Podcasts about kaip lietuvoje

Kaip Lietuvoje gyvena atvykusios arba čia gimusios įvairių tautų moterys? Su kokiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais iššūkiais jos susiduria? Apie šiandien vyksiančią diskusiją kalbėsime su organizacijos „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite.Daugiau kaip pusę amžiaus Miunchene vyksta tarptautinė amatų mugė. Pirmą kartą specialiąją juvelyrikos meno parodą „Schmuck“ kuruoja Lietuvos atstovė. Tai menotyrininkė, tarptautinių parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis tiesiogiai iš Miuncheno.Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaroma astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“. Dar vaikystėje kosmosu susižavėjęs panevėžietis dabar fiksuoja tolimas Visatos platybes iš savo paties sukonstruotos observatorijos. Joje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės knyga „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“. Autorė šioje knygoje parodo itin margą kolektyvinį miesto valdžios portretą, atskleidžia įvairius savivaldos funkcionavimo laikinojoje sostinėje aspektus ir pokyčius per tuos dvidešimt metų, kai Kaunas buvo laikinąja sostine. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.„Lietuvoje liaudies yra daugiau negu tautos“, – sako aktorius, skaitovas, kalinių ir apleistų vaikų organizacijų įkūrėjas Česlovas Stonys, kurio gyvenime, kaip ir Lietuvos istorijoje, yra įvairių epizodų. Apie praėjusį laiką ir gyvenimą – prieštaringą, sudėtingą, apie prasmės paieškas ir padorumo sąvoką šiandien – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

84-erių Mėčius Razminas iš Kelmės rajono teismui apskundė medikų sprendimą nebeleisti vairuoti, nes jam įtaria demenciją. Mėčius sako, kad, praradus tiesę vairuoti, jo gyvenimas sužlugo. Mėčius siūlo regionuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką leisti vairuoti tik jų rajone. Ar pritartumėte tokiai idėjai – leisti kaimuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką vairuoti tik jų rajono teritorijoje?25-erių Adas Juška iš Radviliškio rajono jau 7 mėnėsius riedlente keliauja aplink Europą. Kaip jam sekasi tai daryti?Kaip Lietuvoje gyvena kurtieji?Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Žmogaus Teisių Teismas neseniai konstatavo: Lietuvos teisėsauga netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos vaikų namuose. Tuo metu Klaipėdoje iš kalėjimo paleistas prievartautojas vėl išžagino moterį.Kaip Lietuvoje ginamos seksualinės prievartos aukos, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Vilniaus universiteto Sociologijos katedros docentas, kriminologas Simonas Nikartas, DELFI specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius, generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Režisierus Tomas Vengris pristato savo antrąjį ilgametražį filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.Suomių reperis Marko Vuoriheimo-Signmark tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje duris atveria Šedevro kambarys, kuriame lankytojai vienumoje susitiks su genialaus XVII a. portretisto Franso Halso kūriniais.Kaip Lietuvoje saugomi monumentalūs vitražo darbai ir ar apskritai žinome, kiek jų Lietuvoje turime?LRT KLASIKOS eteryje tęsiame pažintį su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šįkart pristatome parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę.Savaitgalį Rygoje vyko „Baltijos šokio platforma“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušros Kaminskaitė apžvelgia cirko komandos iš Belgijos „Be Flat“ Lietuvoje rodytą kūrybą.Sostinėje ketvirtadienį prasideda šeštasis Vilniaus šviesų festivalis.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos trupių kuria tvaresnio teatro metodiką ir į ekologiškumą šiame mene siekia pažvelgti iš esmės.Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.Kaip Lietuvoje nuo piratavimo apsaugomos elektroninės knygos ir kaip tokių knygų apsaugos priemonės keičia jų skaitytojų patirtį?Ar į Kultūros ministerijai priklausančius muziejus ir šiemet sugrįš tradicija paskutinį sekmadienį juos lankyti nemokamai?Kiek Lietuvoje pažįstama paleistiniečių literatūra?Rašytojo, skaitymo ambasadoriaus Justino Žilinsko iniciatyva Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienis vyksta, renginys „Tėti, pasakityk mums!“.Ved. Marius Eidukonis

