Podcasts about mokslininkas

„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?Ved. Ignas Klėjus

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.Ved. Ignas Klėjus

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

Premjeras Gintautas Paluckas pirmąkart po Vyriausybės patvirtinimo susitiko su prezidentu Gitanu NausėdaToliau svarstoma apie Lietuvos pasitraukimą iš minas draudžiančios konvencijos – tai esą galėtų prisidėti prie gynybos pajėgumų stiprinimoKinijoje padaugėjo užsikrėtimo kvėpavimo takų virusu atvejų - ką apie virusą žino mokslas? Pokalbis su Virusų tyrinėtoju, VU Gyvybės mokslų centro mokslininku Gyčiu Dudu.Valstybė apribojo išlaidas negaliųjų socialinei globai. Anksčiau viršutinę ribą nustatydavo pačios savivaldybės, o nuo šių metų pradžios 1100 eurų per mėnesį „lubas“ patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.JAV išdalyti „Auksiniai gaubliai“ - apdovanojimą pelnė ir latvių animacinis filmas „Srautas“.Ved. Karolina Panto

„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.Ved. Ignas Klėjus

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.Ved. Ignas Klėjus

Druskininkuose vykusiame pasauliniame Tarptatinės miško terapijos asociacijos kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ domėjomės miško terapijos ir paukščių stebėjimo poveikiu psichikos sveikatai. Apie tai kalbinome du specialistus iš kaimyninės Lenkijos. Mokslininkas, ornitologas Piotras Tryjanowskis yra vienas iš šalyje išleistos knygos „Terapinė ornitologija“ autorių, o psichiatrė ir miško terapijos gidė Katarzyna Simonienko šalia vaistų ir terapijos išrašo žaliuosius receptus, t.y. užsiėmimus gamtoje. Pasirdo, Lenkijoje tai gana įprasta praktika. Ji treniruoja kitus miško terapijos gidus tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos, ir dalį savo užsiėmimų veda seniausioje Europoje Belovežo girioje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Viktoras PaulavičiusOrganizatorių/Tykuma Photography nuotrauka

Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė vienas sūrio gabalėlis negrįžo atgal pas jo gamintojus.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad Lietuvos dirvožemio kokybės būklė nėra gera. Dirvoje mažėja organinių medžiagų, dirvožemį naikina erozija, dėl suspaudimo dirvų paviršiuje kaupiasi vanduo. Europos Sąjunga rengia naują direktyvą ir turi ambicingą planą, kad 2050 metais bendrijos teritorijos dirvožemiai būtų 100 proc. sveiki. Mokslininkas turi vilčių, kad bus atsižvelgta į kiekvienos šalies specifiką, taip pat - ir Lietuvos.Gamta. Drugeliai ne tik gražūs, bet juos galima ir pažinti. Biologas Giedrius Švitra pristato 6 autorių išleistą naujausią knygą apie Lietuvos drugius ir pasakoja, kad ši vasara drugių gyvenime išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip tik šiuo metu stebima ir ypač didelė migrantų banga. Nepažįstantys drugių juos net painioja su paukšteliais kolibriais.Ved. Kristina Toleikienė

„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.Ved. Ignas Klėjus

10–12. Ved. Paulius Selezniovas

Prieš kelias dienas Lietuvoje kai kur pripustė keliolika centimetrų sniego, o netrukus jis ištirpo. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė vardija 4 faktorius, dėl kurių beveik neįmanoma prognozuoti artėjančių orų, ir pataria dažniau kelti akis į dangų – žiedai aplink mėnulį rodo, kad ateina orų permanos.Mokslininkas biologas, gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip Lietuvą atrado Viduržemio jūros pakrantės vabzdžiai, kodėl terminą „baltasis badas“ jau galime pamiršti bei pataria rašyti dienoraštį ir fiksuoti esamus orus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

