Podcasts about pabaigoje

Kiekvieną savaitę jums kuriama 15min tinklalaidė apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ šįkart daugiausiai dėmesio skiria Lietuvos futbolo rinktinės startui pasaulio čempionato atrankoje. Ne tik pagyros už kovą Varšuvoje ir charakterį Kaune, bet ir žvilgsnis į mūsų silpnybes. Komplimentai Gvido Gineičio smūgiui ir nerimas dėl Armando Kučio kelio. Pabaigoje – apie neišsipildžiusius Edgaro Jankausko norus, UEFA Tautų lygos rezultatus ir skirtingus naujųjų Anglijos bei JAV rinkinės vairininkų startus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Kur suks palūkanos ir žurnalistų išvyka į Varšuvą 08:15 Lenkų vargai su Lietuvos rinktine 31:36 Taktiniai keitimai prieš suomius ir charakteris 55:42 Apie rinktinę kuriamas filmas, saga ir žolė 1:01:11 Neišsipildę E.Jankausko norai ir Tautų lyga 1:18:57 T.Tuchelio startas ir M.Pochettino pasakos

Seimas imsis ratifikuoti sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių ir jų šeimų teisių šalyje. Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, į parlamentarus kreipsis Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorijusas. Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027-tų metų pabaigos.Nuo šiandienos vairuotojai, važiuojantys greitkeliu iš Klaipėdos link Vilniaus galės važiuoti Kleboniškio arba Alfonso Meškinio tiltu per Nerį. Eismo organizavimas važiuojantiems Klaipėdos kryptimi nesikeičia. Visus Kleboniškio tilto rekonstravimo darbus planuojama baigti šių metų pabaigoje.LRT faktai - kaip veikia interneto troliai, ar kiekvienas gali atskirti jų veiklą socialinių tinklų diskusijose ir ko ieško tyrėjai?Vilniuje trečiadienio naktį rastas tos pačios dienos vakarą dingęs šešių metų berniukas, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ vaiko tėvas teigė, kad nuo mamos atskyrusį berniuką iš prekybos centro teritorijos už rankos išsivedė apie 60 metų nepažįstama moteris.Buvusio „Baltcap" partnerio Š.Stepukonio byla šiandien pagaliau turėtų pasiekti teismą. Mažiausiai 40 mln. eurų galimai iššvaistęs investuotojas vasarą praleido laisvėje, tačiau su apykoja. Kokios išvados padarytos nuo skandalo pradžios, ką reiktų keisti Lietuvoje?2025 m. Lietuva minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kuo ypatinga bus Čiurlionio metų programa.Ved. Rūta Kupetytė

Kassavaitinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ aptarėme į ketvirtfinalį prasprūdusius anglus, neadekvačius jų pareiškimus, davėme pylos už įskaitytą įvartį į Sakartvelo vartus, nagrinėjom Ispanijos ginklus ir laukiantį ketvirtfinalį su Europos čempionato šeimininke Vokietija, apžvelgėme vietinį kiemą ir kaistančią Marijampolės „Sūduvos“ situaciją. Pabaigoje – trumpa kelionė į „Copa América“ ir futbolo turgaus apžvalgėlė. Komanda – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautoris, „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, naujas rėmėjas ir M.Bagdono arbatėlė 04:49 Anglų neadekvatumas, gelbėtojas Jude‘as ir ar šveicarai užbaigs anglų kančias? 29:29 Pyktis dėl įskaityto ispanų įvarčio, „La Roja“ ginklai ir kartvelų pasakos pabaiga 52:36 Bloga nuojauta dėl prancūzų ir žvilgsnis į Portugaliją 1:08:51 D.Afonso meilė Lietuvai, raudonuojanti „Sūduva“ ir A.Skerlos niuksai „Žalgiriui“ 1:29:18 „Copa America“ reikalai reikaliukai 1:35:23 Žaidėjų turgaus naujienos ir įspūdžiai

Prancūziškos kilmės žodžiai „akušerija“, „akušeris“ Lietuvoje išplito, ko gero, todėl, kad ši medicinos sritis kaip mokslas atsirado prancūzų karo chirurgo Nikola Renjė dėka.

