Podcasts about nerimas

Viskas – 2024 m. „Eurovizijos“ atrankų sezonas baigtas. Šeštadienį savo finalus surengė Švedija ir Portugalija, o per savaitę dainas pristatė Australija bei Graikija. Justas, Austėja ir Tautvydas aptaria svarbiausias „Eurovizijos“ naujienas bei prisimena geriausias šiame atrankų sezone prarastas dainas. Kiek eurovizinių balų skiriate eurodienai? Paverskite juos parama per Contribee! Laidos galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Pilvelytė Kaziuko mugėje ir Melfest peržiūra (00:00); Yankunytjatjara kalba Australijos paraiškoje (07:20); Ar Graikija grįš į slay erą? (19:30); Nostalgijos pertraukėlė – geriausias graikų laikotarpis „Eurovizijoje“ (26:50); Netikėtos reakcijos į Švedijos pasirinkimą (32:10); Nerimas dėl Portugalijos (52:50); Atrankų sezono apibendrinimas – kurių šalių dainas pakeistume? (01:04:05); Neuždarytas Izraelio klausimas (01:22:35);

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Rašytoja Dalia Staponkutė į Lietuvą ir literatūrą grįžta su nauja grožine knyga, šį kartą – plutarchišku paralelinių istorijų romanu „Vivat Regina!“ Joje ji lyg ir tęsia tas temas, su kuriomis jau pelnė skaitytojų dėmesį ir kritikų pagyras: dvilypė tapatybė, savos ir svetimšalės drama, periferijos ir centro santykiai, moters vaidmuo.Tačiau romane šios temos plečiamos ir gilinamos turtingu istoriniu kontekstu, Renesanso dvasios apmąstymu, kultūrinėmis įtampomis tarp geografiškai nutolusių, bet paralelių surištų dviejų – kipriško ir lietuviško – pasaulių.Atsispyrę nuo naujojo romano, su Dalia Staponkute kalbamės apie išpopuliarėjusį istorinių romanų apie moteris žanrą, jai įprastų temų permąstymą bei naujų plėtojimą ir apie periferijos kultūrinį nerimą.Gretos Skaraitienės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Donatas Urbonas aptarė įvykusią Lietuvos vyrų rinktinės spaudos konferenciją, paskelbtus žaidėjų sąrašus ir kitas Eurolygos aktualijas. Tinklalaidės rėmėjas: „Nevartyk“ siūlo maisto kepimą padaryti paprastesnį ir malonesnį – šašlykų vartymą palikti, o patiems atsipalaiduoti ir turiningai praleisti laiką su šeima ar draugais. Tai yra automatinė iešmų vartymo sistema, sukurta iš aukščiausios kokybės detalių (nerūdijantis plienas). Naudok nuolaidos kodą krepsinis30 ir gauk 30 eurų nuolaidą „Nevartyk“ iešmų vartymo sistemoms https://nevartyk.lt/ Temos: Rezervinės rinktinės nesusipratimai (0:00); Nerimas dėl Mato Buzelio žaidimo rinktinėje (10:40); Igno Brazdeikio situacija (12:10); Pagrindinės rinktinės kandidatai (13:57); Pagarba Donatui Motiejūnui (17:55); Rinktinės susilpnėjimas ir privalumai (19:35); Padrikas LKF darbas (26:08); Jokio spaudimo rinktinei (28:02); Benas Matkevičius rinktinėje ir podkaste (29:17); Kosto Slouko bomba Graikijoje (39:49); Miklovo pasiūlymas Eurolygai (53:55); U20 Europos čempionatas (56:08); Liutauro Lelevičiaus „Lietkabelyje” (57:53); Simpatiška jaunimo rinktinė (59:38); „Lietkabelio” sutartys su žaidėjais (1:00:30); Eurolygos žaidėjų turgaus naujienos ir kur žais Mirotičius? (1:02:30); Paskutiniai „Žalgirio” darbai ir kylanti Šmito vertė (1:06:30); Tylios „Cbet” ir „Wolves” komplektacijos (1:09:47); Grigonio, Sirvydžio, Kulbokos ir Tubelio keliai (1:12:11); Neskubantys klubai visoje Europoje (1:14:34); Rekordinės podkasto peržiūros ir pagyros (1:16:20); Neaugantis „Wolves” biudžetas (1:19:15); Donatai, kas naujo Monake? (1:21:46); Įspūdinga, kas vyksta Vilniuje (1:23:19).

