Podcasts about simonas bend

Gegužės 22 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks apskritojo stalo diskusija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Renginį organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Mažvydo biblioteka.Diskusija įvyks praėjus beveik metams nuo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvykusio skandalo, kai tuometinis kancleris pateko teisėsaugos ir visuomenės akiratin dėl nepilnamečių pornografijos bei nederamų santykių su jaunuoliu.Nuo to laiko buvo paskelbti keli žurnalistiniai tyrimai piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema, parašytas tikinčiųjų viešas laiškas vyskupams, įvyko šiai temai skirta konferencija. Taigi, kokios problemos atsivėrė per pastaruosius metus, kokią situaciją turime šiandien ir ką pasauliečiai bei dvasininkai gali padaryti, kad Bažnyčia taptų saugia erdve kiekvienam?„Mažosios studijos“ pašnekovai – vienas iš diskusijos organizatorių, Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Povilas Aleksandravičius ir Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras.Ved. Simonas Bendžius

Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) – toliau kiša savo veidus į jūsų ekranus. Šįkart jie tirtėdami sėdi lauke ir reaguoja į jūsų klausimus apie žiaurų(?) Senojo Testamento Dievą, sielą vs. dvasią, reinkarnaciją, moralines dilemas ir t. t. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą.

Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) – toliau darko eterį savo veidais ir balsais. Šįkart jie rodosi ir skamba Marijos radijo Vilniaus studijoje, kur klegama apie krikščionių vienybę, konfesijų skirtumus, ant stulpų gyvenančius asketus ir kitus nesvietiškai įdomius reikalus. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. http://apologetika.lt/

Nuo Vatikano aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto nepilnamečių apsaugai ir kovai su seksualiniu piktnaudžiavimu Bažnyčioje, praėjo penkeri metai. Ką per tą laiką pavyko pasiekti popiežiui Pranciškui? Apie tai - vedamojo skiltyje.„Aš esu tėvas“, – sako dvylika Lietuvoje žinomų vyrų, kurių mintis apie tėvystę į vieną knygą sudėjo „Magnificat leidiniai“. Netrukus pasirodysiantį leidinį pristatys jo sudarytojas Simonas Bendžius ir leidyklos vadovė Veronika Kimbrytė.Lauryno Peluričio komentaras: ką iš tiesų reiškia mylėti savo šalį?Tėvo Antanas Saulaičio SJ ir Juliaus Sasnausko pokalbis apie Gavėnią.Vyskupas Erikas Vardenas apie kantrų vieni kitų naštų nešiojimą (iš knygos „Entering the Twofold Mystery“).Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kuprinė“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) – vėl lenda į eterį su savo veidais. Šįkart veidai džiugesni, nes ruošiamės šv. Kalėdoms, bet kalbėjome ne tik apie jas, o ir apie šventus pabučiavimus, muzikinius atsivertimus ir nusivertimus, įsimintiniausius įžeidimus, baisas istorijas ir panašius reikalus. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą.

Šįkart pakalbėkime apie populiariąją kultūrą. Tiksliau – filmus ir serialą, kurie tiktų visai šeimai žiūrėti advento vakarais. Kurie ne tik suteiks gerą pramogą, bet ir vieną kitą prasmingą žinutę perteiks laukiantiesiems Karaliaus gimimo.Pašnekovė – katechetė, mokytoja, dėstytoja Aušra Mizgirienė.Ved. Simonas Bendžius

Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - vėl lenda į eterį su savo propaganda. Šįkart tinklalaidė buvo filmuota Moksleivių ateitininkų sąjungos idėjų festivalio'23 Kilti ir kelti metu „Kilti ir kelti“.

Ką veikė Jėzus iš Nazareto iki tol, kol nepradėjo Evangelijose aprašomos viešos veiklos? Kuo jis užsiėmė nuo paauglystės iki maždaug 30-ojo gimtadienio?Biblija konkretaus atsakymo neduoda, tačiau kitų mokymų atstovai turi savo versiją: Jėzus iškeliavo į Indiją, kur sužinojo apie reinkarnaciją, nušvitimą ir kitus panašius dalykus. Tuomet jis, kaip dvasinis guru, grįžo į Palestiną skelbti budistinio mokymo, o kai pats pasiekė nušvitimą, tapo Kristumi. Bažnyčia esą apie tai žinojo, bet nuslėpė „tikrąją tiesą“ nuo eilinių žmonių.Toks požiūris vieniems gali atrodyti juokingas, tačiau kiti – net ir dalis katalikų – tuo rimtai tiki. O kaip buvo iš tiesų? Ko verta versija apie guru Jėzų?Pašnekovas – VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Gabrielius E. Klimenka, neseniai apgynęs daktaro disertaciją „Kristologinių tiesų iškraipymai indiškojo Jėzaus mite Katalikų Bažnyčios mokymo požiūriu“.Ved. Simonas Bendžius