ATRASKITE DAUGIAU https://osportas.lt/ #KaunoZalgiris #sirdyjezaliaibalti #Euroleague #Zalgiris #podcast #podkastas #Barcelona #jasikevicius #SarunasJasikevicius #Brazdeikis #Maksvytis #butkevicius #Ulanovas #Lekavicius

Šiais laikais ranka rašyti popieriniai laiškai - retenybė, tačiau elektroninius laiškus rašome dažnai. Ar atsisveikinant reikėtų rašyti "pagarbiai", o gal "su pagarba" ar "Linkėjimai!"? FM99 kalbėjo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorė Irena Smetonienė.

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Rėmėjams skirtoje dalyje negailėta karčių žodžių toliau Rusijoje darbą tęsiančiam Xavierui Pascualiui ir Kazanės „Unics“ legionieriams. Taip pat pažvelgta į Eurolygos klubų savininkus ir Rusijos svarbą jų verslams. Pabaigoje pažvelgta į paskutinį reguliaraus sezono mėnesį ir prognozuota, kurios aštuonios komandos pateks į atkrintamąsias bei kaip atrodys ketvirtfinalio poros. 00:00 – įžanga 01:43 – permaininga „Žalgirio“ savaitė 04:02 – nepavykę J.Zdovco sprendimai 06:47 – ar pakils iš paskutinės vietos? 08:45 – laukiantis Šaro barjeras 16:55 – lemiamas „Ryto“ mūšis 21:29 – ką duos J.Williamsas „ketvirtoje“ pozicijoje 26:43 – Ž.Obradovičius Panevėžyje 30:28 – M.Lessorto lygis 34:40 – kaip reaguos panevėžiečiai

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Vis garsiau skamba vaikus auginančių tėvų skundai, kad jie apie naujus COVID-19 atvejus mokyklose informuojami per vėlai, o tai kelia pavojų ne tik jų vaikų, bet visų aplinkinių sveikatai. Vienas pavyzdžių – keturių asmenų šeima per rudens atostogas išvyko pailsėti į užsienį. Praėjus šešioms dienoms tėvai staiga sulaukė žinutės iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kad vienos iš jų atžalų klasėje nustatytas teigiamas COVID-19 atvejis. Žinutėje nurodyta, kad vaikas jau savaitė kaip turi izoliuotis. Izoliacijos pabaiga numatyta dar po poros dienų – grįžimo namo lėktuvu į Vilnių dieną. Šeima tikina, kad ši žinia ją pribloškė ir įstūmė į nepavydėtiną situaciją. Kilo klausimų, kaip viename viešbučio kambaryje užtikrinti tinkamą vaiko izoliaciją nuo likusių trijų šeimos narių? Kaip registruotis užsienyje COVID-19 tyrimui PGR metodu? Ar galima vaikui lėktuvu grįžti namo paskutinę izoliacijos dieną?Ir visgi svarbiausias klausimas: o kas atsakingas už tokį nesavalaikį informacijos pateikimą? Kokį pavojų tai kelia aplinkiniams? Kodėl tėvai nebuvo informuoti tą pačią dieną, kai klasėje teigiamas atvejis buvo nustatytas greituoju testu? Kodėl tą pačią dieną namo išsiunčiamas tik tas, vaikas, kuro greitojo testo atsakymas teigiamas, o kiti lieka mokytis toliau, kol atvejis patvirtinamas arba ne PGR metodu?Laidoje dalyvauja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.Ved. Laura Adomavičienė

Sociologijos doktorantė Inga Popovaitė JAV rašo disertaciją apie kosmoso sociologiją, o ją berašydama sulaukė unikalios galimybės – dvi savaites praleisti Marso dykumų tyrimų stotyje. Ten susirenkantiems įvairių sričių specialistams sukurtos tokios pat sąlygos kaip raudonojoje planetoje, tik nepatiriant nesvarumo būsenos. Laidoje aptariame 12 kosmoso sociologės patirčių Žemės Marse.Ved. Guoda Pečiulytė

