Podcasts about gintautas

Antroje „Prakalbinus varpus“ dalyje tęsiama dviejų varpų istorija ir pasakojamos kitos varpų paslaptys.Antašavos varpas buvo paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau jo atrasti nepavyko net patiems jį užkasusiems žmonėms. Nepaisydamas gandų ir miglotų paieškų Laurynas nenuleidžia rankų ir toliau tęsia varpo paieškas.Šioje laidoje paaiškės ir Lamokėlių koplyčios varpo likimas. Šv. Jurgio koplyčia jungia Lamokėlių ir Meilūnų kaimus. Vietos bendruomenė varpą slėpė ir sėkmingai išsaugojo per abu pasaulinius karus. Praėjus karams jį vėl pakabindavo skambėti. Tačiau varpui vėl iškyla pavojus. Kodėl jis buvo paslėptas ir trečią kartą?Kampanalogas ir dailės istorijas Gintautas Žalėnas atskleidžia, kiek gali būti vis dar neatrastų, per Antrąjį pasaulinį karą slėptų varpų. Taip pat pasakoja apie didžiausią savo paties atradimą.Laidos autorė Vita Ličytė

Laurynas Družas nuo mažumės šeimoje vis girdėdavo pasakojimą apie kadaise užkastą gimtosios Antašavos varpą. Ilgą laiką tai skambėjo tik kaip legenda, bet patikėjęs, kad ši istorija vis dėlto yra tikra, dar paauglystėje Laurynas nusiperka metalo ieškiklį ir pradeda paieškas.Tuo metu Lamokėlių koplyčios varpas per istoriją buvo slėptas net tris kartus.Ko baimindamiesi žmonės slėpė varpus ir kuo jie rizikavo? Į šiuos ir kitus klausimus atsako dailės istorikas ir kampanalogas Gintautas Žalėnas ir padeda žvilgtelėti į neaprėpiamus varpų paslapčių klodus.Tai pirmoji laidos „Prakalbinus varpus“ dalis.Autorė Vita Ličytė

Ką darys Gintautas Paluckas?Šiandien / Rytoj LRT Aktualijų studijoje - pokalbis su kandidatu į premjerus, socialdemokratu Gintautu Palucku. Šią savaitę socialdemokratams, demokratams ir „Nemuno aušrai“ pasirašius koalicijos sutartį, prezidentas tokią koaliciją pavadino klaida. Kaip situaciją suvaldyti ketina būsimasis premjeras ir kokius darbus Lietuvai jis žada?Pokalbis su Gintautu Palucku ir jo koalicijos partneriais Algirdu Butkevičiumi ir Agne Širinskiene.Ved. Liepa Želnienė

Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metų gaminio konkurse sėkmė lydėjo ūkininkus ir sveikatai palankesnių produktų gamintojus. Visi apdovanotieji – išskirtinių produktų, kurių nėra prekybos centrų lentynose, gamintojai, savo produkciją parduodantys tik ūkiuose ar internetu. Kuo ypatingi produktai ir kodėl už lietuviškumą teks mokėti daugiau?Šeimos ūkio tęstinumą garantuoja bendra profesija ir susiklausymas. Skuodo rajono Margininkų kaimo ūkininkai tėtis ir sūnus Gintautas ir Rapolas Odinai – agronomai, sutartinai tvarkosi šeimos ūkyje, kuriame 300 ha dirbamos žemės ir pievų 100 mėsinių galvijų. Kaip derinama patirtis ir naujovės, kodėl pasirinktas ekologinis ūkininkavimas?Istoriniai šaltiniai byloja, kad ruginė duona lietuviams nuo seno buvo įprastas valgis. Dabar naminė duona daug kur kepama, dažnai parduodama ir prekybos centruose ir turgeliuose. O kaip atpažinti tikrą naminę, be priedų duoną? Pataria Panevėžio rajone žinoma duonoskepėja Stasė Eigirdienė.Ved. Arvydas Urba

„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Ved. Ignas Klėjus.

Su Alantos seniūne Dalia Žygeliene per bobutės kalnelius važiuojame į Alantos dvaro sodybos rūmus.Astikai Alantos dvaro rūmus pasistatė Virintos upės vingyje, o vėliau ir šv. Jokūbo vardo bažnyčią. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo Pac-Pomarnackiai. Dvaro istorijos puslapius varto kraštietis istorikas Gintautas Šeikis.Alantos dvaro muziejaus-galerijos muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė pristato ekspozicijas ir vaišina dvariška kava su kankorėžių uogiene. Kolekcinis dvaro porcelianas pavergia ne vieno lankytojo širdį.Pasidairykime po Alantą, užsukime į Mykolo seklyčią pasilabinti su šeimininku Egidijumi Veršeliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

VDU profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad Putinas nebe tas, dėl to leista smogti Rusijai. Profesorius mano, kad Rusija negali nieko daugiau nei daro dabar.Vedėjas Deividas Jursevičius

Zarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti.Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip reikėtų suprasti žodžius, kad muzikavimas yra tyrimas? Ką įmanoma tirti grojant? Save? Pasaulį? Savo santykį su pasauliu?Galima su draugais sukurti grupę ir po to visiems kartu pradėti mokytis groti. Galima surinkti į vieną grupę muzikantus profesionalus ir bandyti tarp šių žmonių sukurti geranorišką, draugišką atmosferą. Kuris kelias yra tinkamesnis roko grupei?Kaip prasidėjo perkusininko Gintauto Gascevičiaus muzikavimas su „BIX“?Prisimindamas pirmuosius muzikavimo su „BIX“ metus savo knygoje „Ginc ir išminties pedalas“, Gintautas Gascevičius rašo: „Prasidėjo repeticijos. Daug repetavome, filosofavome, netgi gyvenome studijoje. Studija buvo visiškai daugiafunkcinė: ir repeticijų kambarys, ir miegamasis, ir virtuvė. Kadangi studija buvo rūsyje, langų neturėjome, tad kada diena ar naktis – spręsdavome patys. Kartais savaitėmis neišeidavome į lauką. Tai buvo fantastiškas ir labai produktyvus laikas.“ Ką galima veikti užsidarius repeticijų kambaryje ištisas dienas ar net savaites?Apie vieną iš ankstyvojo „BIX“ sąstato muzikantų Geraldą Jankauską - Džerį sakoma, esą jis buvo „grupės ideologu“. Kaip reikėtų suprasti šiuos žodžius?Vienas iš pirmų svarbių ir didelių „BIX“ žingsnių link visuotinio pripažinimo buvo dalyvavimas 1988-aisiais vykusiame antrajame roko marše, kuris keliavo per Biržus, Šiaulius, Mažeikius, Tauragę, Kėdainius, Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Apie savo patirtį roko maršuose Gintautas rašo savo knygoje taip: „Tai buvo neįtikėtinos masinės šventės“.Kiek tiesos yra rokerių dabar pasakojamose istorijose, kad roko maršuose jiems rūpėjo ne tik rokenrolas bet ir Tėvynės laisvė?Kada ir kaip „BIX“ vadybininko Mariaus Brasiūno dėka pradėjo ardyti geležinę užtvarą ir išvyko į Vakarus? Kur važiuota, kokiose scenose grota? Kokias išgyvenimo žaidynes septynių muzikantų grupei tuo metu reiškė kelionė traukiniais? Kuomet „BIX“ nusprendė nebesikankinti ir išvyko į kelionę su unikaliu autobusu „Ikarus“?„BIX“ aukso amžius – XX a. 10 dešimtmetis. Tai laikas kai skirtingi Lietuvos miestai turėjo savo skambesį. Kaip paskutiniame XX a. dešimtmetyje skambėjo Šiauliai?Pokalbis su performeriu, perkusininku, kompozitoriumi, grupės „BIX“ muzikantu Gintautu Gascevičiumi.Ved. Aurimas Švedas(E. Ščerbinskaitės nuotr.)

Удзел лукашэнкаўскага рэжыму ў расійскай агрэсіі ва Украіне зрабіў Беларусь у вачах усяго свету саўдзельніцай ваеннага злачынства. І гэта статус уплывае нават на тых беларусаў, якім давялося з'ехаць з Беларусі праз пераслед з боку лукашэнкаўскіх “сілавікоў”. Найбольш гэты негатыўны ўплыў адчуваецца ў Літве, дзе актыўна дзейнічаюць як лукашэнкаўскія, так і пуцінскія спецслужбы і дзе сумесная гісторыя двух нашых народаў нечакана зрабілася адной з крыніц непаразумення. У чым сапраўдная прычына ўзмацнення напружання ў адносінах да беларусаў у літоўскім грамадстве і пры чым тут “ліцвінізм”? Ці магчымае вырашэнне непаразумення палітычнымі сродкамі? Як звязаныя гісторыя і сучаснасць і ці варта краінам Балтыі, а можа, і ўсёй Еўропе рыхтавацца да супрацьстаяння расійскай агрэсіі? На гэтыя ды іншыя пытанні ў эфіры Еўрарадыё адказвае літоўскі палітолаг, прафесар кафедры філасофіі ўніверсітэта Вітаўта Вялікага Гінтаўтас Мажэйкіс (Gintautas Mažeikis)

Prieš dešimtmetį jaunoji ūkininkė Kristina Janickienė Gabriliavos kaime Elektrėnų savivaldybėje įkūrė mišrų ūkį. Dabar jame 100 limuzinų veislės mišrūnų galvijų ir 200 Lietuvos juodgalvių avių. Ūkininkė paskaičiavo, kad tik pati užauginusi gyvulius, juos paskerdusi savoje skerdykloje ir mėsą pateikusi tiesiai valgytojams galėtų rentabiliai ūkininkauti. Tad kodėl be darbo stovi ūkyje pastatyta skerdykla? Galimybes ūkiuose įsirengti skerdyklas aptaria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.Mėšlo išvežimo rudenį į laukus nustatytas terminas – iki lapkričio 15 dienos, – kelia rūpesčių daugeliui gyvulių augintojų. Dėl gausaus lietaus negalėdami įvažiuoti į laukus, telšiškiai žemdirbiai netgi buvo surengę akciją „Mėšlo iššūkis“, srutovežiais važiavo į Telšius. Tačiau tai situacijos nepakeitė, mėšlo išvežimo terminas nebuvo pratęstas. Anot Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės, susidarė kritinė situacija. Ją vertina, išeitį siūlo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas Anglijos ūkis ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.Ved. Regina Montvilienė

VDU profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad Kremlius dabar „ravi“ potencialius naujus lyderius, tik neaišku kiek ilgai tai bus efektyvu.Ved. Deividas Jursevičius

Vengrijoje rinkimus laimėjęs dabartinis premjeras Viktoras Orbanas nesutinka siųsti ginklų Ukrainai ir nepritaria ES embargo Rusijos energijai įvedimui. Apie situaciją Vengrijoje pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Valdone Sakalauskaite Mosdóczi.Lukšų vyrų vadovas Gintautas Mauricas ragina buvusius Lietuvos karius atvyktį į Ukrainą ir padėti apmokyti ukrainiečius.„Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Kolegos nagrinėjo pavyzdžius, kaip paskatinti daugiau judėti moksleivius, įmonių darbuotojus ir vyresnio amžiaus žmones. Apie galimus sprendimus diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos sporto universiteto lektorė Kristina Visagurskienė, Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė.Vaizdai iš teritorijų Ukrainoje, kurias paliko Rusijos kariuomenė, šokiravo pasaulį, po jų Rusija sulaukė dar daugiau pasmerkimo. Tačiau kaip įtarimus karo nusikaltimais dangsto pati Rusija ir kaip tai gyventojams aiškina Rusijos Vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pluoštines kanapes ir linus ekologiškai auginantis Tauragės r. ūkininkas Gintautas Žebelys ne tik aliejų spaudžia. Anot jo, kanapių panaudojimo galimybės didžiulės.Prienų r. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre jau pradėjo repetuoti moterų folkloro ansamblis ir kiti kolektyvai. Per ilgus pandemijos mėnesius jų dalyviai ir vadovai buvo pasiilgę gyvo bendravimo, repeticijų ir koncertų.Kaip pavyko karantino metą išgyventi kaimo turizmo sodybos Biržų rajone savininkei Alei Podėnienei ir kokia situacija šią vasarą?Ved. Regina Montvilienė

