Podcasts about maryt

Alvydas Šlepikas | "Mam na imię Marytė", tłum. Paulina Ciucka | Zanurzenie prowadzenie: Paulina Małochleb prowadzenie z języka litewskiego: Paulina Ciucka 13. edycja festiwalu Literacki Sopot #literackisopot2024 #goyki3 Dofinansowano se środków Miasta Sopotu i Ministra Kultury i Dziedzictwa Narodowego pochodzących z Funduszu Promocji Kultury

Klimato kaitos rubrika. Kaip klimato kaita keičia kraujasiurbių vabzdžių elgseną? Ar tai gali atnešti naujas ligas į Lietuvą? Apie tai pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vaidas Palinauskas.Ko reikia norint būti geru traktorininku? Pokalbis su geriausiu 2024 m. traktorininku pripažintu Arijumi Mušauskiu.Lietuvių komanda 24 valandų riedučių Le Mano lenktynėse tapo vienos iš klasių čempionais.Ar įmanoma senti ir neprarasti kognityvinių gebėjimų? Kaip kuo ilgiau išlaikyti smegenų sveikatą? Pokalbis su neuropsichologe Ramune Dirvanskiene.Pokalbis su Žemaitės proanūke Maryte Račys. Apie Žemaitės raštų vertimą į anglų kalbą ir rašytojos aktualumą šiandien.Ved. Agnė Skamarakaitė

Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas žodį padaro „metų žodžiu“?Vilniaus senajame teatre – Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera.Savaitgalį pasibaigusioje knygų mugėje pirmą kartą viešėjo gausi leidėjų iš Japonijos delegacija. Kokia lietuvių literatūra domina japonus?Vilniaus miesto savivaldybė naujiems ir tęstiniams projektams paskirstė 1,5 mln. eurų. Finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos festivalis.Lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“ sulaukė didelio susidomėjimo. Koks tokių knygų poreikis Lietuvoje?Prasideda projektas „Tarp dviejų pasaulių - romų jaunimo Istorijos” .Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kitų metų pradžioje pasirodys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.„Mes įtakingi ir už Izraelio ribų, o mūsų orkestras laikomas baroko muzikos motina Izraelyje“, – sako Davidas Shemeris, Jeruzalės baroko orkestro įkūrėjas.Minint Tarptautinę negalios supratimo dieną Kleipėdoje vienuoliktą kartą organizuojamas festivalis „Aš neabejingas, o Tu?“Jaunų šiuolaikinio cirko kūrėjų platforma „Circusnext“ sudarė į pasirodymų finalą patenkančių dvylikos šiuolaikinio cirko projektų sąrašą, kuriame atsidūrė ir dvi kūrėjos iš Lietuvos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė.Atsižvelgiant į skirtingų neurotipų vaikų individualius poreikius, sukurta nauja programėlė „Burbulai“.Kaišiadorys perima Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Tauragės.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ko iš mūsų tikisi kiti ir kokius lūkesčius su savo kūryba siejame mes patys, patiriantys ir sėkmės skonį, ir nesėkmės baimę? Iš kur randasi tas vidinis ir išorinis spaudimas? Galbūt tas lūkesčių horizontas – tik prieš mūsų pačių akis, – niekam kitam nematomas ir nesvarbus?Prisimindami prieš dešimtmetį išleistą populiarųjį romaną „Mano vardas – Marytė“, apie kūrybą ir lūkesčius „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Alvydu Šlepiku.Nuotraukoje – sunkaus roko grupė „Vilniaus kailiai“. Iš kairės – Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius, 2012 metai, autorius – Alis Balbierius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Prienų gidė Rūta Rūtė nutarė šmaikščiai ir linksmai papasakoti apie tarpukario bendruomenės gyvenimą ir sugalvojo Marytės Bendoraitės lūpomis papasakoti apie vos 4 metus trukusį karinio miestelio gyvenimą. Teatralizuotas pasivaikščiojimas „Prienų karinis miestelis: meilė, košė ir taika“ atskleidžia, kokios reikšmės nepriklausomos Lietuvos kariuomenė turėjo miestelio bendruomenei.Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Laimis Janutėnas sako, kad jo biografija paprasta: 20 metų darželyje ir mokykloje, 20 atiduoti jūrai ir žvejybai, dar 20 – kalnui, o pastarąjį dvidešimtmetį jis egzistuoja. Atrodo, kad ir jo gyvenimo filosofija paprasta: nori kažko? Pasidaryk.1980-ųjų pradžioje Karpatuose išbandęs ir iškart pamilęs kalnų slidinėjimą, jis ieškojo, kur tą daryti Vilniuje. Visos kalvos buvo per žemos, tad Laimis sugalvojo vieną jų paaukštinti. Dvidešimt metų diena iš dienos iš statybinių atliekų pylė kalną ir pripylė 16 metrų šlaitą. Dabar čia veikia Vilniaus slidinėjimo kurortas – Liepkalnis.Bet net ir toks žmogus kaip Laimis nieko nepadarytų vienas. Visada degantis idėjomis ir noru daryti, jomis įtikina ir aplinkinius. Prie kalno pylimo prisijungė draugai, kaimynai, slidinėjimo entuziastai ir, svarbiausia, šalia visada buvo (ir yra) žmona Marytė. Dabar, kai Laimis „egzistuoja“, daro kiti, su kuriais jis savo kūriniais pasidalijo.Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė

Lietuvoje kol kas neišleista nė viena grožinės literatūros knyga, pritaikyta žmonėms, turintiems intelekto negalią ar bet kokių skaitymo sunkumų. Tačiau ne už kalnų turėtų pasirodyti pirmoji – Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“.Kokiu metodu dirbama su literatūra, kad jos prasmė ir vertė nebūtų prarasta, tačiau siužetą, jausmų peripetijas ir istorinį kontekstą suprastų visi, norintys skaityti, bet dažnu atveju į rankas gaunantys tik vaikiškas knygas ir žurnalus?Apie lengvai suprantamą kalbą – su Audiosensorinės bibliotekos vadove Inga Davidoniene ir VU Filologijos fakulteto mokslininke Justina Bružaite-Liseckiene.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ilgiau nei dešimtmetį Elenos ir Grigorijaus Bosovecų šeima praleido Anglijoje, tačiau dabar jie yra avininkystės ūkio Alytaus rajone šeimininkai. Basovecai yra pirmieji į Lietuvą įvežę naują avių veislę „Easy care“. Šeima tikina, kad sumanymas buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Dabar avys parduodamos veislei.Šeimos augalininkystės ūkį Rokiškio rajone jau eilę metų puoselėja Marytė ir Romualdas Pagiriai. Plėtoti ūkį tiek sumaniomis idėjomis, tiek fizine pagalba padeda ir sūnus Gediminas. Kaip sako ūkininkas, dirbant dviese svarbu nauja ir galinga technika.Verslo nišą jaunai šeimai padiktavo šalimais tekanti upė Kriauna. Oskaras Tička kartu su žmona įkūrė baidarių verslą ir po penkto sezono jau gali džiaugtis gerais rezultatais. Verslą kartu su ūkininkavimu ir darbu gaisrinėje derinantis Oskaras atvirauja, kad šeimos pagalba labai svarbi.Ved. Rūta Katkevičienė

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Romano ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Tikrais faktais pagrįstas romanas kalba apie vieną iš mūsų istorijos baltųjų dėmių – skaudžią „vilko vaikų“ patirtį. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės, kad išgelbėtų savo vaikus, siuntė juos anapus Nemuno. Ir šie ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Palaikydamas kūrėjus, Alytaus miesto teatras kviečia prisijungti prie solidarumo iniciatyvos „Lietuvos teatrai – Ukrainos teatralams“. Sekmadienį, kovo 6 d., 18 val. teatre bus rodomas ukrainiečių režisieriaus Stas Zhyrhov spektaklis „Marytė“ bei susitikimas su režisieriaus šeima. Pasiklausykite pokalbio su Alytaus miesto teatro direktore Inesa Pilvelyte.

