Podcasts about povilo

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

Valdovų rūmų muziejuje šiandien lankytojams atverta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui, kviečianti atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai. Studijoje – iš Valdovų rūmuose vykusios šiai parodai skirtos spaudos konferencijos – kolegė Karina Metrikytė.Rytoj Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatoma paroda „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos vaizdeliai“, pasakojanti apie išskirtinį Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. Pasakoja parodo kuratorė Janina Armonaitė.Šiuolaikinio meno centro vadovo konkursą laimėjo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su savo unikalių garsų palete į studiją ritmingai įsiveržė beatbox'o trijulė „Beatbox Alive“ sudaryta iš Tomo „destiny“ Tradišausko, Povilo „slygrid“ Tumilevičius ir Žygimanto „zigzag" Bimbos. Tai padarė ne be reikalo, o norėdami pristatyti savo naujausią mini-albumą „All is Live" ir, žinoma, pasidalinti savo talentais bei užsidegimu skleidžiant beatbox'o kultūrą Lietuvoje.Vyrai nepasigėdijo surengti trumpą pasirodymą, taip pat ir pristatyti savo sudėtingiausių garsų arsenalą. Nuo klausimų neišsisukinėjo, gyrė bendruomenę ir visą tai darė gyvai - visai, kaip pasirodymų metu.Ved. Rimvydas Černiauskas

Mūsų planetos gamta yra stebuklinga ir užburianti. Ji taip pat yra brutali ir nenuspėjama. Tačiau ne visus tai atbaido. Vienas tokių individų buvo per Long Islandą į šį pasaulį atsibaladojęs Timothy Treadwellas, nusprendęs, kad meškos yra geriausi jo draugai. Šiame netiesioginiame Diatlovo epizodų teorijų tęsinyje išgirsite ne tik apie aukščiau minėtą veikėją, bet ir apie tai, kuo jis stebino geriau gamtoje nusimanančius žmones, kokiais būdais bandė tapti meškų draugu, kodėl keičiasi Povilo norai, bei galiausiai - ko Tomas turbūt antrą kartą nedarytų. Insijūnk! Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: RomanSenykMusic, prazkhanal, Olexy, Lesfm, SergeQuadrado, Jeremusic70

Kaune vieši viena XX-o amžiaus minimalistinės ir ambient muzikos ikonų Midori Takada. Japonė ruošiasi premjerai su sutartinių giedotojomis. Kotryna Lingienė su multiinstrumentaliste kalbasi apie nelengvą karjeros pradžią ir balso kuriamos muzikos universalumą.Kaip karo laikotarpiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą socialiniuose tinkluose skleidžiamu patikimos žiniasklaidos turiniu? Apie šių dienų realijas kartu su Vilniaus universiteto dėstytojais, propagandos ekspertais Viktoru Denisenko bei Mantu Martišiumi kalbasi Vaidotas Burokas.Muzikantė ir atlikėja Manjari Lilla scenoje jau beveik 2 dešimtmečius ir šią savaitę savo gerbėjams pristato debiutinį albumą „The Garden Beyond“. Jame skamba džiazo harmonijos motyvai, indie, soul, RnB, pop muzika, taip pat mantros ir ragos. Su Manjari Lilla apie kūrybą ir gyvenimą šiuo laiku kalbasi Rūta Dambravaitė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie niokojamą ir atstatomą Ukrainos kultūros paveldą, Viljamo Kentridžo patarimus, kaip į savo istoriją žvelgti Jungtinei Karalystei, bei keletas naujienų iš muzikos pasaulio: Prancūzija šventė visą šalį apjuosusį muzikos festivalį, o britų atlikėja Kate Bush vėl atsidūrė muzikos topų viršūnėje.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie viešojo dizaino ypatybes.Architektas Povilas Konkulevičius netyčia tapo medinės Kauno miesto architektūros sergėtoju. Iš pradžių bandydamas atkurti medinį protėvių namą Žaliakalnyje, jis ėmėsi rinkti detales iš griaunamų medinukų Kaune ir taip pamažu surinko nemenką langų, vyrių, rankenėlių ir kitų senovinių artefaktų kolekcija. Architektas ketina parengti keliaujančią ekspoziciją, į kurią įeis medinių namų fasadų fragmentai , detalės, mazgai, spalvos. P. Konkulevičius nori, kad kuo daugiau žmonių pamatytų turtingą medinukų įvairovę ir imtų patys puoselėti tai, kas dar išlikę.Vedėja Rūta Dambravaitė

