Podcasts about pastaruosius

Šiandien laidoje daug dėmesio naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo inauguracijai. Kaip Amerikoje ruošiamasi šiam renginiui? Su LRT korespondentu Vašingtone aptarsime scenarijaus pasikeitimus, kurie neplanuotai įvyko vos prieš tris dienas - kodėl jų reikėjo ir kaip viskas atrodys?Po 8 valandos žinių pokalbis su Amerikoje gyvenančiu daktaru Jonu Prunskiu, buvusiu visuomeniniu Donaldo Trampo patarėju. Kokių sprendimų jau po priesaikos galime laukti iš naujojo prezidento?Laidoje ir tradicinė rubrika - aktualus klausimas. Ar visada už prekę ar paslaugą gaunate mokėjimo kvitą? Į LRT Girdi kreipėsi klausytojas skųsdamasis, kad už vieną paslaugą net ir po virtinės užklausų kvito jam gauti nepavyko.Pastaruosius trejus metus pergalės lūkesčiai Ukrainoje keitėsi ne kartą – nuo trapaus valstybės išlikimo iki Krymo ir Donbaso susigrąžinimo bei dabar vis dažniau aptariamo karo įšaldymo ir paliaubų. Donaldui Trampui sugrįžtant į Baltuosius rūmus, ką apie pergalę šiuo metu galvoja ukrainiečiai? Į šį iš pažiūros neįmanomą klausimą portalui LRT.lt pabandė atsakyti vienas ryškiausių Ukrainos politologų ir Kyjivo ekonomikos mokyklos universiteto rektorius Tymofiijus Brikas.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba laikinai uždraudė per nosį vartojamus energinius miltelius. Sprendimas priimtas, nes nėra išsamios informacijos apie tokių miltelių poveikį. Tarnybos dar nefiksavo, kad tokie milteliai būtų parduodami Lietuvoje, tačiau jie populiarėja kitose šalyse. O specialistai įspėja, kad toks produktas gali kenkti sveikatai ir formuoti netinkamus įpročius.Ved. Liuda Kudinova

Pastaruosius penketą metų Kauno senamiestyje iššūkį veja iššūkis. Pandemija, Kauno rotušės rekonstrukcija, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, įvažiavimo apmokestinimas ir metų pabaigoje prasidėjusi Rotušės aikštės rekonstrukcija. Kaip tai paveikė kultūros įstaigas?Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje pristatoma Kanados Pirmųjų Tautų kūrėjos Alanis Obomsawin retrospektyva ir Kvebeko regiono programa. Kuo išskirtinis šio regiono kinas ir ko galime pasimokyti iš jame vaizduojamų vietinių genčių pasipriešinimo sistemai istorijų?Nors M. K. Čiurlionio miestu laikomi Druskininkai, tačiau jo tikroji gimimo vieta mažai kam žinoma. Kur ji yra ir kaip žadama ją pažymėti?Neskubama iš gaisro niokojamo Los Andželo išgabenti meno kūrinius: neapsimoka?Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne? Tarptautinę Pūkuotuko dieną komentarą parašė filosofas Aldis Gedutis.Jei Jablonskis laikomas bendrinės lietuvių kalbos tėvu, tai Zinkevičius – esminis mūsų kalbos istorikas, akcentuoja profesorius Vytautas Kardelis. Šiemet kalbininkui Zigmui Zinkevičiui – 100.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Igno Miškinio filmas „Pietinia kronikas“ pagal to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną. Pats filmo autorius pripažįsta, kad itin laukia filmo premjeros Šiauliuose. O geriausiu įvertinimu laiko Rimanto Kmitos ir scenarijaus autorės Eglės Vertelytės ištartą frazę, kad filmas grįžo prie knygos.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėKauno m. sav. nuotr.

Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, jau dešimtmetį Vilniuje gyvenanti ir mokytojaujanti Jolita Kuzmenkovaitė žinojo, kad niekada jos nenorės parduoti. Sutelkusi visą šeimą įkūrė ūkį, pavadino Pakalnės ūkiu. Ūkiui dar tik keleri metai, bet jame auginami grybai, bitės neša medų, o šią vasarą skinamas ir pirmasis trešnių derlius.Rimanto Bartninko ūkyje Balninkų kaime, Alytaus rajone, dirbamos žemės - 200 hektarų. Ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, rapsus, žirnius.  Pastaruosius dvejus metus kultūras sėjo bandydamas neariminę technologiją. Pirmus metus abejonių dar turėjo, antraisiais - jau įžvelgė daug privalumą. Visą žemės ūkio darbams reikalingą techniką įsigijo savo lėšomis, apie Europos Sąjungos paramą net nesvarsto.„Verta žinoti“. Ąžuolinė kepenė, korališkasis trapadyglis, skėtinė  žvynabūdė, liūto karčiai, kopūstgalvis - grybų pavadinimai. Lietuviai mėgsta grybus, bet didžioji dauguma jų valgo vovereites ir baravykus. Gamtos tyrimų centro doktorantas Mantas Gavenauskas sako, kad valgyti grybus sveika, jie nekaloringi, turi daug vertingų maistinių medžiagų. Jis pasakoja kuo dar gali būti naudingi grybai žmogaus organizmui.Ved. Kristina Toleikienė

Kaip keičiasi šiuolaikiniai biurai ir juose dirbančiųjų poreikiai? Pokalbis su darbo vietos antropologe Agne Žemaite.LRT FAKTAI: Ar tikrai Gitanas Nausėda pradėjo dažniau važinėti į regionus po to, kai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija? Tokį klausimą kelia ne tik konkurentai, todėl į jį atsakymo ieškojo LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Šiemet sukanka 20-imt metų nuo tos dienos, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos nare.Pastaruosius keletą metų į Lietuvą atvykus gausiam būriui darbuotojų iš užsienio, socialiniuose tinkluose pasipylė įvairių nuomonių. Dalis tokia situacija patenkinti, nes užsieniečiai dirba ir moka mokesčius į biudžetą. Tačiau dalis – baiminasi dėl nacionalinio saugumo ir galimo „lietuviškumo“ nykimo. Ar pakantūs lietuviai kitataučiams?Kaip „Eurovizija“ Lietuvoje tapo tokio susidomėjimo susilaukiančiu renginiu? Apie tai antrajame tinklalaidės Suvienyti „Eurovizijos“ epizode pasakoja mokslininkas, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, sociologas Artūras Tereškinas.Ved. Darius Matas

Minint Pasaulinę širdies dieną aptariami pagrindiniai kardiologijos iššūkiai, sergamumo tendencijos, pristatyti naujausi prevencijos ir ligos kontroliavimo metodai. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis.Rugsėjis jau visai priartėjo prie pabaigos ir tikėtina, ka tai bus šilčiausias rugsėjis per pastaruosius 245 metus. Tiesa, orai jau visai netrukus atvės.Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kiek pinigų gyventojai išleidžia vaistams. Pasak ministerijos, žinant tokią informaciją būtų galima koreguoti vaistų antkainius. Klausimas klausytojams – kiek jūs išleidžiate vaistams?Europos Sąjungos politikams sprendžiant, ką daryti su kylančia migracijos krize, Lietuvoje dalis darbuotojų iš trečiųjų šalių susiduria su visuomenės išankstiniu nusistatymu. Kaip spręsti tokius migracijos iššūkius – „Verslo laike''.Šį vakarą visos Europos avių augintojai kviečiami degti solidarumo laužus, taip norima atkreipti dėmesį į vilkų daromą žalą ir pasikeitusią jų elgseną. Lietuvos avininkystės ūkiai skundžiasi nebegalintys atsiginti nuo vilkų. Plėšrūnų gaujos pjauna bandas net prie namų ar šalia greitkelių. Vilkų populiacija pasak mokslininkų – smarkiai išaugo ir siekia net per tūkstantį. Pasak ūkininkų, jokios prevencinės priemonės nepadeda, o kompensacijos neatperka patirtų nuostolių. Dėl to avių ūkių mažėja.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti . O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose, garsėjančiuose lietuvių literatūros klasikų muziejais, nėra krašto muziejaus, bet Anykščių rajone Svėdasų seniūnijoje jau ketvirtą dešimtmetį veikia Svėdasų krašto muziejus. Pastaruosius dvejus metus muziejaus pastatas – istorijos paminklas, menantis 19-tą amžių – buvo renovuojamas. Ir štai visai neseniai muziejus vėl atvėrė duris.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Rytoj Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaro parodą „Tariama vyriškumo mokykla“ apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje. Ši slegianti patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Kokius klausimus paroda kelia?Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.Sekmadienį prasidėjo dviejų Vokietijos organizacijų kelionė dviračiais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kurioje septyniolika kultūros ir istorijos studentų iš Vokietijos ir Lietuvos ieško kultūrinių šių šalių sąsajų, tyrinėdami istorinį Klaipėdos kraštą.Šiandien fotožurnalistikos tėvu vadinamam fotomenininkui Henriui Cartier-Bressonui būtų sukakę 115 metų. Kokį pagrindą jis padėjo šių dienų fotografijai?Ved. Urtė Karalaitė

Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius fiksuotas mažiausias mirčių skaičius per pastaruosius 20 metų. Valstybės duomenų agentūra suskaičiavo, kad nuo sausio iki balandžio mirė beveik 9800 žmonių, kai pastaruosius porą dešimtmečių šio ketvirčio mirčių skaičius visada viršydavo 10 tūkstančių, o ypač buvo išaugęs 2021 metais, kovido pandemijos metu - tais metais pirmo ketvirčio mirčių skaičius gerokai viršijo 12 tūkstančių.Užsienio reikalų ministras sako, kad Maskvos kaltinimai rusų diskriminacija Baltijos šalyse neatitinka realybės. Visai neseniai Rusijos Dūma vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo smerkiama Lietuvos ir kitų Baltijos šalių esą diskriminacinė politika rusakalbių atžvilgiu.Visagino tarybai renkant laikiną merą, pareigas eisiantį mėnesį, abu pasiūlyti kandidatai po keturių balsavimų surinko vienodą skaičių balsų, galiausiai darbo dienai baigiantis buvo pasiūlyta ir kadenciją baigusio mero kandidatūra, tačiau ir tai situacijos neišsprendė.Beveik devyni iš dešimties gyventojų jaučiasi saugūs gyvenamojoje vietoje – tai geriausias rezultatas nuo 2005 metų, kai tokios apklausos pradėtos vykdyti. Vis dėlto, Vidaus reikalų ministerija taip pat skelbia, kad dėl nepalankios geopolitinės situacijos, Lietuvą saugia šalimi laiko septyniais procentiniais punktais mažiau gyventojų nei metais anksčiau.Šiaurės šalys perspėja dėl galimo Rusijos sabotažo: rusų laivai Baltijos ir Šiaurės jūrose tiria NATO šalių infrastruktūrą.Ved. Liuda Kudinova

Kaune veikia klasikinio realizmo ateljė, skirta norintiems žinoti ir gebėti daugiau. Meistriškumo šiuose kursuose moko Justinas Krasuckas. Šią savaitę jis pakvietė į savo peizažų parodą „Laukinė gamta“ Kauno valstybinėje filharmonijoje. Su tapytoju – apie klasikos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.Kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau? Ką galime pasakyti apie visuomenę, remdamiesi grožinės literatūros tekstais? Laukia pokalbis su naujos knygos „Žydai lietuvių literatūroje“ autoriumi Vytautu Toleikiu. Rubriką „Ką man skaityti?“ pristato Jolanta Kryževičienė.Galerija „Meno parkas“ metus pradėjo lietuvių videomeno darbų, sukurtų festivaliui „Videoformes“, pristatymu. Ką tai žada ateinantiems metams, pasakoja galerijos vadovas ir projekto „Eteris.2023“ iniciatorius Arvydas Žalpys.Aurelijaus brazdinamą bosinę gitarą galima išgirsti pirmajame „Bix“ albume. Jis buvo kultinės televizijos laidos „Tangomanija“ prodiuseris. Pastaruosius keletą metų jo vardas buvo neatsiejamas nuo kino Kaune – vadovaudamas miesto filmų biurui jis prisidėjo prie tokių kūrinių, kaip serialai „Černobylis“, „Jekaterina Didžioji“, ne vieno lietuviško filmo. Kuo įkvepia kino ir muzikos pasauliai ir kokią žymę juose nori palikti pats rubrikos „Be kaukių“ herojus Aurelijus Silkinis?Ved. Kotryna Lingienė