Bažnytinio paveldo muziejuje, Vilniuje, veikia nauja unikali paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.Kaip pastebi parodos organizatoriai, šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina prasmę, primena bendrą mūsų istoriją.Kad ši paroda įvyktų, bendradarbiauta ir su kolegomis iš Ukrainos. Didieji partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lvivo nacionalinis Andrejaus Šeptyckio muziejus.Ką įdomaus galima atrasti parodoje, pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė bei parodos kuratorės Birutė Valečkaitė ir Vaiva Vasiliauskaitė.Ved. Simonas Bendžius

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama-2/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - vėl lenda į eterį su savo pezalais. Kol kas niekas neaišku. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama-2/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Trys davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - pirmą kartą transliuoja gyvai. Kol kas niekas neaišku. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Birželio 29 d. žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplatintas viešas tikinčiųjų laiškas Lietuvos katalikų vyskupams. Ganytojai raginami sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri tirtų seksualinio išnaudojimo mastą bei atvejus bažnytinėje aplinkoje.„Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir peržvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn“ – rašo laiško autoriai, pabrėždami, kad pastarieji plačiai nuskambėję įvykiai dėl kunigų seksualinių nusikaltimų sukrėtė katalikų bendruomenę Lietuvoje, tikintiesiems lieka daugybė neatsakytų klausimų, slopsta visuomenės pasitikėjimas institucine Bažnyčia.Į kreipimąsi vienintelis viešai sureagavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris liepos 8 d. susitiko su minimo laiško iniciatyvinės grupės atstovais.Kur link veda dabartinė situacija? Ir kiek realu, kad Lietuvos vyskupai imtųsi steigti nepriklausomą komisiją?Laidos svečiai – VšĮ „Magnificat leidiniai“ direktorė Veronika Kimbrytė ir VU docentas, istorikas dr. Nerijus Šepetys.Ved. Simonas Bendžius

Kaip pasitikėti ir mokslu, ir Dievu – su fiziku Kornelijumi Pūku.Ved. Simonas Bendžius

Nepraėjo nė vieneri metai nuo įvykių, stipriai paveikusių Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje: 2022-ųjų balandį penki Maskvos patriarchatui priklausę dvasininkai buvo atleisti iš pareigų, o vėliau – išvis pašalinti iš kunigystės.Tačiau 2023-ųjų vasarį–kovą įvyksta neįtikėti dalykai: Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas panaikina neteisėtą bausmę kunigams, priima juos savo globon, o galiausiai pats patriarchas Baltramiejus I atvyksta į Vilnių.Laidos pašnekovas – Visuotinio patriarchato kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, kuris pasakoja, kaip šis vizitas atrodė „iš arti“.Ved. Simonas Bendžius

Vizito atgarsius lietuviškoje žiniasklaidoje apžvelgia Laurynas Peluritis, Simonas Bendžius kalbina vieną iš visuotinio patriarchato globon perėjusių lietuvių stačiatikių kunigų – Gintarą Sungailą, kuris dalinasi šių istorinių dienų įspūdžiais.Vedamojo skiltyje – vizito proga Seime surengtos konferencijos „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktą“ vieno iš pranešėjų – Kyjivo graikų apeigų katalikų vyskupo Stepano Sus mintys apie religiją, karą ir taikos siekius.Naujo žurnalo „Kelionė" numerio pristatymas (parengė Fausta Andriulytė).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama-2/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Trys davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - ketvirtajame tinklalaidės epizode kalbasi paauglystės nuotykius, „razborkes“, Gintaro grąžinimą į kunigų luomą bei švenčia Simono gimtadienį. Laurynas su Gintaru atsakinėja į Simono paruoštą testuką „Pažink kataliką“ bei sprendžia teodicėjos (gero ir visagalio Dievo bei blogio ir kančios egzistavimo) klausimą. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=9vFRB9mopjE http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Vasario 17-ąją Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas penkis Lietuvos ortodoksų dvasininkus sugrąžino į kunigystę ir priėmė savo globon. Šis istorinis sprendimas atvėrė kelią priimti sakramentus ir dalyvauti liturgijoje tiems ortodoksams, kurie nenori turėti nieko bendro su Rusijos invaziją Ukrainoje palaikančiu Maskvos patriarchatu.Kaip penkiems kunigams pavyko laimėti? Ir kaip stipriai prie šios pergalės prisidėjo graikų tautinė mažuma Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Visuotinio patriarchato kunigai Vitalijus Mockus, Gintaras Jurgis Sungaila, Vladimiras Seliavko ir Vitalis Dauparas.Pokalbį veda Simonas Bendžius

Popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis vizitas į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną užgožė svarstymus apie jo pontifikato ateitį ir būsimą konklavą, kilusius po popiežiaus Benedikto XVI ir kardinolo George'o Pello mirties. Net pats Pranciškus kalbėjo apie tuos svarstymus per spaudos konferenciją skrydžio metu pakeliui į Romą. Kelionė į Afriką nenumalšino kai kurių eurovakarietiškai nusiteikusių katalikų nerimo dėl popiežiaus dėmesio Afrikos žemynui. Vienas iš pavyzdžių - italų istoriko Ernesto Galli Della Loggia straipsnis Milano dienraštyje „Il Corriere della Sera“. Tą pačią dieną, kai Pranciškus išvyko į Kongą, straipsnio autorius apgailestavo, kad popiežius pamiršo Europą. Jis teigė, kad tai ne tik Pranciškaus kaltė, bet kad ši problema prasidėjo valdant Jonui Pauliui II-ajam ir Benediktui XVI-ajam. Plačiau – vedamojo skiltyje.Komentaras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 105-osioms metinėms: apie tarpukario ir dabarties Lietuvą ir paskutinį Edvardo Gudavičiaus klausimą mums (aut. Laurynas Peluritis).Spaudos apžvalga: vasario „Artumos“ numerio straipsnius, skirtus Benedikto XVI-ojo atminimui, apžvelgia Simonas Bendžius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kada žmogus pradėjo filosofiškai mėginti įrodyti, kad Dievas (ar dievai) egzistuoja? Atsakyti negalime, tačiau turime seniausią žinomą išlikusį veikalą šia tema – tai Platono „Įstatymų“ X knyga, parašyta IV a. pr. Kr. viduryje. Joje žymusis graikų filosofas tęsia svarstymus apie utopinę valstybę Magnesiją ir jos galimą teisę.Didžiausias dėmesys skiriamas „nepamaldumo“ įstatymui – ir argumentams, kodėl pagoniškasis dievas (ar dievai) egzistuoja. Ir ne tik: atsakydamas į ateistų, deistų bei tradicinio teizmo atstovų pasisakymus, Platonas bando įrodyti, kodėl dievas (-ai) ne tik yra, bet ir rūpinasi žmogumi bei nori, kad žmonės būtų dori.Šią knygą 2022 m. pabaigoje išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o iš senosios graikų kalbos išvertė (ir išsamų įvadą priedą bei komentarus parašė) Simonas Baliukonis – VU klasikinių studijų magistrantas. 24 metų „Mažosios studijos“ pašnekovas yra vienas jauniausių lietuvių, išvertusių Platono kūrybą.Ved. Simonas Bendžius

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama-2/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Trys davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - trečiajame inklalaidės epizode kalbasi apie išpažinties formą, eucharistines praktikas ir kryžiaus simboliką skirtingose konfesijose, aptaria populiarių JAV krikščionių požiūrį į Rusiją bei jos pradėtą karą Ukrainoje ir postringauja apie laisvos valios (ne)galimybę danguje. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/ozP4z_nk-Og Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą.

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Trys davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - antrajame naujos tinklalaidės epizode kalbasi apie skaistyklą, Kalėdų (ne)pagoniškumą, jogą ir čakras, metalo muziką ir jos sąsajas su demonais ir panašius linksmus klausimus. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/mp877RxUfSU Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą.

Trys davatkos - Simonas Bendžius (@Bernardinai LT), Gintaras Sungaila (@ortodoksas·lt) ir Laurynas Jacevičius (@apologetika.lt) - pirmajame naujos tinklalaidės epizode kalbasi apie keistus valstybių pavadinimus, vėliavas, egzorcizmuotą vandenį, davatkiškumą, Vatikaną ir indulgencijas, išmetimą iš kunigystės, krepšinį ir kitus dvasinius klausimus. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=4NelQd-Ydmg Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Audrius Lelkaitis

Simonas Bendžius (@Bernardinai lt. redakcija) ir Laurynas Jacevičius (@apologetika.lt) kalbasi apie Laisvųjų krikščionių bažnyčios organizuojamas pagalbos keliones į Ukrainą, kuriose teko dalyvauti ir Laurynui, patirtis jose ir apskritai krikščionišką reakciją į Rusijos karą Ukrainoje. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/YBi5ila7Aq4   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes naujo pritaikymo ir tyrimų galimybes, įsitikinusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik. Kaip augalai, skiriant daugiau dėmesio jų tyrimams, gali padėti aptikti bombas ir net dingusius žmones, mokslininkė pasakojo VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.Ved. Simonas Bendžius

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė visų specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos, kokių naujų įgūdžių turėsime išmokti ir ar ateis toks laikas, kai galėsime iš viso nedirbti.Ved. Simonas Bendžius

Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.

Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.Ved. Simonas Bendžius

Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad tokia gyvybė egzistuoja įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas, VU tinklalaidėje „Mokslai be pamokslų“ pasakoja, kaip ji galėtų atrodyti ir kur jos ieškoti.Ved. Simonas Bendžius

Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.Ved. Simonas Bendžius

Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.Ved. Simonas Bendžius

Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokius teigiamus pokyčius efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.Ved. Simonas Bendžius

Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė.Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai prof. Gediminas Niaura ir prof. Albertas Malinauskas.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.Ved. Simonas Bendžius

NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją.Ved. Simonas Bendžius

Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.Ved. Simonas Bendžius

Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.Ved. Simonas Bendžius.

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą, rizikos veiksnius mokslininkų dėka turime kur kas daugiau, ir tai žmones verčia jaustis užtikrinčiau ir ramiau. Be to, daug vilčių, kad gyvenimas vėl grįš į senas vėžes, teikia ir atsiradusi vakcinacijos galimybė.Tačiau kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.Ved. Simonas Bendžius

Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai atsiliepia nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena karantino metu pablogėjo – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė, pirmajame šių metų tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode aptarusi su psichologų, socialinio darbo ir medicinos ekspertų komanda atlikto tyrimo apie nuotolinį vaikų ugdymą rezultatus.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius

Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius

Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimamsSausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“.Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai:Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius;Fizinių ir technologijos mokslų centro daktaras, fizikas teoretikas Audrius Alkauskas;Kauno technologijos universiteto profesorius, chemikas Vytautas Getautis.Ved. Simonas Bendžius.

Kartu su artėjančių šv. Kalėdų sveikinimais ir šiltais linkėjimais siunčiu ir naują, smagų, jaukų pokalbį su trijų sūnų tėčiu Simonu Bendžiumi. Jis yra interneto dienraščio Bernardinai.lt redaktorius, buvęs LRT radijo žurnalistas.Dabar jau net nepamenu, kaip ir kur Simoną pažinau, bet faktas, kad visų pirma dažnai teko jį girdėti klausant LRT radijo. Mane visuomet labai žavėjo jo sugebėjimas valdyti plunksną ir žodį, visai nejučia priverčiantis šypsotis, tai iškart perspėju, kad šio pokalbio metu vietomis tikrai buvo sudėtinga valdytis ir nesijuokti. Bet aš labai džiaugiuosi tokiu nuotaikingu pokalbiu, tikiuosi, kad jis ir jums šiek tiek praskaidrins šias dienas, jei tokių pragiedrulių ieškote. :)O kalbėjome mes apie tapimą tėčiu, kokios gi jam atrodė tos vaiko priežiūros „atostogos“, kurias turėjo progą patirti gimus dvyniams, kaip jų šeimai sekasi gyventi karantino metu, kas padeda jiems su žmona nepaskęsti buityje ir nepamiršti vienas kito.Simonas sako, kad viena svarbiausių santykių taisyklių yra į pirmą vietą statyti žmoną arba vyrą. Jo žodžiais tariant, jei tuo pačiu metu zyzia vaikas ir žmona arba vyras, tai aišku, kad reikia eiti prie žmonos ar vyro. Va taip va!Taip pat Simonas dalinosi, kada jaučia tėvišką kaltę, ar yra griežtas tėtis, kodėl vaikams, jo nuomone, namuose reikia tėčio ir mamos, o ne draugo ir draugės, ir kodėl santuoka po 10-ies metų jam atrodo dar vertingesnė, o meilė žmonai stipresnė.Apskritai šiame pokalbyje buvo pasakyta daug gražių ditirambų žmonai, santykiams, meilei ir gyvenimo prasmei auginant vaikus, bet kažkaip ne per saldžiai ir tikroviškai viskas man skambėjo, tai buvo ypač miela ir malonu klausytis.Pabaigoje Simonas atvėrė ir specialiai tėčiams skirtą patarimų skrynelę. :)Kviečiu klausytis ir paremti tinklalaidę Patreon platformoje, kurioje pokalbius rėmėjai išgirsta pirmieji. Visus iki šiol publikuotus pokalbius galite rasti Spotify, iTunes, Podbean, 15 min KLAUSYK ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose.Gedimino Šulco - Bernardinai.lt nuotrauka.Šiltų, jaukių, viltingų artėjančių Kūčių ir šv. Kalėdų Jūsų šeimoms!Marija

46-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečiai: Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktaras, VDU ir LCC Tarptautinio universiteto dėstytojas; Simonas Bendžius, žurnalistas, portalo bernardinai.lt religijos temų redaktorius. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Įkelta į Youtube: 2020-04-01 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/xBzpQ_iCkWg  

Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys.NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kilminavičienė.Ved. Simonas Bendžius

Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto