Podcasts about alvydo

Kaip pasiruošti naujiems mokslo metams? Kviečiame pasiklausyti pokalbio su dvidešimt šešerius metus veikiančių kanceliarinių prekių parduotuvių "Alvydo verslas" pardavimų vadove Ramune Grušelioniene.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Panevėžio teatre „Menas” bus rodoma režisierės Elžbietos Latėnaitės spektaklio „Nepažįstamos draugės” premjera. Tai spektaklis sukurtas aktorių, kurios pačios norėjo jame vaidinti.Kaune galima sudalyvauti ekskursijoje po senųjų Kauno klubų vietas ir jose anuomet vykusias alternatyvios muzikos diskotekas.Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiandien švenčia savo 80 metų jubiliejų.Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius įteikė premijas už geriausias metų knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyaujančių knygų autoriais. Šįkart tai Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Kuo ypatingas pirmasis sertifikuotas regioninis kultūros kelias?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas žodį padaro „metų žodžiu“?Vilniaus senajame teatre – Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera.Savaitgalį pasibaigusioje knygų mugėje pirmą kartą viešėjo gausi leidėjų iš Japonijos delegacija. Kokia lietuvių literatūra domina japonus?Vilniaus miesto savivaldybė naujiems ir tęstiniams projektams paskirstė 1,5 mln. eurų. Finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos festivalis.Lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“ sulaukė didelio susidomėjimo. Koks tokių knygų poreikis Lietuvoje?Prasideda projektas „Tarp dviejų pasaulių - romų jaunimo Istorijos” .Ved. Marius Eidukonis

Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius medžius. Kartu su Alvydu gyvena pagalbininkas Vygintas, kuris judėjimo negalią turinčiam Alvydui padeda kasdieniuose darbuose. Apie siekį paskatinti vyžuoniškius domėtis genealogija, papasakos Alvydas Malinauskas. Savo patirtimis dalinsis ir žmonės, kuriems Alvydo tyrinėjimai leido plačiau pažinti savo giminę.Ved. Rūta Simanavičienė

Alvydas Malinauskas gyvena savo tėviškėje Paberžinės kaime, Utenos rajone. Rytais ir vakarais pro valgomojo langą jis stebi gandrus ir savo pastebėjimus aprašo dienoraštyje. Bet tai nėra pagrindinis jo darbas. Alvydas turi informacijos, kuri labai reikalinga užsiimantiems genealoginiais tyrimais, dėl to žmonės jam skambina ir jį lanko.Nuo vaikystės Alvydą pažįstanti Audra liko labai nustebinta ir nudžiuginta, kai sulaukė savo giminės genealogijos medžio to nė neprašiusi. Audros seneliai buvo Alvydo senelių kaimynai. Jie dalijosi ūkiais, kartu šventė šventes ir stebėjo tuos pačius gandrus.Sudarinėti savo krašto gyventojų giminystės schemų Alvydas prisėdo prieš 4 metus. Neilgai trukus po to kai atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.Autorės Rūta Dambravaitė ir Rūta Simanavičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kitų metų pradžioje pasirodys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.„Mes įtakingi ir už Izraelio ribų, o mūsų orkestras laikomas baroko muzikos motina Izraelyje“, – sako Davidas Shemeris, Jeruzalės baroko orkestro įkūrėjas.Minint Tarptautinę negalios supratimo dieną Kleipėdoje vienuoliktą kartą organizuojamas festivalis „Aš neabejingas, o Tu?“Jaunų šiuolaikinio cirko kūrėjų platforma „Circusnext“ sudarė į pasirodymų finalą patenkančių dvylikos šiuolaikinio cirko projektų sąrašą, kuriame atsidūrė ir dvi kūrėjos iš Lietuvos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė.Atsižvelgiant į skirtingų neurotipų vaikų individualius poreikius, sukurta nauja programėlė „Burbulai“.Kaišiadorys perima Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Tauragės.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

