Podcasts about prisiminimai

Kas Lietuvoje buvo darbostogų pradininkas? Pasirodo, tai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Apie parodą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir 35-ą gimtadienį muziejaus gimtadienį pokalbis su muziejaus direktore Nijole Laužikiene.Ką apie pirmąją Dainų šventę sovietmečiu drįso pasakoti dirigento ir muzikologo Donato Katkaus mama? Prisimena Maestro Donatas Katkus.Šeštadienį Vilngio parke vyks finalinis Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vakaras. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Ką tokio sugalvojo kompozitorius Christophas Willibalas Gluckas, kūręs daugiausia operas, kad jo idėjos randa atgarsį ir šiuolaikinėje operoje, o ir operos nemėgstančius sužavi šiuo žanru?Rubrika „Be kaukių“. „Aš niekada nebūsiu amerikietė, aš visą laiką būsiu lietuvė“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius JAV gyvenanti psichologė Rasa Matusevičiūtė Massoudi, su Kalifornijos moterų choru atvykusi dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau apie sportą https://osportas.lt/   00:00:00 - Įžanga 00:00:35 - PSV reikalai 00:03:09 - Kreipimasis į saldumynų gamintojus 00:04:05 - Visų žvaigždžių savaitgalis 00:04:30 - Stephen Curry prieš Sabrina Ionescu 00:05:46 - Tritaškių konkursas 00:10:54 - Dėjimų konkursas 00:12:28 - Žvaigždžių rungtynių absurdai 00:17:19 - Shaqas prieš Robinsoną 00:22:20 - Contenderis ar Bibenderis? 00:46:54 - Trumposios žinios 00:49:33 - Isaiah Stewart susistumdymas 00:50:17 - Pipenas, Grantas ir Longley 00:51:15 - Įkvėpimas iš Man City 00:52:24 - Chris Paul sugrįžta 00:54:58 - Ryčio karjeros pabaiga 00:57:10 - Orų pranešėjas šuo 00:58:13 - Savaitės rungtynės 01:01:42 - Ant suolo 01:06:32 - Larry Bird prieš Nikola Jokic 01:08:04 - Žiūrovų klausimai 01:11:10 - Kas per gėrimas?   #TrigubasDublis #NBA #podcast

00:00:00 – Įžanga 00:02:30 – Kloppo pasitraukimas iš Liverpool 00:07:50 – „Kings“ ir Sabonis 00:19:00 – „Nuggets“ ramybė 00:20:30 – „Warriors“ pergalės 00:25:38 – Dalaso papildymas 00:28:25 – Šarlotės pergalės ir Micičius 00:31:00 – Žvaigždžių savaitgalis ir snaiperiai 00:33:26 – Dėjimų konkursas 00:39:35 – Trumpos žinios 00:52:14 – Rytis pakibo YouTube 00:56:35 – Nepamirštama 00:59:13 – Dončičiaus pastabos ir norai 01:03:18 – Savaitės rungtynės 01:06:55 – Ant suolo 01:16:48 – Žiūrovų klausimai

00:00:00 – Kas kalba ragelyje? 00:01:40 – Radarom 00:02:25 – TV1 laikų NBA 00:04:47 – PSV nedžiugios žinios 00:05:50 – Žiūrovas prašo pagalbos dėl Heinz 00:09:47 – Rytis pagalvojo 00:13:30 – Antras take‘as 00:14:35 – Galingos NBA naujienos 00:23:05 – „Bucks“ trenerio atleidimas 00:34:30 – Riversas „Bucks“ 00:45:50 – All Star starto penketai 00:49:50 – Trumpos NBA naujienos 00:54:37 – „Hawks“ ir „Lakers“ galimi mainai 00:57:00 – Embiido 70 taškų 01:00:25 – Labai greitos naujienos 01:03:12 – Atleisk Paulai 01:10:30 – „Kings“ ir „Warriors“ drama 01:15:05 – Savaitės rungtynės 01:19:13 – Ant suolo 01:25:44 – Jasikevičiaus rentas apie Čeponį 01:27:35 – Žiūrovo klausimas

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.„Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems.Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto.Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje?Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė.Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis. Pokalbio metu taip pat gvildenami klausimai apie literatūros ir politikos santykį, disidentinės veiklos prasmę, Lietuvos ir Čekijos panašumus bei skirtumus.Ved. Simas Čelutka

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Keliautojas Aurimas Valujavičius sako, kad dar neišsimiegojo sugrįžęs, bet jau turi suplanavęs kelionių 5 metams į priekį. A. Valujavičius dar šią vasarą planuoja baigti namą ant vandens ir jame gyventi.Ved. Deividas Jursevičius