Savaitinė futbolo apžvalga „Įvartis“. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   00:00:00 – Žalgiris Čempionų lygoje 00:31:17 – Lietuvos klubai Europos atrankoje 00:54:27 – Balta ir raudona kortelė

Lukas Malinauskas, Jonas Lekšas ir Donatas Urbonas aptaria įspūdžius iš Barselonos ir Monako, „Žalgirio“ rezervus ir galimas netektis Lietuvos rinktinėje. Tinklalaidės partneriai: - BOSO – tavo geros nuotaikos šaltinis! Aukščiausios kokybės, sertifikuota žaliava, atitinka aukščiausius Europos kokybės standartus (sėklos ir riešutai parenkami didžiausio kalibro). Inovatyvios skrudinimo ir prieskonių padengimo technologijos leidžia išsaugoti natūralias sėklų ir riešutų ypatybes ir pagerinti produkto skonį. – CWB barmenai – profesionali barmenų komanda jūsų renginiui, Lietuvoje ir ne tik. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/cwbarmenai/ Temos: „Maccabi“ fanų akistata su teisėjais (0:00); Sirgalių kratymas Barselonoje ir Monake (3:11); Jankūno gimtadienis lėktuve ir emocinis noras dėl pozityvaus rezultato „Žalgiriui“ (13:59); Rezervai serijoje su „Barcelona“ ir įtampa pas žalgiriečius (17:07); „Maccabi“ sirgalių spaudimas Mike'ui Jamesui ir didžiulė fanų įtaka Eurolygos atkrintamosiose (20:11); Eurolygos atkrintamųjų faktoriai (24:46); Dante Exumo traumos eskalacija (30:33); Absurdiška teorija dėl Kevino Punterio ir besiveržianti „Real“ frustracija (33:54); Nuvilianti Eurolygos komunikacija dėl beprecedenčio įvykio (40:08); Pompastiška burtų traukimo ceremonija ir sudėtingas Lietuvos rinktinės kelias (47:11); Rinktinės sudėties netektys ir nerimas dėl Domanto Sabonio (50:48); Kas gali užimti atsivėrusias vietas rinktinėje (57:05); „Ryto“ ir „Wolves“ mūšis dėl Vilniaus (1:06:12); „Ryto“ naujokas ir Lukas Ramūnas Uleckas (1:09:21); LKL atkrintamųjų intrigos (1:12:05); Auksinis „Wolves“ šansas pasiekti Eurolygą (1:15:26); Įtakingiausio Europos agento atsakas Mariui Grigoniui (1:19:52).

Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare.Ved. Audrius Lelkaitis

XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą.Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard'as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu.Ved. Simas Čelutka

Rusijai tęsiant karą, keturiasdešimties valstybių atstovai Vokietijoje tariasi, kaip dar gali padėti Ukrainai. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius savo ruožtu lankosi Maskvoje ir bando įtikinti Kremlių atverti humanitarinius koridorius iš Mariupolio.Sprogimai šiandien aidėjo ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijos remiamame separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione, o po jų sušauktas Moldovos saugumo tarybos posėdis. Apie situaciją pasikalbėsime su Lietuvos ambasadoriumi Moldovoje.Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras ieško kelių grūdus eksportuoti per mūsų šalį. Ar pavyks tai padaryti?Kultūros ministras prašo gyventojų vengti provokacijų gegužės 9-ąją, kuomet Rusija mini pergalės dieną, ir leisti dirbti pareigūnams.Teisėsauga įtaria, kad Medininkų užsieniečių registracijos centre dirbęs psichologas prievartavo migrantus.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti kompensuojamų vaistų kainodarą, kuria tikisi paskatinti pacientus rinktis vaistus su mažiausiomis priemokomis.Ved. Liepa Želnienė

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kada (ir ar) verta sunerimt vadovui dėl vykstančio karo Ukrainoje? - Jei Ukrainoj esanti kolega prašo darbo - ar ok tiesiog duoti darbo?- Kaip dirbti su kitokį požiūrį turinčiais darbuotojais (kurie "kelia bangas")?- Dvigubi standartai - kaip tai suvaldyt?- Kaip atskirti keršto akciją nuo nusivylimo?- Kiek darbuotojo stažas turi įtakos vadovų sprendimams (darbuotojo atžvilgiu)?

