Podcasts about valstybinio

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad senų padangų žala rimtesnė nei manyta. Pavyzdžiui, fiksuojamas ilgalaikis poveikis vandens gyvūnams.Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų.Šiemet mažiau vilniečių patirs hidraulinius bandymus. Beveik pusei žmonių šiems nebus nutrauktas karšto vandens tiekimas.

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis.Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, pedagogas, režisierius Juozas Žibūda mini 70-metį.Savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga. Kuo kauniečius žavi skandinaviška kultūra?Balandžio 23–29 d. vyks Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Su kokiomis problemomis susiduria bibliotekų darbuotojai?Šilainiuose įsikūrusi džiazo akademija sceną suteikia mažiau žinomiems, savo karjerą dar tik pradedantiems kūrėjams ir atlikėjams.Šiandien minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Ar autorių teisės stabdo audioknygų leidybą?Ved. Justė Luščinskytė

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Aušra Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, Valstybinio jaunimo teatro aktoriai, – ir scenoje, ir namuose kartu. Abu sako nesinešantys asmeninių santykių į teatrą, o teatro peripetijų – į šeimą. Tačiau ir scenoje, ir šeimoje juos jungia pomėgis literatūrai.Kodėl teatrui reikalinga užrašyta istorija? Kuo skiriasi aktorių darbas su pjese ir prozos kūriniu? Kaip scenos kalbą veikia kasdienė žiūrovų kalba? „Pirmo sakinio“ pokalbis apie literatūrą scenoje ir šeimoje.Asmeninio archyvo nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

LRT radijo mokslo rubrikoje šį kartą apie išradimų madas Lietuvoje. Specialistai sako, kad jei anksčiau Lietuvos gyventojai daugiausiai patentuodavo maisto gamybos būdus, tai šiandien išmaniąsias technologijas. Pokalbis su Valstybinio patentų biuro direktore Irina Urbone.Tylioji Lietuvos žvalgybos herojė, kurios rankose 1919 m. buvo jaunos valstybės likimas. Apie paslaptingosios Lietuvos žvalgybos legendos Marcelės Kubiliūtės prasmingus darbus vardan Tėvynės, išmintį, drąsą ir įveiktus iššūkius sukurta komiksų knyga. Studijoje komikso autoriai Miglė Anušauskaitė ir Tomas Mitkus bei Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadovė, idėjos autorė Aurelija Vernickaitė.Nuo kokių mūsų įpročių priklauso šildymo sąskaitos? Ką reikia žinoti apie patalpų vėdinimą? Kaip patalpų oro kokybė veikia mūsų sveikatą? Pašnekovai - Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros doc. dr. Kęstutis Čiuprinskas, Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, dr. Rūta Aldonytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinti skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja. Tai rodo Valstybinio studijų fondo (VSF) veiklos ataskaita.„Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas valstybės paskolų sutartis. Jų skola viršijo 1 216 tūkst. eurų, - rašoma VSF ataskaitoje. – Valstybės remiamas paskolas ėmę asmenys 2022 m. pabaigos duomenimis netinkamai vykdė 3895 įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Jų skola viršijo 2 324 tūkst. eurų“.Pernai VSF išsiuntė 4202 įspėjimus savo įsipareigojimų nevykdantiems valstybės paskolų gavėjams ir 730 įspėjimų valstybės remiamų paskolų gavėjams.Iš viso pernai dėl skolos priteisimo VSF teismams pateikė 713 ieškinių, o dar 200 skolininkų skola perduota išieškoti antstoliams, be to, 86 skolininkų duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.Tuo tarpu dažnas darbdavys paprastai vengia priimti į darbą skolininkus. Nebent rinkoje nėra daugiau potencialių reikiamų darbuotojų.Dar daugiau: kai skolininko byla pasiekia antstolius, šie nuo minimalią algą gaunančio asmens gali nuskaičiuoti nuo 20 proc. iki 30 proc. atlyginimo, o nuo didesnio uždarbio- net ir pusę jo. O juk jaunas, ką tik studijas baigęs žmogus paprastai kuria šeimą, nori įsigyti būstą, bet įsiskolinimai siaurina jo galimybes prakusti ir stumia į skurdą.Būtent baimė turėti finansinių įsipareigojimų ir patirti nesėkmę grąžinant studijų ar ir pragyvenimui imtas paskolas stabdo daugelį studentų nuo galimybės skolintis mokslui iš valstybės. Tad dažnas studentas yra išlaikomas tėvų, o jei šie neturi lėšų, tad pasmerktas skursti studijų metais arba ieškotis darbo ir taip aukoti studijas.Kokios galėtų būti išeitys iš šios situacijos?Laidoje diskutuoja Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, ir Rokas Keršys, „Kurk Lietuvai" projektų vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Režisieriaus Krystiano Lupos pastatytas W. G. Sebaldo „Austerlicas“ Jaunimo teatro žiūrovus pirmiausia skatina mąstyti apie spektaklio pasakojimą, kuriame svarbiausias – ne siužetas, o žmogus ir jo patirtis.Kaip Holokausto trauma atsiveria W. G. Sebaldo romane ir kaip apie ją pasakoja K. Lupos spektaklis?„Pirmo sakinio“ pašnekovas – Valstybinio jaunimo teatro vadovas, teatrologas Audronis Liuga, su kuriuo kalbamės apie „Austerlico“ skaitymo patirtį ir šio bei kitų prozos kūrinių pastatymus teatro scenoje.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotraukos autorė – Laura Vansevičienė.

Britų žvalgyba: Bachmuto miestas tampa vis labiau izoliuotas.Amerikiečių naikintuvams numušus įtariamą Kinijos šnipinėjimo orlaivį, dar labiau paaštrėjo Vašingtono ir Pekino santykiai.Kokią pagalbą sužeistiems ukrainiečių kariams fronte teikia lenkų paramedikai?Kaip teisingai pritvirtinti valstybinio numerio ženklą prie transporto priemonės?Nelikus migrantų bus uždaromas Kybartų užsieniečių registracijos centras, į kurį investuota pusantro milijono eurų.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros ministerijos atstovai buvo susitikę su Valstybinio jaunimo teatro meno taryba aptarti situacijos dėl teatre Sergejaus Loznicos statomos pjesės.Knygos „Kiborgų žemė“ autorius Dovydas Pancerovas neatmeta galimybės, kad didelio dėmesio sulaukęs kūrinys, tebesitęsiant karui Ukrainoje, gali būti vis atnaujinamas.Prieš beveik pusantrų metų pelkėje netoli Šiaulių rasti Žemaičių apygardos Vytenio apygardos dokumentai jau restauruoti ir pasiekė Lietuvos ypatingąjį archyvą. Kuo šie dokumentai svarbūs ir ką jie mums gali papasakoti?Pokalbis su apie karą Vidurio Rytuose poetinėmis eilėmis kalbančia rašytoja JC Todd.Rubrikos „Be kaukių“ svečias ansamblio „Lietuva“ meno vadovas, kompozitorius Giedrius Svilainis.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Dėl brangstančių energijos išteklių Lietuvos kultūros centrai svarsto atsisakyti kai kurių renginių, energijos sąnaudas mažinti iki 10 proc.Rugsėjo 19 – 23 dienomis pirmą kartą Lietuvoje organizuojama „UNESCO savaitė“.Valstybinio jaunimo teatro planai statyti Sergėjaus Loznicos pjesė pagal Jonathano Litello romaną „Eumenidės“ sulaukė dėmesio Ukrainoje. Nacionalinė Ukrainos teatro aktorių sąjunga ir Nacionalinė ukrainiečių holodomoro ir genocido tyrimų asociacija ragina atsisakyti idėjos statyti šį spektaklį. Ukrainiečiai šį klausimą žada kelti ir politiniu lygiu.Klaipėdos vokiečių bendrija sukūrė 770-ajam uostamiesčio gimtadieniui skirtą projektą „Įdomūs, garsūs ir paslaptingi Mėmelio/Klaipėdos gyventojai”.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisLaidos redaktorė Indrė Kaminckaitė