Vaidas dalinasi patirtimi kaip veikia praktikantų atranka jo darbovietėje. Edvinas pasakoja apie atrankos užduotį bei patį atrankos procesą, kurį naudoja naujų darbuotojų paieškai. Pabaigoje trumpai aptariame apie Tado perėjimą prie stacionaraus kompiuterio bei WIFI 6 tinklo naudojimą namuose. Aktyviausi Github vartotojai Lietuvoje Paskaitos bei bendravimas su studentais Github platformoje Anglonas ir jo iOS programėlė Wifi 6 maršrutizatorius Programuojamas bombermenas/

Pokalbis su psichologe Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir dula Lina Gabrijolavičiene, kurio centre – nėštumas ir gimdymas pandemijos akivaizdoje. Eglė yra psichologė, dviejų dukrų mama, studijos „Natūrali motinystė“ bendraįkūrėja. Ji dirba su tėvais motinystės ir tėvystės temose, kurias mato kaip labai auginančią, keičiančią, daug atveriančią patirtį. Taip pat rašo, veda seminarus, konsultuoja ir padeda tėvams augti auginant savo vaikus. Lina yra dula, padedanti besiruošiantiems gimdymui ir tėvystėje ieškoti orientyrų individualių konsultacijų, grupių ar paskaitų metu. Domisi gimdymo teorija ir praktika, o kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga dalyvauja projekte, tyrinėjančiame, kaip Lietuvos moterys vertina savo patirtis gimdant. Klausydami mūsų pašnekesio turėkit omeny, kad jis įrašytas dar sausio 1-ąją, tačiau net ir klausant jo po 4 mėnesių man visgi susidarė įspūdis, kad niekas, apie ką kalbėjome, nepasenę ir vis dar neiškritę iš konteksto – mes vis dar su kaukėmis, vis dar daug nerimo ir nežinios, o moterys ir toliau laukiasi, gimdo virusui šnopojant į nugaras. Eglė ir Lina dalinasi, kaip pasikeitė jų – psichologės ir dulos – darbas pandemijos metu, kokių naujų patirčių, minčių tie pokyčiai atnešė. Mudvi su Egle įrašinėjant pokalbį buvome paskutinių dienų, savaičių laukime, abiem šis nėštumas buvo antras, tad pasidalinome, kuo jis kitoks ir kokių atspalvių jam suteikė pandemija, ribojimai, negalėjimas matytis su artimaisiais, nerimas dėl susirgimo ir, galų gale, pačio gimdymo laukimas. Eglė ir Lina dirba su moterimis, jas konsultuoja, prisideda savo žiniomis ir patirtimi prie jų ramesnio laukimo, tad jų įžvalgos man atrodo tikrai vertingos ir aprėpiančios įvairias patirtis. Lina palietė labai įdomų „geros mergaitės“ gimdyme aspektą ir dalinosi mintimis apie tai, kas suteikia mums saugumo, pasitikėjimo savo kūnu ir kaip išmokti jo klausyti, jį suprasti. Pabaigoje išgirsite Eglės ir Linos patarimus apie tai, kas gali padėti laukti gimdymo ramiau, labiau pasitikint savimi. Ačiū, kad klausot. Norintys paremti tinklalaidę, tą padaryti galite Patreon (https://www.patreon.com/kalbamamos) arba Contribee (https://contribee.com/kalbamamos)   Linkėjimai, Marija

Epizodo pradžioje kalbame apie tai kad Vaidas vis dėlto įsidiegė Koronavirus Stop LT programėlę. Pagrindinė epizodo tema - Pi-hole projektas - alternatyva reklamų blokatoriui, kurį pasirodo visi trys naudojame. Pabaigoje trumpas "after show" apie temas kitam epizodui ir apie karantinines Kalėdas. Pi-hole https://pi-hole.net PiGuard PiVPN https://github.com/pivpn/pivpn