Naujas #45 mūsų pokalbis.  Kaip kovoti su nerimu, baime, įtampa karo akivaizdoje? Matom žiaurius vaizdus ekranuose, vykstančius mūsų kaimynystėje, o kartu lyg gyvename savo realybėje.  Išgyvenam savo pyktį, beprasmybę, liūdesį, kartu patirdami aplinkinių jausmų amplitudes. Psichoterapeutai Eugenijus Laurinaitis ir Brigita Kaleckaitė dalinosi, kaip pastebėti savo kūno ir psichikos reakcijas, kas yra “normalu”, ir kaip susirinkti save bei padėti kitiems apėmus panikai?Labai tikimės, kad pokalbis Jums atneš daugiau tikėjimo ir įrankių nurimti ir sutvirtėti.Keletas nuskambėjusių patarimų:- Riboti informacijos srautą;- užimti save fizine veikla; - palaikyti rutiną;- tęsti savo darbus ir atsakomybes šeimoje ir darbe;- kalbėtis, palaikyti ryšius su artimaisiais ir draugais; - skaityti knygas (pvz. Balio Sruogos “Dievų mišką”); - apsikabinti ir apkalbinti kitą;- prisijaukinti mintį apie mirtį;paklausyk. jei žinai, kas šalia jaučia stiprų nerimą - pasidalink.Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/join/3818600/checkout?ru=undefined)

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“, kurioje – apie Tarmyno sudarymą bei Kauno rajono gyventojų kalbą ir tarminius arealus.Režisieriaus Mike Mills filmo „Drąsiau drąsiau“ („C'mon C'mon“, 2021) apžvalga, kurią parengė kino kritikas, semiotikas Dmitrij Gluščevskij.Pernai metų pabaigoje Kultūros paveldo departamentas paviešino dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, kuriame – daugiau nei 300 objektų. Kodėl nuspręsta šį sąrašą paviešinti?Šiemet nacionaliniai kino apdovanojimai bus vieni: ką turėtume žinoti apie „Sidabrinė gervė 2022“?Teatro informacijos centras pristato projektą „Teatras yra ir pastatas“. Koks fikcinės ir urbanistinės realybės santykis atsiskleidžia per 9-is čia pristatomus Lietuvos teatrų pastatus?Apie muziką Kathryn Bigelow 1995-ųjų filme „Keistos dienos“.Kaip savo 17-tąjį gimtadienį pasitinka Kauno miesto simfoninis orkestras?LRT Klasikos radijo laidoje „Istoriko teritorija“ startuoja laidų ciklas „Nerimas, istorijos akligatviai ir viltingos svajonės“. Į kokius svarstymus šis ciklas kvies leistis?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Augant nerimui, kad Rusija gali užpulti Ukrainą, NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį. Aljansas stiprindamas bloko rytinio sparno gynybą siunčia daugiau laivų ir naikintuvų. Amerika jau kalba apie karių siuntimą į Baltijos valstybes.Gyvybiškai svarbių profesijų atstovai į darbą gali eiti ir sirgdami besimptome COVID-19 forma. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kol kas tokios būtinybės šalyje nėra, bet sparčiai plintant Omikron atmainai reikia ruoštis visiems scenarijams. Kada į darbą bus galima kviesti besimptome koronaviruso forma sergančius darbuotojus ir kokių profesijų atstovai galės dirbti sirgdami?Sveikatos apsaugos ministerija siūlo steigti „saugesnio narkotikų vartojimo kambarius“, kuriuose narkotines medžiagas priklausomi žmonės galėtų vartoti su medikų priežiūra. Tokie kambariai veikia kitose valstybėse, tačiau opozicija piktinasi, kad tokiu būdu Lietuva suktų narkotikų legalizavimo link.Specialistai pabrėžia, kad namuose ligonius slaugančios šeimos dažnai nesulaukia būtinos pagalbos, o ši problema ypač paaštrėjo pandemijos metu.Ved. Liepa Želnienė