Savaitraščio „7 meno dienos“ naujo numerio apžvalga.Šią savaitę Lietuvos mokslo pasaulis atsisveikino su fiziku, pedagogu, visuomenininku daktaru Audriumi Alkausku. Jis mirė pirmadienį, gegužės 15-ąją, eidamas 46-us metus. Mokslininkas, savo talentu, šiluma ir erudicija nepalikęs abejingų – taip apie jį atsiliepia kolegos ir studentai.Šiauliuose prasideda 21-asis medijų meno festivalis ENTER, kasmet kviečiantis tyrinėti medijų tendencijas. Šiemet festivalis kalba apie kraštutinumus – pandemijos ir karo įtaką kūrybai ir visuomenei.Šį rytą literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė apžvalgai pasirinko šias knygas: Andrew Komarnyckio „Ezra Slefas, kitas Nobelio premijos laureatas“ ir Vytauto Landsbergio bei Sergėjaus Loznicos „Dialogas apie Lietuvą ir laisvę”.Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais 2021 m. mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimo duomenimis, Lietuvoje tekstilė sudaro apie 7,2 proc. visų atliekų srauto. Tikėtina, kad kasmet vienas gyventojas išmeta apie 20 kg atliekų. Viena iš esminių priežasčių, didinančių tekstilės atliekų susidarymą – greitoji mada. Kaip keisti šiuos įpročius?„Ar prasta poezija yra žanras?“ – tokį klausimą kelia meninis duetas „To try to attempt;.“, pristatantis nesankcionuotai prastos poezijos skaitymo vakarą knygyne „Juodas šuo“.Tech Zity Vilnius, kuriantis savo namus buvusio „Lelijos“ fabriko teritorijoje, kryptingai juda link ne tik didžiausio, bet ir tvariausio technologijų miestelio regione atsiradimo. Į projektą įsitraukę menininkai ir dizaineriai Robertas Narkus ir Vytautas Gečas randa naujus pritaikymus ir prasmes industrinės teritorijos erdvėm, objektams ir simboliams – iš vietoje rastų artefaktų sukūrė eksperimentinius vienetinius baldus.Ved. Urtė Karalaitė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?Ved. Darius MatasNuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM

Lietuvoje pastarosiomis dienomis fiksuotos kelios pašvaistės. Kaip jos susidaro? Ar galime sulaukti dažniau? Pokalbis su VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininku dr. Vidu Dobrovolsku ir gamtos fotografu Luku Jonaičiu.Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą kovo 15 d. bus rengiamas šios dienos minėjimas. Pokalbis su Istorijos fakulteto prof. Jurgita Verbickienė ir Žydų gelbėtojų ainių atstove Gabriele Žaidyte.Lietuvoje primą kartą organizuojama Europos jaunimo laipiojimo taurė, kurioje dalyvaus ir Lietuvos rinktinės komanda. Laipiojimas jau įtrauktas į olimpines rungtis. Pokalbis su Laipiojimo sporto federacijos prezidente Milda Koreivaite ir Laipiojimo sporto federacijos valdybos nariu, Laipiojimo centro BONOBOclimbing vadovu Mariumi GalaburdaVed. Urtė Korsakovaitė