Kaip reakciją į savo pjesę, statomą Valstybiniame Jaunimo teatre, vertina režisierius Sergėjus Loznica. Kokios pozicijos laikosi Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia atlikėja Evelina Sašenko.Ved. Marius Eidukonis; pokalbį vertė Ruslanas Skrobačas.

Šiandien Vilniuje protestas dėl kaip sako organizatoriai „valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo“. Protestai dėl kylančių energetikos ir kitų kainų jau vyko ir kituose Europos šalių miestuose. Ar tai teisėtas žmonių pasipiktinimas, ar Kremliaus ranka?Kremlius neketino apsiriboti Ukrainos užėmimu, o planavo veržimąsi ir į Baltijos šalis, Lenkiją ir visą Rytų Europą. Rusija tiek prieš daugiau nei 500 metų vykusio Oršos mūšio išvakarėse, taip pat ir šiuo metu „mąsto geopolitiškai“, taip sako Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.Prireiks ištisų dešimtmečių, kad žmonės Ukrainoje susidorotų su karo sukelta psichikos sveikatos krize. Tai maratonas, ne sprintas, sako Sakartvelio Ilia valstybinio universiteto profesore, buvusia Europos trauminio streso tyrimų draugijos prezidente Jana Javakhishvili.Stambus verslas prašo Vyriausybės pagalbos - subsidijų už elektrą ir dujas, lengvatinių paskolų energijos šaltiniams įsirengti, bent jau dalies elektros kainos fiksavimo, vietos elektros gamybos maksimalaus didinimo. Tokie siūlymai buvo išsakyti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.ECB paskelbė apie rekordinį pagrindinių palūkanų normų didinimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors medikai akcentuoja, kad vaikų akys kasmet silpnėja, tačiau prieš mokyklą pasitikrinti ne visiems pavyksta. Dalyje sostinės poliklinikų vaikai pas oftalmologą dabar registruojami tik po Naujųjų metų. Akių gydytojai teigia, kad vaikų rega prastėja, mažųjų pacientų daugėja, o poliklinikose trūksta akių ligų specialistų.Tema Domėjosi Edita Vitė.Klaipėdoje – vienas didžiausių JAV karinių laivų. Į Klaipėdos uostą šeštadienį atplaukė Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“. Tai yra didžiausias iš kada nors čia besilankiusių karinių laivų. „Wasp“ klasės desantinis laivas yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė), jo pasveikinimo ceremonija numatyta šiandien Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Buvęs Seimo narys, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas, Jūrų kapitonas, dabar Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius.Paramą Ukrainai siunčiančios organizacijos skundžiasi, kad dėl Lietuvos biurokratų nelankstumo siuntos užlaikomos, vėluoja perdavimai kariams. Taip yra todėl, kad leidimų reikia ir liemenėms bei šalmams, kurias tranzitu į Ukrainą gabena savanoriai. O leidimai vėluoja. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Elektros kainoms Nord Pool biržoje pasiekus rekordines aukštumas, Estijoje pasigirdo politikų raginimų palikti biržą. Energetikos ekspertai sako, kad toks žingsnis turėtų neprognozuojamų pasekmių. Kas yra Nord Pool birža, iš kurios elektrą perka ir Lietuva, kaip sudaroma elektros kaina ir kodėl kai kuriomis valandomis ji išauga keletą kartų, aiškinasi Daumantas Butkus.Būsimiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursiams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, gali būti suteikiama valstybės remiama paskola studijų kainai finansuoti. Visi studentai taip pat gali gauti paskolą, skirtą gyvenimo išlaidoms. Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.Alkoholį vartojančių asmenų skaičius išaugo, bet sumažėjo girtaujančiųjų. Šeštus metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad, remiantis apklausos duomenimis, 2016–2021 metais alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje augo, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis mažėjo. Komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuviai Ukrainos žmonėms padeda, kaip tik gali. Startavusi iniciatyva „Ukrainiečių vaikai Lietuvoje“ pastarąjį teiginį tik dar kartą patvirtina.Kiek ilgai ukrainiečiams pavyks atlaikyti Vladimiro Putino pradėtą karą? Kaip ukrainiečiams pavyko sužlugdyti Rusijos žaibiško užėmimo planą? Justės Urbonaitės reportažas.Aktualiausia informacija apie iš Ukrainos atvykstančius vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Užsienio įvykių apžvalga. Sigita Vegytė.Bendrovėje Florinus ukrainiečiai pabėgėliai palankiu jiems kursu gali išsikeisti savo nacionalinę valiutą į eurus.Pusė tūkstančio Lietuvos įmonių jau pasirengusios įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Visgi darbuotojų Lietuvoje taip trūksta, kad net ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių neatimtų darbo vietų iš lietuvių. Bet kiek realiai Ukrainos piliečių galėtų atvykti? Kokią apskritai įtaką Lietuvos darbo rinkai gali turėti Ukrainos piliečiai? Apie tai, Justo Buivydo ir Irmos Janauskaitės reportaže.Kodėl kyla degalų kainos? Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, degalinių tinklą valdančios bendrovės „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis, „INVL “ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, roko grupė „Thundertale“, Jeronimas Milius ir Česlovas Gabalis atliko ir įrašė kūrinį „Daina apie naują karą“. Tai yra tarybinių laikų antikarinės dainos „Khotyat li russkiye voyny?