Pastaruosius dešimtmečius katalikų Bažnyčia susilaukia kritikos ne tik iš laisvamanių, ateistų, ne tik nuo dvasininkų lytinio piktnaudžiavimo nukentėjusių asmenų. Vis dažniau ir garsiau kritiką dėl popiežiaus pasisakymų, eilinių parapijos klebonų ar vienuolijų vyresniųjų ėmė reikšti ir aktyvūs, ilgamečiai Bažnyčios nariai.Tad popiežiaus kvietimas visiems leistis į sinodinį kelią atrodė esantis laiku. Apie tokios kelionės poreikį, bet ir pasitaikantį skepsį įžvalgomis dalijasi Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komandos koordinatorė Agnė Markauskaitė ir Vilniaus arkikatedros parapijietė Linita Žebrauskienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Ar žmogus yra vienintelis subjektas nusipelnantis būti istorijos centre? Koks yra žmogaus ir Kitų istorijos veikėjų – gyvūnų – santykis? Su kokiais sunkumais susiduria mūsų bandymai suprasti, ką gyvūnai išgyvena? Ar teisus filosofas Thomas Nagelis (1974) į savo užduotą klausimą „Ką reiškia būti šikšnosparniu?“ atsakęs, jog toks supratimas žmogui, deja, neįmanomas? Kaip žmogui pamatyti save iš nežmogaus (na kad ir katės) perspektyvos? Ką gyvūnai gali mums pasakyti ir kas mes patys esame santykyje su jais?Ar tikrai santykio su gyvūnais permąstymui visų pirma reikia iš naujo leistis į žmogaus esmės paieškas ir imtis iš naujo svarstyti amžiną klausimą „Kas yra žmogus“?Pastaruosius klausimus skatina svarstyti ką tik pasirodžiusi Mintauto Gutausko monografija „Žmogus ir gyvūnas. Antropologinis skirtumas fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje“.Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentu Mintautu Gutausku.Ved. Aurimas Švedas

2020 metų pradžioje Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbta ekstremali padėtis, įvesti reikalavimai dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis atstumo ir galiausiai visi sutartinai kovo mėnesį iškeliavome į karantiną. Dėl griežtų ribojimų pastarieji du gripo sezonai praslinko nė nepastebėti.Higienos instituto duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų pastebimai krito sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis. Palyginimui, pernai gripu sirgusiųjų sumažėjo beveik 68 proc. lyginant su 2019 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų registruota 25 proc. mažiau, žarnyno infekcinių ligų – beveik 59 proc. mažiau nei 2019 m.COVID-19 ir šiandien niekur nesitraukia, o kartu ir dalis ribojančių priemonių lieka galioti: tai – apsauginės kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir kitos. Turint visa tai omenyje, ar verta šiemet skiepytis gripo vakcina? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartiene bei bendrovės „Affidea Lietuva“ laikinąja vyriausiąja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.Antroje laidos dalyje domėsimės, kokius medikamentus bei priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai ir kylant COVID-19 susirgimų skaičiui. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai Simono Krėpštos kandidatūrą dirbti centrinio banko valdyboje. Pastaruosius dvejus metus Simonas Krėpšta dirba prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke. Su prezidenūra susisiekti LRT radijo naujienų tarnybai nepavyko, prezidentūros komentaro dėl šio fakto pateikti negalime.Buvęs prezidento Valdo Adamkaus vyriausiasis patarėjas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.Premjerė Ingrida Šimonytė Atėnuose susitiko su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu, siekiant perimti graikų patirtį sprendžiant migrantų krizę. Premjerė sako paprašiusi Graikijos ekspertų paramos, taip pat pagalbos apmokyti Lietuvos pareigūnus, įgyvendinančius prieglobsčio procedūras Lietuvoje.Pokalbis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Šįryt paskelbti lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai šiemet geresni nei pernai. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė maždaug 15 procentų abiturientų, kai prieš metus neišlaikė kas trečias. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, geresni rezzultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas. dėkoja mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sako, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis ir ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Automobilių taršos mokestis. Rengia Edita Vitė Spaudos konferencijoje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, olimpietė dviratininkė Simona Krupeckaitė, dainininkas, keliautojas Vaidas Baumila.Užsienis – Ieva Balsiūnaitė – Vengrija.Sportas. Aivaras DočkusVed. Vaida Zakarkienė

Rusijos tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas ne tik išgyveno pasikėsinimą nužudyti, bet, regis, atsigavo su nauja jėga. Pastaruosius kelis mėnesius Navalno komanda vieną po kito skelbė skandalingus tyrimus, apnuoginusius Vladimiro Putino režimą, o šią savaitę pristatė naujausią dokumentinį filmą „Dvaras Putinui“. Filme atskleidžiama, kaip Rusijos prezidentas tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje ir pasistatė milijardą eurų kainuojantį dvarą ant Juodosios jūros kranto. Naujausią Aleksejaus Navalno komandos tyrimą dekonstruoja Dovydas Pancerovas kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Vyčiu Jurkoniu.

Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus. Grupė su menu dirbančių žmonių siekia jiems padėti patogiau pasijusti šioje tarpinėje stotelėje. NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos. Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras? Redaktorė, interviu autorė ir vedėja: Martyna Šulskutė Montažo režisierė ir kompozitorė: Kata Bitowt Redaktorės asistentas ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas Pamatykite epizodo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/pabrades-istorijos Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

Pastaruosius kelerius metus gausu knygų, kurios analizuoja demokratijai kylančius iššūkius. Nemažos dalies jų pavadinimai skamba perspėjamai ar net bauginamai – „Kaip miršta demokratijos“, „Fašizmas. Įspėjimas“, „Po Europos“, „Apie tironiją“, „Kelias į nelaisvę“ ir t.t. Praėjusiais metais skelbtas „Freedom House“ tyrimas taip pat atskleidė, kad jau 13 metus iš eilės laisvės pasaulyje mažėje. Banaliausia išvada veikiausiai būtų konstatuoti, kad Francis Fukuyama buvo neteisus – tai kartojama ir kartojama turint omenyje tai, kad istorija nesibaigė ir liberali demokratija netriumfavo. Priešingai, jai iškilo įvairiausių alternatyvų ir ne tik iš tokių valstybių kaip Kinija, tačiau ir Europos viduje, kur tokie lyderiai kaip Viktoras Orbanas kalba apie neliberalios demokratijos kūrimą ir sparčiai naikina stabdžių ir atsvarų sistemą, neleidusią sukoncentruoti galios vienose rankose. Todėl labai svarbu yra apsvarstyti gilumines priežastis to, kodėl demokratija šiandien susiduria su tokiais iššūkiais? Apie visa tai – pokalbis su filosofu Algirdu Davidavičiumi.Ved. Donatas Puslys