Tekselių veislės avis augina ir veisia dar nedaug augintojų. Gintautas Činskis iš Telšių rajono siekia populiarinti šią veislę ir skiria daug dėmesio šios veislės genofondo stiprinimui Lietuvoje.Vyriausybė pritarė viso pluoštinių kanapių augalo perdirbimui. Ar pavyks Lietuvai susigrąžinti prarastus investuotojus ir išplėsti kone perpus per metus sumažėjusius auginamos kultūros plotus?Gamtininko komentaras. Stumbrai yra didžiausi šiuo metu Lietuvos miškuose gyvenantys žvėrys. Kuo įdomus jų gyvenimas, pasakos panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Rūta Katkevičienė.

Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir UAB „Imunodiagnostika“ įkūrėjas ir vadovas Gintautas Gylys: - apie tikrumo versle sampratą - nuo 01:59:27 - apie tikrumą reaguojant į aplinkos iššūkius - nuo 04:52:00 - apie būdus ugdyti tikrumo pajautą - nuo 14:33:70 - apie tikrą santykį su savo sveikata - 20:30:33

Kauno rajono Radikių gyventojai sako, kad didžiausia potvynio grėsmė jau praėjo. Tuo metu pamario žmonės nuo prognozių susilaiko, nes, anot jų, šiemet potvynis kažkoks labai keistas. Taigi koks tas potvynis?Vietos turizmas pastaraisiais metais Lietuvoje aktyvėjo. Jei karantinas baigsis iki vasaros, tikėtina, kad ir tuomet žmonės aktyviai keliaus po Lietuvą. Kokią vietos turizmo ateitį mato turizmo specialistai, menininkai ir smulkieji verslininkai?„Keturi milijonai“ rubrika – iš Kauno kilęs Suomijos Jyvaskylos universiteto mokslo darbuotojas, dėstytojas Gintautas Šilinskas.„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip padidinti visuomenės finansinį raštingumą.Kiek ir dėl ko Lietuva žinoma pasaulyje? Naujausio tyrimo apžvalga.Ved. Edvardas Kubilius

Indrės Kaminckaitės pasakojimas apie karantino pabaigos laukiančius teatro kūrėjus, kurie ruošia premjeras paaugliams. Kodėl jie pasirinko tirti problematišką jauno žmogaus pasaulį?Naujoje LRT tinklalaidėje „Culture nerve” pokalbiams apie kultūrą susitinka sričių ekspertai iš viso pasaulio. Pirmas toks pokalbis – apie kultūros paveldą. Kalbasi politikos mokslų profesorius Roberto Farneti ir istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė.Stepono Pričino pokalbis su VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanu Benu Ulevičiumu apie indėnų (autochtonų) gyvenimą ir kultūrą.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie talento mitologiją.Pasaulyje: naujienos apie Munko paveikslą „Šauksmas“, Londone atšaukti planai statyti įspūdingą koncertų salę, seniausias piešinys ant uolos Australijoje, atsisveikina elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“.Roko grupės „BIX“ būgnininkas, kompozitorius, perkusijos meistras, audioperformansų autorius Gintautas Gascevičius karantino metu daug veiklų perkėlė į internetą, bet sako, kad skaitmeninė erdvė dar nėra pakankamai apgyvendinta – naudojamės ja tik mėgėjiškai. Pokalbis su muzikantu apie kūrybą, nesėkmes ir menininkui būtiną izoliaciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Boso valandoje - “Mažeika ir partneriai” vadovaujantis partneris Gintautas Mažeika - apie verslo savininkų ir vadovų elgesį krizės metu: laimi šaltas protas ir greiti sprendimai

„Svarbus pokalbis“ apie A. Navalną. Laidos svečias filosofas G.Mažeikis sako, kad sunaikinus Navalną kiltų revoliucija Rusijoje.Ved. Deividas Jursevičius.