Specialistai analizuoja, kodėl vakar vakare Kaune įgriuvo dalis Kleboniškio tilto. Jis veda per Nerį magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, tai – vienas intensyviausai eksploatuojamų Lietuvos tiltų.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas.Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą, Lietuvos eksportas į Rusiją sumenko trečdaliu, tačiau į jos kaimynines šalis – eksportas išaugo dvigubai. Pasak analitiko, į Rusiją eksportuojama per aplinkines šalis – daugiausia per Baltarusiją ir Kazachstaną. Mokslininkas įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.Konkurencijos taryba kol kas nepradės tyrimo, ar Lietuvoje sparčiai pabrangus maistui galėjo būti pažeisti įstatymai.Pernai buvo registruota 3 tūkst. daugiau nusikalstamų veikų nei 2021-aisiais, tačiau kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.Briuselyje posėdį tęsiantys NATO šalių gynybos ministrai aptars, kaip didinti Ukrainoje sparčiai naudojamos amunicijos gamybą bei gynybos finansavimą.Lietuvoje bus kuriamas naujo Karinių jūrų pajėgų laivo projektas, kurį ateityje tikimasi ir realizuoti. Teigiama, jog poreikis atnaujinti karinių jūrų pajėgų laivyną - didelis, todėl šis projektas gali stipriai prisidėti prie šalies gynybinių pajėgumų sustiprinimo ir modernizavimo.Po šešerių metų pertraukos Vilniuje atidaromas olimpinis Lazdynų baseinas. Čia įrengti 50 metrų olimpinio dydžio ir 25 metrų nardymo ir šuolių į vandenį baseinai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Šiandien Žemėje sudėtinga būtų rasti kampelį, kur nebūtų identifikuojami tam tikros rūšies virusai. Tai susiję su tuo, kad evoliucijos eigoje jie prisitaikė gyventi visose įmanomose gyvybės formose. Ir žmonės čia ne išimtis. Ką šiandien žinome apie mumyse gyvenančius virusus ir kaip juos galime panaudoti savo naudai?Šio penktadienio knygų apžvalgoje Donato Puslio pasirinkti filosofijos pasaulį tyrinėjantys puslapiai – vėlyvosios Leonido Donskio publicistikos rinkinys „Man skauda“ ir leidyklos „Phi knygos“ leidžiamos serijos „Mažieji Platonai“, skirtos skaitytojams nuo 9 iki 99 metų, nauja knyga „Pitagoras ir pabėgę skaičiai“.Didysis „Kaunas 2022“ uždarymo renginys „Sutartis“ artėja. Jau šį šeštadienį „Žalgirio“ arenoje įvyks didžiulio masto muzikinis spektaklis, kurį kurs daugiau nei 150 atlikėjų, aktorių ir šiuolaikinio šokio šokėjų. Renginio kūrybinė komanda žiūrovus žada nustebinti ne tik muzika – elektronikos, džiazo, operos motyvais; libretu, pasakojančiu apie miesto kūrimą, bet ir efektinga scenografija. Atlikėjai ir šokėjai pasirodys vandenyje, areną puoš tikri medžiai, o scenoje bus naudojami net 2022 smėlio maišai.Vakar Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centre buvo pristatyti Tyrimo apie integruotų ir patyriminių pamokų poreikį Lietuvoje rezultatai. Apklausoje dalyvavo Lietuvos mokyklų direktoriai, mokytojai ir tėvai. 80,5 proc. mokinių tėvų ir 71 proc. Lietuvos mokyklų atstovų mano, kad šalyje yra didelis integruotų ir patyriminių pamokų poreikis. Ko trūksta, kad mokymosi procesas keistųsi ir taptų patrauklesnis šiuolaikiniam mokiniui? Kokios priemonės galėtų būti taikomos?Šiauliuose surengtoje knygų mugėje pristatyti naujausi leidiniai. Mugės rengėjai ir leidėjai stebi naujas tendencijas – skaitytojai knygas renkasi atidžiau ir perka mažiau. Dėl išaugusių kainų nuo kitų metų kuklesnis bus knygų pasirinkimas bibliotekose. Labiausiai tai palies mažas kaimų bibliotekas. Įstaigoms numatytas mažesnis finansavimas, nei iki šiol.Lapkričio 24–25 d. Vilniuje vyksta pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“, kviečianti iš žiūrovo bent trumpam tapti skaitytoju ir pažvelgti į teatrinio žodžio užkulisius. Pranešimus skaito tyrėjai iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Turkijos ir Belgijos universitetų. Kaip mūsų dramaturgija atrodo tarptautiniame kontekste?Seime išrinkta nauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, ja tapo daktarė Violeta Meiliūnaitė. Kokie jos kadencijos tikslai ir lūkesčiai?Ved. Urtė Karalaitė