Dėl karo tylus Betliejus: vietoje prakartėlės - griuvėsiuose gulintis kūdikis.Rusija apšaudė skirtingus UA regionus. Izraelio kariuomenė tęsia operacijas Gazoje.Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: raginu atrasti, tai kas mus vienija ir įsiklausyti vienam į kitą.Lieka vos kelios valandos, kai daugybė šeimų Lietuvoje susės prie šventinio Kūčių stalo.Kaip Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai priima Kūčių tradicijas?Dviems kunigams pareiškus, kad per šias Kūčias nereikėtų pasninkauti, etnologai svarsto, ką tokia mintis galėtų reikšti?Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Pasaulio naujienų apžvalgoje apie prestižinių pramogų pasaulio Jungtinėse Valstijose apdovanojimų EGOT klubą ir naują jo narę Violą Davis bei prasidėjusį Venecijos karnavalą, jo ištakas ir reikšmę.LRT KLASIKOS eteryje Pasaulinės radijo dienos proga ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo kūrinius atliks Darius Mažintas.Menų agentūra „ART Scape“ kviečia į solidarumo su Turkija ir Sirija vakarą.Pokalbis su alytišku Zenonu Anušausku, kolekcionuojančiu senovinius lempinius radijo imtuvus.Prisimenant Nacionalinės dailės galerijos projektą „Kažkoks keistas menas“, išleistas moksleivių rengtos parodos „O kur žmonės?“ katalogas.Kaip Lietuvoje kūrėsi pirmosios privačios radijo stotys? Pokalbis su radijo stoties „Radiocentras“ vienu iš įkūrėju ir buvusiu direktorium Gintautu Babravičiumi.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Kaip Pasaulinę radijo dieną pasitinka radijo žurnalistai Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

LRT RADIJO mokslo rubrikoje – pokalbis su Vokietijoje gyvenančia mokslininke Inga Gaižauskaite, kuri kartu su devynių šalių mokslininkais, kiek europiečiai yra solidarūs ir linkę padėti vieni kitiems?Yra tėvų, kuriems išgyvenant sudėtingą gyvenimo etapą, galvą glosto tik kirpėjas, už rankos laiko tik manikiūrininkė, o širdies dūžių klausosi tik kardiologas. Kitaip tariant – jie neturi draugo, kuris išklausytų, palaikytų ar tiesiog būtų šalia, kai to reikia labiausiai. Mažinti tėvų patiriamą vienišumo jausmą ir padėti jiems išgyventi sudėtingą gyvenimo etapą. To siekia emocinės paramos programa „Drauge“.Vilniuje atidarytas „Ukreate Hub“ – centras, skirtas į Lietuvą persikėlusių aktyvių ukrainiečių pilietinės visuomenės atstovų (mokytojų, akademikų, intelektualų, žurnalistų ir kultūros veikėjų) tinklui įgalinti.Pokalbis su Vilte Novikovaite, kuri Tanzanijoje Loliondo kaimo vaikus mokė anglų kalbos ir padėjo kurti mokyklą.Ved. Rūta Kupetytė

