Kauno modernizmo pastatų savininkams pakako pinigų euroremontui – ir gerai, nes autentiką išlaikiusiose erdvėse režisierius Karolis Kaupinis galėjo filmuoti „Nova Lituania“. Filme stebime, kaip tarpukario geografas Kazys Pakštas siūlo kurti atsarginę Lietuvą. Su K. Kaupiniu kalbamės apie tarp dviejų kylančią įtampą ir ką jos vidury daryti trečiam.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kūrybiškiausia praėjusių metų knyga išrinktas Vido Morkūno trumpų novelių ciklas „Pakeleivingų stotys“. Šiuolaikinio rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesės yra tarsi socialinės fantazijos laboratorijos, kuriose be jokių kompromisų dekonstruojamos sovietinio bloko šalių mąstymo iliuzijos. Su rubrika „Požiūris“ - rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl 30 Lietuvos laisvės metų geriausiai atspindi trisdešimtmečiai. Kilus koronaviruso pandemijai, pasaulyje auga sinofobija. BBC skelbia, kad valstybėse, kuriose gyvena didelės žmonių iš Azijos bendruomenės, šie žmonės įžeidinėjami, prieš juos įvykdomi neapykantos nusikaltimai. Kaip nepasiduoti panikai ir kodėl baimė iššaukia tokias rasistines reakcijas, aptarsime su Vilniaus universiteto docentu, psichologu dr. Antanu Kairiu. MO muziejus, nors dėl karantino ir priverstas laikinai užrakinti duris, lankytojams siūlo specialią rubriką - #menasnaMO. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl 30 Lietuvos laisvės metų geriausiai atspinti trisdešimtmečiai.

Apie klimato krizę galvojantis muzikantas Giedrius Širka jau nebetiki labdaringais koncertais. Kokie menininkų veiksmai iš tiesų turi įtakos auginant visuomenės ekologinį sąmoningumą? Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga „Gintaro kambarys“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Gatvės menininkų apipavidalinti senieji Kauno troleibusai paliko gatves. Koks tokių meno kūrinių likimas? Svarbiausi įvykiai pasaulyje: deganti Australija bei JAV ir Irano konfliktas.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie JAV prezidento grasinimus sunaikinti kultūros paveldo objektus Irane. Džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas Lietuvos dailės muziejui dovanoja asmeninę meno kolekciją. Joje – nekonformistinis Sovietų Sąjungos menas.Sostinės „Kablio“ pastato paskirtį ruošiamasi keisti iš kultūrinės į administracinę. Apie „Kablio“ reikšmę alternatyvios kultūros gerbėjams pasakoja apžvalgininkas Domininkas Kunčinas, o plačiau miesto naktinę ekonomiką nagrinėja Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Volfgango Amadėjaus Mocarto operos „Don Žuanas“ finalinę ariją tyrinėja kolega Adomas Zubė. Šis pasakojimas lydės LRT KLASIKA jau pradėtą ciklą „Žiemojimas su opera“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Metų knygos rinkimuose – Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinktinė „Gintaro kambarys“.Teatro kritikas Helmutas Šabasevičius įvertintas Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimu už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje.Paroda „XS/studentų lėlių teatrai“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, pasak jos kuratoriaus Rimo Driežio, ne tik pristato neilgaamžius, bet amžinai jaunus lėlių teatrus, bet ir atskleidžia jų reikšmę profesionaliojo teatro raidai.Ved. Laima Ragėnienė.

Baigėsi Lietuvos nacionalinės filharmonijos atnaujinimo darbai. Apie pasikeitimus Didžiojoje salėje pasakoja filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė, potyriais pirmąkart atnaujintoje erdvėje prisėdus prie fortepijono dalijasi ir apie būsimus pirmuosius koncertus pasakoja pianistė Mūza Rubackytė. Su brazilų-olandų kilmės choreografu ir lėlininku Duda Paiva supažindina Indrė Kaminckaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Su rubrika „Požiūris“ rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie aukštosios kultūros ir popkultūros draugystę.Kokias temas formuluoja ir kokius klausimus kelia 17-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“? Apie ryškiausius filmus, meninius sprendimus, kino patirties refleksiją ir ateities perspektyvą bei kaip žiūrovui išsirinkti, ką pamatyti iš daugiau kaip šimto filmų, pokalbis studijoje su festivalio įkūrėja ir meno vadove Gražina Arlickaite ir programų koordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie brolius Grakchus. Ved. Alma Valantinienė.