Norvegijoje prieš kelias dienas sulaikytas įtariamas rusų šnipas, apsimetęs Brazilijos mokslininku rugsėjo pabaigoje dalyvavo Lietuvoje organizuotoje hibridinėms grėsmėms skirtoje konferencijoje, skelbia Norvegijos žiniasklaida. Greičiausiai šią konferenciją organizavo Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro, tačiau su jo atstovais mums nepavyko susisiekti.Prieštaringai vertinama Rusijos žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir politinė veikėja Ksenija Sobčiak – yra Lietuvoje. Tai pareiškė Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Lietuvos sieną Sobčiak kirto pateikusi Izraelio pasą, todėl ir buvo įleista. Darius Jauniškis sako neturintis duomenų, kad Sobčiak keltų grėsmę Lietuvos saugumui.Kaip Lietuvoje ruošiamės naujai nelegalios migracijos bangai iš Kaliningrado? Lenkija mano, kad tokia grėsmė labai reali ir svarsto pasienyje su Kaliningradu dėl to statyti sieną.Kaip Švedijai sekasi kalbėtis su Turkija, kad ši pritartų jos stojimui į NATO?Tūkstančiai žmonių Irane vėl išėjo į gatves. Irano saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus gimtąjame Mahsos Amini mieste - Sakeze, kuriame buvo minima 40-oji gedulo diena. Protestai Irane kilo po merginos žūties rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po to, kai moralės policija ją suėmė už tariamą griežto šiitiškoje respublikoje taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą. Apie situaciją šioje šalyje su Teherane gyvenančia lietuve.Vilniuje pirmą kartą surengta mokslinė konferencija „Ginklo sesės. Europos moterys ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius sako , kad Lietuvoje moterų partizanių tema tyrinėta menkai, bet dabar bandoma taisyti situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Geologas Jonas Šečkus kartu su savo žmona, įkūręs projektą „Geologo kelionės“, organizuoja išvykas po Lietuvą ir pasaulį, kviesdamas atrasti geologinius procesus, kurie atspindi mūsų Žemės ir gamtos istoriją. Jonas teigia, kad daugelis veržiasi tyrinėti tolimus kraštus užsienyje, nespėję pažinti artimų apylinkių Lietuvoje, o čia, pasak pašnekovo, galima rasti net kanjonus.Jonas Šečkus pripažįsta, kad geologo „duona“ nebuvo visada lengva – tarp dėstytojo darbo universitete, jam teko dirbti ir taksi vairuotoju. Nors turėjo užsiimti su specialybe nesusijusia veikla, Jonas džiaugiasi, kad net dirbant vairuotoju, klientų netrūko, o artimiausi draugai, dėstytoją praminė „Geologo taksi“.Pokalbis su „Geologo kelionės“ vadovu Jonu Šečkumi apie neįprastas keliones po pasaulį.Ved. Ignas Klėjus

Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)Ved. Ignas Klėjus

„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.Ved. Ignas Klėjus

Kanadoje kritinius COVID-19 pacientus tiriantis mokslininkas Gediminas Čepinskas: sukūrėmę programą, kuri dienos tikslumu pasako, kiek laiko gyvens pacientas. Pasak profesoriaus, pavyko surasti unikalų viruso braižą.Ved. Deividas Jursevičius

Tarnyboje sužaloti aplinkos apsaugos inspektoriai teismuose priversti gintis savarankiškai ir už savo pinigus samdytis advokatus. Aplinkosaugininkų profsąjunga teigia, jog tokia tvarka leidžia pažeidėjams bauginti ir teisiškai persekioti pareigą atliekančius pareigūnus. Ministerija žada tvarką tobulinti. Išsamiau Daumantas Butkus.Laurynas Vaičiūnas apie Lenkijos Konstitucijos jubiliejų.Abiturientai grįžta į mokyklas.Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda,Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos abiturientas Paulius Buidovas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.Savaitės orai. Meteorologas Silvestras Dikčius.Vilniuje rekordinis paskiepytų žmonių skaičius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.Daliai restoranų, neatlaikius per pandemiją patirtų nuostolių, tenka užsidaryti. Vienas tokių - po 9-erių metų veiklą nutraukęs ir apie 20-imt darbuotojų atleidęs sostinės Rotušės aikštėje veikęs restoranas „Žuvinė“. Apie to priežastis Verslo laike kolegė Simona Vasiliauskaitė kalbina restoraną valdžiusios įmonės „Palangos Tauras“ vadovę Rūtą Sakalauskienę.Kuo Lietuva prisideda ir gali prisidėti prie vakcinų gamybos?Mūsų pašnekovas biotechnologijų mokslininkas ir verslininkas, Gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių tyrimų bendrovės „ Biotechpharma “ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.Baigėsi Nacionalinė ekspedicija. Edvardas Kubilius.Ryto garsai