Apie aktualijas Lenkijoje pasakoja LRT RADIJO bendradarbis šioje šalyje Laurynas Vaičiūnas.Kaip politikų, valstybių ir kitų veikėjų veiksmus lemia pyktis, baimė, nerimas ar viltis? Pokalbis su doktorante Neringa Mataityte apie jausmų įtaką politikai ir tarptautiniams santykiams.Populiarėja genetiniai etninės kilmės tyrimai. Kaip tiksliai galima sužinoti savo kilmę? Diskusija su mokslininkais.Projektas LRT FAKTAI – apie melagingą informaciją socialiniuose tinkluose dėl galimybių paso. Plačiau LRT.LT portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Norintiems aštrių pojūčių, šalia Biržų įkurtas Helovino miestelis. Jį pristatys parko įkūrėja Indra Simėnė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

Sugrįžo Dominykas ir antradienio „Tiek žinių“ pasakoja apie karantino pakeitimų siūlymus, daugiabutį Vilniuje, rekordinius susirgimus Estijoje ir moterų riaušes Meksikoje.

“Kodėl čia taip jautriai reaguoji?” - turbūt ne vienas yra girdėjęs ar uždavęs tokį klausimą, ypač pastaruoju metu, kuomet visi yra tikrai stipriai sujautrinti, tad šiandien ‘Ai, viskas gerai', kartu su Brigita Kaleckaite kalba apie jautrumą ir padidintą nerimo jausmą, kaip sutrikimą. Gana dažnai žmonės net nežino turintys padidinto jautrumo nervų sistemą ir kenčia išgyvendami ypatingai sunkias emocijas. Šiuolaikinei visuomenei orientuojantis į lyderius, tokie žmonės sunkiau prisitaiko, jaučiasi savimi nepatenkinti, jautriau reaguoja į aplinką.Kaip atpažinti savyje problemą? Kaip sau padėti? Kokios yra padidėjusio nerimo priežastys ir ką galime padaryti siekdami padėti nuolat nerimą jaučiantiems artimiesiems? Apie visa tai ir dar daugiau - šiandienos pokalbyje.Kviečiame išgirsti:)Malonaus klausymoEglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Sausio 21 dieną „Tiek žinių“ laidoje Dominykas pradeda nuo Joe Bideno pirmosios dienos prezidento poste, pasakoja apie STT nerimą dėl vakcinų ir Antano Guogos bei Petro Gražulio problemas.

Nerimas yra nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas. Tą ypatingai gerai galime jausti dabar, laukdami Šv. Kalėdų. Nerimavome, ar galėsime sutikti jas su artimiausiais žmonėmis, ar vis tik pandemija, o gal, verčiau dera sakyti, mūsų visuomenės neatsakingumas uždarys mus mūsų namuose, kaip, deja, ir nutiko. Nerimavome, ar spėsime nupirkti visas dovanėles ir ar spėsime laiku iki metų pabaigos spėsime užbaigti visus neatidėliotinus darbus ir projektus. Ne vienas bičiulis skundėsi, kad karantinas, nors ir pristatomas kaip itin palankus metas skaityti, visiškai toks nėra būtent todėl, kad nerimas neleidžia susikaupti ir pilnai pasinerti į knygą. Juk nerimas kyla ir iš to, kad mums įprasta buvusi kasdienybė su savo rutinomis ir grafikais paprasčiausiai ėmė ir subyrėjo, palikdama užduotį viską persidėlioti.Tačiau nerimo nedera sieti vien su pandemija, kurio ji neabejotinai padaugino. Tačiau pats nerimas lydėjo mus ir anksčiau – ypatingai sudėtingų apsisprendimų akivaizdoje, kai prieš mus atsiveria skirtingi galimi keliai, o kartu ir suvokimas, kad vienas pasirinkimas neišvengiamai lems kitų galimybių atsisakymą. Šiame kontekste aiškėjo tai, kad nerimas yra laisvės palydovas. Laisvės, kur ne kas kitas, o mes patys esame atsakingi už savo pasirinkimus.Nerimas sukūrė visą industriją su ją sukančiu psichologinių konstultantų, gyvenimo būdo mokytojų, vadinamųjų influencerių ir t.t. kontingentu. Turime gausybę patarimų, pamokymų, kaip su nerimu kovoti. Rašomi tekstai, leidžiamos knygos, siūlomos įvairios terapijos, pratimai ir praktikos.O ką mums apie nerimą sako filosofija? Šįkart nusikelsime į XIX amžiaus Kopenhagą, kurioje danų filosofas Sorenas Kierkegaardas prisidengdamas Vigilijaus Haufniensio slapyvardžiu parašė knygą „Nerimo sąvoka“. Aptarti šią knygą man padės jos leidėjas, leidyklos „Phi knygos“ vadovas Tomas Šinkūnas ir vertėja Ieva Tomaševičiūtė.Ved. Donatas Puslys