Kaip gyventojai laikosi naujo reikalavimo viešumoje dėvėti kaukes ir kokia padėtis keliuose prieš įsigaliojant judėjimo ribojimui?Kaip rajonų mokykloms sekasi mokyti nuotoliniu būdu ir ruošti moksleivius egzaminams? Pastaruosius abiturientai ragina atšaukti.Kaip karantiną ir artėjančias Velykų šventes tenka išgyventi slaugos namuose esantiems žmonėms?Ir kaip mokslininkams sekasi kurti vakciną nuo koronaviruso? Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Lietuvos higienos instituto duomenys rodo, kad per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu. Nors specialistai kol kas dar negali tiksliai įvardinti, kas lėmė tokią tendenciją, jie pastebi pokyčius visuomenėje. „Žmonės apie tai kalba atviriau, keičiasi požiūris į psichikos sveikatą. Situacija, kuri buvo prieš 10 metų ir dabar, labai skiriasi“, - pastebi psichologas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Be to, pastaruoju metu pagausėjo savižudybių prevencijos veiklų, atliekama daugiau mokslinių tyrimų. Apie tai – pokalbiai su specialistais. Ved. Karolina Panto.

Irmina Beneševičiūtė iš Šeduvos, atlikusi šeimų auginančių neįgalius vaikus apklausą, nustatė, kad šioms šeimoms labai trūksta socialinių paslaugų.Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis teigia, kad labai dažnai psichikos negalės žmones reikia ginti nuo antstolių ir greitų kreditų dalintojų. Sukako 50-imt metų kai Lietuvos aklųjų bibliotekoje įsteigtas tiflotyros skyrius. Smalsiems regintiems čia eksponuojama paroda „Prikelta atmintis“. Pastaruosius metus tiflotyrai vadovauja istorikas Juozas Valentukevičius. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Šią savaitę, Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia profesionalios plaukikės karjerą. Lietuvos sportui tai yra eros pabaiga. Rūtos pergalės tapo Lietuvos pergalėmis, tačiau didžiulis dėmesys paauglei peraugo į tai, ką ji pati vadina chronišku susikaustymu. „Jausdavausi, kad jūs mylite mano pasiekimus, bet niekas nepažiūri, kad už jų yra drovus ir baikštus žmogus“, – sako Rūta išskirtiniame interviu „Nyla“ podkastui. Pastaruosius kelis metus sportininkė kovojo su depresija ir norėjo perkurti savo gyvenimą. Dabar ji turi šansą tai padaryti. „Nanook“ įkūrėjai Artūras Morozovas ir Berta Tilmantaitė aplankė Rūtą jos šeimos namuose Kaune, Šilainiuose. Tai yra pirmasis Rūtos interviu paskelbus, kad ji baigė plaukikės karjerą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/bijojau-gyvenimo-kuris-nera-plaukimas-ruta-meilutyte/ Podkasto palaikytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvos miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija.Minint Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį, Lietuvoje vieši Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis ir jo vadovaujama delegacija. Senato vadovas ketvirtadienį kalbės Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 25-mečiui.Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas Rusijoje susitinka su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.Tarptautiniame Marvelės uoste Kaune krovininė barža atplukdė komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto. Kandidatų į prezidentus portretai – Gitanas Nausėda. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bus įteiktos Metų mokytojų premijos ir diplomai. Šiemet komisija nusprendė skirti šešias, o ne penkias, kaip įprastai, premijas. Per šventę taip pat bus įteikta ir užsienio lituanistinio švietimo metų premija, kuri gruodį buvo paskirta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.Ugniagesiai ragina gyventojus būti itin atidžius, nes visoje šalyje susidarė itin palankios sąlygos kilti miškų ir žolės gaisrams.Specialistai ragina gyventojus išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį.Laidoje taip pat – laikraščių ir portalų publikacijos, sporto apžvalga, kultūros renginiai, sinoptiko prognozės. R.Terlecko komentaras. Ved. Darius Kuodis.

