Podcasts about tokius

Nuo liepos 7 dienos įsigalios pakeitimas, kad automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Ką daryti tokiems vairuotojams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, kur esate suplanavę po Lietuvą pakeliauti jūs, ką norėtumėt patirti, pamatyti, o gal rekomenduoti kitiems.Kaip estai jaučia rusijos grėsmę, ypač po pastarųjų įvykių Baltijos jūroje, kai saugodama savo nelegalų tanklaivį rusija pakėlė kovinį naikintuvą.Po paviešinto LRT tyrimo apie rusijos finansuotus įvairius visuomenės veikėjus ir jų advokatus, Lietuvos advokatūra pradėjo vidinį tyrimą dėl trijų teisininkų, kurie minimi šiame tyrime. Tuo metu VSD vadovas Žinių radijui komentavo, kad rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamo fondo pinigus gavę Lietuvoje veikiantys asmenys bus įvertinti teisine prasme. Kas toliau?Nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Tokius duomenis pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, atlikęs tyrimą. O pastaraisiais metais, artėjant egzaminams vis daugiau jaunuolių jaučia ir nerimą, ir nuovargį, ir psichologinį spaudimą. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Ved. Liuda Kudinova

Balandžio 8 d. minima tarptautinė romų diena. Kuo gyvena Lietuvos romų bendruomenė? Ar visuomenėje dar gajūs stereotipai apie romus? Pokalbis su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku ir Baltijos regiono romių asociacijos vadove Vaiva Poškaite-Kovaliuk.Klimato kaitos rubrikoje apie jau 25-ąjį kartą rengiamą „Mamų mugę“ su šios mugės įkūrėja Jurga Barbora Jauniškienė.Lietuvos senjorai menkai socialiai aktyvūs – tik 1 iš 10 dalyvauja kokioje nors visuomeninėje veikloje. Tai – vienas žemiausių rodiklių visoje Europoje. Pavyzdžiui Danijoje socialiai aktyvūs yra net 65 proc. senjorų. Tokius duomenis atskleidė tarptautinis Europos senėjimo tyrimas.Apie tai pasakoja Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus universiteto prof. dr. Antanas Kairys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gaminantys vartotojai, įsirengę elektros energijos kaupimo įrenginius, jau nuo šiandien gali sulaukti valstybės paramos. Kreiptis dėl paramos gyventojai kviečiami tik po elektros energijos kaupiklio įsirengimo savo namuose.„Aktualus klausimas“ - ar pritartumėte keturių dienų darbo savaitei? Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, jog norėtų 4 darbo dienų savaitės Lietuvoje, dalis iš jų net jei dėl to sumažėtų atlyginimas. 15 proc. to nenorėtų bet kokiu atveju. Tokius duomenis rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.Toliau smunkant pasaulio akcijų rinkoms - kritimus savo sąskaitose stebi ir investuojantys tautiečiai. Vieni dėl sąskaitų tuštėjimo nerimauja ir svarsto investavimą nutraukti, kiti - atvirkščiai - nebijo ir mato daugiau galimybių nei grėsmių.Iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc.nuo BVP. Pinigų numatoma gauti iš įvairių šaltinių. Tarp jų Prezidentas siūlo Seimui padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui. Kaip papildomų pinigų skyrimas gynybai paveiks Lietuvos ekonomiką?Pirmosios šarvuotosios divizijos sukūrimas Lietuvoje svarbus ne tik tuo, kad suteiks šaliai papildomų karinių pajėgumų, bet ir pagerins kariuomenės vadovybės integraciją ir koordinaciją bendrose NATO pajėgose. Taip sako Pensilvanijos nacionalinės gvardijos generolas viešėjęs Vilniuje Baltijos karinėje konferencijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Mokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo programas kaip „didieji pokyčiai“.Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių amžiaus tarpsnių. Be to, abiturientai neturi iš ko ruoštis įvestų naujų disciplinų, pvz., ekonomikos ir verslumo, taip pat filosofijos valstybiniams brandos egzaminams, o ir daugybės pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas, vadovėliai net nepradėti iki šiol rašyti. Mokytojams trūksta aiškių gairių, kaip įgyvendinti naujoves, o mokiniai išgyvena, kad dėl šio neapibrėžtumo sumenks jų ateities pasirinkimų galimybė.Galiausiai, kadangi, anot daugybės mokytojų, atnaujinimai buvo daromi „iš viršaus“, be pakankamo dialogo su pedagogais ir bendruomene, tai nedavė tikros naudos, o tik sukėlė chaosą. Girdi, daugeliu atvejų kuriant atnaujintas programas aktyviai dalyvavo mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, įvairių kursų rengėjai ir švietimo entuziastai, kurie nėra dirbę ar jau seniai nebedirba mokykloje ir neturi supratimo nei apie vaikų ir jaunuolių amžiaus tarpsnius, nei apie tai, kuo skiriasi mokinio ir studento mokymas.Tokius griežtus atgarsius susitikimuose su regionų pedagogais išgirdusi naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pareiškė pradedanti atnaujintų mokyklinių programų peržiūrą. Bet ar tai taps kūnu? Ar tai viso labo tebus „oro virpinimas“ nepatenkintų mokinių, jų tėvų ir mokytojų emocijoms išleisti?LRT RADIJO laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Kauno „Saulės" gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė ir Panevėžio rajono, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas. Tręšimo planas nuo šiol bus būtinas tręšiant kompleksiškai, kuomet šalia mėšlo ar srutų atsiras ir azoto turinčios trąšos. Tokius valdymo reikalavimų pakeitimus kritiškai vertina Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.Lazdijų rajono ūkininkas Raimundas Svipas prieš kiek daugiau nei 3 metus priėmė drąsų sprendimą – investuoti į fermos robotizavimą. Dabar fermoje šimtas melžiamų karvių, o visi darbai tenka šeimai ir keliems samdomiems darbuotojams. Vyras pripažįsta, kad darbus gerokai palengvina technologijos.Kipro alyvmedžių ūkiuose - eksperimentai su vištomis. Čia auginamos net ir kiaušinių dėti jau negalinčios vištos, kurios padeda gerinti derlių bei dirvožemį. Jų dėka ūkiuose nebereikia naudoti pesticidų.

„Direktoriau, nieko nebenoriu: jokios auklėjamosios klasės, jokių būrelių, jokių pavadavimų, perdegiau dirbdama(-as) pusantro etato ir pereisiu į Jūsų mokyklą dirbti, tik jei galėsiu dirbti ne daugiau nei vienu etatu.“ Tokius mokytojų prašymus girdi vis daugiau mokyklų vadovų.Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmiesčių mokyklų minimalus mokytojų krūvis yra daugiau nei vienas etatas, pusantro etato ar netgi du etatai, tik skirtingose mokyklose.Kaip atrodo mokytojo, dirbančio vienu etatu, darbo diena? Ar jis iš tiesų baigia darbą su paskutinės pamokos skambučiu? Kiek jam, profesionalui, užtrunka pasiruošti pamokai bei parengti mokiniams, kurie neturi vadovėlių, mokymosi medžiagą: skaidres, dalomąją medžiagą ir t. t. Kai kurie aktyvūs mokytojai tikina, kad jiems sumokama tik už 10 min. ruošiantis pamokai. Ar tikrai tik 10 min. skirta pasiruošti pamokai ir ar jų tikrai pakanka? Kiek mokytojai, priklausomai nuo dėstomo dalyko, skiria laiko savarankiškų, kontrolinių ar namų darbų taisymui? Ir ar jiems pakanka oficialiai šiam darbui skiriamų valandų?O jei mokytojas dirba pusantro ar net dviems etatais skirtingose mokyklose, kaip tada atrodo jo darbo diena? Kiek ilgai galima dirbti tokiu krūviu nepervargstant? Ir kiek dirbant didesniu krūviu mokytojus motyvuoja didesnė alga? Bei kodėl vis daugiau mokytojų nori ne daugiau darbo valandų, o mažiau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai: Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei Elektrėnų sav. ,,Ąžuolyno” progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus ir Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė dr. Natalija Kaunickienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Sausio viduryje Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai teisiamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys ir kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ieškodami teisingumo, tiek vykdydami tiesiogines savo pareigas? Šis išpuolis prieš teisėją atskleidė rimtas saugumo spragas teisinėje sistemoje, keliančias pavojų ne tik teisėjams, bet ir prokurorams, advokatams, teismų darbuotojams bei lankytojams. Ką daryti, kad panašių situacijų būtų išvengta? Kokios priemonės būtinos norint užtikrinti teisėjų, teisingumo įstaigų darbuotojų ir lankytojų saugumą? Kokių priemonių imtasi iki šiol? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, Teisėjų tarybos sekretore Viktorija Šelmiene.Gali būti ir taip – darbuotojas yra pareigingas, įgyvendina darbines užduotis, neturi darbo drausmės pažeidimų, bet komandą jo elgesys veikia neigiamai. Tokius žmones kolegos ir darbdaviai linkę vadinti „toksiškais darbuotojais. Turint galvoje, kad tarp darbdavio pareigų yra ir pareiga efektyviai spręsti darbuotojų konfliktus bei užtikrinti darbo aplinkos harmoniją, ką daryti, kai suprantame, jog nėra kito kelio, tik atsiveikinti su tokiu darbuotoju? Kaip ,nepažeidžiant įstatymų,atsisveikinti su „toksiškais darbuotojais“? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį. Pastebima, kad tai darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. Teisininkai sako, kad skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Taip pat šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga. Tad kodėl šie darbo santykiai grindžiami savarankišku darbu, o ne darbo sutartimi? Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesore Ligita Gasparėniene.Ved. Artūras Matusas

Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Krikštijomės Europoje patys paskutiniausi. Ar taip bus, kad būsime patys paskutiniai, kurie toje pačioje Europioje pripažins, kad visi žmonės turi tokias pačias žmogaus teises?Ved. Aidas Puklevičius

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno pusseptinto procento visų šalies gyventojų. Tai yra apie šimtas aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai žmonių. Arba beveik trimis procentiniais punktais daugiau nei 2022-aisias.Svarstant kaip padidinti krašto apsaugos finansavimą, Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria didesniam verslo apmokestinimui, tačiau prieštarauja „laisviečių“ idėjai – dalį lėšų surinkti iš savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio. Prezidentas kritikuoja ir Krašto apsaugos ministro siūlymus dėl dronų ir oro gynybos.Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pasisakymais sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Šis išaiškinimas leidžia Parlamentui balsuoti dėl politiko mandato panaikinimo. Dėl Žemaitaičio pasisakymų apie žydus prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Jis pats Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o metamus įtarimus – absurdiškais.Putinui tęsiant karą Ukrainoje, Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Viena ryškiausių naujovių – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, jeigų jų kilmės šalis Rusijos arba Baltarusija.Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą. Šias paslaugas galės teikti tik tie vairuotojai, kurie turės galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar NATO šalyje, taip pat Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. Naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų.Palangoje keičiasi rinkliavos už automobilių stovėjimą tvarka. Dalyje kurorto gatvių ji bus renkama visus metus. Tam šiandien po ilgų diskusijų pritarė Palangos savivaldybės taryba. Nors teigiama, kad toks sprendimas įtakos kurorto svečiams neturės, verslas pakeitimus kritikuoja.Lietuvoje mažėja bitynų. Dalis ūkių išparduoda arba net dovanoja bičių šeimas ir avilius. Tokius sprendimus esą tenka priimti, nes produkcijos paklausa menka, supirkimo kainos rekordiškai žemos. Be to, dėl intensyvios žemdirbystės prastėja ir sąlygos bitėms rinkti medų.Ved. Madona Lučkaitė

Virtuvės šefė Dalia Kasmočiūtė dirbo geriausiuose restoranuose Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, tačiau po penkiolikos metų, praleistų emigracijoje, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą ir Klaipėdoje atidaryti savo restoraną.Vidutiniškai 80 procentų gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.Nors iki vasaros laiko dar nemažai, jau formuojamos pajūryje sezono metu dirbsiančių gelbėtojų komandos. Kaip sekasi ieškoti gelbėtojų ir kokius iššūkius jiems teks įveikti iki pradedant darbą paplūdimiuose?Ved. Paulius Selezniovas

Krašto apsaugos ministras visuomenei šiandien pristatys karo komendantūrų kūrimo planą, kuris leis visuomenei labiau įsitraukti į pasirengimą gynybai.Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų iš santaupų nepragyventų ilgiau nei tris mėnesius. Tokius duomenis atskleidžia atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.Lietuvos gyventojai, ilsėjęsi Egipte ir per karaoke vakarą sušukę Slava Ukraine, sulaukė Rusijos turistų pykčio, buvo apmėtyti stiklinėmis ir galiausiai nusprendė persikelti į kitą viešbutį. Kiek dažni nesutarimai tarp Rusijos ir Lietuvos piliečių lietuvių pamėgtuose Turkijos ar Egipto kurortuose?Ar sutiktumėte keliones į darbą automobiliu pakeisti judėjimu paspirtuku, dviračiu ar viešuoju transportu? Kaip ir kodėl įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?Pasikeitus saugumo situacijai Europoje, Ukrainos kaimynė Rumunija siekia aktyvesnio vaidmens NATO. Šalies prezidentas Klaaausas Johaaanisas ketina tapti naujuoju aljanso vadovu. Bukareštas šalies pietryčiuose taip pat ketina sukurti didžiausią NATO karinę bazę Europoje, kuri taptų svarbiu rytinio aljanso sparno gynybos elementu.Ved. Rūta Kupetytė

Vokietijoje gyvenanti tekstų autorė Messenger Marta Kuzmickaitė Jurkevičienė, kuri taip pat yra NFQ komunikacijos vadovė.Kaip padėti pirmagimiui, kai į šeimą ateina daugiau vaikų? Ką jis ar ji išgyvena ir ką išgyvena visa šeima? Tokius ir kitus klausimus atsako Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės knyga "Dviejų vaikų mama", kurioje ji pasakoja savo dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis ir psichologijos praktika. Eglė neseniai išleido ir terapinę istoriją apie naujo vaikelio šeimoje atsiradimą "Didžioji sesė".Kaip nuspręsti, ar tuoktis bažnyčioje? Ko Bažnyčia moko apie santuoką? Kodėl kyla įtampų tarp bažnyčios bendruomenės ir besituokiančiųjų ir kaip jas sumažinti? Humanitarinių mokslų daktarė vertėja ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė parašė knygą "Žiedas ir priesaika", kurioje šiuos klausimus aptaria. O kokių jums neaiškumų kyla kalbant apie vestuves bažnyčioje? Lauksime ir klausytojų skambučių.Atsigręžkim šiek tiek į praėjusius metus, Vilniaus jubiliejų. Daug prisiminimų liko, daug sukurtos produkcijos, kuri žiūrovų akis pasiekia ir keliauja po įvairias erdves šiemet. Metus kurtas filmas "Kartą Vlniuje" – pirmasis toks, kurį kūrė ir kino profesionalų komanda, ir sostinės gyventojai, svečiai, turistai. Septyni trumpametražiai dokumentiniai filmai, skirti 700-ojo Vilniaus jubiliejaus minėjimui, simboliškai užbaigė ištisus metus trukusią miesto šventę. Filmo prodiuserė Živilė Diawara ir viena iš filmo režisierių Elvina Nevardauskaitė.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Pernai, įsigaliojus naujajai išmokų tvarkai, vaiko priežiūros atostogų išėjo šiek tiek daugiau vyrų nei ankstesniais metais.Verslininkai siūlo gyventojams įsigyti išvykimo krepšį – kuprinę su būtiniausiais daiktais, kurie padėtų, esant ekstremaliajai situacijai, išgyventi bent 72 valandas. Tokius krepšius siūlo ir naujai susikūrusios įvairios interneto platformos, ir jau daug metų veikiančios specializuotos karo reikmenis parduodančios parduotuvės. Ar jūs ieškote nusipirkti išvykimo krepšį? O gal jau esate patys tokį krepšį susikomplektavę?Nuo kovo 1-osios mažėjant suskystintųjų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, su rubrika „Verslo laikas“ aiškinsimės, kiek šios dujos populiarios kitose Europos valstybėse.Saulės elektrines ketinantys įsirengti ar jas jau įsirengę gyventojai niekaip nesupranta, kodėl jiems nepavyksta gauti valstybės žadėtos paramos. Didelė dalis jų, kai paskelbiami kvietimai, tokios paraiškos net negali užpildyti, nes paramai skirti milijonai ištirpsta per kelias valandas, o ir sistemos stringa. Kodėl taip yra?Žemės ūkio ministras teigia, kad Lietuva rengiasi laboratorijose ištirti į šalį patenkančių grūdų kilmę ir aiškintis, ar jie ne iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Pokalbis su Kęstučiu Navicku.Rokiškio rajono savivaldybė, skirdama finansinę paramą gydytojams pritraukti, užpildė visas trūkstamas specialistų vietas ligoninėje. Tačiau rajone itin trūksta šeimos gydytojų. Savivaldybė žada juos prisivilioti, skirdama išmokas, siekiančias 50 tūkstančių eurų.Ved. Edvardas Kubilius