Atsakymai į jūsų klausimus:- Povilo metų apžvalga.- Knyga, palikusi didžiausią įspūdį Povilui.- Sauliaus metų apžvalga ir jo įsimintiniausia knyga.- Kaip stiprinti esamus pasiekimus?- Kada ir kaip gerinti procesą, kuris jau gerai veikia?- Kaip padaryti pokyčius, kai verslas auga ir veikia gerai?- Ką reiškia, jei darbuotojas nenori būti pardavimų vadovu?

Pianistas Rokas Zubovas drauge su Philu Vonu – Lietuvoje gyvenančiu elektroninės muzikos kūrėju – šią savaitė pristatė savo albumą „Eiti ramybėn“ įkvėptą Čiurlionio.Ką veikti tapus senjoru? Galima rašyti knygas. Jau trečiąją šią savaitę Kaune pristatė Povilas Venta Kuprys. Jis savo kasdieniais pastebėjimais kovoja su negatyvizmu. „Potyriai trys“ – taip vadinasi kasdienė Povilo rubrika socialiniuose tinkluose. Pirmieji dveji potyrių metai virto knyga. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pažintis su Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestru „Septima“. Maestro Vytautas Skripkauskas jam vadovauja jau 56 metus, o mokyklą seniai baigę orkestro muzikantai, sugrįžta jau kelis dešimtmečius. Laidoje ištrauka iš greitai skambėsiančios Radijo dokumentikos „Orkestro repeticija“.Pasaulyje: muzikos tonai ir pustoniai. UNESCO Talinui suteiks muzikos miesto vardą, po beveik 40-ies metų sugrįžo legendinė ABBA ir Amy Winehouse asmeninių daiktų kolekcija aukcione.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie Cvirkos paminklą. Nors pati sakė nebekalbės apie Petrą Cvirką, tačiau prabilti visgi paskatino neklaužados menininkės, sugalvojusios apauginti Cvirkos paminklą Vilniuje užmaršties samanomis.Mortos Tursės kūrybiniai projektai užgimė dar vaikystėje, kai miške ji kūrė interjerus grybų kilimais, o iš plastilino sulipdytame daugiabutyje įvedė elektros instaliaciją. Šiandieniniai kūrėjos darbai lygiai tokie pat smagūs kaip vaikystėje, bet jais gėrėtis galime visi. Vienas tokių – šventiniu laikotarpiu Anykščiuose kabėję šviečiantys sodai.Ved. Rūta Dambravaitė

Pokalbis apie tai, kaip sesei Jolitai Matulaitytei, Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovei niekaip nepavyko dirbti nuotoliniu būdu, o Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas vikaras Gabrielius Satkauskas susirgimą koronavirusu priima kaip malonę. Apie stiprybę, viltį ir meilę, apie asmenines patirtis ir išgyvenimus pandemijos akivaizdoje, apie kasdieninio ritmo svarbą, apie tai, kaip svarbu atsižvelgti į kitą, bet nepamiršti ir savęs.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ką pagalvos kiti buvo mažiau svarbu už tai, kaip save suprato pats Povilas Bastys. Neigimo etapas, pabėgimas į užsienį būnant dar nepilnamečiu ir grįžimas namo po dešimties metų Danijoje jau su ramybe ir laisve širdyje. „Ne visiems gėjams reikia lateksinių drabužių, man mieliau auginti kopūstus kaime ir gyventi trobelėje“,- juokauja pašnekovas.Atvirai, nuoširdžiai, paprastai ir su humoru apie tai, apie, ką dar kalbama pusė lūpų.Ved. Lavija Šurnaitė