Lietuva pradeda naudoti „Johnson & Johnson“ vakciną.Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina nustatyta ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, ji siejama su didesniu atsparumu vakcinoms.COVID-19 pacientų ligoninėse sparčiai daugėja .Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyta informacija dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano rengimo.Prisiekusieji paskelbė vienbalsį verdiktą George'o Floydo nužudymo byloje – buvęs Mineapolio policininkas pripažintas kaltu.Nemokamos psichologų konsultacijos „Tėvų linijoje“ padeda sulaukti eilės pas psichologą.Ved. Liepa Želnienė

Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.Ved. Simonas Bendžius

Vyriausybės Covid 19 valdymo komitetas svarstė dėl kokių priežasčių pastaruoju metu kodėl auga mirtingumas ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų ligų.Prezidentūros teigimu, ypač didelės mokestinės pertvarkos, pavyzdžiui, sprendžiant pajamų apmokestinimo netolygumus, turi vykti pasitelkiant platų ekspertų ir kitų visuomenės grupių ratą.Lenkijos moterų protestai . Ką pamatė LRT žurnalistė?Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako, kad Lietuvoje pažeidžiamos moksleivių su intelekto sutrikimais teisės. Mokslo metai jiems baigiasi ne birželį, o iškart po 21-ojo gimtadienio. Be to, amžiaus cenzas tokiems žmonėms taip pat gali užkirsti galimybę siekti profesinio mokslo.Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė.Irane vyksta nužudyto branduolinės programos mokslininko laidotuvės. Mokslininkas buvo nušautas penktadienį. Iranas nužudymu apkaltino Izraelį, tuo metu pats Izraelis įvykio nekomentuoja. Vakarai ir Izraelis nužudytą mokslininką kaltina esant atsakingą už Irano slaptą branduolinių ginklų programą.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Kodėl migruojančias antis galima vadinti sportininkėmis, o gandrus – patogumų mėgėjais? Kodėl sakoma, kad gervių pora kartu gyvena tik dėl vaikų? Daugybę gamtos mįslių šių laikų mokslininkai įmena pasitelkę GPS siųstuvus, kurie paukščiams prikabinami tarsi mažos kelioninės kuprinės. Pasirodo, po visą planetą paukščiai migruoja ir su Lietuvoje, bendrovėje „Ornitela“ kurtais siųstuvais. 99 procentai įmonės klientų – iš užsienio, ji gerai žinoma tarp pasaulio ornitologų, tačiau esame tikri, kad po šio interviu su Mindaugu Dagiu, įmonės vadovu ir Gamtos tyrimų centro mokslininku, daugybė žmonių ja didžiuosis ir Lietuvoje. Kalbina Giedrė Čiužaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Balandžio 7 dieną laidoje „TIEK ŽINIŲ: kalba daktaras“ pokalbis su virusus tyrinėjančiu VU Medicinos fakulteto docentu, dr. Tomu Kačergiumi. Mokslininkas papasakojo, kaip viruso eigą gali paveikti saulė, kodėl koronavirusas ne toks pavojingas vaikams ir kada galime tikėtis vaistų nuo COVID-19. --- #LaikykitėsMedikai Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Turmasis paramos numeris: 1880 parama 2 eurai. Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/

Belovežo girios konfliktas filosofo akimis. 2016 m. Lenkijos vyriausybė patrigubino kirtimus vienoje paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintoje UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girioje. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkija pažeidė tarptautinę teisę. Kai kurie Lenkijos miškininkai tebesilaiko pozicijos, kad kirtimai būtini kovojant su spygliuočius apnikusiu kenkėju. Tuo metu gamtosaugos organizacijos įsitikinusios, kad įsikišus žmogui, jautriai natūraliai ekosistemai jau padaryta milžiniška žala.„Kaimynai nesikalba, o kartais ir šeimos nariai“, – sako Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, tyrinėjantis šį atvejį savo disertacijoje. „Aš manau, kad artimiausiu metu kompromiso nebus,“ – liūdnai apibendrina jis. Mokslininkas mano, kad taip yra todėl, kad Belovežo girioje susirėmė ne mokslas, ne politika, o ekologinės pasaulėžiūros. Autorė Vaida Pilibaitytė (AFP/Janek Skarynski nuotr.)