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp svarstomų variantų, kaip didinti gynybos finansavimą, kalbama ir apie galimybę skolintis. Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius artimiausiems šešeriems metams gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto.Politikams ir visuomenei svarstant, iš kokių šaltinių finansuoti krašto gynybą, kai baigsis bankų solidarumo mokesčio galiojimas, Lietuvos verslo konfederacija teigia palaikanti visuotinį gynybos mokestį.Atšaukti valstybinės miškų urėdijos pavertimą akcine bendrove, skubiai sustabdyti ir ištirti galimai nelegalius kirtimus, uždrausti plynus kirtimus. Tokius reikalavimus peticijoje kelia visuomenininkai, surinkę per 16 tūkst. parašų.Praėjusiais metais Seimui pakeitus daugybę mikrojudumo taisyklių, šiais metais dviratininkai, paspirtukininkai ir kiti eismo dalyviai gatvėmis riedės pagal naują reguliavimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Anot jo vadovo Martyno Rusteikos, dalis žemdirbių dėl krušos neteko visų metų darbo rezultato. Labiausiai nukentėjo javų ir rapsų laukai – per 28 tūkst. ha.Jauni žmonės Justina ir Vygantas Januševičiai savo ūkį pavadinę „Liofilizuotais česnakais“. Nors tai pagrindinė jų ūkyje, Biržų r., Gilučių kaime, užauginta ir perdirbta produkcija, liofilizuoja ir pačių užaugintas braškes, sodo vaisius ir uogas, paruošia jų mišinius. Tik šiemet dėl sausros 40 proc. derlius mažesnis ir patys česnakai smulkesni.Įdomu žinoti. Lazdijų r., Viliūtės Garbenčienės ūkyje, auginama daug vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų. Pagrindinis ir populiariausias ūkio augalas – žiomenė. Ji mėgstama ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir aromato kvapnioms arbatoms ruošti. Išsamiau – Viliūtė Garbenčienė.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje pagaliau atlėgo alinantys karščiai, o besibaigianti vasara buvo išskirtinė savo rekordais.Mažeikius jau pasiekė rekordinis ir daugiausia turistų dėmesio regione pritraukęs krovinys. "Orlen Lietuva" modernizavimo etapas, kuriame dalyvauja keli tūkstančiai atvykstančių darbuotojų, prasideda.Lietuvos Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska susitinka su Estijos teisingumo ministru Kalle Laanetu. Praėjusią savaitę Estijos teisingumo ministerija pasiūlė neleisti Rusijos piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Kokios reakcijos Estijoje į šį siūlymą?Lietuvoje pagaliau atlėgo alinantys karščiai, o besibaigianti vasara buvo išskirtinė savo rekordais.Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų nežino ar nėra tikri, kur pasitikrinti, kiek jau yra sukaupę pensijos. Tokius duomenis rodo „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos politikai, įamžinti prabangių mados namų reklamoje, degantis Pentagonas ar Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo suėmimas – visa tai ne tikri užfiksuoti faktai, o dirbtinio intelekto sukurti vaizdai. Kaip ši,vis labiau įsigalinti, technologija gali atsiliepti tolesniam mūsų gyvenimui, domisi Evelina Povilavičiūtė.Artėja šiltas Joninių savaitgalis, kurį nemaža dalis švęs gamtoje, prie ežerų ar prie jūros. Gelbėtojai, paprastai, su nerimu laukia ilgųjų vasaros savaitgalių. Statistika rodo, kad per pastaruosius 5 metus per Jonines nuskendo 15 žmonių.Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 procentai Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų pragyventų tris mėnesius ar trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Ar jūs turite santaupų ir kiek laiko iš jų galėtumėte išgyventi?„Verso laike“ apie renginių kainas. Dalis organizatorių sako, kad aukšta infliacija šalyje jas koreguoja. Kainos šiemet gali būti penktadaliu didesnės nei pernai.Kasmet vis mažiau abiturientų laiko prancūzų ir vokiečių kalbos egzaminus. Laikyti prancūzų kalbos egzaminą šią savaitę pasirinko 23, vokiečių – 71 jaunuolis. Tuo metu Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su šiomis kalbomis kalbančių specialistų trūkumu.Ved. Rūta Kupetytė

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 14-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Pokalbis su šeimyniniu duetu - geriausia aktore Rasa Samuolyte, atlikusia Miglės vaidmenį Tito Lauciaus filme „Paradas“, ir geriausiu antraplaniu aktoriumi Dainiumi Gavenoniu, įkūnijusiu partizaną Taurą G. Tomaševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filme „Poetas“.Prasideda Lietuvos dizaino savaitė. Kas yra dizainovacija ir kokį dizainą pristato šiuolaikiniai kūrėjai?Kaip šiandien, taip ir prieš šimtą metų – vasara neatsiejama nuo atostogų. Laikinosios sostinės gyventojai anuomet laiką leisdavo ir pliažuose, ir vietos bei užsienio kurortuose, ir kalnuose. Apie tarpukario poilsiavimo madas pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros fotografijų paroda.„Nepalieka jausmas, kad „Undinėlė“ geriau veiktų kaip animacinis, o ne vaidybinis filmas. Kad ir kaip būtų pažengusios technologijos, kai kuriose scenose galima aiškiai matyti, jog jos filmuotos studijoje, pasitelkiant tam tikrą, vandeniui būdingą apšvietimą. Net ir povandeniniame pasaulyje atliekamos dainos panašesnės į Brodvėjaus pasirodymą, o ne sceną iš filmo“, – filmą „Undinėlė“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.„Keliauti - reiškia pažinti. O pažinti - reiškia prasmingai gyventi“, - keliautojo, autostopininko Roberto Pogorelio gyvenimo moto. Jo sąskaitoje - mažiausiai 80 aplankytų pasaulio šalių. Dalis patirčių tiesiog gniaužia kvapą... Rubrikoje „Be kaukių“ - Roberto kelionės autostopu, iš to gimusios knygos ir hobis - trumpųjų bangų radijas!Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Paramą Ukrainai renkančios organizacijos pastebi, kad artėjant vasarai mažėja žmonių aukojančių Ukrainai. Ar Lietuvos gyventojai pavargo?Kraujo centrai ir gydymo įstaigos skelbia, kad vėl trūksta kraujo. Tokius pranešimus girdime išties dažnai. Nors Lietuvoje auga kraujo donorų skaičius, jų vis dar trūksta. Kaip paskatinti kraujo donorystę?Šeimos verslas, kurį valdo tėvas ir keturi jo sūnūs, bei krautuvėlė Kėdainiuose, kurioje net zefyrai - agurkų skonio. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ tęsia pokalbių ciklą su skirtingų regionų verslininkais. Trečia šio ciklo stotelė – Kauno apskritis.Dauguma vairuotojų neslepia, kad viršija greitį. Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Tiesa, kiek sumažinti greitį vairuotojus skatina greičio radarai ir matuojami vidutinio greičio ruožai Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.Respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas stoja į kovą dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. Nepasant to, kad republikonų gretose tvirtai pirmauja Donaldas Trumpas, dalis partijos narių būtent DeSantisą vadina partijos ateitimi. Apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.LRT radijo premjera: dainininkas ir dainų autorius Alanas Chošnau pristato naujausią savo dainą „Kiek upė turi krantų?“.Ved. Rūta Kupetytė

Į Seimo darbotvarkę sugrįžo Vyriausybės parengta ir vienu svarbiausių šios kadencijos darbu vadinama valstybės tarnybos reforma. Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia neketinanti atsistatydinti dėl to, kad paėmė išmokas už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje. Ministrė tvirtino, kad visos išlaidos buvo pagrįstos ir panaudotos skaidriai.LRT radijas išsiaiškino, kad Prienų rajone veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone drono sparno prototipui sukurti ir apmokyti masinei gamybai. Gavo avansą, tačiau tolimesnius pinigų pervedimus sustabdė bankas.Pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje ir Europoje. Ką rodo gyventojų apklausos ir kokia yra reali situacija? Tokius klausimus aptarė Tautinių mažumų politikos formuotojai iš Estijos, Latvijos, Moldovos, Ukrainos, Lietuvos Vilniuje. Kalbėta apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, etninius santykius, integraciją ir kylančius iššūkius, dalinti patirtimi.Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje ketvirtadienį pasirodys Lietuvos atstovė – Monika Linkytė, ji atliks dainą „Stay“. Šalies atstovė konkurse pasirodys priešpaskutinė – 15-ta.Ved. Darius Matas

Aurimas Valujavičius vėl priverstas atidėti finišą ir dar vieną naktį praleisti vandenyne. Irkline valtimi irkluojančio kauniečio nepriima Majamio uostai.Gynybos pramonės plėtros klausimams Rusijos karo Ukrainoje kontekste skiriama daug dėmesio. Vakar apie esamą situaciją ir būtinas priemones ją stiprinti, būtinybę keisti tam tikrus teisės aktus kalbėta Prezidentūroje. Šiandien - kokios naujovės gynybos technologijų sektoriuje ir kaip jos gali padėti kovoje su galimu agresoriumi, aiškinsis tarptautinio Vilniuje organizuojamo gynybos technologijų renginio „Baltic MiltEch Summit“. Kaip jį užtikrinti stiprinti regioninę gynybos technologijų ekosistemą?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje domimės, ar pritariate „dainyklų“ – vietų, kur būtų galima ne tik pavalgyti, bet ir pasiklausyti jaunų atlikėjų muzikos – sukūrimui sostinėje? Tai vienas iš Vilniaus miesto koalicijos partnerių išsakytų siekių. Ši naujos miesto valdžios iniciatyva būtų skirta suteikti kryptį ir aiškų reglamentavimą naktinės ekonomikos vystymuisi.Kas motyvuotų medikus rinktis darbą rajonų ligoninėse? Tokius klausimus kelia Sveikatos apsaugos ministerija, nes motyvacijai vien finansinės paskatos neužtenka. Kokios tos galimos priemonės?Ved. Gabija Narušytė