Seimo Sveikatos reikalų komitetas aptarė Europos Sąjungos strategijos dėl vakcinų nuo kovido įgyvendinimą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją dėl neapskaitytų mirčių, vakcinavimo nuo kovido eigą. Komiteto nario Lino Slušnio komentaras.Prognozė: Džordžijoje rinkimus laimėjo demokratas, Senato kontrolę lems paskutinis susirėmimas. Pokalbis su VDU politologu Bernaru Ivanovu.Šianakt ortodoksai visame pasaulyje pasitinka Kalėdas. Pokalbis suVilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvėje tarnaujančiu dvasininku Jevgenijumi Rudenko.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Atsakymai į jūsų klausimus: - Kaip išsakyti kritiką, kad neįskaudintum? - Metodika tinkamam grįžtamojo ryšio suteikimui - Kontrakto/Susitarimo turėjimo nauda konkrečiu metu teikti feedback'ą (ar kritiką) - Ką daryt, kai "puola" kiti? - Kas tame "puolime" yra tikra? - Sauliaus atsakymas - Metodika, kuri padeda sutvarkyti "puolimus" - Povilo atsakymas - "Jauno vadovo" iššūkiai darbe su senuoju kolektyvu. Kaip elgtis? - Klausytojo pasidalinimas tuo, kas veikia

Atsakymai į jūsų klausimus: - Kaip išsakyti kritiką, kad neįskaudintum? - Metodika tinkamam grįžtamojo ryšio suteikimui - Kontrakto/Susitarimo turėjimo nauda konkrečiu metu teikti feedback'ą (ar kritiką) - Ką daryt, kai "puola" kiti? - Kas tame "puolime" yra tikra? - Sauliaus atsakymas - Metodika, kuri padeda sutvarkyti "puolimus" - Povilo atsakymas - "Jauno vadovo" iššūkiai darbe su senuoju kolektyvu. Kaip elgtis? - Klausytojo pasidalinimas tuo, kas veikia

Po COVID-19 protrūkio Kretingos bažnyčioje, „Lietuvos diena“ domisi, kokie žmonių srautai kituose šalies maldos namuose ir kaip užtikrinamas saugumas. Pokalbis su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu ir reportažas iš Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios.Kaip didmiesčiai planuoja sutikti naujuosius metus, kai eglučių įžiebimas davė neigiamą rezultatą ir pakėlė koronaviruso skaičius? Pasakoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai.Tęsiasi tradiciniai protestai Baltarusijoje, ekspertai sako, kad žmonės nepasiduos.Papuošti savo namus ir jų aplinką prieš šventes galime ne tik pirktinėmis dekoracijomis. Trakų rajone išskirtinę sodybą puoselėjanti Jurgita Sėjūnaitė turi patarimų, kaip nebrangiai ir jaukiai papuošti savo šventinę erdvę.Ved. Lavija Šurnaitė

„Gimtoji žemė“. Šeimos ūkis ir tradicijos turi tęstinumąVarėnos rajone Tolkūnuose gyvenantys Petruškevičiai apylinkėse garsėja darštumu ir dzūkiškų tradicijų puoselėjimu. Česlovas ir Povilas – tėtis ir sūnus tvirtai laiko rankose 400 ha augalininkystės ūkio vadžias, o Daiva Petruškevičienė žinoma rankdarbių meistrė, turi tautinio paveldo sertifikatą įvairiems nėriniams. Visų veiklų perspektyva – Povilo jaunos šeimos pasirinkimas, mat visai šalia tėvų sūnus baigia statyti ir savo namus.Nepagražintas gyvenimas kaime. Kupiškio rajone Rudiliuose gyvenanti Janina Bružienė, aštuntą dešimtį įpusėjusi moteris renka retus augalus ir gamina sveikatingus tepalus, arbatas. Labai mėgsta saviveiklą, bet 15 km iki Kupiškio mina dviračiu. Autobusai nevažiuoja, pasiekti rajono centrą vyresnio amžiaus kaimo žmugui vis sudėtingiau. Kas teikia stiprybės?Sodai iš šiaudų turi ypatingos energetinės galios. Rubrikoje „Verta žinoti“ apie sodų konstrukcijos ypatumus ir jų naudą šiuolaikiniuose namuose pasakos liaudies meistrė Laima Saviščevienė.Laidos vedėjas Arvydas Urba