Klaipėdos muzikinis teatras ruošiasi Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai. Su režisieriumi Gyčiu Padegimu ir sopranu Rita Petrauskaite kalbasi Česlovas Burba.Su brazilų-olandų kilmės choreografu ir lėlininku Duda Paiva bendrauja Indrė Kaminckaitė.Kodėl kūryba nepadeda geriau pažinti pasaulio? Pokalbis su parodos „Pievų miltai“ autoriumi Antanu Zabielavičiumi.Trumpa, bet triukšminga Kauno popklubo „Smūtkeliai“ istorija domisi Kotryna Lingienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie aukštosios kultūros ir popkultūros draugystę.Pasaulio kultūros apžvalgoje: paveldo objektų apsauga karinių konfliktų metu, Bellinio teatro bankrotas Sicilijoje, protestai dėl Londono Nacionalinės Portretų galerijos ryšių su „British Petrolium“.Filosofas Mantautas Ruzas tyrinėja popkultūrą. Sėdom pasikalbėti apie tai, kas yra blogas vartotojas kapitalizmo eroje ir kodėl reikia itin kritiškai vertinti savo paties svajones. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Maailmat etääntyvät ja eriytyvät. Eri näkökulmien ymmärtäminen ja aito keskustelu tuntuvat olevan entistä vaikeampia. Epäinhimillistäminen ja viholliskuvat syventävät vastakkainasettelua, jossa tärkeintä on ”toisen” vaatimusten kyseenalaistaminen. Miten vastakkainasettelusta on tullut arkipäivää? Kuuluuko erilaisten ihmisten ääni polarisoituneessa ja pirstoutuneessa julkisuudessa? Tiedekulmassa sukellettiin jakautuneeseen yhteiskunnalliseen keskusteluun Suomessa ja maailmalla. Tapahtumassa ovat keskustelemassa Risto Kunelius, Emilia Palonen ja Juha Herkman. Keskustelua vetää Robert Sundman. Inserteissä Turkin polarisaatiosta kertoo Halil Gürhanlı, Puolasta Rūta Kazlauskaitė ja Romaniasta Laura Sibinescu. Podcast on nauhoitettu Tiedekulmassa 12.9.2019. Keskustelu on osa Tiedekulman Crazy World -tapahtumasarjaa: www.helsinki.fi/fi/tiedekulma/ohjelma/crazy-world

Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai Agnei Zuokienei.“Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujausias Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ tarptautiniame Skandinavijos kino festivalyje apdovanotas dviem prizais – tarptautinė žiuri jį pripažino geriausiu ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje, o pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Juozas Budraitis pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Pokalbis su režisieriumi apie įvertinimus ir naująjį filmą.Liepos pradžioje vykusiose LNDT organizuojamose „Versmės“ kūrybinėse dirbtuvėse geriausiomis paskelbtos, toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pakviestos dvi kūrėjos: dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič. Abi kūrėjos savo darbuose gilinasi į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi: Dovilė Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą, o Kristina Marija Kulinič pasirinko savo senelio istoriją. Kaip subtiliai ir universaliai atskleisti sau artimo, bet kitiems nežinomo žmogaus istoriją? Ar „mažosiomis istorijomis“ lengviau kalbėti apie dabar aktualias problemas ir temas? Pokalbis su D. Zavedskaite ir K. M. Kulinič. „Klasikos enciklopedija“ – apie Sokratą. Ved. Austėja Kuskienė.