„Keturių milijonų“ rubrikoje pokalbis su Anglijoje gyvenančia daktare, epidemiologe, sveikatos sistemos tyrėja Agne Ulyte. Ją labiausiai domina visuomenės sveikata – kaip sutvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, kad ji padėtų ir pacientui, ir gydytojui? Kaip sveikatos sistemos veikia skirtingose valstybėse? Tokius ir panašius klausimus daktarė Agnė Ulytė nagrinėjo ne tik Vilniaus ar Ciuricho universitetuose, bet ir Harvarde.Kaip sustiprinti savo privatumą internete? Patarimais pasidalins „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.„LRT ieško sprendimų“ kolegos domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse vykdoma vaikų globos namų pertvarka bei kaip užtikrinti visavertį gyvenimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Kur link juda Lietuva - pokalbis su viceministre Vilma Augiene ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene.Kas yra lėtas menas. Pokalbis su tarpdisciplininio meno atstove Emilija Škarnulytė, kuriai praėjusią savaitę įteikta vyriausybės kultūros premija už tarpdisciplininio meno puoselėjimą, tyrinėjant ribą tarp tikrovės ir vaizduotės. Menininkė iš beveik tūkstančio pretendentų atrinkta į prestižinę Niujorke įsikūrusios meno organizacijos Amant rezidencijų programąVed. Urtė Korsakovaitė

Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas tuos, kuriems reikia pagalbos. Nors Drasutė rūpinasi slauga, žmonėms sergantiems nepagydoma liga, užtikrinami ne tik medicininiai poreikiai. Jei norisi čiuožti su slidėmis nuo kalno – kodėl gi ne? Pati Drasutė pripažįsta, kad intensyviai dirbama ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais, o atsisveikinimas su slaugomais ligoniais visada sunkus, prie kurio priprasti neįmanoma.Dvylika hospiso gyvenimo akimirkų su Kauno hospiso namų slaugytoja Drasute Urbanavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Vis daugiau šalių įveda privalomus COVID-19 testus atvykstantiems iš Kinijos, kai ten padaugėjo užsikrėtimų COVID-19. Ar to neplanuoja padaryti ir Lietuva?Dalis Europos šalių prakalbo apie tai, kad siekiant taupyti energiją šiemet galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai. Kiek tokie sutrikimai realūs, ar galimi jie ir Lietuvoje?Ar reikėtų ir kiek ilginti pensinį amžių Lietuvoje? Pagal dabar galiojančią tvarką, kasmet pensinis amžius Lietuvoje pailgėja 2 mėnesiais ir 2026-aisiais metais pasieks 65-erius metus. Kas bus vėliau – neaišku.„Verslo laike” – apie tai, kad nepaisant ES sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą, kai kurių šalių prekyba su agresore pernai smarkiai išaugo.Lietuvoje populiarėja startuoliai kuriantys naujoves medicinos srityje. Pavyzdžiui, Kaune sukurti specialūs drabužiai debetu sergantiems vaikams. Tokius drabužius kurianti S.Koncytė neslepia - pradžia sunki, bet tikint idėja, viskas įmanoma.Baigiantis metams, vienus aplankė Kalėdų senelis, kitus - blakės. Bet nebūtų galima sakyti, kad blakės neneša dovanų. Vilniaus Verkių neįgalių vaikų mokyklos bendrabutį du kartus per metus aplankiusios ir nesėkmingai naikintos blakės galiausiai atnešė Vilniaus valdžios pažadus, kad mokykla įtraukta į prioritetinius renovuojamų objektų sąrašus.Ved. Rūta Kupetytė

Netuštinti! Tokius perspėjimus Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolieriai palieka ant mišrių atliekų konteinerių, kuriuose patikrinimo metu aptinka neleistinų atliekų. FM99 apie rūšiavimo svarbą kalbėjome su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Algirdu Reipu.

Paukštininkai skambina pavojaus varpais – šios žiemos gali neišgyventiŠalyje yra 50 pramoninių paukštynų. Labai pabrangus dujoms, elektrai, be valstybės paramos šią žiemą gali neišgyventi net didžiausi – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, per metus užauginantys iki 70 proc. šalies paukščių. Šią savaitę Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai tarėsi su žemės ūkio ministru. Ar išgirdo juos ir bus sprendimas?Iššaudyti vilkus – ne išeitis, įsitikinęs ekspertas Petras Adeikis, tyręs 27 vilkų padarytos žalos ūkininkams atvejus. Nustatyta, kad nebuvo arba trūko apsaugos priemonių, tad gyvuliai plėšrūnams tapo lengvu grobiu. Didėjant vilkų populiacijai, didėja ir naminius gyvulius medžiojančių vilkų. Tokius probleminius vilkus būtina sumedžioti, kai jie grįžta prie grobio, bet to medžiotojai daryti negali.Vis daugiau ūkininkų domisi bearimine žemdirbyste. Joniškio r. ūkininkas Vytautas Miliškevičius ne tik taiko No-till technologiją, bet ir pats pasitobulina techniką.Ne visi artimiausiu metu viešintys Alpių regione, Prancūzijoje, turės galimybę įsigyti tradicinių sūrių. Vasaros karščio bangos neaplenkė net kalnuotų vietovių: pievos išdžiūvo, tad karvės neturi pakankamai pašaro ir duoda mažiau pieno. Kaip tai koreguoja ūkininkų veiklą Aukštosios Savojos regione?Ved. Regina Montvilienė.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Jolita Urbanavičiene apie informacinę sistemą e. kalba, joje esančius žodynus, duomenų bazes ir net galimybę nustatyti teksto emocinį atspalvį.Valstybinis choras „Polifonija“ kvietė įprasminti poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą. Surengtas jaunųjų kompozitorių konkursas. Kūriniuose reikėjo naudoti tik J. Meko tekstus. Kokių kompozicijų Šiauliuose sukūrė jaunieji muzikai?Ar kuriant spektaklį aktorės kūnas tebepriklauso aktorei ir ką apskritai reiškia būti aktore? Tokius klausimus kelia pusiau dokumentinės tragikomedijos „Sirenų tyla“, atveriančios LNDT Mažąją salę, kūrybinė komanda.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“. Joje – grafų Kosakovskių dokumentinis paveldas. Būtent jo pagrindu prieš šimtmetį Bibliotekoje įsteigtas Retenybių (dabar – Retų knygų ir rankraščių) skyrius. Ką skaitė, kuo domėjosi ir kokių turtų buvo sukaupę didikai Kosakovskiai?I. Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką režisieriaus N. W. Refn filme „Važiuok“ (2011) ir iš karto po filmo suklestėjusią Synthwave'o muzikinę kultūrą.Romoje, vieno novatoriškiausių ir įvairiapusiškiausių italų kino ir teatro režisierių G. Bertolucci vardo premijos įteikimo ceremonijoje, bus apdovanotos geriausios jaunosios kartos Europos aktorė ir režisierė. Apdovanojimai bus įteikti Lietuvos menininkėms – režisierei Kamilei Gudmonaitei ir aktorei Aistei Diržiūtei.Į LRT Klasika eterį grįžta laidų juosta „Savaitės kompozitorius“. Su kokiais kompozitoriais į artimesnę pažintį leisimės šią vasarą?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų po mokyklos baigimo dirba mažai kvalifikuotus darbus, į aukštąsias įstoja vienetai, o trečdalis – apskritai nežinia ką veikia. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai. Rajono valdžia savo ruožtu tikina, kad tokia situacija susidarė dėl pandemijos, tuo metu ekspertai sako, kad Šalčininkų rajono gimnazijos ruošia būsimus bedarbius.Šiandien Tarptautinė kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena. Ar ryšis Seimas pavasario sesijos metu priimti Partnerystės (civilinės sąjungos) įstatymą ?Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas,Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.Šiandien Švedija ketina oficialiai paskelbti apie savo jungimąsi prie NATO. Kaip Jūs vertinate Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Kiek tai sustiprins šių šalių ir tuo pačiu mūsų saugumą? Komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Grybų ir uogų verslas Lietuvoje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Didžiąją dalį žaliavų Lietuvos įmonės pirkdavo Rusijoje ir Baltarusijoje, bet dabar tai padaryti neįmanoma, bankai blokuoja pervedimus. Marius Jokūbaitis apie susiklosčiusią situaciją kalbina šio verslo atstovus - Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentą Virginijų Varanavičių ir grybų bei uogų eksporto įmonės „Adex LT" vadovą Tomą Gulbiną.Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes. Pokalbyje dalyvauja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.Nei mokyklos, nei gydymo įstaigos, nei parduotuvės.Taip gyvena mažiausio Lietuvos miestelio – Panemunės gyventojai. Paulius Selezniovas apsilankė Pagėgių rajone esančiame miestelyje ir pakalbino jo gyventojus. Kaip jie gyvena neturėdami galimybės netoli nuo namų nusipirkti maisto produktų? Kokios nuotaikos gyvenant Rusijos kaimynystėje? Pasakoja Paulius SelezniovasMykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės komentaras.Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“ paskelbė, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos gamyklos pavyko evakuoti daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus žmones.Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui įteiktas naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.Seimas tvirtina Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.Suomija ir Švedija per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.Lietuvos ir užsienio pinigų plovimo prevencijos ekspertai diskutuoja apie efektyvesnį bendradarbiavimą kovojant prieš finansinius nusikaltimus. Pernai iš lietuvių išviliota daugiau nei 10 mln. eurų.2021 m. gyventojų ir būstų surašymo metu užfiksuota, kad kas dešimtas Lietuvos Respublikos gyventojas yra gyvenęs užsienyje metus ir ilgiau. Nuolatinių Lietuvos gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, mažėja, tačiau daugėja gimusiųjų Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje.Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų po mokyklos baigimo dirba mažai kvalifikuotus darbus, o trečdalis – apskritai nežinia ką veikia. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai.Ved. Paulius Šironas