Happy New Year!  Having it all may seem like the recipe for a perfect life. As we check all the boxes, it might feel like something is missing —and that "something" most often is our "purpose." "Finding your purpose" is so much more than a dream or goal that will never be fulfilled. It just may be the secret to a happier and healthier life. So Mama, what is your purpose? Today on the WHoly Mom Chat, I'm joined by Mary Tomlinson, a former Disney executive, entrepreneur, and mom of 2 adult children. Mary and I take a deep dive into why you need to have a purpose, how to find one and how to make it a priority in your life. Listen in to learn more about: Mary's story and her journey of motherhood  What is your purpose, and how to find it?Practical tips on what to do when we get away from our specific God-given purpose? The option that we don't have to say YES to everything, and there is freedom in that!  Before owning her own business, Mary Tomlinson enjoyed an 18-year career with the Walt Disney Company, where she was an executive in marketing and a general manager coaching teams of 8-800. Since 2001, she has been President of On-Purpose Partners, LLC, a coaching, facilitation, and consulting firm. She specializes in brand and marketing development, customer service training and consulting, the design and facilitation of planning retreats, workshops, and personal and executive coaching. She is a national speaker, and the published author of Wholehearted Purpose and Facilitation Made Easy and has co-authored business articles in Meetings & Conventions, Training Magazine, Successful Meetings, HR Innovator, and Inspired Women Magazine.com. Mary also is the Co-Founder of Professional Christian Women and is the Board Chair for Your CenterPeace; and she lives in Raleigh, North Carolina, with her husband.  ResourcesTo connect with Mary - Email:  info@marytomlinson.comLinked In: https://www.linkedin.com/in/maryctomlinson/Twitter: https://twitter.com/maryctomlinson Mary's Website - MaryTomlinson.comprofessionalchristianwomen.comyourcenterpeace.org How to find your 2-word Purpose:onpurposechristian.me To Support My Podcast, use: Paypal Or Venmo: @wholymom To get the full version of the show notes -https://wholymom.com/podcast/episode32/ Support the show

Lenkija važiuoja namo, Švedija laimėjo E grupę, Ispanija surengė įvarčių fiestą, bet ar ji kažką signalizuoja? Kitoje grupėje – neįtikėtina kova: Vokietija balansavo ant iškritimo ribos, tačiau išsigelbėjo, o Portugalijos ir Prancūzijos akistatoje ryškiausiu žmogumi tapo teisėjas. Jau aiškios visos aštuntfinalių poros, kurias taip pat apžvelgėme. Komanda – buvęs futbolo teisėjas Paulius Malžinskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Mantas Krasnickas. 00:00 Įžanga, Lenkijos ašaros 07:19 Ispaniškas vakarėlis 15:43 Vokietija ant bedugnės krašto 21:49 Gigantų rungtynės ir „žvaigždė“ su švilpuku 28:33 Aštuntfinalių intrigos 44:08 Kas laimėjo prizą? Sveikiname Povilą Rinkevičių, laimėjusį kuprinę. Jis atspėjo, kad Rubenas Diasas atliks daugiausiai perdavimų Prancūzijos ir Portugalijos rungtynėse. Penktadienį darome trumpą pertrauką, bet susitiksime jau šeštadienį!

Laidoje vieši rašytojas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas. Pokalbis apie kultūrą ir tarptautinį pripažinimą pelniusią knygą „Mano vardas Marytė“.Ved. Valentinas Mitė

Moterų solidarumo dienos proga parengta lietuvių režisierių trumpųjų filmų programa „Tik tarp mūsų“. Rūta Dambravaitė supažindina su moterimis už kadro: kaip jos ieško būdų vadovauti ir išlikti savimi.Iš betono papuošalus kurianti, architektūrą ir juvelyriką derinanti Gerda Liudvinavičiūtė (CELSIUS 273) Kotrynai Lingienei sako, kad ne pasirinkta neeilinė medžiaga lemia juvelyrikos išskirtinumą.Prieš 100 metų gimė trandicinės tango muzikos revoliucionierius, Argentinos kompozitorius Astoras Piazzolla. Gerūtos Griniūtės pasakojimas apie ir klausytojų, ir muzikantų mylimą kūrėją.Šiuolaikinio meno kuratoriai Maria Sarycheva (Rusija) ir Adomas Narkevičius kalbasi apie 90-ųjų heroizavimą, tabu temas ir kartų skirtumus meno pasaulyje. Tinklalaidės „Culture Nerve“ ištrauka.Poetės Renatos Karvelis komentaras apie moteris iš žurnalų viršelių.Pasaulyje: Vokietijoje atidaromos meno erdvės, Niujorke – kino teatrai, o Prancūzijoje reikalavimai atidaryti kultūros įstaigas pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Serialo „Valdovės gambitas“ įtaka Barselonos šachmatų gamintojams.Tarptautinės sėkmės sulaukęs Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ pasirodė prieš 10 metų, Lietuvoje pristatytas 12 knygos leidimas nauju viršeliu, romanas ir toliau verčiamas į skirtingas užsienio kalbas. Per šiuos 10 metų Europa išgyveno naujas pabėgėlių krizes, karo su virusu būseną, ir nors vilko vaikų istorijos nebėra tokia naujiena, kaip 2011-aisiais, abejingumo ir empatijos aplinkiniams temos lieka tokios pat aktualios.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Příjmení Maryta uvádí Josef Beneš ve své knize O českých příjmeních pouze jako příklad pojmenování zakončeného příponou -yta, jinak ho nevykládá. Základem snad mohlo být rodné jméno začínající na Mar-, tedy např. Martin, snad i Marie. V současnosti u nás žije 12 žen s příjmením Marytová, již žádný pan Maryta (poslední výskyt byl v roce 2011) a 7 mužů s příjmením Maryt.

Bienvenida al episodio 32, esta semana entrevisto a MaryT. Ella es alumna de la edición Beta de Planeta AV. Además, ¡ya está en período de prácticas con un cliente!Con ella vamos a hablar un poquito de su recorrido, de quién era MaryT antes de llegar al mundo de la Asistencia Virtual y aquellos bloqueos que ha tenido que ir superando a medida que iba avanzando. ¡Ah! Y recuerda: No dejes de escuchar este podcast y de compartirlo con otras personas a las que creas que les puede interesar, porque juntas vamos a sacar del coma a nuestra maravillosa profesión.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Romano ištraukas skaito Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Romano ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

NATO vadovai šiandien prie Londono minės Aljanso 70-metį, kurį temdo nesutarimai. Premjeras ir ŠMS ministras ir Švietimo darbuotojų profsąjungos tariasi dėl šio susivienijimo keliamų reikalavimų. Seimo narė Aušrinė Armonaitė registravo Seimo statuto pataisą, kad būtų atsisakyta Seimo viešbučio, ir 6,3 mln. eurų vertės pastatą sostinės centre siūlo privatizuoti. Kretingos savivaldybė priėmė sprendimą, kad dalį biudžeto nuo kitų metų galės paskirstyti patys rajono gyventojai, teikdami projektus. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“ pateko į „The Times“ sudarytų geriausių 2019 m. knygų sąrašą. Ved. Madona Lučkaitė.

Ištraukas iš Alvydo Šlepiko romano "Mano vardas Marytė" skaito Algimantas Pociūnas.

Įdomybės. Literatūra. A. Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė”.

Koalicijos formavimas. Penkta savaitė.ES viršūnių susitikimas aklavietėje. Lyderiams nerandant kompromiso dėl aukščiausių postų nuspręsta pratęsti derybas.Gyventojams šiandien buvo paskutinė galimybė apsispręsti dėl pensijų kaupimo. Lukiškių kalėjime neliko nei vieno kalinio. Į anglų kalbą išversta A.Šlepiko knygą “Mano vardas - Marytė” paskelbta mėnesio knyga Jungtinėje Karalystėje. Kalnų parko tvarkymo darbai kursto vis didesnes aistras. Dalis visuomenės nepatenkinta numatytai želdinių tvarkymo planais. Irano žiniasklaida skelbia, kad sodrinto urano kiekis saugyklose viršija ES numatytas normas. Policija griežtina elektrinių paspirtukų kontrolęKaip nenuskęsti? Ved. Deividas Jursevičius.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