Klaipėdos Si:said galerijoje veikia Agnės Juodvalkytės paroda „Settling Dust“. Su menininke bendrauja Adomas Zubė. Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Austėja Kuskienė bendrauja su monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatančia menotyrininke Rasa Antanavičiūte. Kotryna Lingienė bendrauja su vienu ryškiausių Kauno gatvės meno kūrėjų Timotiejumi Norvila-Morfai. Ar kartu su Britanikos vaiduokliu dings ir jo užrašas – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems? Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai“ Agnei Zuokienei. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie festivalius Edinburge, naikinamas knygas Turkijoje ir rašytoją, Nobelio premijos laureatę Toni Morrison. Neringos savivaldybės meno stipendiją laimėjo projektas „Sudėtinės miško dalys“. Jo autoriai kuratorė Jurga Daubaraitė ir architektas Jonas Žukauskas sako, kad gamta nebeegzistuoja – šiandien tai tėra vadybos ir susitarimo klausimas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

LRT OPUS laidos „Melomanas klauso” centre - Emilija Aneta Kazlauskaitė, projekto „Kasetė” sumanytoja. Klausėmės ne tik ypatingo Emilijos sudėlioto grojarasčio, bet ir aiškinomės projekto esmę ir prasmę, komandos misiją, Lietuvos muzikantų ir klausytojų padėtį. Laidą vedė Inga Ramoškaitė.

Pasakojimas apie „Rupert“ meno centre veikiančią parodą „Leiskite man svajoti utopijas“, kurioje eksponuojama Jono Meko anksčiau nepublikuota poezija.Sekmadienį Karlovi Varų kino festivalyje įvyko režisieriaus Karolio Kaupinio debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Nova Lituania“ premjera. Pokalbis su režisieriumi apie filmo idėją ir premjerą kino festivalyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie alkoholį ir menininkus.Vertėjas Cornelijus Hellis savaitgalį įvertintas Austrijos Respublikos valstybine premija už viso gyvenimo veiklą – šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą. Kodėl niekas nenori vertėjo kaip tarpininko? Kokia vertimo kasdienybė? Ir kokias knygas mieliau renkasi versti į vokiečių kalbą? Pokalbis su vertėju C. Helliu.Ved. Austėja Kuskienė.

Režisierius Audrius Stonys, kurdamas filmą „Laiko tiltai“ tikriausiai net nepagalvojo, kad nuties tiltus net iki tolimiausio Šanchajaus ir laimės pagrindinį festivalio prizą - Auksinę taurę. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Gyvename vienoje žemėje, kurią po truputį naikiname. Klimato kaitą šiandien jaučia visas pasaulis, o fotografai bando fiksuoti ir akivaizdžiai parodyti kas vyksta. Reportažas iš parodos apie klimato pokyčius.Kažkada sovietinis aktyvistas paklausė – „Ar jūsų pionierius iš konclagerio?“ „Ne, iš soclagerio“ – atsakė Lietuvos fotografijos grandas Antanas Sutkus. Pokalbis su garsiuoju menininku jo 80-mečio proga.Apie alkoholį ir menininkus poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras.Visą savaitę Apeirono teatre Klaipėdoje vyko dirbtuvės „Dialogas“, kuriose bendrai dirbo jaunimas ir žmonės su protine negalia.Lygiai prieš 30 metų buvo atidaryta Mykolo Žilinsko galerija Kaune. Kaip ši unikali kolekcija dar sovietmečiu iš Vakarų Berlyno buvo atgabenta į Lietuvą? Kiek visuose procesuose dalyvavo KGB? Apie šią beveik detektyvinę istoriją kalbamės su Dailės muziejaus emeritu Romualdu Budriu. Laidos ved. Jolanta Kryževičienė.

Prasideda „metiniai folkloro atlaidai“ – tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, kurio programoje ne tik jau tradiciniais tapę sutartinių vakarai, naktišokiai, įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė „Saulytė“, bet ir Žemaitijos tradicijoms skirti ypatingi šių metų renginiai. Apie tarp jaunimo vis labiau populiarėjančią šventę pokalbis studijoje su Vilniaus etninės kultūros centro l.e.p. direktore Sandra Daugirdiene ir Kultūrinių veiklų koordinatore Egle Česnakavičiūte.Kultūrinės spaudos apžvalga. Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykį.Kada sostinė pasisveikins su naująja Nacionaline koncertų sale ir kokia būsimo Vilniaus miesto simbolio vizija miesto architektų bei muzikų siūlymuose? Pokalbyje apie planuojamos salės pastato jungtį su miestu bei funkcionalumą dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas. Ved. Karina Metrikytė.