Paskutinė žmonių karta žemėje, klimato pabėgėliai, peržengta saugi riba, jau rutina tapusios gamtinės katastrofos…Kokie jausmai kyla skaitant tokias naujienas? Nemaži šansai, kad jauti nerimą, o jei tiksliau – ekologinį nerimą. Šįkart aiškinamės, kas yra tas ekologinis nerimas (dar žinomas kaip eco anxiety). Kodėl jį jaučiame galvodami apie ateitį ir kaip galime jį prisijaukinti?Šią ir kitas mūsų laidas rasi ir visose didžiosiose muzikos ir podcast’ų platformose.Patinka mūsų laidos? Prisidėk prie jų kūrimo tapdamas mūsų patronu: patreon.com/ispakuotaSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Sporto diskusijų laida O'Sportas. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas, Rytis Vyšniauskas, Justas Naulickas. 

Lietuva diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžiai pristatė prezidento Gitano Nausėdos siūlomą krizės sureguliavimo planą, laukiama Minsko reakcijos. Valdovų rūmuose apdovanoti šimtukais valstybinius egzaminus išlaikę abiturientai. Paklausėme - kokie jų planai, juos įvertins ir ekspertė. Vyriausybės pagalba išmokomis netekusiems darbo, virto galvos skausmu seniūnams. Nerimas dėl Beiruto ligonių – sugriauta didelė dalis gydymo įstaigų, greitai gali trūkti vaistų. Po Donaldo Trumpo skundo apie jo plaukų plovimo rėžimą - vyriausybė siūlo užtikrinti didesnį šalies čiaupų pralaidumą. Ved. Mindaugas Laukagalis

Atsigavome nuo karantino, kuriuo saugojomės nuo klastingo viruso, ir… ištryško siaubingas nerimas, iš pasąmonės gelmių iškilo gąsdinantys neįveiktų problemų vaizdiniai. Visa tai buvo saugiai slepiama po planais, išsikeltomis užduotimis, darbais, kelionėmis, pažintimis, pasilinksminimais, daiktų kaupimu. Karantinas uždarė mus namuose, bet daugelį įmetė į chaotiškos, nepažintos, fragmentiškos savasties kalėjimą. “Pažvelgiau sau į akis veidrodyje ir kūnas pastėro – į mane žvelgė kažkieno akys,” – pasakojo to kalėjimo kalinė.Vedėjos Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė perspėja, kad žmonės, negalėdami pykčio išlieti ant koronos viruso, artėjant Seimo rinkimams, piktinsis tais, kurie priima socialinius—ekonominius sprendimus.Aut. Audrius Lelkaitis

Birželio 9 dieną laidoje „Tiek žinių“ - naujo vedėjo Dominyko debiutas. Dominykas aptaria ginčus Seime dėl pinigų dalybų, planą atverti sienas su Lenkija, PSO perspėjimą dėl koronaviruso bei audringų orų pasekmes. #LaisvesTV #TiekŽinių