Vilniuje šiandien koncertuoja Ukrainos pilietybę turintis atlikėjas Ivanas Dornas. Jis po Krymo aneksijos ir Donbase sukelto karo toliau koncertavo Rusijoje, kalbėjo, kad įvykiai Donbase ir Kryme-dviejų brolių konfliktas. Koncerto Vilniuje organizatoriai sako, kad Dorno koncertas bus labdaringas. Lietuvos ukrainiečių bendruomenės atstovai tvirtina, kad kviečiant į Ukrainos paramos koncertus nederėtų pamiršti dar visai nesenos atlikėjų praeities. Europos Ukrainiečių kultūros instituto vadovas Petro Pyrohovas LRT radijo reporterei Astai Martišiūtei sakė, kad atlikėjo Dorno pozicija dar prieš kelis mėnesius buvo visiškai prorusiška.Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąj, kai minima Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena. Beje, šiandien kaip tik ir minime šią dieną. Mūsų eteryje: vienas iš Darbo kodekso pataisos teikėjų Seimo narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.Aktualus klausimas.67 procentai Lietuvos gyventojų naudoja mobiliuosius telefonus tualete. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „NorsVPN“ atlikta apklausa. Ar jūs kada nors išsiskiriate su mobiliuoju telefonu? Komentuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.Statistika skelbia, kad darbo rinkoje, sulaukę pensinio amžiaus, lieka apie dešimtadalis šalies gyventojų. Dalis jų sako, esantys priversti dirbti net ir brandžiame amžiuje dėl pajamų trūkumo. Kiti – medikai ar pedagogai - dirba, nes nėra jų kam pakeisti. Užimtumo tarnybos duomenimis, senjorams rasti darbą nelengva. Pasiūlymų vos vienas kitas. Daugiau iš Šiaulių Aina Mizgirdė.Specialistai pastebi išaugusį netikrų naujienų apie Ukrainos pabėgėlius skaičių. Kas ir kodėl jas skleidžia? Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė, mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip ugdomas moksleivių pilietiškumas. Vilniaus Senvagės gimnazijoje vaikų įgūdžiai lavinami ne tik mokyklos suole, bet ir užklasinėje veikloje– aunųjų šaulių būrelyje. Jie gali rinktis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį arba mokytis specialioje šaulių klasėje. Plačiau–Urtės Korsakovaitės reportaže.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien, Balandžio 14 dieną, sueina 110 metų nuo transatlantinio keleivinio laivo „Titanikas“ katastrofos. Laivas buvo kuriamas naudojant tuo metu pažangiausias technologijas, todėl buvo didžiulis pasitikėjimas projektuotojais ir sklandė nuomonė, jog šis laivas „nepaskandinamas“. Titaniko istoriją padės perskaityti kompozitorių Gavino Bryarso, Amy Beach ir Jameso Hornerio muzika. Paskojimą parengė Fausta Savickaitė.Operos solistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros profesorė Irena Milkevičiūtė šiandien mini 75-ąjį jubiliejų. Pokalbis su soliste apie meilę scenai, šiandienos operos pasaulį ir jaunąją dainininkų kartą.Toliau savo klausytojams pristatome Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas, kalbiname jų autorius. Šį kartą kviečiame pasiklausyti kolegės Agnės Šimkūnaitės pasakojimo apie Aušros Marijos Sluckaitės knygą „Už posūkio – kitas dangus: „Zekai“ ir kitos istorijos“, kurią išleido „Kultūros barų“ leidykla. Ši Metų knygos rinkimų Publicistikos ir dokumentikos penketuko knyga padės nubraukti užmaršties dulkes, priminti neramaus XX amžiaus įvykių sūkuryje gyvenusių žmonių patirtis. Tokius tikslus sau kėlė rašytoja, literatūros kritikė, žurnalistė Aušra Marija Sluckaitė, rašydama memuarus „Už posūkio – kitas dangus“.Šiandienos naujienų apžvalgoje: neseniai pasibaigę tarptautiniai Wigmore Hall styginių kvartetų ir Carlo Nielseno smuikininkų, fleitininkų ir klarnetininkų konkursai, Jeano Sibelijaus konkurso sprendimas nebeleisti varžytis rusų atlikėjams, būsimas Tarmo Peltokoskio debiutas Roterdamo filharmonijoje, kur jis pakeis ten turėjusį diriguoti Valerijų Gergijevą, ir silpnėjantis italų koncertinių įstaigų ryžtas nerengti Anos Netrebko pasirodymų.Šiandien rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius, dramaturgas, režisierius, aktyviai kuriantis teatro laboratorijoje „Atviras ratas“, Keistuolių teatre ir kituose teatruose, Justas Tertelis.Ved. Gerūta Griniūtė

Netrukus teismas turi imtis “Grigeo Klaipėdos” bylos, o šiomis dienomis paaiškėjo, kad kaltinamasis aktas grindžiamas ir buvusių įmonės vadovų liudijimais.Mokyklų vadovai nebegali apsikęsti biurokratijos. Septynios organizacijos, vienijančios švietimo įstaigų vadovus, kreipėsi į ministeriją prašydamos išvaduoti nuo popierizmo. “Visi tapome taisyklių, sistemų, formų ir funkcijų įkaitais”, - laiške ministerijai išdėstė asociacijos. Šiandien ministerijoje ieškota sprendimų.Naujos paviešintos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija aktyviai telkia savo karines pajėgas Baltarusijoje. Tai verčia pasaulį ir toliau nerimauti dėl galimo įsiveržimo. Lietuvoje šiandien apsilankęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigia, kad, didelė karinė operacija įmanoma jau vasario mėnesio pabaigoje.Savivaldybės, kurios kompensuoja šildymo ir vandens išlaidas visiems gyventojams, nepaisant jų pajamų, gali atsidurti teisme. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje jau apskundė Vilniaus rajono savivaldybę teismui. Teisininkai ir ekspertai sako, kad kompensacijų dalinimas visiems yra ne tik nelogiškas, bet ir pažeidžia įstatymą. Su tuo sutinka ir vandens tiekėjai.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kad visuomenė linkusi sergančiuosius ignoruoti, nežino kaip suteikti pagalbą ištikus priepuoliui. Be to susirgus epilepsija pasigendama pagalbos ir informacijos kaip susigyventi su liga.Ved. Liepa Želnienė

Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų vėl užfiksuota nuošliauža.Vilniuje viešintis NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris sako, kad Aljansas kol kas nemato ženklų, jog Baltarusijoje pajėgas telkianti Rusija siektų pulti Baltijos šalis, taip pat ir Lietuvą.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad, augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, pavyks pasiekti didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas.Pasitaiko, kad įmokos už elektrą, šilumą, ar vandenį, nepasiekia įmonių ir dėl to žmonės patenka į teismo akiratį. Kodėl gyventojai kartais nepiktybiškai tampa skolininkais?Ved. Madona Lučkaitė

Gerinant vandens telkinių būklę, dabar atliekami upių ruožų renatūralizacijos darbai. Ardomos užtvaknos, pilami akmenys. Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovėje apie tokį projektą sužinota tik pamačius technikos apgadintus pasėlius ir akmenų krūvas pievose.Makrame – dekoratyvinių mazgų rišimo technika. Sugebėjimas bei talentas megzti mazgus ir nerti tinklus senovėje buvo labai vertinamas ir laikomas giminės turtu. Tokius turtus valdo ir Kazlų Rūdos sav. gyvenanti Irma Trečiokienė.Ved. Arvydas Urba