„Ištisus dešimtmečius, tiek būdamas kardinolas Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas, tiek Benediktas XVI, Josephas Ratzingeris nustatinėjo teologinių diskusijų Bažnyčioje taisykles, brėžė aiškias ribas ir drausmino tuos, kurie jas peržengdavo. Jis nedvejodamas gynė savo teologines pozicijas ir santūriai interpretavo Vatikano II Susirinkimą, išlaisvinusį šiuolaikinio katalikų atsinaujinimo jėgas. Dėl to jis pelnė doktrinos prievaizdo reputaciją, buvo vadinamas „Panzerkardinal“ arba „Dievo rotveileriu".Nepaisant to, Benediktas XVI bus prisimenamas kaip reformatorius. Kodėl? Būtent jo drąsus ir istorinis sprendimas 2013 m. atsistatydinti iš popiežiaus pareigų sukėlė tikrą žemės drebėjimą klerikalinės galios menėse. Tačiau tikrasis jo atsistatydinimo palikimas buvo dvejopas: jis ir reformavo popiežiaus tarnystę, ir atvėrė kelią Pranciškaus pontifikatui. Benedikto atsistatydinimas buvo dramatiškas žingsnis popiežystės demistifikavimo link, kurį tęsė Pranciškus, senąjį monarchinį popiežiaus valdymo stilių pakeisdamas tarnaujančios popiežystės modeliu.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Kaip Lietuvoje dar sovietmečiu buvo pogrindžio sąlygomis išleistas ir tarp tikinčiųjų keliavo tuometinio kardinolo Josepho Ratzingerio „Krikščionybės įvadas“, prisiminimais pasidalins vienas knygos vertėjų ir redaktorių Vytautas Ališauskas.Benedikto XVI-ojo mirties ir laidotuvių atgarsiai pasaulio katalikų spaudoje - Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Norvegijoje prieš kelias dienas sulaikytas įtariamas rusų šnipas, apsimetęs Brazilijos mokslininku rugsėjo pabaigoje dalyvavo Lietuvoje organizuotoje hibridinėms grėsmėms skirtoje konferencijoje, skelbia Norvegijos žiniasklaida. Greičiausiai šią konferenciją organizavo Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro, tačiau su jo atstovais mums nepavyko susisiekti.Prieštaringai vertinama Rusijos žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir politinė veikėja Ksenija Sobčiak – yra Lietuvoje. Tai pareiškė Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Lietuvos sieną Sobčiak kirto pateikusi Izraelio pasą, todėl ir buvo įleista. Darius Jauniškis sako neturintis duomenų, kad Sobčiak keltų grėsmę Lietuvos saugumui.Kaip Lietuvoje ruošiamės naujai nelegalios migracijos bangai iš Kaliningrado? Lenkija mano, kad tokia grėsmė labai reali ir svarsto pasienyje su Kaliningradu dėl to statyti sieną.Kaip Švedijai sekasi kalbėtis su Turkija, kad ši pritartų jos stojimui į NATO?Tūkstančiai žmonių Irane vėl išėjo į gatves. Irano saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus gimtąjame Mahsos Amini mieste - Sakeze, kuriame buvo minima 40-oji gedulo diena. Protestai Irane kilo po merginos žūties rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po to, kai moralės policija ją suėmė už tariamą griežto šiitiškoje respublikoje taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą. Apie situaciją šioje šalyje su Teherane gyvenančia lietuve.Vilniuje pirmą kartą surengta mokslinė konferencija „Ginklo sesės. Europos moterys ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius sako , kad Lietuvoje moterų partizanių tema tyrinėta menkai, bet dabar bandoma taisyti situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės ir kodėl dalis saugomų teritorijų yra ūkinės paskirties? Kaip miškų rekreacinis potencialas pritaikytas švietimo ir sveikatos sistemose Europos šalyse – ir kaip jis tampa nemedieninės ekonomikos pagrindu? Koks yra Lietuvos miškų gydomasis ir ekonominis potencialas, ir kodėl verta neskubėti kirsti savo miško? Kokie principai buvo išgryninti Nacionalinio miškų susitarimo metu ir kokius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, siekiant įgyvendinti europinio biologinės įvairovės plano nuostatas? Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Rubrika „Civilis klausia“. Rengia „Locked N‘ Loaded“ narys Mantas Vilimas.Paskutinė diena deklaruoti pajamas už praėjusius metus. Komentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.Prasideda širdies nepakankamumo savaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo grupės vadovė.Kaip jūs elgsitės, visiškai panaikinus Covid-19 pandemijos reikalavimus?Klausytojų skambučius komentuoja infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.Degalai Lietuvoje gaminami jau ne iš rusiškos naftos. Mažeikių įmonė „Orlen Lietuva“ perdirba arabišką naftą. Nors gamykla sovietmečiu statyta perdirbti tik rusišką Urals tipo naftą. Kaip sekėsi pereiti prie kitokios naftos, kiek iš jos galima pagaminti dyzelino ir benzino, „Verslo laikas“ šiandien klausia „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros.Minima lenkų išeivių diena. Kaip Lietuvoje laikosi didžiausia lenkų tautinė mažuma? Studijoje Aleksandras Radčenko ir Lenkų diskusijų klubo narė Kamilija Stroll.Savivaldybės ukrainiečių vaikams organizuoja įvairų ugdymą. Vienos ukrainiečius integruoja į lietuviškas klases, kitos suteikia klases mokiniams, šie mokosi nuotoliniu būdu , jungdamiesi su savo klasėmis Ukrainoje. Kai kuriose mokyklose pusė pamokų vyksta su mokytoju, kitos per nuotolį.Druskininkų savivaldybė kaip patys sako savivaldybės vadovai įsteigė ukrainiečiams mokyklą.Išsamiau Rūa Ribačiauskienė.Ved. Edvardas Kubilius