Daiktai mums gali papasakoti viską. Mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Žinoma, ne tik vien daiktai. Galbūt ir dalykai. Bet kokiu atveju, nėra tokio visai šalimais mūsų tūnančio ir nepastebimo namų apyvokos padargo, maisto produkto, aprangos detalės, su kuria nesisietu liepsnojanti aktualija arba įdomi istorija. Pabaigoje – knygų rekomendacijos pagal laidos temą.Pirmajame epizode apsivelkam (arba nusirengiam, čia kaip kam patogiau) džinsus. Sovietinėje tamsybėje tai buvo blukia melsva šviesa nuo klubų šviečiantis laisvės žiburėlis, nūnai tai toks būtinas drabužinės atributas, jog dažnas ir nesugebės suskaičiuoti, kiek tokių dėvėjo tol, kol jie suplyšo ir nusmuko. Bet kartais džinsai gali tapti daugiau nei 1849-ųjų Sakramento auksakasius nuo šaltų upelių saugančiomis kniedytomis brezento kelnėmis. Ir tikrai daugiau nei garsiausių dizainerių namų apsimestinai demokratišku, tačiau daug šimtų kainuojančių denimu. Kartais jie gali tapti revoliucijos simboliu. Nes pastarąjį kartą baltarusiai buvo patikėję savo sėkme demonstracijose prieš dešimt metų, kai ėjo virš jų galvos plėvėsuojant ant vėliavos koto pakabintiems džinsiniams reiškiniams.Džinsai ir laisvė, apie tai kalbamės su visų pasaulio prekinių ženklų ir daiktų istorijų specialistu Giedriumi Drukteiniu.Ved. Aidas Puklevičius

Trumpai aptariame kaip sekasi dirbti iš namų, iš biurų ir gyventi pseudo-karantino sąlygomis. Pagrindinė epizodo tema - WIFI įrenginiai. Pabaigoje, kalbame apie užterštą orą. Jeigu turite rekomendacijų apie įrenginius, kurie gali matuoti oro kokybę namuose ir lauke, labai lauksime jūsų patarimų. Mielai išbandysime rekomenduojamus įrenginius ir kitame epizode juos aptarsime :) Nuorodos: Atviro kodo WIFI įrenginių programinė įranga https://openwrt.org Modulinis routeris https://www.turris.com/en/mox/overview/ Edvino naudojas WIFI įrenginys https://www.asus.com/Networking/RT-AC1200G-plus/ Hacktoberfest - https://hacktoberfest.digitalocean.com https://joel.net/how-one-guy-ruined-hacktoberfest2020-drama

Šį kartą tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“ prieš pat naujo albumo lazeriniu pavidalu pasirodymą savo kūrybos paslaptimis dalinasi atlikėjas, poetas ir teksto išmanytojas Žygimantas Kudirka. Pokalbio metu patenkame į kalėjimą, iš jo išsilaisvinę – į kosmosą, o po to aptariame kūrybinio proceso niuansus ir peripetijas. Pabaigoje jūsų laukia išskirtinai šiai laidai sukurtas „Dešimties Mesijaus kūrybos įsakymų“ dekalogas. To dar nebuvo!Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Realus Astravo jėgainės paleidimas greičiausiai įvyks tik šių metų pabaigoje.Jeigu epidemiologinė situacija nepablogės, rugsėjo pradžią mokiniai turėtų sutikti mokyklose. Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dar nežino, ar jie galės balsuoti internetu. Karantinas buvo gerokai pristabdęs gyvenimą šalyje, tačiau nepristabdė kai kurių Seimo narių tempų leidžiant parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Šiuo metu viešbučių užimtumas šalyje siekia tik 25 procentus, todėl artimiausiu metu Vyriausybės bus prašoma skirti subsidijas.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Kviečiu pasiklausyti Povilo Ž. įžvalgų, paremtų angelų patarimais, apie asmeninę maldą. • Visų pirma, išgirsite Onutės Ž. eiliuotą "Maldą". • Paskui aptarsime asmeninės maldos kriterijus bei rekomendacijas jai kurti. • Pabaigoje skambės asmeninė Povilo Ž. malda "O, Dieve, aš meldžiu". * Jeigu klausytojų širdžiai bus artimos šioje tinklalaidėje girdimų maldų formuluotės, galite jas naudoti asmeninėje dvasinėje praktikoje! --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Rugsėjo pabaigoje pasaulyje minima kontracepcijos diena. Gydytojai pastebi, kad kontracepcija vis dar apipinta mitais. Daugelis baiminasi, kad priaugs svorio ar taps nevaisingomis, nors moksliniai tyrimai rodo, kad tai netiesa. Pasak specialistų, mitai gajūs dėl informacijos trūkumo. Kita problema - Lietuvoje kontraceptinės priemonės prieinamos. Plačiau apie kontracepciją, poveikį sveikatai ir jos prieinamumą pokalbis su Santaros klinikų akušere-ginekologe, “Mergaičių ir moterų akademijos” iniciatore Raminta Baušyte. Ved. Sigita Vegytė