Visuomenė nenori, kad karo prievolę atliktų merginos, tačiau visuotinio šaukimo modelis vaikinams galimai bus. Tokius rezultatus rodo Krašto apsaugos ministerijos atlikta Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija. Ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad tai tik tyrimas , ne politinis sprendimas, nes visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams baigus mokyklą, galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus.Tvyrant įtampai Ukrainos pasienyje dalis žmonių ir Lietuvoje jaučia nerimą ir baimę. Kaip su tuo dorotis?Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritartų Vyriausybės svarstomam pridėtinės vertės mokesčio šildymui sumažinimui nuo 9 iki 5 proc., valstybės biudžetas dėl to negautų apie 17 mln. eurų, sako komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Prezidentas Gitanas Nausėda tokius Vyriausybės siūlymus vadina „nabašnyko pašlakstymu žaliąja arbata“.Naujausio Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net 1,5 karto, o alkoholio ir tabako vartojimo tendencijos išliko panašios kaip ir ankstesniais metais. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas rūko, maždaug vienas iš dešimties prisipažino alkoholį vartojantis nesaikingai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gyvenamosiose vietose – tik 30 kilometrų per valandą greitis ir visiška netolerancija išgėrusiems vairuotojams. Tokius eismo pokyčius iki 2050 metų Europos Sąjungoje numato Europos Parlamentas. Toks tikslas – realybė ar svajonė? Pokalbis su Susisiekimo ministerijos vyresniuoju patarėju, Vilnius Tech universiteto dėstytoju Vidmantu Pumpučiu.Paaiškėjo nemokamo žurnalo „60+“ organizuojamų metų senjorų rinkimų nugalėtojai. Jų yra 5, 3 jų istorijas papasakosime laidoje.Namai – kaip rūmai, paveikslai – atremti į sieną. Čia pat, už kampo, visiškas skurdas. Ir pinigus meistriškai išprašanti sistema oro uostuose. Maždaug su tokiais įspūdžiais iš Nigerijos grįžo lietuviai, kurie vyko įrengti saulės elektrinės.Pažintis su LRT RADIJO kolege – garso režisiere Egle Jarmolavičiūte, kuri pasakas, spektaklius pritaiko radijo klausytojams ir kurios naminių gyvūnų – papūgų, kačių bei šuns – balsai ne kartą yra nuskambėję per radiją.Ved. Edvardas Kubilius

Preliminarūs rezultatai rodo, kad Vokietijos Socialdemokratų partija parlamento rinkimuose nugalėjo darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel bloką.Sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytųsi 42,4 proc. suaugusių gyventojų – mažiau, nei yra vakcinuoti bent viena doze, rodo „Vilmorus“ naujausia apklausa.Lietuva turi mažinti teršalų išmetimus transporte, perspėja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius Matijas Kormanas.Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs mažiau, nei planuota anksčiau.Beveik 20 procentų moterų gimdymo metu patiria nepagarbų medikų elgesį, patyčias, grasinimus ar prievartą. Tokius rezultatus pateikia Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga atlikusi apklausą „Mano gimdymas“.Ved. Madona Lučkaitė

Siekiant stabdyti migracijos iš Baltarusijos srautą vien sienos apsaugos priemonėms gali prireikti pusės milijardo eurų, tokią sumą įvardino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ekonomisto Žygimanto Maurico skaičiavimu, vien migrantų išlaikymas Lietuvai gali per metus kainuoti daugiau nei milijardą eurų. Kiek Lietuvai kainuos migrantų krizė ir kokiais pinigais bus apmokamos sąskaitos?Naujausias tyrimas rodo, kad per karantiną kas trečias gyventojas atsisakė medicininio gydymo dėl baimės užsikrėsti koronavirusu.Plintant koronaviruso delta atmanai įvairių šalių vyriausybės griežtina priemones, kuriomis siekiama valdyti koronaviruso plitimą. Tokius sprendimus Vokietijoje ir Prancūzijoje lydėjo protestai.Ved. Vaida Zakarkienė

„10-12“: ar daug Lietuvos gyventojų dalyvaus astronautų atrankoje?Mano mama gydytoja ir kasdien iš darbo parneša saldainių – vadinasi ji kyšininkė? Už draugą padarau namų darbus, ar tai korupcija? Tokius klausimus apie korupciją užduoda vaikai, kurie, pasak specialistų, nebesupranta kyšio koncepcijos. Vis dėlto naudojimosi asmeninėmis pažintimis vaikai nelaiko blogiu.Lietuvos piliečiai galės dalyvauti astronautų atrankoje. Ar daug norinčiųjų? Kaip dažnai vyksta astronautų atrankos? Kodėl to reikia Lietuvai?Kaip šiuo metu atrodo kelionės į vieną populiariausių krypčių poilsiui iš Lietuvos – Turkiją? Kokius testus reikia atlikti prieš kelionę, kokių saugumo priemoni laikomasi lėktuve, kaip vyksta gyvneimas viešbutyje – pasakos Turkijoje besiilsintis kolega Edvardas Kubilius.Laidą veda Rūta Kupetytė

Šį šeštadienį apžvelgsime savo namų darbų sąsiuvinius, kuriuose išspręstos lygtys, parašytas rašinėlis, nupieštas piešinys, o gal net sukurtas ir užrašytas muzikos kūrinys. Tokius sąsiuvinius, į kuriuos galima rašyti muziką, visais laikais mėgo kompozitoriai. Po to šiuos sąsiuvinius jie išleisdavo natų leidyklose ir pavadindavo kaip tik sugalvodavo.Šį kartą vaikus pakviesime atversti prancūzų kompozitoriaus Klodo Debiusi pirmąjį preliudų sąsiuvinį, kuriame - 12 preliudų.Šį sąsiuvinį muzikos kūrėjas pildė visus metus. Įsijuosęs į jį muzika rašė nuo 1909 iki 1910-tų. O kas tilpo jame, čia ir sužinosime.Vedėja Kolombina

Žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo laidoje – pokalbis su klimatologe Audrone Galvonaite. Kokios grėsmės dėl klimato kaitos laukia Lietuvos? Kodėl susidaro įspūdis, kad lietuviai vis laukia pasaulio pabaigos? Ir kodėl niekada nebus šimtaprocentinių orų prognozių?

Daugėja koronaviruso atvejų. Aptariamos lokalių karantinų įvedimo galimybės. Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad Lietuvoje nustatyti du Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejai. Ministrės pirmininkės teigimu, reaguojant į šią informaciją, gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad subsidijos įmonėms, kurių apyvarta antrojo karantino metu krito 30 proc. ir daugiau, dalijamos „vangiai ir sunkiai.“ Tuo metu, ekonomikos viceministro teigimu, antrame pagalbos verslui pakete numatytas subsidijų lubas planuojama didinti iki 300 tūkst. eurų.Per metus penktadalis profesinių mokyklų mokinių galvojo apie savižudybę, 12,4 proc. – apie savižudybės planą, o per visą savo gyvenimą ketvirtadalis mokinių bandė nusižudyti, 25,8 proc. – save žalojo. Tokius duomenis atskleidė 2019–2020 metais atliktas tyrimas. Anot tyrėjų, tokia situacija yra rimtesnė, nei buvo galima įsivaizduoti.Per 2020 metus administracinė našta verslui buvo sumažinta 6 mln. eurų, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nurodoma, kad labiausiai administracinę naštą sumažino Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos transporto saugos administracija. Labiausiai administracinę naštą padidino Aplinkos ministerija.Ved. Deividas Jursevičius

Jau trečią kartą pasirodantis leidinys kuris pristato Lietuvą užsieniečiams, šį kartą pasakoja apie Lietuvos žydus. Knygos sudarytojai sako, kad kuriant leidinį klausimų kilo daugiau nei atsakymų.Kokie Lietuvos šansai Eurovizijoje, kaip juo vertina kitos šalys?Kokią istoriją apie Covid-19 pandemiją pasakosime ateities kartoms? Marškinėliuose išsiuvinėtos 33 karantino istorijos. Angelo skulptūrėlė, pagaminta iš dantų plombavimo medžiagos. Šimto trumpų vaizdo įrašų dienoraštis, pusvalandžiui įtraukiantis į kelionės namo nuotykį, užsidarant visų valstybių sienoms. Tokius eksponatus, susijusius su karantinu, į Lietuvos nacionalinį muziejų atnrešė gyventojai.Laidą veda: Rūta Kupetytė