„Noriu, kad kinas mane nustebintų, tačiau kartu ieškau ir savo nuostatų, požiūrio patvirtinimo. Tai labai svarbus kino efektas. Televizijoje šis efektas reiškiasi labai aršiai, nuo ryto iki vakaro, tačiau nesukuria jokios papildomos vertės. Kine viskas kiek kitaip, čia nebūtina tvirtinti kasdienio gyvenimo įvykių, kalbame apskritai apie gyvenimą, galime svajoti, dalintis idėjomis, kurios galbūt pakeis kokio nors žmogaus asmeninį gyvenimą“, – pasakoja režisierius, pagrindinės Berlinalės programos konsultantas Wieland Speck.„Alvydo romano personažai yra tie, kurie asmeniškai patiria karo sunkumus ir siaubą, jie apie tai pasakoja. Tai visai kitas požiūris, negu apie Vilko vaikus kalbančių gydytojų ar kunigų – jie patys juk nebadavo“, – sako A. Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ vertėjas į vokiečių kalbą Markas Roduneris. Praėjusią savaitę knygos autoriui ir vertėjui Berlyno rotušėje įteikta Georgo Dehio knygos premija.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Apie nelengvai persodinamas svetimas idėjas, kultūrą bei meno ir žodžio laisvę savo komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Klasikos enciklopedija“: pirmosios mokyklos senojoje Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Dabar kaime gerokai mažiau statybų, lėčiau keičiasi kraštovaizdis negu pirmąjį dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES. Iš tikrųjų permainų nestinga ir šiandien. Vis labiau ryškesnė ne tik permaina, bet jau ir tendencija, kai pažangiuose ūkiuose vaikų nebereikia įkalbinėti, jie noriai keičia tėvus. Vienas pavyzdžių – švenčioniškių bitininkų Marytės ir Aleksandro Pupkevičių ūkyje. Neretai žmonės pasako, kad nelengva visur suspėti – darbas, vaikai. O ką sakyti kai tų vaikų net dvylika ir dar ne visi savi? Taip yra Juditos ir Leonido Krutoguzų šeimoje, Pačkėnų kaime, Utenos rajone. Burti šios šeimos vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą ir darbštumą labai pagelbėjo vienas Juditos sumanymas.

Dabar kaime gerokai mažiau statybų, lėčiau keičiasi kraštovaizdis negu pirmąjį dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES. Iš tikrųjų permainų nestinga ir šiandien. Vis labiau ryškesnė ne tik permaina, bet jau ir tendencija, kai pažangiuose ūkiuose vaikų nebereikia įkalbinėti, jie noriai keičia tėvus. Vienas pavyzdžių – švenčioniškių bitininkų Marytės ir Aleksandro Pupkevičių ūkyje. Neretai žmonės pasako, kad nelengva visur suspėti – darbas, vaikai. O ką sakyti kai tų vaikų net dvylika ir dar ne visi savi? Taip yra Juditos ir Leonido Krutoguzų šeimoje, Pačkėnų kaime, Utenos rajone. Burti šios šeimos vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą ir darbštumą labai pagelbėjo vienas Juditos sumanymas.

Kas bent kartą lankėsi Švenčionių rajone Adutiškio miestelyje gyvenančių bitininkų Marytės ir Aleksandro Pupkevičių namuose, manau, pajuto, šeimininkų draugiškumą, bičiulišką bendravimą ir tikrų profesionalų požiūrį į savo šeimos verslą. Valstybės kontrolės pranešime teigiama, kad audito metu nustatyta, jog tiek ūkininkams, tiek bendrovėms taikomos 25 lengvatos. Todėl galima sakyti ūkininkai yra labiausia privilegijuota Lietuvos gyventojų grupė.

Pokalbis apie paprastus ir kartu keistus dalykus su Alvydu Šlepiku.Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“. Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas? Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?

Pokalbis apie paprastus ir kartu keistus dalykus su Alvydu Šlepiku.Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“. Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas? Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?

Šiandien laidoje kalbėsime apie Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Mano vardas – Marytė”.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Mano vardas – Marytė”.