Naujausiame „Trečio Kėlinio“ epizode Ignas, Romanas ir Vilius kalba apie 2019 m. „Šešių Nacijų“ trečiąjį turą. Prancūzijos renesansas ar škotų traumos lėmė varliavalgių pergalę? Ir vėl pagyros italams bei gan pikti žodžiai Airijos rinktinei. Nemažai dėmesio skiriama ir Velso pergalingo recepto dekonstravimui. Šiame epizode Vilius tęsi pažadą ir išlieja krepšinio sukeltus skaudulius. Pabaigoje vyrai prisimena ne visai šlovingus momentus, kai aikštėje tekdavo mojuoti kumščiai. Ai, ir žinoma pristatoma naujoji mobili prodcasto studija!

Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis. Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis. Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.

Laida prasideda Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtu puslapiu. Skamba 1936 metais sukurta Juozo Gruodžio giesmė „Tėve mūsų“ ir archyvinis kunigo Ričardo Mikutavičiaus įrašas su kompozitoriaus kūrybai skirtu eilėraščiu.Pagrindinis „Audiologų“ laikas skiriamas su Indijos muzika susijusioms inspiracijoms. Skamba grupės „The Beatles“ solisto Georgo Harrisono, Ravi Shankaro, Philipo Glasso ir britų bardo Simono Asquitho kūriniai. Pabaigoje – lietuviškos muzikos raidai skirtos rubrikos tąsa. Skamba Vytauto Bacevičiaus 1937 metais sukurta „Meditacija“ fortepijonui.

Laida prasideda Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtu puslapiu. Skamba 1936 metais sukurta Juozo Gruodžio giesmė „Tėve mūsų“ ir archyvinis kunigo Ričardo Mikutavičiaus įrašas su kompozitoriaus kūrybai skirtu eilėraščiu.Pagrindinis „Audiologų“ laikas skiriamas su Indijos muzika susijusioms inspiracijoms. Skamba grupės „The Beatles“ solisto Georgo Harrisono, Ravi Shankaro, Philipo Glasso ir britų bardo Simono Asquitho kūriniai. Pabaigoje – lietuviškos muzikos raidai skirtos rubrikos tąsa. Skamba Vytauto Bacevičiaus 1937 metais sukurta „Meditacija“ fortepijonui.

„Pakeliui su klasika“ nusikelsime į XX a. vidurį, į Valencijos uostą Ispanijoje, kur per muziką susitiks du žmonės. Rubrika „Meduolis melomanui“ šį kartą atiteks LRT radijo žurnalistui Lukui Kivitai, vėliau rubrikoje „Retro“ – Tomo Leiburo Retro muzikos ansamblis. Pabaigoje klausytojų prašymu – Mocarto Sonata C-dur.