NAUJAS! #26Pokyčiai. Ne kartą mūsų podcastuose yra nuskambėjusi frazė, kad kovoti su savimi jokiais būdais negalima. Tad ir pokyčiai į gyvenimą turi ateiti palengva. Ne visada jie būna labai malonūs, kartais reikia šiek tiek stumtelėti save jų link, tačiau išdrįsus jų imtis - gyvenimo kokybė pakinta.Nėra lengva pripažinti, kad gyvenime kažkam vykstant ne taip, kaip norisi, reikia pasižiūrėti ką ta situacija sako apie jus. Bet toks sprendimas - jau labai didelis žingsnis pokyčių link.Su Jurgita ir terapeutu Gintaras Šmatavičius susėdome pasikalbėti apie vidinius pokyčius. Tokius, kurie pasiekiami ne iškart, tokius, kuriems reikia pribręsti ir nuo kurių, kartais, mes įnirtingai bėgame. Kodėl jų bijome ir koks kelyje į pokyčius yra terapeuto vaidmuo?Jurga ir Gintaras dalinasi savo patirtimi terapijos, padėjusios pasiekti reikšmingų pokyčių Jurgos gyvenime ir išaugusios į judviejų knygą, kurią galite išgirsti pas mūsų bičiulius - Audioteka.ltNebijokime keistis. Kaip sakė Gintaras - juk blogiausia, kas gali nutikti, tai liksite tame pačiame taške nuo kurio ir pradėjote.Svarbiausia judėti pirmyn.Malonaus klausymoEglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Tęsime praėjusioje laidoje pradėtą gvildenti klausimą, kas yra geras miestas. Kokiame mieste žmogus geriausiai jaučiasi ir suvokia jį kaip „savo vietą“? Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Mokslininko teigimu, vakarietiška miesto samprata patyrė gilų krikščioniškos kultūros poveikį. Kompaktiški ikimodernių laikų miestai, kurių centrą simbolizuoja garsiosios Viduramžių katedros, sudarė sakralų kraštovaizdį. XVI a. kartu su Reformacija pradėjo kurtis protestantiška erdvės etika, šventumas iš viešosios erdvės ėmė keltis į privačią, priešprieša tarp sakralios ir sekuliarios žmogaus gyvenimo sferų dar labiau sutvirtėjo Apšvietos laikotarpiu. Modernus miestas labai nutolo nuo kompaktiško Viduramžių miesto. Šiuolaikines miesto realijas apmąstė originalusis prancūzų kultūros teoretikas Michelis de Certeau, savo raštuose tyrinėjęs „kasdienio gyvenimo praktiką“ ir gynęs ją nuo XX a. viduryje įsivyravusių Le Corbusier ir jo sekėjų urbanistinių vizijų, naikinančių istorinę atmintį ir suskaidančių viešąsias erdves į kontroliuojamus vienetus. Ar griežta socialinė miestų planavimo inžinerija gali pasotinti žmoguje slypintį šventumo troškimą?Laidoje dalyvauja Violeta Osteikienė ir Titas Časas.Ved. Rūta Tumėnaitė

Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Jo įsitikinimu, miestų ateitis yra labai svarbi ne tik ekonominė ir architektūrinė, bet ir dvasinė problema. Vis didesnės žmonijos dalies „kasdienio gyvenimo praktika“ vyksta mieste. Jei praėjusio šimtmečio viduryje miestuose gyveno vos trečdalis pasaulio gyventojų, tai Jungtinių Tautų skaičiavimais, po penkerių metų miestuose gyvens kone trys ketvirtadaliai visos žmonijos.Tokie miestų augimo tempai reikalauja skirti dėmesio ne tik projektavimui ir planavimui, bet ir gilesniems prasmės bei tikslo klausimams. Norint išspręsti miesto galvosūkį, vien mechaninio požiūrio nepakaks. Reikia rasti būdą, kaip susieti miesto kūrimą su žmogaus dvasios vizija ir tuo, kas tą dvasią stiprina. Kaip tai padaryti?Laida skirta Philipo Sheldrake'o studijai „Dvasinis miestas: vieta, atmintis ir miesto kūrimas“.Ved. Rūta Tumėnaitė

Lietuvos pasiruošimas galimai Astravo AE nelaimei kol kas apsiriboja tik jodo tablečių dalijimu. Ekspertai jau ne vienerius metus įspėja, kad Neries taršos atveju vilniečiai liktų be geriamojo vandens. Vyriausybė nėra parengusi plano, kaip gyventojus juo aprūpinti, ir atsakomybę permeta savivaldybėms. Maža to: vokiečių investuotojui panorus statyti gamyklą Vilniaus pašonėje, leista mažinti vandenvietę, kuri nelaimės atveju galėtų tarnauti kaip rezervinė ir tenkinti pusę sostinės geriamojo vandens poreikio. Tokius duomenis atskleidė LRT tyrimų skyrius.Alytuje dėl koronaviruso jau daugiau nei savaitę nemokamai testuojami visi norintieji. Per tą savaitę Alytus tapo daugiausia sergančiųjų šimtui tūkstančių gyventojų turinčia savivaldybe.Nors šiandien turėjo būti paskutinė diena, kai vilniečiai gali atsiimti vaistinėse kalio jodido tabletės, dėl karantino ribojimų nuspręsta terminą dar kartą pratęsti. Tabletės dalijamos kaip prevencinė priemonė dėl pradedančios veikti Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje.Lietuva muša pasaulyje rekordus pagal sergančiųjų koronavirusu skaičius. Šią ir kitas aktualijas aptariame su Prezidento patarėju Simonu Krėpšta.Ved. Rūta Kupetytė

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė sako, kad dėl covido saviizoliacijoje esantys žmonės negalės balsuoti naujai įsteigtame mobiliajame punkte Vilniuje, nes tam nespėta pasiruošti.Svarbiausiomis Lietuvos sveikatos sistemos problemomis gyventojai laiko nekokybiškas paslaugas, specialistų rajonuose trūkumą ir nepakankamai apmokamą medikų darbą. Tokius duomenis atskleidžia LRT užsakymu bendrovės „Nortsat“ atlikta apklausa.Kokios sankcijos ruošiamos rūkantiems balkone?Minint Oraus darbo dieną Lietuvos profesinės sąjungos prie Vyriausybės surengė protesto akciją. Profsąjungos reikalauja sprendimą dėl minimalios mėnesio algos priimti nedelsiant.Paaiškėjo kam atiteko Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje.Ved. Madona Lučkaitė

Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius. Mokslininko teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą. Ved. Edvardas Kubilius.

Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius.Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius įgūdžius, kaip greitas sprendimų priėmimas, nesikoncentravimas į klaidas, galima išugdyti, naudojant skaitmenines pratybas. Daugiau apie tai pasakoja sporto psichologė Aistė Žemaitytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kultūros publikacijų apžvalga. „Senose nuotraukose matome, kaip žmonės ateina susišukavę, pasirėdę, kokios damų mados, papuošalai. Nesakau, kad į fotostudiją eidavo kaip į šventę, tiesiog žmogus pasitempęs eina į aplinką, kuri fiksuoja jį ilgiems laikams,“ – sako Alantos meno galerijos įkūrėjas ir vadovas Vaidotas Žukas, kviečiantis į naują parodą iš Šalkauskių giminės archyvo. Knygų apžvalgininko Donato Puslio akiratyje – Johno le Carre šnipų romanas „Nepatogi tiesa“ ir Prinstono universitero profesoriaus Harry G. Frankfurto traktatas „Apie šūdmalą“. Kaip miesto kultūros lauką keičia jau šeštus metus veikiantis Anykščių menų inkubatorius – menų studija ir kodėl čia nori būti įvairių sričių kūrėjai? Pokalbis su šiuo metu čia reziduojančiu kino režisieriumi Linu Mikuta. Ar galima išgyvenimų skaudulius paslėpti po baltu dažų sluoksniu? Ar sergančioms sieloms gali padėti „remontas“? Tokius klausimus savo detektyviniame romane „Remontas“ kelia rašytoja Jurga Tumasonytė. Pokalbis su knygos autore apie devyniasdešimtųjų palikimą, daugiabučio patirtis ir šiuolaikiniams trisdešimtmečiams kylančias dilemas. Įteikti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Kiek pasistūmėta per metus? Ar drąsiau keliame lytiškumo, neįgalumo ir atskirties klausimus? Pokalbis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vadove Mintaute Jurkute. Ved. Austėja Kuskienė.

MAMOS BE TABU: Laura Mazalienė ir Simona Lipnė. Kaip mažinti netoleranciją mamų bendruomenėje? Kurias sustabarėjusias tiesas apie motinystę būtina keisti? Tokius klausius kelia projekto “Mamos be tabu” autorės, kurios viešės laidoje.Sulauksime ir aktorės, retorikos ir kalbėjimo meno specialistės Adrijos Čepaitės.Ved. Živilė Kropaitė.

Ar dabartiniai mokiniai rašo prasčiau už savo tėvus? Įdomu, kokiomis temomis mokiniai rašė mokykloje prieš keliasdešimt metų? Norite sužinoti, kaip keičiasi reikalavimai ir mokytojų pastabos? Tokius klausimus kelia mokslininkai šiuo metu kuriantys lietuvių kalbos rašto darbų bazę ir kviečiantis pasidalyti savo rašinėliais, diktantais, pasakojimais iš mokyklos.MO muziejus arba modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje kviečia tapti savanoriais. Tai turbūt viena populiariausių vietų savanoriavimui Vilniuje.Ved. Rūta Kupetytė.

Augant globos namų poreikiui ir visuomenei senstant, ryškėja ir senonolių vienišumo problema: daugiau nei pusė į „Sidabrinę liniją“ skambinančių vyresnių žmonių patiria depresiją, o beveik kas ketvirtam gali būti diagnozuota sunki depresija. Tokius duomenis atskleidė neseniai šios iniciatyvos atliktas tyrimas. Kaip spręsti senolių vienišumo problemą Lietuvoje? Kalbėsimės ne tik su „Sidabrinės linijos“, bet ir kitų iniciatyvų atstovais. Laidoje kalbės ir medikas, kuris papasakos, kaip senolius kartais stengiamasi palikti ligoninėse. Laidoje viešės ir gimnazistės, sukūrusios ekologišką ir orą valančią pagalvėlę. Jų mokomoji bendrovė BIORAS dalyvaus geriausių Europoje šiais mokslo metais sukurtų mokinių verslų konkurse. Ved. Živilė Kropaitė.