Lėlių teatrų festivalyje „Materia Magica“ spektaklis suaugusiems „Lankymo valandos baigtos“ nagrinėja mirties bausmės temą. Su režisieriumi Arielu Doronu kalbasi Adomas Zubė.Kaunas ruošiasi minėti kiemų šventę. Apie bendrystę ir jos tausojimą Kotrynai Lingienei pasakoja Kiemo galerijoje gyvenanti Lietuvos ir Izraelio pilietė Bella Shirin. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykį. Trečią kartą rengiamame tarptautiniame Panevėžio forume – dėmesys kultūrai. Miesto mito reikšmę, asmeninės iniciatyvos svarbą ir kultūros naudą ekonomikai aptars pranešėjai iš kaimyninių šalių ir kitų Lietuvos miestų. Tiesioginėje transliacijoje apie Panevėžio kultūrinį gyvenimą kalbėsimės su dailininku Tomu Rudoku, kultūros žurnaliste Rasa Karvelyte, menininku Ray Bartkumi ir forumo organizatore Rūta Jančyte.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Idiotas“ pagal Fiodoro Dostojevskio kūrybą. Pokalbis su filmo „Tyli naktis“, pasakojančio švęsti Kūčių susirinkusios šeimos istoriją, režisieriumi Piotru Domalewskiu. Šimtamečių portretų ciklo „Šimtas metų kartu“ paroda Vilniuje. Giedrės Kazlauskaitės kultūros komentaras. Poeto Tomo Petrulio knyga „Triukšmo gyvatė“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Niujorke gyvenanti kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė.

Sostinės turizmo ir plėtros agentūra GO VILNIUS pristato MODERNAUS VILNIAUS GIDĄ, kuriame gausu įvairių sostinės vietų. Viena iš jų – OPEN GALLERY. Etnologas Libertas Klimka apie Vėlinių metą, apie pagoniškus papročius, kurių iki šiol dar galima aptikti Dzūkijoje.Šiandien Gruzijoje renkamas Prezidentas.Brazilijoje – prezidento rinkimų II turas. Lietuviškų knygų apžvalga su literatūros kritike Lina Buividavičiūte: Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga „Gintaro kambarys",Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarys“, Aido Jurašiaus „Pypas ir jo nutikimai". „Radijo dokumentikoje“ – apie Visagino slėptuves, sirenas ir post-apokaliptinę kultūrą.Lapkričio pirmąjį savaitgalį Vilniuje rengiamas Lietuvos totorių visuotinis susirinkimas-kongresas.Dar laidoje sužinosite, kur kokie kultūros renginiai vyksta, bus ir kitų temų. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Klausomės Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių iš jos knygos „Singerstraum“, išėjusios 2016 m. Skaito autorė.

Klausomės Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių iš jos knygos „Singerstraum“, išėjusios 2016 m. Skaito autorė.

Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę pristato jos vadovas ir kuratorius Linas Liandzbergis. Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“. Užsienio kultūros apžvalga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Fotografo Christopher Herwig paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Apie literatūrą su ją tyrinėjančia Solveiga Daugirdaite.

Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę pristato jos vadovas ir kuratorius Linas Liandzbergis. Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“. Užsienio kultūros apžvalga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Fotografo Christopher Herwig paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Apie literatūrą su ją tyrinėjančia Solveiga Daugirdaite.

Metų knygos rinkimai: Giedrės Kazlauskaitės knyga „Singerstraum“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie tarminių tekstų analizę kognityvinės semantikos metodu.Jaunojo tapytojo prizo nugalėtoja Rosanda Sorakaitė.

Metų knygos rinkimai: Giedrės Kazlauskaitės knyga „Singerstraum“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie tarminių tekstų analizę kognityvinės semantikos metodu.Jaunojo tapytojo prizo nugalėtoja Rosanda Sorakaitė.