„Vardai ir garsai“ šią savaitę, kai minima Airijos globėjo Šv. Patriko diena, kviečia pasiklausyti šios šalies muzikos, trumpai žvelgia į „Oskarų“ ceremoniją ir ragina pamatyti filmą apie įstabų alternatyvios muzikos atlikėją Elliottą Smithą. Ved. Ramūnas Zilnys

Prieš dvejus metus Godos Klimavičiūtės tėtis išėjo tiesiog pasivaikščioti ir nebegrįžo – netikėtai sustojo širdis ir jis mirė čia pat gatvėje. Eidama pro tą vietą Vilniaus Senamiestyje, Goda visada su tėčiu pasisveikina ir nebando jos aplenkti. Dukterį ir tėvą siejo ypatingas ryšys, tad su begaliniu ilgesiu Goda gyvena iki šiol. Tačiau šalia sunkių jausmų, visad lydi ir jausmas tarsi tėtis šalia. Prisiminimai apie jį tampa atrama ir kasdienybėje dabar. O burokėlių sriubą Goda verda ir virs tik taip, kaip virdavo jos tėtis.Ved. Lavija Šurnaitė

Prisiminimai ir šiandiena bei įspūdžiai po filmo „Mr.Landsbergis“

„Prisiminimai turi vertę. Tai supratau dar vaikystėje, klausydamas įvairių senelių pasakojimų. Seni daiktai man visada kėlė daug klausimų. Juk jie turi dvasią. Todėl norėjosi apie juos daugiau sužinoti, o žiniomis pasidalyti su kitais“, – sako Dovydas Žvinakis iš Verebiejų kaimo. Jis su tėvu buvo pirmieji Dzūkijoje rinkę krašto senovės techniką. Šiandien Dovydas su žmona Irma sodyboje rengia edukacijas, ekskursijas, supažindina su daiktų ir technikos istorija, leidžia lankytojams prisidėti prie restauravimo darbų. Jaunoji šeima atstatomą senolių sodybą pavadino „Praeities pavara“.Didžiasalio kaime „Augų ūkyje“ gyvenimas verda. Su kasdieniais kaimiškais rūpesčiais kviečia artimiau susipažinti Gražina Auguvienė su šeima. Sodyboje nuolat vyksta edukacijos. Tai moko spausti sūrius, tai karves melžti, pjauti rąstus... G. Auguvienė ne tik moka nudirbti visus ūkio darbus, bet ir dainą užtraukia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje.Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos.Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją.Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.Autorė Indrė Anskaitytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Apie pusę metų Dzūkijoje, Kabelių kaimo apylinkėse, projekto „Lavkė. Lėta smėlėta ekspedicija“ menininkai kūrė ir tyrinėjo aplinką, idėjų ieškojo ne tik joje, bet ir pokalbiuose su vietos bendruomene.Prasidedanti Kauno meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ šiemet kviečia kalbėtis apie meno leidinių archyvą: ar galime į jį žvelgti ne kaip į įvietintą saugyklą, bet transformuoti į dialogo, bendrystės, mainų erdvę?Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga, kurioje – G. C. Camaros „Činos Airon kelionės“ ir istorinis Ch. Krachto romanas „Miruoliai“.Literatūrinės premijos „The Man Booker Prize“ laureatu už romaną „Pažadas“ šiemet tapo Pietų Afrikos rašytojas Damonas Galgutas. Kiek šio, vieno svarbiausių literatūros apdovanojimų, laureatai šiandien domina mūsų literatūros kritikus, kurie pastebi premijos politizavimą?Prisiminimai apie muzikologą, pedagogą, muzikantą Liudą Šaltenį, kuriam šiemet būtų suėję 80 metų.Nacionalinis dailės muziejus surengė tarpdalykinę konferenciją „Migracija: sampratos ir patirtys“, kuriai poreikis kilo dar vasaros pradžioje, kuomet muziejus pakeitė savo padalinio - Vytauto Kasiulio dailės muziejaus - pavadinimą į Lietuvos diasporos dailės muziejų, vėliau sprendimą atšaukė dėl kilusio bendruomenės pasipiktinimo. Į kokius klausimus padėjo atsakyti įvykusi konferencija?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kovo 11-sios priešaušryje, o tai buvo dar 1989 metais, keturi Lietuvos meno pasaulio atstovai, tarp jų ir „Audiologų“ vedėjas, tuo metu dirbęs kultūros viceministru, Švedijos vyriausybės kvietimu viešėjo Stockholme ir atsakinėjo į nerimastingus klausimus – ar nesame pernelyg drąsūs siekdami nepriklausomybės. Pasirodo, kultūra gali atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos politikams ir analitikams atsakymus rasti keblu, ypač virsmo metais. Prisiminimai apie nepaprastą kelionę ir švedų muzika – tokia pynė skamba 218-uose „Audiologuose“.Ved. Giedrius Kuprevičius

Temos – Įžanga (00:00) – Perėjimas iš „Ryto“ į „Pieno žvaigždes“ (01:50); – Kopimas „Ryto“ piramidės laipteliais (07:50); – Prisiminimai iš tėčio karjeros (13:10); – Fizinės savybės, kurias norisi gerinti (15:20); – Gedimino Petrausko treniravimo stilius (20:07); – Galimybės išvykti į JAV (21:50); – Treniruotės ir žaidimas su broliu (26:14); – Pasvalio ekipos ambicijos (29:40); – Genuose užkoduota meilė krepšiniui (31:30).    