Nepaisant puoselėtų draugiškų santykių, Izraelis pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokių kitų veiksmų imtasi ir kokios kitos esminės temos sulaukia daugiausiai dėmesio Izraelyje šiuo metu? Apie tai pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Živile Avital Juonyte.Naujausios informacijos apie karo Ukrainoje eigą dažnai žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Detaliai kasdien savo paskyroje įvykius aprašo vertėjas Marius Burokas. Kaip jį paveikė Putino pradėtas karas prieš demokratišką šalį? Kaip atsirenka tinkamą ir patikimą informaciją?Šiandien pasaulis mini prieš kelis dešimtmečius įvykusios Černobylio AE katastrofos metines. Tačiau radiacija ir su ja susijusiu pavojumi susirūpinta ir tada, kai Rusijos kariuomenė atakavo bei užėmė dalį Ukrainos atominės energetikos objektų. Kokią padėtį po rusų pasitraukimo iš Černobylio rado tarptautinės agentūros TATENA ekspertai? Kokios baimės pagrįstos, o kokios tėra mitai? Kaip Lietuvoje vyksta Ignalinos AE uždarymo darbai? Pokalbis su Ignalinos AE vadovu Audriumi Kamienu, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas ir KTU mokslo grupės „Radiacinė ir medicinos fizika“ pagrindinė tyrėja, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesore Diana Adliene.Nors verslu visuomenė pasitiki labiau nei valdžios institucijomis, rodiklis išlieka žemas. Beveik pusė visuomenės nepasitiki nei valdžia, nei verslu, nei kitomis institucijomis. Kas lemia tokią poziciją? Kaip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą? Pokalbis su tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generaline direktore Dovile Končak, verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu, bei teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertu Dovydu Vitkausku.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Kultūrinės spaudos apžvalga.Socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, kuria sostinės pedagogai galimai išreiškia palaikymą Rusijos karinei agresijai Ukrainoje bei skleidžia Rusijos propagandą, Vilniaus savivaldybės žinia visuomenei – tokie ugdymo įstaigų darbuotojai negali dirbti mokyklose. Domisi Karina Metrikytė.Išrinktos geriausios 2021 m. verstinės knygos. Visų trijų kategorijų – grožinės, negrožinės bei vaikų ir jaunimo literatūros – laimėtojus apžvelgs projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas.Vilniuje prasideda Meninių akcijų savaitė. Įvairiose sostinės vietose vyksiantys meniniai veiksmai kvies permąstyti laisvos visuomenės idėją, gilinti supratimą apie žodžio laisvę ir jos atsakomybę, psichologinę sveikatą, lytinį švietimą, lygiavertes LGBTQ+ teises.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiais kūriniais ir kviečia į paskutiniąją pažintį. Tai – Rasos Grybaitės grafinė novelė „Grybo auksas“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Ukrainos meno skverą Venecijos bienalėje, Prancūzijos rinkimus komiksuose ir karikatūrose bei knygų miestelį Ispanijoje.Venecijos meno bienalėje geriausiu nacionaliniu paviljonu išrinktas D. Britanijos paviljonas ir jam atstovaujanti menininkė Sonia Boyce. Kokie menininkai ir jų atstovaujamos šalys dar pastebėti 59-ojoje Venecijos meno bienalėje ir kokią žinutę jie siunčia?Jau beveik du mėnesius Vilniuje ir Kaune vyksta savaitgalio dienos stovyklos Ukrainos vaikams. Prie šios iniciatyvos įgyvendinimo prisijungė ir ukrainietė Polina Stasyuk. Kaip Lietuvoje esančioms ukrainiečių šeimoms sekasi integruotis mūsų šalyje?Muzikinės Domanto Razausko naujienos, kuriose – „Little North“, „Trio Sr9“ ir Fergus McCreadie naujausi albumai.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Naujausią informaciją apie karą Ukrainoje apžvelgia užsienio naujienų redaktorius.Kiek svarbios Vakarų paskelbtos sankcijos ir įsipareigojimas tiekti ginkluotę šalį ginančioms ukrainiečių pajėgoms? Kokių ateities scenarijų galime sulaukti.Į situaciją reaguoja Lietuvoje veikiantys verslai. Vis daugiau bendrovių skelbia stabdančios rusiškų ir baltarusiškų prekių importą ar nutraukiančios eksportą į šias rinkas.Lietuvą pasiekė pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos. Kaip Lietuvoje bus ir jau yra organizuojamas pasitraukusių iš karo veiksmų zonos žmonių priėmimas?Rusijai užpuolus Ukrainą, grėsmė kilo ir šalies kultūros bei meno vertybėms. Kaip jas siekiama apsaugoti?Ved. Darius Matas

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė siūlys gyventojams laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui.„Korupcijos žemėlapis 2021“rodo, kad korupcijos kaip aktualios problemos vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Kaip iš stagnacijos išjudinti šios problemos sprendimą?Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 40 užsienio lietuvių.Kaip Lietuvoje ir kitose šalyse bandoma pritraukti gydytojų į regionus?Ukraina savo naujoje turizmo kampanijoje ragina turistus išlikti ramiais ir aplankyti šalį. Ar mūsų turistai dabar ryžtasi vykti į Ukrainą?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip, likus savaitei iki Kalėdų, šventėms ruošiasi lietuviai? Ar daug jų išvyksta apsipirkti į Lenkiją?Sparčiai plintant omikron atmainai, šalys įveda daugiau ribojimų. Kokia situacija Pietų Afrikoje, kur atmaina pirmą kartą buvo aptikta?Kaip Lietuvoje sekasi integruotis iš Afganistano atskraidintiems lietuvių kariams talkinusiems vertėjams?Netrukus į kosmosą turėtų pakilti galingiausias iki šiol Džeimso Vebo teleskopas.Eidamas 65-uosius metus, mirė žurnalistas Valentinas Mitė.Ved. Karolina Panto

Kaip Jungtinėms Valstijoms sekasi suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip vertinamas netikėtas šalies susitarimas su Kinija dėl klimato kaitos? Apie šias ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė JAV Agnė Kairiūnaitė Albright.„Keturi milijonai“: Į Daniją išvykusi Reda Mieldažytė čia sukūrė šeimą, moko lietuvių kalbos, dirba vertėja bei medicinos seserimi ligoninėje. Urtės Korsakovaitės pokalbis su pašnekove apie gyvenimą Danijoje bei darbą ligoninėje per pandemiją.Netrukus į kosmosą turėtų būti iškeltas galingiausias pasaulyje Džeimso Vebo (James Webb) teleskopas. Jis turėtų padėti dar geriau pažinti Visatą, žvaigždžių formavimąsi ir atsakyti į klausimus, ar kitur gali egzistuoti gyvybė. Ko mokslininkai tikisi iš šio teleskopo ir kodėl jo paleidimas iki šiol buvo atidėtas tiek daug kartų?Kaip Lietuvoje pavyksta užtikrinti gyvūnų gerovę? Ar gyvūnams ir gamtai nežalingas maistas - netolima ateitis? Pokalbis su nevyriausybinėmis organizacijomis ir aktyvistais.Ved. Karolina Panto