Šiame epizode kviečiame išgirsti pokalbį su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Jame aptariame įvykius Baltarusijoje ir reakcijas į juos Lietuvoje. Šnekame apie protesto ir režimo pasirinktus kalbėjimo būdus, omon pareigūnų silpnybę ir protestuotojų stiprybes. Svarstome, kokiu statusu reikėtų kreiptis į Svetlaną Cichanovskajos šiandien – pasitraukusi opozicijos lyderė ar išrinktoji prezidentė? Su G.Mažeikiu lietuviškai kalbasi Nyla Ru redaktorė Ina Šilina. Interviu gyvai transliuotas Instagrame rugpjūčio 13 d., tačiau juo dalinamės ir tinklalaidžių platformose.  „Svarbiausia leisti žmonėms kalbėti. Jie gali pasisakyti už Maskvą. Jie gali pasisakyti už ar prieš Lukašenką. Svarbu suteikti balsą, kad žmonės būtų nuolat medijazuojami. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą. Kodėl Cichanauskajos štabu pasitikima? Todėl, kad jie suteikė balsus kitiems. Leiskite visiems kalbėti. Tegul išsišneka. Taip pat reikia pripažinti, kad rusakalbiai yra dalis, kurių nuomonę reikia gerbti. Negalima sakyti, kad jie yra penkta kolona. Cichanauskajos atvejis parodė, kad reikia bendradarbiauti priešingoms nuomonėms”, – įžvalgomis ir apie tolimesnius žingsnius pasidalino G. Mažeikis.

Svarbus pokalbis apie paskutines A. Lukašenkos dienas poste. Taip teigia filosofas Gintautas Mažeikis, kuris lygina diktatorių su Golumu ir vadina jį pamišusiu dėl valdžios žiedo. Pasak filosofo, dabar Baltarusijoje susikerta daugelio valstybių interesai, bet tik ne Lietuvos, Ved. Deividas Jursevičius

Nors karantinas švelninamas ir nemažai žmonių jau sugrįžo į įprastas darbo vietas, dalis darbuotojų tebėra prastovose ar turi nedarbingumą vaiko priežiūrai. Kaip bus, kai jie visi privalės sugrįžti į savo darbovietes? Kai kurie darbdaviai būgštauja, jog kritus apyvartoms ir užsakymų apimtims, visų sugrįžtančių darbu aprūpinti jau nebegalės. Ar nekils nauja atleidimų banga, ar svarstoma, kokių priemonių imtis karantinui pasibaigus? Laidoje dalyvauja: bendrovės „Terminal LT“ direktorius Gintautas Čečys, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ved. Artūras Matusas.

Laidos svečias — „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, vadybos ir pokyčių įgyvendinimo specialistas Gintautas Mažeika. Per savo kaip vadovo karjerą pašnekovui yra tekę ne kartą sėkmingai įgyvendinti sudėtingus didelio masto pokyčių projektus (angl. turn around), dėl to viešoje erdvėje jis dažnai vadinamas pokyčių vadovu. Šį kartą su Gintautu Mažeika bus kalbama apie tai, kodėl įmonės Lietuvoje yra nepakankamai konkurencingos.

Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių pasakos „Tuzino“ svečias teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas. Ved. Guoda Pečiulytė.

Keliautojas iš prigimimo, ekspedicijų organizatorius, „Klajūnų klubo“ prezidentas Gintautas Babravičius. Laidoje su Gintautu prisiminsime įdomiausias keliones, šalis, vietas ir nuotykius. Bus ir klausimas su prizu bei muzikos. Ved. Vytaras Radzevičius.