Išlaisvinti iš visuomenėje sklandančių mitų, pakeisti gydytojo – baubo veidą ir nemokamai konsultuoti moteris subtiliausiais klausimais. Tokius tikslus sau išsikėlė septynios jaunos medikės. Apie vis dar sklandančius mitus ir net šarlataniškus gydymosi būdus – naujoje Mažų mūsų pergalių laidoje.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Kas ligoninėse turi rūpintis vaikais?Visuomenininkai Vilniuje buria komandą žmonių, kurie už simbolinį atlygį lankytų ligoninėse gydomus vaikus. Tokius vaikus, kurių niekas neaplanko, nes jie atvykę arba iš globos įstaigų, arba iš girtaujančių, smurtaujančių šeimų. Kodėl taip yra ir ar kas nors keisis, nuo liepos pirmosios įsigaliojus vaiko teisių apsaugos pertvarkai?Laidoje – nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus socialinis klubas“ atstovė, viena iniciatyvos lankyti vaikus ligoninėse sumanytojų Mariana Sutkienė, „Žiburio“ fondo vadovė Kristina Stepanova, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Kas ligoninėse turi rūpintis vaikais?Visuomenininkai Vilniuje buria komandą žmonių, kurie už simbolinį atlygį lankytų ligoninėse gydomus vaikus. Tokius vaikus, kurių niekas neaplanko, nes jie atvykę arba iš globos įstaigų, arba iš girtaujančių, smurtaujančių šeimų. Kodėl taip yra ir ar kas nors keisis, nuo liepos pirmosios įsigaliojus vaiko teisių apsaugos pertvarkai?Laidoje – nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus socialinis klubas“ atstovė, viena iniciatyvos lankyti vaikus ligoninėse sumanytojų Mariana Sutkienė, „Žiburio“ fondo vadovė Kristina Stepanova, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Tyrinėjant mūsų genus, galima nustatyti jų mutacijas. Paveldėtas pakitęs genas galėtų lemti vėžio vystymąsi. Tokius tyrimus galima atlikti mūsų šalyje, juos kompensuoja valstybė. Kokie tai tyrimai ir kam jie atliekami? Laidoje paaiškins Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. Ar paveldėtas, tarkime, prostatos vėžį sukeliantis genas – taip pat galima nustatyti. Apie prostatos gydymą ir pasekmės kalbėsime su gydytoju urologu med. m. dr. Mariumi Kinčiumi.Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie mieliau renkasi ne chemines, o natūralias priemones. Šį kartą laidoje kalbėsime, kokiomis natūraliomis priemonėmis galima atsiginti uodų ir kitų vabzdžių. Patars žolininkė Nijolė Degutienė.

Tyrinėjant mūsų genus, galima nustatyti jų mutacijas. Paveldėtas pakitęs genas galėtų lemti vėžio vystymąsi. Tokius tyrimus galima atlikti mūsų šalyje, juos kompensuoja valstybė. Kokie tai tyrimai ir kam jie atliekami? Laidoje paaiškins Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. Ar paveldėtas, tarkime, prostatos vėžį sukeliantis genas – taip pat galima nustatyti. Apie prostatos gydymą ir pasekmės kalbėsime su gydytoju urologu med. m. dr. Mariumi Kinčiumi.Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie mieliau renkasi ne chemines, o natūralias priemones. Šį kartą laidoje kalbėsime, kokiomis natūraliomis priemonėmis galima atsiginti uodų ir kitų vabzdžių. Patars žolininkė Nijolė Degutienė.

'Dievas mirė, Marksas mirė, o ir aš pats jaučiuosi šiaip sau'. Tokius šūkius filosofė ir rašytoja Chantal Delsol sako girdėjusi per tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt aštuntųjų protestus Paryžiuje ir nuo tada susidomėjo religijos bei ideologijos santykiu. Ji mus priėmė savo namuose Paryžiuje.Kovo 31-osios laida nagrinėjanti klausimus: Kuo religija skiriasi nuo ideologijos? Kaip komunizmas ir nacizmas susiję su religija? Kuo šios didžiosios ideologijos skiriasi tarpusavyje? Ar po jų žmonės įgavo imunitetą? Ar ideologijos rytuose veikia panašiai kaip vakaruose? Koks populizmo santykis su ideologija? Kokia ideologijos ir religijos būklė šiuolaikinėje Europoje?

'Dievas mirė, Marksas mirė, o ir aš pats jaučiuosi šiaip sau'. Tokius šūkius filosofė ir rašytoja Chantal Delsol sako girdėjusi per tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt aštuntųjų protestus Paryžiuje ir nuo tada susidomėjo religijos bei ideologijos santykiu. Ji mus priėmė savo namuose Paryžiuje.Kovo 31-osios laida nagrinėjanti klausimus: Kuo religija skiriasi nuo ideologijos? Kaip komunizmas ir nacizmas susiję su religija? Kuo šios didžiosios ideologijos skiriasi tarpusavyje? Ar po jų žmonės įgavo imunitetą? Ar ideologijos rytuose veikia panašiai kaip vakaruose? Koks populizmo santykis su ideologija? Kokia ideologijos ir religijos būklė šiuolaikinėje Europoje?

Nesąmoninga meilė gali tapti pernelyg savininkiška. Neretai su tuo susiduria vaikai, nes jų tėvai taip „myli“ savąją atžalą, kad saugo nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo.Vaikystėje tokia atžala saugoma nuo ligų, vaikšto aptūlota, maitinama tik itin sveiku maistu, guldoma ir migdoma pagal griežtą tvarką. Tokius vaikus moko saugotis visokio plauko dėdžių ir tetų, atsargiai žvelgti į draugus ir draugų šeimas. Su siaubu balse ir veide aiškinama, kaip tie dėdės, tetos ir visokie draugai gali nužudyti, išprievartauti, padaryti narkomanais, išvesti iš doros kelio ar užkrėsti utėlėmis.Tad kaip gyvena toks meilės išgąsdintas žmogus, tapęs suaugusiu? Kokia tikimybė išsiugdyti sveiką požiūrį į supantį pasaulį ir sukurti sveiką meilės santykį su tėvais?

Nesąmoninga meilė gali tapti pernelyg savininkiška. Neretai su tuo susiduria vaikai, nes jų tėvai taip „myli“ savąją atžalą, kad saugo nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo.Vaikystėje tokia atžala saugoma nuo ligų, vaikšto aptūlota, maitinama tik itin sveiku maistu, guldoma ir migdoma pagal griežtą tvarką. Tokius vaikus moko saugotis visokio plauko dėdžių ir tetų, atsargiai žvelgti į draugus ir draugų šeimas. Su siaubu balse ir veide aiškinama, kaip tie dėdės, tetos ir visokie draugai gali nužudyti, išprievartauti, padaryti narkomanais, išvesti iš doros kelio ar užkrėsti utėlėmis.Tad kaip gyvena toks meilės išgąsdintas žmogus, tapęs suaugusiu? Kokia tikimybė išsiugdyti sveiką požiūrį į supantį pasaulį ir sukurti sveiką meilės santykį su tėvais?

Net 81 proc. Lietuvos gyventojų nepakankamai rūpinasi savo dantimis.Pagrindinė burnos higienos priemonė yra paprasta ir visiems prieinama įsigyti – tai dantų šepetėlis. Tačiau kruopščiai dantų valytis neišmokyto vaiko, vėliau ir suaugusiojo, dantys pažeidžiami ėduonies. Tokius dantis reikia gydyti, tai kainuoja nemažus pinigus, procedūra nėra maloni, praleidžiamos pamokos. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Julija Narbutaitė sako, jog burnos higienos įpročiai turi būti formuojami jau kūdikystėje – išdygus pirmiesiems dantukams. Niujorke gyvenantis gydytojas kineziterapeutas Samuelis Tacas laidoje pasakos apie kasdienę sveikatinančią mankštą, judėjimą, gyvenimo džiaugsmą ir naujausią savo knygą.

Net 81 proc. Lietuvos gyventojų nepakankamai rūpinasi savo dantimis.Pagrindinė burnos higienos priemonė yra paprasta ir visiems prieinama įsigyti – tai dantų šepetėlis. Tačiau kruopščiai dantų valytis neišmokyto vaiko, vėliau ir suaugusiojo, dantys pažeidžiami ėduonies. Tokius dantis reikia gydyti, tai kainuoja nemažus pinigus, procedūra nėra maloni, praleidžiamos pamokos. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Julija Narbutaitė sako, jog burnos higienos įpročiai turi būti formuojami jau kūdikystėje – išdygus pirmiesiems dantukams. Niujorke gyvenantis gydytojas kineziterapeutas Samuelis Tacas laidoje pasakos apie kasdienę sveikatinančią mankštą, judėjimą, gyvenimo džiaugsmą ir naujausią savo knygą.