Lietuvoje ir toliau fiksuojant vis didesnius naujų COVID-19 atvejų skaičius, Vyriausybėje vyksta neformali ministrų diskusija dėl prievolės dėvėti kaukes uždarose patalpose. Premjerės teigimu, tam greičiausiai reikės įvesti karantiną.Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarsto galimus alkoholio kontrolės pakeitimus. Vienas iš valdančiųjų siūlymų – prailginti alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais iki 20-os valandos, taip pat aštuoniolikmečiams ir devyniolikmečiams leisti vartoti iki 15-os procentų stiprumo alkoholį, taip pat numatyta reklamos suvaržymų atlaisvinimas.JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ Vilniuje atidarė biurą. Įmonė iki 2023 metų pradžios Lietuvoje ketina įdarbinti 200 programinės įrangos inžinierių ir aukštos kvalifikacijos programuotojų. Kokių investicijų tikimasi Lietuvoje artimiausiu metu?Kaip Lietuvoje priminata diena be automobilio. Minint Tarptautinę dieną be automobilio, gyventojai buvo kviečiami mašinas palikti namie, kai kuriose savivaldybėse viešuoju transportu galima keliauti nemokamai, miestai centrines gatves skirs pėstiesiems ir dviratininkams.Vokietijos kanclerė Angela Merkel per vieną retų savo pasirodymų rinkimų kampanijos renginiuose agitavo už Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos kandidatą į kanclerio postą Arminą Laschetą, vadindama jį stiprios ekonomikos ir saugių darbo vietų garantu.Ved D. Matas

Šiandien kalbėsime apie mūsų gebėjimą susidoroti su įvairių istorinių jubiliejų keliamais iššūkiais šalies politiniam elitui, akademinei bendruomenei ir visuomenei.Kaip Lietuvoje minimi įvairūs jubiliejai? Ar per trisdešimt vienerius Nepriklausomybės metus šioje sferoje įvyko kokios nors slinktys? Kokie visuomenės ir akademijos interesų požiūriu svarbūs jubiliejai mūsų laukia artimiausioje ateityje?Kokius “namų darbus” turėtume atlikti siekdami, kad istorinės sukaktys ir jubiliejai neištiktų mūsų kaip stichinės negandos ir netaptų visuomenės frustracijos priežastimi?Pokalbis su istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriumi habil. dr. Alvydu NikžentaičiuVed. Aurimas Švedas

Kaip Lietuvoje kalbėti ir susikalbėti seksualinių mažumų klausimu? Kodėl LGBT tema tampa tokia aktuali būtent dabar ir ką užimamos pozicijos pasako apie mūsų visuomenę? Atsakymų ieškosime LRT Aktualijų studijoje.Laidoje dalyvauja: Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas; Saulius Skvernelis, Seimo opozicijos lyderis; Birutė Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontrolierė; Violeta Vasiliauskienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė; VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Deividas Jursevičius