“ nauja interpretacija, kuriai žodžius parašė apsuptame Kyive kovojantys ukrainiečiai Tatyana ir Grigoryi Yablonskie. Jie atsiuntė naująjį tekstą mūsų atlikėjams su prašymu įrašyti dainą. Išsamiau valstybinio ansamblio Lietuva vadovė Edita Katauskienė ir roko grupės Thudertale narys Laurynas Baškys.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus hospise, kuriame prieš dvejus metus buvo įsteigtas pirmasis ir kol kas vienintelis vaikų paliatyviosios pagalbos skyrius, šiuo metu jame gyvena trys vaikai, dar aštuonis vaikus medikai slaugo namuose. Minint pasaulinę ligonių dieną, LRT Radijo žurnalistė Edita Vitė lankėsi Vilniaus hospise ir domėjosi, kokios pagalbos reikia šeimoms, auginančioms nepagydomomis ligomis sergančius vaikus.Naujienų žemėlapis. Živilė Raškauskaitė.Po metų pertraukos į Palangą grįžta viena laukiamiausių švenčių „Palangos stinta“. Ji čia vyks nuo šiandienos iki sekmadienio. „Ryto garsuose“ - asociacijos „Stintų Ordinas“ kancleris Nerijus Stasiulis.Panašu, kad po pandeminės pertraukos, nors pandemija ir nesibaigė grįžta vis daugiau švenčių, nors organizatoriai elgiasi skirtingai. Palangoje, kaip girdėjome, šį savaitgalį vyks stintų šventė. Tuo metu Neringa atšaukė Stintapūkį. Po poros savaičių vyks Knygų mugė, o kovo pradžioje žadama ir Vilniaus Kaziuko mugė. Ką apie tai galvoja epidemiologai, kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriumi Raimundu Grigaliūnu.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Vasario 11 d. minima Tarptautinė moterų moksle diena. Kokia lietuvių mokslininkių situacija šiandien? Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Renata Butkutė, ilgametė Jaunųjų mokslininkų sąjungos prezidentė, dukart mokslų daktarė Milena Seržantė, Kauno technologijos universiteto docentas Ainius Lašas.Verslo laikas. Rengia Darius Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė ir Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasLietuvoje brangsta ritualinės paslaugos. Laidotuvių organizatoriai sako esantys priversti kelti kainas, nes išaugo įmonių išlaidos už šildymą, kurą, žaliavas ir kitus resursus. Gyventojai pripažįsta, kad dabar mokama valstybės laidojimo pašalpa nepadengia net minimalių išlaidų, skirtų asmens paskutinei kelionei apmokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada kitąmet didinti šias išmokas. Išsamiau Vesta Tizenhauzienė.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė–Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Šį savaitgalį, įspūdingame „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymo renginių programoje – ir dokumentinio spektaklio „Taksi“ pristatymas, renginys „Pirma stotelė: Mažasis Paryžius“. Legendinėje Kauno kavinėje vyks susitikimas su taksi vairuotojais, su kuriais bus galima leistis ir į „pasivažinėjimus“ po besikeičiantį miestą. Pokalbis su spektaklio „Taksi“ dramaturgu Rimantu Ribačiausku.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia rytoj švęsti orkestro 33-iąjį gimtadienį kartu su vienu geriausių Lietuvos pianistų Luku Geniušu ir įspūdinga Piotro Čaikovskio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus kūrinių programa. Šį koncertą tiesiogiai transliuos LRT KLASIKA, o kolegė Fausta Savickaitė apie jį pasikalbėjo su pianistu Luku Geniušu ir LVSO meno vadovu Gintaru Rinkevičiumi.Vasario 10-20 dienomis vyksiančio Berlyno kino festivalio metu organizuojama ir tradicinė Berlinalės talentų programa, kurioje šiemet – net dvi lietuvės. Daugiau – Austėjos Kuskienės pasakojime.Šiandien teatro režisierius Rimas Tuminas švenčia savo 70-metį. Paskutinius 15 metų Tuminas dirba Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovu Maskvoje, o šiuo metu Venecijoje, Carlo Goldonio teatre, režisierius stato spektaklį pagal Henriko Ibseno dramą „Šmėklos“. Ištrauka iš Mariaus Eidukonio pokalbio.„Muzika be prasmės – man ne muzika“, – yra sakęs kompozitorius, atlikėjas ir pedagogas Jaroslavas Cechanovičius. Pažintį su muzika pradėjęs tyrinėdamas namuose buvusius instrumentus, vėliau jis net 39-erius metus dirbo LRT radijo orkestre. Jaroslavo Cechanovičiaus parašyti kūriniai skaičiuojami šimtais, tačiau jis pats prisipažįsta, kad į stalčių muzikos tikrai nerašo. Apie viską – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Profesionalus muzikantas, keliautojas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, straipsnių ir knygų autorius Gerimantas Statinis pristato savo naujausią knygą „Romas Balčiūnas: didysis dūdų revoliucionierius“ apie Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyriausiąjį dirigentą.Austėjos Kuskienės pasakojimas apie šiandien visoje Lietuvoje pradedamą rodyti naujausią Ukrainos režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.Nepriklausomybės kovas ir sausio 13-osios įvykius primena „Virtualios barikados“: jas statyti kviečiama dalinantis asmeninių archyvų nuotraukomis. Apie interaktyvų projektą „Virtualios barikados“ pokalbis su idėjos sumanytoju Andriumi Lekavičiumi.Nuo Nepriklausomybės atgavimo praėję daugiau, nei trys dešimtmečiai, pasikeitusios kartos, leidžia kelti klausimą, kaip šiandieninis jaunimas vertina (ir ar vertina) Sausio 13-osios įvykius, ir kokie tų įvykių atgarsiai dabar gyvi anuometinių aštuoniolikmečių atmintyje. Tuo domisi Vaidotas Burokas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Apie įkvėpimus muzikoje, istorinius kontekstus, plačius veiklos barus ir įkvepiantį meną - pokalbis antrąją laidos valandą.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Gudelevičius