Belovežo girios konfliktas filosofo akimis. 2016 m. Lenkijos vyriausybė patrigubino kirtimus vienoje paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintoje UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girioje. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkija pažeidė tarptautinę teisę. Kai kurie Lenkijos miškininkai tebesilaiko pozicijos, kad kirtimai būtini kovojant su spygliuočius apnikusiu kenkėju. Tuo metu gamtosaugos organizacijos įsitikinusios, kad įsikišus žmogui, jautriai natūraliai ekosistemai jau padaryta milžiniška žala.„Kaimynai nesikalba, o kartais ir šeimos nariai“, – sako Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, tyrinėjantis šį atvejį savo disertacijoje. „Aš manau, kad artimiausiu metu kompromiso nebus,“ – liūdnai apibendrina jis. Mokslininkas mano, kad taip yra todėl, kad Belovežo girioje susirėmė ne mokslas, ne politika, o ekologinės pasaulėžiūros. Autorė Vaida Pilibaitytė (AFP/Janek Skarynski nuotr.)

„Reikėtų susitaikyti su tuo, kad nežinojimas nėra blogai. Nenoras sužinoti yra blogai,“ – sako klimato tyrinėtojas dr. Darius Čeburnis, dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje. „Mokslininkui ir man asmeniškai nėra jokių problemų suvokti, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“. Jis yra vienas labiausiai cituojamų geomokslininkų, jo darbus publikuoja prestižinis mokslo žurnalas „Nature“. Dr. D. Čeburnio pasiekimai įvertinti mokslo premijomis ir Lietuvoje. Mokslininkas drauge su kolegomis jau beveik du dešimtmečius dirba garsioje atmosferos tyrimų stotyje Mace Head, Atlanto vandenyno pakrantėje. Jo tyrimų objektas – smulkios dalelės, vadinamieji aerozoliai, kurie formuoja debesis. Autorė Vaida Pilibaitytė.

„Reikėtų susitaikyti su tuo, kad nežinojimas nėra blogai. Nenoras sužinoti yra blogai,“ – sako klimato tyrinėtojas dr. Darius Čeburnis, dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje. „Mokslininkui ir man asmeniškai nėra jokių problemų suvokti, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“. Jis yra vienas labiausiai cituojamų geomokslininkų, jo darbus publikuoja prestižinis mokslo žurnalas „Nature“. Dr. D. Čeburnio pasiekimai įvertinti mokslo premijomis ir Lietuvoje. Mokslininkas drauge su kolegomis jau beveik du dešimtmečius dirba garsioje atmosferos tyrimų stotyje Mace Head, Atlanto vandenyno pakrantėje. Jo tyrimų objektas – smulkios dalelės, vadinamieji aerozoliai, kurie formuoja debesis.V. Pilibaitytės nuotrauka