Sunku netekti savo įprasto gyvenimo, įprasto gyvo kontakto. Nerimas, baimė ir pyktis pakaitomis šokinėja mumyse, kartais net keliskart dienoj.Psichoterapeutai  Eugenijus Laurinaitis ir Brigita Kaleckaitė atveria, kas vyksta su mumis krizės metu, kaip kiekvienas prisitaikome ir ką šviesaus galime atrasti. Išgirsite metodų, kaip padėti sau atrasti savo gyvenimą, kaip nepasiduoti visuotiniam nerimui, o gal - priprasti su juo gyventi?Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Susidūrėme su netikėtu, neprognozuotu ir labai dideliu iššūkiu. Pasaulį apėmęs virusas kelia nerimą, nes dar nežinome, kaip su juo kovoti. Labiausiai bijome fizinių grėsmių ir pasekmių, bet per mažai dėmesio kreipiame į mūsų psichinę sveikatą. Nerimas, baimė, stresas silpnina mūsų imunitetą. Kaip išgyventi karantino sąlygomis, kaip išlaikyti gerus santykius šeimoje, kaip įveikti nerimą ir paniką? Apie tai kalbamės su psichoterapeute, psichoanalitike Rema Židoniene.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Valstybinės šventės suteikia galimybę giliau pažvelgti į mūsų gyvenime esmes, todėl minint Vasario 16-tąją „Audiologai“ kiek nutolsta nuo įprasto formato ir siūlo klausytojų dėmesiui 2015 metais trečiojoje Lietuvos akademikų publicistikos straipsnių knygoje „Nerimas“ paskelbtą Giedriaus Kuprevičiaus audiotoriją „10 nerimo balsų“, sudėtą iš atrinktų Lietuvos mokslininkų ir humanitarų straipsnių sakinių, palydėtų jų prasmes paryškinančia muzika.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Jei žmogus nerimauja, reiškia, jis yra gyvas. Bet kaip išmokti suvaldyti nerimą, neleidžiant jam užvaldyti tavęs? Duomenys iš JAV sako, kad nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi psichinė liga tarp suaugusių žmonių. Nerimas yra pažįstamas mums visiems, bet būdai jį įveikti – nebūtinai. Šiame „Nyla“ podkasto pokalbyje žurnalistė Berta Tilmantaitė kalbasi su bičiuliu psichologu Andriumi Jančiausku. Vienas jų atsakymų, kaip prisijaukinti nerimą – geriau pažinti savo kūną. Kviečiame išgirsti ir pasidalinti su tais, kuriems svarbu. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas diskutuoja pastarosios savaitės krepšinio aktualijomis. Temos: apie Draženo Petrovičiaus biografiją (05:14); apie nenuvylusį „Ryto“ pasirodymą mače su UNIKS (14:15); ar gali Eurolygoje žaisti dvi Belgrado komandos? (22:10); apie puikią formą demonstruojančią „Real“ ir „Žalgirio“ pralaimėjimą jiems (26:40); apie Kemzūros sukauptus kreditus prie „Olympiakos“ vairo (35:18); apie „Chimki“ žaidimą be galvos ir klibančias Kurtinaičio pozicijas (38:02); in ar out: Jonas Valančiūnas demonstruoja solidžiausią krepšinį karjeroje (51:01); in ar out: NKL yra įdomesnė už LKL (55:27). Mūsų patronais tapti galite paspaudę čia: https://patreon.com/BasketNews

Kodėl taip bėgame nuo nerimo? Jausmo, būdingo kiekvienam ir evoliucijos sukurtam, kad padėtų žmonijai kaip rūšiai išlikti? Skandiname nerimą alkoholyje, dusiname narkotikais, bandome įveikti raminančiais vaistais, kuriais maloningai pasidalijo kaimynė ar nesukdamas galvos išrašė šeimos gydytojas, bet nerimas lyg šešėlis persekioja mus. Ir ne tik persekioja, bet ir susargdina. Panikos atakos, fobijos - siaubai, kuriuos patyrusieji nė vienam nelinkėtų. Kaip reaguoti į nerimą? Apsimesti, jog jo nėra ir kaltinti stresą? Bandyti jį išnaikinti? O gal perskaityti jo siunčiamą žinią?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nerimas ir nežinomybė dėl gimdymo – daugelio besilaukiančiųjų palydovai. Kas svarbiausia, kad vienas svarbiausių gyvenimo įvykių būtų sklandus ir paliktų geras emocijas? Apie tai – laidoje „Še Tau“, kur apie gimdymą diskutavo neseniai pirmagimio susilaukusi Dovilė Filmanavičiūtė, gimdyvėms padedanti dula Vitalija Pilipauskaitė, gydytojas Mindaugas Balnys ir laidos vedėja Kristina Savickytė.