Ar galėjo Brexit rezultatai būti kitokie, jei būtų laikomasi katalikiškame socialiniame mokyme išdėstyto subsidiarumo principo? "Filosofas kaltina mokslininkus": prof. Alvydas Jokubaitis pasakoja Laurynui Peluričiui apie savo naujausią to paties pavadinimo knygą. Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga (parengė Giedrius Tamaševičius). Žurnalo "Artuma" liepos-rugpjūčio numerio anonsas.Sekmadienio Evangleija ir homilija. Elie Wiesel "Naktis". Kunigas Antanas Saulaitis apie krikščioniošką vasarą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža "Mano darželis".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ar galėjo Brexit rezultatai būti kitokie, jei būtų laikomasi katalikiškame socialiniame mokyme išdėstyto subsidiarumo principo? "Filosofas kaltina mokslininkus": prof. Alvydas Jokubaitis pasakoja Laurynui Peluričiui apie savo naujausią to paties pavadinimo knygą. Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga (parengė Giedrius Tamaševičius). Žurnalo "Artuma" liepos-rugpjūčio numerio anonsas.Sekmadienio Evangleija ir homilija. Elie Wiesel "Naktis". Kunigas Antanas Saulaitis apie krikščioniošką vasarą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža "Mano darželis".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Žinios. Kalėjimo kapelionai ragina kovoti su radikalių ideologijų plitimu įkalinimo įstaigose. Bažnytinio Paveldo Muziejuje - paroda „Ne vien Dangus“ (Jūratės Kuodytės reportažas). Koks kalbėjimo būdas turėtų būti priimtiniausias, Bažnyčiai kreipiantis į dabarties žmones (Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga).Devintinių Evangelija ir homilija. Tina Beattie „Dangaus Karalienė“. Kunigas Antanas Saulaitis apie miesto sielovadą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Poezijos pavasaris Lukiškių kalėjime“.

Žinios. Kalėjimo kapelionai ragina kovoti su radikalių ideologijų plitimu įkalinimo įstaigose. Bažnytinio Paveldo Muziejuje - paroda „Ne vien Dangus“ (Jūratės Kuodytės reportažas). Koks kalbėjimo būdas turėtų būti priimtiniausias, Bažnyčiai kreipiantis į dabarties žmones (Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga).Devintinių Evangelija ir homilija. Tina Beattie „Dangaus Karalienė“. Kunigas Antanas Saulaitis apie miesto sielovadą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Poezijos pavasaris Lukiškių kalėjime“.

Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas. Popiežius išsiunčia gailestingumo misionierius. Pasaulinei Ligonių dienai - Jūratės Kuodytės reportažas apie asociaciją, teikiančią pagalbą nusižudžiusių asmenų artimiesiems. Lietuviškos spudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Popiežiaus Pranciškaus laiškas Gavėniai. Kunigas Antanas Saulaitis apie patriotizmą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sauka“.

Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas. Popiežius išsiunčia gailestingumo misionierius. Pasaulinei Ligonių dienai - Jūratės Kuodytės reportažas apie asociaciją, teikiančią pagalbą nusižudžiusių asmenų artimiesiems. Lietuviškos spudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Popiežiaus Pranciškaus laiškas Gavėniai. Kunigas Antanas Saulaitis apie patriotizmą. Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sauka“.

Ištraukos iš Juliaus Sasnausko ir Giedrės Kazlauskaitės knygos „Postilės“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Ištraukos iš Juliaus Sasnausko ir Giedrės Kazlauskaitės knygos „Postilės“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinkinys „Meninos“. Gintaras Varnas apie premjerą „Biografija: vaidinimas“. Pasakojimas apie kompozitorių – Eduardą Balsį. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su prancūzų režisieriumi Leosu Caraxu. Kas slypi už reitingų, skelbiančių, kad geriausia gyventi Klaipėdoje? Pokalbis su sociologais Sigita ir Liutauru Kraniauskais.

Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinkinys „Meninos“. Gintaras Varnas apie premjerą „Biografija: vaidinimas“. Pasakojimas apie kompozitorių – Eduardą Balsį. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su prancūzų režisieriumi Leosu Caraxu. Kas slypi už reitingų, skelbiančių, kad geriausia gyventi Klaipėdoje? Pokalbis su sociologais Sigita ir Liutauru Kraniauskais.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Giedrės Kazlauskaitės esė „Rašytojas ir kritikas”.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Giedrės Kazlauskaitės esė „Rašytojas ir kritikas”.