„Sėdime ant tiksinčios bombos. Kai kurie sunkieji metalai iš žmonių paimtuose mėginiuose viršija Pasaulio sveikatos organizacijos leistinas ribas tūkstančius kartų. Tas pats yra su pavojingomis medžiagomis dirvožemio ir vandens mėginiuose“, – taip Ganos sostinėje veikiančio elektronikos laužyno poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai įvardija dr. Samuelis Obiris iš Ganos Nacionalinio tyrimų instituto. Mokslininkas mano, kad norint iš esmės išspręsti netinkamo elektronikos perdirbimo problemą, reikia politinės valios ir tarptautinės bendruomenės pagalbos. Technikos gamintojai turi laikytis principo „teršėjas moka“ ir pasirūpinti savo gaminiu jam tapus atlieka. Dabar, nesant sisteminių sprendimų, laužyno darbininkų sveikata yra daugiausia nevyriausybinių organizacijų ir kartkartėmis čia besilankančių užsienio savanorių rankose.Ekstremali ekologinė padėtis kai kuriems jų užtikrina tarptautinį finansavimą įvairiausiems projektams. Vienas jų – Ganos universiteto Visuomenės sveikatos mokyklai vadovaujantis prof. Julius Fobilis. Jis giriasi gavęs 3 milijonus eurų iš Vokietijos fondo laužyno darbininkų sveikatai tirti. Mokslininkas pripažįsta, kad toji vieta netinkama gyventi, tačiau yra prieš žmonių iškeldinimą. Kaip kompensaciją žmonėms už dalyvavimą jo tyrimuose Ganos universiteto mokslininkai žada laužyne įrengti kliniką ir mokymų centrą. Tačiau kitų panašių iniciatyvų patirtis verčia abejoti, ar žmonių gyvenimas dėl to iš esmės pasikeis.Antroji dokumentinio pasakojimo iš Ganos dalis.Laida parengta Europos Komisijos lėšomis, įgyvendinant projektą „Žiniasklaida vystymuisi“.

„Sėdime ant tiksinčios bombos. Kai kurie sunkieji metalai iš žmonių paimtuose mėginiuose viršija Pasaulio sveikatos organizacijos leistinas ribas tūkstančius kartų. Tas pats yra su pavojingomis medžiagomis dirvožemio ir vandens mėginiuose“, – taip Ganos sostinėje veikiančio elektronikos laužyno poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai įvardija dr. Samuelis Obiris iš Ganos Nacionalinio tyrimų instituto. Mokslininkas mano, kad norint iš esmės išspręsti netinkamo elektronikos perdirbimo problemą, reikia politinės valios ir tarptautinės bendruomenės pagalbos. Technikos gamintojai turi laikytis principo „teršėjas moka“ ir pasirūpinti savo gaminiu jam tapus atlieka. Dabar, nesant sisteminių sprendimų, laužyno darbininkų sveikata yra daugiausia nevyriausybinių organizacijų ir kartkartėmis čia besilankančių užsienio savanorių rankose.Ekstremali ekologinė padėtis kai kuriems jų užtikrina tarptautinį finansavimą įvairiausiems projektams. Vienas jų – Ganos universiteto Visuomenės sveikatos mokyklai vadovaujantis prof. Julius Fobilis. Jis giriasi gavęs 3 milijonus eurų iš Vokietijos fondo laužyno darbininkų sveikatai tirti. Mokslininkas pripažįsta, kad toji vieta netinkama gyventi, tačiau yra prieš žmonių iškeldinimą. Kaip kompensaciją žmonėms už dalyvavimą jo tyrimuose Ganos universiteto mokslininkai žada laužyne įrengti kliniką ir mokymų centrą. Tačiau kitų panašių iniciatyvų patirtis verčia abejoti, ar žmonių gyvenimas dėl to iš esmės pasikeis.Antroji dokumentinio pasakojimo iš Ganos dalis.Laida parengta Europos Komisijos lėšomis, įgyvendinant projektą „Žiniasklaida vystymuisi“.

Po didesnės audros pasigirsta nuogąstavimų, kad jūros krantai sparčiai keičiasi ir esą ateis toks laikas, kai Gargždai, Tauragė, Jurbarkas gali atsidurti po vandeniu. Pasak dr. Dariaus Jarmalavičiaus, atsakyti į klausimą, kas gi laukia Baltijos jūros krantų ateityje, nėra taip paprasta. Pagrindiniais grėsmių „kaltininkais“ tampa šylantis klimatas ir su tuo susijęs jūros lygio kilimas. Mokslininkas aiškina, kad reikia nuodugniau paanalizuoti tiek klimato kaitą, tiek jūros lygio svyravimus, tiek ir lygio kilimo įtaką krantams. Paskaitininkas tikina, kad didelės grėsmės kol kas nėra.