500 kilogramų fermentinio sūrio per mėnesį pagamina Kelmės rajono Kalniškių kaime gyvenantys Oresta ir Aldas Petrulaičiai. Perdirbdami beveik visą 10 karvių pieną, pirkėjams dar pasiūlo varškės, sviesto, grietinės ir prisipažįsta, kad gyvena labai gerai. Nors sudėtinga buvo išmokti gaminti sūrius ir sunku kasdien melžti karves.Mažeikių rajone Plinkšės gyvenvietės pakraštyje esantis Rasos Nabažaitės ir jos tėčio Alvydo bitynas ir visa veikla labai išskirtinė. Rasa kuria prie interjero derančius, stilingus įvairius gaminius iš vaško, mokosi medaus somelje amato Italijoje, o Alvydo ilgametė bitininko patirtis padeda iš pusšimčio avilių per sezoną prisukti apie toną medaus.Joniškio rajone Žagarės regioniniame parke prieš pusantro mėnesio stichijos išvartyti medžiai tvarkomi iki dabar. Bet parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad stichija padarė ir gerų darbų: nulaužtuose medžiuose padaugės išskirtinių buveinių, pagausėjo smalsių lankytojų.Ved. Arvydas Urba

Lietuvoje kol kas neišleista nė viena grožinės literatūros knyga, pritaikyta žmonėms, turintiems intelekto negalią ar bet kokių skaitymo sunkumų. Tačiau ne už kalnų turėtų pasirodyti pirmoji – Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“.Kokiu metodu dirbama su literatūra, kad jos prasmė ir vertė nebūtų prarasta, tačiau siužetą, jausmų peripetijas ir istorinį kontekstą suprastų visi, norintys skaityti, bet dažnu atveju į rankas gaunantys tik vaikiškas knygas ir žurnalus?Apie lengvai suprantamą kalbą – su Audiosensorinės bibliotekos vadove Inga Davidoniene ir VU Filologijos fakulteto mokslininke Justina Bružaite-Liseckiene.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Alvydo Šlepiko pjesė „Piemuo“. Rež. Eglė Vertelytė. Vaidina: Dainius Kazlauskas, Ainis Storpirštis, Rimantas Bagzevičius, Eglė Mikulionytė, Elvinas Juodkazis, Digna Kulionytė, Aistė Gramantaitė. 2021 m.

Premjera. Alvydo Šlepiko pjesė „Piemuo“. Režisierė Eglė Vertelytė, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina: Dainius Kazlauskas, Ainis Storpirštis, Rimantas Bagdzevičius, Eglė Mikulionytė, Elvinas Juodkazis, Digna Kulionytė, Aistė Gramantaitė. 2021m.