Inauguruotas Ukrainos prezidentas Volodomiras Zelenskis. Kokie bus pirmieji V. Zelenskio darbai? Kandidatų į prezidentus išlaidos rinkimų kampanijai. Vyksta išankstinis balsavimas. Kokį dokumentą pasiimti, einant balsuoti?Nerimas dėl „Google“ ir „Huawei“ skandalo.Prieš 80 metų gegužės 21 d. Kaune buvo atidaryta Kauno sporto halė – pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje. Gydytojai sako, kad tėvai dažnai neišsaugo vaikų skiepijimo pažymėjimų.Lietuvoje žadama įteisinti baudas studentams ne tik už baigiamųjų bakalauro ar magistro darbų, bet ir referatų, kursinių ir kitų akademinių darbų pirkimą.Tarptautinėje liaudies dainų konferencijoje Vilniuje bus diskutuojama apie „Žmonių ryšius dainose ir per dainas: prasmės ir kontekstai“. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienose – apie svaro kursą. V. Keršanskos komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Pastebėjote kaip spartėja gyvenimo tempas? Koks informacijos, stimulų ir reikalavimų kiekis užgriūna vaikus ir paauglius? Kaip patys stengemės visko gauti kuo daugiau: žinių, daiktų, pinigų, įspūdžių? Kaip nekantraujame, kai sulėtėja interneto sparta ar tenka lukterėti prie gydytojo kabineto durų? Visko norime kuo daugiau, pokyčių norime kuo greičiau, norų išsipildymo tuoj pat.Nekantrumu skundžiasi dažnas ir net nesikuklina prisipažinti, jog yra nekantrus – visko nori „čia ir dabar“. Tik ar lėkdami kaip mustangų kaimenė per gyvenimą neprarandame kažko svarbaus? Ar visada kiekis atitinka kokybę? O gal prastą kokybę kompensuojame kiekiu? O kokios tokio skubėjimo pasekmės? Nerimas? Įtampa? Stresas? Gyvenimo džiaugsmo praradimas? Perdegimas? Viską nuosekliai ir patyrinėsime laidoje.Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Pastebėjote kaip spartėja gyvenimo tempas? Koks informacijos, stimulų ir reikalavimų kiekis užgriūna vaikus ir paauglius? Kaip patys stengemės visko gauti kuo daugiau: žinių, daiktų, pinigų, įspūdžių? Kaip nekantraujame, kai sulėtėja interneto sparta ar tenka lukterėti prie gydytojo kabineto durų? Visko norime kuo daugiau, pokyčių norime kuo greičiau, norų išsipildymo tuoj pat.Nekantrumu skundžiasi dažnas ir net nesikuklina prisipažinti, jog yra nekantrus – visko nori „čia ir dabar“. Tik ar lėkdami kaip mustangų kaimenė per gyvenimą neprarandame kažko svarbaus? Ar visada kiekis atitinka kokybę? O gal prastą kokybę kompensuojame kiekiu? O kokios tokio skubėjimo pasekmės? Nerimas? Įtampa? Stresas? Gyvenimo džiaugsmo praradimas? Perdegimas? Viską nuosekliai ir patyrinėsime laidoje.Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

2017-ieji buvo emociškai intensyvūs metai, nuo pradėtos diskusijos apie seksualinį priekabiavimą bene visuose visuomenės sluoksniuose iki nepopuliariausio mūsų laikų JAV prezidento valdymo pradžios. „Nanook“ komandos nariai susirinkome į studiją galvoje nešini trimis įvykiais, kuriuos kiekvienas išskyrėme kaip svabiausius. Aptarėme juos, o antrąją podkasto dalį skyrėme dalykams, kurie mus labiausiai šiemet džiugino. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Si menesi Dr. Kudirka kalbes apie nerima. 1. Nerimas yra situacija kai zmogaus kuno sistema yra pekrauta. 2. Zmones kur serga nerimo turetu stengtis sveikai valgyti, regulariai miegoti ir dazniau sportuoti. 3. Jeigu simptomai blogeja ar dazneja, pasitikrinkite pas seimos gydytoja. Gali paskirti konsultacija su psichologu del terapijos kursa arba tinkamus vaistus. FDP-LT-211-Nerimas

Psichoanalitikas pristato Finno Skarderudo knygą „Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš”. Pasakojimas apie Gvatemalą.

Psichoanalitikas pristato Finno Skarderudo knygą „Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš”. Pasakojimas apie Gvatemalą.