Po didesnės audros pasigirsta nuogąstavimų, kad jūros krantai sparčiai keičiasi ir esą ateis toks laikas, kai Gargždai, Tauragė, Jurbarkas gali atsidurti po vandeniu. Pasak dr. Dariaus Jarmalavičiaus, atsakyti į klausimą, kas gi laukia Baltijos jūros krantų ateityje, nėra taip paprasta. Pagrindiniais grėsmių „kaltininkais“ tampa šylantis klimatas ir su tuo susijęs jūros lygio kilimas. Mokslininkas aiškina, kad reikia nuodugniau paanalizuoti tiek klimato kaitą, tiek jūros lygio svyravimus, tiek ir lygio kilimo įtaką krantams. Paskaitininkas tikina, kad didelės grėsmės kol kas nėra.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.

Ar lietuviai pažino Zodiako žvaigždynus?Tarpušvenčiu, turėdami laiko kiek atsikvėpti nuo metų pabaigos darbų lavinos, įskaitant ir pasirengimą šventėms, galime kilstelėti savo žvilgsnius kiek aukščiau – į dangų, žiemos metą itin palankų stebėti žvaigždes. Laidoje viešės žymus etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Mokslininkas, nepraleidęs pro akis užuominų istoriniuose šaltiniuose apie Zodiako ženklus, interpretuodamas kalendorinius persirengėlių papročius, kalėdų dainas, mitus, kaip atskirus akmenukus dėliodamas įvairius kultūrinius ženklus, spėjo lietuvius turėjus savą saulės, šviesos išvadavimą mitą, kuriuose veikė zodijai.

Ar lietuviai pažino Zodiako žvaigždynus?Tarpušvenčiu, turėdami laiko kiek atsikvėpti nuo metų pabaigos darbų lavinos, įskaitant ir pasirengimą šventėms, galime kilstelėti savo žvilgsnius kiek aukščiau – į dangų, žiemos metą itin palankų stebėti žvaigždes. Laidoje viešės žymus etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Mokslininkas, nepraleidęs pro akis užuominų istoriniuose šaltiniuose apie Zodiako ženklus, interpretuodamas kalendorinius persirengėlių papročius, kalėdų dainas, mitus, kaip atskirus akmenukus dėliodamas įvairius kultūrinius ženklus, spėjo lietuvius turėjus savą saulės, šviesos išvadavimą mitą, kuriuose veikė zodijai.

1905 m. parašytas E. Sinklerio romanas apie lietuvių emigrantų darbą Čikagos skerdyklose tapo Ilinojaus universitete dirbančio prof. G. Subačiaus tyrinėjimų objektu. Mokslininkas paskoja romano rašymo aplinkybes, kas Sinkleriui padėjo užrašyti lietuviškus žodžius ir buvo jo romano prototipai, kaip dabar atrodo buvusių skerdyklų teritorija, kokius romano veikėjų pėdsakus mokslininkas aptiko šią vasarą Lietuvoje. Lietuvoje E. Sinklerio „Džiunglės“ paskutinį kartą leistos 1948 m. Romano pirmasis skyrius apie lietuvių vestuves laikomas geriausiu pirmuoju skyriumi iš visų amerikiečių romanų.

1905 m. parašytas E. Sinklerio romanas apie lietuvių emigrantų darbą Čikagos skerdyklose tapo Ilinojaus universitete dirbančio prof. G. Subačiaus tyrinėjimų objektu. Mokslininkas paskoja romano rašymo aplinkybes, kas Sinkleriui padėjo užrašyti lietuviškus žodžius ir buvo jo romano prototipai, kaip dabar atrodo buvusių skerdyklų teritorija, kokius romano veikėjų pėdsakus mokslininkas aptiko šią vasarą Lietuvoje. Lietuvoje E. Sinklerio „Džiunglės“ paskutinį kartą leistos 1948 m. Romano pirmasis skyrius apie lietuvių vestuves laikomas geriausiu pirmuoju skyriumi iš visų amerikiečių romanų.