Spaudos apžvalga.Pristatoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jaunųjų atlikėjų rezidencijos programa „Renkuosi Klaipėdą“.Dovilės Kuzminskaitės parengta knygų apžvalga.LRT mediatekoje – išskirtinė trumpametražių filmų programa, atkreipianti dėmesį į moterį. Apie ją pokalbis su viena iš idėjos autorių Monika Gimbutaite.Radijo teatro premjera, pagal Alvydo Šlepiko pjesę „Piemuo“. Pokalbis su radijo teatre debiutuojančia režisiere Egle Vertelyte bei garso režisiere Sonata Jadevičiene.Mokslo rubrikos debiutas – pasakojimas apie NASA ir Europos kosmoso agentūros tyrinėjimus.Vasaros nakties koncerto iš Vienos pristatymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Moterų solidarumo dienos proga parengta lietuvių režisierių trumpųjų filmų programa „Tik tarp mūsų“. Rūta Dambravaitė supažindina su moterimis už kadro: kaip jos ieško būdų vadovauti ir išlikti savimi.Iš betono papuošalus kurianti, architektūrą ir juvelyriką derinanti Gerda Liudvinavičiūtė (CELSIUS 273) Kotrynai Lingienei sako, kad ne pasirinkta neeilinė medžiaga lemia juvelyrikos išskirtinumą.Prieš 100 metų gimė trandicinės tango muzikos revoliucionierius, Argentinos kompozitorius Astoras Piazzolla. Gerūtos Griniūtės pasakojimas apie ir klausytojų, ir muzikantų mylimą kūrėją.Šiuolaikinio meno kuratoriai Maria Sarycheva (Rusija) ir Adomas Narkevičius kalbasi apie 90-ųjų heroizavimą, tabu temas ir kartų skirtumus meno pasaulyje. Tinklalaidės „Culture Nerve“ ištrauka.Poetės Renatos Karvelis komentaras apie moteris iš žurnalų viršelių.Pasaulyje: Vokietijoje atidaromos meno erdvės, Niujorke – kino teatrai, o Prancūzijoje reikalavimai atidaryti kultūros įstaigas pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Serialo „Valdovės gambitas“ įtaka Barselonos šachmatų gamintojams.Tarptautinės sėkmės sulaukęs Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ pasirodė prieš 10 metų, Lietuvoje pristatytas 12 knygos leidimas nauju viršeliu, romanas ir toliau verčiamas į skirtingas užsienio kalbas. Per šiuos 10 metų Europa išgyveno naujas pabėgėlių krizes, karo su virusu būseną, ir nors vilko vaikų istorijos nebėra tokia naujiena, kaip 2011-aisiais, abejingumo ir empatijos aplinkiniams temos lieka tokios pat aktualios.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Diskusijoje Europos Parlamento nariai ir Baltarusijos opozicijos atstovai sutarė, kad Baltarusijos likimas dabar yra sprendžiamas Maskvoje, todėl reikėtų kalbėti apie sankcijas ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos režimo atstovams.COVID-19 persirgo nuo iki 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas populiacijos tyrimas. Profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad tokie tyrimo rezultatai neatitinka realybės. Lygiai prieš pusę metų Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso plitimą įvardijo kaip pandemiją. Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS ragino partijas paskelbti savo kandidatus į premjerus ir ministrus, teigė, kad jis pats premjeru siūlys nebūtinai daugiausiai mandatų gavusios partijos atstovą. Ramūnas Karbauskis tokius prezidento teiginius vadina viešųjų ryšių akcija. Specialistai pastebi, kad kiekvienais metais atsiranda šimtai nekilnojamojo turto objektų, kurie, mirus jų savininkui, lieka be šeimininkų. Klaipėdos uoste šiandien pradedama pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcija. Šeštus metus iš eilės Burbiškio dvare rengiamos masinės auksinės vestuvės. Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gyvenamųjų pastatų – iki bažnyčių – visa tai yra tekę statyti architektui, VDA Architektūros fakulteto Interjero dizaino katedros vedėjui Alvydui Šeibokui. Su pašnekovu aptarsime architekto specialybės subtilybes ir tai, kaip jis regi miestus. „Muzikos herojaus“ rubrikoje dainininkė Rosita Čivilytė atskleis, kodėl neria į kito stiliaus muzikos vandenis. O kolega LRT OPUS laidų vedėjas, keliautojas Richardas Jonaitis dalinsis patarimais, kaip keliaujant sutaupyti.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Mirė filosofas Arvydas Šliogeris.Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Alvydo Šlepiko poezijos rinktinė „Mano tėvas žūsta“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.  Viena užimčiausių Kauno kultūros įstaigų – Kauno menininkų namai. Pokalbis su jų vadove Rūta Stepanovaite.Ieškodami galimybių didinti profesionaliojo meno pasiekiamumą regionuose, Lietuvos šokio scenos profesionalai aplankė 56 šalies kultūros centrus. Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras apie ateitį ir jos tyrimus. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: „Žvaigždžių karų“ sagos pabaiga, Vatikano meno kolekcija. Kultūros ministerija premija įvertino rašytojo Andriaus Jakučiūno publicistiką žiniasklaidoje. Pokalbis su rašytoju apie kultūringas nuomones. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

NATO vadovai šiandien prie Londono minės Aljanso 70-metį, kurį temdo nesutarimai. Premjeras ir ŠMS ministras ir Švietimo darbuotojų profsąjungos tariasi dėl šio susivienijimo keliamų reikalavimų. Seimo narė Aušrinė Armonaitė registravo Seimo statuto pataisą, kad būtų atsisakyta Seimo viešbučio, ir 6,3 mln. eurų vertės pastatą sostinės centre siūlo privatizuoti. Kretingos savivaldybė priėmė sprendimą, kad dalį biudžeto nuo kitų metų galės paskirstyti patys rajono gyventojai, teikdami projektus. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“ pateko į „The Times“ sudarytų geriausių 2019 m. knygų sąrašą. Ved. Madona Lučkaitė.

Ištraukas iš Alvydo Šlepiko romano "Mano vardas Marytė" skaito Algimantas Pociūnas.