Ūkio naujienos. Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys regioniniame parke kuria pluoštinių kanapių verslą.Lietuvoje pastebimai daugėja niežinių poodinių erkučių, kurios sukelia parazitinę ligą sarkoptozę.

Ūkio naujienos. Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys regioniniame parke kuria pluoštinių kanapių verslą.Lietuvoje pastebimai daugėja niežinių poodinių erkučių, kurios sukelia parazitinę ligą sarkoptozę.

Vidurnakčio lyrikoje Gintauto Dabrišiaus eiles skaito Gintaras Mikalauskas.

Vidurnakčio lyrikoje Gintauto Dabrišiaus eiles skaito Gintaras Mikalauskas.

Penktoji laida iš ciklo „Lietuvos varpų likimai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.Lankysimės Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpinėje, kurioje apie varpų likimus pasakos dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Penktoji laida iš ciklo „Lietuvos varpų likimai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.Lankysimės Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpinėje, kurioje apie varpų likimus pasakos dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Gintauto Dabrišiaus eiles skaito Gintaras Mikalauskas.

Vidurnakčio lyrikoje Gintauto Dabrišiaus eiles skaito Gintaras Mikalauskas.

„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis.Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi Kultūros namu vadovas Gintautas Šmitas, bendruomenės „Punios ainiai“ atstovė Laimutė Žūsinienė, tautinių juostų audėja Renata Žiūkienė.Su Punios istorija supažindina Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis.Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi Kultūros namu vadovas Gintautas Šmitas, bendruomenės „Punios ainiai“ atstovė Laimutė Žūsinienė, tautinių juostų audėja Renata Žiūkienė.Su Punios istorija supažindina Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

Jeigu Jūs dar tik rezgate svajonių planą iškeliauti bent pusmečiui iš Lietuvos ir paklajoti po pasaulį, pasiklausykite pokalbio su Gintautu Ščerbavičiumi, verslo valdymo sistemų specialistu, nes jis tai jau padarė! Griežto plano Gintautas neturėjo, tik žinojo, kur viskas prasidės – Indijoje, o toliau kelionė klostėsi pagal formulę „patiko/nepatiko, įdomu/neįdomu, likti ilgiau ar judėti į kitą šalį”. Taip Gintautas su žmona aplankė Indiją, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Kiniją, o pabaigai pasirinko JAV. Gintautas pasidalino ne tik įspūdžiais, bet ir patarė, ką daryti, kad noras pakeliauti po pasaulį liktų ne tuščiais pasvaičiojimais, o realybe. Po Aziją keliavome su muzika. Šįkart pasirinkau Kinijos kūrėjus, išsikovojusius ir užsienio klausytojų simpatijas - Nova Heart, New Pants, Carsick Car, Illness Sickness.

Jeigu Jūs dar tik rezgate svajonių planą iškeliauti bent pusmečiui iš Lietuvos ir paklajoti po pasaulį, pasiklausykite pokalbio su Gintautu Ščerbavičiumi, verslo valdymo sistemų specialistu, nes jis tai jau padarė! Griežto plano Gintautas neturėjo, tik žinojo, kur viskas prasidės – Indijoje, o toliau kelionė klostėsi pagal formulę „patiko/nepatiko, įdomu/neįdomu, likti ilgiau ar judėti į kitą šalį”. Taip Gintautas su žmona aplankė Indiją, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Kiniją, o pabaigai pasirinko JAV. Gintautas pasidalino ne tik įspūdžiais, bet ir patarė, ką daryti, kad noras pakeliauti po pasaulį liktų ne tuščiais pasvaičiojimais, o realybe. Po Aziją keliavome su muzika. Šįkart pasirinkau Kinijos kūrėjus, išsikovojusius ir užsienio klausytojų simpatijas - Nova Heart, New Pants, Carsick Car, Illness Sickness.

Gintautas Želvys apie talentus, garbės kodeksą ir dabartinę kultūros padėtį Lietuvoje. Monologas apie išvarytą iš rojaus mūzą.