Spaudos apžvalga.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia net du šiuo metu vykstančio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio filmus: „Kruvina nosis, tuščios kišenės“ ir „Paskutinės dienos prie jūros“.Knygų apžvalga.Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas mini savo 50-metį.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžia. Pokalbis su orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.Monikos Dirsytės performansas, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“ – neseniai baigė savo dvi savaites trukusias keliones po Lietuvą.Prasideda POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO.Sustoti dar urbanistinių procesų nepaliestame kieme ir patyrinėti vietą prieš pat jos išnykimą – tai Jaunimo teatro premjeros, teatrinės patirties „Kaip visur, kaip visi“ kūrėjų siekis užfiksuoti esamąjį Užupio laiką.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Šiandien Lietuvos kino teatruose Giedrės Žickytės filmo „Šuolis“ premjera.Knygų apžvalga.Baigiasi festivalis „Literatūrinės slinktys“Penkliolika metų nuo pat Klaipėdos koncertų salės įkūrimo jai vadovavo Danutė Žičkuvienė, kurią šiose pareigose pakeitė konkursą į direktoriaus vietą laimėjęs žurnalistas, renginių organizatorius Tadas Grabys.Pažvelgti į Estiją kviečia meno kritikas Vaidas Jauniškis, kuris atkreipia dėmesį į pilnas teatrų sales bei estišką švietimą.Šį savaitgalį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo sezono pradžią paskelbs Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera. Žvejų rūmų scenoje eksperimentuoti mėgstanti tarptautinė komanda papasakos žinomiausią meilės istoriją.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Švelninant karantiną nuo šiandien lankytojams duris atverti gali Lietuvos muziejai ir galerijos. Apie laukiančias parodas ir saugumo užtikrinimą kalbamės su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu, MO muziejaus direktore Milda Ivanauskiene ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriumi bei Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza.Ką tik įvykusios „Grammy“ apdovanojimų ceremonijos atgarsis – klasikos ir džiazo nominacijų nugalėtojai.Kino ir medijų erdvės „Planeta“ lange įrengta instaliacija „Projektorinė“ – pirmasis platesnio kino kultūros tyrimo Lietuvos regionuose etapas, kuriuo siekiama suskaičiuoti Lietuvos miestuose ir miesteliuose esančias kino rodymo erdves, atkreipti dėmesį į mąžtantį jų skaičių ir būklę bei aktualizuoti kultūrinį ir architektūrinį jų paveldą. Apie projektą pasakoja jo kuratorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.LRT KLASIKA antrus metus iš eilės bendradarbiauja su Lietuvos kompozitorių sąjunga ir pristato Geriausių praėjusių metų kūrinių 15-uką. Šiandien klausysimės Justės Janulytės kūrinio „Unanime“ ir kompozitorės pasakojimo apie jį.Valstybinio Čiurlionio kvarteto violončelininko Glebo Pyšniako muzikos pažinomo kelias iš Lietuvos jį vedė į Austriją, tačiau galiausiai grąžino atgal. Muzikas su džiaugsmu nardo po platų muzikos vandenyną, atlikdamas, kuruodamas įvairias programas, užkeldamas aukštą kamerinio muzikavimo kartelę. Pokalbis apie muziką ir kitus aistrą gyventi įskeliančius dalykus – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

„Oro taršos dalelės gali patekti net į mūsų smegenis ir sukelti lėtinius procesus, lemiančius daugybę ligų“, – sako biomedicinos mokslų daktarė Rūta Aldonytė. Daktaro disertaciją mokslininkė apsigynė Lundo universitete Švedijoje, turi kitos tarptautinės patirties. Šiuo laiku ji Lietuvoje, Valstybinio mokslo tyrimų instituto Inovatyviosios medicinos centre su kolegomis tiria, kaip oro tarša veikia gyvus organizmus ir kas padeda aplinką daryti sveikesnę. Anot biomedikės, kol trūksta dialogo tarp mokslininkų ir politikų, kovoje su oro tarša kalnus nuverčia piliečiai. Kalbina Giedrė Čiužaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Pandemija smarkiai koreguoja verslą. Pirmąją bangą įveikusios įmonės, per antrąją kovoja su gamyklose vis plintančiais koronaviruso židiniais. Pramonininkai įsitikinę, kad ne ką lengviau bus ir atslūgus pandemijai. Bijoma, kad trūks finansinės paramos. Tačiau kol vienos gamyklos balansuoja ant išgyvenimo ribos, kitos krauna pelnus, ieško naujų darbuotojų ir vos besuskaičiuoja naujus užsakymus. Išsamiau mūsų korespondentė Aina Mizgirdė iš Šiaulių.Naujųjų metų sutiktuvės, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitur pasaulyje, bus kitokios nei visais ankstesniais metais. Po tam tikrų kalėdiniam laikotarpiui taikytų sušvelninimų daugelio šalių vyriausybės ir vėl griežtina karantino režimą. Daug kur gyventojai 2021-uosius pasitiks ne tik atskirai, bet ir tiesiogiai nepamatys naujamečių fejerverkų.Kokiomis nuotaikomis Europoje ir kitur palydimi pandeminiai 2020-ieji ir pasitinkami ateinantys metai? Pasakoja LRT radijo bendradarbiai – su jais bendravo Lukas Kivita.Kaip Lietuvoje atsekami koronaviruso užkrato židiniai? MSG Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.Kas keisis nuo Naujųjų, jeigu tėvams reikės prižiūrėti namuose darželinukus ir pradinukus, jeigu jie mokysis nuotoliniu būdu?Valstybinio energetikos holdingo "Ignitis grupė" vadovai bus paskatinti itin dosniai. Už šių metų darbą jiems atiteks grupės akcijos už 200 tūkstančių eurų, tiek pat kasmet jie gali gauti iki kadencijos pabaigos. Tačiau buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas sako, kad čia ne viskas skaidru.Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Vis daugiau įmonių savo veikloje diegia automatizuotas sistemAs. Specialistai teigia, kad įdArbintas robotas užduotį atliks efektyviau nei žmogus, todėl neabejojama, kad ateityje dalis darbo vietų atiteks robotizuotoms sistemoms. Tad koks vaidmuo automatizacijos amžiuje teks žmogui? Pasakoja Rūta Nikitinaitė.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Šiandien bus išbandomas garsusis Londono simbolis - laikrodis Big Benas. Didžiojo Beno varpai skambės Naujiesiems metams. Beno, kuris jau daugiau kaip 150 metų yra viso, kas britiška, simbolis, varpai skambės Naujųjų metų išvakarėse. Tam ruošiantis, bandymai bus atliekami jau nuo gruodžio 29-osios. Garsusis laikrodis, kurio varpo dūžiai skamba per televizijos ir radijo transliacijas, nuo 2017-ųjų yra remontuojamas ir šiuo metu naudojamas tik ypatingomis progomis. Jis skambės gruodžio 31 dieną 12, 16, 21, 22 ir 23 val., o paskui – vidurnaktį, pasitinkant Naujuosius metus, paskelbė parlamentas. Pareiškime nenurodoma jokia ypatinga skambinimo 23 valandą prasmė. Tačiau vidurnaktį Briuselio laiku – 23 val. JK (sausio 1-ąją 1 val. Lietuvos) laiku – Britanija paliks Europos Sąjungos bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Pranešimą sveikino „Brexitą“ palaikanti žiniasklaida. „Didysis Benas gaus „Brexitui!“ – rašė bulvarinis leidinys „Daily Express“. Praėjusį kartą šis laikrodis mušė Paliaubų dieną lapkričio 11-ąją, per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pasakoja žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis.Savaitės komentaras. Autorė – Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Vitginija Būdienė.Ved. Rūta Kupetytė

Praėjusią parą Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 78-i žmonės. Tai didžiausias mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Virusas nusineša vis daugiau 50-59-erių metų žmonių gyvybes.Ar medikams lieka laiko pasirūpinti savo emocine sveikata? Kaip jie kovoja su nuovargiu? Kiek pasiteisino projektas MEDO?Ispanija ves registrą asmenų, kurie atsisakys skiepytis nuo COVID-19, o Švedija siūlo įstatymą, suteikiantį platesnius kovos su pandemija įgaliojimus.Valstybinio energetikos holdingo "Ignitis grupė" vadovai už darbą šiais metais bus paskatinti itin dosniai.Neringa iš Trakų perima Lietuvos kultūros sostinės vardą.Šiais metais vykdydami savo profesinę pareigą žuvo pusšimtis žurnalistų, pranešė už žiniasklaidos laisvę kovojanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Žurnalistai be sienų“.Ved. Paulius Šironas

Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimamsSausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“.Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai:Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius;Fizinių ir technologijos mokslų centro daktaras, fizikas teoretikas Audrius Alkauskas;Kauno technologijos universiteto profesorius, chemikas Vytautas Getautis.Ved. Simonas Bendžius.

Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks šeštadienį, skiepijimas prasidės sekmadienį. Pirmoji vakcinos siunta bus paskirstyta į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Pirmiausiai bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams. Minėtos grupės turėtų būti paskiepytos per pirmąjį metų ketvirtį. Vėliau, paskiepijus prioritetines grupes, vakcinuotis bus kviečiama visuomenė.Duomenų analitikai sako, kad žmonės parodė kaip reikia įvedinėti apribojimus. Mobilumas matuotas prekybos ir pramogų zonose, pateiktas skirtumas nuo sausio mėnesio vidurkio, kuris paimtas už bazinį.Seimas galutinai apsispręs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, lėšos numatomos ir pensijų augimui. Kitąmet senatvės pensijos didės vidutiniškai dešimtadaliu, nuo liepos 28-ių eurų pensija būtų mokama visiems vienišiems senjorams, ne tik našliams. Kitąmet dešimčia eurų – iki 70-ies eurų – didės vaiko pinigai, taip pat kils minimali alga. Seimas šiandien turėtų tvirtinti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Daugiausiai lėšų kitąmet ketinama skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, taip pat numatoma lėšų ir medikų, dirbančių su Covid-19 pacientais, priedams.Panevėžio ligoninė yra viena iš atraminių Lietuvos gydymo įstaigų, kovojančių su pandemija. Tačiau šios ligoninės medikai sako, kad vietoj kalėdinių atvirukų gavo pranešimus apie baudas, nes buvo panaikintos nemokamos vietos medikų automobiliams prie ligoninės. Keli Panevėžio Tarybos nariai bandė įrodyti miesto vadovams, kad keisti automobilių stovėjimo prie ligoninės tvarką ir bausti medikus dabar ne laikas.Prezidentas koronaviruso pandemijos problematiką aptarė su senjorų atsovais. Tarp aptartų klausimų – pandemijos valdymo priemonės, socialinės ir skurdo atskirties mažinimas, paslaugų ir pagalbos prieinamumas, senjorų pagalba sau. Kalbėta ir apie priemones, sprendžiant vienišumo problemą, sveikatos priežiūros, vakcinacijos bei kitus klausimus.Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ieško būdų kaip pagerinti vaistų poveikį gydant onkologines ligas. Nustatyta, kad ląsteles paveikus elektros laukais, jos tampa laidesnės, tad vaistų įsisavinimas pagerėja šimtais kartų. Poveikis elektros laukais, mokslininkų teigimu, galėtų būti taikomas ir vakcinacijoje. Pritaikymo ieškoma ir maisto pramonėje.Izraelyje nauja politinė krizė. Šalies parlamentas apie savo paleidimą paskelbė po to, kai ministro pirmininko Bianjamino Netanjahu valdančioji koalicija nepatvirtino biudžeto. Todėl per pora metų turės vykti jau ketvirti rinkimai.Ved. Madona Lučkaitė

Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 10 procentų abiturientų. Tuo metu šimtukų šįmet parašyta rekordiškai daug. Kaip karantino metu sekėsi laikyti brandos egzaminus? Kodėl šįmet egzaminus leista laikyti ir nepažangiems mokiniams? Kodėl mokytojai ir pedagogai vėl turėjo priekaištų užduočių autoriams?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai kalbės Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Penktadienį Seimas pritarė Valstybinio plėtros banko steigimui. Kėdainių rajone naktį avarijoje žuvo du žmonės. Seimas penktadienį priėmė naują Lobistinės veiklos įstatymą, juo įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi deklaruoti abi pusės. Pastarosiomis dienomis vairuotojai pastebėjo vasarą gana neįprastą vaizdą – į kelius išvažiavo barstytuvai. Rusija jau balsuoja dėl konstitucinių pataisų išankstiniame balsavime - šiandien balsuojama paštu ir rinkimų apylinkėse, formali balsavimo data – liepos 1-oji. Ved. Živilė Kropaitė.

Vis laisvėjant karantino sąlygoms, nuo šiandien atnaujinama sporto klubų, soliariumų ir tatuiruočių salonų veikla. Koronaviruso pandemija sukaustė visą pasaulį ir itin stipriai smogė turizmo sektoriui. To pasėkmes pajus ir Klaipėda. Švelnėjant karantinui, jau leidžiama grįžti į darbą, leidžiama pradėti veikti darželiams. Interviu su buvusia aplinkos viceministre Rasa Vaitkevičiūte, atsistatydinusia dėl skandalo, įteisinus medžioklę lankais. Kaip keisis darbdavio ir darbuotojo santykis po karantino? Kokie svarbiausi užsienio įvykiai mūsų laukia šią savaitę? Kokia šio ryto epidemiologinė padėtis bei kaip ją gali paveikti smarkiai švelnėjantis karantinas? Minint Tarptatinę muziejų dieną, jų atstovai džiaugiasi jau beveik mėnesį galintys priimti lankytojus. Tačiau tęsiantis karantinui tęsiasi ir papildomi iššūkiai. Pedagogų darbas per karantiną: Valstybinio Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Vilma Juzaitienė. Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras, orų ir spaudos apžvalgos. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