Pajūrio kurortų gyventojus ir poilsiautojus iš kasdienio šurmulio ištrūkti kviečia „Pasaulio balsai“. „Ši muzika padeda mums išgirsti vienam kitą, susilieti į dainas, simfonijas, eiles, juoką, maldą, tylą“, – sako festivalio meno vadovė prof. Asta Krikščiūnaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – dvi lietuvių autorių poezijos knygos: Alvydo Šlepiko rinktinė „Mano tėvas žūsta“, primenanti, kad autorius – ne tik prozininkas, bet ir vienas įdomiausių ir geriausių lietuvių poetų, bei rašytojos, menininkės Vaivos Grainytės pirmoji poezijos knyga „Gorilos archyvai“.Liepos 21-ąją sukanka 120 metų, kai gimė romanistas, novelistas, Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingway‘us. Apie vieną žymiausių kritinio realizmo atstovų XX a. literatūroje – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Dar geriau pažinti ir suprasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinį palikimą, pajusti jo neblėstančią įtaką šiandienos menininkams kviečia „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – dvi lietuvių autorių poezijos knygos: Alvydo Šlepiko rinktinė „Mano tėvas žūsta“, primenanti, kad autorius – ne tik prozininkas, bet ir vienas įdomiausių ir geriausių lietuvių poetų, bei rašytojos, menininkės Vaivos Grainytės pirmoji poezijos knyga „Gorilos archyvai“.Sukanka 200 metų, kai gimė prancūzų klasikinės operetės pradininkas ir žymiausias kūrėjas Jacques Offenbachas. Jis buvo tikras teatro žmogus: kompozitorius pats statė, neretai dirigavo ir daug kartų perdarinėjo savo opusus – priklausomai nuo to, kaip juos priimdavo publika. Apie Jacquesą Offenbachą – pirmadienio viktorinoje.Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

„Noriu, kad kinas mane nustebintų, tačiau kartu ieškau ir savo nuostatų, požiūrio patvirtinimo. Tai labai svarbus kino efektas. Televizijoje šis efektas reiškiasi labai aršiai, nuo ryto iki vakaro, tačiau nesukuria jokios papildomos vertės. Kine viskas kiek kitaip, čia nebūtina tvirtinti kasdienio gyvenimo įvykių, kalbame apskritai apie gyvenimą, galime svajoti, dalintis idėjomis, kurios galbūt pakeis kokio nors žmogaus asmeninį gyvenimą“, – pasakoja režisierius, pagrindinės Berlinalės programos konsultantas Wieland Speck.„Alvydo romano personažai yra tie, kurie asmeniškai patiria karo sunkumus ir siaubą, jie apie tai pasakoja. Tai visai kitas požiūris, negu apie Vilko vaikus kalbančių gydytojų ar kunigų – jie patys juk nebadavo“, – sako A. Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ vertėjas į vokiečių kalbą Markas Roduneris. Praėjusią savaitę knygos autoriui ir vertėjui Berlyno rotušėje įteikta Georgo Dehio knygos premija.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Apie nelengvai persodinamas svetimas idėjas, kultūrą bei meno ir žodžio laisvę savo komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Klasikos enciklopedija“: pirmosios mokyklos senojoje Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

Po 20-ties metų sugrįžę „Svetimi“. Poetų grupė „Svetimi“ sugrįžta su nauja poezijos antologija „Svetimi po 20“. Joje publikuojami penkių poetų – Dainiaus Dirgėlos, Evaldo Ignatavičiaus, Liutauro Leščinsko, Alvydo Šlepiko ir Donato Valančiausko – tekstai, parašyti per pastaruosius dvidešimt metų. Pirmojoje „Svetimų“ antologijoje, pasirodžiusioje 1994-aisiais, šios grupės nariai savotiškame manifeste „Svetimumo kvintesencija“ teigė, kad kuo svetimesnis tekstas bus autoriui, tuo savesnis jis taps skaitytojui.Kas pasikeitė per 20 metų? Ar šiuos poetus vis dar sieja svetimumas kaip įvaizdis-metafora?Laidoje išgirsite pokalbį su „Svetimais“ ir jų skaitomus eilėraščius iš naujos antologijos.

Po 20-ties metų sugrįžę „Svetimi“. Poetų grupė „Svetimi“ sugrįžta su nauja poezijos antologija „Svetimi po 20“. Joje publikuojami penkių poetų – Dainiaus Dirgėlos, Evaldo Ignatavičiaus, Liutauro Leščinsko, Alvydo Šlepiko ir Donato Valančiausko – tekstai, parašyti per pastaruosius dvidešimt metų. Pirmojoje „Svetimų“ antologijoje, pasirodžiusioje 1994-aisiais, šios grupės nariai savotiškame manifeste „Svetimumo kvintesencija“ teigė, kad kuo svetimesnis tekstas bus autoriui, tuo savesnis jis taps skaitytojui.Kas pasikeitė per 20 metų? Ar šiuos poetus vis dar sieja svetimumas kaip įvaizdis-metafora?Laidoje išgirsite pokalbį su „Svetimais“ ir jų skaitomus eilėraščius iš naujos antologijos.