„Dalyvauti „DOK Leipzig“ festivalyje šalies viešnios teisėmis minint valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų yra didelė garbė. Festivalio rengėjai šiemet Lietuvos kūrėjams rodo tikrai išskirtinį dėmesį. Džiaugiamės galėdami tarptautinei auditorijai pristatyti ne tik šiuolaikinę lietuvišką dokumentiką, bet ir tuos filmus, kurie dėl istorinių aplinkybių buvo ilgą laiką neprieinami užsienyje“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Visi, kas nepriklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, visi, kurie gyvena ne Vilniuje ir nevaikšto sostinės Gedimino prospektu, yra tiesiog už žvilgsnio, dėmesio ir vertinimo ribų“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, naujų knygų apžvalgai pasirinkęs Paryžiuje gyvenančio poeto Karolio Baublio debiutinę eilėraščių knygą „Geležinė vėjarodė“ ir uteniškio Vytauto Kazielos poezijos rinkinį „Alyvmedžiai“, patvirtinantį, kad „...net ir ne Vilniuje dabar jau kuriama ir leidžiama ne prastesnė ir anaiptol ne sentimentali ir tikrai ne romantinė poezija.“„Pasak Estijos žmonių, mano tėvas Estijos muzikos pasaulyje yra itin svarbi figūra. Jis puoselėja Estijos kultūros paveldą, rūpinasi jo sklaida tiek Estijoje, tiek pasaulyje. Pastaruosius šešerius metus jo muzika tarp šiuolaikinių Estijos kompozitorių dažniausiai grojama. Mano tėvas – daugybės kitų kompozitorių įkvėpėjas“, – sako Michaelas Pärtas, garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärto sūnus. Apie garsųjį estų kompozitorių – pirmadienio viktorinoje.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Dalyvauti „DOK Leipzig“ festivalyje šalies viešnios teisėmis minint valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų yra didelė garbė. Festivalio rengėjai šiemet Lietuvos kūrėjams rodo tikrai išskirtinį dėmesį. Džiaugiamės galėdami tarptautinei auditorijai pristatyti ne tik šiuolaikinę lietuvišką dokumentiką, bet ir tuos filmus, kurie dėl istorinių aplinkybių buvo ilgą laiką neprieinami užsienyje“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Visi, kas nepriklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, visi, kurie gyvena ne Vilniuje ir nevaikšto sostinės Gedimino prospektu, yra tiesiog už žvilgsnio, dėmesio ir vertinimo ribų“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, naujų knygų apžvalgai pasirinkęs Paryžiuje gyvenančio poeto Karolio Baublio debiutinę eilėraščių knygą „Geležinė vėjarodė“ ir uteniškio Vytauto Kazielos poezijos rinkinį „Alyvmedžiai“, patvirtinantį, kad „...net ir ne Vilniuje dabar jau kuriama ir leidžiama ne prastesnė ir anaiptol ne sentimentali ir tikrai ne romantinė poezija.“„Pasak Estijos žmonių, mano tėvas Estijos muzikos pasaulyje yra itin svarbi figūra. Jis puoselėja Estijos kultūros paveldą, rūpinasi jo sklaida tiek Estijoje, tiek pasaulyje. Pastaruosius šešerius metus jo muzika tarp šiuolaikinių Estijos kompozitorių dažniausiai grojama. Mano tėvas – daugybės kitų kompozitorių įkvėpėjas“, – sako Michaelas Pärtas, garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärto sūnus. Apie garsųjį estų kompozitorių – pirmadienio viktorinoje.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„60 minučių“: Nacionalinis kibernetinio saugumo centras: pavėžėjimo paslaugą teikiančios įmonės "Yandex.Taxi" programėlė perduoda duomenis į adresus Rusijoje. Visuomenė karštai įsitraukia į diskusijas dėl Vilniaus oro uosto pavadinimo. Atostogas daugybė žmonių sieja su poilsiu, kurio negali įsivaizduoti be knygos. Mažų vietovių garsi veikla: Šilavoto Davatkyno muziejuje baigiasi profesionalių menininkų pleneras. Pastaruosius mėnesius Feisbukas sulaukia vis daugiau kritikos dėl vartotojų duomenų saugumo.

Pastaruosius 2.5 metų gyvenau ir dirbau Londone, ir klausytojų pageidavimu nusprendžiau apie tai papasakoti kiek plačiau.

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.