Kviečiu pasiklausyti Povilo Ž. įžvalgų, paremtų angelų patarimais, apie asmeninę maldą. • Visų pirma, išgirsite Onutės Ž. eiliuotą "Maldą". • Paskui aptarsime asmeninės maldos kriterijus bei rekomendacijas jai kurti. • Pabaigoje skambės asmeninė Povilo Ž. malda "O, Dieve, aš meldžiu". * Jeigu klausytojų širdžiai bus artimos šioje tinklalaidėje girdimų maldų formuluotės, galite jas naudoti asmeninėje dvasinėje praktikoje! --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Te angelų įkvėptas žodis apšviečia, pakylėja ir sustiprina mus dvasinio tobulėjimo kelionėje. Meditacija įrašyta arkangelo Gabrieliaus erdvėje. Po jos skamba kupole atliekama giesmė "Šloviname, aukštiname" (žodžiai - Onutės Ž., melodija - Povilo Ž.) --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Šventojo Rašto ištrauka, kurią palydi dvasininkų ir teologų komentarai, pokalbiai apie tikėjimo kelionę ir kasdienybės stebuklus. Šioje laidoje, dar iki pasirodymo knygynuose, pristatomos ir skaitomos naujausios religinės knygos, pateikiama išsami informacija apie krikščioniškųjų švenčių turinį ir prasmę, supažindinama su iškiliausiomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis. Ved. Julius Sasnauskas.

Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

Tai nauja tinklalaidė, rengiama Merkinės piramidės erdvės įkūrėjo Povilo Žėko. Visų pirma, supažindinsiu klausytojus su šios tinklalaidės idėja. Aptarsiu, kokį turinį planuoju skelbti ateityje. Bei pakviesiu savo klausimais ir komentarais prisidėti prie šio projekto. --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Ekskursiją „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“ po Panevėžio kraštą pristato kelionių vadovė Daiva Tankūnaitė.Kelionę pradėsime nuo Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios. Aplankysime senąsias karaimų kapines. Nedidelėstautos istoriją Naujamiestyje prisimins istorikas Petras Juknevičius, Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, Panevėžio r.bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis. Klebonas Raimondas Kazlauskas papasakos apie Naujamiesčio Šv.Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Violeta ir Alvydas Ivanauskai aprodys jų puoselėjamą sodybą. Užsuksime į Juliaus Dirsėspalėpę apžiūrėti ekspozicijos „Miško išdaigos“. Į karaimų patiekalų degustaciją pakvies renginių studijos „Švenčių kalvė“vadovė Vilija Petkūnienė ir bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Šį šventą visai Lietuvai sekmą rytą, einu link jūsų gerbiamieji, amžinybėn išėjusios, puikios poetės Elenos Mezginaitės žodžiais: Tu graži netektie, nes parodai kas buvo turėta.” Tiesa paprasta, Molėtų krašto neįgalieji ruošėsi didelei šventei – savo organizacijos 30-čiui. Deja, deja, nedorėliai juos apvogė. Jubiliejus buvo pažymėtas šventomis mišiomis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir gerumo suolelio prie parapijos namų pristatymo. Tai tarsi atmintis Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pristatome knygą neregiams. Tai poetės Vilijos Dumbliauskienės „Akimirkų vitražai”. Ved. Gemutė Padribonienė.