Ukmergės miškuose naktį su pelėdomis praleisti siūlo buvęs Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujelis bei girininkai Kęstutis Jarmalavičius ir Gintautas Povylius.Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius įkūrė Žvėrinčių. Medinčius – kūrybingas žmogus. Nereikia važiuoti į Sibirą pas šamanus. Jie pas Petrą atvažiuoja į Žemaitijos miškus. Gyvenimas verda: terapija su vilkais, būgno mušimas, šamanų apeigos ir etc.Kupiškio rajone, Uoginių kaime, Leontina Jackevičienė dalijasi savo bobutės prisiminimais apie Antano Strazdo šėliones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

1991 sausio 11 dieną pirmąją priesaiką Lietuvai davė būrys Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos gynėjų. Tada įtampa buvo pasiekusi aukščiausią tašką: sovietiniai kareiviai užiminėjo pastatus, visi suprato, kad tuoj ateis eilė ir Aukščiausiai Tarybai. Puolimo atveju šie prisiekę vyrai beveik nebūtų turėję šansų išgyventi. Ką jie patyrė? Kaip išgyveno tas sunkias dienas?Apie tai kalba Aukščiausios Tarybos gynėjai Antanas Kliunka, Kasparas Genzbigelis ir kiti.Ved. Virginijus Savukynas

Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius

Gyvi Vilniaus prisiminimai greitai nebesieks II-ojo pasaulinio karo ir laiko, kai miesto demografija pasikeitė kardinaliai. Dauguma lenkiško, rusiško ir žydiško Vilniaus istorijų jau išėjo su čia gyvenusiais žmonėmis. O tolimiausi šiandieninių vilniečių prisiminimai dažnai siekia tik sovietmetį. Šią žiemą, kai Vilnius užsidaręs karantine, NARA podkaste pradedame trijų dalių garsinį pasakojimą, kuriuo siekiame suprasti, koks yra šio miesto žmogus – anksčiau ir dabar. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, kompozitorė – Kata Bitowt, redaktorius – Karolis Vyšniauskas. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilnietes Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Temos:– Sezono užbaigimas Vokietijoje (00:30);– Rinkimasis tarp pozicijų (03:15);– Prisiminimai iš pirmų mačų „Žalgiryje“ (07:10);– Šio sezono „Neptūno“ bėdos (10:10);– Š.Jasikevičiaus ir P.Jankūno pamokos (18:00);– Nutrauktas kontraktas su „Žalgiriu“ (26:50);– Atmestas „Ryto“ pasiūlymas (30:10);– Žaidimas prieš Ž.Skučą ir P.Jankūną (34:20);– Palyginimai su tėčiu ir jo vaidmuo karjeroje (37:15);– Pagrindiniai vasaros darbai ir konkurencija dėl vietos rinktinėje (42:30).

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Namelis prie jūros, rytinis pabėgiojimas ir maudynės, kaimynai banglentininkai, važinėjimasis dviračiu, miesto tyrinėjimas, įdomių patiekalų „medžioklė” - primena laisvės dvasia alsuojančią Kaliforniją, ar ne? Tačiau kompozitorė, kelių grupių narė, mokytoja Ieva Marija Baranauskaitė visa tai patyrė Dubajuje, į kurį nuvedė netikėtai iš svarbaus muzikos pasaulyje žmogaus gautas pasiūlymas padirbėti su profesionalais. Apie patirtis, kasdienybę, atradimus ir džiaugsmus Dubajuje Ieva papasakojo LRT OPUS laidoje „Kelionės ir svajonės”. Prisiminimai dar švieži, nes po metų svetur Ieva visai neseniai grįžo į Lietuvą. Laidą veda Inga Ramoškaitė.

Keliones i Marrakesha prisiminimai Buitinisfilosofas.lt

Speciali „Atsarginių“ laida, skirta Kobe Bryanto pagerbimui. Vedėjai Jovaras Skanas, Andrius Dainys.