„Manau, kad tokiu emociškai sunkiu metu visuomenei ypač reikia teigiamų išgyvenimų – prisilietimo prie to, kas yra tvaru, amžina ir nekintama – būtent prie muzikos“, – sako Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija Dalia Kuznecovaitė, kalbėdama apie penktadienį planuojamą kvarteto akciją–koncertą iš Nacionalinės filharmonijos balkono. Taip pat laidoje – Šv. Florijono dienos minėjimas kartu su ugniagesiais gelbėtojais ir skambesiai iš Latvijos, mininčios Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kultūros publikacijų apžvalga.Apie užkrečiamųjų ligų protrūkius Europoje prieš kelis šimtus metų, priemones, kurios taikytos joms sustabdyti, ir maro epidemiją Klaidėdoje XVIII a. Pradžioje – pokalbis su Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos krypties doktorante Milda Kontrime.„Tos knygos, kurios parašytos ne pagal kanoną, jos svarbios ne dėl siužeto, o dėl to, ką jauteis jas skaitydamas, koks buvo santykis su jomis“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis. Tęsiame rubriką „Mano skaitiniai“.Filmų peržiūros trečiadieniais, o pokalbiai ketvirtadieniais – tokią virtualių renginių seriją, skirtą supažindinti su kino industrijos profesionalų darbu, pristato kino mokykla „Youngblood“ ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka. Pokalbis su renginių ciklo „Virtualūs kino susitikimai“ koordinatore, režisiere Marija Kavtaradze ir viena ciklo pašnekovių, prodiusere Klementina Remeikaite. Kaip, paskelbus karantiną, su iškilusiomis problemomis kovoja Lietuvos teatrai? Vieni kviečia į internetines spektaklių peržiūras, kiti siūlo virtualias edukacijas, treti repetuoja nuotoliniu būdu, kažkas paskelbia apie išankstinę sezono pabaigą. Apie teatrų gyvenimą karantino metu - Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Monika Saltonė; Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas ir teatro Vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė.Šią savaitę kūrėjai dar gali pateikti paraiškas stipendijoms. Kokios sąlygos ir kriterijai – pasakoja Kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza.Vedėja Austėja Kuskienė.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncerto „Muzikinės šypsenos“ įrašas iš Vilniaus kongresų rūmų. Programoje Davido Popperio, Camille‘o Saint-Saënso, Jeffrey‘io Agrelio, Alexandro Glazunovo, Georgo Friedricho Händelio, George‘o Gershwino, Rafaelio Mendezo, Wolfgango Sonntago ir Rimanto Giedraičio kompozicijos. Koncerto vedėjai – aktoriai Audrius Bružas ir Kirilas Glušajevas. 2 dalis. Ved. Gabija Narušytė.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncerto „Muzikinės šypsenos“ įrašas iš Vilniaus kongresų rūmų. Programoje Antonijaus Vivaldi, Raymondo Guiot, Pierre Maxo Dubois, Ferdinando Radecko, Erico Moraleso, Žilvino Smalio, Carlo Marios von Weberio kūriniai. Koncerto vedėjai – aktoriai Audrius Bružas ir Kirilas Glušajevas. 1 dalis.Ved. Gabija Narušytė.

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

LRT KLASIKOS studijoje apsilankę svečiai – Valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas, choro vadovas Vladas Bagdonas ir kompozitorius Mykolas Natalevičius – papasakojo apie Šv. Jokūbo festivalį ir jame skambėjusią premjerą - oratoriją „Piligrimas“. Kiek vėliau - Gustavo Mahlerio kūryba ir pasaulio muzikos garsai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Studijoje apsilankė vienas iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterių, smuikininkas Kristupas Keller, kuris papasakojo apie orkestro rengiamą edukacinę programą vaikams. Taip pat su muziku pasikalbėjome apie jo paties muzikines patirtis Lietuvoje, Slovėnijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Vėliau - italų kompozitoriaus, smuikininko virtuozo Niccolò Paganini muzika.

Kriminalinės policijos diena.Seimo komitetai šią savaitę toliau svarstys kitų metų biudžeto projektą. Sukanka penkeri metai, kai į Klaipėdos uostą įplaukė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas laivas – saugykla „Independence”. Kokių tarptautinių įvykių ir naujienų galime tikėtis šią savaitę?Valstybinio banko idėja. Verslo naujienos iš Čekijos. Prezidentas Gitanas Nausėda dėl remonto delsia kraustytis į prezidentinį kvartalą Turniškėse ir iki šiol gyvena nuosavame name. Kas yra viešasis interesas? Kaip technologijos keičia bažnyčią?BREXIT. Kokie sprendimai laukia? Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sprto apžvalga. Kaip rytą pradeda dizaineris, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius? Ką skaito keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus?L. Kojalos komentaras.Ved. Darius Matas.

Profesorius Valdas Rakutis pasakoja apie Polska Organizacja Wojskowa. Valstybinio perversmo bandymas Kaune 1919 metais. Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite ir GIRDĖSITE pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Festivalis „Trimito vasara” rengiamas jau ne pirmus metus, tačiau šiais metais jis įgauna naują pagreitį, veidą ir apimtis. Net išrankiausi pučiamųjų muzikos gerbėjai ras iš ko pasirinkti. Pučiamųjų orkestras žengia į bendrystę su kitais žanrais, plečia savo auditoriją – jungiasi su folkloru, džiazu ir Lotynų Amerikos ritmais. Taip gimė nauji šio festivalio projektai „TRIMITAS in FOLK“ , „TRIMITAS in JAZZ“ ir „PARKO MUZIKA: nuo Lotynų Amerikos ritmų iki Vienos valso“. Tiesioginiame KLASIKOS eteryje Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis ir vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas.

Ilgamečiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentui, vienam iš šio teatro įkūrėjų Stanislovui Domarkui – 80. Ambicingo jaunųjų atlikėjų trio „Claviola“ įrašai. Keletas arijų iš kroatų kontratenoro Maxo Emanuelio Cenčičiaus plokštelės „Neapolietiškos arijos“: XVIII a. Neapolio kompozitorių operų fragmentus solistas įrašė kartu su ansambliu „Il Pomo d‘Oro“. Paskutinį pusvalandį – prieš pusšimtį metų viso pasaulio eterius užkariavusio prancūzų lengvosios muzikos maestro Paulio Mauriat orkestro hitai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaite teigia nedavusi pažado premjerui Sauliui Skverneliui, kad jo teikta kandidatė į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaitė yra tinkama eiti šias pareigas. Su „valstiečių“ sąrašu į Klaipėdos merus kandidatuojantį Valstybinio jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų parėmusius verslininkus ne kartą lydėjo sėkmė, skelbia LRT tyrimas.Ar dėl naujos mokesčių reformos didėjo atlyginimai? Vyriausybė šiemet žadėjo, kad algos į rankas dėl reformos padidės 55 eurais.Kokios studijų galimybės Lietuvoje ir užsienyje? Paroda „Studijos 2019-ieji“. Prancūzų užsienio reikalų ministerija „nepriimtinu“ vadina Italijos vicepremjero susitikimą su Prancūzijos antvyriausybinio „geltonųjų liemenių“ judėjimo aktyvistais. Kokios galimos rizikos rinkimų laikotarpiu? Kodėl kanopiniai žvėrys šaltuoju metų laiku veržiasi ant kelių dangų?Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Sykį pasaulyje gyveno Vėjelis, labai mėgęs vieną žmonių miestą, kur nuo ryto iki vakaro skambėjo muzika. Tai buvo Trimito miestas. Ten žmonės mokėjo groti dailiais išraitytais instrumentais, ponais Pučiamaisiais.Diena Trimito mieste prasidėdavo taip: susirinkę aikštėje miesto gyventojai visi kartu skaitydavo muzikinius laikraščius. Taip, muzikinius! Juk puiku – visiems susitikti ir pasikalbėti muzikos garsais, ar ne?Bet vieną žiemos dieną nutiko keistas dalykas…Apie muzikinę pasaką „Trimito miestas“ pokalbis su režisiere ir scenarijaus autore Birute Mar, vyr. dirigentu Ugniumi Vaiginiu ir Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovu prof. dr. Antanu Kučinsku.Ved. Marius Šinkūnas.