„Šį šventą visai Lietuvai sekmą rytą, einu link jūsų gerbiamieji, amžinybėn išėjusios, puikios poetės Elenos Mezginaitės žodžiais: Tu graži netektie, nes parodai kas buvo turėta.” Tiesa paprasta, Molėtų krašto neįgalieji ruošėsi didelei šventei – savo organizacijos 30-čiui. Deja, deja, nedorėliai juos apvogė. Jubiliejus buvo pažymėtas šventomis mišiomis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir gerumo suolelio prie parapijos namų pristatymo. Tai tarsi atmintis Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pristatome knygą neregiams. Tai poetės Vilijos Dumbliauskienės „Akimirkų vitražai”. Ved. Gemutė Padribonienė.

Kultūros festivalis „nowJapan“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kai pirmame kurse toks ypatingas vilnietis Jurgis Orda – istorikas, archyvaras, gidas – mums parodė Petro ir Povilo bažnyčią, aš tada apspangau ir pradėjau domėtis Lietuvos istorija“, – sako Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto dekanė Aldona Mikulionienė.Kaip ir kodėl senieji kino kūriniai grįžta į ekranus?„Klasikos enciklopedija“: tapytojas Vincentas Smakauskas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kultūros festivalis „nowJapan“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kai pirmame kurse toks ypatingas vilnietis Jurgis Orda – istorikas, archyvaras, gidas – mums parodė Petro ir Povilo bažnyčią, aš tada apspangau ir pradėjau domėtis Lietuvos istorija“, – sako Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto dekanė Aldona Mikulionienė.Kaip ir kodėl senieji kino kūriniai grįžta į ekranus?„Klasikos enciklopedija“: tapytojas Vincentas Smakauskas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prieš 350 metų birželio 29-ą dieną buvo padėtas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kertinis akmuo. „Nuostabus meno kūrinys gimsta tada, kai yra trys labai svarbūs dalykai - dideli pinigai, talentingi menininkai ir protingi fundatoriai“,- sako Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, dailės istorikė dr. Sigita Maslauskaitė. Pokalbis apie bažnyčią ir jos lobyną.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ persikelsime į Prancūziją, kur po viduramžių miestelius, senuosius turgus ir Frydricho Nyčės takus keliauja Eglė Daugėlaitė. Norėdami išsaugoti darbo vietą, siekti karjeros, nemažai žmonių neskaičiuoja darbo valandų, aukoja savaitgalius ir net neskuba atostogauti. Apie motyvuotą ir prasmingą darbą kalbėsime su Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininke, psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Prieš 350 metų birželio 29-ą dieną buvo padėtas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kertinis akmuo. „Nuostabus meno kūrinys gimsta tada, kai yra trys labai svarbūs dalykai - dideli pinigai, talentingi menininkai ir protingi fundatoriai“,- sako Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, dailės istorikė dr. Sigita Maslauskaitė. Pokalbis apie bažnyčią ir jos lobyną.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ persikelsime į Prancūziją, kur po viduramžių miestelius, senuosius turgus ir Frydricho Nyčės takus keliauja Eglė Daugėlaitė. Norėdami išsaugoti darbo vietą, siekti karjeros, nemažai žmonių neskaičiuoja darbo valandų, aukoja savaitgalius ir net neskuba atostogauti. Apie motyvuotą ir prasmingą darbą kalbėsime su Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininke, psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

„Ideas Block“ atidaroma fotografijų paroda „Kaip atrodo skausmas?“ Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – „Baroko sprogimas“.Povilo Šklėriaus romanas „Mano tėvas, mano sūnus“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą.

„Gamta – visų namai“: Kaip atrodo vasara po šventųjų Petro ir Povilo dienos? Iš kur atsiranda žvejai? Esantis, bet nelauktas Lietuvos vandenų naujakurys.

„Gamta – visų namai“: Kaip atrodo vasara po šventųjų Petro ir Povilo dienos? Iš kur atsiranda žvejai? Esantis, bet nelauktas Lietuvos vandenų naujakurys.