Lietuva prisimena vieną ryškiausių mūsų bardų, aktorių, scenos meistrų – Vytautą Kernagį, su kurio dainomis užaugo ne viena karta. Vytautas Kernagis gimė prieš 70mt metų gegužės 19ąją. Apie šį charizmatišką scenos grandą, tikrą savo srities profesionalą, „Dainos teatrą“ ir iki šiol skambančias jo dainas kalbamės su aktoriumi bardu Kostu Smoriginu ir dainininku Viktoru Diawara.Kas tai yra meno degustacija arba kaip skamba paveikslai? Muzikos magijos klubas vėl kviečia tai patirti trečiadienio ir ketvirtadienio vakarais.Kaip Lietuvoje atrodo moterų kelias į kiną? Kokius moters įvaizdžius kuria autoriniai bei komerciniai filmai? Kino ir medijų erdvėje „Planeta“ pristatoma knyga „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kurį lydės ir knygos bendraautorių diskusija.Aktorius Giedrius Savickas vienas tų, kurį pamačius ekrane ar scenoje norisi šypsotis. Kaip jam tai pavyksta, kaip aktorius būtent tokį iš ties nelengvai pasiekiamą Lietuvoje amplua susikūrė ir koks jis gyvenime? Ar juokas lydi jį ir kasdienybėje? Apie aktorystę, kasdienybę ir požiūrį į tai – Giedrius Savickas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Kaip Lietuvoje archeologai dirbo sovietmečiu? Kodėl kasė daugiausiai moterys ir vaikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su dr. Šarūna Valotkiene.Nuo šiol LRT televizijai, radijas ir portalas vėl turės savo korespondentus Briuselyje, iš kur praneš svarbiausias Europos Sąjungos aktualijas. Žurnalistai J. Ilkevičiūtė ir M. Laukagalis daug dėmesio skirs ES, verslo, vakcinų politikos, žmogaus teisių ir užsienio politikos klausimams, taip pat sieks neapsiriboti tik Briuselio naujienomis, bet ir supažindins su Vakarų šalimis bei čia įsikūrusiais ar savo verslus atidariusiais lietuviais.Didieji Lietuvos startuoliai susibūrė į asociaciją. Kuo skiriasi startuolis nuo vienaragio, kiek Lietuvoje yra startuolių ir kiek uždirba ten dirbantys žmonės?Paskelbti tvariausiai Lietuvoje gyvenantys senjorai: tarp nugalėtojų ir 100-ąjį gimtadienį švenčianti dalyvė.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Apie rusiškos vakcinos „Sputnik V“ kelią Europoje ir kokią propagandinę kampaniją susijusią su skiepais vykdo Rusija.Mitais apipintas vaikų globos ir įvaikinimo procesas.Kaip Lietuvoje auginamos krevetės?Šįvakar LRT KLASIKOS „Koncerte vienam“ - Vilniaus Kongresų rūmuose pasirodys ryškiausia Lietuvos operos solistė, sopranas Asmik Grigorian, kuriai akompanuos daugelio tarptautinių konkursų laureatas, vienas garsiausių Lietuvos pianistų užsienyje Lukas Geniušas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinę emancipacijos dieną feministės dalijasi ateities vizijomis.Kaip Lietuvoje žiemą užauginami pomidorai ir agurkai?Pirmadienį pranešta, kad rasti ir atpažinti 11 partizanų ir jų rėmėjų palaikai. Po partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimo vis daugiau gyventojų prašo surasti jų artimųjų palaikus. Pokalbis su tyrimą vykdžiusiu istoriku ir partizanų giminaitėmis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Pandemija smarkiai koreguoja verslą. Pirmąją bangą įveikusios įmonės, per antrąją kovoja su gamyklose vis plintančiais koronaviruso židiniais. Pramonininkai įsitikinę, kad ne ką lengviau bus ir atslūgus pandemijai. Bijoma, kad trūks finansinės paramos. Tačiau kol vienos gamyklos balansuoja ant išgyvenimo ribos, kitos krauna pelnus, ieško naujų darbuotojų ir vos besuskaičiuoja naujus užsakymus. Išsamiau mūsų korespondentė Aina Mizgirdė iš Šiaulių.Naujųjų metų sutiktuvės, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitur pasaulyje, bus kitokios nei visais ankstesniais metais. Po tam tikrų kalėdiniam laikotarpiui taikytų sušvelninimų daugelio šalių vyriausybės ir vėl griežtina karantino režimą. Daug kur gyventojai 2021-uosius pasitiks ne tik atskirai, bet ir tiesiogiai nepamatys naujamečių fejerverkų.Kokiomis nuotaikomis Europoje ir kitur palydimi pandeminiai 2020-ieji ir pasitinkami ateinantys metai? Pasakoja LRT radijo bendradarbiai – su jais bendravo Lukas Kivita.Kaip Lietuvoje atsekami koronaviruso užkrato židiniai? MSG Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.Kas keisis nuo Naujųjų, jeigu tėvams reikės prižiūrėti namuose darželinukus ir pradinukus, jeigu jie mokysis nuotoliniu būdu?Valstybinio energetikos holdingo "Ignitis grupė" vadovai bus paskatinti itin dosniai. Už šių metų darbą jiems atiteks grupės akcijos už 200 tūkstančių eurų, tiek pat kasmet jie gali gauti iki kadencijos pabaigos. Tačiau buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas sako, kad čia ne viskas skaidru.Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Vis daugiau įmonių savo veikloje diegia automatizuotas sistemAs. Specialistai teigia, kad įdArbintas robotas užduotį atliks efektyviau nei žmogus, todėl neabejojama, kad ateityje dalis darbo vietų atiteks robotizuotoms sistemoms. Tad koks vaidmuo automatizacijos amžiuje teks žmogui? Pasakoja Rūta Nikitinaitė.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Šiandien bus išbandomas garsusis Londono simbolis - laikrodis Big Benas. Didžiojo Beno varpai skambės Naujiesiems metams. Beno, kuris jau daugiau kaip 150 metų yra viso, kas britiška, simbolis, varpai skambės Naujųjų metų išvakarėse. Tam ruošiantis, bandymai bus atliekami jau nuo gruodžio 29-osios. Garsusis laikrodis, kurio varpo dūžiai skamba per televizijos ir radijo transliacijas, nuo 2017-ųjų yra remontuojamas ir šiuo metu naudojamas tik ypatingomis progomis. Jis skambės gruodžio 31 dieną 12, 16, 21, 22 ir 23 val., o paskui – vidurnaktį, pasitinkant Naujuosius metus, paskelbė parlamentas. Pareiškime nenurodoma jokia ypatinga skambinimo 23 valandą prasmė. Tačiau vidurnaktį Briuselio laiku – 23 val. JK (sausio 1-ąją 1 val. Lietuvos) laiku – Britanija paliks Europos Sąjungos bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Pranešimą sveikino „Brexitą“ palaikanti žiniasklaida. „Didysis Benas gaus „Brexitui!“ – rašė bulvarinis leidinys „Daily Express“. Praėjusį kartą šis laikrodis mušė Paliaubų dieną lapkričio 11-ąją, per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pasakoja žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis.Savaitės komentaras. Autorė – Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Vitginija Būdienė.Ved. Rūta Kupetytė