„Muzikinis pastišas”: kompozitoriaus Jono Švedo 110-osios gimimo metinės. „Tai – paprastai nepaprasta asmenybė”, – prisiminimais apie savo dėstytoją, kompozitorių, muziką, instrumentų tobulintoją prof. Joną Švedą dalinasi humanitarinių mokslų daktaras, dviejų knygų apie J. Švedą autorius prof. Algirdas Vyžintas. RT KLASIKOS studijoje taip pat apsilankys ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros vedėja prof. Lina Naikelienė, dabartinė katedros vedėja, kanklininkė Aistė Bružaitė ir Valstybinio ansamblio „Lietuva” vadovas Giedrius Svilainis. Minėdami J. Švedo 110-ąsias gimimo metines su svečiais kalbėsimės apie J. Švedo palikimą ir idėjų tęstinumą. Antroje laidos dalyje klausysimės stilių muzikos samplaikų. Ved. Gerūta Griniūtė.

„Muzikinis pastišas”: kompozitoriaus Jono Švedo 110-osios gimimo metinės. „Tai – paprastai nepaprasta asmenybė”, – prisiminimais apie savo dėstytoją, kompozitorių, muziką, instrumentų tobulintoją prof. Joną Švedą dalinasi humanitarinių mokslų daktaras, dviejų knygų apie J. Švedą autorius prof. Algirdas Vyžintas. RT KLASIKOS studijoje taip pat apsilankys ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros vedėja prof. Lina Naikelienė, dabartinė katedros vedėja, kanklininkė Aistė Bružaitė ir Valstybinio ansamblio „Lietuva” vadovas Giedrius Svilainis. Minėdami J. Švedo 110-ąsias gimimo metines su svečiais kalbėsimės apie J. Švedo palikimą ir idėjų tęstinumą. Antroje laidos dalyje klausysimės stilių muzikos samplaikų. Ved. Gerūta Griniūtė.

LRT radijo pokalbių laidoje lankosi Valstybinio choro „Vilnius” vyriausias dirigentas Artūras Dambrauskas. Koks buvo Artūro kelias į muziką, kokia yra darbo su chorais specifika, kaip Dambrauskas vertina dabartinę Lietuvos muziką? Su Artūru Dambrausku kalbasi Valentinas Mitė.

Ūkio naujienos. Rimos Juozapavičienės ir Aleksandro Jegorovo šeima iš Rokiškio rajono Skemų kaimo netradicinį paukščių ūkį derina su verslu mieste. Valstybinio bedugnio ežero likimas svarbesnis vietos gyventojams nei valstybei. Ką nuveikė Južintuose gyvenanti Laimutė Sipovičienė siekdama išgelbėti ežerą nuo pelkėjimo. Ved. Rūta Katkevičienė.

Ūkio naujienos. Rimos Juozapavičienės ir Aleksandro Jegorovo šeima iš Rokiškio rajono Skemų kaimo netradicinį paukščių ūkį derina su verslu mieste. Valstybinio bedugnio ežero likimas svarbesnis vietos gyventojams nei valstybei. Ką nuveikė Južintuose gyvenanti Laimutė Sipovičienė siekdama išgelbėti ežerą nuo pelkėjimo. Ved. Rūta Katkevičienė.

Su Indre Trakimaite Šeškuviene, Valstybinio turizmo departamento vadove, kalbamės, kodėl tapo madinga keliauti po Lietuvą, kas sustiprina meilę savo šaliai ir paskatina į ją pažvelgti kitomis akimis, kokios vietinio turizmo naujovės ir įdomybės, kur veda gastronominio turizmo keliai. Vedėja Inga Ramoškaitė.

Su Indre Trakimaite Šeškuviene, Valstybinio turizmo departamento vadove, kalbamės, kodėl tapo madinga keliauti po Lietuvą, kas sustiprina meilę savo šaliai ir paskatina į ją pažvelgti kitomis akimis, kokios vietinio turizmo naujovės ir įdomybės, kur veda gastronominio turizmo keliai. Vedėja Inga Ramoškaitė.

Laidoje viešės II Juozo Pakalnio vardo tarptautinio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso organizatoriai ir dalyviai: konkurso idėjos autorius, LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, obojininkas prof. Robertas Beinaris, LMTA lektorius, LNSO trombonininkas Marius Balčytis, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis ir LMTA absolventas, trombonininkas Martynas Bražas. Klausysimės pučiamųjų muzikos. Taip pat minėsime Lietuvos radijo gimimo dieną ir mėgausimės Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro atliekamais kūriniais.

Laidoje viešės II Juozo Pakalnio vardo tarptautinio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso organizatoriai ir dalyviai: konkurso idėjos autorius, LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, obojininkas prof. Robertas Beinaris, LMTA lektorius, LNSO trombonininkas Marius Balčytis, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis ir LMTA absolventas, trombonininkas Martynas Bražas. Klausysimės pučiamųjų muzikos. Taip pat minėsime Lietuvos radijo gimimo dieną ir mėgausimės Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro atliekamais kūriniais.

„Radijo popietė“: kaip sukurti sėkmingą lietuvišką prekės ženklą?Praėjusią savaitę pasirodė antrasis leidinio „Created in Lithuania“ numeris. Čia galime susipažinti su naujos kartos lietuviško dizaino prekiniais ženklais.Žurnalas siekia pradėti diskusiją apie Lietuvos kūrėjų identitetą bei jų išskirtinumą pasauliniame kontekste. Tad kokie tie naujos kartos dizainerių išskirtiniai bruožai ir kaip sukurti sėkmingą lietuvišką prekės ženklą? Popietės studijoje kūrėjos Miglė Jonušaitė ir Rūta Lapienytė papasakos su kokiais iššūkiais naujų produktų kūrėjai Lietuvoje susiduria begalinės pasiūlos iš viso pasaulio laikais. Prie pokalbio taip pat prisijungs ir leidinio „Created in Lithuania“ iniciatorė Živilė Diawara bei jo kūrybos vadovė Marija Pulokaitė.Dar laidoje aptarsime, kaip pasirinkti legalų kelionių organizatorių, kokių atsargumo priemonių imtis, jei keliaujate savarankiškai ir ką daryti, jeigu pasimetė bagažas? Artėjant atostogų sezonui su Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėju Tadu Ženteliu pasikalbėsime apie tai, kaip pasiruošti kelionei.