Ši istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų Saulės) ir Antakalnio kapinėms.Vida Girininkienė, viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių, kaip kultūros paveldo dalies, tyrinėjimais, paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

Ši istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų Saulės) ir Antakalnio kapinėms.Vida Girininkienė, viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių, kaip kultūros paveldo dalies, tyrinėjimais, paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

Vilniaus katedros lobyno pradžia siekia XIV amžių. Pirmuosius liturginius indus ir prabangius rūbus katedrai dovanojo Gediminaičiai Jogaila ir Vytautas Didysis, kai kuriuos reikmenis perdavė pirmasis Lietuvos vyskupas Andrius. Vėliau brangias dovanas teikė ir kiti dvasininkai, privatūs asmenys. Ilgus šimtmečius Vilniaus katedros lobyne saugoti brangūs liturginiai reikmenys buvo ne kartą slapstyti karų ir okupacijų metais. Šis rinkinys, kauptas ir išsaugotas per ilgus neramius šimtmečius, savo verte ir unikalumu konkuruoja su visoje Europoje garsiais lobynais. Būtent Vilniaus katedros lobynas, papildžius jį kitų arkivyskupijos bažnyčių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus – rinkiniais, tapo naujai įsteigto Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus branduoliu.Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.

Vilniaus katedros lobyno pradžia siekia XIV amžių. Pirmuosius liturginius indus ir prabangius rūbus katedrai dovanojo Gediminaičiai Jogaila ir Vytautas Didysis, kai kuriuos reikmenis perdavė pirmasis Lietuvos vyskupas Andrius. Vėliau brangias dovanas teikė ir kiti dvasininkai, privatūs asmenys. Ilgus šimtmečius Vilniaus katedros lobyne saugoti brangūs liturginiai reikmenys buvo ne kartą slapstyti karų ir okupacijų metais. Šis rinkinys, kauptas ir išsaugotas per ilgus neramius šimtmečius, savo verte ir unikalumu konkuruoja su visoje Europoje garsiais lobynais. Būtent Vilniaus katedros lobynas, papildžius jį kitų arkivyskupijos bažnyčių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus – rinkiniais, tapo naujai įsteigto Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus branduoliu.Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.

Istoriko dr. Mindaugo Paknio paskaitoje „Pacų XVII a. kultūrinės veiklos palikimas Vilniuje“ išgirsime, kokius ženklus paliko didikų Pacų giminė. Laida parengta bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, kuris šį rudenį kviečia į Europos paveldo dienas „Epochų ženklai“. Daugiausia bus kalbama apie keturis Pacų giminės asmenis didžiausio jų iškilimo metu – XVII a. vidurys ir II jo pusė. Iš to laiko mums išliko Šv. Teresės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kiti įspūdingi statiniai. Paskaita – lyg savotiška ekskursija po girdėtas ir matytas vietas, siejant jas su Pacų gimine, nusakant ne tik jų kaip politikų, religinių veikėjų mastą, bet ir užsimenant apie asmenines charakterio savybes, netgi silpnybes.

Istoriko dr. Mindaugo Paknio paskaitoje „Pacų XVII a. kultūrinės veiklos palikimas Vilniuje“ išgirsime, kokius ženklus paliko didikų Pacų giminė. Laida parengta bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, kuris šį rudenį kviečia į Europos paveldo dienas „Epochų ženklai“. Daugiausia bus kalbama apie keturis Pacų giminės asmenis didžiausio jų iškilimo metu – XVII a. vidurys ir II jo pusė. Iš to laiko mums išliko Šv. Teresės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kiti įspūdingi statiniai. Paskaita – lyg savotiška ekskursija po girdėtas ir matytas vietas, siejant jas su Pacų gimine, nusakant ne tik jų kaip politikų, religinių veikėjų mastą, bet ir užsimenant apie asmenines charakterio savybes, netgi silpnybes.