„Vienas namuose“: ar karantino metu žmonės labiau linkę rinktis lietuvišką prekę? Gegužės 25 d. minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Vilniuje, Valakampiuose nuo birželio pradės veikti paplūdimys nudistams. Kokios nudizmo tradicijos mūsų šalyje? Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip Lietuvoje valdoma padėtis dėl koronaviruso?Užsitęsus karantinui, daugybė tautiečių neturi galimybės grįžti į Lietuvą. Kuo gyvena užsienyje įstrigę Lietuvos piliečiai?Prieš 30 metų įkurtas Krašto apsaugos departamentas, vėliau perorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją. Kaip šiandien Krašto apsaugos ministerija padeda spręsti vieną opiausių, ne tik Lietuvos problemų, koronoviruso užkardymą?Prasidėjus karantinui, viena sparčiausiai populiarėjančių sričių tapo maisto pristatymas į namus. Kokios nuotaikos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuo užsiima teatralai, kokie jau skaičiuojami nuostoliai?Dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje įmonės „Intersurgical“ gaminamų dirbtinio kvėpavimo prietaisų užsakymai yra padidėję.Apie konfliką Mianmaro Rachinų valstijoje.Psichologo komentaras – mūsų santykis su namais per karantiną. Karantinas keičia vestuvių sezoną. Apžvalgininkės, MRU politologės Rimos Urbonaitės komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Po keleto skaudžių atvejų uždraudėme mušti vaikus, bet ar tai jau viskas? Kokios vaiko teisės šiandien labiausiai pažeidžiamos? Artėjant Žmogaus teisių dienai, „Aktualijų studijoje“ atsigręšime į mažuosius. Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Vilma Gabrieliūtė. Telefonu kalbėsime su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu Jonu Ruškumi.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl uostamiestyje gimusio neblaivaus kūdikio.Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo. Prancūzijos ministrų kabinetas šiandien posėdyje aptars Dievo Motinos katedros gaisro padarinius. Kaip Lietuvoje kultūros paveldo objektai yra saugomi nuo stichinių nelaimių ir gaisrų?Santariškių medicinos miestelyje vyks akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į automobilių statymo problemas.Švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad artimiausiu metu Vyriausybei pateiks ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos planą.Šiandien 70 metų sukaktį švenčia ilgametė LRT laidų vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Vėluojantys arba visai nesumokami atlyginimai, nelegalus darbas, pavojingos darbo sąlygos. Tai situacijos, dėl kurių dažniausiai skundžiasi dirbantieji. Kaip Lietuvoje išnaudojami darbuotojai ir kaip jiems padėti? Laidoje atsakymų ieškos Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Seimo narys Tomas Tomilinas ir Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus patarėjas Šarūnas Orlavičius. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Vasario 13 d. minima Pasaulinė radijo diena. Kuo radijas patrauklus kolegėms Janinai Mateikienei ir Vitai Ličytei?Kaip Lietuvoje gyvena ir jaučiasi romai?Pokalbis su romų bendruomenių atstovais – Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku, Baltijos regiono romų asociacijos vadove Vaiva Poškaite-Tomaševič.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Orai. Spaudos apžvalga. Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Bažnytinio paveldo muziejuje šią savaitę atidaryta paroda, skirta prisiminti lietuvių misionierius, pasklidusius po pasaulį. Kultūros renginiai. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kaip Lietuvoje atsirado gamtos populiarinimas? Kalėdiniu laikotarpiu įprasta dalintis - kas perka dovanas mažiau pasiturintiems, kas - savanoriauja, kiti - lanko vienišus žmones. Dar viena forma, kai susirenka grupė draugų ir keičiasi drabužiais. Netrukus prasidės Naujieji metai, ieškosime naujo 2019-tųjų metų kalendoriaus. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kaip Lietuvoje vyksta naivuolių medžioklė?LRT tyrimas. Išsibėgiojantis Rusų aljansas medžioja narius: kaip jam padėjo V. Tomaševskio lenkai? Ved. Indrė Makaraitytė.