„Gera žinoti, kad tavo mobilusis telefonas pagamintas be kraujo,“ – sako vilnietė Gintarė. Ji yra viena pirmųjų europiečių, prieš dvejus metus įsigijusi „Fairphone“ (angl. „Sąžiningą“) telefoną. Jo gamintojai – Olandijoje veikianti socialinė įmonė, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis ir poveikiu aplinkai nuo žaliavų išgavimo iki atliekų sutvarkymo. Pats aparatas sukurtas taip, kad savininkas lengvai galėtų pakeisti sugedusias dalis ir telefonas tarnautų kuo ilgiau.Technologijų žinovai kritikuoja esą nuobodų „Fairphone“ išorinį dizainą, senstelėjusią programinę įrangą ir palyginus aukštą kainą, bet giria pačią idėją. Etiškojo telefono naudotojų skaičius jau perkopė 100 tūkst. „Fairphone“ pelnė ne vieną apdovanojimą už socialiai atsakingą gamybą ir aplinkos apsaugą, turi pasaulyje pripažintą ekoženklą „Mėlynasis angelas“.Kodėl kai kuriems žmonėms rami sąžinė nusveria telefono kameros pikselių skaičių? Taip pat laidoje pokalbis su bendrovės „Fairphone“ atstovais apie pačią idėją ir iššūkius, ją įgyvendinant.Pabaigoje nusikelsime ten, kur apie elektronikos poveikį aplinkai susimąstoma ypač retai, bet jis jaučiamas kur kas skaudžiau. Ganos sostinėje Akroje jau du dešimtmečius veikia elektronikos atliekų laužynas, vadinamas viena labiausiai užterštų vietų žemėje.

„Gera žinoti, kad tavo mobilusis telefonas pagamintas be kraujo,“ – sako vilnietė Gintarė. Ji yra viena pirmųjų europiečių, prieš dvejus metus įsigijusi „Fairphone“ (angl. „Sąžiningą“) telefoną. Jo gamintojai – Olandijoje veikianti socialinė įmonė, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis ir poveikiu aplinkai nuo žaliavų išgavimo iki atliekų sutvarkymo. Pats aparatas sukurtas taip, kad savininkas lengvai galėtų pakeisti sugedusias dalis ir telefonas tarnautų kuo ilgiau.Technologijų žinovai kritikuoja esą nuobodų „Fairphone“ išorinį dizainą, senstelėjusią programinę įrangą ir palyginus aukštą kainą, bet giria pačią idėją. Etiškojo telefono naudotojų skaičius jau perkopė 100 tūkst. „Fairphone“ pelnė ne vieną apdovanojimą už socialiai atsakingą gamybą ir aplinkos apsaugą, turi pasaulyje pripažintą ekoženklą „Mėlynasis angelas“.Kodėl kai kuriems žmonėms rami sąžinė nusveria telefono kameros pikselių skaičių? Taip pat laidoje pokalbis su bendrovės „Fairphone“ atstovais apie pačią idėją ir iššūkius, ją įgyvendinant.Pabaigoje nusikelsime ten, kur apie elektronikos poveikį aplinkai susimąstoma ypač retai, bet jis jaučiamas kur kas skaudžiau. Ganos sostinėje Akroje jau du dešimtmečius veikia elektronikos atliekų laužynas, vadinamas viena labiausiai užterštų vietų žemėje.

Laida apie gyvūnijos atvaizdus muzikoje.Pavasario dangus pilnas čiulbėjimų, miškuose įvairiausiai balsais ūkaudami ir baubdami bunda gyvūnai. Laidoje prisiminsime muzikos kūrinius, kuriuos inspiravo žvėrys, paukščiai, vabzdžiai. Kiekvienoje epochoje rasime savaip interpretuojamų gyvosios gamtos paveikslų – vienaip gegutės ar vapsvos skleidžiamus garsus išgirdo ir perteikė baroko, kitaip – neoklasikinio stiliaus kompozitoriai. Laidos turinys sudėtas taip, kad bus galima ir pačiam nuspėti kūrinio pavadinimą, autorių. Pabaigoje klausytojus panardinsime po vandeniu – ir ten slepiasi nuostabi garsų įvairovė...