„Radijo popietė“: kaip sukurti sėkmingą lietuvišką prekės ženklą?Praėjusią savaitę pasirodė antrasis leidinio „Created in Lithuania“ numeris. Čia galime susipažinti su naujos kartos lietuviško dizaino prekiniais ženklais.Žurnalas siekia pradėti diskusiją apie Lietuvos kūrėjų identitetą bei jų išskirtinumą pasauliniame kontekste. Tad kokie tie naujos kartos dizainerių išskirtiniai bruožai ir kaip sukurti sėkmingą lietuvišką prekės ženklą? Popietės studijoje kūrėjos Miglė Jonušaitė ir Rūta Lapienytė papasakos su kokiais iššūkiais naujų produktų kūrėjai Lietuvoje susiduria begalinės pasiūlos iš viso pasaulio laikais. Prie pokalbio taip pat prisijungs ir leidinio „Created in Lithuania“ iniciatorė Živilė Diawara bei jo kūrybos vadovė Marija Pulokaitė.Dar laidoje aptarsime, kaip pasirinkti legalų kelionių organizatorių, kokių atsargumo priemonių imtis, jei keliaujate savarankiškai ir ką daryti, jeigu pasimetė bagažas? Artėjant atostogų sezonui su Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėju Tadu Ženteliu pasikalbėsime apie tai, kaip pasiruošti kelionei.

Priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, jau kitais metais socialinio draudimo įmokas mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Suvienodinamos „Sodros“ įmokos visiems savarankiškai dirbantiesiems. Šalyje kitais metais paskelbta 10 mažųjų kultūros sostinių. Rietavo sav. Tverų miestelis bus viena iš jų. Kaip 2018 m. savo miestelį, seniūniją bei bendruomenes ketina įdomiai pristatyti, supažindinti su nuveiktais darbais aktyvūs vietos gyventojai, kultūros darbuotojai?

Priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, jau kitais metais socialinio draudimo įmokas mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Suvienodinamos „Sodros“ įmokos visiems savarankiškai dirbantiesiems. Šalyje kitais metais paskelbta 10 mažųjų kultūros sostinių. Rietavo sav. Tverų miestelis bus viena iš jų. Kaip 2018 m. savo miestelį, seniūniją bei bendruomenes ketina įdomiai pristatyti, supažindinti su nuveiktais darbais aktyvūs vietos gyventojai, kultūros darbuotojai?

Pasaulinė sveikatos organizacija šiuos metus skiria kovai su depresija. Specialistų teigimu, psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje yra vienas geriausių Europoje, tačiau ar mes šiuo privalumu pasinaudojame? Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės pavaduotojas, gydytojas psichiatras Mindaugas Rusteika sako, kad nors psichikos sutrikimai ir jų gydymas vis dar yra stigmatizuojami, pacientai noriai priima ir net reikalauja tokios pagalbos. Kita tema – donoro kortelė ir neatlygintina organų donorystė. Nuo 2000-ųjų metų sutikimą tapti organų donorais Lietuvoje pareiškė daugiau nei 25 tūkstančiai savanorių. Per šį laiką tik penkių iš jų organai buvo persodinti kitiems pacientams. Nepaisant to, nuo donoro kortelės įsigijimo žmonės dažnai atgraso nepagrįstos baimės. Šiuos mitus griausime kartu su laikinai Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pareigas vykdančia Audrone Būdziuviene.

Pasaulinė sveikatos organizacija šiuos metus skiria kovai su depresija. Specialistų teigimu, psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje yra vienas geriausių Europoje, tačiau ar mes šiuo privalumu pasinaudojame? Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės pavaduotojas, gydytojas psichiatras Mindaugas Rusteika sako, kad nors psichikos sutrikimai ir jų gydymas vis dar yra stigmatizuojami, pacientai noriai priima ir net reikalauja tokios pagalbos. Kita tema – donoro kortelė ir neatlygintina organų donorystė. Nuo 2000-ųjų metų sutikimą tapti organų donorais Lietuvoje pareiškė daugiau nei 25 tūkstančiai savanorių. Per šį laiką tik penkių iš jų organai buvo persodinti kitiems pacientams. Nepaisant to, nuo donoro kortelės įsigijimo žmonės dažnai atgraso nepagrįstos baimės. Šiuos mitus griausime kartu su laikinai Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pareigas vykdančia Audrone Būdziuviene.

Tai, kad Lietuvoje galima paragauti ką tik iš židinio ištraukto visų pamėgto deserto šakočio, mūsų nestebina. Bet gal stebina tai, kad šis skanėstas pateko į Gineso rekordų knygą? O Briuselyje buvo pristatytas kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais gaminiais, beje, sulaukęs gausių aplodismentų.Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokomi užsieniečiai šio lietuviško švenčių stalo pasididžiavimo kepimo paslapčių, dalijamasi receptais. Taip pat veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas pasaulio rekordas – įspūdingas 3,72 m aukščio šakotis. Nors tiksliau pasakyti galėtų nenuilstantis rekordų puoselėtojas verslininkas Romualdas Spulis.Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuojamuose geriausių Lietuvos gastronominių projektų dešimtuko rinkimuose pirmoje vietoje puikavosi Lietuvos vizitinė kortelė – šakotis.Anot direktorės Jurgitos Kazlauskienės, lietuviai yra kūrybingi ir visada stebina savo meile ir atsidavimu darbui bei pomėgiams.

Tai, kad Lietuvoje galima paragauti ką tik iš židinio ištraukto visų pamėgto deserto šakočio, mūsų nestebina. Bet gal stebina tai, kad šis skanėstas pateko į Gineso rekordų knygą? O Briuselyje buvo pristatytas kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais gaminiais, beje, sulaukęs gausių aplodismentų.Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokomi užsieniečiai šio lietuviško švenčių stalo pasididžiavimo kepimo paslapčių, dalijamasi receptais. Taip pat veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas pasaulio rekordas – įspūdingas 3,72 m aukščio šakotis. Nors tiksliau pasakyti galėtų nenuilstantis rekordų puoselėtojas verslininkas Romualdas Spulis.Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuojamuose geriausių Lietuvos gastronominių projektų dešimtuko rinkimuose pirmoje vietoje puikavosi Lietuvos vizitinė kortelė – šakotis.Anot direktorės Jurgitos Kazlauskienės, lietuviai yra kūrybingi ir visada stebina savo meile ir atsidavimu darbui bei pomėgiams.

Šį kartą laidoje - apie smurtą darbe, apie skausmo problemą. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie baimę.Laidos pašnekovai - Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas, vaikų ir paauglių psichatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.

Šį kartą laidoje - apie smurtą darbe, apie skausmo problemą. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie baimę.Laidos pašnekovai - Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas, vaikų ir paauglių psichatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.