Kaip Vilniui sekasi tvarkyti viešąsias erdves? Ko trūksta, miesto valdžiai ir gyventojams tariantis dėl viešųjų erdvių projektų? Kokios patirties dar reikėtų kraštovaizdžio architektūros srityje? Visus šiuos klausimus užduosime architektams iš Berlyno, atvykstantiems į kasmetines VGTU architektūros studentų dirbtuves.Kita tema: vietoj grindinio – bulvės. Laidoje viešės dvi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės etnologės, tyrinėjančios pokario vilniečių atsiminimus. Kokie tie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetai? Kas tuomet vadinosi „tikru vilniečiu“?Ved. Živilė Kropaitė.

Lietuvos kaimo žmonės prieš 30 metų vykusioje „Baltijos kelio” akcijoje irgi buvo labai aktyvūs, o emocijos ir reikšmingos renginio detalės prisimenamos iki šiol.Tai patvirtina pokalbiai su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Panevėžio ir Pasvalio rajonų gyventojais, aplankytais namuose ir prie darbų, susitikus kelio atkarpoje, kur jie anuomet stovėjo. Ved. Arvydas Urba.

Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai”.

Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai”.

Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai”.

Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai”.

Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai”.

Naujausiame „Trečio Kėlinio“ epizode Ignas, Romanas ir Vilius kalba apie 2019 m. „Šešių Nacijų“ trečiąjį turą. Prancūzijos renesansas ar škotų traumos lėmė varliavalgių pergalę? Ir vėl pagyros italams bei gan pikti žodžiai Airijos rinktinei. Nemažai dėmesio skiriama ir Velso pergalingo recepto dekonstravimui. Šiame epizode Vilius tęsi pažadą ir išlieja krepšinio sukeltus skaudulius. Pabaigoje vyrai prisimena ne visai šlovingus momentus, kai aikštėje tekdavo mojuoti kumščiai. Ai, ir žinoma pristatoma naujoji mobili prodcasto studija!

Trisdešimt metų nuo Lietuvą pakeitusio Sąjūdžio suvažiavimo.Prisiminimai tų, kurie nė žodžio nėra ištarę mitinge, bet be kurių tų mitingų nebūtų buvę. Kaip ir suvažiavimo. Ved. Rita Miliūtė.

Trisdešimt metų nuo Lietuvą pakeitusio Sąjūdžio suvažiavimo.Prisiminimai tų, kurie nė žodžio nėra ištarę mitinge, bet be kurių tų mitingų nebūtų buvę. Kaip ir suvažiavimo. Ved. Rita Miliūtė.

„Muzikiniame pastiše“ – radijo laidų ciklas „Vardan tos“.Susitikimas su prof. humanitarinių menotyros mokslų dr., Dainų švenčių nuo 1946 m. rengėju ir dirigentu Algirdu Vyžintu. Prisiminimai ir pasakojimai apie pokario Dainų šventes ir kelią atvedusį į jas. Istorija ir dabartis...

„Muzikiniame pastiše“ – radijo laidų ciklas „Vardan tos“.Susitikimas su prof. humanitarinių menotyros mokslų dr., Dainų švenčių nuo 1946 m. rengėju ir dirigentu Algirdu Vyžintu. Prisiminimai ir pasakojimai apie pokario Dainų šventes ir kelią atvedusį į jas. Istorija ir dabartis...

Informacija apie orus.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną bus svarstomi universitetų jungimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą komisijos sudarymo bei kiti klausimai.Ieškomas į Nidą skridęs ir dingęs parasparnio pilotas.Šiandien Čekijoje prasideda prezidento rinkimai. Vyriausybės formavimas Vokietijoje. Dokumentinis filmas „Močiute, Guten Tag“. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Sakalauskaitė Ramunė). Prisiminimai apie Sausio įvykius.„Naujienų žemėlapis“: JAV migracijos politika (Salvadoras).Kultūros renginių anonsas.Kaip joniškiečiai prisimena Sausio 13-osios įvykius?Verslo naujienos: idėja – pertvarkyti mokesčius, kad žmogus pats mokėtų SODRAI.„Ryto garsų“ svečias – 2017-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Gintautas Trimakas.

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją. Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją. Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

„Muzikinė dėžutė“ atvers vartus į Maironio pasaulį. Prisiminimai ir pasakojimai skambant muzikai ir eilėms.Laidoje svečiuosis Maironio vaikaitė Virginija Paplauskienė. Skambės lietuvių kompozitorių klasikų kūriniai, aktoriaus Laimono Noreikos įskaityti gražiausi Maironio poezijos posmai.

„Muzikinė dėžutė“ atvers vartus į Maironio pasaulį. Prisiminimai ir pasakojimai skambant muzikai ir eilėms.Laidoje svečiuosis Maironio vaikaitė Virginija Paplauskienė. Skambės lietuvių kompozitorių klasikų kūriniai, aktoriaus Laimono Noreikos įskaityti gražiausi Maironio poezijos posmai.