Laida apie gyvūnijos atvaizdus muzikoje.Pavasario dangus pilnas čiulbėjimų, miškuose įvairiausiai balsais ūkaudami ir baubdami bunda gyvūnai. Laidoje prisiminsime muzikos kūrinius, kuriuos inspiravo žvėrys, paukščiai, vabzdžiai. Kiekvienoje epochoje rasime savaip interpretuojamų gyvosios gamtos paveikslų – vienaip gegutės ar vapsvos skleidžiamus garsus išgirdo ir perteikė baroko, kitaip – neoklasikinio stiliaus kompozitoriai. Laidos turinys sudėtas taip, kad bus galima ir pačiam nuspėti kūrinio pavadinimą, autorių. Pabaigoje klausytojus panardinsime po vandeniu – ir ten slepiasi nuostabi garsų įvairovė...

Laida apie tai, kaip muzikantai išdykauja.Prima Aprilis – gera proga prisiminti, jog muzikantai turi puikų humoro jausmą ir sugeba vienu mirksniu iš labai rimtos būsenos persikelti į išdaigų kupiną vyksmą. Tiesa, juokai muzikoje pavyksta tik tuomet, kai linksminama ne estetinio skonio praradimo sąskaita. Laidoje skambės smagūs, kitaip aranžuoti ir nelauktai interpretuoti atpažįstami muzikos kūriniai, kuriuos atliks puikūs muzikantai. Tarp jų ir netikėtas atlikėjas – garsus anglų komikas Ponas Bynas, šį kartą – klasikinio dainininko rolėje. Pabaigoje skambės visa (!) G.Bize opera „Karmen“. Taigi, siūlome valandą pabūti kartu su muzikantais, kurie moka atsipalaiduoti ir dovanoja mums muziką, kuri juokiasi.

Laida apie tai, kaip muzikantai išdykauja.Prima Aprilis – gera proga prisiminti, jog muzikantai turi puikų humoro jausmą ir sugeba vienu mirksniu iš labai rimtos būsenos persikelti į išdaigų kupiną vyksmą. Tiesa, juokai muzikoje pavyksta tik tuomet, kai linksminama ne estetinio skonio praradimo sąskaita. Laidoje skambės smagūs, kitaip aranžuoti ir nelauktai interpretuoti atpažįstami muzikos kūriniai, kuriuos atliks puikūs muzikantai. Tarp jų ir netikėtas atlikėjas – garsus anglų komikas Ponas Bynas, šį kartą – klasikinio dainininko rolėje. Pabaigoje skambės visa (!) G.Bize opera „Karmen“. Taigi, siūlome valandą pabūti kartu su muzikantais, kurie moka atsipalaiduoti ir dovanoja mums muziką, kuri juokiasi.

Laida apie tai, koks galėtų būti Česlovas Sasnauskas tarp kitų mūsų kultūros asmenų.Bravūriškai pažymėję M. K. Oginskio ir M. K. Čiurlionio jubiliejus neturėtume užmiršti ir kitų, ne mažiau su Lietuvos muzikine kultūra susietų asmenų. Sausio 18 dieną sukanka 100 metų, kai mirė kompozitorius, dirigentas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas Česlovas Sasnauskas, garsių dainų ir giesmių autorius. Kaip byloja laidos vedėjas Giedrius Kuprevičius – „J. Naujalis gerai, bet ir Č. Sasnauskas ne pėsčias“.Pabaigoje – muzikos retenybių pluoštelis iš šiomis dienomis 99-uosius švenčiančio liturginės muzikos Maestro kunigo Kazimiero Senkaus įrašų kolekcijos.

Laida apie tai, koks galėtų būti Česlovas Sasnauskas tarp kitų mūsų kultūros asmenų.Bravūriškai pažymėję M. K. Oginskio ir M. K. Čiurlionio jubiliejus neturėtume užmiršti ir kitų, ne mažiau su Lietuvos muzikine kultūra susietų asmenų. Sausio 18 dieną sukanka 100 metų, kai mirė kompozitorius, dirigentas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas Česlovas Sasnauskas, garsių dainų ir giesmių autorius. Kaip byloja laidos vedėjas Giedrius Kuprevičius – „J. Naujalis gerai, bet ir Č. Sasnauskas ne pėsčias“.Pabaigoje – muzikos retenybių pluoštelis iš šiomis dienomis 99-uosius švenčiančio liturginės muzikos Maestro kunigo Kazimiero Senkaus įrašų kolekcijos.