Kaip Lietuvoje vyksta naivuolių medžioklė?LRT tyrimas. Išsibėgiojantis Rusų aljansas medžioja narius: kaip jam padėjo V. Tomaševskio lenkai? Ved. Indrė Makaraitytė.

Ramūnas Karbauskis advokatui perleido neturtines teises „Agrokoncerne“.Eurokomisras V. Andrikaitis sako, kad nėra duomenų, kad Rytų ir Vidurio Europos šalims būtų tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai.Kauno kriminalistai sulaikė du Lazdijų pasieniečius, įtariamus neteisėta lūšių medžiokle.Liko savaitė iki prezidento rinkimų Čekijoje.Kaip Lietuvoje sekasi garsiajai amerikiečių Bolų šeimai?Sporto pranešimai.

Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio atsakymai apie vakarykštį susitikimą su viešųjų ryšių ekspertais, Greta Kildiešiene ir tesininkais suteikia ne daugiau aiškumo, o kelia dar daugiau klausimų. Vilniaus oro uosto veikla sėkmingai perkelta į Kauną. Atidaryta Vilniaus gatvės rekonstruota dalis.Jonavos rajono gyventojai baiminasi pasekmių, likviduojant didžiausią kiaulių maro židinį Lietuvoje.Kiek kainuos Mosulo atstatymas po DAEŠ nusiaubimo?Kaip Lietuvoje keičiasi vaikų auklėjimas?

Kaip Lietuvoje atstovaujamos tradicinės politinės kryptys? Naujasis kairiųjų lyderis žada sugrąžinti socialdemokratiją į partiją. Kada ir kur ji pradingo? Ar su liberalais puikiai sutariantys konservatoriai iš tiesų yra dešinieji? Ir kas iš to rinkėjui? Pokalbis su politikos teorijos mokslus ėjusiais politikais: konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu, liberale Aušrine Armonaite, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare Rūta Miliūte, prie socialdemokratų jungtis nusprendusiu žinomu politologu Liutauru Gudžinsku.

Kaip Lietuvoje atstovaujamos tradicinės politinės kryptys? Naujasis kairiųjų lyderis žada sugrąžinti socialdemokratiją į partiją. Kada ir kur ji pradingo? Ar su liberalais puikiai sutariantys konservatoriai iš tiesų yra dešinieji? Ir kas iš to rinkėjui? Pokalbis su politikos teorijos mokslus ėjusiais politikais: konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu, liberale Aušrine Armonaite, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare Rūta Miliūte, prie socialdemokratų jungtis nusprendusiu žinomu politologu Liutauru Gudžinsku.

Nors ateistai nei labai matomi viešojoje erdvėje, mitingų nerengia, oficialių ateistinių organizacijų nėra, retorika ateistų atžvilgiu – stipri, netolerancija – didelė, be to, paskutiniais metais ji dar mažėjo. Taip teigia šiuolaikinį ateizmą Lietuvoje tyrinėjusi Rasa Bendaravičienė. Kaip Lietuvoje suvokiamas ateizmas? Kas lemia, kad ateizmo atžvilgiu susiformavęs neigiamas požiūris? Ir ar šie procesai Lietuvoje – kitokie, nei užsienyje? Apie teisę laikytis savo pažiūrų ir jas reikšti ateistams – pokalbis su sociologijos magistrante Rasa Bendaravičiene.

Nors ateistai nei labai matomi viešojoje erdvėje, mitingų nerengia, oficialių ateistinių organizacijų nėra, retorika ateistų atžvilgiu – stipri, netolerancija – didelė, be to, paskutiniais metais ji dar mažėjo. Taip teigia šiuolaikinį ateizmą Lietuvoje tyrinėjusi Rasa Bendaravičienė. Kaip Lietuvoje suvokiamas ateizmas? Kas lemia, kad ateizmo atžvilgiu susiformavęs neigiamas požiūris? Ir ar šie procesai Lietuvoje – kitokie, nei užsienyje? Apie teisę laikytis savo pažiūrų ir jas reikšti ateistams – pokalbis su sociologijos magistrante Rasa Bendaravičiene.

Tarptautinis ratelinukų maratonas Lietuva – Estija – Latvija – Baltarusija liepos 30 d. finišuos Biržuose.Kaip Lietuvoje neįgaliesiems keliauti pritaikyta aplinka, diskutuoja maratono organizatorius Robertas Ašmanavičius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos programų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė ir socialinė darbuotoja Rūta Čepienė.

Tarptautinis ratelinukų maratonas Lietuva – Estija – Latvija – Baltarusija liepos 30 d. finišuos Biržuose.Kaip Lietuvoje neįgaliesiems keliauti pritaikyta aplinka, diskutuoja maratono organizatorius Robertas Ašmanavičius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos programų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė ir socialinė darbuotoja Rūta Čepienė.